Sausio 6 d. Kongrese įvyko JAV prezidento rinkimų sertifikavimas. Nuo šiol D.Trumpas yra oficialiai patvirtintas JAV prezidentu. Iškart po to pareiškimą paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ savininkas Markas Zuckerbergas. Istorijos vėjas papūtė į Donaldo Trumpo bures, ir „Facebook“ vadovas keičia kursą: panaikins cenzūrą ir išvaikys faktų tikrintojus. Be to, dalį savo biuro iš demokratų partijos tvirtovės – Kalifornijos valstijos – perkelia į respublikonų valdomą Teksasą. „Perkėlus „Meta“ pasitikėjimo ir saugumo bei turinio moderavimo komandas į Teksasą, sumažės nuogąstavimų dėl šališkumo“, – sakė M. Zuckerbergas. 

Žodžio laisvė yra vienas iš pamatinių demokratijos principų – skelbia Pirmoji JAV Konstitucijos pataisa, aiškiai draudžianti bet kokį viešosios raiškos ribojimą. Tačiau skaitmeninėje epochoje šis principas buvo ne kartą pamintas. M. Zuckerbergo vadovaujama „Meta“ – milžinė, kurios socialinių tinklų platformos tapo milijardų žmonių viešąja erdve – ilgus metus šį kertinį demokratijos principą ignoravo. „Facebook“ ir „Instagram“ veikė kaip savotiški privatūs teisėjai, nepaisantys vartotojų teisių į saviraišką. Dirbo ir specialūs cenzoriai, pasivadinę „faktų tikrintojais“.

Cenzūra, ypač tokia, kokią taikė „Meta“, yra pavojinga visomis prasmėmis. Socialiniai tinklai, kurie turėjo būti atviros visuomenės komunikacijos priemone, tapo kontrolės ir slopinimo erdve. Garsiausias cenzūros pavyzdys – D. Trumpo paskyrų užblokavimas po jo pralaimėtų rinkimų 2021 m. Kartu su D.Trumpu buvo užblokuoti ir tūkstančiai konservatyvių politikų ir visuomenės veikėjų paskyrų. Be to, socialiniame tinkle ilgą laiką buvo blokuojami ir šalinami cenzoriams neįtinkantys vartotojų įrašai, o pačių „prasikaltusių“ įrašų autorių paskyroms buvo dirbtinai sumažinamas matomumas ar jos prevenciškai užblokuojamos tam tikram laikotarpiui. Rusams užpuolus Ukrainą, „Facebook“ buvo ribojami antirusiški pasisakymai, o jų autorių paskyros blokuojamos.

Socialiniai tinklai, kurie turėjo būti atviros visuomenės komunikacijos priemone, tapo kontrolės ir slopinimo erdve.

Ši praktika sukėlė pasipiktinimą ir pasėjo gilią abejonę, ar skaitmeninės platformos dar tarnauja žmonių interesams, ar tapo globalios cenzūros įrankiais. Kaip tokį veiksmą galima pateisinti šalyje, kurios Konstitucija skelbia, kad „Kongresas neturi teisės priimti įstatymo, ribojančio spaudos laisvę ar žodžio laisvę“? Formaliai Kongresas tokio įstatymo ir nepriėmė. Vykdydami progresyviąją dempartijos darbotvarkę, savicenzūros ėmėsi patys socialiniai tinklai. Dabar M. Zuckerbergas pripažįsta, kad ir iš Joe Bideno vyriausybės neformaliu būdu gaudavo primygtinų patarimų, kuriuos ir vykdė. „Meta“ su savo griežtos kontrolės politika demonstravo, kad ji yra virš demokratijos principų, o korporacija turi teisę kontroliuoti, kas yra „teisėta“ ir „teisinga“ kalba. Tai buvo pavojingas precedentas.

