„Čia ne pertvarka, čia Viešojo saugumo tarnybos likvidacija, kuriai trukdė buvęs VST vadovas Ričardas Pocius. Jį atleidus šitas planas parengtas įgyvendinti ir įgyvendinama tokiais keistais argumentais, slepiant pagrindinį tikslą: matyt, reikalinga šitos tarnybos žmogiškaisiais resursais užkaišioti skylėtą policiją, kuri nesugeba šiandien vykdyti tinkamai savo funkcijų“, – BNS penktadienį sakė S. Skvernelis.

Vidaus reikalų ministrės įvardintą poziciją, kad į policiją įjungta Viešojo saugumo tarnyba liktų ginkluotųjų pajėgų dalimi, S. Skvernelis sako esant demagogija. 

„Tos demagogijos, kad dalis policijos karo atveju gali išlikti krašto apsaugos sistemos dalimi, neatitinka elementarių tarptautinių konvencijų. Tai planinis likvidavimas, veikimas prieš valstybės saugumo interesus“, – siūlymą kritikavo S. Skvernelis, anksčiau ėjęs generalinio policijos komisaro ir vidaus reikalų ministro pareigas.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) atstovas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad VST likimas ginkluotųjų pajėgų dalimi yra būtinas, nors pripažįsta, kad dėl atitikimo europiniams teisės aktams gali kilti keblumų.

„Ta raudona linija, kurią aš iškėliau iš anksto prieš kelis mėnesius dėl VST ateities, aiškiai konstatavau, kad šis pajėgumas turi likti ginkluotųjų pajėgų dalimi, šitai aš išgirdau, kad esame išgirsti, tai yra geras ženklas, bet kaip tai atrodys praktikoje, aš noriu pamatyt“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

„Vėlgi, turėkim galvoj įvairias Europos konvencijas, kad policija ginkluotųjų pajėgų dalimi negali būt, tai kaip bus sureguliuota teisiškai, įdomi detalė ir ją reikės nagrinėti, šiuo atveju detalėse gali slypėti ir esmė“, – pridūrė konservatorius.

Nežinau, ar čia ministrės žadėtas planas po nelabai pavykusių riaušių prie Seimo, kai, galima sakyt, nebuvo  normaliai suvaldyta situacija, ir man norisi pamatyti visą planą

Socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė, kad techniniam VST jungimui prie policijos nepritartų, o pačią pertvarką vertins, kai matys konkrečius projektus.

„Nežinau viso plano, bet prieš 16 metų sukurta tarnyba buvo planuojama kaip savarankiška, kad atliktų kelias funkcijas – strateginių objektų apsaugą, konvojavimą, riaušių malšinimą pataisos namuose ir viešose vietose. Nežinau, ar čia ministrės žadėtas planas po nelabai pavykusių riaušių prie Seimo, kai, galima sakyt, nebuvo  normaliai suvaldyta situacija, ir man norisi pamatyti visą planą“, – sakė J. Sabatauskas.

Jis teigė nepritarsiąs pertvarkai, jei „tik bus pasiimti asignavimai ir tarnyba įlieta į policiją“.

„Bet jei išliks kaip daugmaž savarankiškas padalinys, aišku, savarankiškumas toks, kad atlieka funkcijas, kurios numatytos, o riaušių malšinimo be bendradarbiavimo su policija ir neišeina, (galima svarstyti), bet norisi pamatyti visą planą“, – kalbėjo socialdemokratas.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Jonas Jarutis sakė pertvarkai nepritariantis, manantis, kad frakcijoje toks siūlymas paramos irgi nesulauks.

„Aš nepritariu tai pertvarkai, manau, ir mūsų frakcija nepritars, komitete NSGK svarstėme, ta idėja tokia keistoka, gal šiek tiek susijusi su generolo R. Pociaus istorija. Manome, kad pavojinga būtų sutelkti tas dvi skirtingas institucijas vienose rankose. Tarnybos vykdo skirtingas funkcijas, aišku, kalbų mes buvom girdėję, bet kad tai taps kūnu, reikia daugiau informacijos, ką sujungia, kokiais principais“, – BNS sakė „valstiečių“ atstovas NSGK.

