Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, transliuotojai ARD ir ZDF ir kita žiniasklaida skelbia, kad šis aljansas turėtų surinkti 29 proc. balsų.

CDU vadovas Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) laikomas realiausiu kandidatu užimti kanclerio postą.

Antrą vietą apklausos žada dešiniesiems „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) su 19,5 proc. balsų.

Treti liko dabartiniai valdantieji socialdemokratai (SPD) su 16 proc. balsų, rodo apklausos.

Ketvirtoje vietoje atsidūrė SPD koaliciniai partneriai žalieji, jiems žadama apie 13,5 proc. balsų.

AfD lyderė gyrė partijos rinkimų rezultatus sekmadienį, balsavusiųjų apklausoms parodžius, kad ji turėtų surinkti rekordinę 19,5–20 proc. balsų dalį.

„Pasiekėme istorinį rezultatą“, – sakė partijos lyderė Alice Weidel (Alis Veidel) džiūgaujantiems šalininkams AfD rinkimų nakties vakarėlyje Berlyne ir pridūrė, kad antiimigracinė partija dabar yra „tvirtai įsitvirtinusi“ politiniame kraštovaizdyje.

Pranešama, kad rinkėjų aktyvumas siekė 84 procentus. Tai didžiausias skaičius nuo 1990-ųjų.

Rinkimai įvyko septyniais mėnesiais anksčiau nei buvo planuota, po to, kai lapkritį subyrėjo vidinių konfliktų krečiama Olafo Scholzo (Olafo Šolco) koalicija, dirbusi nuo 2021 metų.

Vokietijos naujojo kanclerio rinkimai Bundestage negalės įvykti tol, kol nebus suformuota valdančioji koalicija. Šis procesas gali užtrukti kelis mėnesius.

Ar F. Merzui reikės vieno ar dviejų partnerių koalicijai sukurti, priklausys nuo to, kiek partijų pateks į parlamentą.

„Vienas dalykas aiškus: Sąjunga laimėjo rinkimus, – sakė Carstenas Linnemanas (Karstenas Linemanas), CDU generalinis sekretorius. – Naujasis kancleris bus Friedrichas Merzas.“

SPD lyderis, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) liks pareigose, kol Bundestagas išrinks naują kanclerį.

The post Preliminarūs rinkimų rezultatai Vokietijoje rodo valdančiųjų pralaimėjimą appeared first on LAIKMETIS.

„Mes frakcijoje tokios inventorizacijos nesame turėję, juo labiau, kad nebuvo galimybių šioje naujoje Seimo kadencijoje tuos klausimus aptarti“, – teigė konservatorius.

„Kai atsiras klausimas darbotvarkėje, bus aišku, kiek iš tiesų to palaikymo esama“, – kalbėjo jis.

Siūlymą įtraukti Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą į Seimo pavasario sesijos darbų programą teikia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Matas Maldeikis, Jurgita Sejonienė ir Arūnas Valinskas.

„Atsiuntė tokį siūlymą į frakciją, šiuo metu mes kaip tik renkame pasiūlymus pavasario sesijai, tai jie tiesiog siūlo šį klausimą įtraukti, kad darbų programoje būtų toks projektas“, – teigė M. Lingė.

„Frakcijoje dėl to dar nesame diskutavę, esame numatę kitą savaitę turėti tam aptarimui skirtą laiką, ką siūlysime nuo frakcijos įtraukti į darbų programą“, – sakė jis.

Pasak M. Lingės, siūlymas įtraukti Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą į sesijos darbų programą gali būti teikiamas tiek frakcijos vardu, tiek pavienių parlamentarų.

Jis sakė su naujuoju partijos pirmininku Laurynu Kasčiūnu šio klausimo dar nespėjęs aptarti.

„Manau, kad tuoj pakalbėsime“, – sakė M. Lingė.

Naujasis TS-LKD pirmininkas BNS yra sakęs, jog pozicijos dėl partnerystės įteisinimo nekeičia ir šio įstatymo projekto nepalaikytų.

Socdemai pavasario sesijoje šio klausimo nesiruošia svarstyti

Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas sako, kad partijoje dėl šio pasiūlymo palaikymo apsitarta nėra.

„Kol kas nesam apsitarę. Dar šios kadencijos Seimo sudėtyje, frakcijoje nesvarstėm kiek palaikytų (Civilinės sąjungos įstatymą – BNS)“, – BNS sakė R. Motuzas.

Anot R. Motuzo, abejonių kelią ir tai, jog apie pasiūlymą prabilta praėjus vos parai po to, kai partijos pirmininku buvo išrinktas buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

„Ir mes žinom, kad konservatyvusis (...), krikščioniškasis sparnas nepritaria, ne visi pritaria tam įstatymo projektui“, – pabrėžė jis.

Politikas BNS patikino, jog socialdemokratai yra įsipareigoję savo rinkėjams per kadenciją išspręsti Civilinės sąjungos įstatymo klausimą, tačiau įtraukti jo į pavasario sesijos darbotvarkę neketina.

„Dabar negaliu pasakyti termino, kada mes imsimės svarstymo to projekto, bet esam įsipareigoję rinkėjams“, – teigė socialdemokratas.

„Jau intensyviai svarstėm ir per praeitą frakcijos posėdį, ir vakar koalicinėj taryboj kalbėjom apie pavasario sesijos darbų programą ir svarbiausius teisės aktus. Tai kol kas pavasario sesijoj nesam numatę įtraukti šio įstatymo projekto“, – kalbėjo jis.

Anot R. Motuzo pirmieji darbai, kuriems bus teikiamas prioritetas pavasario sesijos metu – Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimas, mokestinė reforma siekiant surinkti lėšas gynybos finansavimui, taip pat antra pensijų pakopa, mokyklų tinklo pertvarka.

Seimo pirmininkas nemato perspektyvų

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog frakcija tokiam projektui nepritartų.

Tačiau, anot jo, „aušriečiai“ galėtų palaikyti tokį įstatymo projektą, kuriame būtų apibrėžti tik bendro gyvenimo teisiniai aspektai.