Žodžio laisvės ribojimas visuomet pateikiamas kaip „būtina priemonė“, siekiant kovoti su priešiška dezinformacija, su kokia nors „neapykantos kalba“ ar ekstremizmu. Taip kalbėjo ir Hitlerio nacistai, ir Stalino komunistai. Tačiau tikra demokratija reikalauja tikros saviraiškos laisvės, net jei kai kurios idėjos kelia nesutarimus. Cenzūra, priešingai, ne tik užgniaužia kažkuriuo metu kažkam nepriimtinas idėjas, bet ir sukuria precedentą, kuriuo po to be ribų piktnaudžiaujama. Ir, kaip dažniausiai nutinka, cenzūra ne sprendžia, o tik gilina problemas. Kai nuomonės užgniaužiamos, jos randa kelią į pogrindį, kur radikalizuojasi ir virsta sprogstamuoju užtaisu. Uždrausta diskusija yra pavojingesnė už viešą, kadangi uždraustos idėjos, kurioms trūksta šviesos, veši šešėliuose.

M. Zuckerbergas paskelbė apie pokyčius, kuriuos galima vertinti kaip bandymą susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą. Atsisakymas taip vadinamo „faktų tikrinimo“ ir sprendimas sumažinti turinio moderavimo griežtumą yra signalas, kad bendrovė pagaliau pripažino cenzūros žalą. „Mes pasiekėme tašką, kai klaidų buvo tiesiog per daug, o cenzūra tapo per griežta“, – savo pareiškime sakė jis. Užuot kreipusis į kokį nors šališką „teisingą“ ekspertą, vietoj to bus pasikliaujama socialinių tinklų bendruomene ir pačiais žmonėmis, kad jie patys pateiktų savo komentarą apie tai, ką perskaitė. Taip yra daroma E. Muskui priklausančiame socialiniame tinkle „X“ (buvęs „Twitter“).

Tačiau šis posūkis įvyko neatsitiktinai. Pastaraisiais metais „Meta“ patyrė milžinišką spaudimą iš konservatyvių pažiūrų politikų ir visuomenės veikėjų, kurie kaltino bendrovę progresyvios darbotvarkės stūmimu, šališkumu ir žodžio laisvės ribojimu. Praėjusį rudenį, jau po to, kai prezidento rinkimuose laimėjo D. Trumpas, M. Zuckerbergas per savo labdaros organizaciją „Chan Zuckerberg Initiative“ paaukojo 1 milijoną dolerių jo inauguracijos iškilmėms finansuoti. Pernai prieš Padėkos dieną jis buvo nuvykęs pas D. Trumpą, pietavo su juo privačiame jo „Mar-a-Lago“ klube Floridoje ir padovanojo jam „Meta Ray-Ban“ išmaniuosius akinius. Šie žingsniai rodo, kad M. Zuckerbergas su respublikonais galimai bando pataisyti santykius po ilgo įtampos periodo.

Be abejonės, kyla klausimų apie M. Zuckerbergą kaip politikos lauko žaidėją. Ar tai nuoširdus žingsnis žodžio laisvės link? O gal paprasčiausias pragmatiškas bandymas užsitikrinti politinį palaikymą ir sumažinti kritikos srautą bendrovei? Vienas dalykas yra aiškus: cenzūra negali būti toleruojama jokiu pavidalu. Demokratijos esmė – galimybė išsakyti nuomonę, net jei ji nepatogi ar nepopuliari. Ir socialiniai tinklai, jau tapę labai svarbia viešosios erdvės dalimi, turi šią teisę ginti, o ne ją riboti.

The post Valdas Sutkus. O tuo metu Amerikoje appeared first on LAIKMETIS.

„Mes ketiname vieneriems metams išvyti šį banditą iš savo kaimynystės“, – sakė E. Rama susitikime su albanų mokytojais, tėvais ir psichologais Tiranoje.

Jis pridūrė, kad vyriausybė pradės vykdyti programas, kurios „pasitarnaus mokinių švietimui ir padės tėvams sekti savo vaikų kelią“.

Prieš mažiau nei mėnesį per muštynes prie vienos Tiranos mokyklos žuvo 14-metis mokinys, o kitas buvo sužeistas po konfrontacijos socialiniuose tinkluose.

