Programoje vyko pontifiko ir keturių „nematomųjų“, kuriuos visuomenė pamiršo, atstūmė ar pažemino, dialogas. Viena iš jų buvo Giovanna (Džiovana), kuri papasakojo popiežiui apie tai, kad dėl besitęsiančio smurto šeimoje turėjo palikti savo namus su keturiais vaikais.

„Tai jau yra žeminantis dalykas, kai tėvas ar motina trenkia vaikui, visada sakau, kad to nedarykite, nes orumas yra veidas“, - sakė popiežius, o paskui pateikė šią moterį kaip „orumo“ ir „pasipriešinimo nelaimėms“ pavyzdį.

„Yra labai daug moterų, užpuolamų ir skriaudžiamų namuose, taip pat ir vyro. Tai problema, kuri man atrodo beveik šėtoniška, nes ji reiškia, kad naudojimasi silpnumu tų, kurie negali apsiginti, kurie gali tik bandyti blokuoti smūgius, tai žemina“, - sakė jis.

Per visą savo pontifikatą Pranciškus pasisakė prieš smurtą šeimoje, ypač prieš moteris. 2018 m. Peru Pranciškus sakė, kad „smurtas prieš moteris negali būti laikomas normaliu“.

Yra labai daug moterų, užpuolamų ir skriaudžiamų namuose, taip pat ir vyro, tai problema, kuri man atrodo beveik šėtoniška...

Smurto artimoje aplinkoje statistika tik dar labiau pablogėjo dėl pandemijos, verčiančios moteris ir vaikus būti užrakintus kartu su smurtautojais. Praėjusį mėnesį Italijoje paskelbti skaičiai parodė, kad šalyje kasdien įvyksta apie 90 smurto prieš moteris epizodų, o 62 proc. jų sudarė smurto šeimoje atvejai.

Lotynų Amerikoje, kur pernai buvo nužudyta daugiau kaip 4000 moterų, t. y. vidutiniškai kas dvi valandas nužudoma po vieną moterį, rodikliai dar blogesni. Jungtinių Tautų duomenimis, kas trečia moteris patiria smurtą šeimoje, kurį patiria sutuoktinis, tėvai, įtėviai ar artimi giminaičiai.

Pranciškus taip pat negailėjo svarbių žodžių Marijai, benamei moteriai, kuri šiuo metu gyvena prieglaudoje netoli Šventojo Petro aikštės Vatikane.

„Jūs kalbate apie žiaurumą, ir tai jums yra skaudžiausias visuomenės smūgis į veidą, kai ignoruojama kieno nors kito problema“, - sakė jis Marijai. „Įžengiame į abejingumo kultūrą, kai stengiamės atsiriboti nuo tikrųjų problemų, kančių, kurias sukelia benamystė, darbo vietų trūkumas.“

Nepaisant to, kad žmonės stengiasi nusigręžti nuo kitų žmonių problemų, Pranciškus sakė, kad jų „padaugėjo, nes į duris beldžiasi tie, kurie siūlo paskolinti pinigų: draudikai. Neturtingas žmogus, kuriam reikia pagalbos, patenka į lupikautojų rankas ir viską praranda, nes jie neatleidžia. Sakau tai norėdamas atkreipti žmonių dėmesį, kad jie nebūtų naivūs; lupikavimas nėra problemos sprendimo būdas, lupikavimas atneša jums naujų problemų.“

Dievas yra su kiekvienu kalėjime esančiu žmogumi, su kiekvienu žmogumi, kuris išgyvena sunkumus.

Pranciškus taip pat išklausė aštuoniolikmetės skautės Maristellos, kurios jaunatvišką džiaugsmą aptemdė pandemija, ir 25 – erius metus kalėjime praleidusio Pierdonato istorijas. Jis paklausė popiežiaus, ar yra vilties tiems, kurie trokšta permainų, ir popiežius jam atsakė, kad „viltis niekada nenuvilia“.

„Dievas yra ne kažkokioje orbitoje, bet visai šalia jūsų, nes Dievo kelias yra artumas, užuojauta ir švelnumas“, - sakė jis. „Dievas yra su kiekvienu kalėjime esančiu žmogumi, su kiekvienu žmogumi, kuris išgyvena sunkumus. Galbūt to nesakote, bet širdyje žinote, kad jums atleista, ir turite viltį, kuri nenuvilia. Todėl galiu jums pasakyti vieną dalyką: Dievas visada atleidžia“.

