Vaiko tėtis, mama, įtėviai ar globėjai bent po 2 mėnesius (60 kalendorinių dienų), turi prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį. Šį terminą, kaip minimalų kiekvienam iš tėvų, nustato Europos Sąjungos direktyva.

Lietuvoje nauja tvarka įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. Praėjusių metų statistika rodo, kad vyrai ne itin aktyviai naudojosi vaiko priežiūros atostogomis - 2023 metais 90 proc. vaiko priežiūros išmokos gavėjų buvo moterys. Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais pasinaudojo ir vaiko priežiūros išmoką gavo 1 340 vyrų.

Šiuo metu mažus vaikus auginančios šeimos gali lanksčiai keisti savo pasirinkimą, kadangi neperleidžiamais mėnesiais galima pasinaudoti bet kuriuo vaiko priežiūros išmokos mokėjimo laikotarpiu. Svarbu nepamiršti, kad kai vienas iš tėvų nepasinaudoja neperleidžiamais mėnesiais, jie negali būti naudojami kito iš tėvų. Tokiu atveju išmokos mokėjimo laikotarpis sutrumpėja nepasinaudotu laikotarpiu.

Ką svarbu žinoti apie neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir jų metu mokamas vaiko priežiūros išmokas? Atsakome į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kas yra neperleidžiami mėnesiai?

Europos Sąjunga priėmė direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Ši direktyva įpareigojo visas valstybes numatyti tiek tėčiui, tiek mamai būtinus neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų ar jų dalies tam pačiam vaikui prižiūrėti abu tėvai negali imti tuo pačiu metu. Savo neperleidžiamų dviejų vaiko priežiūros atostogų mėnesių negalima perleisti kitam iš tėvų.

Kas gali gauti vaiko priežiūros išmoką neperleidžiamais mėnesiais?

Vaiko priežiūros išmoką už neperleidžiamus 2 mėnesius gali gauti tik vaiko tėtis (įtėvis) ir mama (įmotė) ar globėjas (globėja). Išmoka už neperleidžiamus mėnesius nepriklauso vaiko seneliams, tačiau vienas iš vaiko senelių gali gauti vaiko priežiūros išmoką likusiais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais.

Kokio dydžio išmoka mokama neperleidžiamais mėnesiais?

Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės laikotarpiu mokama 78 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka. Jos dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 paeiliui einančių mėnesių, buvusių iki praėjusio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį.

Pavyzdžiui, vaiko priežiūros išmoka skiriama nuo 2024 m. gegužės mėnesio. Apskaičiuojant išmoką, vertinamos 2023 m. balandį – 2024 m. kovą asmens turėtos pajamos. 

Likusiais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais išmokos dydis priklauso nuo pasirinktos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmės. Jei pasirenkama vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sukaks 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai – 30 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Kada galima pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais?

Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį galima imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų. Tai reiškia, kad neperleidžiamais mėnesiais galima naudotis lanksčiai – grįžti į darbą ir tuo laikotarpiu keistis vaiko priežiūros atostogomis su kitu iš tėvų, o pasikeitus aplinkybėms ir vėl išeiti vaiko priežiūros atostogų. Naudotis neperleidžiamų atostogų laikotarpiu pakaitomis galima tol, kol abu tėvai išnaudos jiems priklausančius du neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius.

„Sodrai“ priėmus sprendimą skirti vaiko priežiūros išmoką, mamai ar tėčiui pirmiausiai bus mokama išmoka už neperleidžiamus mėnesius, kuri yra didesnė, nei už likusius mėnesius, tačiau tai nereiškia, kad mamai pasinaudojus neperleidžiamais mėnesiais, iškart po to jais turi pasinaudoti tėtis.

Pavyzdžiui:

Vaikas gimė 2023 10 16. Mamai darbdavys suteikė vaiko priežiūros atostogas nuo 2023 12 21. Mama „Sodrai“ pateikė prašymą skirti vaiko priežiūros išmoką nuo 2023 12 21 iki kol vaikui sueis 24 mėnesiai, tai yra iki 2025 10 16.

Mama vaiko priežiūros atostogose buvo nuo 2023 12 21. iki 2024 01 31. ir gavo vaiko priežiūros išmoką. Ji nuo 2024 02 01. nutraukė vaiko priežiūros išmokos mokėjimą bei darbdavio suteiktas atostogas ir grįžo į darbą. Mama išnaudojo 42 kalendorines dienas iš tik jai priklausančių neperleidžiamų dviejų mėnesių. Jai dar liko 18 kalendorinių dienų.

Vaiko tėtis, darbdaviui suteikus vaiko priežiūros atostogas nuo 2024 02 01., „Sodrai“ pateikė prašymą skirti vaiko priežiūros išmoką nuo 2024 02 01. iki kol vaikui sueis 24 mėnesiai.

Vaiko tėtis vaiko priežiūros atostogose buvo nuo 2024 02 01. iki 2024 03 31. ir gavo vaiko priežiūros išmoką. Nuo 2024 04 01. nutraukė vaiko priežiūros išmokos mokėjimą bei darbdavio suteiktas atostogas ir grįžo į darbą. Vaiko tėtis išnaudojo neperleidžiamus du mėnesius pilnai. 

