„Nėra duomenų, patvirtinančių, kad Mindaugas Ardišauskas galimai siekė daryti įtaką Seimo nariui, kad būtų priimti teisės aktai arba kad jis patyrė lobistinę veiklą, dėl to buvo nuspręsta tyrimo tiek dėl Seimo nario, tiek dėl Ardišausko veiksmų nepradėti“, – BNS trečiadienį sakė VTEK Tyrimų skyriaus vyresnioji patarėja Violeta Kosmačaitė, 

Anot jos, komisija savo iniciatyva vertino informaciją Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų ribose.

V. Kosmačaitė patvirtino, kad M. Ardišauskas nėra oficialiai registruotas lobistas, o galimos neteisėtos lobistinės veiklos komisija iš šio epizodo taip pat nenustatė.

„Duomenų, patvirtinančių įrodymų (dėl M. Ardišausko lobistinės veiklos – BNS) nebuvo surinkta“,  – pridūrė ji.

J. Džiugelio ir M. Ardišausko ryšiais susidomėta visuomenininkui Andriui Tapinui su iniciatyva „Skaidrinam“ paskelbus apie parlamentaro M. Ardišauskui sumokėtas lėšas už ataskaitos rengimą – 23 tūkst. eurų.

Situaciją vertinusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šią savaitę taip pat nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo

Situaciją vertinusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šią savaitę taip pat nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo nustačiusi, kad galimi pažeidimai parlamentarui apmokant lobisto paslaugas tėra procedūriniai.

J. Džiugelis vasario pabaigoje sustabdė narystę TS-LKD ir pasitraukė iš šios partijos frakcijos parlamente, kilus abejonėms dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistais skaidrumu.

Seimo narys tuomet teigė nenorintis, kad istorija dėl jo ryšių su M. Ardišausku, parlamentarui teikusiu viešosios komunikacijos paslaugas, kenktų partijai.

Prieš tai jis paskelbė suspenduojantis vadovavimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui.

Trejus metus komunikacijos klausimais J. Džiugelį konsultavęs M. Ardišauskas šių metų vasarį tapo Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovu.

J. Džiugelis yra teikęs pataisų dėl lošimo reguliavimo, su lošimais susijusius klausimus nagrinėjęs savo vadovaujamame komitete. Viena tokių pataisų siūloma leisti lošti tik nuo 21-erių. Dabar lošėjų amžiaus riba yra 18 metų, o kazino – 21-eri.  

Kitomis pataisomis už neteisėtai organizuojamus azartinius lošimus ir raginimą lošti J. Džiugelis siūlo nuo 2024 metų liepos taikyti ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimą iki ketverių metų. 

The post Institucijos netirs konservatoriaus J. Džiugelio lobistinės veiklos su M. Ardišausku appeared first on LAIKMETIS.

„Į gynybos susitarimą grįžtame, nes mes pasisakome už Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimą ir piliečių saugumą, tačiau ir toliau akylai stebėsime situaciją, konservatorių siūlymus, kurie susiję su visų mokesčių mokėtojų pinigais“, – sako „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Generalinė prokuratūra šią savaitę pranešė palikusi galioti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.

Ji taip pat konstatavo, kad į lobistinio pobūdžio veiksmus bei korupcijos pasireiškimo rizikas Krašto apsaugos ministerija reagavo ir jas valdė tinkamai, todėl nebuvo pagrindo apie jas pranešti ikiteisminio tyrimo institucijoms.

STT aplinkybių tikslinimą pradėjo po to, kai atsistatydinimo pareiškimą kovo viduryje įteikęs buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

A. Anušauskas vėliau patikslino, kad tokiais pasisakymais kėlė nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.

Po šio pareiškimo LVŽS pranešė stabdanti dalyvavimą partijų susitarime dėl gynybos.

Taip pat dėl šios situacijos šiuo metu nevyksta ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbas. Opozicijai nedalyvaujant NSGK posėdžiuose, komitetas negali išsirinkti naujojo pirmininko. Šios pareigos laisvos tapo buvusį komiteto vadovą L. Kasčiūną prezidentui paskyrus krašto apsaugos ministru.

