Pasirašydamas įsaką Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas sakė, kad Jungtinės Valstijos šiai Jungtinių Tautų institucijai nesąžiningai moka daugiau nei Kinija, ir pridūrė: „Pasaulio sveikatos organizacija mus apiplėšė.“

Naujojo prezidento vertinimu, organizacija iš JAV reikalauja „nepagrįstai didelių išmokų“. „Kai pirmą kartą buvau Baltuosiuose rūmuose, mes mokėjome PSO 500 mln. - Tada nusprendžiau tam padaryti galą. Jie tikrai norėjo mus grąžinti, pažiūrėsime, kas bus.

Pažiūrėkite, kaip nesąžininga, Kinija moka PSO 39 milijonus, o mes mokame 500 milijonų, o Kinija yra didesnė šalis.“

PSO narystę, kurią D. Trumpas sustabdė per savo pirmąją kadenciją, atnaujino prezidentas J. Bidenas.

„Negalima PSO iniciatyvų vertinti vienareikšmiškai – tarp jų buvo daug gerų, tikrai palankių visuomenės sveikatai, tačiau buvo ir nemažai kontraversiškų, pavyzdžiui ,reprodukcinės sveikatos‘ iniciatyvos, kurios susijusios su kontracepcijos, aborto ir gender ideologijos skatinimus valstybėse.

Tačiau apskritai JAV pasitraukimą iš PSO vertinu pozityviai, nes pastaraisiais metais stebėjome, kaip šios organizacijos veikla tolo nuo mokslo, medicinos, visuomenės sveikatos superkorporacijų interesų link, - komentavo D. Trumpo žingsnį Sveikatos teisės instituto direktorė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.

„Žinome, kad didelė dalis PSO finansavimo ateina iš fondų, susijusių su suinteresuotais verslais: farmacijos, vakcinų ir kontracepcijos pramonėmis. Panašu, kad tai galų gale daro įtaką ir pareigūnų sprendimams.“

Taip pat ji abejoja kiek konkrečios naudos iš PSO veiklos ir kuriamų produktų turi kiekviena šalis.

„Kiek finansavimo ir kiek proporcingai skiriama problemoms, kuris aktualus išsivysčiusiose šalyse ir neišsivysčiusiose. Išsivysčiusioms šalims PSO kuriami produktai nėra tiek svarbūs, nes paprastai jos jau būna įdiegusios sveikatos technologijas ir praktikas, kai tuo tarpu Afrikos, kai kuriose Pietų Amerikos šalyse net ir vandentiekio ir kanalizacijos buvimas yra aktualija, todėl ten veiklos yra ženkliai daugiau.“

Su pandemija susitvarkė valstybės, kurios aklai nesilaikė PSO rekomendacijų - STI direktorė

D. Trumpo priekaištų organizacijai sąraše - jos „neraštingas“ koronaviruso pandemijos ir kitų pasaulinių krizių valdymas. Jis taip pat pažymėjo, kad PSO „nesugeba pademonstruoti nepriklausomybės nuo netinkamos šalių narių politinės įtakos“.

Ypatingai neigiamai PSO veiklą pandemijos metu vertina ir Kristina Zamarytė-Sakavičienė.

„Tik pasirodžius pirmiems signalams apie COVID-19 stebėjome PSO delsimą imtis priemonių, tai leido virusui plačiai išplisti po pasaulį, o vėliau – itin neadekvačias, gąsdinančias prognozes, nelogiškus, mokslu nepagrįstus siūlymus (karantinus ir kovido sertifikatus, kurie visiškai nepasiteisino kaip pandemijos suvaldymo priemonė, o padarė daug žalos valstybių ekonomikai ir žmogaus teisėms).

PSO rekomendacijos valstybėms ir jų įgyvendinimas pradėjo kelti grėsmę tiek visuomenės sveikatai, tiek žmogaus teisėms ir valstybių suverenitetui.

PSO pamiršo savo prieš pat pandemiją eskaluotą prioritetą –  socialinius ir ekonominius sveikatos netolygumus, kurie buvo įvardinti viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai.

PSO siūlytos COVID-19 valdymo priemonės iš esmės tik padidino socialinius ir ekonominius sveikatos netolygumus. Taigi PSO strategiškai neįvertino savo siūlomų veiksmų tolimųjų pasekmių žmonių sveikatai.“

STI direktorė taip pat išreiškė nuogąstavimus dėl tolesnių PSO veiksmų: „Nors jau dabar, matant pasekmes, turėtų būti akivaizdu, kurios priemonės patyrė nesėkmes; taip pat akivaizdu, kad geriau su pandemija susitvarkė valstybės, kurios aklai nesilaikė PSO rekomendacijų, matome, kad organizacijos „apetitas“ plėsti galias tik auga.

PSO siūlytos COVID-19 valdymo priemonės iš esmės tik padidino socialinius ir ekonominius sveikatos netolygumus.

Pavyzdžiui, PSO kartu su ES vykdo pasaulinį vakcinacijos paso projektą. O juk dabar jau visiškai aišku, kad vakcinacijos nuo COVID-19 (galimybių) pasai nepasiteisino ir nėra pagrįsti epidemiologine logika – užsikrėsti ir užkrėsti kitus gali tiek skiepyti, tiek neskiepyti.