Mama, darbdaviui suteikus vaiko priežiūros atostogas nuo 2024 04 01., „Sodrai“ pateikė prašymą atnaujinti vaiko priežiūros išmokos mokėjimą nuo 2024 04 01. Atnaujinta anksčiau paskirta vaiko priežiūros išmoka mamai mokama nuo 2024 04 01. iki vaikui sueis 24 mėn., tai yra iki 2025 10 16. Kadangi mama neperleidžiamų dviejų mėnesių laikotarpiu naudojasi dalimis, už laikotarpį nuo 2024 04 01 iki 2024 04 18 (18 kalendorinių dienų) jai tęsiamas vaiko priežiūros išmokos mokėjimas kaip už likusį neperleidžiamą laikotarpį, kadangi ji buvo išnaudojusi 42 kalendorines dienas iš tik jai priklausančių dviejų neperleidžiamų mėnesių (60 kalendorinių dienų).

Ką daryti, jeigu neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais noriu naudotis dalimis? 

Jeigu vaiko priežiūros atostogomis tėvai naudojasi pakaitomis, kiekvieną kartą „Sodrai“ turi pateikti atitinkamą prašymą nutraukti arba atnaujinti vaiko priežiūros išmokos mokėjimą. Kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos, „Sodrai“ turite pateikti prašymą nutraukti išmokos mokėjimą. Kai vaiko priežiūros atostogos suteikiamos iš naujo – prašymą atnaujinti išmokos mokėjimą.

Jei gaudamas vaiko priežiūros išmoką už neperleidžiamus laikotarpius gavėjas nutraukia vaiko priežiūros atostogas, bet nepateikia prašymo nutraukti išmokos mokėjimą, jam toliau mokamas vaiko priežiūros išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas.

Jei vaiką augina vienas iš tėvų

Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų, jis turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už kito iš vaiko tėvų nepanaudotą neperleidžiamą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį. Vienišiems tėvams vaiko priežiūros išmoka už kitam iš vaiko tėvų priklausantį, tačiau jo nepanaudotą laikotarpį skiriama ir mokama tik likus 2 mėnesiams iki pasirinktos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmės pabaigos.

Tai reiškia, kad pasirinkus išmokos mokėjimą kol vaikui sueis 18 mėnesių, išmoka už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį bus mokama 17 ir 18 vaiko priežiūros mėnesiais. Pasirinkus išmokos mokėjimą kol vaikui sueis 24 mėnesiai, išmoka už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį bus mokama 23 ir 24 mėnesiais.

Laikoma, kad vaiką augina vienas iš jo tėvų, įtėvių ar globėjų, kai:

kitas iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjų yra miręs ar pripažintas mirusiu, pripažintas nežinia kur esančiu, jam terminuotai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia;

jei vaikui, kurio priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nenustatyta tėvystė;

jei vaikas, kurio priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos, yra atskirtas nuo vieno iš jo tėvų;

kitas iš vaiko tėvų  pripažintas neveiksniu šioje srityje;

jei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš jo tėvų, o kitam apribotas bendravimas su vaiku;

jei kitas iš vaiko globėjų yra atleistas arba nušalintas nuo pareigų;

jei kitas iš vaiko tėvų atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir dėl to negali prižiūrėti vaiko.

The post Neperleidžiami vaiko priežiūros atostogų mėnesiai – svarbu, kad jais pasinaudotų abu tėvai appeared first on LAIKMETIS.

Kuo toliau, tuo baisiau. Dabartinė SADM ministrė Monika Navickienė (I. Šimonytės vyriausybė) įtvirtino dar ir prievartinį mechanizmą – automatinį įtraukimą į II - os pakopos pensijų kaupimą pensijų fonduose. Remiantis „Sodros“ informacija, pavydžiui, 2023 m. pirmą pusmetį į pensijų kaupimą automatiškai buvo įtraukta virš 67 tūkstančių žmonių, virš 41 tūkstančio jų atsisakė dalyvauti. Taigi, pensijų fonduose užsiliko virš 25 tūkstančių asmenų. Manau, kad nemaža dalis jų tiesiog nežinojo apie vykstančius procesus, nes 2023 m. I - ą pusmetį savanoriškai į II - ą pensijų pakopą įsijungė tik virš 500 asmenų. Skaičiai ir santykis išties iškalbingi, patvirtinantys taikomą prievartos mechanizmą.

Savanoriško ir automatinio įtraukimo į pensinius fondus santykis yra 1:135. Automatinis įtraukimas be sutikimo, tai jau yra prievartos mechanizmas. Ar tai toleruojama? LR Konstitucija teigia, kad ne, bet ši konservatorių (TS), Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos valdžia, atrodo, jau mano kitaip. Savanoriškai ir yra savanoriškai, tai jau paties žmogaus asmeninis reikalas ir atsakomybė. Koks dar gali būti automatinis įtraukimas, prievarta sugrūdant žmones į pensinius fondus, be jų pačių sutikimo? Tai kur žmogaus teisės ir laisvės? Kodėl dabar visi triukšmingieji teisių ir laisvių gynėjai tyli? Kas galėtų paneigti, kad tyli todėl, jog turi naudos?

