The post Informacija norintiems stoti į kunigų seminariją appeared first on LAIKMETIS.

Erdoganas patikslino, kad tuo tarpu Švedija vis dar turi įgyvendinti "papildomus reikalavimus", kurie dabar įvarė pleištą tarp vyriausybinės koalicijos narių.

Pirmadienį, prieš Vilniuje vykstantį dviejų dienų NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, prezidentui Erdoganui paskelbus, kad jis remia Švedijos paraišką dėl narystės NATO, kilo daug džiaugsmo, o tai leido manyti, kad parlamento ratifikavimas yra neišvengiamas. Tačiau po viršūnių susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Erdoganas nutylėjo svarbią išlygą: parlamentas atostogaus iki spalio 1 d.

"Artimiausius du mėnesius parlamentas nesirodys, - sakė Turkijos prezidentas, - tačiau mūsų tikslas - kuo greičiau užbaigti šį klausimą". Neišsakytas tikslas, žinoma, yra toliau spausti švedus dėl politinių nuolaidų tol, kol bus galima.

Jau žinojome, kad Turkija mainais už ratifikavimą pateikė papildomų prašymų ir kad Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssenas su jais sutiko per jųdviejų susitikimą šią savaitę, tačiau per spaudos konferenciją Erdoganas taip pat aiškiai pasakė, kada Ankara ketina juos įgyvendinti, prieš suteikdama galutinį "taip".

Šie naujesni reikalavimai apima Švedijos paramą Turkijos siekiui įstoti į ES ir abiejų šalių bendradarbiavimą kovojant su terorizmu, ypač su PKK (kurdų organizacijomis) ir susijusiomis organizacijomis, stiprinimą.

Erdoganas pažymėjo, kad prieš bet kokį ratifikavimą Švedija turės baigti rengti išsamų 17 punktų veiksmų planą, kaip visa tai pasiekti, ir susitarti su Turkijos parlamentu dėl bendro Turkijos ir Švedijos veiksmų plano ateičiai.

naujesni reikalavimai apima Švedijos paramą Turkijos siekiui įstoti į ES ir abiejų šalių bendradarbiavimą kovojant su terorizmu

"Ministrų lygiu bus sukurtas dvišalis saugumo mechanizmas, ir mes sustiprinsime savo bendradarbiavimą… kovoje su teroristinėmis organizacijomis", - sakė Erdoganas. "Kartu Švedija aktyviai rems Turkijos Respubliką atnaujinant muitų sąjungą, liberalizuojant vizų režimą ir Turkijos narystės Europos Sąjungoje procesą."

Be to, Ankara reikalauja, kad Stokholmas imtųsi konkrečių veiksmų prieš islamofobiją, net jei tai reikštų kėsinimąsi į brangią švedų saviraiškos laisvę, įskaitant prokurdiškas demonstracijas, susijusias su PKK, ir prieštaringai vertinamą Korano deginimą, kurį Erdoganas pavadino "barbariška terorizmo forma" ir pridūrė, kad Turkija "nesutiks su tokiais daugiau kaip dviejų milijardų musulmonų įžeidinėjimais".

Tai, kad nuosaikusis Švedijos ministras pirmininkas sutiko su šiomis sąlygomis nepasitaręs su savo konservatyviaisiais koalicijos partneriais, Stokholme sukėlė tam tikrą ažiotažą. Vyriausybės užsienio reikalų komiteto pirmininko Švedijos demokrato Arono Emilsono (Aron Emilson) teigimu, Kristersono ir Erdogano susitarimą reikia dar kartą nuodugniai įvertinti.

"Yra dalių, kurių SD ir vyriausybė neaptarė. Svarbu, kad tai padarytume, kai susitarimas bus patikslintas", - sakė Emilsonas. "Be kita ko, aš galvoju apie tai, kaip Švedija turėtų pasisakyti dėl galimos būsimos Turkijos narystės ES. SD nuomonė yra žinoma anksčiau ir mes kritiškai žiūrime į Turkijos ir ES ryšį".