Viešojo saugumo pareigūnų profesinės sąjungos vadovas Andrius Bareika BNS sakė nerimaujantis, kokią įtaką pertvarka turės pareigūnams, ar nepridės papildomų funkcijų, ar jie tam bus tinkamai paruošti.

„Kaip profesinės sąjungos atstovas aš pergyvenčiau dėl pareigūnų, ką jie iš naujo turės daryt, ar jie bus tinkamai paruošti. Iš esmės priekaištai pareikšti tarnybai – esą negerai saugo objektus, dar kažką minėjo – nemanau, kad labai pagrįsti“, – sakė A. Bareika.

Vidaus reikalų ministerija penktadienį pristatė planą Viešojo saugumo tarnybą integruoti į Lietuvos policiją, kartu nustatant, kad ji išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad esamos VST struktūros pagrindu siūloma suformuoti specializuotą policijos padalinį, užtikrinant VST nustatytų uždavinių įgyvendinimo tęstinumą, esamas funkcijas ir identitetą.

Pernai rudenį iš pareigų atleidus VST vadą R. Pocių kai kurie valdantieji svarstė, kad šią tarnybą būtų galima prijungti prie policijos.

R. Pocius pareigas šalių susitarimu paliko spalį. Jis tokį sprendimą sakė priėmęs, kilus įtampai tarp jo ir vidaus reikalų ministrės.

Vėliau jis apkaltino VRM vadovybę netinkamai malšinus užpernai rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes. A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą. 

The post Opozicija kritikuoja VST jungimą prie policijos, vadina tai likvidacija appeared first on LAIKMETIS.

„Laikas bėga, atsakymų į klausimus, kurie buvo iškelti, nėra. Dabar matome reakcijas iš Europos Komisijos, iš Europos sostinių, tai vėlgi Lietuvos interpretacija, reikia eilinį kartą tą pripažinti, yra išsišokimas iš bendros Europos Sąjungos politikos ir, matyt, Europos Komisija priims vienokį ar kitokį sprendimą“, – penktadienį Žinių radijui sakė jis.

„Tiesiog buvo eilinį kartą pasinaudota situacija, interpretuotas vienoks ar kitoks sprendimas ir tiesiog iššautas nekomunikuojant“, – teigė S. Skvernelis.

Jo teigimu, Vyriausybė padarė „milžiniškų komunikacijos problemų“, aiškindama apie sankcijų Kaliningrado tranzitui vykdymą.

Jo teigimu, Vyriausybė padarė „milžiniškų komunikacijos problemų“, aiškindama apie sankcijų Kaliningrado tranzitui vykdymą

Birželio 17-ąją įsigaliojus ketvirtajam Europos Sąjungos sankcijų paketui, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remdamasi Europos Komisijos (EK) išaiškinimu.

Maskva pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku. 

Reaguodama į situaciją, Europos Komisija šiuo metu rengia atnaujintas gaires dėl sankcijų.

Prezidentūroje pirmadienį susirinkę šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“, konsultuojantis su EK.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį teigė, jog Lietuva išsakė nemažai pastabų EK, rengiančiai naujas gaires dėl to, kaip ES sankcijos Rusijai turėtų būti įgyvendinamos prekių tranzitui į Kaliningradą.

The post S. Skvernelis: Dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui Lietuva išsišoko iš ES politikos appeared first on LAIKMETIS.

„Mūsų partijos valdyba svarstė susitarimo projektą dėl užsienio politikos, mes jo nepasirašysime, jei jis nebus koreguojamas“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras.

Buvusio premjero teigimu, jame yra „daugybė nuostatų“, kurioms partija negali pritarti.

„Pirmiausia, mūsų partijos nuomone, yra ne tas akcentas įdėtas. Manome, kad Lietuvos ir jos žmonių interesai užsienio politikos srityje yra prioritetiniai. Daugiau ten kalbama apie vertybinius dalykus, nors tie vertybiniai dalykai nėra apibrėžti“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Labai brukamos Vakarų liberaliosios demokratijos nuostatos. O kas tai yra, matome dabar konflikte Ukrainoje. Vakarų liberalios demokratijos kai kurios siūlo Ukrainai atiduoti agresoriui savo teritorijas, aplaistytas žmonių, vaikų krauju“, – pridūrė jis.