Dabar jau yra pakankamai duomenų, kad skiepytieji po kelių mėnesių tampa imlesni virusui. Jei politika būtų nuosekli ir tikrai remtųsi mokslu, tai galbūt turėtume pradėti taikyti PSO vystomus „galimybių pasus“ atvirkščiai –  sumažinti būtent skiepytųjų galimybes, kad jie neplatintų viruso?

Jei neaišku, tai pasakysiu, kad aš juokauju: nepritariu jokiai segregacijai, nepagrįstiems teisių ir laisvių ribojimams bei medicinoje fundamentalaus laisvo informuoto sutikimo principo iškraipymui į vieną ar kitą pusę“, - teigia K. Zamarytė-Sakavičienė.

Tikisi, kad apsigalvos

PSO sakė, jog apgailestauja dėl naujosios JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimo pasitraukti iš šios Jungtinių Tautų (JT) agentūros.

„Pasaulio sveikatos organizacija gailisi dėl pranešimo, jog JAV ketina pasitraukti iš organizacijos“, – reporteriams teigė PSO atstovas Tarikas Jašarevičius.

Kartu organizacija pareiškė, kad tikisi, jog Vašingtonas persvarstys savo sprendimą. „Tikimės, kad Jungtinės Valstijos persvarstys savo sprendimą ir tikimės konstruktyvaus dialogo, kad būtų išsaugota Jungtinių Amerikos Valstijų ir PSO partnerystė siekiant milijonų žmonių visame pasaulyje sveikatos ir gerovės“, - sakoma dokumente.

PSO 2024-2025 m. 6,8 mlrd. dolerių biudžetas labai priklauso nuo JAV paramos. Ekspertai įspėja: šalies pasitraukimas gali pakenkti pagrindinėms organizacijos programoms, įskaitant tuberkuliozės, ŽIV/AIDS ir pasirengimą pandemijoms.

„Tai tamsiausia diena pasaulinei sveikatai per visą mano karjerą“, - teigė tarptautinės sveikatos ekspertas Lawrence'as Gostinas (Lawrence'as Gostinas).

Jo vertinimu, D. Trumpo sprendimas „gali tapti kitos pandemijos priežastimi“.

D. Trumpo įsaku taip pat nutraukiamas JAV dalyvavimas derybose dėl PSO pandeminio susitarimo.

„Atskirai verta prisiminti ir stumiamą PSO konvenciją (arba Tarptautines sveikatos taisykles), kuri didintų PSO galias valdyti infekcines krizes valstybių suvereniteto sąskaita. Esu tikra, kad JAV išstojimas iš PSO jos pajėgumus brukti valstybėms ydingas iniciatyvas stipriai sumažins. Ir tai yra gerai Lietuvai“, - įsitikinusi STI vadovė.

„Galbūt daugelis jau pamiršo, bet tie, kurie pandemijos metu buvo išvaryti už socialaus gyvenimo durų, rizikavo savo darbais, mokslu, buvo kaltinami ir žeminančiai pravardžiuojami, tikrai atsimena, ką reiškė aklas PSO rekomendacijų vykdymas valstybėse.“

„Turime savo šalyje visuomenės sveikatos, infekcijų kontrolės specialistų, epidemiologų, farmakologų, imunologų dalis jų jungėsi į STI gretas – kitos panašios krizės metu derėtų labiau remtis jų kompetencija, o ne iš viršaus nuleidžiamomis gairėmis“, - teigia visuomenininkė.

Paskelbtas Amerikos pasitraukimas iš PSO įvyks per 12 mėnesių ir turės įtakos 18 proc. organizacijos biudžeto. Vašingtonas ne tik nutrauks finansavimą, bet ir atšauks savo darbuotojus bei rangovus, dirbančius su PSO.

The post JAV palieka PSO - kaip šį sprendimą vertina ekspertai? appeared first on LAIKMETIS.

Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

STI yra medicinos, teisės ir kitų sričių ekspertų komanda, susibūrusi tam, kad padėtų Lietuvos valstybei rasti tinkamus sveikatos politikos sprendimus, ypač reaguojant į visuomenės sveikatos priežiūros iššūkius.  

Covid-19 pandemijos įkarštyje STI paskelbė „Dėl kovos su Covid-19 priemonių“ deklaraciją, kurią pasirašė 35516 piliečių.

Kristina Zamarytė-Sakavičienė taip komentavo savo naujų pareigų iššūkius: „Pirmasis mano tikslas šiose pareigose yra sugražinti etinius principus į sveikatos politiką ir priminti Lietuvos gyventojams, kokias teises jie turi. Jei lietuviai aktyviai naudotųsi savo teisėmis, jas būtų žymiai sunkiau apriboti.

Todėl grįšime prie švietėjiškos STI misijos. Kartu sieksime apginti pažeistas pacientų teises teisminėmis priemonėmis. Planuojame greitu metu paleisti iniciatyvą, kuri padėtų susitikti nukentėjusiems pacientams, juos apginti galintiems teisininkams ir neabejingiems rėmėjams.“

„Kristina yra mano ilgametė bendražygė, pažįstu ją apie 20 metų. Kartu pasiekėme nemažai didelių tikslų ir kovojom su rimtomis problemomis sveikatos ir farmacijos sektoriuje. Be jos STI nebūtų nuveikęs nei pusės tiek, kiek pavyko nuveikti.