Kuo skiriasi telefoniniai, internetiniai sukčiai nuo privačių pensinių fondų? Juk ir vienų, ir kitų pagrindinis tikslas yra išvilioti žmonių pinigus. Skirtumai - du. Telefoniniai, internetiniai sukčiai dar neįteisinti, o pensiniai fondai, kaip mėgdavo sakyti A. M. Brazauskas –„vsio zakonno“, nes 2003-07-04, kaip jau minėjau, buvo priimtas „Pensijų kaupimo įstatymas“. Be to, pensiniai fondai akivaizdžiai turi valdžios „stogą“.

Koks dar gali būti automatinis įtraukimas, prievarta sugrūdant žmones į pensinius fondus, be jų pačių sutikimo? Tai kur žmogaus teisės ir laisvės?

Jei „Sodra“ tiek metų nebūtų išbiudžetinama, nukreipiant piniginius srautus į privačius pensinius fondus, šiandien tikrai galėtume kalbėti apie garbingesnes pensijos. „Sodra“ užtikrina išmokas senatvėje. Jei ta pinigų suma, kuri dabar keliauja į privačius pensinius fondus patektų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, tai pensijai per metus žmogus papildomai sukauptų apie 400 eurų ir daugiau, priklausomai nuo darbo užmokesčio.

Taigi, ką garantuoja „Sodra“? Geriausiai į tai atsakys Seimo patvirtinto 2024 m. „Sodros” biudžeto skaičiai: pensijoms numatyta 5,503 mlrd. eurų, ligos draudimo išmokoms – 503,5 mln. eurų, motinystės draudimo išmokoms – 475 mln. eurų, nedarbo socialiniam draudimui – 404,1 mln. eurų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui – 43,3 mln. eurų. Tai planuojamos „Sodros“ išmokos, sudarančios apie 7 mlrd. eurų. Įplaukos 2024 m. planuojamos apie 7,639 mlrd. eurų. Taigi apie 577 mln. eurų dar keliaus į „Sodros“ rezervą, kuris 2024 m. turėtų perkopti 3 mlrd. eurų.

„Sodros“ garantas yra valstybė. Beje, tai jau ne kartą išbandyta ir patvirtinta praktikoje, kuomet „Sodra“ grimzdavo minusan. Tai įtvirtinta ir LR Konstitucijos 52 straipsnyje – „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais“. O rizikas keldavo neprognozuojami politiniai sprendimai, siekiant padėti komercinės naudos siekiančioms bendrovėms, valdančioms pensijų fondus ar tiesiog prieš rinkimus, valdžiai stengiantis įsiteikti daliai rinkėjų, būdavo taškomasi „Sodros“ pinigais.

Tai kam privatūs pensiniai fondai, kokia jų prasmė? Ar tik nuolatos maitinti žmones pažadais ir pasakomis apie sotų ir šviesų rytojų – rojų senatvėje, o realiai jų savininkams patiems lobti ir maitintis žmonių sąskaita? Kokia jų atsakomybė? Ogi, jokios! Kas jų garantas? Gal baltcapai, kazino ar stepukoniai?

Dar vienas įdomus ir svarbus palyginimas. Anot socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pensijų grupės vadovės Ingos Buškutės, visa pensijų fondų suma yra virš 6 mlrd. eurų. Aukščiau mano pateikti skaičiai rodo, kad vien 2024 m. „Sodros“ biudžetas disponuoja apie 10 mlrd. eurų. Tai kartu ir atsakymas, kodėl privatus verslas taip gašliai dairosi į „Sodrą“ ir stengiasi ją menkinti visuomenės akyse.

Tačiau būna ir stebuklų. Greičiausiai dar ilgai žmonės būtų mulkinami privačių pensinių fondų propaganda, bet pagaliau išlindo yla iš maišo ir antra pensijų pakopa atsiskleidė, kaip neatsakingai jie elgiasi su žmonių pinigais. Net nežinau kam dėkoti? Vilniaus miesto merui Valdui Benkunskui, įtraukiant „Baltcap“ į atnaujintas stadiono statybas ar Šarūnui Stepukoniui ir kazino, o gal visiems kartu?

Pagaliau ir Konstitucinis Teismas (KT) tarė savo žodį, patvirtindamas, kad galioja LR Konstitucijos 23 straipsnis, kuris teigia, jog „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“. Žmonių uždirbti pinigai yra jų nuosavybė ir jokie fondai, bankai ar pan. negali su jais elgtis, kaip panorėję.

Nenustebino, kuomet po KT sprendimo iš visų pakampių pradėjo lįsti privačių pensinių fondų gynėjai ir gelbėtojai. Išlindo ir LLRI – Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai su pačia Elena Leontjeva priešakyje. Aišku, su savo komentarais dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, vėl kartojamomis pasakomis apie antros pensijų pakopos kuriamą rojų senatvėje ir kritika „Sodrai“, nes kaipgi jos neužkabinsi, jei ten 10 mlrd. eurų!