„Valstiečiai“ po teisėsaugos verdikto žada tęsti „aktyvų darbą“ ir NSGK.

The post „Valstiečiai" atnaujins dalyvavimą partijų susitarime dėl gynybos appeared first on LAIKMETIS.

Tai BNS ketvirtadienį patvirtino STT atstovė Dovilė Andrijauskaitė.

„Šiuo metu nutarimas yra pateiktas Generalinei prokuratūrai, kuri turi įvertinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. Kai prokuratūra priims sprendimą, bus suteikta daugiau detalių apie sprendimą“, – nurodė D. Andrijauskaitė.

„Prokuratūra, susipažinusi su STT sprendimu ir pateikta medžiaga, priims sprendimą“, – BNS informavo prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

STT aplinkybių tikslinimą pradėjo po to, kai atsistatydinimo pareiškimą kovo viduryje įteikęs A. Anušauskas pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

A. Anušauskas įvardijo korupcines rizikas galbūt keliančių asmenų „tam tikrus vardus ir pavardes“

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sakė, kad susitikime su šalies vadovu A. Anušauskas įvardijo korupcines rizikas galbūt keliančių asmenų „tam tikrus vardus ir pavardes“.

A. Anušauskas vėliau bandė švelninti toną ir patikslino, kad tokiais pasisakymais kėlė nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.

Tikslindama informaciją dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, STT kaip liudytojus apklausė buvusį krašto apsaugos ministrą A. Anušauską ir viceministrą Vilių Semešką, dabartinį ministrą Lauryną Kasčiūną, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, Seimo narį liberalą Raimundą Lopatą.

The post STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje appeared first on LAIKMETIS.

„Negaliu atskleisti tyrimo detalių, nes esu pasirašęs pasižadėjimą, tačiau galiu pasakyti, kad jis susijęs su buvusios partijos vadovybės veikla Europos Parlamente“, – trečiadienį išplatintame pranešime tvirtino A. Mazuronis.

„Ši situacija suponuoja, kad artimiausiu metu partija arba turės keisti Europos Parlamento sąrašo lyderius, arba keisti partijos pirmininką“, – teigė jis.

Vienintelis Darbo partijos atstovas EP yra jos įkūrėjas, garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Jis taip pat šiemet turėjo vesti partiją į Europos Parlamento rinkimus.

Su V. Uspaskichu BNS trečiadienį nepavyko susisiekti.

A. Mazuronis taip pat patikino, kad tyrimas nėra susijęs „su kuo nors iš dabartinės partijos vadovybės arba kokias nors pareigas šiuo metu partijoje einančių asmenų“.

„Dėl kieno veiksmų (atliekamas tyrimas – BNS), negaliu sakyti, nes pasirašiau. Tačiau kadangi tyrimą atlieka Europos prokuratūra, tai, matyt kaip ir aišku“, – BNS vėliau tvirtino jis, paklaustas, ar tyrimas atliekamas dėl V. Uspaskicho veiksmų.

Siūlysiu koreguoti EP sąrašą keičiant jo lyderį

Jis taip pat informavo ketvirtadienį šaukiantis partijos tarybos posėdį, kuriame ketinama aptarti „informaciją apie situaciją“, taip pat – koreguoti Darbo partijos sąrašą Europos Parlamento rinkimuose.

„Siūlysiu koreguoti EP sąrašą keičiant jo lyderį“, – teigė A. Mazuronis.

Antradienį Darbo partijos būstinėje teisėsauga atliko procesinius veiksmus, tyrimą kontroliuoja Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.

Teisėsauga kol kas nekomentuoja nei tyrimo pobūdžio, nei kieno atžvilgiu jis atliekamas.

The post A. Mazuronis: teisėsaugos tyrimas susijęs su buvusių „darbiečių“ vadovų EP veikla appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai pirmadienį pranešė pati politikė.