Gerbiu Kristiną kaip aktyvią, protingą, sąžiningą kolegę. Džiaugiuosi, kad galiu ramiai perleisti STI vairą į geras, patikimas rankas. Dėkoju Kristinai už jau kartu nuveiktus ir būsimus darbus bei linkiu sėkmės naujose pareigose!“, - apie K. Zamarytę-Sakavičienę atsiliepė jos pirmtakas Rimas Jankūnas.

Kristina Zamarytė-Sakavičienė yra teisininkė, kuri specializuojasi sveikatos teisėje. Ji buvo viena iš STI steigėjų ir pagrindinė STI veiklos koordinatorė.

MRU Kristina dėstė sveikatos teisę, vedė geros klinikinės praktikos mokymus gydytojams-tyrėjams, dirbo Seimo Sveikatos reikalų komitete ir Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje; dalyvavo Europos vaistų agentūros (EVA) darbo grupėse ir vykdė EVA pareikalautas GKP inspekcijas skirtingose valstybėse.

Šiais metais ji nesėkmingai kandidatavo į Seimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

K. Zamarytė-Sakavičienė yra žinoma visuomenininkė, aktyvi Katalikų Bažnyčios narė, ištverminga tradicinių vertybių gynėja.

The post Nauja STI direktore tapo Kristina Zamarytė-Sakavičienė appeared first on LAIKMETIS.

„Vakar Nepaprastųjų situacijų komitetas susirinko į 15-ąjį posėdį ir rekomendavo man paskelbti tarptautinio masto ekstremalios visuomenės sveikatos situacijos pabaigą. Priėmiau šį patarimą“, – tviteryje parašė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas).

Statistiniai žaidimai akivaizdūs

Tarptautinio masto ekstremalios visuomenės sveikatos situacijos paskelbimas yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį tik gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra.

PSO teigė, kad nors ekstremaliosios situacijos etapas baigėsi, pandemija nesibaigė, ir pažymėjo, kad pastaruoju metu padaugėjo susirgimo COVID-19 atvejų Pietryčių Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Jungtinių Tautų sveikatos agentūra teigia, kad kiekvieną savaitę nuo viruso vis dar miršta tūkstančiai žmonių.

„Su didele viltimi skelbiu, kad COVID-19 baigėsi kaip tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatos situacija, – sakė T. A. Ghebreyesusas. – Tai nereiškia, kad COVID-19 baigėsi kaip pasaulinė grėsmė sveikatai.“

Žurnalistams jis sakė, kad pandemija pasiglemžė mažiausiai 20 mln. gyvybių – kone triskart daugiau nei oficialiai užregistruoti 7 milijonai.

„Labai rezervuotai žiūriu į šiuos skaičius. Kaip galime kalbėti apie mirčių nuo COVID skaičių, kai daugelyje šalių buvo draudžiami mirusiųjų skrodimai, kriterijai kiekvienoje šalyje skirtingi, o laboratoriniai tyrimai koncentravosi į vieną ligą? – klausia Sveikatos teisės instituto direktorius dr. Rimas Jankūnas, paprašytas pakomentuoti naujienas iš PSO.

Tokiu būdu mirusių nuo COVID skaičius buvo dirbtinai didinamas, o nuo kitų – mažinamas. Patikimiausias rodiklis yra perteklinis mirtingumas, t. y. yra mirčių skaičius, kuriuo viršijamas ilgametis vidurkis. Deja, bendras mirtingumo padidėjimas yra kelis kartus didesnis negu oficialiai deklaruojamas mirčių nuo COVID skaičius nepaisant to, kad oficialiai deklaruojamas mirčių nuo COVID skaičius yra smarkiai išpūstas. Statistiniai žaidimai akivaizdūs.

Panika kilo tada, kai gerokai padaugėjo senyvų žmonių mirčių. Daug tokių, kuriems buvo likę gyventi keli mėnesiai ar metai, mirė per trumpą laiką. Bet atkreipkime dėmesį į tai, iki masinės vakcinacijos nebuvo padidėjęs nei vaikų nei jaunų žmonių mirtingumas. Vaikų ir jaunų žmonių perteklinių mirčių padaugėjo jai prasidėjus, t. y. 2021 metų antroje pusėje. Kokia PSO ir kitų atsakingų institucijų reakcija? Nejaugi jiems atrodo, kad tai normalu?“

Prasidėjo tyčiojimasis iš mokslo

PSO pirmą kartą COVID-19 paskelbė tarptautinio masto ekstremalią situaciją 2020 metų sausio 30-ąją, kai už Kinijos ribų pradėjo plisti koronavirusas. Tada jis dar nebuvo pavadintas COVID-19, o už Kinijos ribų didelių protrūkių nebuvo.

Praėjus daugiau nei trejiems metams, pasaulyje buvo patvirtinta apie 764 mln. užsikrėtimo atvejų.

Virusas pirmą kartą aptiktas 2019 metų pabaigoje Kinijoje, Uhano mieste, tačiau vis dar neaišku, kaip ir kur jis pradėjo plisti tarp žmonių.

Šis klausimas, kuris buvo smarkiai politizuotas, suskaldė mokslo bendruomenę ir visuomenę. Yra teorija, kad virusas natūraliai persimetė žmonėms iš gyvūnų, bet taip pat yra nemažai teorijos, kad virusas galėjo nutekėti iš Uhano laboratorijos, šalininkų. Pastarąjį teiginį Kinija griežtai neigia.

