spaudimas – LAIKMETIS https://www.laikmetis.lt krikščioniškas naujienų portalas Mon, 07 Jul 2025 17:13:49 +0000 lt-LT hourly 1 https://wordpress.org/?v=6.3.2 Spaudimas R. Sunakui: dėl Ruandos įstatymo projekto iš pareigų traukiasi britų ministras https://www.laikmetis.lt/spaudimas-r-sunakui-del-ruandos-istatymo-projekto-is-pareigu-traukiasi-britu-ministras/ Thu, 07 Dec 2023 09:03:38 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=68384 Jungtinės Karalystės valdančioji Konservatorių partija trečiadienį toliau buvo krečiama sumaišties: jos imigracijos ministras pasitraukė iš pareigų dėl teisės aktų, susijusių su migrantų siuntimu į Ruandą, o griežtosios linijos šalininkai ėmė spausti ministrą pirmininką Rishi Sunaką (Rišį Sunaką). JK lyderio pozicija atrodė vis labiau pažeidžiama po to, kai Robertas Jenrickas (Robertas Dženrikas) pareiškė, kad atsistatydino dėl […]

The post Spaudimas R. Sunakui: dėl Ruandos įstatymo projekto iš pareigų traukiasi britų ministras appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Jungtinės Karalystės valdančioji Konservatorių partija trečiadienį toliau buvo krečiama sumaišties: jos imigracijos ministras pasitraukė iš pareigų dėl teisės aktų, susijusių su migrantų siuntimu į Ruandą, o griežtosios linijos šalininkai ėmė spausti ministrą pirmininką Rishi Sunaką (Rišį Sunaką).

JK lyderio pozicija atrodė vis labiau pažeidžiama po to, kai Robertas Jenrickas (Robertas Dženrikas) pareiškė, kad atsistatydino dėl didelio nepritarimo vyriausybės imigracijos politikos krypčiai.

Skandalingas atsistatydinimas įvyko po to, kai Ruanda įspėjo, kad pasitrauks iš sutarties dėl migrantų priėmimo, jei JK nesilaikys tarptautinės teisės.

Buvusi griežtosios linijos vidaus reikalų sekretorė Suella Braverman (Sjuela Breiverman) taip pat iškėlė R. Sunakui ultimatumą griežčiau spręsti imigracijos problemą, antraip per kitus visuotinius rinkimus jo partija neabejotinai bus nušluota.

R. Jenrickas atsistatydino po to, kai R. Sunako administracija paskelbė nepaprastosios padėties teisės aktus, kuriais siekiama užtikrinti, kad Ruanda būtų laikoma saugia šalimi po to, kai praėjusį mėnesį JK Aukščiausiojo Teismo teisėjai nusprendė, kad ji tokia nėra.

Savo atsistatydinimo laiške premjerui R. Jenrickas rašė, kad siūlomi įstatymai yra „vilties triumfas prieš patirtį“.

Buvusi griežtosios linijos vidaus reikalų sekretorė Suella Braverman (Sjuela Breiverman) taip pat iškėlė R. Sunakui ultimatumą griežčiau spręsti imigracijos problemą

„Šalies interesai yra pernelyg dideli, kad nesiimtume griežtesnių apsaugos priemonių ir nesustabdytume teisinių ginčų karuselės, dėl kurios kyla pavojus, kad sistema gali būti paralyžiuota, o numatytas atgrasomasis poveikis – paneigtas“, – rašė jis.

Tai buvo matoma kaip užuomina į R. Sunako atsisakymą išvesti JK iš Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK).

Įstatymo projekte siūloma suteikti ministrams įgaliojimus neatsižvelgti į JK Žmogaus teisių akto ir EŽTK straipsnius nagrinėjant deportacijos bylas.

Savo atsakyme R. Sunakas teigė, kad R. Jenricko atsistatydinimas buvo nuviliantis ir „pagrįstas iš esmės neteisingu situacijos supratimu“.

„Rinkimų užmarštis“

Tačiau kai kurie dešinieji toriai, įskaitant S. Braverman, nori, kad R. Sunakas apskritai pasitrauktų iš EŽTK.

S. Braverman, praėjusį mėnesį atleista iš pareigų po keleto atvirų komentarų, anksčiau parlamentui teigė, kad vyriausybė turi imtis papildomų priemonių kovai su, anot jos, masine ir nekontroliuojama nelegalia imigracija.

Vienas iš jos reikalavimų buvo užblokuoti visus kelius, kuriais būtų galima teisiškai užginčyti deportacijas, kad iki rinkimų, kurie turėtų įvykti kitais metais, deportacijos skrydžiai būtų nukreipti į Ruandą.

Ji tapo balsingosios torių dešiniosios pakraipos telkėja ir, kaip manoma, pozicionuoja save kaip būsimą lyderę, jei R. Sunakas bus priverstas pasitraukti po visuotinio balsavimo.

Prieš rinkimus, kurie turi įvykti iki 2025 metų sausio pabaigos, toriai visuomenės nuomonės apklausose gerokai atsilieka nuo pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos.

Buvusi generalinė prokurorė S. Braverman jau anksčiau ragino imtis griežtesnių priemonių ir kritikavo Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių ir Europos žmogaus teisių teisės aktus, kad jie blokuoja vyriausybės planus.

Naujausi jos komentarai naudingi bendraminčiams, kurie įsitikinę, kad visiška JK sienų kontrolė yra paskutinė „Brexito“ dėlionės detalė.

„Konservatorių partijai po kelių mėnesių gresia rinkimų užmarštis, jei ji pateiks dar vieną įstatymo projektą, kuriam lemta žlugti“, – teigė ji parlamento nariams.

Toriai turi rinktis: „kovoti už suverenitetą arba leisti mūsų partijai žūti“, sakė ji ir grėsmingai pridūrė: „Aš atsisakau sėdėti ir leisti mums žlugti.“

Kigalyje užsienio reikalų ministras Vincent'as Biruta (Vensanas Biruta), antradienį pasirašęs naują dvišalę sutartį dėl migrantų su S. Braverman įpėdiniu Jamesu Cleverly (Džeimsu Kleverliu), teigė, kad dėl bet kokio pasaulinių konvencijų pažeidimo Ruanda gali pasitraukti iš susitarimo.

„Sustabdyti valtis“

„Jei JK nesielgs teisėtai, Ruanda negalės tęsti Migracijos ir ekonominio vystymosi partnerystės“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje prieštaringai vertinamą susitarimą.

J. Cleverly parlamente tvirtino, kad JK ir Ruanda yra abi visiškai įsipareigojusios partnerystei, ir pridūrė, kad Londono pasiūlytas įstatymas kelia teisinių abejonių dėl Ruandos saugumo.

Pirmieji deportuotieji į Ruandą turėjo būti išsiųsti praėjusių metų birželį, tačiau paskutinę minutę buvo atšaukti iš skrydžio po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas paskelbė draudimą.