The post R.T. Erdoganas atideda Švedijos stojimą į NATO appeared first on LAIKMETIS.

„Vengrijai turi būti aiškiai suvokiamos tokio sprendimo pasekmės viso NATO aljanso, bet ypač Baltijos regiono, saugumui“, – BNS perduotame komentare ketvirtadienį sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Vengrijos parlamentas trečiadienį iki rudens sesijos atidėjo klausimą dėl Švedijos stojimo į NATO ratifikavimo.

Tai greičiausiai reiškia, kad ši Skandinavijos šalis prie Aljanso neprisijungs iki liepą vyksiančio Vilniaus viršūnių susitikimo.

įtariama, jog tai susiję su Švedijos politikų kritika Vengrijai dėl demokratijos būklės šalyje

Budapešto sprendimas yra dar vienas iš jau metus trunkančių atidėliojimų. Šio sprendimo priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau įtariama, jog tai susiję su Švedijos politikų kritika Vengrijai dėl demokratijos būklės šalyje.

„Tikimės, kad Vengrija labai aiškiai nurodys tokio sprendimo priežastis ir motyvus. Deja, iki šiol aiškios Vengrijos pozicijos, kodėl delsiama ratifikuoti Švedijos stojimo protokolą, dar nesame išgirdę“, – sakė G. Landsbergis.

„Lietuvos pozicija aiški ir nekintanti – laukiame Švedijos prie NATO stalo Vilniaus viršūnių susitikime“, – pridūrė jis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras yra sakęs, kad Stokholmo narystė būtų „pirmasis sėkmės parametras“ Vilniaus viršūnių susitikime.

Vengrija ir Turkija yra vienintelės NATO šalys, dar nepritarusios Švedijos narystei. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija nutraukė dešimtmečius vykdytą neutralumo ir karinio neprisijungimo politiką, ir paskelbė norinčios prisijungti prie Vakarų karinio aljanso.

Suomija NATO nare tapo balandį.

The post Vengrams atidėjus Švedijos narystės NATO ratifikavimą, Lietuva ragina suvokti to pasekmes appeared first on LAIKMETIS.

Į kunigų seminariją priimami jaunuoliai, turintys vidurinį išsilavinimą, jaučiantys pašaukimą kunigystei ir norintys savo gyvenimą pašvęsti Dievo ir žmonių tarnystei.

1) stojimo dokumentai į kunigų seminarijas bus priimami atskirose seminarijose 2023 m. rugpjūčio 10–18 d. (žr. žemiau) – siūloma rinktis kandidatui lengviausiai pasiekiamą;

2) visų kandidatų stojamieji egzaminai vyks 2023 m. rugpjūčio 22 d. vienoje vietoje (kurioje nors iš seminarijų – vieta bus patikslinta).

Per stojamuosius egzaminus tikrinama:

– valstybinės kalbos mokėjimas;

– pagrindinių katalikų tikėjimo tiesų žinojimas;

– bendras tinkamumas kunigiškajai tarnystei.

Dokumentų priėmimas

Kauno kunigų seminarija (A. Jakšto 1, Kaunas)

Seminarijos rektoriaus tel. +370 618 60940, el. paštas: kksrektorius@gmail.com

Telšių vysk. Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija (Katedros a. 6, Telšiai)

Seminarijos rektoriaus tel. +370 687 85991; e-paštas: tkseminarija@gmail.com

parengiamojo kurso vadovo tel. +370 687 82988; el. paštas: viktoravicius@yahoo.it

Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija (Kalvarijų 325, Vilnius)

Seminarijos rektoriaus tel. +370 5 2701602; el. paštas: rektoriusvks@seminarija.lt

Dokumentai, kuriuos kandidatai turi pristatyti

1. Prašymas rektoriui, rašytas ranka;

2. Vyskupo siuntimas;

3. Charakteristika, parašyta gyvenamosios vietos parapijos klebono;

4. Kitos charakteristikos, parašytos kunigų, turėjusių įtakos renkantis seminariją;

5. Autobiografija (pagal seminarijos pateiktą pavyzdį);

6. Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentų pažymos;

7. Brandos atestatas;

8. Jei kandidatas turi – kitų turimų mokslo vardų ir laipsnių bei kvalifikacijų pažymos;

9. 2 paso nuotraukos;

10. Sveikatos pažyma (F086/a);

11. Pagrindinio paso puslapio ir/arba asmens tapatybės kortelės fotokopija.

Priėmimo kvotų seminarijoje nėra – priimami visi kandidatai, sėkmingai išlaikę egzaminus ir pasirodę tinkami kunigiškajai tarnystei.