„Šiandien esu pakviesta atsakyti į STT klausimus dėl krašto apsaugos sistemos“, – feisbuke rašė valdančiosios Laisvės partijos lyderė.

Aplinkybių patikslinimą STT atlieka dėl pareigas paliekančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai pasakytų žodžių apie galimus bandymus papirkti krašto apsaugos sistemos darbuotojus ir patirtą spaudimą, susijusį su viešaisiais pirkimais.

„Gaila, kad dėl asmeninių motyvų kai kurių politikų mesti šešėliai kelia nepasitikėjimą visa mūsų krašto apsaugos ir pirkimų gynybai sistema“, – teigė A. Armonaitė.

Ji tvirtino per kadenciją susitikusi su tūkstančiais užsienio ir Lietuvos kompanijų, į ministeriją kreipdavosi ir gynybos pramonės įmonės.

Pasak A. Armonaitės, Ekonomikos ir inovacijų ministerija su investuotojais dirba pristatydama augimo galimybes Lietuvoje. Ministrė sakė, kad jos ir komandos susitikimai su investuotojais yra vieši, skelbiami darbotvarkėse, pranešimuose spaudai, socialiniuose tinkluose.

„Visos gynybos srities įmonės buvo nukreiptos ir į Krašto apsaugos ministeriją. Deja, nei viena iš jų iki šiol Lietuvoje neįsikūrė“, – rašė politikė.

„Siekdama kuo greičiau išsklaidyti tvyrančias abejones, noriai ir išsamiai atsakysiu į visus užduotus klausimus ir papasakosiu tyrėjams tai, ką žinau“, – pridūrė ji.

Anksčiau STT apklausė Seimo narį liberalą Raimundą Lopatą, A. Anušauską bei buvusį krašto apsaugos viceministrą Vilių Semešką. Pirmadienį apklaustas ir kandidatas į krašto apsaugos ministrus kandidatuojantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Atsistatydinimo pareiškimą įteikęs A. Anušauskas teigė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Ministras vėliau švelnino toną ir tvirtino, kad tokiais pasisakymais kėlė nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.

The post Liudyti dėl galimos korupcijos KAM pakviesta ir A. Armonaitė appeared first on LAIKMETIS.

L. Kasčiūną pareigūnai apklausė aiškinantis aplinkybes dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.

„Pateikiau šiek tiek iš savo pusės informacijos apie kelis atvejus, kai TOP 30 esančios gynybos pramonės kompanijos, ieškodamos galimybių, variantų ir partnerių, kaip investuoti Lietuvoje į gynybos pramonę, į gamybą, (...) susidūrė su Krašto apsaugos ministerijos uždarumu ir nesikalbėjimu. Ir viskas“, – BNS pirmadienį sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas.

Jis sakė detaliau minėtos situacijos nekomentuosiantis.

„Nedetalizuosiu“, – kalbėjo politikas.

Aplinkybių patikslinimą STT atlieka dėl pareigas paliekančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai pasakytų žodžių apie galimus bandymus papirkti krašto apsaugos sistemos darbuotojus ir patirtą spaudimą, susijusį su viešaisiais pirkimais.

Anksčiau STT apklausė Seimo narį liberalą Raimundą Lopatą, A. Anušauską bei buvusį krašto apsaugos viceministrą Vilių Semešką.

NSGK vadovas esamą situaciją vadino „dūmų uždanga“.

„Aš galiu pasakyti taip – tai yra visiška dūmų uždanga, kas čia yra padaryta. (...) (A. Anušauskui – BNS) išėjus, pasakius, kad kažkas čia aplink krašto apsaugos sistemą yra korupcija, tai yra dūmų uždanga“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Tikiuosi, ją per artimiausias dienas STT išsklaidys“, – pridūrė jis.

Atsistatydinimo pareiškimą įteikęs A. Anušauskas teigė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Ministras vėliau švelnino toną ir tvirtino, kad tokiais pasisakymais kėlė nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.