Nuo to laiko jų bylos – ir apskritai šios politikos teisėtumas – įstrigo teismuose, o tai trukdė R. Sunako pažadui „sustabdyti valtis“.

Šiais metais beveik 30 tūkst. nelegalių migrantų įveikė Lamanšo sąsiaurį iš šiaurės Prancūzijos palaikiais laiveliais.

Leiboristų partijos atstovė vidaus reikalams Yvette Cooper (Ivet Kuper) teigė, kad JK vyriausybėje tvyro visiškas chaosas.

„Tai beviltiškos mirštančios partijos, kuri pati save skaldo, visiškai netekusi idėjų, praradusi bet kokį lyderystės ar krypties pojūtį, dienos“, – sakė ji parlamentui.

The post Spaudimas R. Sunakui: dėl Ruandos įstatymo projekto iš pareigų traukiasi britų ministras appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Virginijus Sinkevičius. Teiginiai, kad EK spaudžia Lietuvą dėl NT mokesčių - mitas https://www.laikmetis.lt/virginijus-sinkevicius-teiginiai-kad-ek-spaudzia-lietuva-del-nt-mokesciu-mitas/ Thu, 26 Oct 2023 13:13:54 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=64521 Netylant kalboms apie naująjį NT mokestį ir europinį spaudimą Seimui, pasisakė ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Jis savo socialiniame tinkle teigė: „Matau, kad vieša erdvė netyla nuo kalbų apie NT mokestį ir į tai vis veliama Europos Komisija, tačiau teiginiai, kuriuos girdžiu, skamba itin klampiai. Todėl norėčiau paneigti 4 mitus, kurių atgarsiai pasiekė mane iš Lietuvos. […]

The post Virginijus Sinkevičius. Teiginiai, kad EK spaudžia Lietuvą dėl NT mokesčių - mitas appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Netylant kalboms apie naująjį NT mokestį ir europinį spaudimą Seimui, pasisakė ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Jis savo socialiniame tinkle teigė: „Matau, kad vieša erdvė netyla nuo kalbų apie NT mokestį ir į tai vis veliama Europos Komisija, tačiau teiginiai, kuriuos girdžiu, skamba itin klampiai. Todėl norėčiau paneigti 4 mitus, kurių atgarsiai pasiekė mane iš Lietuvos.

1. „Europos Komisija reikalauja Lietuvą įvykdyti vyriausybės mokesčių reformą“

Lietuvos vyriausybė pateikė oficialų planą, kurį sugalvojo pati, pati pasiūlė reformas ir terminus, Europos Komisija ir Europos Taryba jį patvirtino. Tad Europos Komisija reikalauja vyriausybę laikytis ne „Briuselio nurodymų“, tačiau savo pačios pateikto plano.

Kalbant abstrakčiai apie „ES pinigus“ dažnai pamirštama, jog šiuo atveju kalbame ne apie įprastas ES biudžeto lėšas. Kalbame apie RRF lėšas, kurias Europos Sąjunga skolinasi visų ES piliečių vardu, todėl joms galioja atskiras procesas su gerokai kruopštesne stebėsena, aiškiomis datomis ir taisyklėmis.

Jei šis projektas nepasiteisins, kai kitą sykį papulsime į globalią krizę – taupesnės valstybės gali elementariai nebesutikti leisti Europos Sąjungai skolintis. O ką tai reikštų praktikoje nesunku įsitikinti, kai supranti, kad tiek Lietuvos sveikatos reforma, tiek Lietuvos energetikos reforma remiasi didžiąja dalimi būtent šios programos lėšomis.

2. „Europos Komisija nesutinka nukelti mokesčių reformos“

Europos Komisija nesutinka nukelti mokesčių reformos dviems metams be jokio adekvataus paaiškinimo, kodėl tai turėtų būti padaryta. RRF taisyklės labai aiškiai nurodo, kad yra du scenarijai, kai planas gali būti keičiamas – arba pasiūloma alternatyva, kuri atliepia tuos pačius vyriausybės tikslus, arba paaiškinama, kokios objektyvios priežastys neleidžia įgyvendinti plano. Vyriausybė paaiškinti, kodėl įgyvendinimas neįmanomas ir jį reikia nukelti nesugebėjo, o taisyti plano dalies susijusios su mokesčių reforma – net ir nebandė.

3. „Europos Komisija mus verčia priimti mūsų siūlomą NT mokestį“

Sutarimas visada buvo paprastas ir nesikeitė: vyriausybės pačios nusprendžia, kokias reformas turi įgyvendinti, tačiau tos reformos turi būti susijusios su EK rekomendacijomis. Tai ką EK yra pažymėjusi savo rekomendacijose Lietuvai? Grubiai tariant, kad lyginant su ES vidurkiu, Lietuva surenka 5 kartus mažiau mokesčių iš NT ir taiko maždaug 30% didesnius mokesčius vartojimui.

vyriausybės pačios nusprendžia, kokias reformas turi įgyvendinti, tačiau tos reformos turi būti susijusios su EK rekomendacijomis.

Paprasta žmonių kalba kalbant – beveik neapmokestiname jokio turto, tačiau stipriai apmokestiname visus žmones nežiūrėdami jų gyvenimo aplinkybių ir materialinės padėties. Šią situaciją EK rekomenduoja taisyti. Tuo tarpu kokie turėtų būti konkretūs mokesčiai, kam jie turėtų būti taikomi, kas juos turėtų nustatinėti, kokie jų rėžiai, kokios medianos – absoliučiai visa tai nuo A iki Z yra pačios vyriausybės pasiūlymų reikalas, Europos Komisija čia veikia tik kaip barjeras, kad užtikrintų, jog vyriausybės pasiūlymai atitinka pačios vyriausybės planą. Viskas.

4. „Europos Komisija mus spaudžia“

Vyriausybė turėjo daugiau nei 2 metus vien tam, kad sugalvotų tokią mokesčių reformą, kuriai galės užsitikrinti daugumą seime ir kurią patvirtintų Europos Komisija. Ir tai net ir neskaičiuojant laiko per kurį pats planas tapo rengiamas, nes oficialiu jis tapo 2021 metų Liepos 28 dieną po ES Tarybos patvirtinimo.

Negana to, Lietuva vėlavo pateikti savo nacionalinį planą, tapo pirmąja ES valstybe, kuri nesugebėjo įvykdyti savo tarpinių įsipareigojimų (prie Lietuvos nuo to laiko prisijungė tik Rumunija) ir tapo pirmąja ir kol kas vienintele valstybe Europos Sąjungoje, kuri gavo neigiamą atsakymą iš EK dėl prašymo koreguoti savo įsipareigojimus, nes tiesiog negalėjo paaiškinti, kodėl tai reikalinga.