The post Informacija ketinantiems stoti į šalies kunigų seminarijas 2023 metais appeared first on LAIKMETIS.

Šio fakto jis sakė nenurodęs per prezidento rinkimus, nes nesulaukė tokio klausimo, o kandidato anketą laikęs Lietuvos Respublikos dokumentu. Tai, kad apie jo narystę Komunistų partijoje paskelbta dabar, G. Nausėda siejo su kitąmet vyksiančiais parlamento ir prezidento rinkimais.

„Mokslininko ekonomisto gyvenimui vis dėlto pasišvenčiau ir pasistengiau vėlesniu savo gyvenimu, savo profesine veikla ir tarnyba Lietuvos valstybei ištrinti savo jaunystės klaidą“, – trečiadienį BNS atsiųstame komentare, kurį perdavė Spaudos tarnyba, sakė G. Nausėda.

Prezidentas teigė 1987 metais, baigdamas pagrindines ekonomikos studijas Vilniaus universitete, norėjęs pašvęsti gyvenimą mokslui, troškęs mokslininko karjeros.

„Iš karto po studijų susidūriau su viliojimu stoti į partiją vardan didesnių galimybių siekti mokslininko karjeros. Kurį laiką svarsčiau, kol galiausiai jam nusileidau“, – BNS sakė jis.

„Buvau ambicingas ir kvailai užsispyręs jaunuolis, nepaisiau net mamos atkalbinėjimo nuo tokio žingsnio“, – prisipažino G. Nausėda.

Iš karto po studijų susidūriau su viliojimu stoti į partiją vardan didesnių galimybių siekti mokslininko karjeros. Kurį laiką svarsčiau, kol galiausiai jam nusileidau

Anot jo, 1988 metų birželį susikūrus Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinei grupei ir prasidėjus tautiniam Atgimimui, jis pasinėrė į jį, o ne į Komunistų partijos veiklą.

„Bet – kaip tik tuo metu įsikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, prasidėjo masiniai Sąjūdžio mitingai, tautinis Atgimimas, į kurį pasinėriau visa galva, o partijos, į kurią buvau ką tik nevykusiai įstojęs, veikloje visai nedalyvavau“, – sakė prezidentas.

Prezidentui palengvėjo

Interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ valstybės vadovas teigė nežinąs, kas nutiko su jo naryste Komunistų partijoje vėliau.

„Galvoju, kad kažkuriame etape turėjo arba manęs nepervesti į kitą kategoriją, tai yra į  LKP (Lietuvos komunistų partiją, kai ši atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos Komunistų partijos – BNS), arba tiesiog išmetė. Šito dabar pasakyti negaliu, nes neturiu bilieto, nebeturiu dokumento prie savęs. Veikiausiai kur nors Klaipėdoje ilgus metus saugojo tėvai ir vėliau kur nors dingo“, – svarstė G. Nausėda.

Jis prisipažino, kad jam palengvėjo atskleidus šią savo biografijos detalę.

„Man palengvėjo, aš jaučiuosi dabar lengviau“, – sakė valstybės vadovas.

Jis taip pat retoriškai klausė, ar jo, kaip prezidento, veikla gali būti kaip nors susijusi su trumpalaike naryste Komunistų partijoje.

„Ar mano užsienio politika, ar santykiai su Rusija, mano pasisakymai Rusijos atžvilgiu yra kokie nors dviprasmiški? Ar Ukrainos klausimu aš laikausi kokios nors neaiškios pozicijos? Tai yra visa mano po to buvusi profesinė ir dabar politinė veikla neturi nieko bendro su tuo, ką padariau 1987 metais“, – kalbėjo G. Nausėda.