The post STT liudijęs kandidatas į gynybos ministrus L. Kasčiūnas: KAM buvo uždara užsienio investuotojams appeared first on LAIKMETIS.

Frakcijos narys vadovaujantis Seimo Antikorupcijos komisijai Algirdas Stončaitis kitą savaitę taip pat šaukia neeilinį uždarą posėdį situacijai nagrinėti. 

 „Seimo frakcija, reaguodama į krašto apsaugos ministro žiniasklaidoje pasirodžiusį pasisakymą, leidžiantį įtarti galimus neteisėtus susitarimus ar kitus galimus korupcinius atvejus krašto apsaugos sistemoje vykdant viešuosius pirkimus, ministrui ir ministerijos darbuotojams galimai daromą spaudimą, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą“, – nurodoma frakcijos išplatintame pranešime. 

Prokurorų prašoma įvertinti, ar A. Anušausko pateiktos informacijos pagrindu nėra galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Prašoma ištirti, ar verslo įmonės darė spaudimą ministrui A. Anušauskui ir ministerijos darbuotojams dėl vykdomų viešųjų pirkimų.

Taip pat norima išsiaiškinti, kurie Seimo nariai kreipėsi į ministerijos darbuotojus ar ministrą su galimais pasiūlymais ir raginimais daugiau kalbėtis dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su viešaisiais pirkimais.

„Būtina išsiaiškinti aplinkybes, kokios verslo įmonės ir kokius pasiūlymus teikė krašto apsaugos ministrui bei KAM darbuotojams, taip pat, kas tie Seimo nariai ir už jų stovinčios verslo grupės, kurios bandė daryti įtaką“, – sako frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis. 

Demokratų frakcijos narys ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis pastebi, kad A. Anušausko pasisakymas žiniasklaidai iš esmės yra pareiškimas apie įvykdytas nusikalstamas veikas ir politinę korupciją.

„To Lietuvoje dar nebuvo. Ir dar tokiu laikotarpiu, kai visi ragina kelti mokesčius, savanoriškomis įmokomis remti ir taip ieškoti papildomų galimybių finansuoti krašto gynybą (ką tikrai reikia daryti). Todėl, kaip Antikorupcijos komisijos pirmininkas, šiandien (šeštadienį – BNS) kreipiausi ir į komisiją su siūlymu trečiadienį rengti neeilinį uždarą posėdį situacijai nagrinėti“, – nurodė A. Stončaitis. 

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šeštadienį pareiškė nevykdanti jokių tyrimų dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų KAM., bet nurodė, kad vasario 9-ąją iš KAM buvo gautas vienas informacinio pobūdžio raštas apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų. STT gautą informaciją dar vertina. 

Šeštadienį po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda A. Anušauskas tvirtino, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus. Anot ministro, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir teisėsaugą.

Ministras teigė, kad visą šią antikorupcinę veiklą premjerė palaikė, tačiau jis atsisakė įvardinti konkrečius papirkinėjimo atvejus, įmones ir politikus.

The post Prašoma tirti galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje appeared first on LAIKMETIS.

„Apie trečdalis asmenų, kurie buvo išteisinti baudžiamosiose bylose, kuriose tyrimą atliko būtent šita tarnyba. Šitas skaičius sunkiai paaiškinamas, situacija yra netoleruotina“, – spaudos konferencijoje teigė prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Darius Urbonas.

Taip jis kalbėjo penktadienį po prezidento Gitano Nausėdos ir STT direktoriaus Lino Pernavo susitikimo.

„Ar mūsų tyrėjų kompetencija netinkama, ar jau mes pradėjo skirtingai vertinti ir kvalifikuoti, kas yra korupcija, kad mes apskritai nežinome, kas yra korupcija, kad mes turime tokią situaciją“, – teigė patarėjas.

Anot jo, STT, prokuratūrai ir teismams reikia ieškoti sprendimų, išsiaiškinti priežastis ir jas šalinti.