Žmonių uždirbti pinigai yra jų nuosavybė ir jokie fondai, bankai ar pan. negali su jais elgtis, kaip panorėję.

Turint bizniauti mėgstančią SADM ministrę M. Navickienę, su ypatingai lojaliu naujuoju „Sodros“ vadovu ir žinant, kad ministrė sugebėjo išbuožinti net neįgaliuosius, supranti, jog „Sodra“ išties atsiduria politinių sprendimų rizikos zonoje. O aplink dar toks privačių pensinių fondų propagandistų choras su LLRI priešakyje.

Manau, kad vertėtų prisiminti, kas gi yra ta LLRI? Teigiama, kad laisvosios rinkos institutas – privati, pelno nesiekianti, nepolitinė ekonominė organizacija, įsteigta 1990 m. Jis siekia, kad laisvosios rinkos idėjos taptų Lietuvos visuomenės gyvenimo dalimi. LLRI yra ne mokslinių tyrimų institutas, o idėjų kalvė, surengė pirmuosius mokymus viešosios politikos institutams iš Europos, o 2008 m. pradžioje LLRI buvo pripažintas vienu geriausių Centrinės Europos ir Pasaulio viešosios politikos centru. Dar LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, kuria reformų koncepcijas, rengia įstatymų projektus ir ekspertizes, teikia siūlymus valdžios institucijoms. Prisistatyme pakankamai nemažai prieštaravimų, tai logiškas klausimas būtų ir dėl pelno nesiekimo. Bet tiek to. Manau, žymiai baisiau ir pavojingiau valstybei ir žmonėms buvo ir yra tai, kad virš 30 metų visos Lietuvos valdžios reformas vykdė vadovaudamosios LLRI dogmomis, siūlymais, nurodymais.

O nuolatos LLRI siūlomų šalies problemų sprendimo būdų esmė – valstybės išvalstybinimas. Spręskite patys, ką reiškia LLRI spaudimas be paliovos mažinti mokesčius, atsisakyti valstybės reguliavimo, privatizuoti transporto sektorių (geležinkelius, oro uostus ir pan.), švietimo sistemoje vengti valstybės kišimosi, nereguliuoti gydymo paslaugų kainų, ekonominę politiką grįsti tik kapitalistinėmis idėjomis, skurstantiems neskirti valstybinės paramos ir t. t. Kuomet virš 30 metų stebi nuolatinį LLRI spaudimą visoms valdžioms vykdyti laisvosios rinkos instituto nurodymus aukščiau paminėtais ir eile kitų klausimų, pradedi galvoti ar LLRI nėra antikonstitucinė organizacija? 52 LR Konstitucijos straipsnį jau paminėjau, akivaizdūs prieštaravimai ir Konstitucijos 46 straipsnio 3 punktui, kuris teigia, kad „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“. Tų prieštaravimų yra ir daugiau. Ar valstybės išvalstybinimas nėra antivalstybinė veikla?

Beje, laisvosios rinkos institutas nesikuklina pasigirti, kad jų idėjos įgyvendinamos visų valdžioje būnančių politinių jėgų. Kaip antai, pvz., LLRI propaguojama mokesčių mažinimo programa Lietuvoje buvo įgyvendinta esant tiek socialdemokratinės, tiek konservatorių, tiek ir liberaliosios pakraipos Seime daugumai.

Dar prisiminkime LLRI švenčiamas laisvės nuo mokesčių dienas, kuomet Vilniuje, Gedimino prospektu net būdavo ridenamas butaforinis akmuo, simbolizuojant mokesčius, kaip blogį ir taps aišku, kodėl Lietuvoje šešėlinėje ekonomikoje plaukioja apie 10 mlrd. eurų ir vengiama mokėti mokesčius. Beje, įdomiausia tai, kad dabartinė vyriausybė, kaip ir Seimo pozicija bei opozicija, ieškodamos papildomų lėšų gynybai, net neužsimena apie gausiausią rezervą gynybos stiprinimui – 10 mlrd. eurų esančių „šešėlyje“.

Bet grįžkime prie tų nelemtų pensinių fondų. Jų gynėjai ir propaguotojai su LLRI propagandistais priešakyje kaltina žmones finansiniu neraštingumu, negebėjimu naudotis savo pinigais. Anot jų, raštingi esą tik saujelė apsukruolių, gebančių naudotis žmonių patiklumu ir aišku laisvosios rinkos institutas. Tuomet šių veikėjų norėtųsi paklausti, ar pasipelnymas kitų sąskaita gali būti vadintinas finansiniu raštingumu? Ar įviliojimas apgaulės būdu į visokius fondus gali būti priskirtinas finansiniam raštingumui? Ar kiekviena finansinė afera būtina gynimo?