Pekinas kaltinamas trukdymu ir ignoravo daugkartinius PSO prašymus suteikti daugiau galimybių ir informacijos, kad padėtų išaiškinti šį klausimą.

„Vis daugėja įrodymų, kad teorija, jog virusas natūraliai persimetė žmonėms iš gyvūnų, buvo sukurta propagandos tikslais. Prieš kelis metus teiginiai apie dirbtinę viruso kilmę buvo laikomi medicinine dezinformacija ir cenzūruojami.

Kai tarptautinė komisija nuvyko Uhano laboratoriją, jų galimybės prieiti prie duomenų buvo labai apribotos. Kai nėra ką slėpti, taip nesielgiama,“ – įsitikinęs STI direktorius.

Dr. R. Jankūnas apgailestauja, kad COVID laikotarpiu prasidėjo tyčiojimasis iš mokslo.

„Ne vienas žinomas profesorius neformaliuose pašnekesiuose yra užsiminęs, kad turi rasti pusiausvyrą, kad išlaikytų savo poziciją, nebūtų marginalizuotas ir išliktų girdimas. Viešojoje erdvėje daugiausiai leidžiami politiškai priimtini balsai. Esame kreivų veidrodžių karalystėje kaip ir prieš 40 metų, kai Lietuva buvo Sovietų Sąjungoje.“

PSO didina įtaką

PSO ir jos valstybės narės pradėjo diskusijas dėl tarptautinės sutarties ar kokio nors panašaus dokumento, kuriuo būtų siekiama pasimokyti iš klaidų, padarytų per COVID-19 pandemiją, ir užtikrinti, kad pasaulis veiksmingiau ir teisingiau reaguotų į kitą kada nors kilsiančią pandemiją.

Ar PSO nebando tuo būdu didinti savo įtaką sveikatos apsaugos sistemoms pasaulyje apskritai?

Dr. R. Jankūnas dėl to neabejoja. „Gąsdina tai, kad šie viršnacionalinė organizacija didžiąja dalimi remiama privačių investuotojų, per pastaruosius metus daugiau naudos davė tiems investuotojams, o ne žmonių sveikatai,“ – teigia STI vadovas.

Jis vardija PSO klaidas lėmusias pasaulinį chaosą. „Taip vadinama COVID pandemija – tai PSO klaidų virtinė. Iš pradžių jie teigė, kad kelionių iš Kinijos riboti nereikia, kategoriškai neigė dirbtinę viruso kilmę.

Ėmėsi kelionių ribojimų tada, kai virusas jau buvo išplitęs ir jie nebeturėjo prasmės. Buvo absurdiškos karantinų politikos ir moksliškai neįrodytos masinės vakcinacijos eksperimentiniu preparatu šalininkai.

Palaikė kelionių ribojimus neskiepytiems, remdamiesi klaidingu įsitikinimu, kad skiepyti neplatina viruso. Tą jie darė net tada, kai jau buvo akivaizdu, jog klysta. PSO atšaukė COVID pandemiją pavėlavusi mažiausiai metus.“

„Esu tikras, kad tokia organizacija turi būti išformuota, o iš atsakingų pareigūnų turi būti pareikalauta atsakomybės. Beje, ką daro PSO, kad išsiaiškintų, dėl kokių priežasčių vaikų perteklinis mirtingumas, bent jau EuroMOMO šalyse, yra didžiausias per daugelį pastarųjų metų?“ – piktinasi PSO neveiksmingumu dr. R. Jankūnas.

Vakcinacijos pasekmė - padidėjo jaunimo ir vaikų mirtingumas

PSO teigia, kad apie 5 mlrd. žmonių gavo bent vieną vakcinos dozę. Kaip vertinti šiuos skaičius?

„Labai blogai, kad nuo COVID tiek daug žmonių pasiskiepijo. Prasidėjus masinei vakcinacijai, sumažėjo senyvų žmonių mirtingumas, bet jaunimo ir vaikų mirtingumas smarkiai padidėjo.

Aišku, tam turėti įtakos ir kiti veiksniai. Vis dėlto matau klasikinį pavyzdį situacijos, kai pradedamas masiškai vartoti siaurai žmonių grupei reikalingas vaistas, kuris nepaisant šalutinio poveikio gali išgelbėti tam tikrą dalį šios siauros grupės žmonių.

Jeigu vakcina sukelia sunkų šalutinį poveikį nemažai daliai žmonių, bet daugelį apsaugo mirtinos ligos, tai su sunkiu šalutiniu poveikiu galima susitaikyti, tačiau būtina leisti žmogui pasirinkti suteikus visą informaciją.

Tačiau jeigu tokį patį pavojų kelianti vakcina leidžiama nuo ligos, kuri mirtina vienam iš 100 tūkst. ar milijono, tai absoliučiai nepriimtina. Būtent taip ir atsitiko su vaikais.

Deja, tam suprasti reikia žinių apie vaistų veikimą, klinikinius tyrimus ir gebėjimo nepriklausomai mąstyti,“ – įsitikinęs R. Jankūnas

Kaip ilgalaikėje perspektyvoje tokia masinė vakcinacija gali paveikti žmonių populiaciją? „Ilgalaikę perspektyvą numatyti sudėtinga, kadangi naujos technologijos preparatas suleistas daugybei žmonių.

