Komisija trečiadienį nutarė visų pirma kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir Vilniaus savivaldybę, kad jos pateiktų atsakymus į parlamentarų klausimus dėl A. Landsbergienės mokyklos statybų. 

Už tai balsavo šeši komisijos nariai, priklausantys valdantiesiems. Šeši parlamentarai iš opozicijos siekė, kad būtų kreiptasi į prokuratūrą, kuri įvertintų žiniasklaidos tyrimą dėl mokyklos statybų aplinkybių.  

Prieš balsavimą komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis prašė „vengti asmeniškumų ir aštresnių pasisakymų apie asmenis“. 

„Visuomenei yra privalu atsakyti į kai kuriuos klausimus“, – teigė jis.  

Komisijos vadovas siūlė du variantus: kurti laikinąją tyrimo komisiją arba kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl savaitraščio „Lietuvos rytas“ publikacijos.  

A. Stončaičio teigimu, klausimų kelia faktai dėl „žemės sklypų judėjimo po vieną eurą, dėl staigių investicijų skyrimo, Vilniaus miesto savivaldybės reveransų, kai buvo keičiamos žemės sklypų paskirstys“.  

Socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė, kad prokurorai geriausiai išsiaiškintų, ar „veiksmai dėl sklypų“ ir „greitų apsisukimų“ buvo teisėti. Jis taip pat siūlė papildomai prašyti savivaldybės paaiškinimų. 

Tuo metu konservatorius Jurgis Razma siūlė susipažinti su 2019 metais tuometinių valdančiųjų „valstiečių“ iniciatyva Seime atliktu tyrimu dėl Gabrieliaus Landsbergio atstovavimo pensijų fondams jo šeimos verslui pasirašant su jais sutartis: „Nepulkite kartoti tyrimo.“

Konservatorius Bronislovas Matelis irgi siūlė visų pirma susipažinti ir įvertinti ankstesnio tyrimo išvadas ir tik kilus klausimams kreiptis į institucijas.   

Liberalo Eugenijaus Gentvilo teigimu, komisijai visų pirma reikėtų kreiptis į NŽT ir savivaldybę, o gavus atsakymus iš šių institucijų, būtų galima spręsti dėl tyrimo komisijoje. 

Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės narės Agnės Širinskienės manymu, tyrimą komisija galėtų pradėti nebent dėl žemės valdymo ir infrastruktūros tvarkymo: „Tyrimas šiais aspektais būtų savalaikis.“ 

Praėjusią savaitę savaitraštis „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad prieš 11 metų sostinės tarybos patvirtintame detaliajame plane būsimos mokyklos vietoje buvo išskirta 13,4 ha visuomeninės paskirties teritorija, kurioje buvo numatyta statyti sporto aikštyną su stadionu, tačiau 2018 metais savivaldybė nurodė pakoreguoti šios teritorijos detalųjį planą  ir keisti keturių didelių sklypų ribas, žemės naudojimo būdą, užstatymo tankį. Prie vieno naujai suformuotų sklypų nurodyta, kad „teritorijos naudojimo tipas – socialinė struktūra“.

„Tai įvyksta tokiu greičiu, kurio niekas įsivaizduoti negali“, – komisijos posėdyje trečiadienį kalbėjo A. Stončaitis. 

2018 metų rugsėjį privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ pranešė, kad jos fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ į naujos A. Landsbergienės mokyklos ir darželio projektą Kalnėnuose investuos 11 mln. eurų.

Buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis dabar įtariamas neteisėtai pasisavinęs mažiausiai 27 mln. eurų iš fondo įmonių.

The post Antikorupcijos komisija nutarė kol kas nepradėti tyrimo dėl A. Landsbergienės mokyklos statybų aplinkybių appeared first on LAIKMETIS.

Anot jo, norint vykdyti skaidrią veiklą, pirmiausia reikia pinigų fondo darbuotojų algoms bei pasirašyti sutartis su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone.