Manau, žmonės patys patyrė pensinių fondų veiklos rezultatus ir nebereikia dar kažkokių veidmainiškų įrodinėjimų kitaip. Leiskime patiems žmonėms spręsti, kaip jiems elgtis su savo pinigais. Interpretuoti Konstitucinio Teismo sprendimą laisvosios rinkos institutui nesuteikta jokia teisė, nors jie ir turi ydingą madą sau patiems suteikinėti teises, kokių LLRI pageidauja.

Ir nereikia iškreipinėti faktų dėl Lenkijos, Estijos privačių pensinių fondų. Tiek lenkai, tiek estai žymiai griežčiau ir anksčiau ėmėsi konkrečių veiksmų prieš pensinių fondų saviveiklas. Ir gal Lietuvai pagaliau pakaks gyventi pagal LLRI dogmas, nurodymus ir propagandą. Daugiau kaip tris dešimtmečius su LLRI pamokslavimais riedėjome į bedugnę, netekome milijono gyventojų. Negi dar maža? Juk ir liaudies išmintis moko – neik su velniu obuoliauti!

The post Arvydas Akstinavičius. Šalin rankas nuo „Sodros“ appeared first on LAIKMETIS.

„Penktadienį ryte tokių buvo 40,8 tūkstančio arba kiek daugiau nei 60 procentų iš visų įtrauktų“, – BNS sakė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič.

Anot jos, tikslus atsisakiusiųjų dalyvauti privačiame pensijų kaupime gyventojų skaičius paaiškės liepos viduryje.

Metų pradžioje į kaupimą automatiškai įtraukti, tačiau norintys jo atsisakyti gyventojai „Sodrai“ apie tai pranešti privalo iki liepos.

Pensijų kaupimo įstatymas numato, kad žmonės įtraukiami į kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų. Šiemet į kaupimą pakartotinai įtraukti 2020 metais jame nepanorę dalyvauti gyventojai.

Nepranešę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime gyventojai nuo liepos automatiškai taps jo dalyviais.

The post Antros pakopos pensijų kaupimo atsisakė beveik 41 tūkst. gyventojų appeared first on LAIKMETIS.

Šį balandį beveik 230 tūkst. žmonių, kurie savarankiškai draudžiasi sveikatą, nebuvo laiku sumokėję įmokų, jų skola „Sodrai“ pasiekė 216 mln. eurų ir buvo 20 proc. didesnė nei pernai (180 mln. eurų). Praėjusių metų balandį skolų turėjo 205 tūkst. draudėjų.

Užpernai skolų turėjo 244 tūkst. žmonių, jos siekė 170 mln. eurų, o 2020-aisiais – atitinkamai 242 tūkst. ir 152 mln. eurų.

Kaip BNS informavo „Sodra“, kiekvieną mėnesį priminimus dėl PSD įmokų gauna apie 160 tūkst. gyventojų. Pranešimai siunčiami ir pirmą kartą įsiskolinusiems žmonėms, ir tiems, kurių skolos kaupiasi ilgiau.

„Atsiradus PSD skolai kad ir už kelis mėnesius, „Sodra“ siunčia raginimus sumokėti įmokas, o vėliau vykdo skolos išieškojimą, todėl paprastai nesusidaro skolos už tokį ilgą laikotarpį (penkerių metų – BNS)“, – BNS nurodė „Sodra“. 

Pasak fondo, bendra draudėjų skola auga ir dėl to, kad kaupiasi ilgalaikės išvykusiųjų į užsienį ir to nedeklaravusiųjų skolos. Tokiu atveju jiems skaičiuojamos PSD įmokos ir susidaro skola.

„Vis dėlto paprastai jie pateikia dokumentus, kad buvo drausti kitoje ES šalyje. Tuomet jiems apskaičiuotos PSD įmokos yra perskaičiuojamos ir skola dažniausiai panaikinama“, – teigia „Sodra“.  

„Sodros“ duomenimis, apie 65 proc. nuskaitytų PSD įmokų grąžinama, kai žmogus pagrindžia, kad buvo sveikatą apdraudęs ir mokėjo įmokas kitoje ES šalyje. Pernai beveik 9,9 tūkst. žmonių „Sodra“ grąžino 3,2 mln. eurų PSD įmokų.

The post Gyventojų PSD skola „Sodrai" - virš 200 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Šį sprendimą turi priimti žmonės, kurie sausį buvo įtraukti į kaupimą automatiškai. Pasitikrinti, ar esate vienas iš jų, galite asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

Į pensijų kaupimą kiekvienų metų pradžioje įtraukiami tie gyventojai, kurie sausio 2 dieną buvo jaunesni nei 40 metų amžiaus, tą dieną dirbo samdomą darbą ar vykdė savarankišką veiklą Lietuvoje: turėjo galiojantį verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, buvo individualios įmonės savininkai ar mažosios bendrijos nariai ir kita. Šiais metais pranešimai apie įtraukimą išsiųsti 68 tūkstančiams gyventojų. Iki šiol beveik 27 tūkstančiai atsisakė kaupimo.

Kaip siunčiama informacija apie įtraukimą?