Lipidinių nanodalelių su mRNR pasiskirstymo graužikų organizme tyrimai parodė didelės koncentracijos susidarymą kepenyse, antinksčiuose, blužnyje, kiaušidėse ir kaulų čiulpuose. Vakcinuotų gyvūnų embrionų žuvo kelis kartus daugiau negu nevakcinuotų, padažnėjo ir apsigimimai.

Deja, šiuos duomenis sužinojome tik prieš kelis mėnesius, kai juos teko paviešinti Australijos terapinių produktų administracijai. Šis dokumentas yra internete, tačiau paieškos sistemos veikia taip, kad neturint nuorodos be specialių įgūdžių jo negalima rasti,“ – kalbėjo STI direktorius.

The post PSO paskelbė koronaviruso pandemijos pabaigą, bet klausimų tik daugėja appeared first on LAIKMETIS.

Galimybių paso naudą įrodantis matematinis vertinimas - netinkamas, teigia STI

„Savo rašte Konstituciniam Teismui pabrėžėme, kad galimybių paso idėja grindžiama klaidingu teiginiu, kad skiepai apsaugo nuo kitų žmonių užkrėtimo COVID-19. Tačiau vakcinų poveikis kitų žmonių užkrėtimui COVID-19 atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu buvo netirtas ir ši informacija, pateikta vakcinų registracijoje naudojamuose dokumentuose, buvo prieinama galimybių paso įvedimo metu", - sakoma STI pranešime.

„Naujausi tyrimai parodė, kad COVID-19 atvejų skaičius paskiepytiems ir nepaskiepytiems asmenims reikšmingai nesiskiria. Be to, mūsų įsitikinimu, ​galimybių paso naudą įrodantis matematinis vertinimas yra netinkamas. Vyriausybei patarinėję ekspertai tvirtina, kad galimybių pasas padėjo sustabdyti delta atmainos bangą eksponentinio augimo fazėje, bet tai prieštarauja pagrindiniam infekcijos plitimo dėsniui ir praktiniams duomenims, nes delta banga baigėsi visose šalyse, įskaitant ir neturėjusias galimybių paso“, – teigia STI direktorius doc. dr. Rimas Jankūnas.

COVID-19 atvejų skaičius paskiepytiems ir nepaskiepytiems asmenims reikšmingai nesiskiria.

Galima įvardinti bent dvi potencialias mirtingumo didėjimo priežastis

Pasak mokslininko, galimybių pasai nepasiekė ir pagrindinio pandemijos valdymo tikslo – nėra mokslinio pagrindo teigti, kad jie sumažino gyventojų mirtingumą.

„Kaip Vyriausybei patarinėję ekspertai gali svarstyti apie išgelbėtas gyvybes, kai galimybių paso laikotarpiu perteklinių mirčių Lietuvoje buvo daugiausia iš visų Baltijos regiono šalių? Taigi, mūsų tyrimas leidžia kelti ir dar vieną hipotezę – ne tik nėra įrodyta, kad galimybių paso reguliavimas mažino mirtingumą, bet jis netgi galėjo prisidėti prie perteklinio mirtingumo didėjimo", - teigia STI direktorius.

Jis toliau pasakoja: „Šiai hipotezei patvirtinti reikėtų atlikti tolimesnius tyrimus, tačiau jau dabar galima įvardinti bent dvi potencialias mirtingumo didėjimo priežastis, susijusias su galimybių paso reguliavimu: net turėdami COVID-19 ligai būdingus simptomus su galimybių pasais asmenys galėjo lankytis viešose vietose, kuriose be galimybių pasų negalėjo lankytis simptomų neturintys asmenys. 

Kūrė nepagrįstą saugumo jausmą

Doc. dr. Rimas Jankūnas be kita ko priduria: „Be to, galimybių paso reguliavimas daliai žmonių galėjo sukurti nepagrįstą saugumo jausmą, t. y. klaidingą nuomonę, kad jeigu jis turi galimybių pasą ir ribojimai jam negalioja, tai gali nebesisaugoti (nesilaikyti atstumų, nesirūpinti rankų higiena, lankytis dideliuose susibūrimuose ir kt.)“.

Mokslininkai Konstituciniam Teismui adresuotame laiške taip pat nurodo, kad galimybių paso reguliavimas galėjo prailginti sunkiai sergančio asmens patekimą į sveikatos priežiūros įstaigą, prisidėti prie eilių susiformavimo, o tai, savo ruožtu, lemti uždelstą patekimą pas medikus ir išaugusį perteklinį mirtingumą.

Politinė, o ne moksline informacija pagrįsta priemonė

„Darytina išvada, kad galimybių pasas buvo ne moksline informacija pagrįstas sprendimas, o politinė pandemijos metu taikyta priemonė. Tą yra pripažinę ir patys ekspertai, dalyvavę galimybių paso įvedimo Lietuvoje procesuose", – rašoma Konstitucinį Teismą pasiekusiame rašte. 

„Nepriklausomų ekspertų patariamajai tarybai dėl COVID-19 ligos valdymo priklausęs ekspertas dr. Marius Strioga viešai yra nurodęs, kad „galimybių paso“ teisinis režimas <...> yra „politinė priemonė spaudimui daryti, sukurti diskomfortą <...> ji savo tikslų gal ir nepasiekia, bet iš desperacijos daroma dalinai <...> ir nelabai į didžiausią tikslinę grupę veikia. <...> Jis nepasiekia savo. <...>“, – teigiama jame.

