Apie popiežiaus sveikatos būklę žurnalistams kalbėjo popiežių gydančios Gemelli ligoninės gydytojų komandos vadovas profesorius Sergio Alfieri (Serdžijas Alfjeris) ir Vatikano sveikatos apsaugos direkcijos vadovo pavaduotojas.

Ypatingų naujienų nėra, spaudos konferencija buvo surengta dėl to, kad jau praėjo savaitė nuo popiežiaus paguldymo į ligoninę, aiškino gydytojai pabrėždami, jog pats popiežius nori, kad apie jo sveikatos būklę būtų kalbama atvirai.

Gydytojai priminė tai, kas jau buvo skelbta pastarosiomis dienomis. Pranciškus serga lėtinė bronchektazija (bronchų išsiplėtimu).

Taip pat buvo nustatyta polimikrobinė (virusinė, bakterinė ir grybelinė) kvėpavimo takų infekcija, o vėliau ir abipusis plaučių uždegimas. Gydytojai patikslino, kad terapija nebuvo keičiama. Terapija buvo tik koreguojama ir stiprinama, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus.

Popiežiaus sveikatos būklė yra stabili, tačiau vis dar sudėtinga, reikia atsiminti, kad pacientui 88 metai.

„Jei išsiųsime jį į Santa Martą (jo namus Vatikane), jis vėl pradės dirbti kaip anksčiau“, – kalbėjo S. Alfieri.

„Taigi mes jį laikome čia. Šiuo metu jis yra ligoninėje, [ir liks ligoninėje] mažiausiai visą kitą savaitę“, – sakė gydytojas.

„Laikome jį čia, kad, kai jis grįš į Santa Martą, jam būtų sunkiau persitempti“, – pridūrė jis.

Per spaudos konferenciją buvo tiesiai paklausta, ar negresia pavojus popiežius gyvybei.

Atsakydamas profesorius Alfieri sakė, kad popiežius pasižymi neįtikėtinu atsparumu ir jo širdis yra stipri. Šiuo metu pavojus gyvybei negresia, tačiau visą laiką yra rizika, kad mikroorganizmai gali patekti į kraują.

Jei pacientas susirgtų sepsiu, jo amžiuje ir dėl kvėpavimo takų problemų galėtų būti sunku pasveikti. Bakterijos gali patekti į kraują ir išplisti ir į kitus organus, tačiau šiuo metu taip nėra.

Tačiau gerėjanti popiežiaus sveikata neišsklaidė spekuliacijų dėl jo ateities. Pastaruoju metu Pranciškus turėjo įtemptą darbotvarkę tiek Vatikane, tiek tarptautinėje arenoje, be to, jį kamavo nuolatinės sveikatos problemos. 

Pontifikas dingo iš viešumos po to, kai buvo paguldytas į specialius popiežiaus apartamentus Gemelli ligoninės 10 aukšte.

Šiuo metu neįmanoma atsakyti, kiek laiko popiežius bus dar gydomas ligoninėje.

Vatikanas teigia, kad popiežius išlieka linksmas, pakaitomis tai ilsisi, tai skaito. Tačiau kol kas neskelbiama įprastų jo nuotraukų iš ligoninės, kaip tai buvo daroma ankstesniais kartais, ir tai tik dar labiau sustiprino įvairius viešojoje erdvėje sklandančius gandus. 

Tai ne pirmas kartas, kai apie pontifiko sveikatos problemas sklando įvairios sąmokslo teorijos. Manoma, kad tokias teorijas neišvengiamai skleidžia ir tie, kurie Pranciškaus vietoje norėtų matyti ką nors kitą. 

Pranciškus, kuriam jaunystėje buvo pašalinta dalis vieno plaučio, todėl jis yra labiau linkęs į kvėpavimo takų ligas, per pastaruosius ketverius metus patyrė išvaržos ir storosios žarnos operacijas.

Jis turi antsvorio ir nuolat kenčia nuo klubų bei kelių skausmų, dėl kurių didžiąją laiko dalį yra priverstas naudotis neįgaliojo vežimėliu.

Be to, jis yra vienas vyriausių kada nors popiežiaus pareigas ėjusių asmenų – ir nors pats yra sakęs, kad šis vaidmuo skirtas visam gyvenimui, Pranciškus taip pat yra užsiminęs apie galimybę atsistatydinti, kaip tai padarė jo pirmtakas Benediktas XVI.

The post Popiežiaus sveikatos būklė yra stabili, tačiau vis dar sudėtinga - medikai appeared first on LAIKMETIS.