„Kol kas nieko neturime, neturime nė cento, kad tas fondas galėtų dorai pradėti dirbti, nes pagal įstatus reikia įdarbinti mažiausiai du žmones – reikia, kad būtų ir direktorius, ir būtų žmogus, kuris fondui labai reikalingas, atsakingas už viešuosius ryšius,“ – pasakojo V. Seliavko.

Iš viso maldos namų statyboms, kaip teigia dvasininkas, gali prireikti nuo keturių iki penkių milijonų eurų.

Paklaustas, ar sulaukta susidomėjimo prisidėti prie renkamo fondo, V. Seliavko tvirtino, jog prisidėti žadėjo ne vienas, tačiau neaišku, kaip viskas klostysis iš tikrųjų.

„Prasidėjo ruduo, žmonės grįžo į darbovietes, pradėsime vėl derybas, kalbėjimus, gal ką nors surinksime bent pradžiai“. – teigė kunigas.

Pasak V. Seliavko, pastatyti ir įrengti bažnyčią norima kuo greičiau, mat šiuo metu Mišios aukojamos, kur tik pavyksta – katalikų maldos namuose, nuomojamose patalpose, buvusio Lukiškių kalėjimo cerkvėje.

„Norime turėti ką nors savo ir norėtume, kad būtų kuo greičiau, bet pats procesas, net jei bus finansavimas (...) gali trukti maždaug nuo ketverių iki penkerių metų“, – kalbėjo dvasininkas.

Anot jo, bažnyčia nebus didelė, tačiau savo stiliumi skirsis nuo kitų ortodoksų maldos namų Vilniuje.

„Mes planuojame, kad tai bus lietuviškas stilius kartu su bizantiškosios architektūros fragmentais“, – BNS sakė V. Seliavko.

Maldos namų statyboms bus skelbiamas viešas konkursas, tačiau jau dabar sulaukta trijų architektų susidomėjimo prisidėti prieš šio projekto – lietuvio, lenko ir rusų kilmės specialisto, šiuo metu gyvenančio Juodkalnijoje, nes gimtojoje šalyje nėra laukiamas dėl savo antikarinių pažiūrų.

Jeigu fondui pradėjus veiklą pavyks surinkti pakankamai lėšų, nebus apsiribota tik bažnyčia Vilniuje.

„Mums reikia ne tik Vilniuje vienos bažnyčios, mums reikia ir Kaune, ir Klaipėdoje, ir kituose Lietuvos miestuose. Tai nebus didelės bažnyčios, gali būti kuklios ir mažos, bet jų reikia“, – tvirtino V. Seliavko.

Konstantinopolio patriachato egzarchatas Lietuvoje oficialiai įsteigtas šiemet vasarį.

Lietuvos Vyriausybė Konstantinopolio patriarchato stačiatikiams yra skyrusi beveik 80 tūkst. eurų paramos, perdavė administracines patalpas Vilniuje.

The post Konstantinopolio patriarchato Lietuvos stačiatikiai teigia neturintys lėšų maldos namų statyboms appeared first on LAIKMETIS.

Europos Parlamentas ir Europos Taryba pasiekė preliminarų susitarimą dėl pastatų energinio naudingumo direktyvos atnaujinimo. Nuspręsta, kad nuo 2026 m. ant visų naujų viešų ir negyvenamosios paskirties pastatų, turinčių bent 250 m2 naudingo ploto, bus privaloma ant stogų įrengti saulės elektrines. Nuo 2029 m. šis reikalavimas bus taikomas visiems, bet kokio ploto gyvenamiesiems pastatams. Jau pastatytų viešosios paskirties pastatų, kurių naudingas plotas ne mažesnis nei 250  m2, stogai, pradedant nuo pačių didžiausių, iki 2030 m. privalės būti padengti saulės elektrinėmis.

Šiuo reikalavimu siekiama paspartinti ES perėjimą prie žaliosios elektros energijos, sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą atsinaujinančios energetikos sektoriuje. ES saulės energetikos strategijoje numatoma iki 2025 m. įrengti daugiau kaip 320 GW naujų saulės elektrinių, o iki 2030 m. – beveik 600 GW. Tikimasi, kad papildomi pajėgumai iki 2027 m. pakeis 9 mlrd. m3 gamtinių dujų suvartojimo per metus. Be to, Europos Komisija siekia sutrumpinti ir supaprastinti leidimų išdavimo procedūras. Apskaičiuota, kad nuo dabar iki 2027 m. reikės 26 mlrd. EUR investicijų į saulės energetikos plėtrą.