Galiausiai Lietuvos vyriausybė paprašė papildomos daugiau nei 1 milijardo EUR paskolos per tą pačią RRF programą. Prašymą, nepaisant viso šito konteksto, Europos Komisija patenkino. Patenkino, net ir nepaisant to, kad pats prašymas jau buvo pateiktas per vėlai, nes vėlgi paskolos išdavimo procesą būtina užbaigti iki šių metų galo. Šitą informaciją vyriausybė taip pat turėjo dar 2021-aisias metais.

Priedo analogiškus planus koregavo jau beveik visos ES valstybės. Vien per pastarąsias dvi savaites tai padarė Danija, Švedija, Austrija ir Kroatija. Absoliučiai visais atvejais be išimties viskas praeidavo sklandžiai ir jokių atmetimų niekada nėra buvę", - rašė eurokomisaras.

The post Virginijus Sinkevičius. Teiginiai, kad EK spaudžia Lietuvą dėl NT mokesčių - mitas appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Dr. Dalija Snieškienė. Kur aš tai mačiau??? https://www.laikmetis.lt/dr-dalija-snieskiene-kur-as-tai-maciau/ Fri, 22 Oct 2021 01:27:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=15579 Aš manau, jog turiu kalbėti, nes šio laikotarpio naratyvai daugeliui sukelia antrines traumas, turinčias žymią reikšmę psichinei ir bendrai sveikatai. Gyvenant totalitarinio spaudimo skiepytis laike, su grasinimais, bauginimais, represijomis, atleidimais iš darbo, neleidimu pasinaudoti būtinomis paslaugomis, patyčių upeliais, vis dažniau iškyla klausimas: kur aš tai mačiau ir išgyvenau? Tikrai taip, mes išgyvenome tai, kai mūsų tėvai […]

The post Dr. Dalija Snieškienė. Kur aš tai mačiau??? appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Aš manau, jog turiu kalbėti, nes šio laikotarpio naratyvai daugeliui sukelia antrines traumas, turinčias žymią reikšmę psichinei ir bendrai sveikatai.

Gyvenant totalitarinio spaudimo skiepytis laike, su grasinimais, bauginimais, represijomis, atleidimais iš darbo, neleidimu pasinaudoti būtinomis paslaugomis, patyčių upeliais, vis dažniau iškyla klausimas: kur aš tai mačiau ir išgyvenau?

Tikrai taip, mes išgyvenome tai, kai mūsų tėvai prievarta, bet „savo noru“ stojo į kolchozus, nes turėjo tik tris pasirinkimus: jauni pabėgti į miestą, mirti badu su savo vaikais, nes negalėjo išmokėti ir atiduoti „pyliavų“, išeiti į mišką žūti, bet artimieji buvo vežami į Sibirą, kaip socializmo statybos priešai, sunaikinimui.

Pasižiūrėkite to meto dokumentinius filmus propagandai, kaip lietuviai „savo noru“ visi vieningai sustojo į kolūkius. Ir kaip Antanas Sniečkus įgyvendino penkmečio planus. Jei kas nors pasakė kokį žodį prieš, buvo skundžiami ir persekiojami.

Dabar taip panašiai atrodo darbdavių ir ministerijų spaudžiami skiepytis žmonės, kurie „savo noru“, nors ir jausdamiesi išprievartauti – skiepijasi, nes reikia maitinti šeimas, reikia kažkaip išgyventi... Nors artimoje aplinkoje dažnai mato ir patys patiria sunkias po skiepo sveikatos sutrikimo pasekmes savo bei artimųjų sveikatai ir net mirtis. Tai kas, kad neskelbiama sunkiai susirgusių, tapusių neįgaliais ir mirusių po skiepų statistika Lietuvoje, daug patikimiau veikia asmeninė patirtis ir išgyvenimai.

Dabar taip panašiai atrodo darbdavių ir ministerijų spaudžiami skiepytis žmonės, kurie „savo noru“, nors ir jausdamiesi išprievartauti – skiepijasi, nes reikia maitinti šeimas, reikia kažkaip išgyventi...

Po to vyksta žmonių pagal pasiskiepijimą, tiksliau, Galimybių pasą, segregacija... Vėl gąsdinimai, draudimai, laisvių ribojimai... Ir ne dėl to, kad mažiau plistų liga, bet, kad būtų paklusnūs, atskirti nuo nepaklusnių propagandai ir „šviesaus rytojaus“ kūrimo projektui.

Visiškai taip pat, kaip tarybiniais ateizmo laikais, jei šeima auklėjo savo vaikus krikščioniškai... Nestojai į spaliukus, į pionierius, į komjaunuolius ir t. t. Dalyvavai šv. Mišiose, šventei Velykas ir Kalėdas - buvai stebimas, reikėjo aiškintis mokytojų kambaryje, buvai išpieštas sienlaikraštyje. Nuo pat mažumės buvai valstybės ir komunizmo statytojų priešas.

Buvom persekiojami nuo 7 metų, gąsdinami, kad niekuo negalėsime tapti, kad geriau išeitume iš namų, būtume savarankiški ir eitume gyventi atskirai nuo tėvų į mokyklos bendrabutį, taptume geri socializmo statytojai...Visai kaip dabar kviečiami vaikai eiti skiepytis be tėvų sutikimo, svarbu, kad atitiktų šią propagandą, nors prieštarauja ir Jungtinių Tautų ir VTK nuostatoms ir kitiems įstatymams.

Vaikai negali mokytis, privalo visur dėvėti kaukes ir mokinami bijoti bet kokios ne namų aplinkos, „nes visur gali būti COVID virusų“. Tai sakau, nes pastebėjau tokį savo anūkių, kurios yra pradinių klasių moksleivės, elgesį. Namuose jų taip neauklėja, bet visuotiniai reikalavimai ir propaganda veikia labai stipriai ir vaikus. Kokias pasekmes tai paliks jų psichikai?

Tėvams grasino, kad už katalikišką auklėjimą mus visus penkis vaikus atims ir išveš į vaikų namus... Gerai pamenu savo mamos ašaras dėl tokių grasinimų. Mokykloje buvome tardomi, ką kalba mūsų tėvai, kas pas mus ateina. Mūsų klasės draugai buvo apklausiami, ar mes ir jų neagituojame, nes per mažai vaikai stojo į pionierių ir komjaunimo organizacijas.

Dabar panašiai vėl persekiojami, ignoruojami, pravardžiuojami, kas pasisako argumentuotai prieš tokio „šviesaus rytojaus“ kūrimo technologijas. Dabar tikintys skiepų galia ir įtikėję nepasiskiepijusių grėsme reikalauja ar linki nesiskiepijusiems mirties, džiaugiamasi skundikais, kurie praneša apie aptarnautus žmones be Galimybių paso, kad gali nubausti žmones ir organizacijas, kurios nepritaria tokioms represijoms.

mes tai jau girdėjome besimokydami ateizmą.