Toks nužudymas šalyje sukėlė tėvų, psichologų ir švietimo įstaigų diskusijas apie socialinių tinklų poveikį jaunimui.

„Kinijoje „TikTok“ propaguoja, kaip studentai gali lankyti kursus, kaip saugoti gamtą, kaip išlaikyti tradicijas, – sakė E. Rama.

„Tačiau „TikTok“ už Kinijos ribų matome tik niekalus ir purvą. Kam mums to reikia?“ – kalbėjo jis.

Kelios šalys pradėjo svarstyti priemones prieš „TikTok“, kurios yra platesnių diskusijų dėl socialinių tinklų poveikio pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vaikams ir paaugliams, dalis.

„Problema yra ne vaikai, o visa mūsų visuomenė“, – teigė E. Rama.

Kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Kosovas, Šiaurės Makedonija ir Serbija, taip pat pranešė apie neigiamą platformos poveikį, ypač jaunimui.

Prieš du mėnesius pranešta apie mažiausiai 22 savęs žalojimo atvejus tarp skirtingų Kosovo pietvakarių Džiakovicos miesto mokyklų mergaičių, dėl kurių kaltas vienas paplitęs „TikTok“ iššūkis.

Prieš dvi savaites Šiaurės Makedonijos regioninė žiniasklaida pranešė, kad į ligoninę pateko keliolika paauglių, patyrusių sužalojimus po vadinamojo „Supermeno“ „TikTok“ iššūkio.

Jungtinėse Valstijose „TikTok“ kaltinama šnipinėjimu, o Europos Sąjunga atlieka tyrimą dėl teiginių, kad ja buvo pasinaudota siekiant paveikti Rumunijos prezidento rinkimus kraštutinių dešiniųjų kandidato naudai.

Keliose šalyse platformą taip pat uždrausta naudoti valstybinių institucijų darbuotojams.

Naujienų agentūra AFP, kaip ir keliolika kitų faktų tikrinimo organizacijų, keliose šalyse gauna pinigus iš „TikTok“, kad patikrintų vaizdo įrašus, kuriuose gali būti pateikta melaginga informacija.

The post Albanija dėl vaikų saugumo išjungs „TikTok“ appeared first on LAIKMETIS.

Įstatymas jau priimtas abejuose parlamento rūmuose ir sulaukė plataus palaikymo.

Naujosios taisyklės galios tokiems gigantams kaip „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ bei „Snapchat“, kurie turėtų imtis rimtų veiksmų, kad neleistų jauniems paaugliams juose turėti paskyrų.

Socialinių tinklų platformos, kurių lauktų iki 50 mln. Australijos dolerių (30,8 mln. eurų) baudos dėl įstatymo pažeidimų, patį teisės aktą apibūdino kaip neaiškų, problematišką ir skubotą.

Centro kairiųjų premjeras Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis), jau mąstantis apie kitų metų rinkimus, entuziastingai rėmė šį draudimą ir kvietė australų tėvus prie jo prisidėti.

Teoriškai tai yra vienas iš griežčiausių draudimų pasaulyje.

Vis dėlto dabartinė teisės akto forma neapibrėžia, kaip šios taisyklės turės būti įgyvendintos.

Iki kol visas detales išnarplios atsakingi pareigūnai ir įstatymas įsigalios, praeis bent metai.

Daug ekspertų yra skeptiški ir mano, jog reikšmingai draudimo įgyvendinti nepavyks – didžiulė dalis amžiaus apribojimų internete gali būti lengvai apeinami.

Kai kurioms platformoms, tokioms kaip „WhatsApp“ ar „YouTube“, greičiausiai bus suteiktos išimtys – jų paaugliams reikia laisvalaikiui, namų darbams ar kitiems reikalams.

Verslo pažinčių tinklų kūrimo platforma „LinkedIn“ taip pat tikisi išimties, ir pristato įdomų argumentą – esą jų siūlomas produktas yra per daug nuobodus, kad jaunesni nei 16-os metų paaugliai norėtų jungtis.