The post Popiežius apie smurtą prieš moteris: tai šėtoniška problema appeared first on LAIKMETIS.

„Tikiuosi, kad mes greitu metu turėsime apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris šiuo metu derinamas kartu su Socialinių reikalų ir darbo ministerija, ir 2022 metais mes turėtume turėti šį labai svarbų instrumentą, kuris leistų esant smurto atvejui nedelsiant atskirti smurtautoją nuo aukos ir per 72 valandas priimti sprendimus“, – per spaudos konferenciją Seime ketvirtadienį sakė A. Bilotaitė.

Ministrė taip pat ragino žmones, žinančius apie smurto artimoje aplinkoje atvejus, nebūti abejingais ir pranešti institucijoms.

„Dažnai aukos tiesiog neturi galimybių jokiais kanalais apie tai pranešti, todėl norėčiau paprašyti visų visuomenės atstovų, žmonių, nebūti abejingais, jei jūsų aplinkoje, jūsų darbovietėje jūsų giminėje gali būti tokių įvykių. Tiesiog būkime neabejingi ir praneškime apie tai mūsų institucijoms“, – sakė ministrė.

Tiesiog būkime neabejingi ir praneškime apie tai mūsų institucijoms.

Socialinių reikalų ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, jog pats svarbiausias dalykas, kad „netylėtumėm, praneštumėm apie smurtą patiriančius asmenis, o tie, kurie patiriame jį, kad nebijotumėm apie tai kalbėti“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė per spaudos konferenciją kreipėsi į mokytojus, kad atkreiptų dėmesį ne tik į moksleivių rezultatus, bet ir emocinę būklę.

„Kuomet kalbate su mokiniais, pasidomėkit, kaip jie jaučiasi, nes šią dieną svarbu ne tik mokymosi rezultatai, bet reikia atkreipti dėmesį, kaip vaikai jaučiasi ir pastebėjus, kad galbūt yra nesklandumų šeimoje, pasikalbėti su mokiniu ir spręsti tą klausią mokykloje ar savivaldos lygmenyje, jei yra problemų“, – sakė J. Šiugždinienė.

Ministrės spaudos konferencijoje taip pat priminė tarptautinių organizacijų naudojamą ženklą, kuriuo smurtą patiriantys žmonės raginami pranešti, jog jiems riekia pagalbos: pakeliama ranka, iš pradžių užlenkiamas nykštys, o po to kiti pirštai sugniaužiami į kumštį.

„Šis ženklas reiškia, kad asmuo patiria smurtą ir jis prašo pagalbos, pamatę tokį ženklą nebūkime abejingi, nelaukime baisesnių pasekmių, reaguokime“, – sakė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Ministrė taip pat teigė, kad pačioje karantino pradžioje pastebėtas smurto artimoje aplinkoje atvejų didėjimas, taip pat keičiasi smurtautojo paveikslas.

„Smurtautojai dažniausiai yra paveikti ilgalaikio girtavimo pasekmių, smurtauja suaugę vaikai ir anūkai prieš savo tėvus ir senelius, dažniau smurtauja pagyvenusios moterys ir paaugliai, taip pat psichikos sutrikimų turintys asmenys“, – sakė A. Bilotaitė.

Anot jos, nuo smurto dažniausiai nukenčia darbingo amžiaus moterys, tačiau taip pat auga smurtas ir prieš vyrus.

Policijos departamento duomenimis, dėl smurto artimoje aplinkoje pernai užregistruoti nusikaltimai sudarė 16,8 proc. visų užregistruotų nusikaltimų, metais anksčiau jie sudarė 16,2 procento.

Nuo smurto artimoje aplinkoje pernai nukentėjo 7332 žmonės, 62 proc. jų buvo miestų gyventojai. 80 proc. suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 79,5 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio.

Policijos atstovai yra teigę, kad ryškus smurto artimoje aplinkoje atvejų augimas buvo pastebėtas pirmojo karantino metu pernai pavasarį, o antrojo karantino metu situacija stabilizavosi.

The post Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė: planuojama įteisinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį appeared first on LAIKMETIS.