Dabar dažnai aiškinama, jog skiepų efektyvumas ir vienintelė galimybė suvaldyti COVID-19 pandemiją „moksliškai įrodyta“.., bet mes tai jau girdėjome besimokydami ateizmą, kaip mokslą ir mokslinį komunizmą, kurių „mokslinių žinių“ pagrindu išaugo bent dvi kartos, toliau sėkmingai perėmusios neoliberalizmo doktriną, kaip pilnai atitinkančią ankstesnių „mokslų“ tęstinumą.

Apie kokius mokslinius įrodymus galima kalbėti, kai net elementari statistika slepiama, tik tam tikrų mokslininkų teiginiai, sutinkantys su mainstrymo politika, priimami, o kiti iš karto atmetami, slepiami, ignoruojami? Tai primena Ivano Mičiurino ir Trofimo Lysenkos mokslus (lyginant su Rusijos genetikos mokslo ir instituto), su Nikolajumi Vavilovu priešakyje, sunaikinimu lageriuose. Pogrindinės istorijos ir filosofijos studijos buvo daugeliui atrama išgyventi ir nepalūžti tokiame pasaulyje. Ačiū tiems žmonėms, kurie suteikė mums tokias galimybes ir dabar bando pralaužti ideologizuoto mokslo rėmus.

Didžiausia atrama tame pasipriešinime buvo tikėjimas Dievu ir mūsų Tėvelio drąsa mus ginant ir tikint svarbesnėmis vertybėmis, nei komunizmo statyba. Dabar per karantinus buvo gąsdinama, kad vaikai neturėtų kontaktų, mažiau ryšių su savo tėvais, uždraudžia eiti į maldos namus ir bendrai melstis. Persekiojama Bažnyčia visus rėmė ir palaikė..., dabar, deja, ir ji dalinai pakluso politikų valiai.

Manau, jog daugelis mano kartos žmonių šioje situacijoje patiria antrinę traumą, kuri labai blogina bendrą psichologinę būseną, silpnina imunitetą, blogina bendrą sveikatą ir atsparumą infekcijoms. Kasdienės bauginimo agitacijos Maximos ir kituose prekybos centruose (už valstybės pinigus) gadina sveikatą ir paskiepytiems, ir nepaskiepytiems.

Mano samprotavimus patvirtino ir patirtis kai kurių specialistų, dirbančių su senais ir pagyvenusiais žmonėmis. Jie sako, kad dabartiniai jų pasakojimai dažniausiai yra karo ir pokario temomis, iškeliantys to laikmečio baisumus, persipynusius su dabartiniais žiniasklaidos naratyvais, apleistumu ir izoliacija.

Tai gali būti dalis atsakymo, kodėl Lietuvoje toks didelis sergamumas ir mirtingumas.

The post Dr. Dalija Snieškienė. Kur aš tai mačiau??? appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Karolina
ES ideologinis spaudimas Bendrijos šalims tapo atveju, neturinčiu precedento - Viktor Orbán https://www.laikmetis.lt/es-ideologinis-spaudimas-bendrijos-salims-tapo-atveju-neturinciu-precedento-viktor-orban/ Thu, 28 Oct 2021 13:49:54 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=16192 Vengrijos ministras pirmininkas Viktor Orbán (Viktoras Orbanas) Budapešte susitiko su partijos Prancūzijos partijos „Nacionalinis sambūris“ lydere Marine Le Pen (Marina Le Pen), pranešė portalas „Hungary Today". Susitikę jie aptarė Europos Sąjungos (toliau ES) „ideologinį spaudimą" Bendrijos narėms ir laisvės svarbą šalims. „ES ideologinis spaudimas Bendrijos šalims tapo atveju, neturinčiu precedento", - sakė V. Orbanas. Pasak Vengrijos […]

The post ES ideologinis spaudimas Bendrijos šalims tapo atveju, neturinčiu precedento - Viktor Orbán appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Vengrijos ministras pirmininkas Viktor Orbán (Viktoras Orbanas) Budapešte susitiko su partijos Prancūzijos partijos „Nacionalinis sambūris“ lydere Marine Le Pen (Marina Le Pen), pranešė portalas „Hungary Today". Susitikę jie aptarė Europos Sąjungos (toliau ES) „ideologinį spaudimą" Bendrijos narėms ir laisvės svarbą šalims.

„ES ideologinis spaudimas Bendrijos šalims tapo atveju, neturinčiu precedento", - sakė V. Orbanas. Pasak Vengrijos premjero, migracija ir atviros visuomenės propagavimas Europoje skatinami iki šiol neregėtu mastu. Per pastaruosius kelerius metus Europos Parlamentas ne kartą bandė „nukryžiuoti" Vengriją, sakė V. Orbanas, dėkodamas M. Le Pen ir jos partijai už tai, kad stojo ginti Vengrijos.

Jų teigimu, tradicinės Europos partijų struktūros keičiasi, ir abi šalys nori bendradarbiauti šiame procese. Būtina skubiai atnaujinti Europos dešinįjį sparną, sakė V. Orbanas.

Vengrija sugebėjo apsaugoti save ir savo kultūrą spręsdama migracijos klausimą, sakė Marine Le Pen. „Kiekviena tauta turi teisę išsaugoti savo konstitucinę tapatybę, o ES turi teisę naudotis tik tais įgaliojimais, kuriuos jai suteikė valstybės narės", - pridūrė ji.

M. Le Pen sakė, kad tokios valstybės kaip Vengrija, su 1000 metų istorija, turi didžiuotis tuo, ką atstovauja.

Vengrija visada kovojo už laisvę, sakė ji, ir priminė, kad Budapeštas neseniai pagerbė 1956 m. sukilimo prieš sovietų valdžią didvyrius. „Mes labai vertiname laisvę ir viską, ką Vengrija per visą savo istoriją dėl jos padarė. Europos istorija neatsiejama nuo laisvės", - sakė ji.

The post ES ideologinis spaudimas Bendrijos šalims tapo atveju, neturinčiu precedento - Viktor Orbán appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Karolina
Skiepijimo strategija nukrypo ne į motyvavimą, o į grasinimą – Prezidentūra https://www.laikmetis.lt/skiepijimo-strategija-nukrypo-ne-i-motyvavima-o-i-grasinima-prezidentura/ Fri, 22 Oct 2021 14:03:01 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=15647 Centrinės valdžios skiepijimo strategija nukrypo ne į motyvavimą, o į grasinimą, teigia Prezidentūra. Kaip teigiama BNS prezidento Gitano Nausėdos atstovo spaudai Rido Jasiulionio penktadienį atsiųstame komentare, po šalies vadovo liepos viduryje išsakytos kritikos dėl lėtėjančių vakcinavimo tempų, imtasi grasinimo priemonių, supriešinusių žmones. „Po šios kritikos buvo bandoma imtis aktyvesnių veiksmų, tačiau pasirinkta centrinės valdžios strategija […]

The post Skiepijimo strategija nukrypo ne į motyvavimą, o į grasinimą – Prezidentūra appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Centrinės valdžios skiepijimo strategija nukrypo ne į motyvavimą, o į grasinimą, teigia Prezidentūra.