„LinkedIn“ tiesiog nesiūlo turinio, kuris būti įdomus ir patrauklus nepilnamečiams“, – pareiškime valdžiai teigė įmonė.

The post Australijoje priimtas socialinių tinklų draudimas vaikams appeared first on LAIKMETIS.

43 metų Omaras bin Ladenas, gimęs Saudo Arabijoje, kur praleido ankstyvuosius savo gyvenimo metus, taip pat gyveno Sudane ir Afganistane. Būdamas 19 metų jis paliko tėvą ir galiausiai 2016-aisiais apsigyveno Normandijoje, Šiaurės Prancūzijoje, ir ėmėsi tapybos.

Naujasis Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bruno Retailleau (Briuno Retajo) socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad Omaras bin Ladenas gyveno Ornos departamente Normandijoje kaip Jungtinės Karalystės pilietės sutuoktinis.

Ministras sakė, kad džihadisto sūnus „2023-aisiais savo socialiniuose tinkluose skelbė komentarus, kuriuose propaguojamas terorizmas“.

„Dėl to Ornos prefektas išleido įsakymą palikti Prancūzijos teritoriją“, – teigė B. Retailleau.

„Teismai patvirtino šio sprendimo, priimto nacionalinio saugumo labui, teisėtumą“, – pridūrė jis.

Vidaus reikalų ministras taip pat sakė, kad pasirašė draudimą Omarui bin Ladenui „grįžti į Prancūziją dėl bet kokios priežasties“.

Daugiau informacijos jis nepateikė ir kol kas neaišku, ar Omaras bin Ladenas jau išvyko iš Prancūzijos.

Omaro bin Ladeno santuoka su penkis kartus išsiskyrusia ir daugiau nei 20 metų vyresne brite Jane Felix-Browne (Džein Feliks-Braun) sukėlė didelį žiniasklaidos susidomėjimą, kai informacija apie ją buvo patvirtinta 2007-aisiais.

Po vedybų ji pasikeitė vardą į Zainos Mohammed (Zainos Mohamed). Omaras bin Ladenas siekė gyventi Jungtinėje Karalystėje, tačiau britų institucijos jo prašymą atmetė.

Manoma, kad Osama bin Ladenas, pats būdamas itin turtingo Saudo Arabijos statybų magnato sūnus, turėjo virš 20 vaikų.

Jungtinių Valstijų specialiosios pajėgos 2011-aisiais Pakistane nukovė „al Qaeda“ įkūrėją.

B. Retailleau pažadėjo įvesti tvarką imigracijos ir kovos su nusikalstamumu srityse, tvirtindamas, kad „teisinė valstybė nėra nei neapčiuopiama, nei šventa“.

Jo paskyrimas Prancūzijos vidaus reikalų ministru yra simbolinis naujojo premjero Michelio Barnier (Mišelio Barnjė) vyriausybės posūkis į dešinę po šią vasarą vykusių parlamento rinkimų.

The post Osamos bin Ladeno sūnui liepta išvykti iš šalies dėl įrašų socialiniuose tinkluose appeared first on LAIKMETIS.

Europos Komisija teigė, kad šios trys platformos turi „pateikti daugiau informacijos apie savo rekomendavimo sistemų struktūrą ir veikimą“.

Šias sistemas platformos naudoja siekdamos pateikti asmeniškai vartotojui pritaikytą turinį.

Ši užklausa buvo pateikta pagal svarbų teisės aktą, vadinamą Skaitmeninių paslaugų aktu (SPA), reikalaujančiu, kad platformos labiau apsaugotų savo vartotojus, ypač nepilnamečius.

ES nori, kad „YouTube“ ir „Snapchat“ pateiktų „išsamią informaciją apie parametrus, kuriuos jų algoritmai naudoja rekomenduojant turinį“, ir vaidmenį, kurį jie atlieka „didinant“ tam tikrą sisteminę riziką, taip pat ir susijusią su nepilnamečiais ar vartotojų psichikos sveikata.

