Šeimoms be vaikų ar turinčioms vieną vaiką siūloma skirti 15 proc. (vietoje 10 proc. dabar) subsidiją, auginančioms du vaikus – 17,5 proc. (12,5 proc.), o tris – 20 proc. (15 proc.).  

Paskolos suma, pagal kurią bus apskaičiuojama subsidija, negalės viršyti 87 tūkst. eurų, o įsigyjamo būsto maksimali vertė – 120 tūkst. eurų, kaip ir dabar. 

Tokias Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas inicijuoja socialdemokratai.  

„Jaunoms šeimoms per sunku gauti paramą“, – BNS sakė Jūratė Zailskienė. 

Anto jos, svarstant prašymus dėl subsidijos siūloma neatsižvelgti į savivaldybių paramą – tada nebebus pirmiausia nagrinėjami prašymai, kai savivaldybės parama yra didžiausia. 

„Kad žmogaus vieta eilėje nepriklausytų nuo savivaldybės prisidėjimo. Nes tai neteisinga – viena savivaldybė daugiau prisideda, kita mažiau“, –  BNS teigė parlamentarė.  

Pataisomis ketinama įtvirtinti minimalią savivaldybės paramos ribą – 1 tūkst. eurų.  

Subsidiją nuo 2026-ųjų sausio siūloma leisti panaudoti ne tik pradiniam įnašui padengti, kaip numatyta dabar, bet ir tai paskolos daliai, kai ji suteikiamas būstui statyti. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, balandį buvo 100 šeimų, laukiančių tokios finansinės paskatos. 

The post Ruošiamos lengvatos jaunoms šeimoms būsto įsigijimui appeared first on LAIKMETIS.

„Į mūsų daugelį pasiūlymų buvo atsižvelgta, bet vėlgi manome, kad ta parama dar galėtų būti taiklesnė. Bet vis tik geriausi ekspertai, kaip tą padaryti, tai būtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – žurnalistams antradienį sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė. 

„Matome tą pavojų, kad ta parama padeda tiems žmonėms, kuriems ji galbūt nėra lemiama ir tokiu būdu net šiek tiek sumažina galimybes tiems, kuriems jos reikia“, – pridūrė ji. 

LB atstovė nedetalizavo, kaip konkrečiai galėtų būti keičiama jaunų šeimų būsto subsidijavimo tvarka.  

„Ji gali būti tobulesnė, bet dabartinis variantas mums labiau patinka negu tas, kuris buvo pradinis“, – teigė J. Varanauskienė. 

Pagal naują tvarką būsto su valstybės parama nuo kitų metų nebebus galima įsigyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų didmiesčių savivaldybėse, jeigu jose gyventojų skaičius viršys 150 tūkst., o žiedinėse savivaldybėse – iki 60 tūkst.  

„Manome, kad tai (kad nebeskiriama subsidija būstams didmiesčiuose ir aplink juos – BNS) yra gerai todėl, kad ta parama didino paklausą nedidinant pasiūlos ir sukūrė daugiau paskatų pasinaudoti parama tiems, kurie galbūt ir be paramos gali įsigyti būstą“, – sakė J. Varanauskienė. 

Be apribojimų didmiesčių savivaldybėse, paskolos būstui įsigyti suma negalės būti didesnė nei 87 tūkst. eurų, tačiau įsigyjamo būsto maksimali vertė nebegalės viršyti 120 tūkst. eurų – dabar ji neribojama. 

10 proc. subsidija skiriama šeimoms be vaikų ar turinčioms vieną, 12,5 proc. – šeimai su dviem vaikais, o 15 proc. – trims ar daugiau vaikų, o gimus dar vienam vaikui subsidijos dydis galės būti perskaičiuojamas.  

Maksimalus subsidijos dydis sieks nuo 8,7 tūkst. iki maždaug 13 tūkst. eurų.  

The post Parama jaunoms šeimos būstui įsigyti galėtų būti dar „taiklesnė", pastebi Lietuvos banko atstovė appeared first on LAIKMETIS.