Nenurodė anketoje

Prezidentūra trečiadienį patvirtino, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai, valdžiusiai Lietuvą sovietinės okupacijos metais. Į partiją jis įstojo 1988 metų gegužę, o prasidėjus Sąjūdžiui Komunistų partijos veikloje nedalyvavo.

2019 metais dalyvaudamas prezidento rinkimuose G. Nausėda Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje neatsakė į klausimą, kokios partijos, politinės organizacijos nariu yra arba buvo.

Anot Prezidentūros, šis klausimas buvo neprivalomoje užpildyti anketos dalyje.

Tuo metu 2009–2019 metais prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė apie priklausymą Komunistų partijai VRK deklaravo ir 2009, ir 2014 metais, kai dalyvavo prezidento rinkimuose.

G. Nausėda 1987–1989 metais buvo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas.

Prezidentas trečiadienį TV3 tvirtino niekada nepaminėjęs šio savo gyvenimo fakto, nes niekas jo apie tai neklausė.

„Tiesą sakant, niekada gyvenime negavau ir tokio klausimo, ar tu buvai kada nors partijoje. (...) Daug mano amžiaus žmonių tuo metu irgi siekdami tos mokslinės pedagoginės karjeros padarė panašius sprendimus. Bet yra taip kaip yra, tiesą sakant, net nenoriu teisintis – taip, padariau tokį sprendimą. Tai buvo mano sprendimas, niekas manęs nevertė, aš pasistengiau tolesne savo veikla per visus tuos po to sekusius 33 metus ištrinti šitą savo poelgį“, – sakė jis.

G. Nausėda teigė per rinkimus kandidato anketoje grafos apie narystę partijoje tiesiog neužpildęs, nes ji buvo tarp neprivalomų atsakyti klausimų.

„Aš laikiau tai Lietuvos Respublikos anketa, jeigu Lietuvos Respublikos, tai natūralu ją laikyti datuota nuo 1990 metų kovo 11 dienos. Tikrai nuo Kovo 11-osios jokiai partijai nepriklausiau“, – tvirtino jis.

„Galėjau, žinoma, nurodyti ir šitą partiją, nes vis tiek tai yra relevantiška informacija. To nepadariau. Tiesiog ta informacija gal būtų daliai žmonių ir padėjusi susidaryti kitokią nuomonę, bet nemanau, kad rinkimų rezultatas būtų buvęs kitoks. Kaip ten bebūtų, formaliai nieko nepažeidžiau (...)“, – sakė G. Nausėda.

Įžvelgia politinę medžioklę

Apie tai, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai, feisbuke pirmasis paskelbė „Laisvės TV“ žurnalistas Dovydas Pancerovas. Jis informaciją rado Ypatingajame archyve.

Prezidentas trečiadienį sakė manąs, kad neatsitiktinai jo praeities faktas paskelbtas artėjant parlamento ir prezidento rinkimams.

„Man susidaro nuomonė, kad artėjant 2024 metų rinkimams, ta būsena, kurią vadinu medžiojimo būsena, ji tampa jau labai sisteminga. Sakyčiau, kad tie veiksmai, kurie yra pastaruoju metu vykdomi, vis dėlto projektuojami į 2024 metus, nors aš nei esu apsisprendęs, nei paskelbęs, kad juose dalyvausiu (prezidento rinkimuose – BNS)“, – TV3 kalbėjo G. Nausėda.

„Tos partijos, kurios galbūt nuo pat pradžios turėjo rezervuotą požiūrį į prezidentą ne konservatorių partijos narį, jos iš tikrųjų gali siekti, galbūt ir matydamos, kad trūksta kandidatų, trūksta konkurentų, daryti tam tikras akcijas, kurios susilpnintų dabartinio prezidento pozicijas. Tačiau, mielieji, noriu pasakyti, kad šitai jums tikrai nepadės parlamento rinkimuose“, – tvirtino jis.

