Panašų įspūdį palieka Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto dekanės prof. Loretos Skurvydaitės atsakymas Tėvo Stanislovo konfederacijos atstovei Stefanijai Burbienei. Ji dekanės klausė apie t. Stanislovo apjuodinimą, kuri atliko žinomas istorijos profesorius A. Streikus viešai teigęs, kad esą t. Stanislovas bendradarbiavo su KGB. Verta pastebėti, kad valstybinės institucijos nerado jokių tokio bendradarbiavimo sąsajų, nes Liustracijos komisija "faktais nedisponuoja" (dokumentas randamas stanislovas.lt).

Ponia Loreta savo rašte teigia, jog profesorius gali "kvestionuoti tradicines tiesas", tai yra laisvės, kūrybinės ir demokratijos apraiškos. Su tuo sutinku. Bet nuo kada tiesos tampa kažkieno nuosavybę ar tradicijomis? Kaip galima kvestionuoti realią tiesą, jei balta yra balta? Galima derėtis dėl kažkokių atspalvių, bet teigti, kad tai nėra jokia spalva, būtų, kažkoks nesusipratimas.

Taip galime prisigalvoti įvairių tiesų ir paskui jomis naikinti, žudyti, bauginti kitus. Man tai primena Putino veiklą Ukrainoje, nes jis kvestionuoja tradicines tiesas, gėrį, padorumą, teisingumą, sąžiningumą, humaniškumą, ir kuria rusiškas tiesas ir su tuo turi sutikti visas pasaulis, o tai baisu...

Tiesa siejasi su objektyvumu, sąžiningumu, gėriu, laisve, gyvenimu. Jinai nėra kažkokia "tradicinė". A. Streikus, tiesiog, pagal labai nepatikimus KGB dokumentus, be mokslinės metodologijas, lyginimo, istorijosofijos pateikimo sampratos, argumentų išreiškė nuosprendį t. Stanislovui, jog jis KGB užverbuotas.

Taip galime prisigalvoti įvairių tiesų ir paskui jomis naikinti, žudyti, bauginti kitus.

Nors didžioji Lietuvos žmonių dalis, patyrė iš t. Stanislovo tik gėrį ir niekas nenukentėjo dėl jo (bent kol kas nežinome per tiek metų). Kitas žmogus už tokius teiginius, jau būtų pratrauktas teisinėn atsakomybėm. Matome Lietuvoje, kad žmonės net už kokį nors žodį ar nuomonę, persekiojami, pvz. kai už neapykantos kalbą blokuojamos socialinių tinklų paskyros.

Prisiminkime kokį nepasitenkinimą sukėlė kun. R. Doveikos žodžiai, jog Lietuvoje 80 procentų žmonių bijo išsakyti, ką jie galvoja, nes po to jie gali nukentėti. Paskutinis pavyzdys yra psichiatro prof. A. Alekseičiko atleidimas iš darbo už jo nuomonę apie homoseksualius. Kas įdomiausia ir juokingiausia, jog buvę jo pacientai, per daugelį metų jam neturėjo priekaištų, tik dėkingumą už pagalbą.

Manau, kad dekanė suteikdama A. Streikui galimybę "kvestionuoti tradicines tiesas", logiškai ir mums patiems suteikia galimybę kvestionuoti tokių mokslininkų tezių patikimumą, teisingumą, objektyvumą. Mes dar neišgirdome pačio profesoriaus A. Streikaus žodžio, ką jis mano apie šią situaciją ir "Artumos" redakcijos atsakymo, kuriems su pasirašytais tikinčiųjų parašais buvo nusiųstas paklausimas.

Vyksta agresyvus, šliaužiantis totalitarizmas, prisidengiant tolerancija, apie kurią kalbą, tie kurie yra mažiausiai tolerantiški ("kaip mes piktinamės Putino Rusija"), kai grupelei žmonių, kurie sau prisiima naudingus įstatymus, viskas leidžiama, panašiai kaip dabartinėje Rusijoje, o kiti tampa viso šito vergais ir įkaitais.

Kol turime galimybę, veskime meilės, tiesos dialogą, diskursą, rašykime, diskutuokime ir siųskime klausimus tiems mokslininkams ar atitinkamoms institucijoms ar net Seimui. Šitie dalykai jau skverbiasi ir reiškiasi, beveik smurtingai teisinėse, socialinėse, viešose srityse ir tuo jie baugina bei gąsdina.

Tikiu, kad ginsime tiesą, padorumą, bendrąjį gėrį, teisingumą, humanizmą, kurio jau nebėra Rusijoje, ir, kurį kai kas bando primesti mums tai Lietuvoje.

The post Brolis Vincentas Tamošauskas OFMCap. Putinizmas Lietuvoje appeared first on LAIKMETIS.

„Šiuo metu šnekam su Jaunąja Lietuva, o ateitis parodys. Kada bus rezultatai, tada informuosim“, – BNS šią savaitę sakė Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius.

Gegužę vykusiame Lietuvos šeimų renginyje – Didžiajame šeimos gynimo marše – buvo paskelbtas sprendimas kurti naują partiją, tačiau, pasak R. Grinevičiaus, geriau vienyti panašios ideologijos judėjimus nei kurti naują.

„Mes laikomės tokios nuomonės, kad jeigu kuriama Lietuvoj naujų partijų, tai yra žmonių balsų skaidymas, todėl mes nelabai pritariam tokiam dalykui, kurti daugiau partijų, kad džiaugtųsi konservatoriai. Būtų geriau, kad esamų partijų mažėtų, jos susijungtų“, – kalbėjo R. Grinevičius.

Jaunoji Lietuva yra pakeitusi pavadinimą į Lietuvos šeimų sąjunga (Jaunoji Lietuva). Pasak partijos vadovo Stanislovo Buškevičiaus, prie jos yra prisijungę per 20 Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovų.

„Kai kurie žmonės iš Lietuvos šeimų sąjūdžio kreipėsi į mus, kadangi jie žino, kad mes puoselėjame šeimos vertybes, kad priimtų juos. Gerai, prašau – ir atėjo gal 20 žmonių“, – BNS sakė S. Buškevičius.

Pasak jo, su Šeimų sąjūdžiu kalbamasi dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose, tačiau norintys jungtis prie partijos turi palaikyti ne tik tautiškumo, šeimos vertybių išsaugojimo idėjas, bet ir tos pačios užsienio politikos linijos.

„Šeimos vertybės atitinka, bet ateis tik tai tie, kurie sutiks ir su kitomis mūsų vertybėmis užsienio politikoje. Užsienio politikoje mes esame labai griežtai už NATO ir Ukrainą. Remiam Ukrainą, kovojam prieš rusišką imperializmą ir šovinizmą, NATO – be kalbų, tokios ribos, o kai kur (pažiūros - red.) gali skirtis, socialiniais, komunaliniais klausimais“, – kalbėjo S. Buškevičius.

Lietuvos šeimų sąjūdis yra asociacija, nepartinis visuomeninis judėjimas, kilęs iš Didžiojo šeimos gynimo maršo, surengto 2021-ųjų gegužę Vilniuje. Į jį automobilių kolonos vyko iš įvairių šalies miestų.

Judėjimas skelbia telkiantis Lietuvos piliečius Konstitucijai ir tradicinėms vertybėms apginti ir užtikrinti konstitucines prigimtinės šeimos teises.

The post Lietuvos šeimų sąjūdis linksta partijos nekurti appeared first on LAIKMETIS.