„Mes esam kalbėję, mes nepritariam projektui, jeigu jis bus susietas su santuokos ir šeimos elemento atitikmenimis, tai tikrai tokiam dalykui nepritarsim“, – BNS antradienį sakė R. Žemaitaitis.

„Jeigu tai yra partnerystė arba kitaip vadinama ūkinė sutartis, kur čia daugelis ją traktuoja, tai yra dėl medicinos informacijos gavimo, dėl paveldėjimo, dėl paskolinių dalykų ir panašiai, tai tikrai tas projektas gali eiti ir čia kažkokių didelių klausimų, ko gero, nekils, – kalbėjo politikas. – Bet jeigu bus įdėti šeimos elemento dalykai, tai jam niekados nebus pritarta.“

Panašų projektą praėjusioje kadencijoje siūlė konservatorius Paulius Saudargas. Jis ragino įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir tvirtino, kad tokia iniciatyva neprilygina nesusituokusių skirtingų ar vienos lyties porų šeimai.

Šiam projektui Seimas pritarė po pateikimo.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako tokiam projektui nematantis perspektyvos.

„(...) jeigu bus iniciatyvos atskirų Seimo narių, ko gero, bus svarstoma, kaip balsuoti. Mes šiuo klausimu frakcijoje nesvarstėme, nežinau, už kitas frakcijas irgi kalbėti negaliu“, – antradienį sakė S. Skvernelis, žurnalistų paklaustas, ar frakcija palaikytų projektą.

„Žiūrint, koks tas įstatymo projektas bus dar irgi. Jeigu bus tas pats, kas buvo bandoma įkišti praeitoje kadencijoje, tai nematau, kad jis turėtų perspektyvos“, – pridūrė Seimo pirmininkas.

Jis pažymėjo, kad pagal koalicijos sutartį nei demokratai, nei socialdemokratai ar „Nemuno aušra“ rinkėjams nėra įsipareigoję išspręsti partnerystės klausimą.

„Aš negaliu kvestionuoti Seimo narių ir frakcijų siūlymo. Darbų programa bus užpildyta demokratiškai, visoms frakcijoms leidžiant pateikti savo projektus ir iniciatyvas“, – nurodė S. Skvernelis, klausiamas, ar mato klausimą parlamento pavasario darbotvarkėje.

Seimas prieš beveik dvejus metus po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Liko vienintelis balsavimas dėl šio projekto priėmimo.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną.

The post Konservatoriaus Mato Maldeikio siekis įteisinti homoseksualų partnerystę entuziazmo tarp kolegų nesukėlė appeared first on LAIKMETIS.

Sausio 8 dieną Lietuvos žemdirbiai visoje šalyje degindami laužus pradėjo protestus prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką. Jiems tęsiantis protestuojantys žemdirbiai į Vilniaus centrą atvyko su maždaug pusantro tūkstančio ūkio technikos. Sostinėje sausio pabaigoje vykusi protesto akcija tęsėsi dvi dienas.

Vasario 10 dieną sulaikytas buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis, įtariamas keliasdešimt milijonų eurų pasisavinimu. Vyras kurį laiką buvo suimtas, vėliau paleistas skyrus intesyvią priežiūrą. Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partneris įtariamas neteisėtai pasisavinęs keliasdešimt milijonų eurų iš fondo įmonių, kuriuos, spėjama, pralošė kazino.

Kovo 7 dieną Konstitucinis Teismas nusprendė, kad pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.

Gegužės 13 dieną paaiškėjo, kad nepavyko ir antrasis bandymas referendumu pakeisti Konstituciją, išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes. Pataisai priimti pritrūko apie 180 tūkst. balsų „už“.

Gegužės 26 dieną ekonomistas Gitanas Nausėdai antrai kadencijai perrinktas Lietuvos prezidentu. Gavęs 74 proc. rinkėjų palaikymą, jis antrajame ture nugalėjo tuometinę premjerę I. Šimonytę.

Birželio 3 dieną tarp Lietuvos ir Vokietijos pasirašyta sutartis, numatanti, kad Vokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“ į amunicijos gamyklą Lietuvoje investuos daugiau nei 180 mln. eurų.

Birželio 9 dieną Lietuvoje vyko Europos Parlamento (EP) rinkimai. Juos laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris iš 11 mandatų, o antri liko socialdemokratai su dviem mandatais.

Birželio 12 dieną Monika Navickienė atsistatydino iš socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigų. Tokį sprendimą konservatorė priėmė paaiškėjus, kad su sutuoktiniu Mindaugu Navicku, dirbusiu teisėsaugos akiratyje atsidūrusioje finansinių technologijų įmonėje „Foxpay“, jos savininke Ieva Trinkūnaite ir jos sugyventiniu Vilhelmu Germanu pernai privačiu lėktuvu skrido į Dubajų atostogauti. Vėliau M. Navickienė paskelbė nusprendusi nedalyvauti Seimo rinkimuose. Ją socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigose pakeitė Vytautas Šilinskas.

Na, o spalio 16 dieną vykstant ikiteisminiam tyrimui, teisėsauga sulaikė finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ akcininkę I. Trinkūnaitę, jos sugyventinį V. Germaną ir M. Navickienės vyrą M. Navicką. Anot pareigūnų, su minėta įmone susijęs ikiteisminis tyrimas vyksta tiek dėl turtinių nusikaltimų, tiek dėl korupcijos – galėjo būti legalizuota per 17 mln. eurų ir mokėti 100 tūkst. eurų siekiantys kyšiai.

Spalio 27 dieną Lietuvos socialdemokratų partija laimėjo Seimo rinkimus. Politinė jėga gavo 52 mandatus iš 141 galimo ir suformavo didžiausią frakciją naujame parlamente. Spalio 30 dieną prieš Seimo rinkimus pergalės atveju žadėjusi imtis premjerės pareigų, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė paskelbė nevadovausianti Ministrų kabinetui dėl savo amžiaus ir sveikatos. Kandidatu į šias pareigas, o vėliau ir premjeru tapo Gintautas Paluckas.