Kiekvienas 18 metų sulaukęs Lietuvos gyventojas turi savo asmeninę „Sodros“ paskyrą. Prisijungus prie paskyros per elektroninės bankininkystės sistemą, su elektroniniu parašu ar per elektroninius valdžios vartus, paskyroje galima rasti visą gyventojui aktualią informaciją: „Sodros“ siunčiamus pranešimus, informaciją apie įmokas, išmokas, savo socialinio draudimo laikotarpius, stažą ir kita.

Tam, kad laiku gautumėte informaciją apie įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime ir valstybinio socialinio draudimo naujoves, svarbu atnaujinti savo kontaktinius duomenis asmeninėje paskyroje. Pasirinkę meniu punktą „Mano pasirinkti informacijos iš „Sodros“ gavimo būdai“ galite nurodyti, kokiu būdu Jums bus siunčiama svarbi informacija. Taip pat verta peržiūrėti savo elektroninio pašto dėžutės nustatymus, kad „Sodros“ laiškai nebūtų nukreipiami į nepageidaujamus pranešimus (SPAM).

Nurodę savo kontaktus, pranešimus ir priminimus gyventojai gaus taip pat elektroniniu paštu arba SMS žinutėmis. Jei žmogus neperskaito pranešimo asmeninėje paskyroje, informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą jam siunčiama registruotu laišku.

Ką daryti, gavus pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą?

Sprendimą, ar kaupti pensijai papildomai, turi priimti pats žmogus. Sau tinkamiausią variantą galima pasirinkti iki birželio 30 d.. Svarbu prisiminti, kad praleidus šį terminą ir neatsisakius pensijų kaupimo, galimybės iš jo pasitraukti nėra.

Gavusieji „Sodros“ pranešimą turi tris pasirinkimo variantus: nieko nedaryti ir nuo liepos 1 d. tapti pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje bei pradėti mokėti pensijų kaupimo įmokas; sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove; arba iki birželio 30 d. pateikti prašymą asmeninėje paskyroje arba „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.

Prašymas asmeninėje „Sodros“ paskyroje yra beveik užpildytas, tereikia paspausti mygtuką „pateikti“.

Kaupti atsisakiusiam asmeniui kas trejus metus vėl siūloma prisijungti prie pensijų kaupimo. Šiemet į kaupimą pakartotinai įtraukti tie gyventojai, kurie 2020 m. nepanoro tapti kaupimo dalyviais.

Kai žmogus sulaukia 40 metų, jis daugiau į kaupimą nebeįtraukiamas, tačiau nepriklausomai nuo amžiaus gali pats pasirinkti kaupimo bendrovę ir pradėti kaupti pensijai papildomai.

Jei žmogus apsispręs dalyvauti pensijų kaupime, į pensijų fondus bus pervedama 3 proc. nuo žmogaus pajamų ir 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) perves valstybė.

The post 27 tūkst. gyventojų atsisakė II pakopos pensijų kaupimo, praneša „Sodra" appeared first on LAIKMETIS.

Monika Navickienė BNS teigė dar negalinti pasakyti, kokie konkretūs pokyčiai galėtų būti siūlomi. 

„Tikrai nesiūlysime visiškos reformos, palaikysime pensijų kaupimo tą kryptį, kuri buvo priimta, tačiau tam tikrus mažesnius dalykus galėtume pakoreguoti“, –  BNS teigė ministrė.  

„Nereikia tikėtis, kad bus visiškai reformuota sistema, bet nedidelius gerai išdiskutuotus pakeitimus galbūt ir atnešime pavasario ar rudens sesiją“, –  pridūrė ji.   

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus diskusijų ir pasipiktinimo dėl automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą M. Navickienė teigė, jog vienas siūlymų būtų rečiau žmones informuoti apie tokį įtraukimą – du kartus vietoj trijų.

„Bet koks atlaisvinimas ar sugriežtinimas turi būti gerai išdiskutuotas (...) Diskusijos rodo, kad yra smulkių niuansų, kurie galbūt yra šiek tiek ir techniniai, buvo šiek tiek nelogiški ir žmonės įkliūva į labai skirtingas ir individualias situacijas. Aišku, „Sodra“ turi teisę ir galimybę kiekvieną individualią situaciją irgi atliepti – yra algoritmas, kad kreipiasi į „Sodrą“ žmogus, paaiškina savo aplinkybes, „Sodra“ gali priimti sprendimą. Bet iš tų įvairių situacijų gali atsirasti ir tam tikros taisyklės“, – teigė M. Navickienė.

M. Navickienės teigimu, dėl pokyčių ir įstatymo pataisų turėtų sutarti kuo daugiau politinių jėgų. 

„Dėl to pokyčio, kuris galėtų atsirasti, man atrodo, svarbu, kad susitartų kuo daugiau politinių partijų ar jėgų. Bet koks pokytis turi nusverti argumento prasme, kad jis vertas šiandien daryti. Ir į tuos kausimus aš sau šiandien dar nesu atsakius, ar jis vertas daryti“, – pridūrė ji.  