Domantas Tracevičius, aplinkosauginės organizacijos „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjas, teigia: „nauji reikalavimai – puiki galimybė Lietuvai daugiau pasigaminti atsinaujinančios elektros energijos, didinti energetinę nepriklausomybę, o gyventojams ir verslams - sutaupyti. Elektros energija būtų pagaminama ten, kur suvartojama, būtų mažesnis poreikis investuoti į elektros energijos tinklų plėtrą. Be to, ne viena šalis jau yra sėkmingai pradėjusi įgyvendinti panašius reikalavimus ir išnaudoja pastatytą infrastruktūrą atsinaujinančiai energetikai.“

Prancūzijoje nuo 2017 m. pastatų stogai komercinėse zonose privalo būti padengti saulės elektrinėmis arba augalais

Pirmieji įpareigojimai statyti saulės elektrines ant naujų negyvenamųjų pastatų stogų pasirodė Vienos mieste dar 2016 m., o šiuo metu Vienoje jau yra apie 8000 pastatų su saulės moduliais ant stogų. Prancūzijoje nuo 2017 m. pastatų stogai komercinėse zonose privalo būti padengti saulės elektrinėmis arba augalais. Tas reikalavimas prieš kelerius metus buvo atnaujintas ir dabar apima visus naujų negyvenamosios paskirties pastatų stogus bei naujas daugiau nei 80-ies vietų automobilių stovėjimo aikšteles. Įpareigojimus išnaudoti stogus saulės elektrinėms turi ir beveik visos Vokietijos žemės, jie taip pat neseniai buvo priimti Nyderlanduose, Belgijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje ir keliose kitose Europos šalyse.

Lietuvoje kartu su „Proveržio paketu“ dar 2022 m. viduryje buvo pakeistas atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, apibrėžiantis atsinaujinančių išteklių naudojimą pastatuose. Jame nurodoma, kad naujų visuomeninės, pramoninės, komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatų projektuotojai privalo numtyti įrengti atsinaujinančios energetikos gamybos įrenginius, lygius elektros energijos įvadui, arba apsirūpinti atsinaujinančia elektros energija kitais būdais, pvz., iš nutolusių saulės elektrinių. Praėjus jau beveik pusantrų metų Aplinkos ministerija šios įstatymo dalies kol kas taip ir neįgyvendino. Per tą laiką buvo išduota beveik 9 tūkstančiai naujų statybos leidimų.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas D. Tracevičius primena, kad Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės ir elektros energijos dekarbonizacijos iki 2030 m. būtina naudotis visomis gyventojams ir įmonėms naudingomis priemonėmis, o viena iš efektyviausių – kuomet elektra gaminama ten, kur suvartojama, – ant pastatų stogų.

The post Artėjantis ES reikalavimas pastatams – privalomos saulės elektrinės ant stogų appeared first on LAIKMETIS.

Vilniaus apygardos teismas šią savaitę iš dalies patenkino savivaldybės ieškinį ir įpareigojo „Nodamą“ atlyginti 81,6 tūkst. eurų būsimų defektų šalinimo išlaidų, o „Kelvistą“ – 20,4 tūkst. eurų.

„Pagrindinė tiesioginė defektų atsiradimo priežastis yra rangovo netinkamas darbų atlikimas, techninė priežiūra tik iš dalies prisidėjo prie neigiamų padarinių atsiradimo, todėl (...) yra pagrindas sumažinti „Nodamai“ atsakomybę iki 80 proc., o 20 proc. atsakomybės priskirti „Kelvistai“, – teigiama teismo nutartyje.

Švenčionių savivaldybė teismo prašė įpareigoti įmones savo lėšomis pašalinti defektus arba įpareigoti jas atlyginti 102 tūkst. eurų būsimų išlaidų.