Lapkričio 11 dieną Socialdemokratai, „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pasirašė sutartį dėl valdančiosios koalicijos sudarymo būsimajame Seime ir Vyriausybėje. Lapkričio 14 dieną prisiekė į pirmąjį posėdį susirinkę naujos kadencijos Seimo nariai. Seimo pirmininku tapo buvęs premjeras, demokratų lyderis Saulius Skvernelis.

Tuoj po rinkimų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis pranešė, kad dėl Seimo rinkimų rezultatų traukiasi iš partijos pirmininko posto ir atsisako mandato naujai išrinktame parlamente. Savo kandidatūrą į jo vietą atšaukė buvusi premjerė Ingrida Šimonytė.

Lapkričio 25 dieną Vilniuje, netoli oro uosto, nukritus bendrovės DHL siuntas gabenusiam krovininiam lėktuvui, žuvo jį pilotavęs 48-erių Ispanijos pilietis, dar trys įgulos nariai sužeisti. Orlaivis kliudė namą, kuriame buvo 13 žmonių, tačiau visi gyventojai sėkmingai evakuoti.

The post 10 svarbiausių Lietuvos gyvenimo įvykių 2024-aisiais appeared first on LAIKMETIS.

Jo visuomeninė veikla prasidėjo nuo tautinio jaunimo judėjimo "Pro Patria". Vėliau jis tapo Varėnos savivaldybės tarybos nariu. Chemiko išsilavinimą turintis parlamentaras savo politinį kelią pradėjo Nacionalinio susivienijimo gretose, dabar jis bendradarbiauja su socialdemokratais.

Tad kviečiame iš arčiau susipažinti su dar vienu parlamentaru žinomu savo krikščioniškomis pažiūromis.

Ar galėtumėte pasidalinti savo patirtimi, kokį vaidmenį jūsų gyvenime užima krikščionybė?

- Politiko darbą atlieku nuo 2019 m., kai tapau Varėnos savivaldybės tarybos nariu. Per šį laikotarpį supratau, kad egzistuoja reikšminga skirtis tarp asmens privačiame gyvenime išpažįstamų krikščioniškų įsitikinimų ir krikščioniškos politinės bei visuomeninės veiklos.

Krikščionys jau daug metų tai gali pastebėti ir Lietuvos Seimo narių tarpe – savo išpažįstamą krikščionybę deklaruojantys ir pirmose eilėse per Mišias matomi politikai balsavimuose dėl krikščioniams aktualių politinių klausimų ne visada atstovauja krikščionišką poziciją. Aš laikausi nuomonės, kad krikščionis politikas, visų pirma, turi atstovauti savo išpažįstamus principus politinėje veikloje. Darbais, o ne žodžiais ir deklaracijomis.

Nors savivaldybės politikoje su vertybiniais klausimais beveik nesusidurdavau, keletą metų krikščionišką visuomeninę veiklą vykdžiau nevyriausybiniame sektoriuje, dirbdamas Krikščioniškos kultūros instituto vadybininku ir direktoriumi.

Už tai, kad aktyviai palaikiau prigimtinės šeimos sampratą, iš jos kildinamų vertybių išsaugojimą ir principingai pasisakiau dėl kitų krikščioniams aktualių visuomeninių klausimų, teko atlaikyti kai kurių mūsų šalies politikų ir žiniasklaidos atstovų viešą puolimą, absurdiškus kaltinimus, neva atstovauju priešiškiems Lietuvai interesams. Kartais visa tai peraugdavo į paprasčiausią šmeižtą.

Taigi, patyriau, kad politikoje ir visuomeninėje veikloje atstovauti krikščioniškus principus šiandien yra iššūkių keliantis darbas.

Kaip jaučiatės pirmą kartą tapęs Seimo nariu?

- Viena vertus, tai jaudinantis ir įpareigojantis naujas etapas mano veikloje. Kita vertus, jau turiu daugiau nei 5 metų patirtį atstovaujant Varėnos rajono gyventojams vietiniu lygmeniu.

savo išpažįstamą krikščionybę deklaruojantys ir pirmose eilėse per Mišias matomi politikai balsavimuose dėl krikščioniams aktualių politinių klausimų ne visada atstovauja krikščionišką poziciją.

Šiuose rinkimuose Dzūkijos žmonių man suteiktas mandatas atstovauti juos ir visos Lietuvos žmones nacionaliniu lygmeniu Seime yra labai svarbus padrąsinimas žengiant šiuo nauju keliu ir ženklas, kad iš manęs tikimasi darbų, susijusių su teigiamais pokyčiais šalyje. Viliuosi, jog šiuos lūkesčius pavyks pateisinti.

Kodėl būtent su jūsų atstovaujama politine jėga susiejote savo politinį kelią?

- Pastaraisiais metais Lietuvos socialdemokratai tapo svarbiausia opozicine politine jėga Varėnos rajone. Siekiant sustiprinti atsvarą šiame krašte daugelį metų dominuojantiems liberalams priėmiau sprendimą bendradarbiauti su vietos socialdemokratais.

Juolab, radome sutarimą visais vertybiniais klausimais. Tiesa, socialdemokratų partijai nepriklausau. Nepaisant to, mano politiniai bičiuliai išreiškė pasitikėjimą manimi, mano principinėmis vertybėmis, todėl delegavo mane kaip partijos atstovą Dzūkijos vienmandatėje apygardoje.

Be Varėnos socialdemokratų nebūtų įmanoma pergalė prieš liberalus. Esu jiems be galo dėkingas.

Kaip planuojate atstovauti krikščionišką poziciją Seime?

- Savo politinėje veikloje, ypač priimant sprendimus vertybiniais klausimais, planuoju vadovautis krikščioniškomis vertybėmis, todėl būsiu atviras konsultacijoms tiek su Bažnyčios atstovais, tiek su kitais krikščioniškos Lietuvos išsaugojimu besirūpinančiais piliečiais.

Kokioms krikščioniškoms vertybėms jūsų manymu naujos sudėties Seime kyla didžiausia grėsmė, kalbant apie įstatymų leidybą?