Tiesiai neįvardydamas į ką kreipiasi, valstybės vadovas pareiškė, kad „įžengiame į politinės kovos stadiją, kuri niekam nebus naudinga“, juoba esant tokiai įtemptai geopolitinei situacijai.

„Laukiame NATO viršūnių susitikimo, laukiame kitų labai svarbių įvykių, kurie įvyks Lietuvoje, ir ko turbūt dabar mažiausiai reikia arba kuo labiausia galėtų džiaugtis žmonės, sėdintys Maskvos koridoriuose, tai, kad dabar pradėtume vienas kitą bombarduoti. Mano palinkėjimas – grįžkime prie normalaus dialogo“, – sakė jis.

Kitų metų pavasarį vyks prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, rudenį – Seimo. 

The post Stojimą į Komunistų partiją G. Nausėda vadina klaida, įžvelgia politinę medžioklę appeared first on LAIKMETIS.

„Turime įvertinti situaciją, ar neatsitiko kas nors, kas ilgainiui sutrukdytų Švedijai žengti tolyn“, – sakė suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) ir pridūrė, kad „dabar dar per anksti priimti poziciją šiuo klausimu“ ir kad bendra paraiška tebėra „pirmasis variantas“.

„Mano paties vertinimu, [gauti Ankaros pritarimą] užtruks... neabejotinai bent iki Turkijos rinkimų gegužės viduryje“, – pridūrė P. Haavisto.

Vėliau spaudos konferencijoje P. Haavisto paaiškino savo komentarus, teigdamas, kad nenorėjo spekuliuoti dėl Suomijos prisijungimo, „nes abi šalys, atrodo, daro pažangą“, bei pabrėžė savo įsipareigojimą teikti bendrą paraišką. 

Pasak P. Haavisto, „žinoma, kažkur giliai mintyse galvojame apie kitus pasaulius, kuriuose kai kurioms šalims būtų visam laikui uždrausta tapti Europos Sąjungos narėmis“.

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas) antradienį žiniasklaidai teigė, kad „susiekė su kolegomis iš Suomijos, kad išsiaiškintų, ką tai iš tikrųjų reiškia“.

Ankarai nurodžius, kad nepritars Švedijos kandidatūrai po to, kai prie Turkijos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas

Švedų ir danų kraštutinių dešiniųjų politikas Rasmusas Paludanas šeštadienį padegė Korano kopiją priešais Turkijos ambasadą Švedijos sostinėje.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), pirmadienį pateikdamas savo pirmą oficialų atsaką į R. Paludano veiksmą, įspėjo Švediją, kad ji neturėtų tikėtis užsitikrinti Turkijos paramos stojant į NATO.

„Švedija neturėtų tikėtis mūsų paramos NATO“, – pridūrė Turkijos prezidentas.

„Akivaizdu, kad tie, kurie padarė tokią gėdą prie mūsų šalies ambasados, negali tikėtis iš mūsų geranoriškumo dėl jų paraiškos dėl narystės NATO“, – teigė R. T. Erdoganas.

Švedijos lyderiai aiškiai pasmerkė Korano sudeginimą, bet gynė platų šalies žodžio laisvės apibrėžimą.

„Noriu pareikšti užuojautą visiems musulmonams, kuriuos įžeidė tai, kas šiandien įvyko Stokholme“, – šeštadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas).

Šis incidentas nutiko praėjus vos porai savaičių po to, kai Švedijos kurdų Rožavos komitetas Stokholme surengė akciją, kai aukštyn kojomis ant virvės buvo pakabinta Turkijos prezidentą vaizduojanti lėlė.

P. Haavisto sakė, kad antiturkiški protestai Švedijoje „aiškiai sustabdė pažangą“ dėl Suomijos ir Švedijos stojimo į transatlantinį karinį aljansą.

„Esame labai pavojingame kelyje, nes šie protestai aiškiai stabdo Turkijos norą ir gebėjimą prastumti šį klausimą parlamente“, – sakė jis.

Planas B

Turkija pastaraisiais mėnesiais nurodė, jog neturi didelių priekaištavimų dėl Suomijos įstojimo į Aljansą. 