Kaip teigiama BNS prezidento Gitano Nausėdos atstovo spaudai Rido Jasiulionio penktadienį atsiųstame komentare, po šalies vadovo liepos viduryje išsakytos kritikos dėl lėtėjančių vakcinavimo tempų, imtasi grasinimo priemonių, supriešinusių žmones.

„Po šios kritikos buvo bandoma imtis aktyvesnių veiksmų, tačiau pasirinkta centrinės valdžios strategija nukrypo ne į gyventojų motyvavimą skiepytis bei pozityvių paskatų kūrimą, o į grasinimo priemones, gąsdinant žmones netekti galimybės gauti būtinąsias viešąsias paslaugas, tokias kaip sveikatos priežiūra ar viešasis transportas. Tai suskaldė visuomenę ir padidino nepasitikėjimą valdžia“, – teigiama komentare.

„Šios neigiamos pasekmės tebedaro esminę įtaką šiandienos kovai su pandemija, kur kasdien prarandame dešimtis žmonių gyvybių“, – teigia Prezidentūra.

Šiuos komentarus ji pateikė paprašius detalizuoti ketvirtadienį G. Nausėdos išsakytą kritiką, jog vakcinacijos tempai buvo dirbtinai lėtinti.

„Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada buvo verčiamasi per galvą“, – tuomet sakė prezidentas.

BNS klausė Prezidentūros kuo šalies vadovas grindžia pastarąjį teiginį apie dirbtinį vakcinavimo lėtinimą, kas jį dirbtinai lėtino ir ar prezidentas pasitiki už vakcinavimą atsakingomis institucijomis.

Pasak G. Nausėdos atstovų, šalies vadovas dar sausį iškėlė tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti 70 procentų suaugusių gyventojų ir nuolat ragino imtis veiksmų to pasiekti.

„Kartu su Sveikatos ekspertų taryba sistemingai buvo teikiamos rekomendacijos parengti aiškią ir skaidrią gyventojų vakcinavimo strategiją, efektyviai veikiančius vakcinavimo procesus, visuomenės informavimo ir konsultavimo kampaniją. Tačiau gegužės mėnesį masinė vakcinacija buvo pradėta iš esmės neturint šių rezultatyviai vakcinacijai būtinų sąlygų, kai tuo tarpu ES vakcinų tiekimas buvo sklandus – planingas ir prognozuojamas“, – teigia Prezidentūra.

Pasak G. Nausėdos atstovų, „tuo tarpu atsakingieji už pandemijos valdymą ir vakcinaciją kėlė sau neapibrėžtus „paskiepyti kiek įmanoma“ tikslus, buvo skiriama daug dėmesio aiškinant, kodėl 70 procentų tikslas nėra svarbus ar per ambicingas“.

Centrinės valdžios veikimas buvo chaotiškas, dažniausiai reaktyvus, o ne proaktyvus kaip tikėtasi.

„Centrinės valdžios veikimas buvo chaotiškas, dažniausiai reaktyvus, o ne proaktyvus kaip tikėtasi“, – nurodoma atsakyme.

Paprašytas detalizuoti, kas konkrečiai, prezidento vertinimu, tyčia sulėtino vakcinacijos tempus, jo atstovas nurodė, jog „būtent nepakankamas centrinės valdžios veikimas turėjo įtakos masinės vakcinacijos tempų sulėtėjimui“.

Į klausimą, ar G. Nausėda pasitiki Vyriausybe ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), R. Jasiulionis atsakė, jog, „šalies vadovas yra ne kartą sakęs, kad SAM, nepaisant to, kas buvo nepadaryta praeityje, turi imtis neatidėliotinų veiksmų paspartinti vakcinaciją, ypač tarp labiausiai pažeidžiamų grupių, visų pirma senjorų. Priešingu atveju ministras turėtų prisiimti politinę atsakomybę“.

70 proc. suaugusių gyventojų Lietuva paskiepijo rugsėjo pradžioje – šis tikslas anksčiau keltas viliantis, jog tokios dalies pasiskiepijusių gyventojų pakaks norint suvaldyti pandemiją. Vis dėlto pradėjus plisti pavojingesnei delta atmainai, G. Nausėda paragino siekti paskiepyti 90 proc. gyventojų.

Reaguodamas į prezidento kritiką sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį teigė, kad žmonių noras skiepytis vasarą buvo sulėtėjęs didžiojoje Europos Sąjungos dalyje, o nepaisant pastangų skatinti gyventojus skiepytis, dalis žmonių vis dar nepasitiki mokslu ir medicina, o dalis piliečių nepasitiki ir vieni kitais, ir valstybe.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje bent viena doze yra vakcinuota 64 proc. visų gyventojų ir 74,6 proc. visų suaugusių gyventojų.

The post Skiepijimo strategija nukrypo ne į motyvavimą, o į grasinimą – Prezidentūra appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Karolina
Spaudimas dėl skiepų tęsiasi: žmonės kai kur stoviniuoja eilėse, bando praeiti be galimybių paso https://www.laikmetis.lt/spaudimas-del-skiepu-tesiasi-zmones-kai-kur-stoviniuoja-eilese-bando-praeiti-be-galimybiu-paso/ Fri, 22 Oct 2021 15:15:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=15639 Daugėjant koronaviruso atvejų nuo penktadienio sugriežtinus ir mažesnių, iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto, parduotuvių darbą prie jų nusidriekė pirkėjų eilės.   Prekybininkai sako, jog viskas vyksta sklandžiai, bet pripažįsta kai kur susidarančias eiles. Tuo metu vieni pirkėjai apgailestauja dėl tokios tvarkos, kiti piktinasi, kad valdžia verčia skiepytis, treti galvoja, kaip išvengti eilių. Daugeliui nepatinka, jog prekybininkai […]

The post Spaudimas dėl skiepų tęsiasi: žmonės kai kur stoviniuoja eilėse, bando praeiti be galimybių paso appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Daugėjant koronaviruso atvejų nuo penktadienio sugriežtinus ir mažesnių, iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto, parduotuvių darbą prie jų nusidriekė pirkėjų eilės.  

Prekybininkai sako, jog viskas vyksta sklandžiai, bet pripažįsta kai kur susidarančias eiles. Tuo metu vieni pirkėjai apgailestauja dėl tokios tvarkos, kiti piktinasi, kad valdžia verčia skiepytis, treti galvoja, kaip išvengti eilių. Daugeliui nepatinka, jog prekybininkai nepasirūpino, kad žmonės turėtų kur slėptis nuo lietaus, vėjo ar sniego.  

Mažesnės parduotuvės, kaip ir didelės, dabar privalo aptarnauti pirkėjus tik su galimybių pasu arba reguliuoti jų srautus, kad būtų užtikrintas bent 30 kv. metrų prekybos plotas vienam žmogui. 

Apsaugininkai: bando prasmukti be galimybių pasų   

Kaip BNS sakė kelių parduotuvių apsaugos darbuotojai, dažniausiai eilės susidaro, kai į parduotuvę bando patekti galimybių paso neturintis žmogus.