- Pastarąsias dvi Seimo kadencijas Lietuvos Seime matėme pastovius liberalių pažiūrų politikų bandymus transformuoti šiuo metu Lietuvos teisėje ir, net neabejoju, daugumos mūsų piliečių sąmonėje vyraujančią prigimtinės vyro ir moters kuriamos šeimos sampratą. Gali būti taip, kad naujoje Seimo kadencijoje šie bandymai tęsis.

Todėl manau, kad didžiausia grėsmė šiandien Lietuvoje kyla būtent šeimos vertybėms. Nepalaikysiu bandymų įstatymų leidyboje paneigti prigimtinę šeimą, nesvarbu kokia forma – santuokos instituto transformavimu, partnerystės ar civilinės sąjungos įteisinimu – tai būtų daroma.

Tuo pat metu, neprieštarausiu, kad faktiškai susiklostę, bet šeimos sampratos neatitinkantys, santykiai tarp asmenų būtų sureguliuoti Civiliniame kodekse, pavyzdžiui, „artimo ryšio“ institutu, kuris nepaneigtų prigimtinės šeimos sampratos, bet suteiktų galimybę netradicinėms (tuo pačiu ir tradicinėms) poroms tvarkyti ūkinius bendro gyvenimo klausimus.

Ačiū už pokalbį.

The post Išrinktasis Seimo narys Martynas Katelynas: krikščionis politikas darbais, o ne žodžiais, turi atstovauti savo išpažįstamus principus appeared first on LAIKMETIS.

Štai, pirmą kartą jau nebe slaptoji tarnyba, bet valstybės institucijas aptarnaujantis padalinys viešai pasiuntė velniop Lietuvos tautos atstovybę – Respublikos Seimą. Taigi – ir visuomenę.

Prisiminkime: dar spalį Socialdemokratų partijos frakcija Seime raštu paprašė Seimo kanceliarijos pateikti informaciją, „ar plačiai nuskambėjusio ikiteisminio tyrimo įtariamieji Vilhelmas Germanas, Ieva Trinkūnaitė ir Alfonas Ambrazas yra lankęsi 2020–2024 m. kadencijos Seime ir kurių Seimo narių iniciatyva jiems buvo išrašyti leidimai“.

Šį klausimą Seimo kanceliarijai ir Vadovybės apsaugos tarnybai dar kelis kartus pakartojo ne vienas žurnalistas.

Tai tikrai teisėtas ir pagrįstas klausimas. Jau daug metų „Tarptautinio skaidrumo“ organizacijos Lietuvos skyrius ragina parlamento narius informuoti visuomenę apie savo susitikimus su verslininkais ir kitomis įtakos grupėmis. Aukštesnius viešosios politikos ir vadybos standartus eidama į rinkimus prieš ketverius metus mums žadėjo ir pasitraukianti Seimo dauguma...

Deja, deja. Klausimą uždavę Seimo nariai iš jiems atskaitingų valstybės tarnybų sulaukė iškalbingos tylos, o žurnalistai – šiurkščių patyčių.

Ilgai delsęs Vadovybės apsaugos tarnybos vadas vakar pagaliau atsakė Seimo nariui Kęstučiui Vilkauskui, jog jo vadovaujama tarnyba „per paskutinius vienerius metus, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d., duomenų, kad Jūsų rašte minimi asmenys būtų lankęsi Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, neturi“. Taip pat pridūrė, kad tarnyba duomenis saugo tik metus – visi ankstesni sunaikinti.

Išverskime šį tarnybos vado pranešimą iš Ezopo kalbos. Jis mums sako, kad Seimo narius dominantys svečiai, matyt, bus paskutinį kartą parlamente lankęsi nuo 2023-iųjų spalio pabaigos iki 2023-iųjų lapkričio 8 dienos, kad Seimo narių paklausimo sulaukusi tarnyba ramiai išlaukė, kol nuo dominančio įvykio prabėgs metai, tada duomenis sunaikino ir šypsodamasi pasiuntė Socialdemokratų frakciją labai labai toli.

Dabartinė Seimo valdyba visą šią teatrališką Seimo siuntimo velniop akciją stebėjo tylėdama. O gal į kumščius prunkšdama?

Ar turėtų taip pat tylėti ar prunkšti visuomenė? Nebent norėtų visiškai neįgalių būsimų Seimų, sykiu – ir neįgalios Lietuvos Respublikos. Taigi ši mina padėta po Seimo rūmais.

Išeinančios parlamentinės daugumos sukurtas precedentas leis Seimo kanceliarijai ir Vadovybės apsaugos tarnybai siųsti velniop ko nors klausinėjančius konservatorių ir liberalų parlamentarus, o „Nemuno aušrai“ ir kitiems – drąsiai kviestis į Seimą ne tik viešus, bet ir slaptus bendro verslo partnerius.

Antra palikta mina sprogdina civilizuotus politinės ir teisminės valdžios santykius. Santykius, kuriais visada rėmėsi laisvos respublikos.

Prisiminkime, kaip išeinanti Seimo dauguma, sekdama Olego Šurajevo performansų stiliumi, „formavo“ Konstitucinį Teismą, kaip palenkė savo politinei valiai Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

Seimo dauguma ir konservatoriaus Stasio Šedbaro vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas:

– sustabdo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko skyrimą: veik trejus metus „neranda bendros kalbos“ su prezidentu dėl naujo pirmininko kandidatūros;

– pasiskiria laikinąją Aukščiausiojo Teismo pirmininkę;

– labai gražiai ir labai įtikinamai pasiūlo pasiskirtai laikinajai Aukščiausiojo Teismo pirmininkei pateikti Stasio Šedbaro vadovaujamam komitetui apsvarstyti, o Seimui paskirti į Konstitucinio Teismo teisėjus Stasį Šedbarą – be abejonės, iš visų Lietuvos teisėjų ir teisininkų patį tinkamiausią kandidatą;

– drausmingai balsuoja ir paskiria pasiskirtos Aukščiausiojo Teismo laikinosios pirmininkės pateiktą kandidatą Stasį Šedbarą į Konstitucinio Teismo teisėjus.