Ministrė teigė, kad vasario pabaigoje ji norėtų apibendrinti diskusijas su Lietuvos banku, Finansų ministerija, pensijų fondais, jų dalyviais ir „Sodra“. 

I. Šimonytė šią savaitę interviu BNS sakė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarstys pasiūlymus dėl sistemos pokyčių, tačiau „grandiozinės reformos“, anot jos, daryti nereikėtų. Premjerės teigimu, tai galėtų būti techniniai pokyčiai ir korekcijos. Ji taip pat tvirtino, kad reforma neturėtų būti daroma vien dėl to, kad šiuo metu pasaulyje vyksta ekonomikos lėtėjimas ir tai blogai veikia pensijų fondų grąžą.

Antros pakopos pensijų sistemoje Lietuvoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių. 

The post Nereikia tikėtis visiško pensijų kaupimo sistemos reformavimo - M. Navickienė appeared first on LAIKMETIS.

Pasak šalies vadovo, kitų metų biudžetas yra subalansuotas žmonių pajamų didinimo, pagalbos verslui bei fiskalinio tvarumo požiūriu.

„Prieš dešimtmetį mes matėme, kokią skausmingą kainą teko valstybei sumokėti už naštos perkėlimą žmonėms ir verslui globalios finansų krizės metu. Ir priešingai – prieš porą metų per pandemijos krizę įsitikinome, kad ekonominė pagalba žmonėms ir verslui sunkiais periodais valstybei atsiperka. Dėl to kitais metais valstybė suteiks visuomenei didesnį finansinį stabilumą“, – pranešime teigė G. Nausėda. 

Prezidentas pabrėžė, kad kitąmet didės mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinių darbuotojų, valstybės tarnautojų, vidaus tarnybos pareigūnų, medikų ir rezidentų bei kitų atlyginimai, ketvirtus metus iš eilės bus indeksuojamos pensijos, gyventojams ir verslui numatytas dujų ir elektros kainų dalies kompensavimas.

G. Nausėdos vertinimu, ypač svarbus darbas laukia Krašto apsaugos ministerijai įgyvendinant infrastruktūros projektus Vokietijos brigados priėmimui.

G. Nausėdos vertinimu, ypač svarbus darbas laukia Krašto apsaugos ministerijai įgyvendinant infrastruktūros projektus Vokietijos brigados priėmimui

„Esamoje geopolitinėje aplinkoje ir siekiant kuo sparčiau šalyje reguliariai turėti NATO sąjungininkų pajėgų kovinę brigadą, itin svarbu buvo numatyti galimybę skolintis valstybės vardu karinės infrastruktūros projektams pasiekiant bendrą gynybos finansavimo 3 proc. BVP lygį. Taip ir numatyta biudžete, suderinamai su deficito tikslais“, – teigė šalies vadovas.

2023 metų valdžios sektoriaus deficitas sieks 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui papildomai skirti iki 3 proc. BVP tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys suplanuoto rodiklio.

Valdžios sektoriaus skola 2023 metų pabaigoje turėtų sudaryti 43 proc. BVP – beveik dviem punktais mažiau negu skola buvo planuojama šiemet (44,8 proc.).

Dėl PVM lengvatų biudžeto pajamos, palyginti su paskutiniu projektu, mažėja 60 mln. eurų iki 15,544 mlrd. eurų, išlaidos liko tokios pat – 18,629 mlrd. eurų.  

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didės beveik 16 proc. nuo 540 iki 625 eurų, iki 840 eurų didės minimali alga, pensijos augs iki 542-575 eurų, priklausomai nuo darbo stažo, o bazinis pareigūnų atlyginimų dydis – iki 186 eurų.

Elektros ir dujų kainų kompensacijoms gyventojams ir verslui, investicijoms į atsinaujinančią energetiką numatyta iš viso 1,848 mlrd. eurų, žmonių pajamų didinimui – dar 1,58 mlrd. eurų, šalies saugumui – beveik 305 mln. eurų.  

The post Prezidentas pasirašė 2023 metų valstybės, „Sodros“ ir PSDF biudžetus appeared first on LAIKMETIS.

Penktadienį skelbiamos apklausos duomenimis, pesimistiškai bendrą situaciją Lietuvoje vertina 72 proc. respondentų, dar 20 proc. buvo neapsisprendę. Birželį atitinkamai 89 proc. respondentų teigė manantys, kad padėtis šalyje blogėja, 10 proc. – kad krypsta geryn, neapsisprendusiųjų buvo tik 1 procentas.

Palyginti su 2021 metų rugpjūtį vykusia apklausa, teigiančių, kad reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, sumažėjo 10 procentinių punktų: tada 18 proc. situaciją vertino kaip gerėjančią, o 81 proc. manė, kad ji blogėja.

 Apklausta taip pat parodė, kad iš institucijų labiausiai gyventojai pasitiki kariuomene (77 proc. pasitiki, 17 proc. nepasitiki) ir policija (73 ir 23 proc.), taip pat aukšto gyventojų pasitikėjimo sulaukė Bažnyčia (67 proc. pasitiki, 22 proc. – ne), „Sodra“ (67 ir 25 proc), Prezidentūra (63 ir 30 proc.). Labiausiai nepasitikima Seimu (73 proc. nepasitiki, 22proc.  pasitiki), Vyriausybe (61 ir 33 proc.), teismais (52 ir 37 proc.).