„Kol su juo išsiaiškiname, kol išklausome jo poziciją, priekaištus ir motyvus, žiūrėk, jam už nugaros jau laukia keli kiti pirkėjai“, – teigė prie vienos nedidelės „Maximos“ Vilniuje dirbantis Anatolijus. 

„Lidl“ Naujininkuose apsaugos darbuotojas BNS teigė, kad be galimybių paso atėjo daug žmonių – arba tikisi prasmukti, arba nežinojo, kad be šio dokumento ir į mažas parduotuves nebepateks. 

„Ateina, tikrai daug ateina be dokumento“, – teigė savo vardo nenorėjęs pasakyti darbuotojas. 

Pirkėjai ir piktinasi, ir siūlo sprendimus

Prie parduotuvės pakalbinta du vaikus auginanti Sigita piktinosi tokia tvarka: „Šalia gyvenu, vaikus kaimynei prižiūrėti palikau, kad pieno ir kopūstą nusipirkčiau, pietus išvirčiau, bet neįleidžia“.  

Paklausta, ar neturi galimybių paso, ji pareiškė „iš principo“ nesiskiepysianti, jeigu „taip Lietuvoje bus“.   

„Vers skiepytis sveikus žmones, neįleis jų į parduotuves, žmogaus teisės ribojamos, o piktinamasi situacija Rusijoje, Baltarusijoje. Čia panašios represijos“, – nukirto moteris. 

Galimybių pasas
Galimybių paso reikalavimas / BNS nuotr.

Pokalbį nugirdęs Rišardas Naumovičius norėjo moterį sulaikyti, siūlydamas jai nupirkti prekių, bet pastaroji numojo ranka. 

„Duotų kokį eurą ant alučio, atneščiau, nesunku“, – tvirtino jis. Paklaustas, kiek jau susirinko už tokią paslaugą, teigė, kad tik penkis eurus. 

„Žinokite, gaili žmonės. Vienai šeimai, kurios neįleido, net su vaikais buvo, dvi dėžes žvakių pridėjau, duonos, dešrų, sulčių visokių, visą vežimą atvežiau, matyt, į kaimą ruošiasi, o tik vieną monetą paliko“, – pridūrė.     

63 metų Dorotėja Petrulienė, sutikta prie „Maximos“, siūlo į parduotuves įeinančius žmones įleisti pro vienas duris, o išleisti pro kitas. Pasak jos, tada mažesnės spūstys būtų. 

„Dabar pro tas pačias ir įeina, ir išeina, žmonės grūdasi vienas šalia kito. Vieni nori dar prie dezinfekatoriaus stovo išeidami patekti, kiti rankas pasipurkšti siekia atėję, makalojasi, sukiojasi  iš visų pusių, dar tas tikrintojas stovi, kol patikrina, užtrunka, jaunimas greitas, o vyresniems ne taip spėriai pavyksta telefone rasti tą pasą, todėl lipa vieni kitiems per galvas“, – savo įspūdžiais apie suvaržytą patekimą į parduotuves dalijosi vilnietė.   

69-erių Juozas Gavenis teigė norįs patekti ne į „Maximą“, o į vaistinę: „Bet tos pačios durys ir neįleidžia“. 

Tuo metu 21 metų Giedrius norėtų, kad prekybininkai bent piko valandomis su galimybių pasais žmonėms leistų apsipirkti nevaržomai. 

„Tada iš viso neįleistų be tų pasų. Žinotų, kokiomis valandomis jiems galima eiti, tada ir eitų“, – tvirtino jaunuolis. 

Galimybių paso neturinti Monika apgailestavo, kad prie parduotuvių nėra stogelių arba jie labai siauri ir lietui lyjant žmonėms tenka glaustis vieniems prie kitų neišlaikant atstumų.

Prekybininkai: viskas vyksta sklandžiai

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė BNS nurodė, kad nuo penktadienio pirkėjų srautai ribojami daugiausia „Maxima X“ parduotuvėse.

„Kol kas viskas vyksta sklandžiai, nors prie dalies parduotuvių kartais susidaro ilgesnės laukiančių pirkėjų eilės“, – informavo tinklo atstovė.   

Pasak jos, situacija stebima ir po kelių savaičių ją įvertinus bus žiūrima, ar reikės imtis kitų papildomų sprendimų.  

Vienintelis „Lidl“ tinklas yra nusprendęs aptarnauti tik pirkėjus, kurie turės galimybių pasus. 

„Lidl Lietuvops“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė BNS teigė, kad dokumentus tikrina darbuotojai, pasitelkdami specialius įrenginius: „Jei bus matomas poreikis, apsaugos darbuotojams padės ir parduotuvės personalas“. 

Iki šiol galimybių pasai buvo tikrinami tik trijose iš daugiau nei pusšimtyje „Lidl“ parduotuvių.

BNS anksčiau rašė, kad prekybos tinklas „Iki“ parduotuvėse, kuriose nereikia galimybių paso, ketina reguliuoti pirkėjų srautus pagal krepšelius. „Rimi“ sakė, kad kiekviena parduotuvė spręs atskirai, kaip įgyvendinti reikalavimus.

The post Spaudimas dėl skiepų tęsiasi: žmonės kai kur stoviniuoja eilėse, bando praeiti be galimybių paso appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Karolina
Ramūnas Karbauskis. Atsakymas G. Landsbergiui: tik nereikia apsimetinėti kvailiais https://www.laikmetis.lt/ramunas-karbauskis-atsakymas-g-landsbergiui-tik-nereikia-apsimetineti-kvailiais/ Fri, 22 Oct 2021 12:02:08 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=15622 Konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis įvertino opozicijos kreipimąsi į Konstitucinį teismą dėl galimybių paso. Jis tai laiko priešinimusi skiepams ir vadina žmonių žudymu. Ar jie iš tiesų nesupranta, ką daro ne taip, ar apsimeta kvailiais? 36 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Darbo partijos, Regionų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms, kreipėsi […]

The post Ramūnas Karbauskis. Atsakymas G. Landsbergiui: tik nereikia apsimetinėti kvailiais appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis įvertino opozicijos kreipimąsi į Konstitucinį teismą dėl galimybių paso. Jis tai laiko priešinimusi skiepams ir vadina žmonių žudymu. Ar jie iš tiesų nesupranta, ką daro ne taip, ar apsimeta kvailiais?

36 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Darbo partijos, Regionų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms, kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydami ištirti, ar Vyriausybės nutarimas, nustatantis galimybių pasą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei įstatymams. Toks sprendimas priimtas išbandžius visa kitas galimybes patarti valdantiesiems, kaip pozityviai, o ne draudimais ir segregacija, skatinti vakcinaciją.