Pirmasis klausimas: kodėl popiežius Fatimoje nekalbėjo maldos už taiką, numatytos oficialioje vizito programoje? Pranciškus patikino, kad jis meldėsi Dievo Motinai už taiką, meldėsi asmeniškai, tyliai, nes nenorėjo, kad tai sulauktų didelio atgarsio. „Mes turime nuolat kartoti maldą už taiką“, – sakė Pranciškus, primindamas, kad šios maldos pati Dievo Motina prašė Fatimoje apsireiškusi per Pirmąjį pasaulinį karą.

Kitas klausimas buvo susijęs su neseniai Portugalijoje paskelbta ataskaita apie nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejus per pastaruosius kelis dešimtmečius. Buvo atkreiptas dėmesys ir į per šią kelionę įvykusį popiežiaus susitikimą su išnaudojimo aukomis. Popiežius sakė, kad Lisabonoje įvykęs susitikimas su žmonėmis, nukentėjusiais nuo dvasininkų, jam buvo labai svarbus. Jis pabrėžė, kad Bažnyčia negali apeiti šio problemos. Negali būti jokios tolerancijos tokiems nusikaltimams, tačiau būtina veikti sistemiškai, ramiai, visada atsimenant nuketėjusiųjų skausmą.

Per spaudos konferenciją lėktuve popiežiaus buvo klausiama, kodėl jis iki galo neperskaitė daugumos šiai kelionei parengtų kalbų, o pakeitė jas spontaniškomis improvizacijomis. Popiežius gerokai sutrumpino homilijas ir kalbas siekdamas, kad jos būtų kuo aiškesnės ir suprantamesnės. Popiežius atkreipė dėmesį, kad jaunimas nemėgsta ilgų kalbų. Homilija turi būti trumpa, aiški, turi skelbti aiškią žinią.

Popiežius atkreipė dėmesį, kad jaunimas nemėgsta ilgų kalbų. Homilija turi būti trumpa, aiški, turi skelbti aiškią žinią.

Klausiamas, kodėl artimiausiu metu keliaus tik į Marselį, bet nelankys visos Prancūzijos katalikų, Pranciškus paaiškino, kad vizitas Marselyje turi labai konkretų tikslą – dalyvauti Viduržemio jūros baseino šalių vyskupų susitikime, skirtame migracijos problemoms, ypač Šiaurės Afrikoje likimo valiai paliktų migrantų dramai.

„Šiaurės Afrika yra tapusi didžiausiomis kapinėmis“, – sakė Pranciškus. Jis taip pat paaiškino, kad planuodamas keliones pirmiausia renkasi mažas šalis, mažas tikinčiųjų bendruomenes. Dideles šalis, tokias, kaip Prancūzija ar Ispanija, jis palieka vėlesniam laikui.

Vokietijos katalikų žinių agentūros KNA korespondentė klausė, kaip paaiškinti neatitikimą tarp tvirtinimo, kad  Bažnyčia yra atvira visiems, ir fakto, kad ne visi joje turi vienodas teises ir galimybes. Popiežius atsakė, kad Bažnyčia yra atvira visiems, tačiau egzistuoja taisyklės, pagal kurias ji gyvena. Bažnyčia yra motina ir priima kiekvieną, yra atvira visiems: ligoniams ir sveikiesiems, seniems ir jauniems, negražiems ir gražiems, geriems ir blogiems. Tačiau kas kita yra vykdyti tarnystę Bažnyčioje, žingsnis po žingsnio lydėti žmones šventumo keliu.

Toliau kalbėdamas apie ką tik pasibaigusias Pasaulio jaunimo dienas Lisabonoje, popiežius pabrėžė, kad jos buvo ketvirtosios per jo pontifikatą ir geriausiai surengtos. „Iš tų, kurias mačiau, šios buvo geriausiai parengtos“, – sakė Pranciškus. Jis taip pat dar kartą pabrėžė dialogo tarp jaunų ir senų žmonių, tarp senelių ir vaikaičių svarbą. „Šis dialogas yra svarbus, ne mažiau svarbus už tėvų ir vaikų dialogą.“

The post Popiežius: Bažnyčia atvira visiems, tačiau egzistuoja taisyklės, pagal kurias ji gyvena appeared first on LAIKMETIS.

Popiežius paminėjo keletą pareigybių, kurias dabar užima moterys, taip pat ir už abortus pasisakančią ekonomistę Marianą Mazzucato (Marijaną Madzukato).