Reprezentatyvią gyventojų apklausą Lietuvos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ LRT užsakymu atliko liepos 12–28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas.

The post Tik 8 proc. lietuvių tiki, kad situacija šalyje gerėja appeared first on LAIKMETIS.

Siūloma šią išmoką ateityje mokėti kitaip negu dabar – tėvai galės pasirinkti, ar jie nori išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar 24 mėnesiai. Pirmuoju atveju išmoka siektų 60 proc. kompensuojamojo ikimokestinio atlyginimo, antruoju – pirmaisiais metais 45 proc., antraisiais – 25 proc. 

Tačiau pastarąjį dydį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pasiūlė padidinti iki 30 proc., tam neprieštaravo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. 

Ministrės Monikos Navickienės teigimu, pirmas vaiko priežiūros etapas iki 18 mėnesių nuo dabartinių 12-os ilginamas, nes trūksta darželių, todėl per 18 mėnesių tėvai galėtų susirasti, kas prižiūrėtų jau ūgtelėjus vaikus.  

Tėvai taip pat galės dirbti, bet jų darbo užmokestis negalėtų viršyti iki susilaukiant vaiko gauto atlyginimo. 

„Kad galėtume duoti ženklą šeimoms, kad (...) šeimos, kurios augina vaikus, iš pataisų pajustų finansinę naudą – būtų gaunamos ženklesnės pajamos“, – trečiadienį Seimo komitete sakė ministrė Monika Navickienė. 

Tokios galimybės, pasak jos, „Sodros“ biudžete yra: „Galime tokį kompromisą daryti.“

Seimo komitetas trečiadienį pritarė įstatymų paketo pataisoms, keičiančioms vaiko priežiūros reguliavimą. Jeigu Seimas tam pritartų, nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų sausio.    

Tačiau Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros vedėja Daiva Skučienė įsitikinusi, kad naujas vaiko priežiūros išmokų modelis nenaudingas mamoms.    

„Atostogų pratęsimas iki 18 mėnesių sumažintų moterų galimybes grįžti į darbo rinką“, – komitete teigė ji.  

D. Skučienė siūlo palikti dabartinę tvarką ir 77,58 proc. tarifą (nuo ikimokestinio darbo užmokesčio – BNS) bei valstybės lygiu spręsti klausimą, kur į darbą norintiems išeiti tėvams palikti vaikus antrais metais. 

„Vaiko lankymas darželyje būtų labai geras dalykas, nes yra tam tikri pasiekimai dėl (vaiko  – BNS) kalbos vystymosi, santykių su svetimais suaugusiaisiais“, – kalbėjo mokslininkė. 

„Galėtų būti vienodo dydžio išmoka, kuri kompensuotų paslaugų kainą rinkoje“, – tvirtino D. Skučienė. 

Šiuo metu vaiko priežiūros išmoka siekia 100 proc. atlyginimo po mokesčių (arba 77,58 proc. – iki mokesčių), jei atostogos trunka vienerius metus, o jei dvejus – pirmaisiais metais – atitinkamai 70 proc. (54,31 proc.), antraisiais – 40 proc. (31,03 proc.) atlyginimo.   

The post Ketinama keisti vaiko priežiūros išmokų tvarką - moterys į darbą grįžtų vėliau? appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Julitos Varanauskienės, gruodžio pradžioje atleista beveik dukart mažiau žmonių, nei prieš mėnesį. 

„Viena vertus, (...) ieškoti įrodymų dėl to, kad nepasiskiepiję darbuotojai, kurie nenori testuotis ar išeina iš darbo, ar suserga, dar per anksti, bet, kita vertus, jei pažiūrėtume atleidimų skaičių, gruodžio pirmas tris darbo dienas atleidimų buvo 3,5 tūkst., o lygiai prieš mėnesį – 6 tūkst.“, – LRT radijui pirmadienį sakė J. Varanauskienė. 

„Priežastys dėl kurių žmonės išeina iš darbo arba suserga, dažnesniu atveju yra kitos nei privalomų skiepų klausimas“

Jos duomenimis, nedarbingumo dėl ligos gruodžio pirmas tris darbo dienas taip pat buvo perpus mažiau nei lapkritį.

„Priežastys dėl kurių žmonės išeina iš darbo arba suserga, dažnesniu atveju yra kitos nei privalomų skiepų klausimas“, – sakė „Sodros“ vadovė. 

Gruodžio 1-ąją įsigaliojo prievolė nepasiskiepijusiems darbuotojams patiems susimokėti už COVID-19 testus. Dalis darbuotojų tuomet sakė, kad išeis iš darbo, kiti teigė, jog kuriam laikui pasiims nedarbingumą.

The post „Sodros“ vadovė: neturime žinių, kad nepasiskiepiję išeitų iš darbo appeared first on LAIKMETIS.