Darytina išvada, kad galimybių pasas buvo ne moksline informacija pagrįstas sprendimas, o politinė pandemijos metu taikyta priemonė.

Toliau tęsiama: „Taigi, patys ekspertai pripažįsta, kad Konstitucijos saugomų ypač reikšmingų žmogaus teisių ribojimai, kurių konstitucingumas dabar yra vertinamas Teisme, buvo vykdomi kaip politinio spaudimo priemonė, aiškiai suprantant, kad jie nepasieks savo tikslų, o daugiau atspindi sprendimo priėmėjo neviltį („desperaciją“), nežinant kaip elgtis kritinėje situacijoje“.

Kartu STI Konstitucinį Teismą informavo, jog instituto ekspertai yra visuomet pasirengę, Teismo kvietimu, kaip kad numato Konstitucinio Teismo įstatymas, jų sukauptomis žiniomis pasidalinti kaip ekspertai ar pakviesti specialistai.

The post STI mokslininkai KT pateikė išvadą: galimybių pasas - moksliškai nepagrįstas appeared first on LAIKMETIS.

Ši žinia žaibiškai paplito per socialinius tinklus. Į tai suskubo reaguoti iš ES mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomi „faktų tikrintojai”, žymėdami turinį ir duodami nuorodas į turinį, kuriame bandoma paneigti neva klaidinančią informaciją.

Viename iš tokių žinučių rašoma, kad „Pfizer" COVID-19 vakcinos klinikiniais tyrimais niekada nebuvo planuojama patikrinti, ar vakcina apsaugo nuo koronaviruso ligos perdavimo (plitimo) [1] ir teigiama, kad tai buvo padaryta vėliau, ją paleidus į rinką.

Žinutėje teigiama, kad „šiuo atveju vakcinos gebėjimas užkirsti kelią ligos perdavimui buvo įvertintas vėliau, kai vakcina, sukurta reaguojant į pasaulinę pandemiją, buvo pradėta naudoti.”

Ir kaip įrodymas, duodama nuoroda į 2021 m. liepos 19 paskelbtą apžvalginį tyrimą. [2] Jame rašoma, kad „tyrimų duomenų apie skiepytų asmenų užsikrėtimo tikimybės sumažėjimo poveikį, palyginti su neskiepytų asmenų užsikrėtimo tikimybe, yra nedaug.“

Publikacijoje, kurioje teigiama, kad „epidemiologinių tyrimų duomenys rodo puikų COVID-19 vakcinų veiksmingumą ir saugumą”, yra pripažįstama, jog vakcinos gebėjimas užkirsti kelią ligos perdavimui yra neaiškus, tai patvirtinančių tyrimų (duomenų) trūksta. Akivaizdu, kad toks apibendrinimas neleidžia daryti visa apimančių išvadų, o juo labiau - priimti kardinalius sprendimus. [3]

O vienas iš tokių kardinalių sprendimų buvo ES Reglamentas, kuriuo buvo sukurtas ES skaitmeninis COVID pažymėjimas, įteisinęs vakcinuotų ir nevakcinuotų asmenų segregaciją ES asmenų judėjimo laisvės srityje. [4]

Jis buvo priimtas 2021 m. birželio 14 d. – vienas mėnesis prieš šio apžvalginio tyrimo paskelbimą. Pasiūlymas motyvuotas siekiu sudaryti palankesnes sąlygas asmenims laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu, tačiau tikroji jo raison d’être (liet. įvedimo priežastis ir esminis motyvas) buvo siekis stabdyti COVID-19 viruso plitimą.

Reglamento Preambulėje buvo rašoma, kad „atsižvelgiant į dabartines, vis dar kintančias mokslo žinias, atrodo, kad esama mažesnės rizikos, jog asmenys, kurie yra paskiepyti <…> kitus asmenis užkrės SARS-CoV-2". [5]

Laikyta, kad tokie asmenys, remiantis patikimais moksliniais įrodymais, „nekelia reikšmingo pavojaus visuomenės sveikatai“, todėl jų „laisvas judėjimas neturėtų būti ribojamas, nes tokie apribojimai nebūtų būtini visuomenės sveikatos apsaugos tikslui pasiekti.“

Tuo metu galvota, kad tokie asmenys „yra atsparūs SARS-CoV-2 ir negali jo perduoti“. Taigi, šis teisinis reguliavimas neturėjo mokslinio pagrindo ir, būkime atviri, kai kam jis buvo labai naudingas.

Taigi, šis teisinis reguliavimas neturėjo mokslinio pagrindo ir, būkime atviri, kai kam jis buvo labai naudingas.

ES viešaisiais pirkimais užsakytų vakcinų kiekis rodo, kad ES planavo masinę vakcinaciją. Taigi, turėjo planuose ne tik rizikos grupių skiepijimą, siekiant suteikti joms vakcinų teikiamą apsaugą, bet ir ketino naudoti vakcinaciją kaip priemonę užkrečiamosios ligos plitimo stabdymui (prevencijai).

Todėl jau prieš išleidžiant produktą į rinką, dar prieš COVID-19 vakcinos išankstinę registraciją, turėjo būti atlikti tyrimai, patvirtinantys šią vakcinos savybę. O tai nebuvo padaryta.

Apie tai, kaip ši masinė vakcinacija nuo COVID-19 buvo įgyvendinta Lietuvoje – kituose įrašuose.