„Mačiau tai Vatikane; kiekvieną kartą, kai ten dirbti ateina moteris, reikalai pagerėja", - sakė popiežius lapkričio 6 d. skrydžio į Romą iš Bahreino metu.

„O dabar į šeimos tarybą įtraukiau M. Mazzucato, kad suteiktų jai šiek tiek daugiau žmogiškumo. Ji yra puiki ekonomistė iš Jungtinių Valstijų, ", - sakė popiežius Pranciškus.

M. Mazzucato, žinoma dėl savo darbų propaguojant viešojo sektoriaus vaidmenį skatinant inovacijas, buvo tarp septynių mokslininkų, kuriuos popiežius spalio 15 d. paskyrė penkerių metų kadencijai į Popiežiškąją gyvybės akademiją.

Savo komentaruose popiežius Pranciškus sakė, kad moters paskyrimas Vatikano miesto valstybės vicegubernatore ir moterų įtraukimas į Ekonomikos tarybą buvo naudingas Vatikanui.

Perėjimas nuo vien tik vyrų prie penkių moterų Ekonomikos taryboje buvo „revoliucija, nes moterys moka rasti teisingą kelią, jos žino, kaip judėti į priekį", - pridūrė jis.

M. Mazzucato paskyrimas į Gyvybės akademiją sulaukė kritikos dėl jos atviro pasisakymo už teisę į abortus, įskaitant už abortus pasisakančių pareiškimų, susijusių su Aukščiausiojo Teismo sprendimu grąžinti abortų teisę valstijoms, rašymą ir dalinimąsi tviteryje.

Popiežiškoji gyvybės akademija paskelbė pareiškimą, kuriame gynė M. Mazzucato paskyrimą, motyvuodama tuo, kad nariai parenkami tam, kad prisidėtų prie „vaisingo tarpdisciplininio, tarpkultūrinio ir tarpreliginio dialogo".

The post Popiežius skrydžio į Romą metu gyrė abortus palaikančią ekonomistę appeared first on LAIKMETIS.

„Susirinkimo metu buvo išrinkta taryba, pasirašyti įstatai, dabar laukia mūsų juridiniai klausimai, juos įforminant, kitas žingsnis bus rugpjūčio viduryje, bus šaukiamas suvažiavimas kartu su naujų narių priėmimu, bus nubrėžiamos gairės mūsų naujo judėjimo“, – teigė vienas kuriamos organizacijos atstovų.

Susirinkime patvirtinta patvirtinta LŠS Steigimo sutartis, LŠS Įstatai, LŠS Tarybos narių sąrašas, kurį sudaro 11 žmonių: Raimondas Grinevičius, Viktoras Jašinskas, Algimantas Rusteika, Adelina Sabaliauskaitė, Vitolda Račkova, Arvydas Daunys, Artūras Orlauskas, Linas Preikšaitis, Dobilas Sinkevičius, Donatas Lendraitis ir Antanas Norvydas.

Taryba Sąjūdžio pirmininku išrinko buvusios iniciatyvinės grupės vadovą Raimondą Grinevičių. Jo pavaduotojais išrinkti Viktoras Jašinskas, Adelina Sabaliauskaitė ir Arvydas Daunys.

LŠS revizore išrinkta Ramutė Tervydytė.

Toliau ruošiama koordinatorių - atstovų regionuose struktūra, kuri atitiktų jų tiesioginės komunikacijos poreikį, atstovavimą ir veiklos laisvę. Organizatoriai iš visų laukia idėjų ir pasiūlymų.

Taip pat planuojamas LŠS suvažiavimas, kuris tuo pačiu bus ir naujų narių priėmimo, asociacijos tikslų bei veiklos krypčių, patvirtinimas.

The post „Šeimos gynimo maršo“ organizatoriai skelbia įkūrę asociaciją appeared first on LAIKMETIS.

The post „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ ataskaitos pristatymas ir spaudos konferencija appeared first on LAIKMETIS.

Dalyvauja Seimo nariai Petras Gražulis, Dainius Kepenis ir Valdemaras Valkiūnas.

Spaudos konferencijos transliuojamos tiesiogiai internetu ir Seimo YouTube paskyroje. 

Stebintiems transliacijas bus galima užduoti klausimus nuotoliniu būdu. 

The post Vyks spaudos konferencija „Dėl Didžiojo šeimos gynimo maršo reikalavimų Seimui ir Vyriausybei įgyvendinimo“ appeared first on LAIKMETIS.