Seimo narių grupė kreipimesi pažymi, kad galimybių pasas ne tik segreguoja žmones, diskriminuoja atskiras jų grupes, bet ir varžo asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas. Kyla klausimų dėl ribojimų proporcingumo bei teisėtumo – žmogaus teises suvaržančios nuostatos yra įtvirtintos Vyriausybės nutarimu, nors Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog tą gali daryti tik įstatymo leidėjas įstatymu.

Vyriausybės ekspertai laidose jau pripažįsta, kad galimybių pasas buvo pasirinktas kaip politinio spaudimo priemonė ir, anot M. Striogos, taikoma iš valdžios desperacijos.

Vyriausybės ekspertai laidose jau pripažįsta, kad galimybių pasas buvo pasirinktas kaip politinio spaudimo priemonė

Valdžios desperacija ir negebėjimas pasirinkti prevencinių priemonių nėra tai, kas pagrįstų priemonių, varžančių žmonių teises, proporcingumą ar užtikrintų jų teisėtumą. Priešingai – tokie pasisakymai rodo, kad esame teisūs abejodami galimybių paso draudimų pagrįstumu, būtinumu demokratinėje visuomenėje bei proporcingumu. Tokias abejones reiškia jau ir kitų valstybių teismai.

Antai, Ispanijos Galisijos regiono teismas savo 2021 m. rugpjūčio 21 d. sprendime vertindamas ispaniško „galimybių paso“ atitikmens teisėtumą nepalaikė šios priemonės ir pripažino ją prieštaraujančia teisės aktams ir tuo motyvu, kad nebuvo įrodytas priemonės būtinumas, nes nebuvo pabandyta taikyti mažiau teises ribojančių priemonių. Be to, šio teismo vertinimu, šios priemonės būtinumą paneigė ir tai, kad moksliniais duomenimis remiantis, paskiepyti žmonės taip pat gali užkrėsti kitus. Taigi, precedentų kitų valstybių teismų praktikoje jau turime.

Seimo narių grupė, motyvuodama tuo, kad galimybių pasą įteisinęs reguliavimas varžo pamatines didelės grupės žmonių teises, prašo Teismą nagrinėti kreipimąsi ne eilės tvarka, o suteikiant jam pirmenybę. Tokį sprendimą Konstitucinis Teismas gali priimti įvertinęs bylos aplinkybes.

Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, jį pagrindžiančius teisinius ir medicininius argumentus Seimo nariams padėjo parengti Sveikatos teisės institutas. Ačiū ekspertams, LVŽS šešėlinės Vyriausybės nariams bei LVŽS frakcijos Seime kolegoms, inicijavusiems šį kreipimąsi.

Jei kas ir žudo Lietuvos žmones, tai žudo šios valdžios arogancija, gebėjimo tvarkytis su situacija stoka ir nemokšiškai vieno asmens valdoma sveikatos sistema. Reikia sugebėti taip nustekenti situaciją, kad per tokį trumpą laiką su Lietuvos sveikatos sistema pasiektume blogiausius rodiklius Europoje, tiek sergamumo, tiek, deja, ir mirštamumo prasme. Apie teisinę viso to reikalo pusę ar komunikaciją, žmogišką išmintį jau nebekalbu – baigiame įprasti, kad savaitės pradžioje be galimybių paso uždraudžiama lankytis vaistinėse ir įsigyti būtiniausias prekes, o viduryje – draudimas atšaukiamas...

The post Ramūnas Karbauskis. Atsakymas G. Landsbergiui: tik nereikia apsimetinėti kvailiais appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Karolina
Svarbiausi liepos 26 - osios dienos įvykiai https://www.laikmetis.lt/svarbiausi-liepos-26-osios-dienos-ivykiai/ Mon, 26 Jul 2021 15:20:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=10317 Migrantų krizė: * Praėjusią parą pasieniečiai sulaikė dar 131 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus, bendras jų skaičius šiemet iš viso siekia 2730. * Valstybės sienos apsaugos tarnyba informavo BNS apie tris atvejus, kai migrantai neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirto per ištiestą aštrią vielą – koncertiną. * Apie pusantro tūkstančio migrantų bus apgyvendinti Šalčininkų rajone esančiame […]

The post Svarbiausi liepos 26 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Migrantų krizė:

* Praėjusią parą pasieniečiai sulaikė dar 131 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus, bendras jų skaičius šiemet iš viso siekia 2730.

* Valstybės sienos apsaugos tarnyba informavo BNS apie tris atvejus, kai migrantai neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirto per ištiestą aštrią vielą – koncertiną.

* Apie pusantro tūkstančio migrantų bus apgyvendinti Šalčininkų rajone esančiame Rūdninkų poligone, ten statomas palapinių miestelis.

* Lietuva toliau sulaukia tarptautinės paramos krizei spręsti. Austrija, Graikija ir Slovėnija atsiuntė lovų, antklodžių, pagalvių, čiužinių, generatorių padėti apgyvendinti migrantams, o Estija netrukus atsiųs 100 kilometrų vadinamosios koncertinos. Ši aštri viela bus tiesiama pažeidžiamiausiose pasienio su Baltarusija atkarpose.

* Alytaus rajone, buvusioje Verebiejų mokykloje, apgyvendinti migrantai surengė protestą, kurio metu atsisakė valgyti, neįsileido valytojos ir reikalavo daugiau laisvės. Policija tvirtina, kad situacija valdoma.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 96 nauji koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota. Ligoninėse gydoma 100 pacientų, 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 65,9.

* Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad galimybių pasui reikalingo COVID-19 testo valstybė nebekompensuos, už privalomąjį periodinį testavimąsi turės susimokėti darbdavys arba pats darbuotojas, o rudenį skiepijimas tam tikrų profesijų atstovams gali tapti privalomas. Jis taip pat sakė, kad naujų ribojimų įvedimą Vyriausybė ketina sieti su ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų skaičiumi. Tokių žmonių turėtų būti daugiau nei 300.

* Iranas pranešė pirmąkart per vieną parą nustatęs daugiau kaip 30 tūkst. koronaviruso atvejų.

ES parama. Europos Sąjungos ministrai patvirtino 2,2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planą. Tarp numatomų finansuoti projektų – 200 MW galios energijos kaupiklių įrengimas, tūkstantmečio mokyklų programa. Pirmosios lėšos Lietuvą pasieks vasaros pabaigoje.

Nelaimė fermoje. Šakių rajone, Panykių kaime, paskendo trys žmonės, fermoje įkritę į šešių metrų gylio srutų šulinį. Tarnybos praneša, kad trys vyrai dirbo įmonėje ir, pirminiais duomenimis, demontavo sugedusį siurblį.

Įtarimai chuliganams. Dėl išpuolio Tauragės rajone, Sartininkų kaime, įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo iš viso pareikšti 11 asmenų. Išpuolio motyvu tapo asmenų konfliktas šventėje. Šių asmenų, sužalojusių tris vyrus, ieškojo gausios policijos pajėgos.