Visas COVID-19 finansų tyrimas paskelbtas STI puslapyje.

[1] Ir tas tiesa. Klinikiniais tyrimais paprastai siekiama patikrinti naujų vaistų ir vakcinų saugumą ir veiksmingumą prieš patvirtinant juos plačiai naudoti. Pradiniuose bandymuose paprastai neatliekami ligų perdavimo prevencijos bandymai. Tai žinojo mūsų ekspertai ir tylėjo, kai buvo įvedamas Galimybių pasas, bei buvo teigiama, kad vakcinos mažina užkrečiamos ligos plitimą.

[2] „Inflammopharmacology volume 29", p. 1357–1360 (2021).

[3] Kaip man patvirtino doc. Dr. Rimas Jankūnas, daug kas, darę tyrimus vakcinacijai prasidėjus, gavo skirtingus duomenis, kurie skiriasi priklausomai nuo turimo metodikos, laiko, regiono ir pan. Bet tai turėjo būti padaryta dar prieš COVID vakcinos išankstinę registraciją.

[4] Europos Tarybos ir Europos Parlamento reglamentas 2021/953 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistemos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas asmenims laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu.

[5] Reglamento Preambulė, 7 p.: „Atsižvelgiant į dabartines, vis dar kintančias mokslo žinias, atrodo, kad esama mažesnės rizikos, kad asmenys, kurie yra paskiepyti ar kurių neseniai atlikto COVID-19 tyrimo rezultatas buvo neigiamas, ir per pastaruosius šešis mėnesius COVID-19 persirgę asmenys kitus asmenis užkrės SARS-CoV-2. Asmenų, kurie, remiantis patikimais moksliniais įrodymais, nekelia reikšmingo pavojaus visuomenės sveikatai, pavyzdžiui, dėl to, kad jie yra atsparūs SARS-CoV-2 ir negali jo perduoti, laisvas judėjimas neturėtų būti ribojamas, nes tokie apribojimai nebūtų būtini visuomenės sveikatos apsaugos tikslui pasiekti. Kai tai įmanoma atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį, tokiems asmenims neturėtų būti taikomi papildomi laisvo judėjimo apribojimai, susiję su COVID-19 pandemija, pavyzdžiui, su kelionėmis susiję tyrimai dėl SARS-CoV-2 infekcijos arba su kelionėmis susijęs karantinas ar saviizoliacija, išskyrus atvejus, kai tokie papildomi apribojimai, remiantis naujausiais turimais moksliniais įrodymais ir laikantis atsargumo principo, yra būtini ir proporcingi siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą bei nediskriminaciniai“.

The post Ramūnas Aušrotas. Apie manipuliacijas „skiepykitės, kad apsaugotumėte kitus“ appeared first on LAIKMETIS.

STI ekspertų dr. Rimo Jankūno ir dr. Gintaro Zaleskio pokalbis apie perteklines mirtis – plikus faktus ir faktų tikrintojų interpretacijas.

The post Kalba STI ekspertai: kodėl daugėja perteklinių mirčių? appeared first on LAIKMETIS.

„Jeigu Europos vaistų agentūros išvados dėl 5–11 metų vaikų skiepijimo nuo COVID 19 būtų palankios, reikia kruopščiai apsvarstyti, kokiais atvejais gali būti tikslinga siūlyti skiepytis vaikams, išnagrinėjus Europos vaistų agentūros pateiktus argumentus", - sako STI ekspertai.

„Skiepijant vaiką būtina įvertinti vakcinos jam duodamą naudą ir keliamą riziką, bet nenaudoti vaikų vakcinacijos procentui padidinti", - primenama STI straipsnyje. „Būtina atsižvelgti į tai, kad vakcinos naudos ir rizikos santykis persirgusiems neįvertintas, todėl jų skiepijimas būtų nepagrįstas mokslu ir neetiškas. Sprendimą dėl skiepo turi priimti tėvai ir negali būti taikomos jokios diskriminacinės priemonės dėl jų pasirinkimo", - pabrėžiama jame.

Sveikatos teisės institutas taip pat ragina atkreipti dėmesį ir į kitas COVID-19 valdymo priemones, „kadangi nors Lietuva paskiepijo didžiausią gyventojų procentą iš 11 pokomunistinių ES valstybių, tačiau COVID-19 laikotarpiu gyventojus apsaugojo beveik blogiausiai iš jų visų (užimą antrą blogiausią vietą tarp šių valstybių pagal mirtingumo padidėjimą)".

Straipsnyje pastebima, kad labai dažnais atvejais po skiepo vaikai patiria nesunkių, bet nemalonių trumpalaikių sveikatos sutrikimų, tad dėl šios ir daugelio kitų straipsnyje išvardintų priežasčių, instituto ekspertų manymu, Vyriausybei nereikėtų priimti skubotų sprendimų.

Visas STI straipsnis.

The post STI ragina Vyriausybę neskubėti priimti sprendimų dėl vaikų skiepų nuo COVID-19 appeared first on LAIKMETIS.

Kreipimesi teigiama, kad Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas) turėtų būti vetuojamas, nes buvo priimtas neįsiklausius į teisinius ir medicininius argumentus.