„Apie pusantro tūkstančio dabar yra tokių šeimų, daugiau negu trečdalis, apie 40 proc. tų šeimų, kurios laukia eilėje būtent žiedinėse savivaldybėse, aplink didžiuosius miestus – Klaipėda, Kaunas, Vilnius“, – trečiadienį LRT radijui sakė Martynas Šiurkus. 

„Jos galės gauti, jeigu papuls pagal naują finansavimą“, – pridūrė jis. 

Pagal naują tvarką parama būstui nebus teikiama savivaldybėse, kur gyventojų skaičius viršija 150 tūkst., o žiedinėse savivaldybėse – 60 tūkst. Būstą su parama bus galima įsigyti tik tuomet, jei jo vertė neviršys vidutinės konkrečios savivaldybės būsto vertės.

Anot M. Šiurkaus, buvusi tvarka neskatino jaunų šeimų kurtis mažesnėse savivaldybėse. Be to, pasak jo, savivaldybės pačios gali prisitraukti jaunų šeimų ir be valstybės paramos.

„Ką mes pamatėm – iš Šilutės žmonės keliasi gyventi į Klaipėdos rajoną, iš Visagino keliasi gyventi į Vilniaus rajoną, na, ir tada klausimas, ar 7 kilometrai nuo Klaipėdos centro yra regionas, ar ne regionas“, – sakė viceministras.

„Savivaldybėms niekas nedraudžia ir dalis savivaldybių jau buvo sukūrusios tokias priemones be paramos (valstybės – BNS), kuomet stengiasi pasikviesti jiems trūkstamus specialistus ar jaunas šeimas, kvalifikuotos darbo jėgos“, – pabrėžė M. Šiurkus. 

Tuo metu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas teigė, jog paramos rezultatai bus matomi tik po kelerių metų.

„Rezultatus mes pamatysime ir jeigu kalbant apie demografinę problemą – vaikus gimstančius – pamatysim po keleto metų. (...) Galiu prognozuoti, kad tiek, kiek jaunų šeimų gavo paramą mūsų savivaldybėje, tai dabar iš jų galės pretenduoti galbūt penktadalis“, – LRT radijui trečiadienį sakė jis. 

„Nežinau, tai yra kompromisas, bet tai labai stipriai apriboja. (...) Klaipėdos rajono savivaldybė taip pat yra laikoma kaimiška teritorija ir mums bus sunku paaiškinti jaunoms šeimoms, kodėl jos, norėdamos įsigyti būstą arčiau darbo vietos, arčiau socialinės ir kultūrinės infrastruktūros, nebegalės pretenduoti į tą paramą“, – teigė B. Markauskas. 

Jis taip pat pridūrė, kad savivaldybės neturi galimybių finansuoti jaunų šeimų kūrimosi iš savo lėšų.

„Dabar panašu, kad savivaldybė už viską bus atsakinga, viską turės finansuoti – ir gynybinius dalykus, ir praktiškai švietimo politiką, ir sveikatos – viską savivaldybės turi daryti ir dar sakoma, kad savivaldybės turi daug pinigų, šiek tiek jau nebeteisinga darosi savivaldybės atžvilgiu, ir būstą dar finansuoti“, – sakė B. Markauskas.

Vis dėlto jis pripažino, kad buvusia tvarka buvo piktnaudžiaujama.

Be apribojimų didmiesčių savivaldybėse, pagal naują tvarką paskolos būstui įsigyti suma, pagal kurią bus apskaičiuojama subsidija, negalės būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų – kaip ir iki šiol. Įsigyjamo būsto maksimali vertė negalės viršyti 120 tūkst. eurų. Iki šiol ji nebuvo ribojama.

10 proc. subsidija bus skiriama šeimoms be vaikų ar turinčioms vieną, 12,5 proc. – šeimai su dviem vaikais, o 15 proc. – trims ar daugiau vaikų, o gimus dar vienam vaikui subsidijos dydis galės būti perskaičiuojamas.  