NVO „valymas“. Žmogaus teisių gynėjai skelbia, kad Baltarusijoje jau likviduotos ne mažiau kaip 56 nevyriausybinės organizacijos, tarp jų – Teisinės transformacijos centras, Europos ekspertizės ir komunikacijos biuras ir kitos. Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka anksčiau pareiškė, kad šalyje vyksta užsienio nevyriausybinių organizacijų „valymas“. Anot jo, nevyriausybinėse organizacijose dirba tūkstančiai žmonių „už svetimus pinigus praplautomis smegenimis“. 

Navalno tinklapiai. Rusijos tarnyba („Roskomnadzor“) užblokavo 49 su kalinamu opozicijos veikėju Aleksejumi Navalnu susijusius tinklalapius, tarp kurių – Kovos su korupcija fondo (FBK) interneto svetainė, tinklalapis „Laisvę Navalnui“ ir kiti.

Susirėmimai Tunise. Tuniso prezidento Kaiso Saiedo (Kaiso Sajedo) sprendimas sustabdyti parlamento darbą ir atleisti ministrą pirmininką šalyje sukėlė protestus, o didžiausia politinė partija šiuos veiksmus pavadino „perversmu“. Didžiausios jėgos parlamente „Ennahdha“ šalininkai prie parlamento surengė sėdimąjį protestą, o šimtai K. Saiedo šalininkų skandavo prieš partiją nukreiptus šūkius bei neleido patekti prie pastato valdančiųjų rėmėjams. Abi stovyklos svaidė viena į kitą akmenis ir butelius.

Parama Afganistanui. Jungtinės Valstijos nutarė aviacijos smūgiais toliau palaikyti su Talibanu kovojančias Vyriausybės pajėgas. Smurtas Afganistane suintensyvėjo nuo gegužės, kai buvo pradėtas JAV vadovaujamų užsienio pajėgų galutinis išvedimas, kuris dabar jau beveik baigtas. Talibanas užėmė daugybę rajonų, sienų perėjų ir apsupo kelių provincijų sostines.

Blogio įsikūnijimas. Pekinas ragina Vašingtoną liautis vaizdavus Kiniją „blogio įsikūnijimu“. Toks pareiškimas buvo išsakytas per vykusias derybas su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman (Vendi Šerman), kuri į Kiniją atvyko toliau blogėjant santykiams tarp šių dviejų valstybių.

The post Svarbiausi liepos 26 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Karolina
A. Bilotaitė: nelegalių migrantų grąžinimo procedūra gali užtrukti https://www.laikmetis.lt/a-bilotaite-nelegaliu-migrantu-grazinimo-procedura-gali-uztrukti/ Tue, 15 Jun 2021 08:19:46 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=8049 Baltarusijos režimas naudoja nelegalius migrantus kaip spaudimo priemonę Lietuvai, o jų grąžinimo procedūros gali užtrukti, prognozuoja vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Toliau turėtų laukti grąžinimo procedūra, kuri yra gana sudėtinga, nes šiuo metu yra kovidas. Bet akivaizdu, kad tie asmenys atvyksta ne todėl, kad yra persekiojami savo režimo ar dėl kitų priežasčių, bet paprasčiausiai ekonominės priežastys […]

The post A. Bilotaitė: nelegalių migrantų grąžinimo procedūra gali užtrukti appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Baltarusijos režimas naudoja nelegalius migrantus kaip spaudimo priemonę Lietuvai, o jų grąžinimo procedūros gali užtrukti, prognozuoja vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Toliau turėtų laukti grąžinimo procedūra, kuri yra gana sudėtinga, nes šiuo metu yra kovidas. Bet akivaizdu, kad tie asmenys atvyksta ne todėl, kad yra persekiojami savo režimo ar dėl kitų priežasčių, bet paprasčiausiai ekonominės priežastys skatina pirmiausia atvykti į Lietuvą. Lietuva yra tranzitinė šalis. Toliau jų, matyt, tikslas yra kitos vakarų Europos Sąjungos šalys“, – LRT radijui sakė A. Bilotaitė. 

Pasak jos, Lietuva bendradarbiauja su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“, kurios pareigūnai turėtų į šalį atvykti liepą. 

„Grąžinimo procedūra nėra paprasta, jinai užtrunka laiko. Bet mes šiuo metu bendradarbiaujame su "Frontexu", kurie organizuoja tokias bendras grąžinimo operacijas, kad tą procesą būtų galima žymiai geriau ir paprasčiau užtikrinti“, – sakė ministrė. 

A. Bilotaitės teigimu, sienos apsaugai numatoma skirti daugiau ir valstybės biudžeto lėšų, ir tikimasi pagalbos iš Europos Sąjungos. 

„Jau šiame patikslintame biudžete, biudžeto įstatyme, yra numatyta apie 11,5 mln. eurų, kurie būtų skiriami sienos stebėjimo sistemų diegimui, taip pat dar yra papildomas poreikis numatytas apie 4 mln. eurų, kuris būtų skiriamas VSAT veiklai, kuri susijusi su iššūkiais, kylančiais dėl migracijos procesų“, – sakė A. Bilotaitė. 

„Tiek finansinis, tiek kitoks ekspertinis palaikymas ir pagalba bus iš Europos Sąjungos“, – kalbėjo ji.  

Ministrė pažymėjo, kad Baltarusija nelegalius migrantus naudoja kaip spaudimo priemonę Lietuvai. Šiuo metu poreikio skelbti ekstremalią situaciją A. Bilotaitė pakartojo nematanti. 

Situaciją valdome, mes visus nelegalius migrantus sulaikome, nėra taip, kad mūsų siena yra kiaura.

„Situaciją valdome, mes visus nelegalius migrantus sulaikome, nėra taip, kad mūsų siena yra kiaura. (...) Mūsų pareigūnai dirba puikiai. Tiesiog turime nestabilų kaimyną, kuris naudoja, sakyčiau, vieną iš tokių hibridinio karo priemonių, tai yra, bandymą paveikti mus per neteisėtą, nelegalią migraciją“, – kalbėjo Vidaus reikalų ministerijos vadovė. 

BNS primena, kad Švenčionių rajone, Pabradėje, įrengiamas palapinių miestelis, leisiantis apgyvendinti iki 350 neteisėtų migrantų, nebetelpančių Užsieniečių registracijos centre.

Miestelyje bus įrengtos dvi dalys: 80 vietų migrantų karantinavimui bei 270 apgyvendinimui.

A. Bilotaitė akcentavo, kad palapinėse bus apgyvendinami tik vieniši vyrai, o šeimos su vaikais, neįgalūs, pagyvenę ar kitaip pažeidžiami žmonės apsigyvens kitose patalpose.

Pasieniečių duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 387 neteisėti migrantai. Daugiausia tarp jų yra Irako piliečių.

Šis skaičius yra beveik penkis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius. Pernai sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 metais pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 metais – 104.

The post A. Bilotaitė: nelegalių migrantų grąžinimo procedūra gali užtrukti appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Karolina