Pagal SPA platformos privalo mažinti tokių sistemų keliamą riziką.

EK taip pat nori sužinoti, kokių priemonių ėmėsi abi platformos, kad sumažintų savo algoritmų įtaką neapykantos kalbos sklaidai ir narkotikų platinimui.

Tuo metu „TikTok“ paprašyta pateikti daugiau informacijos apie priemones, kurių imtasi „siekiant išvengti piktavališkų veikėjų manipuliavimo paslauga ir sumažinti riziką, susijusią su rinkimais, žiniasklaidos pliuralizmu ir pilietiniu diskursu“.

„Snapchat“, „TikTok“ ir „YouTube“ turi įvykdyti prašymą iki lapkričio 15 dienos.

Vienas aukšto rango ES pareigūnas teigė, kad Komisija nori suprasti, kokias kontrolės priemones taiko platformos ir „kiek ši kontrolė veiksminga“. Pasak jo, EK nori gauti prieigą prie „daugybės vidaus dokumentų apie atliktus bandymus“.

Šis prašymas yra pirmas žingsnis galimoje atitikties procedūroje, tačiau pats savaime nereiškia, kad buvo pažeistas teisės aktas, ir nėra žingsnis link nuobaudos.

Kalbintas aukšto rango pareigūnas teigė, kad ES įtaria pažeidimą, tačiau pabrėžė, kad platformos turės galimybę padaryti pakeitimus, kad ištaisytų susirūpinimą keliančius klausimus.

„Dažnai matome, kad įmonės iš tikrųjų pasitaiso po prašymo pateikti informaciją“, – nurodė jis.

ES taip pat nagrinėja turinio rekomendavimo sistemas pagal SPA pradėtuose tyrimuose dėl „TikTok“, „AliExpress“, „Facebook“ ir „Instagram“.

The post ES siekia išsiaiškinti, kaip skaitmeninės platformos rekomenduoja turinį vartotojams appeared first on LAIKMETIS.

H. Mazlou tapo plačiai žinoma „TikTok“ platformoje dėl savo vaizdo įrašų, kuriuose dažnai buvo rodomi siužetai iš kasdienio gyvenimo, grožio patarimai, mada ir kitos jaunatviškos temos.

Šie vaizdo įrašai surinko tūkstančius peržiūrų ir H. Mazlou tapo viena garsiausių tinklaraštininkių Graikijoje, padariusia rimtą įtaką jaunimui.

Tačiau neseniai Helena atskleidė, kad nusprendė priimti ortodoksų vienuolės įžadus. Viename iš savo paskelbtų vaizdo įrašų ji paaiškino, kad tokį sprendimą priėmė po gilių dvasinių ieškojimų.

Pasak jos, ji pajuto poreikį atsisakyti šlovės ir viešumo, kuriuos suteikė buvimas „TikToke“, kad galėtų susitelkti į savo religinį tikėjimą ir vidinės ramybės paieškas.

Jos sprendimas pasidalyti su savo prenumeratoriais apmąstymais apie kelią į vienuolystę sulaukė daug dėmesio, o daugelis Helenos sekėjų išreiškė susižavėjimą ir palaikymą merginos sprendimui.

Kartu kai kurie vartotojai išreiškė nuostabą, kad tokia jauna ir sėkminga mergina, turinti tiek daug potencialo ir galimybių, nusprendė viską mesti ir savo gyvenimą skirti vienuolystei.

Kiti pažymėjo, kad jos sprendimas yra asmeninis reikalas ir kad kiekvienas turi teisę eiti tuo keliu, kuris, jo manymu, jam tinka.

Tapusi vienuole mergina priėmė vardą Ipomoni (graikiškai ῾Υπομονή), kuris reiškia „kantrybė“.

The post Graikijos socialinių tinklų „žvaigždė" tapo vienuole appeared first on LAIKMETIS.