Maksimalus subsidijos dydis sieks nuo 8,7 tūkst. iki maždaug 13 tūkst. eurų.  

The post Buvusi tvarka neskatino jaunų šeimų kurtis mažesnėse savivaldybėse - M. Šiurkus appeared first on LAIKMETIS.

Seimas antradienį priėmė tai numatančias Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas: už balsavo 100 Seimo narių, prieš nebuvo, o penki susilaikė.  

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas tvirtino, kad dabar į subsidiją galės pretenduoti ir turtingos, ir nepasiturinčios šeimos.  

Seimas neleido būsto su valstybės parama įsigyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų didmiesčių savivaldybėse, jeigu jose gyventojų skaičius viršys 150 tūkst., o žiedinėse savivaldybėse – iki 60 tūkst.   

Bus galima įsigyti tik tą būstą, jeigu jo vertė neviršys vidutinės konkrečios savivaldybės būsto vertės.  

Kurortuose ir toliau nebus galimybės pretenduoti į subsidiją.

Pagal naują tvarką subsidija sieks 7,5 proc. būsto paskolos (iki 87 tūkst. eurų) sumos, o įsigyjamo būsto maksimali vertė – 120 tūkst. eurų. Iki šiol ji nebuvo ribojama.

10 proc. subsidija bus skiriama šeimoms, neauginančioms vaikų ar turinčioms vieną, 12,5 proc. – jeigu šeimoje auga du vaikai, o 15 proc. – kai šeimoje būtų trys ar daugiau vaikų. Šeimos  sudėčiai pasikeitus, pavyzdžiui, gimus dar vienam vaikui, subsidijos dydis galės būti perskaičiuojamas.  

The post Seimas patvirtino naują subsidijų jaunoms šeimoms, įsigyjančioms būstą regionuose, tvarką appeared first on LAIKMETIS.

Kaip BNS sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, planuoto pataisų priėmimo nebus – klausimas bus išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės.  

„Panašu, kad jų (pataisų – BNS) dar turėsime. Čia dar ne visos. Todėl darome pertrauką. Ne skubos tvarka svarstysime. Paskutinė stadija yra (įstatymo priėmimas – BNS), todėl norime susitvarkyti normalia tvarka, o ne skubos“, – teigė jis. 

Komitetas planavo prieš plenarinį posėdį apsvarstyti kelių konservatorių pataisas siūlančias negriežtinti subsidijų skyrimo. Vienas jų iniciatorių Audronis Ažubalis BNS teigė, kad kol kas jos nebus svarstomos.  

Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisos, kurioms po svarstymo Seimas yra pritaręs, numato, kad šeimos ir toliau galės su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose galėtų, jeigu jo vertė neviršytų vidutinės konkrečios savivaldybės daugiabutyje esančio būsto vertės.

Pagal naują tvarką subsidija siektų 7,5 proc. būsto paskolos sumos (iki 87 tūkst. eurų), o jo maksimali vertė – 120 tūkst. eurų. Iki šiol ji nebuvo ribojama.  

Seimas per svarstymą nepritarė siūlymui susieti subsidijos dydį su vaikų skaičiumi – siūlyta palikti dabartinę tvarką, pagal kurią subsidija siektų 20-30 proc. priklausomai nuo vaikų skaičiaus.    

Tačiau Seime registruotais konservatorių siūlymais ketinama liberalizuoti subsidijų skyrimo tvarką – ir toliau paramos dydį sieti su šeimoje esančių vaikų skaičiumi bei nustatyti didesnę maksimalią įsigyjamo būsto kainą – 200 tūkst. eurų. 

Taip pat pakeitimais siekiama leisti šeimoms įsigyti būstus su daline apdaila bei statytis juos savo paveldėtuose, dovanotuose ar kitaip įsigytuose sklypuose. 

The post Seimas atidėjo balsavimą dėl atnaujinto jaunų šeimų būsto subsidijų teikimo modelio appeared first on LAIKMETIS.

Jo teigimu, su tuo susiję teisės aktų projektai pirmadienį paskelbti teisės aktų registre.