Tuo metu L. Pernavas sako, kad patarėjo pateikti išteisinimų skaičiai yra praėjusių metų duomenys.

„Negalime kalbėti apie visus tyrimus ir neturime kalbėti apie visus tyrimus. Mes tą matome ir analizuojame kiekvieną sprendimą“, – teigė STT vadovas.

Jis teigė pernai susitikęs su prokuratūros ir teismų vadovybe, mokslininkais ir kėlęs klausimą dėl ikiteisminių tyrimų kokybės ir teismų procesų.

Anot jo, vienas iš sprendimo būdų – požiūrio į korupcinius nusikaltimus visuomenėje keitimas.

D. Urbonas taip pat sakė, kad nors per pastarąjį dešimtmetį tarnybos personalas augo, baudžiamajam persekiojimui skirtų pareigūnų skaičius liko panašus.

„Vystant tuos pajėgumus buvo orientuojamasi į prevenciją, į tarptautinį bendradarbiavimą, tai labai svarbios sritys, (...) tačiau pajėgumai, kurie buvo skirti baudžiamojo persekiojimo srityje, jie nebuvo vystomi“, – teigė prezidento patarėjas.

„Mes turime suprasti šios tarnybos paskirtį, baudžiamojo persekiojimo ir kriminalinės žvalgybos funkcijos niekas negali atlikti. (...) Tai išimtinė šios tarnybos teisė ir pareiga“, – pridūrė jis.

D. Urbonas pažymėjo, kad pasitikėjimas STT pastaraisiais metais išaugo, pranešimų dėl korupcijos skaičius per paskutinius trejus metus išaugo tris kartus.

„Tačiau pareigūnų skaičius, kurie tikrina tą informaciją, išlikęs tas pats. Akivaizdu, kad kartais fiziškai neįmanoma patikrinti“, – teigė patarėjas.

Pasak jo, STT reikia skirti papildomą finansavimą, nes be papildomų asignavimų nepavyks ne tik plėsti tarnybos pajėgumus, bet ir išlaikyti esamus darbuotojus.

„Atkreipčiau nelabai pozityvias tendencijas Valstybės tarnybos pertvarkos. (...) Mes matome tokių pavyzdžių, kai tarnybą paliko ne vienas patyręs darbuotojas“, – sakė D. Urbonas.

Pernai rugpjūtį L. Pernavas teigė, kad baudžiamojo persekiojimo srityje tarnyboje dirba 19 pareigūnų.

„Aš tada pasižadėjau, kad tą skaičių didinsiu, tai šiandien yra plius keturi“, – sakė L. Pernavas.

Anot jo, pareigūnų skaičius išlieka nepakankamas, tačiau iššūkių kelia tai, kad STT pereina dirbti į prokuratūrą, kur pakilo darbo užmokestis.

STT vykdo korupcinių nusikaltimų tyrimą, korupcijos prevenciją ir analitinę antikorupcinę žvalgybą.

The post Prezidentūra: išteisinimų skaičius STT tiriamose bylose - sunkiai paaiškinamas appeared first on LAIKMETIS.

STT teigimu, nuotolinių lošimų įmonės, užimančios didžiausią rinkos dalį ir generuojančios didžiausias pajamas, turi palankesnes sąlygas veikti nei kitų lošimų organizatoriai.  

Be to, draudžiami atsiskaitymai banko kortelėmis lošimų vietose, nepakankamai kontroliuojama draudžiama reklama, o loterijų reklama išvis neribojama.

Pastebima, kad nėra galimybės į priklausomybę linkusiam žmogui registruotis Apsiribojusių galimybę lošti asmenų registre, kai tikimybė prasilošti kai kuriose nuotolinėse loterijose prilygsta kai kuriems azartiniams lošimams.

STT vertinimu, vis dar nepakankama lošimų organizatorių kontrolė ir jos rezultatų viešinimas. Kai kurių loterijų rūšių kontrolė nereglamentuota, o priežiūros institucijai suteikta per didelė galia vertinti sunkinančias ir lengvinančias pažeidimų  aplinkybes.