Ilgame „Telegram“ įraše – pirmame savo komentare po sulaikymo – P. Durovas sako, jog jam netikėta, kad jis laikomas atsakingu už kitų žmonių turinį.

„Pasinaudojant įstatymais iš eros prieš išmaniųjų telefonų (atsiradimą) apkaltinti vadovą dėl trečiųjų šalių įvykdytų nusikaltimų jo valdomoje platformoje yra klaidingas kelias“, – sakė jis.

Pasak P. Durovo, teiginiai, kad „Telegram“ yra kažkoks anarchijos rojus, yra absoliučiai neteisingi.

„Kasdien šaliname milijonus žalingų įrašų ir kanalų“, – tvirtino jis.

P. Durovas neigė Prancūzijos kaltinimus, kad Paryžius negavo „Telegram“ atsakymų į savo užklausas.

Platformos vadovas tvirtino, kad asmeniškai padėjo prancūzų pareigūnams „įkurti specialią liniją su „Telegram“ siekiant spręsti terorizmo grėsmę Prancūzijoje“.

„Augimo skausmai“

Įrašo pabaigoje jo tonas tampa taikingesnis: jis sako, kad sparčiai didėjantis „Telegram“ vartotojų skaičius, kuris dabar esąs 950 mln., „sukėlė augimo skausmus ir dėl to nusikaltėliams lengviau piktnaudžiauti mūsų platforma“.

„Štai kodėl nusistačiau asmeninį tikslą užtikrinti, kad mes reikšmingai pagerintume padėtį šiuo atžvilgiu“, – sakė P. Durovas. Jis nurodė, kad dėl to dirbama kompanijos viduje ir kad ateityje bus paskelbta daugiau detalių.

„Tikiuosi, kad dėl rugpjūčio įvykių „Telegram“ – ir bendrai visa socialinių tinklų industrija – taps saugesnė ir stipresnė“, – sakė jis.

P. Durovo teigimu, jei „Telegram“ negalės susitarti dėl „teisingos privatumo ir saugumo pusiausvyros“ su vietos prievaizdais, platforma bus pasirengusi „palikti tą šalį“.

39 metų P. Durovui Prancūzijoje pateikti keli kaltinimai nepažabojus ekstremistinio ir nelegalaus turinio „Telegram“.

Jį parėmė kitas technologijų magnatas, socialinio tinklo „X“ vadovas Elonas Muskas (Ilonas Maskas), paskelbęs komentarų su grotažyme #FreePavel („Paleiskite Pavelą“).

Rugpjūčio 24 dieną Rusijos, Prancūzijos ir Jungtinių Arabų Emyratų, kur yra „Telegram“ būstinė, pilietybes turintis P. Durovas buvo sulaikytas Paryžiaus Le Buržė oro uoste, į kurį atskrido privačiu lėktuvu. Vėlesnėmis dienomis jį apklausė tyrėjai.

Jis buvo lygtinai paleistas už penkių milijonų eurų užstatą ir su sąlyga, kad du kartus per savaitę atvyks į policijos nuovadą ir liks Prancūzijoje.

P. Durovas yra paslaptinga asmenybė, retai kalbanti viešai. Žurnalas „Forbes“ jo dabartinį turtą vertina 15,5 mlrd. dolerių (apie 14 mlrd. eurų), tačiau jis išdidžiai propaguoja asketiško gyvenimo dorybes, įskaitant maudynes lediniame vandenyje ir alkoholio bei kavos nevartojimą.

The post P. Durovas sako, jog jam netikėta, kad jis laikomas atsakingu už kitų žmonių turinį appeared first on LAIKMETIS.

39-erių Rusijoje gimęs milijardierius, turintis Prancūzijos pilietybę, šeštadienio vakarą buvo sulaikytas Le Buržė oro uoste į šiaurę nuo Paryžiaus, naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš pareigūnų, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Jis buvo ką tik atvykęs iš Azerbaidžano sostinės Baku, nurodė kitas su byla susijęs šaltinis.