Suomija iki šiol nesvarstė galimybės prisijungti prie NATO be Švedijos, akcentuodama bendros narystės su artima kaimyne svarbą. 

Naujienų agentūrai AFP Suomijos tarptautinių reikalų instituto mokslininkas Matti Pesu (Matis Pesu) teigė, kad „nusivylimas įvairiuose Helsinkio kampeliuose išaugo“ ir „pirmą kartą garsiai buvo pasakyta, kad yra ir kitų galimybių“.

Pasak jo, „Suomijos pozicija pasikeitė“.

„Apie šį planą B kalbame garsiai“, – pridūrė M. Pesu.

P. Haavisto taip pat apkaltino protestuotojus „žaidžiant su Suomijos ir Švedijos saugumu“.

„Jie imasi veiksmų, kuriais aiškiai siekiama provokuoti Turkiją“, – sakė jis.

M. Pesu pažymėjo, kad nors Turkija iki šiol nedavė jokių ženklų, kad abiejų šalių paraiškos bus nagrinėjamos atskirai, bus „įdomu pamatyti, kaip Turkija reaguos“ į P. Haavisto išsakytas pastabas.

Rusijai beveik prieš metus užpuolus Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius taikytos neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO.

Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO paraiškas turi ratifikuoti visos Aljanso, kuriam priklauso ir Turkija, narės.

Birželio pabaigoje Turkija pasirašė memorandumą su dviem Skandinavijos šalimis, taip sudarydama sąlygas pradėti stojimo į Aljansą procesą. 

Tačiau Ankara teigia, kad jos reikalavimai lieka neįgyvendinti, visų pirma dėl Turkijos piliečių, kuriuos šalis nori patraukti baudžiamojon atsakomybėn už „terorizmą“, išdavimo. 

The post Suomių ministras: Suomija turi apsvarstyti galimybę prisijungti prie NATO be Švedijos appeared first on LAIKMETIS.

Sutikimo metu jis sieks įtikinti Turkijos prezidentą oficialiai pritarti Švedijos stojimui į NATO.

Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei. 

Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių.

Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.

Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija

Turkija jau seniai kaltina Suomiją ir ypač Švediją teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).

R. T. Erdoganas, siekiantis būti perrinktas kitais metais, atsidūrė galios pozicijoje, kai įtikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną neblokuoti Ukrainos grūdų eksporto. 

Praeitą savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas lankėsi Ankaroje. Šio vizito metu jis irgi siekė įtikinti Turkiją ratifikuoti Suomijos ir Švedijos narystę NATO.

„Atėjo laikas pasveikinti Suomiją ir Švediją kaip visavertes NATO nares. Jų prisijungimas padarys mūsų aljansą stipresnį ir mūsų žmones saugesnius“, – teigė J. Stoltenbergas. 

Birželį Turkija, Švedija ir Suomija pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl, be kita ko, ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusį kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į Aljansą.

„Suomija ir Švedija įvykdė savo susitarimus su Turkija“, – sakė J. Stoltenbergas. Jis pridūrė, kad jų prisijungimas prie NATO bus svarbus įvykis „siekiant pasiųsti aiškią žinutę Rusijai“.

The post Švedijos premjeras bandys įtikinti Turkijos prezidentą ratifikuoti šalies narystę NATO  appeared first on LAIKMETIS.

„Manau, tai įvyks gana greitai. Per kelias savaites, ne mėnesius“, – per spaudos konferenciją Stokholme kartu su Švedijos premjeras Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) žurnalistams sakė S. Marin.

Švedija taip pat diskutuoja dėl galimos šalies narystės Vakarų šalių kariniame aljanse, Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją Ukrainoje.

Pasibaigus Šaltajam karui Suomija ir jos kaimynė Švedija oficialiai neprisijungė prie jokio karinio aljanso, tačiau jos yra NATO partnerės.

S. Marin pabrėžė, kad būdama NATO partnere, o ne nare, Suomija negalėtų pasinaudoti 5-uoju straipsniu, kuriame sakoma, kad ataka prieš vieną Aljanso šalį yra laikoma ataka prieš visas.