„Tiems, kas vadovaujasi teisinės valstybės principais, o ne kietakaktišku siekiu panaudoti supirktas dozes ir laikytis ne(be)veikiančios bizūno strategijos, išvydus galiojančius teisės aktus turėtų būti baisu dėl Seimo priimto sprendimo. O kur dar visuomenės nuomonės apklausos. Jos rodo nepritarimą nepasiskiepijusių darbuotojų nušalinimui nuo darbo, kas vyktų darbuotojams privalomai nesitestuojant savo lėšomis (74 proc.), galimybių pasui (54 proc.) ir pandemijos valdymo strategijai apskritai. 65 proc. apklaustųjų mano, kad turėtume išmokti gyventi su virusu be perteklinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimų“, – teigė Sveikatos teisės instituto vadovas doc. dr. Rimas Jankūnas.

Advokato dr. Justo Sakavičiaus vertinimu, de facto privalomas intervencijas į žmogaus kūną (t. y. skiepus) įtvirtinantis įstatymas galimai prieštarauja Konstitucijoje numatytai teisei į asmens neliečiamumą bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams – EŽTT yra akcentavęs, jog fizinė asmens neliečiamybė apima pačius intymiausius asmens privataus gyvenimo aspektus, bei tai, kad net ir pati menkiausia priverstinio pobūdžio medicininė intervencija prilygsta šios teisės ribojimui.

Kreipimosi autoriai nurodo, kad Įstatymas taip pat galimai prieštarauja tarptautinės Konvencijos dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje, Lietuvos Civilinio kodekso, Darbo kodekso, Sveikatos draudimo sistemos įstatymo, Žmonių užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos kontrolės įstatymo bei Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymo nuostatoms.

Pastarosiose nurodoma, kad „Paciento sutikimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo turi būti pagrįstas informacija ir tinkamas“ ir nustatomos sąlygos, kurioms esant asmens sutikimas tokiu laikomas. Viena iš jų – sutikimas turi būti duodamas laisva valia. „Įstatymu asmenims sudarius apsunkintas sąlygas į darbą yra nepaisoma teisės aktų nustatyto imperatyvo medicininę procedūrą atlikti tik gavus laisvą informuotą asmens sutikimą“, – rašoma kreipimesi.

Šis įstatymas ydingas iš esmės, nes yra orientuotas tik į neskiepytųjų testavimą ir blogesnių sąlygų jiems sudarymą

STI atkreipia Prezidento dėmesį į tai, kad nei Įstatymo aiškinamajame rašte, nei jo projektui pritarusių Seimo narių pasisakymuose neslepiama, jog Įstatymas skirtas sudaryti „paskatas“ darbuotojams vakcinuotis, nors dar 2021 m. sausio 27 d. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl etinių, teisinių ir praktinių vakcinų nuo COVID-19 aspektų. Ja valstybės susitarė siekti užtikrinti, kad piliečiai būtų informuoti, jog skiepijimas nėra privalomas, ir kad niekas dėl politinio, socialinio ar kitokio spaudimo nebus verčiamas skiepytis, jeigu to nenori, bei užtikrinti, kad niekas nebus diskriminuojamas, jeigu nebus pasiskiepijęs dėl galimos rizikos savo sveikatai arba dėl to, kad nenori būti paskiepytas. „Už šios rezoliucijos tekstą balsavo ir Lietuvos atstovai, tačiau Įstatymas neabejotinai jai prieštarauja“, – teigiama prašyme.

„Šis įstatymas ydingas iš esmės, nes yra orientuotas tik į neskiepytųjų testavimą ir blogesnių sąlygų jiems sudarymą. Manome, kad jeigu valstybė sprendžia privalomai testuoti kai kurių profesijų darbuotojus, atsižvelgiant į tai, kad užsikrėsti ir virusą pernešti gali ir skiepyti, ir neskiepyti asmenys, testuojami turėtų būti ir vieni, ir kiti, o svarbiausia – tie asmenys, kurie jaučia simptomus“, – siūlo R. Jankūnas.

STI pabrėžė, kad dar prieš Seimui nusprendžiant dėl privalomo prevencinio darbuotojų testavimo apmokėjimo pakeitimų buvo paskelbtos Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) COVID-19 stebėjimo rekomendacijos. Jomis valstybės raginamos pereiti nuo skubių testų prie tvaresnių, objektyvesnių stebėjimo sistemų: naudojamos sistemos turėtų leisti vykdyti integruotą COVID-19, gripo ir kitų populiacijoje galinčių cirkuliuoti kvėpavimo takų ligų sukėlėjų stebėjimą, o valstybės daugiausia dėmesio turėtų skirti simptominių atvejų fiksavimui (t. y. testai turėtų būti atliekami pasireiškus COVID-19 būdingiems simptomams).

Prašymo autorių manymu, už COVID-19 valdymą atsakingų asmenų nekompetencija (įskaitant ir netinkamų įstatymų priėmimą Seime) turėjo įtakos blogiausios epidemiologinės situacijos ES susidarymui ir antram didžiausiam perteklinių mirčių skaičiui. „Tam, kad epidemiologinė situacija pagerėtų, Lietuva turi pradėti laikytis ES priimtų rekomendacijų ir sutelkti dėmesį į testavimą pagal ECDC rekomendacijas, tačiau kartu turėtų nepažeisti galiojančių nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų, išlaikyti pagarbą konstitucinėms teisėms ir laisvėms“, – reziumuojama rašte.

The post STI prašo Prezidento vetuoti testų apmokėjimą darbuotojų lėšomis appeared first on LAIKMETIS.