Taigi šiuo precedentu remdamosi naujos Seimo daugumos ir Agnės Širinskienės ar Rasos Budbergytės vadovausimi Teisės ir teisėtvarkos komitetai galės drąsiai stabdyti Aukščiausiųjų Teismų formavimą ir maloniai prašyti laikinųjų šio teismo vadovų teikti jų nepakeičiamas individualybes į Konstitucinio Teismo teisėjas.

O premjeras Gintautas Paluckas galės aiškinti mums Aukščiausiojo Teismo ritualinį politinį išprievartavimą ir Agnės Širinskienės paskyrimą į Konstitucinį Teismą, atkartodamas Ingridos Šimonytės žodžius, skirtus konservatoriaus Stasio Šedbaro įšventinimui į KT teisėjus: „Lietuvoje nėra pertekliaus labai talentingų, gabių ir didelę patirtį turinčių žmonių...“

Taigis.

The post Dr. Darius Kuolys. Minos po Respublikos pamatais appeared first on LAIKMETIS.

Na, o socialdemokratai šeštadienį uždaro posėdžio metu tvirtino naujosios valdžios koalicijos apmatus, kol pralaimėję politikai ir juos palaikantys politologai piktinosi kairiųjų sąjunga su antisemitiniais pareiškimais pagarsėjusiu Žemaitaičiu.

Netilo grasinimai žydų bendruomenės pykčiu Lietuvai, nepritariantieji koalicijai teigė pasitelksią patį JAV Senatą, dėstė, jog vokiečiai prie tokios valdžios į Lietuvą nebeatsiųs žadėtų tankų.

Žinant, jog Lietuva žydų bendruomenių nepasitenkinimo išsigąsta vienuolika kartų iš dešimties, oponentų statymai - rimti.

Visgi, bent jau kol kas, būsimosios valdžios lyderiai tokių gąsdinimų nesibodi ir rėžia, jog toks politinis „stukalinimas“ (skundimas – rus.) yra ne kas kitas, o antivalstybinė veikla. Jeigu tokią nuostatą Gintautas Paluckas išlaikys iki savaitės galo, turėsime konstatuoti, jog būna atvejų, kai socialdemokratai ne tik meluoja, bet ir tęsi žodį.

Kiek įdomiau skaityti įžvalgas, kad antisemitiniais eilėraštukais pasisvaidžiusio lyderio partiją priėmus į valdžios kompaniją, mūsų saugumo partneriai vokiečiai atsisakys savo ilgai puoselėtų įsipareigojimų.

Jei tikrai pakanka tokios priežasties spjauti į NATO pažadus, tada nueinanti vyriausybė išties prastai mums parinko draugus. Tiesa, tokio pobūdžio baidyklė ištraukiama ne pirmą sykį. Dar pernai Joe Bidenas ir Amerika būtų mūsų negynę, jei nepriimtume gėjų santuokų – bent jau taip sakė nebeišrinktoji konservatorė Sejonienė. O J. Bidenas atvažiavo ir išvažiavo nepasakęs nė žodžio apie gėjų statusą Marijos žemėje.

Jeigu rusams ir negalėsime pagrasinti „mūsų vokiečiais“ tai panašiau, jog taip nutiks ne dėl koalicinių dėlionių nedidelėje valstybėje prie Baltijos ir Nemuno krantų, bet dėl masinių politinių pokyčių pačios Vokietijos viduje. Donaldo Trumpo išrinkimas ir griūvantis žaliasis kursas ten tikrai įneš savo indėlį į naujus rinkimus.

Jei tikrai pakanka tokios priežasties spjauti į NATO pažadus, tada nueinanti vyriausybė išties prastai mums parinko draugus.

Egzistuoja ir pikantiška detalė, kurią antivalstybiniai „stukalintojai“ pražiopsojo arba „užmiršo“. Prieš pusmetį kairieji „pavlikamarozninkai“ patys surašė bulę toms pačioms ambasadoms ir aukščiausio lygmens ministerijoms dėl L. Kasčiūno skyrimo Krašto apsaugos ministru. Todėl net neabejokime, prispyrus reikalui, kairieji labai greitai patys sugrįžtų prie antivalstybinės veiklos ir leftistinės revoliucijos idealo.

Glumina ir besipiktinančiųjų lygos šūkiai apie nulinę toleranciją antisemitizmui ir dešimties minučių tylą prie žvakelės šį ketvirtadienį. Dar šį pavasarį socializmo statytojų veterano V. Andriukaičio lūpomis dėstytos antisemitizmo ir nacizmo negandos, kurių dėka vokiečiams nukris noras mirti už Vilnių ar Baisogalą, tada liko jų nepastebėtos.

Stebint nueinančių politikų, juos aptarnaujančių įtakotojų ir politologų (!!??) šauksmą bei verksmus dėl naujosios koalicijos tenka tik trūkčioti pečiais –  tai ko gi šie reikalauja? Kam degs protestuotojų žvakelė? Būsimai valdžiai ar anūko asmenyje į politiką nusispjovusios giminės patriarchui, išgyvenančiam savo rudenį?

Norisi atsistoti prie jų ir tarti: ramybės Jums, luktelkit kadenciją. Juk, kaip sakė Ingrida Šimonytė, po keturių metų galėsit išsirinkti kitus, argi ne taip?

The post Dovilas Petkus. Nebijokite, po ketverių metų galėsite išsirinkti kitus appeared first on LAIKMETIS.

Jo esmė grįsta tuo, kad demokratija neįmanoma be aristokratijos. Tiksliau, be žmonių, kurie yra pasiryžę aukoti ir aukotis dėl to, kas šiandien yra nepasiekiama ar, galiausiai, bus skirta tiems, kurie taps svarbia valstybės dalimi ateityje.

Dievo dovana rūpintis nepasiekiamais ir net ne tau skirtais dalykais ir yra tikrasis aristokratijos bruožas. Fantazijos ir įsivaizdavimai tampa svarbesni už materialius faktus. Jų siekiama, ilgimasi, jais grindžiami veiklos motyvai.

demokratija neįmanoma be aristokratijos.