Nėra kito būdo saugumo garantijoms užsitikrinti kaip tik [pasinaudojant] NATO atgrasymu ir bendra gynyba, kuriuos garantuoja NATO 5-asis straipsnis

„Nėra kito būdo saugumo garantijoms užsitikrinti kaip tik [pasinaudojant] NATO atgrasymu ir bendra gynyba, kuriuos garantuoja NATO 5-asis straipsnis“, – sakė S. Marin.

Suomijos parlamentarams trečiadienį buvo pateikta saugumo padėties vertinimo ataskaita su potencialios narystės Vakarų šalių gynybiniame aljanse vertinimu. 

Ši ataskaita turėtų duoti pradžią kitą savaitę parlamente prasidėsiančioms diskusijoms dėl Suomijos stojimo į NATO.

Daugelis apžvalgininkų sako, kad prašymą dėl narystės Aljanse Suomija galėtų pateikti birželį numatytam NATO viršūnių susitikimui.

Anksčiau Suomijos lyderiai vengė narystės šiame Aljanse, bijodami išprovokuoti Rusijos agresiją.

Šaltojo karo metais Suomija laikėsi neutralumo pozicijos, mainais į Maskvos garantijas, kad ji daugiau nesikėsins į šią šalį. 

The post Suomija artimiausiu metu nuspręs dėl stojimo į NATO appeared first on LAIKMETIS.

1) stojimo dokumentai į kunigų seminarijas bus priimami atskirose seminarijose liepos 26 – 30 d. – siūloma rinktis kandidatui lengviausiai pasiekiamą;
2) visų kandidatų stojamieji egzaminai vyks vienoje vietoje – Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje rugpjūčio 3 d.

Per stojamuosius egzaminus tikrinama:
– valstybinės kalbos mokėjimas;
– pagrindinių katalikų tikėjimo tiesų žinojimas;
– bendras tinkamumas kunigiškajai tarnystei.

Kandidatas į seminariją turi būti išlaikęs 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą.

DOKUMENTŲ PRIĖMIMAS

Kauno kunigų seminarija

Prašymai ir dokumentai priimami liepos 26–30 dienomis, 10–16 val. (patariama atvykti ne vėliau kaip 14.00 val.). Adresas: A. Jakšto 1, Kaunas.
Pasiteiravimui: seminarijos rektoriaus tel. +370 618 60940, el. paštas rektorius@kaunoseminarija.lt.
Plačiau.

Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija

Prašymai ir dokumentai priimami liepos 26–30 dienomis, 10–16 val. (patariama atvykti ne vėliau kaip 14.00 val.). Adresas: Katedros a. 6, Telšiai.
Tel. pasiteiravimui +370 616 11872.
Plačiau >>

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija

Dokumentai priimami liepos 26–30 dienomis, 10–17 val. (patariama atvykti ne vėliau kaip 15.00 val.). Adresas: Kalvarijų g. 325, Vilnius.
Informacija tel. +370 5 2701602; el. p. rektorius@vks.lcn.lt
Plačiau.

Dokumentai, kuriuos kandidatai turi pristatyti:

1. Prašymas rektoriui, rašytas ranka;
2. Vyskupo siuntimas;
3. Charakteristika, parašyta gyvenamosios vietos parapijos klebono;
4. Kitos charakteristikos, parašytos kunigų, turėjusių įtakos renkantis seminariją;
5. Autobiografija (pagal seminarijos pateiktą pavyzdį);
6. Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentų pažymos;
7. Brandos atestatas;
8. Jei kandidatas turi – kitų turimų mokslo vardų ir laipsnių bei kvalifikacijų pažymos;
9. 2 paso nuotraukos;
10. Sveikatos pažyma (F086/a);
11. Pagrindinio paso puslapio ir/arba asmens tapatybės kortelės fotokopija.

The post Aktuali informacija stojantiems į kunigų seminarijas 2021 metais appeared first on LAIKMETIS.