„Mūsų Vyriausybės politinės kultūros dalis yra pripažinti ir ištaisyti klaidas. Tas įvyko labai greitai po susitikimo ir jau vakar yra paskelbti teisės aktų projektai (...) dėl žaliojo dyzelio tvarkos sugrąžinimo, kokia buvo, taip pat akcizo (suskystintoms – BNS) naftos dujoms sumažinimas iki 41 euro“, – LRT radijui antradienį sakė K. Navickas.  

Šiuo metu Briuselyje viešintis žemės ūkio ministras su protestuojančiais žemdirbiais ketina susitikti trečiadienį. 

Žemdirbių protesto organizatorės – Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas teigė, kad į Vilnių atvykusių protestuojančių žemdirbių technika bus statoma Gedimino prospekte paliekant jo viduryje pravažiavimą, dalis jos – A. Goštauto gatvėje, Seimo aikštelėje bei už jos esančioje teritorijoje. 

„Nėra tikslo visiškai užblokuoti kažkurias gatves, sustabdyti eismą, bet tai bus Vilniaus miestui iš tikrųjų tam tikra našta ir gyventojams sukels nepatogumų“, – LRT radijui antradienį sakė I. Hofmanas.   

Nėra tikslo visiškai užblokuoti kažkurias gatves, sustabdyti eismą, bet tai bus Vilniaus miestui iš tikrųjų tam tikra našta

Žemės ūkio tarybos pirmininkas teigė, kad žemdirbių dialogas su valdžios institucijomis vyksta, matomi jos žingsniai link bendradarbiavimo, tačiau, pasak jo, tęsti protestus nusprendė pati žemdirbių bendruomenė.

„Žemdirbiams netiko tie pažadai, kuriuos mes išgirdome. Žemdirbių bendruomenė išstūmė savo organizacijas ir privertė imtis koordinavimo bei organizavimo akcijų vykdant jų valią“ – sakė I. Hofmanas.

„Įtampa žemdirbių bendruomenėje yra didelė. Jeigu žmonės net iš Skuodo, iš tolimiausio rajono, tiek kilometrų pasiryžta važiuoti su traktoriais, vadinasi problemų yra, jiems skauda“, – pridūrė jis.

I. Hofmanas pirmadienį BNS sakė, kad į Vilnių turėtų suvažiuoti daugiau kaip 800 vienetų įvairios technikos, ji į sostinės centrą ims važiuoti antradienį po pietų, tai gali užtrukti iki 23 valandos.

Taryba BNS pranešė, kad trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 11 iki 16 val. prie Vyriausybės rūmų vyks ūkininkų ir jų rėmėjų protesto akcija, tikimasi apie 2 tūkst. dalyvių.

Tarybos atstovai ir kiti ūkininkai kalbės apie problemas, bus kviečiami pasisakyti ir valdžios atstovai, tikimasi, kad su protestuotojais susitiks aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Sausio 25 dieną laukiama prezidento Gitano Nausėdos pasisakymo.

Antradienį prie akcijos prisidės ir anksčiau protestą Kauno rajone surengę privačių miškų savininkai. Privačių miškų savininkų asociacija pirmadienį pranešė, kad į Vilnių atvyks 50 miškovežių, jie dvi paras stovės miesto centre. 

Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad nuo antradienio iki penktadienio dalyje Gedimino prospekto bus ribojamas eismas. Lietuvos žemės ūkio tarybos duomenimis, traktoriai iš Vilniaus pradės išvažiuoti penktadienį apie 9 valandą.

Ūkininkai sausio pradžioje visoje Lietuvoje degindami laužus protestavo prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, daugiamečių pievų atstatymą, ragino spręsti pieno krizę ir kitas problemas.

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis (Janušas Voicechovskis) susitikęs su Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovais sausio 11 dieną žadėjo pateikti sprendimus dėl daugiamečių pievų atstatymo. Antradienį šį klausimą jis aptars susitiks su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku.