Tas pats dėsnis galioja ir politinėms bendruomenėms. Jų nariai turėdami aristokratiją ima vadovautis (ar bent jau suprasti ir grįsti savo bendrabūvio taisykles) kolektyviniais fantazmais, darbu vardan šviesios kitų ateities. Iš šono žiūrint ir taikant racionalumo principus tai atrodo keistai, tačiau nuo fakto nepasislėpsi: politinės bendruomenės stiprybę lemia įkvepiančio melo visuma. Kuo ji tirštesnė, labiau stumianti veiklai vardan ateities — tuo stipresnė bus bendruomenė.

Socialdemokratai su žinoma dama priešakyje pademonstravo, kad ateitis jiems nerūpi.

Ir dar. Tėvynės meilė, noras spręsti visuomeninius klausimus ir aukotis „vardan tos“ iš tiesų stiprėja semdamasi jėgų iš kažko, kas su realybe turi nedaug bendro. Tai visuotinai sutarta ir kultivuojama tam tikrų dalykų, faktų, reiškinių idealizacija. Neretai tai yra istorinis melas, tokia virtuvinio lygio mitologija. Svarbu — veikianti.

Didžiausias jos priešas yra kitos prigimties melas. Toks, kurį įkūnija Vilija. Jis veikia kaip peilis sviestą: pjauna be pasipriešinimo. Ta, kurią piliečiai įsivaizdavo esant elitu, aristokratija, pasirodo besanti paprasta apgavikė. Susikurtos politinės fantazijos ir įsivaizdavimai griuvo su trenksmu.

Dabarties laikmetyje svarbesnis yra ne svetimųjų atstūmimas, bet savų ištikimybė. Kai išduoda — lauk rimtų bėdų.

The post Dr. Valdas Kilpys. Kai savi išduoda appeared first on LAIKMETIS.

Tokia koalicija turėtų 86 balsus iš 141 Seime.

„Kaip didžiausios (centro kairės – BNS) frakcijos atstovas sulaukiau kvietimo jungtis prie valdančiosios daugumos“, – BNS sakė partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Jis ketvirtadienį buvo susitikęs su socialdemokratų kandidatu į premjerus Gintautu Palucku.

S. Skvernelis BNS taip pat patvirtino, kad sulaukė kvietimo dirbti koalicijoje: „Gavome (pasiūlymą – BNS).“

Pasak R. Žemaitaičio, koalicija turėtų apsiriboti tik minimomis partijomis.

52 parlamentarų mandatus daugumoje turės Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), 20 mandatų turės „Nemuno“ aušra“, o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 14 mandatų.

Seimo mažumoje arba opozicijoje liktų dirbti 28 mandatus naujajame Seime turėsiantys Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis su 12 mandatų bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su aštuoniais mandatais.

Pasak R. Žemaitaičio, iki šeštadienio turėtų būti suderinta koalicijos sutartis. „Nemuno aušra“ kaip pagrindinius savo tikslus į ją sieks įtraukti mokesčių pertvarkos peržiūrą, pradėtų sveikatos ir švietimo reformų stabdymą, kitų metų biudžeto deficito mažinimą, energetikos sektoriaus auditą.

S. Skvernelis teigė, kad demokratų valdyba kvietimą jungtis prie minimos koalicijos svarstys penktadienį.

Socialdemokratai partijos tarybos posėdį, kur turėtų būti tvirtinama koalicijos sudėtis, rengia šeštadienį.

Kiek anksčiau G. Paluckas žurnalistams buvo patvirtinęs, kad LSDP apsisprendė, ką kviesti į valdančiąją daugumą, tačiau potencialius partnerius įvardyti atsisakė.

Prieš spalį vykusius Seimo rinkimus LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė sakė, kad nesiruošia koalicijoje dirbti su „Nemuno aušra“ dėl antisemitinių R. Žemaitaičio pasisakymų.

Konstitucinis Teismas dėl šių pasisakymų R. Žemaitaitį yra pripažinęs sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją. 

Politikas kaltinimus antisemitizmu atmeta ir sako savo įrašuose socialiniuose tinkluose kritikavęs Izraelį, o ne reiškęs neapykantą žydų tautai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kvietimo formuoti valdančiąją koaliciją naujos kadencijos Seime negavo, sako „valstiečių“ frakcijos seniūnė Seime Aušrinė Norkienė.

Vis tik ji teigia, kad partija išlieka galimais socialdemokratų partneriais.

„Ne, kvietimo negavome, buvo antras ratas konsultacijų“, – po Seime ketvirtadienio pavakarę vykusio susitikimo su Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatu į premjero postą Gintautu Palucku bei Rasa Budbergyte kalbėjo „valstiečių“ seniūnė.

„Jie svarsto, konsultuojasi dėl dar iškilusių įvairų išsakytų kitų dalyvių konsultacijose lūkesčių ir tuos sprendimus bando dar kartą suderinti. Dar kartą aptarėme tai, ką buvome kalbėję, kaip dar galėtume gludinti kampus ir ryte turėtų būti viskas aišku“, – pridūrė ji.

„Kol kas taip“, – paklausta, ar „valstiečiai“ dar išlieka galimais koalicijos partneriais, kalbėjo A. Norkienė.

The post Besiformuojanti Seimo dauguma - be „valstiečių“, bet su „Nemuno aušra“ appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien (...) rinksis partijos išplėstinė valdyba, formuos derybinę grupę ir dalyvausime derybose. Kol kas turiu tokią informaciją ir neturiu indikacijų, kad čia kas nors kur nors keistųsi“, – pirmadienį BNS ir LRT surengtoje porinkiminėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose Vilniuje sakė partijos vicepirmininkas Aurelijus Veryga.

„Jau šiandien rinksime derybininkų grupę, kuri tęs derybas su socialdemokratais“, – teigė su LVŽS sąrašu į Seimą išrinktas Ignas Vėgėlė. 