Savivaldybė ir „Nodama“ sutartį pasirašė 2014 metais, o „Kelvista“ turėjo prižiūrėti statybas. 2016 metais paaiškėjo darbų defektai – įtrūkimai bėgimo takų dangoje, sąlyčio su betono bortais vietose, prie šuolio į tolį sektoriaus atsispyrimo lentelės danga atsiklijavusi, joje augo žolė, rutulio stūmimo sektoriaus betoninėje dangoje – skylės, o krepšinio aikštelės danga pasidarė biri.

Savivaldybė rangovo prašė kuo skubiau pašalinti defektus, daugumą jų „Nodama“ nurodė ištaisiusi, o krepšinio aikštelės dangos būklę žadėjo sutvarkyti po žiemos, iki 2017 metų gegužės, tačiau iki šiol to nepadarė.

Panevėžio apygardos teismas „Nodamai“ 2018 metų sausį iškėlė restruktūrizavimo bylą, kuri 2020 metų kovą buvo nutraukta ir iškelta bankroto byla.

The post Reikės atlyginti 100 tūkst. eurų už Pabradės sporto aikštyno defektus - teismas appeared first on LAIKMETIS.

„Klausimo dėl paminklo J. Marcinkevičiui į tarybą neteiksime, kol visuomenėje nebus prieita vieningos nuomonės dėl šio paminklo reikalingumo“, – BNS antradienį perduotame komentare sakė meras.

Savo ruožtu Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja Vitalija Maksvytė tvirtina, kad organizacija neatsisako Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato įamžinimo minties, tačiau pripažįsta, kad daug faktorių lems, ar projektas bus įgyvendintas. 

„Kol kas idėjos tikrai neatsisakom, bet ji kol kas ir yra idėjos lygmeny, nes projektas-laimėtojas dar nepatvirtintas Vilniaus miesto taryboje, taip pat nėra numatyta jokių terminų, kada šis projektas būtų įgyvendintas. Kur buvome, čia ir esame“, – antradienį BNS sakė V. Maksvytė.

Anot V. Benkunsko, Vilniuje nuo seno gyveno ir dirbo daug iškilių asmenybių, tačiau ne visiems jiems yra pastatyti atminimo ženklai. Tarp jų meras mini „jau išdiskutuotą“ Žydų gelbėtojų atminimo paminklą, kalbininko Jono Jablonskio memorialą.

„Tad šiems paminklams ir numatome skirti dėmesį prioriteto tvarka. Tuo tarpu, naujos idėjos turi būti gerai išdiskutuotos ir turėti platų visuomenės sutarimą jų atžvilgiu, prieš pradedant jas įgyvendinti. Tokios pozicijos laikysimės visų asmenybių ir įvykių įamžinimo atvejais“, – tvirtino meras.

Kai kuriems kūrybos sektoriaus atstovams, visuomenininkams viešoje erdvėje kritiškai įvertinus iniciatyvą J. Marcinkevičiaus įamžinimo, Rašytojų sąjungos atstovė pažymėjo, kad diskusija dėl J. Marcinkevičiaus asmenybės ir kūrybos atsinaujina nuolat, tik teigė apgailestaujanti dėl jos tendencingumo.

Rašytojų sąjungos atstovė pažymėjo, kad diskusija dėl J. Marcinkevičiaus asmenybės ir kūrybos atsinaujina nuolat, tik teigė apgailestaujanti dėl jos tendencingumo

Rašytojų sąjungos atstovė sakė, kad sovietmečiu kūrusių autorių ir jų kūrybos negalima vertinti be konteksto.

„Dėl diskusijos – puiku, kad ji vyksta, gal šiek tiek gaila, kad ta diskusija tendencinga ir nebe pirmą kartą būtent dėl J. Marcinkevičiaus laikas nuo laiko išnyra šita tema ir J. Marcinkevičiaus asmenybė sulaukia nevienareikšmių vertinimų. Kita vertus, rašytojų sąjungos pozicija tokia, kad J. Marcinkevičius yra vienas iš iškiliausių XX amžiaus poetų“, – kalbėjo V. Maksvytė.