The post K. Navickas: pateikėme pasiūlymą grąžinti kuro lengvatą žemdirbiams, sumažinti SND akcizą  appeared first on LAIKMETIS.

Ingos Žilienės teigimu, vertinant šios dienos biržos duomenis, garantinio elektros tiekimo kaina gali siekti apie 74-76 centus už kilovatvalandę ir be valstybės subsidijos, greičiausiai, nebus mažesnis negu 50 centų už kilovatvalandę. 

„Nuo naujų metų visuomeninio tiekimo kaina tikrai augs vien dėl tos priežasties, kad didmeninėje rinkoje kaina šiais dienai yra 50-60 centų už kilovatvalandę, todėl prie šių dienų didmeninių kainų visuomeninio tiekimo kaina negali būti mažesnė“, – penktadienį LRT radijui sakė I. Žilienė. 

„Kaip matome, visuomeninio tiekimo kaina labai priartėja prie nepriklausomų tiekėjų kainos. Gyventojai negali tikėtis, kad be valstybės subsidijos visuomeninio tiekimo kaina išliks mažesnė negu nepriklausomų tiekėjų“, – pridūrė viceministrė.  

I. Žilienės teigimu, jeigu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbtų preliminarų planuojama nustatyti tarifą, gyventojams būtų lengviau apsispręsti.   

„Būtų gerai, kad reguliuotojas bent indikatyviai paskelbtų tarifo dydį. Tai gyventojams leistų tikrai lengviau apsispręsti“, – kalbėjo viceministrė. 

Jos skaičiavimais garantinio tiekimo kaina vertinant šios dienos elektros biržos duomenis, gali pasiekti 74-76 centus  už kilovatvalandę. 

„Tas tarifas be subsidijos, greičiausiai, nebus mažesnis negu 50 centų už kilovatvalandę“, – aiškino I. Žilienė. 

Visuomeninio tiekimo kaina, kuri dabar siekia 33 už kilovatvalandę, nustatoma kas pusmetį – nuo sausio ir nuo liepos. 

The post Visuomeninio elektros tiekimo kaina negali būti mažesnė, ji didės sausį - energetikos viceministrė appeared first on LAIKMETIS.

Paramą verslui administruojanti ir paraiškas priimanti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) antradienį informavo BNS, kad institucija nuo trečiadienio ketina pradėti priimti nukentėjusių bendrovių paraiškas.

Paraišką kriterijus atitinkančios įmonės, kurių pagrindinė veikla per karantiną yra ribojama, galės pateikti per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).

Į paramą iš 120 mln. eurų vertės paketo pretenduos apgyvendinimo, maitinimo, turizmo ir kitos labiausiai nukentėjusios įmonės, kurių apyvarta krito daugiau negu 50 proc., o paramos vienai įmonei lubos sieks 350 tūkst. eurų. 

Išmokas bus galima apskaičiuoti trimis būdais – kaip įprasta, pagal sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, įmonėms taip pat bus suteikta galimybė gauti paramą iki 70 proc. nepadengtų pastoviųjų kaštų, pavyzdžiui, nuomos, padengimui, tačiau tam gavus išmoką reikės atlikti auditą.

Tuo metu smulkios naujesnės įmonės be audito galės kreiptis paramos pastoviųjų kaštų padengimui, kai išmoka sieks iki 40 tūkst. eurų ir dengiama ne daugiau 70 proc. pastoviųjų kaštų.

Taip pat bus neberibojama parama įmonėms pagal darbuotojų skaičių – ministerijos vertinimu, šis reikalavimas buvo perteklinis.

Vyriausybė kovo pabaigoje padidino antrą pagalbos paketą 50 mln. eurų iki 120 mln. eurų. Šios lėšos buvo skirtos iš pirmojo pagalbos paketo, kurio vertė siekė 180 mln. eurų, tačiau bent 30 proc. apyvartos netekusios įmonės vangiai prašė paramos.

The post 120 mln. eurų – labiausiai nukentėjusioms įmonėms appeared first on LAIKMETIS.