Anot jo, derybininkai pirmiausia derėsis dėl programinių nuostatų, o frakcija – dėl konkrečių pareigybių.

A. Verygos teigimu, sekmadienio vakarą susitikimų dėl būsimos centro kairės koalicijos metu bandyta sukurti „pigoką“ politinę intrigą.

„Kažkas kažkur kažko gal laukė, ne taip pažiūrėjo ir panašiai. Man atrodo, kad ne taip politikai kalbasi ir ne taip derasi“, – teigė jis.

„Dėl valdančios daugumos, tikiuosi, kad ta politinė partija, kuri laimėjo rinkimus, neabejoju, kad yra rimta solidi politinė jėga, kuri nesimėto pažadais šiaip sau“, – sakė „valstiečių“ vicepirmininkas.

Pirmadienio naktį socialdemokratai nutarė toliau tęsti derybas su demokratais ir „valstiečiais“ dėl valdančiosios koalicijos.

Po susitikimo su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Sauliumi Skverneliu socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sekmadienio vakarą susitiko su į štabą atvykusiu „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu ir į Seimą išrinktu jo bendražygiu I. Vėgėle.

A. Veryga pripažino, kad „valstiečiai“ turi politinių pažiūrų skirtumų su demokratais ir socdemais. 

„Bet būdami labiau panašūs nei skirtingi galime turbūt susitarti dėl 85–90 proc. dalykų, kurie leidžia paprastai politinėms jėgoms formuoti daugumą“, – teigė jis.  

Pasak A. Verygos, antrajame Seimo rinkimų ture „valstiečių“ iškovoti du mandatai iš dešimties „nėra tas rezultatas, kuris džiugintų“.

„(Gauti balsai – BNS) mums yra įpareigojimas atsakingai dalyvauti suformavus derybinę grupę derybose, galvoti, kaip mes galėtume su tiek pasitikėjimo, kiek gavome, geriausiai atstovauti savo rinkėjui (...), ir įnešti į tą pagrindinę didžiąją politiką dalykus, dėl kurių atėjome į politiką – dėl tradicinių šeimos vertybių, dėl kitų dalykų, kurie mums yra labai svarbūs“, – kalbėjo A. Veryga. 

Pirminiais duomenimis, socialdemokratai būsimajame Seime turės 52 mandatus, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 14, o „valstiečiai“ – aštuonis, tad gali sudaryti valdančiąją daugumą su 74 balsais iš 141.

The post Jau šiandien rinksime derybininkų grupę, kuri tęs derybas su socialdemokratais – I. Vėgėlė appeared first on LAIKMETIS.

LSDP ir TS-LKD koalicija – neįmanoma misija

Nors Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gana įkyriai siūlosi į koalicijos partneres socialdemokratams, tokia koalicija nėra nei įmanoma, nei reikalinga. Socialdemokratai ne tik yra pirmi daugiamandatėje apygardoje, bet ir turi net 35 kandidatus, patekusius į antrąjį rinkimų turą.

Iš Seimo, savivaldos ir net Prezidento rinkimų matome, kad TS-LKD yra poliarizuojanti politinė jėga. Todėl labai dažnai antruosiuose turuose yra susivienijama prieš partijos keliamą kandidatą. Įvertinus dar ir tai, kad šiuo metu šalyje stebime socialdemokratų bangą, abejonių, kad socialdemokratai bus valdančiosios koalicijos ašimi, lieka labai mažai.

Dar daugiau – net jeigu TS-LKD per stebuklą taptų rinkimų nugalėtoja, ši partija uoliai dirbo, kad susigadintų santykius su valstybės vadovu. Žinant, kad kadaise Gitanas Nausėda buvo matomas kaip TS-LKD kandidatas į Prezidento postą, tenka pripažinti, kad taip sujaukti santykius, kai dėl išorės grėsmių Lietuvoje labai svarbus susitelkimas, reikia neeilinio talento.

Žinant, kad kadaise Gitanas Nausėda buvo matomas kaip TS-LKD kandidatas į Prezidento postą, tenka pripažinti, kad taip sujaukti santykius, kai dėl išorės grėsmių Lietuvoje labai svarbus susitelkimas, reikia neeilinio talento.

Iš Eugenijaus Gentvilo ir Aušrinės Armonaitės pasisakymų matyti, kad santykiai buvo kaip reikiant jaukiami ir su koalicijos partneriais. Taigi, nepaisant nedidelės dalies šviesesnių ir bent kiek plačiau palankiai vertinamų partijos narių, iš esmės šiandienė TS-LKD yra destruktyvi politinė jėga, kurios nenori nei potencialūs koalicijos partneriai, nei valstybės vadovas.

Atvirai kalbant, apmaudu, kad partijos lyderių pasirinkimai seniai išmušė partiją iš jos kažkada deklaruotos vertybinės linijos, ir dabar tik šypseną keliančių įsipareigojimų dėl aukštų skaidrumo bei atsakomybės standartų. Kodėl su tokiu CV ji turėtų būti valdančiojoje daugumoje?

Sauliaus Skvernelio dilema

Reikia pripažinti, kad dar rinkimų naktį pas Viliją Blinkevičiūtę apsilankęs Saulius Skvernelis eilinį kartą parodė, kad yra ambicingas ir veržlus politikas. Labai anksti sutaręs dėl būsimos koalicijos su socialdemokratais, S. Skvernelis užsitikrino pagrindinio partnerio statusą, nepaisant to, kad dar nėra aišku, ar tikrai koalicijoje ši politinė jėga bus antra pagal dydį. Tarkime, jeigu antrasis rinkimų turas taip sujauktų reikalus, kad visgi stabili koalicija be Remigijaus Žemaitaičio paramos būtų sunkiai įmanoma, tai Demokratų sąjunga "Vardan Lietuvos" (DSVL) tikrai nebūtų didžiausia frakcija.