Paminėdama žinomus autorius, tokius kaip Marcelijų Martinaitį, Sigitą Gedą, Algimantą Baltakį, ji teigė, kad šie menininkai taip pat gyveno ir kūrė „tais laikais, kurie buvo sudėtingi“.

„Žvelgiant iš kultūrinės, istorinės perspektyvos, jų tiek biografijas, tiek kūrybą vertinant vienareikšmiškai, iškarpant tik tam tikrus faktus ar kūrybos elementus iš visos visumos nėra profesionalu“, – pažymėjo Rašytojų sąjungos atstovė.

Ji taip pat teigė, kad kol kas iš viso nėra aišku, ar projektas bus įgyvendintas, nes jame dalyvauja daug pusių – tiek kūrinio autoriai, tiek poeto artimieji, tiek galimi mecenatai, nes valstybės finansavimo nėra numatyta, jo taip pat dar nepatvirtino Vilniaus miesto savivaldybės taryba, tad projektas gali baigtis „bet kurioje vietoje“.

„Gali savivaldybė sakyti, kad netvirtinam, Rašytojų sąjunga sakyti, kad nebevykdome, gali artimieji sakyt, gali pasitraukti projekto kūrėjai, yra labai daug veiksnių, kurie arba nulems to projekto įgyvendinimą, arba jį sustabdys“, – pažymėjo Rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020 metais skverui prie Lietuvos rašytojų sąjungos būstinės K. Sirvydo gatvėje suteikė J. Marcinkevičiaus vardą. Lietuvos rašytojų sąjunga pernai paskelbė architektūrinio-skulptūrinio objekto J. Marcinkevičiui atminti konkursą, kurį laimėjo „Architektūros linijos“ architektų projektas „Trilogija“.

Diskusija dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo atsinaujino eseistui Vytautui Toleikiui leidinyje „Šiaurės Atėnai“ publikavus straipsnį „Justinas Marcinkevičius – iškiliausias tarybinis lietuvių poetas", viešojoje erdvėje iniciatyvą dėl paminklo šiam poetui komentavo ir daugiau viešųjų intelektualų, vadindami jį pertekliniu ar per ankstyvu.

Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.

Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau dalis literatūrologų ir istorikų nevienareikšmiai vertina jo vaidmenį ir kai kuriuos kūrinius sovietmečiu.

Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

The post Vilniaus meras: savivaldybė nespręs dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo, kol dėl to nesutars visuomenė appeared first on LAIKMETIS.

Savivaldybei pateiktuose derinti architektūriniuose pasiūlymuose teigiama, jog bus statomas iki 10 metrų aukščio vienaaukštis pastatas, jam parinkta parinkta tradicinei evangelikų bažnyčiai būdinga architektūra – paprasta ir kompoziciškai deranti prie aplinkos.

Šie krikščionių evangelikų maldos namai bus baltos spalvos ir turės dvišlaitį stogą, jų fasadą numatyta papuošti kryžiumi.

Kaip BNS informavo savivaldybė, šiuo metu vyksta visuomenės supažindinimas su architektūrine pastato išraiška, projektiniai pasiūlymai dar nepatvirtinti.

„Iš architektūrinės pusės yra projektuojamas paprastas pastatas derantis su aplinkiniu užstatymu, labiau panašus į bendruomenės namus“, – teigia savivaldybė.

Pasak jos, evangelinė bažnyčia Riešėje veikia jau kurį laiką.

The post Riešės krikščioniškos evangelinės bažnyčios bendruomenė statys maldos namus appeared first on LAIKMETIS.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad tokių šiuolaikinių darželių sostinėje atsiras ir daugiau – jie jau projektuojami Pašilaičiuose, Šnipiškėse, Verkiuose.

„Pilaitės darželis bus šiuolaikinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos pavyzdys. Joje suprojektuotas baseinas leis nuo mažumės pratinti vaikus prie aktyvaus gyvenimo būdo“, – pranešime teigė V. Benkunskas.

Projekto valdytoja „Vilniaus vystymo kompanija“ sutartį dėl daugiau kaip 3 tūkst. kv. metrų ploto pastato statybų pasirašė su Vilniaus statybų bendrove „Gilesta“.