P. Durovas sekmadienį turėtų stoti prieš teismą.

Prancūzijos agentūra OFMIN, kuriai pavesta užkirsti kelią smurtui prieš nepilnamečius, išdavė P. Durovo arešto orderį, teigė vienas iš bylai artimų šaltinių.

OFMIN koordinuoja preliminarų tyrimą dėl įtariamų nusikaltimų, įskaitant sukčiavimą, prekybą narkotikais, patyčias internete, organizuotą nusikalstamumą ir terorizmo skatinimą,

P. Durovas įtariamas nesiėmęs veiksmų, kad užkirstų kelią nusikalstamam naudojimuisi jo platforma.

„Užtenka „Telegram“ nebaudžiamumo“, – sakė vienas iš tyrėjų ir pridūrė, kad juos nustebino, jog P. Durovas atvyko į Paryžių žinodamas, kad yra ieškomas.

Platforma, saugojusi teisę į privatumą internete

Dubajuje įsikūrusi užšifruotų pranešimų siuntimo programėlė tapo alternatyva JAV priklausančioms platformoms, kurios buvo kritikuojamos dėl komercinio asmens duomenų naudojimo.

„Telegram“ įsipareigojo niekada neatskleisti jokios informacijos apie savo naudotojus.

Balandį duodamas retą interviu dešiniojo sparno pokalbių laidos vedėjui Tuckeriui Carlsonui (Takeriui Karlsonui), P. Durovas sakė, kad idėja sukurti užšifruotų pranešimų siuntimo platformą jam kilo po to, kai dirbdamas socialiniame tinkle „VK“ patyrė Rusijos valdžios spaudimą.

P. Durovas taip pat sukūrė socialinį tinklą VK ir jį pardavė 2014 metais, prieš išvykdamas iš Rusijos.

Jis sakė, kad prieš apsigyvendamas Dubajuje, bandė įsikurti Berlyne, Londone, Singapūre ir San Franciske. P. Durovas Dubajų gyrė už verslui palankią aplinką ir neutralumą.

Žmonėms „patinka nepriklausomybė. Jiems taip pat patinka privatumas, laisvė, (yra) daugybė priežasčių, kodėl kas nors pereina prie „Telegram“, – T. Carlsonui sakė P. Durovas.

Tuo metu jis teigė, kad platforma turi daugiau nei 900 mln. aktyvių naudotojų.

JAE įsikūrusi „Telegram“ galėjo išvengti turinio moderavimo taisyklių tuo metu, kai Vakarų šalys spaudžia dideles platformas pašalinti bet kokį neteisėtą turinį.

„Telegram“ leidžia kurti grupes, kuriose gali būti iki 200 tūkst. narių. Dėl to per šią platformą lengviau skleisti melagingą informaciją, o naudotojai gali platinti neonacistinį, pedofilinį, konspiracinį ir teroristinį turinį.

Konkuruojanti pranešimų siuntimo paslauga „WhatsApp“ 2019 metais įvedė pasaulinius pranešimų persiuntimo apribojimus po to, kai buvo apkaltinta tuo, kad sudarė sąlygas skleisti melagingą informaciją Indijoje. Šioje platformoje pasklidę neteisingi gandai Indijoje išprovokavo virtinę linčo teismų. 

The post Prancūzijoje sulaikytas „Telegram“ įkūrėjas P. Durovas  appeared first on LAIKMETIS.

Vienas aukšto rango pareigūnas apkaltino JAV įsikūrusios „Meta“ valdomą socialinį tinklą cenzūra.

Ryšių reguliavimo institucija BTK savo interneto svetainėje paskelbė, kad „instagram.com buvo užblokuotas 2024 metų rugpjūčio 2-osios sprendimu“. Išsamesnės informacijos apie jį nėra.