Kai kurių loterijų rūšių kontrolė nereglamentuota, o priežiūros institucijai suteikta per didelė galia vertinti sunkinančias ir lengvinančias pažeidimų  aplinkybes

Be kita ko, nemažą dalį reikalavimų nustato ne įstatymas, bet žemesnės galios teisės aktai, pavyzdžiui, lošimų licencijavimo taisykles, baudos dydžio apskaičiavimo tvarką, pažeidimus lengvinančių aplinkybių kriterijus.

Nuo 2011 iki 2023 metų pabaigos STT vertino šio sektoriaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus, parengė 16 išvadų, tačiau kai kurios rizikos vis dar išlieka aktualios.

Šiuo metu Seime registruoti du teisės aktų pakeitimo projektai, dėl kurių STT teikė siūlymus – Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektas dėl draudimo lošti iki 21 metų ir Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma drausti azartinių lošimų reklamą, bet ir toliau nėra numatyta jokių apribojimų dėl loterijų reklamos.

Dėl kitų STT ne kartą nustatytų rizikų projektų nėra registruota. STT vertinimu, tokia situacija galimai sudaro sąlygas didelių prasilošimų atvejams pasireikšti ir ateityje.

The post STT: azartinių lošimų ir loterijų reglamentavimas turi spragų appeared first on LAIKMETIS.

Jis įtariamas dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo bei jų panaudojimo, pranešė STT.

Tyrimo duomenimis, A. Vrubliauskas asmeninėms reikmėms skirtas kuro ir transporto priemonių remonto išlaidas galimai deklaruodavo kaip išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla.  

Įtariama, kad buvęs meras savivaldybės administracijai pateikdavo suklastotus dokumentus ir tokiu būdu praėjusią kadenciją apgaule įgijo beveik 20 tūkst. eurų. 

A. Vrubliauskas komentuoti situaciją BNS atsisakė. 

Ikiteisminį tyrimą dėl Alytaus rajono savivaldybės tarybos narių galimo piktnaudžiavimo atlieka STT Kauno valdyba, jį organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. 

Pernai lapkritį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas, įvertinęs A. Vrubliausko elgesį su išmokomis, skyrė jam įspėjimą.

Nuo 1997 metų Alytaus rajono savivaldybei vadovavęs konservatorius praėjusiais metais vykusiuose rinkimuose antrajame ture pralaimėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltai Rasai Vitkauskienei.

Šiuo metu STT atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 19 savivaldybių tarybos narių išmokų.

Vykstant šiems tyrimams, įtarimai šiuo metu yra pareikšti dar trims asmenims, įskaitant Jonavos merą

Vykstant šiems tyrimams, įtarimai šiuo metu yra pareikšti dar trims asmenims, įskaitant Jonavos merą, iš Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento pareigų pasitraukusį Mindaugą Sinkevičių.

Ikiteisminiai tyrimai pradėti po visuomenininko, Laisvės TV įkūrėjo Andriaus Tapino akcijos „Skaidrinam“, kurios metu atskleisti nederamo išmokų naudojimo atvejai Lietuvos savivaldybėse.

Kaip skelbė „Skaidrinam“ tyrimas, A. Vrubliauskas kompensuodavo pilamą kurą į tarnybinį, asmeninį automobilius bei mobilią kuro kolonėlę. Pavyzdžiui, vieną kartą buvęs meras degalinėje įsipylė 999 litrus dyzelino. A. Vrubliauskas degalinėse atsiskaitydavo tik grynaisiais pinigais.

Kompensuodamas lėšas, A. Vrubliauskas pateikdavo tiek savo kaip fizinio asmens, tiek kaip ūkininko rekvizitus.

The post Konservatorių eksmerui A. Vrubliauskui – STT įtarimai dėl piktnaudžiavimo išmokomis appeared first on LAIKMETIS.