Tolminkiemio gatvėje statomą ugdymo įstaigą galės lankyti iki 320 vaikų – 16 grupių po 20 vaikų. Darželis bus dviejų aukštų, U formos su liftu turintiems specialiųjų poreikių, jo vidiniame kieme bus terasa, skirta renginiams, sportui, kiemo centre nuolat žaliuos Kalėdų kėnis.

The post Vilniuje bus statomas vaikų darželis su baseinu appeared first on LAIKMETIS.

„Tikimės, kad 2025-aisiais Druskininkams nešant kultūros sostinės vėliavą ir švenčiat žymiausio Lietuvos menininko M. K. Čiurlinio 150-ąsias gimimo metines lankytojus bus galima pakviesti į Kultūros ir kongresų rūmus“, – BNS sakė savivaldybės atstovė Diana Sinkevičiūtė-Griežė.

Anot jos, tikimasi, kad centras į miestą pritrauks daugiau turistų ir kultūros renginių, o jo paskirtis – ne tik Druskininkų kultūros centras, bet ir tarptautinis kultūrinis turizmas. 

„Šis objektas yra ne miesteliui su 20 tūkst. gyventojų, šis objektas atliepia Lietuvos kultūrinio turizmo poreikius. (...) Tais (2025 – BNS) metais Druskininkuose suplanuota daug kultūrinių renginių, į kuriuos atvyks žmonės ir iš Lietuvos, ir iš užsienio“, – pasakojo D. Sinkevičiūtė-Griežė.

Pernai nepavykus baigti centro statybų miestas bando dar kartą – savivaldybė paskelbė rangovo konkursą darbams užbaigti. Jį laimėjęs rangovas baigs likusius 25 proc. darbų, kurių vertė – apie 17,5 mln. eurų. Pasak D. Sinkevičiūtės-Griežės, finansavimo šaltinių dar ieškoma.  

„Projektui užbaigti reikia 17,5 mln. eurų (su PVM). Ieškome visų įmanomų projekto finansavimo šaltinių savivaldybės, valstybės bei fondų lėšomis“, – BNS sakė D. Sinkevičiūtė-Griežė.

Anot jos, iki šiol į projektą investuota 27,5 mln. eurų, jį perpus finansavo Druskininkų savivaldybė ir valstybė.

Savivaldybės atstovės teigimu, šį projektą Druskininkai bando įgyvendinti jau daugiau nei 20 metų.

„Kadangi nebuvo galimybių gauti finansavo tokio objekto įrengimui ar rekonstrukcijai, projekto įgyvendinimo siekis truko beveik 20 metų, o atsiradus tokiai galimybei savivaldybė ėmėsi įrengti dar 2000 metais savo strateginiuose planuose numatytą objektą“, – teigė D. Sinkevičiūtė-Griežė.

„Lietuvoje iki šiol lėšos buvo skiriamos tik kultūros centrų rekonstrukcijai ar atnaujinimui. Druskininkai tokio objekto niekada neturėjo – visi kurorto kultūriniai renginiai vykdavo sanatorijų salėse“, – pasakojo ji.

Kultūros ir kongresų rūmuose bus įrengtos didžioji ir mažoji bei kino salės, erdvės repeticijoms, galerija, maitinimo, techninės, administracinės ir kitos patalpos, terasa ant stogo kameriniams renginiams.

Daugiau nei 8 tūkst. kv. metrų ploto Kultūros ir kongresų rūmai talpins beveik 2 tūkst. žiūrovų ir turėtų būti baigti iki 2025 metų, teigė D. Sinkevičiūtė-Griežė.

Anot savivaldybės, 2019 metais pradėtos centro statybos pernai laikinai nutrūko valstybei nesuteikus papildomo finansavimo ir pasibaigus sutarčiai su rangovu.

„Jeigu šiam projektui būtų buvęs finansavimas, objektas būtų pastatytas per trejus metus ir jau veiktų“, – BNS teigė D. Sinkevičiūtė-Griežė.