Daugelis Turkijoje gyvenančių naudotojų skundėsi socialiniame tinkle „X“, kad negali atnaujinti savo „Instagram“ srauto. Šią problemą patvirtino egzistuojant ir naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Trečiadienį Turkijos prezidentūros komunikacijos direktorius Fahrettinas Altunas (Fachretinas Altunas) užsipuolė „Instagram“ ir apkaltino šią platformą, kad ji „trukdo žmonėms skelbti užuojautos žinutes kankiniui Haniyeh“.

Trečiadienį Teherane per išpuolį, dėl kurio kaltinamas Izraelis, žuvo palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ politinis lyderis ir artimas Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) sąjungininkas Ismailas Haniyeh (Ismailas Hanijė).

„Tai labai aiškus ir akivaizdus bandymas cenzūruoti“, – sakė F. Altunas „X“.

The post Turkijoje be paaiškinimo užblokuota „Instagram" programėlė appeared first on LAIKMETIS.

Vatikano biuras ištrynė internetinę apklausą

Sinodo sekretoriato oficialioje „X" paskyroje apklausa sulaukė maždaug 136 tūkst. peržiūrų.

Per 24 valandas, kol apklausa buvo paleista, savo balsą atidavė maždaug 7 tūkst. žmonių.

Dar 780 žmonių savo balsą atidavė socialiniame tinkle „Facebook" iki apklausos pabaigos.

Šeštadienį iš oficialių sinodo sekretoriato paskyrų buvo ištrinti tiek „X", tiek „Facebook" įrašai, kuriuose buvo rodomi galutiniai rezultatai, taip pat prie jų pridėti socialinių tinklų vartotojų komentarai.

Apklausos pašalinimas sulaukė kritikos

Tačiau kai kuriems vartotojams pavyko padaryti ekrano nuotrauką su apklausos rezultatais, kol sinodo biuras dar nebuvo jos pašalinęs. Katalikai socialiniuose tinkluose kritikavo nepalankių rezultatų pašalinimą - daugelis šį žingsnį pavadino veidmainišku.

„Sinodo_va Bažnyčia nori išgirsti jūsų nuomonę. Kol nepasakysite jiems ko nors, ko jie nenori girdėti. #sinodiškumas", - rašė Amanda (@TheMrsFarnum) X.

Kitas „X" vartotojas Matthew Hazellas (@MPHazell), Anglijos katalikas, dirbantis su projektais, kuriuose lyginamos tradicijos ir reformuotos Romos apeigų liturgijos, kritikavo pranešimų pašalinimą, rašydamas: „O, Dieve, @Synod_va apklausa apie #sinodiškumą buvo ištrinta! Neatrodo labai #sinodiškai…", o kitame atskirame įraše rašė: „Galbūt ekspertams ir 2024 m. spalio #sinodo dalyviams bus perduoti rezultatai".

Kitokia nuomonė

Tačiau „Catholic Faith Technologies" viceprezidentas Jonathanas Lewisas (Džonatanas Liuisas) pateikė kitokią nuomonę apie internetinę apklausą. Ji mano , kad rezultatai daugiau pasako apie respondentus nei apie sinodiškumą.

„Remiantis svarbiausiais komentarais ir apklausos rezultatais, šis pranešimas dar kartą patvirtina Šiaurės Amerikos pasipriešinimo sinodiškumui tikrovę, palyginti su pasauline Bažnyčia", - „X" rašė jis.

Sinodiškumas, nauja teologinė sąvoka, reiškianti kelionę kartu, sulaukė mažo palaikymo, kaip rašo CNA, nors jau artėja į pabaigą. Daug metų truko pasaulinis konsultacinis procesas, kurio baigiamasis susitikimas numatytas Vatikane šių metų spalį.

Spalio mėnesį Romoje vyksiančiu sinodo susirinkimu bus užbaigtas 2021-2024 m. sinodinio proceso „įžvalgos etapas".

Pirmoji sesija Vatikane vyko 2023 m. spalį, joje dalyvavo 363 dalyviai iš viso pasaulio.

The post Vatikano biuras ištrynė internetinę apklausą, klausiančią apie tikinčiųjų požiūrį apie sinodiškumą appeared first on LAIKMETIS.