Ir čia tenka apgailestauti, kad vedamas asmeninių antipatijų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) pirmininko atžvilgiu, S. Skvernelis, mano vertinimu, padarė vieną esminę komunikacinę klaidą. Jam atrodo, kad Liberalų sąjūdis (LS) gali būti puikus partneris koalicijoje, bet prisiminkime, kad S. Skvernelio politinės sėkmės šaknys lydi į gūdų 2015 m. lapkričio 19-osios vakarą, kai legenda tapęs bėglys Igoris Molotkovas, pagrobęs iš policijos automobilio kalašnikovo automatą, slapstėsi Vilniaus gatvėse.

Tuomet Skvernelis padarė kelis viešoje erdvėje kuo palankiausiai priimtus dalykus: pirma, nutildė jį kritikavusią Loretą Graužinienę ir, antra, sučiupo bėglį. Taip gimė S. Skvernelio kaip iššūkių akivaizdoje nesvyruojančio valstybininko legenda, paklojusi jam politinės karjeros pamatus. Dabar užduokime sau klausimą, kiek ši legenda ir koalicija su LS dera tarpusavyje. Vos prieš metus už politinę korupciją nuteista ir tavo politinei programai prieštarausianti partija yra geriausias pasirinkimas?

O prieštarauti LS tikrai turės, nes siekdamas pervilioti Laisvės partijos rinkėjus, jis turės kelti tuos klausimus, kuriems bent laikiną moratoriumą pažadėjo DSVL. Tai, kad LS yra pasirengęs aktyviems kultūriniams karams, liudija nesenas kultūros ministro Simono Kairio politinis sprendimas atmesti buvusio Valstybinės lietuvių inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos kandidatūrą toliau eiti pareigas, nors pastarasis jau buvo sėkmingai perėjęs ypač sudėtingus ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančios įstaigos vadovo atrankos procesus. S. Kairiui iš esmės atrodė tinkama susidoroti su savo (galimai neliberalią) nuomonę turinčiu profesionalu.

Žinoma, LS gali nuspręsti, kad buvimas valdančiojoje daugumoje jiems yra vertesnis nei partnerystės klausimai, o susidorojimas su A. Valotka gali atrodyti priimtinas ir S. Skverneliui. Tuomet situacija pasikeistų iš esmės. Visgi lemiamas balsas čia ir vėl tenka socialdemokratų lyderiams, ir nors jie yra pasirinkę leftistinę pusę kultūrinių karų fronte, jų pačių rinkėjams ir nariams regionuose sprendimas formuoti koaliciją su liberalais būtų sunkiai suprantamas ir lygiai taip pat nepageidaujamas kaip koalicija su TS-LKD.

O kaip Žemaitaitis?

Žemaitaičio situaciją nemaža dalimi lems jo sėkmė rinkimuose. Taip pat ir politinis kontekstas. Šiandien jis toks, kad Lietuvos Vyriausybė, drauge su Prezidentu G. Nausėda, turės būti aktyvi tarptautinėje arenoje. Net jeigu R. Žemaitaitis tik sėkmingai prisidengė antisemitizmo korta kaip rinkimine technologija, tai jau kenkia Lietuvos įvaizdžiui ir gali būti kliūtimi vykdant užsienio politiką. Lietuvai reikia koalicijos, kuri drauge su Prezidentu pajėgtų efektyviai veikti tarptautinėje arenoje.

Šiuo atžvilgiu Žemaitaitis galėtų tapti kliūtimi. Vadinasi, arba jis turi dalyvauti koalicijoje, nebūdamas Vyriausybėje, ir taip būtų minimizuojama žala, arba jo koalicijoje išvis neturi būti. Abu variantai yra realistiški. Jeigu Žemaitaitis bus sukalbamas, turėti didesnę koaliciją socialdemokratams yra gerai. Jeigu nebus, tuomet verta palikti jį opozicijoje. Kadangi opozicijoje turės būti ir TS-LKD, Žemaitaitis turės atsakyti sau į klausimą, ką jis labiau nori remti balsavimuose – konservatorius ar valdančiąją daugumą? Kai tavo visa rinkiminė kampanija yra pastatyta ant priešpriešos prieš konservatorius, pasirinkimas tampa aiškus.

Ir visgi pačiam Žemaitaičiui dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje yra turbūt svarbesnis negu bet kuriai kitai partijai. Jeigu „Nemuno aušra“ liks, o tai labiausiai tikėtinas scenarijus, opozicijoje, tuomet R. Žemaitaičio apkalta yra beveik neišvengiama. Tuomet jo iš vienas kito nepažįstančių žmonių greitai sudėliotas sąrašas Seime turi realų pavojų subyrėti ir papildyti kitų frakcijų bei mišrios grupės gretas.

Koalicijos pamatas – LSDP, DSVL ir LVŽS

Lietuvai reikia pakankamai vieningos koalicijos, kurioje būtų profesionalių politikų ir ekspertų, galinčių kurti ir stiprinti šalį šiuo neramiu metu. Tokios, kuri keltų ne įtarimus, o pagarbą užsienio partneriams. Deja, visiškai vieningos savo pažiūromis valdančiosios daugumos mes neturėsime – tai pakankamai akivaizdu jau dabar, bet su rinkėjų valia politikams tenka skaitytis ir rinktis mažesnį blogį.

Todėl manau, kad po antrojo rinkimų turo LSDP, DSVL ir LVŽS visgi sudarys naująją valdančiąją koaliciją, o jų lyderiams, matant, kad neturi aiškios persvaros parlamente, pavyks išvengti kultūrinių ginčų, nepamatuotų asmeninių ambicijų ir visuomenę skaldančių klausimų eskalavimo.

Kadangi šių trijų politinių jėgų branduolius sudaro realią valstybės valdymo patirtį turintys asmenys, drįstu viltis, kad išmintinga ir pirmiausiai į šalies saugumą orientuota koalicinė sutartis leis konstruktyviai dirbti iki kitų Seimo rinkimų mūsų vis dar nepriklausomoje ir demokratinėje Lietuvos Respublikoje.

The post Vytis Turonis. 2024 m. Seimo rinkimai: kokios koalicijos šiandien reikia Lietuvai? appeared first on LAIKMETIS.