The post Druskininkai per dvejus metus tikisi baigti statyti naujus Kultūros ir kongresų rūmus appeared first on LAIKMETIS.

Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Mindaugas Čiakas sako, kad nauja stotis yra būtina, nes prieš keturis dešimtmečius statytas dabartinis pastatas, kuriame veikia ne tik keleivių terminalas, bet ir dirba administracija, yra avarinės būklės. 

„Dabartinis pastatas yra statytas 1982 metais, jis avarinės būklės. Jis būtų nugriautas, jo vietoje statomas naujas“, – BNS sakė M. Čiakas. 

Naujas pastatas bus trijų aukštų, daugiau kaip 2,4 tūkst. kv. metrų ploto, jame dirbs įmonės administracija, bus klientų laukimo salės, bilietų kasos, kavinė su terasa, biurai, laivų remonto dirbtuvės.

Smiltynės perkėla jau paskelbė naujos keleivių stoties statybų konkursą, tikimasi, kad rangovas bus rastas iki vasaros, o darbai prasidės rudenį.

„Jeigu viskas sklandžiai vyks, nebus procesas stabdomas, tai vokų atplėšimas numatytas gegužės 18 dieną, bet statybvietę perduosime tik po sezono, rugsėjo mėnesį, tada numatytas administracijos iškėlimui. 2025 metų vasarai terminalas turėtų būti pastatytas“, – BNS sakė M. Čiakas.

Jis neatskleidė, kiek numatoma investuoti į projektą: „Kol vyksta konkursas – negalime pasakyti, bet yra suma numatyta, akcininkų pritarimas“. 

Statybų metų naujosios perkėlos personalas dirbs specialiai tam gaminamuose laikinuose nameliuose, o administracija – 22 darbuotojai – persikels į nuomojamas patalpas Klaipėdoje. Eismas perkėloje nesikeis, jo netrikdyti yra viena iš stoties statybų konkurso sąlygų.

„Schema išliks ta pati, rangovas turės atsižvelgti į tai, kad darbai vyks veikiančiame objekte, tokios yra keliamos sąlygos – betarpiškai užtikrinti terminalo veiklą“, – kalbėjo M. Čiakas.

Bendrovės keltai tarp Klaipėdos ir Smiltynės kursuoja dviejose vietose – centrinėje uostamiesčio dalyje esančioje senojoje perkėloje keliami tik pėstieji ir dviratininkai, o Perkėlos gatvėje esančioje naujoje perkėloje – ir transportas.

Smiltynės perkėla per metus perkelia apie 700 tūkst. transporto priemonių ir apie 2,7 mln. keleivių ir dviratininkų.

The post Naujos Smiltynės keleivių stoties statybos numatomos rudenį appeared first on LAIKMETIS.

„Įvertinus tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų visumą priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Tyrimas pradėtas sausio 16-ąją Palangos merui Šarūnui Vaitkui paskelbus informaciją apie galimai neteisėtas statybas ant jūros kranto – miesto vadovas kėlė klausimą, ar Kunigiškėse teisėtai rekonstruojamas lokatorius aptarnavęs pastatas, kuris oficialiuose dokumentuose įvardijamas radiotechniniu postu.

Anot jo, 1968 metais statytas pastatas apšiltintas ir pakeistas jo fasadas, sienose iškirstos angos ir įrengti vitrininiai langai bei įėjimas, ant stogo įrengiamos būsimos kavinės ar restorano terasos, prie pastato įrengti laiptai, o rengiant statybų aikštelę išstumdytos kopos.

Prokuratūra nurodė, kad vykdomi radiotechninio posto paprastojo remonto darbai, projektas, remonto aprašas ir statybą leidžiantis dokumentas neprivalomi, sausio 12-ąją įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą, o Statybos inspekcija teisės aktų pažeidimų nenustatė.

Pasak prokuratūros, dėl kopų stumdymo Aplinkos apsaugos departamentas nustatė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo bei Pajūrio juostos įstatymų pažeidimus, už juos gresia administracinė atsakomybė.

The post Prokuratūra nemato pažeidimų Palangos kopose statant restoraną appeared first on LAIKMETIS.