Vakarų liberalios demokratijos kai kurios siūlo Ukrainai atiduoti agresoriui savo teritorijas, aplaistytas žmonių, vaikų krauju

Politikas teigė, kad susitarime taip pat yra „buitinių, techninių darbo grupių subūrimas“. Pasak jo, to susitarime neturėtų būti. Parlamentarui taip pat kliūva tam tikros nuostatos, pavyzdžiui, dėl Taivano.

„Aš pasigendu sprendimų priėmimo mechanizmo tame susitarime, kad nebūtų, kaip buvo su Taivanu – viena politinė partija nusprendė ir padarė“, – sakė parlamentaras.

S. Skvernelio teigimu, susitarime „pamirštama, kad turime lietuvius, gyvenančius Lietuvos etninėse žemėse“.

„Tiek Lenkijos lietuviai, tiek lietuviai gyvenantys Karaliaučiaus srityje, tiek Baltarusijoje. Apie juos neužsimenama. Strategijos jų atžvilgiu nėra“, – aiškino politikas.

Pasak „Vardan Lietuvos“ vadovo, pastabų susitarimui esama ir daugiau. Vis dėlto jis teigė manąs, kad nesutarimai – išsprendžiami.

S. Skvernelis taip pat nurodė, kad kiti susitarimai – dėl nacionalinio saugumo ir švietimo – yra tinkami.

The post S. Skvernelis apie partijų susitarimą dėl užsienio politikos: kalbama apie vertybes, o ne apie Lietuvos interesus appeared first on LAIKMETIS.

Tapti partijos pirmininku pretenduoja Seimo frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis, parlamentaras Vytautas Bakas, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė bei Marijampolės moksleivių kūrybos centro vadovė Beata Valungevičienė.

Partijos pirmininką Demokratų sąjunga rinks šeštadienį Palangoje vyksiančiame steigiamajame suvažiavime, vadovas bus renkamas trejų metų kadencijai.

„Šiandien svarbiausia yra tai, kad per kelis mėnesius žmonės iš visos Lietuvos susibūrė į naują ir stiprią politinę bendruomenę. Džiaugiamės, kad turime partijai įkurti reikalingą steigėjų skaičių ir jį viršijame“, – pranešime spaudai cituojamas Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

Per steigiamąjį suvažiavimą taip pat numatyta išrinkti atstovus į kitus partijos valdymo organus – aštuonis pirmininko pavaduotojus, 29 valdybos narius, po šešis Etikos ir skaidrumo komisijos bei Kontrolės komisijos narius.

Šiandien svarbiausia yra tai, kad per kelis mėnesius žmonės iš visos Lietuvos susibūrė į naują ir stiprią politinę bendruomenę

Pasak pranešimo, kandidatūras į partijos valdymo organus, įskaitant ir pirmininko pareigas, galėjo teikti visi steigėjai. Per praėjusią savaitę iš viso paraiškų gauta beveik 100.

Pasak pranešimo, tapti šios partijos steigėjais jau užsiregistravo daugiau kaip 2,5 tūkst. žmonių.

Suvažiavimą rengia 14 Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių, pirmieji politinės partijos iniciatoriai – S. Skvernelis, V. Bakas, Zigmantas Balčytis, Rima Baškienė, Algirdas Butkevičius, Domas Griškevičius, Linas Kukuraitis, Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Laima Nagienė, Lukas Savickas, Algirdas Stončaitis, Zenonas Streikus ir Tomas Tomilinas.

Anksčiau dauguma šių politikų priklausė arba rinkimuose dalyvavo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tačiau iš jos pasitraukė pernai rugsėjį, teigdami, kad nenori dalyvauti „skaldymo ir konfliktų skatinimo politikoje“.

S. Skvernelis praėjusią kadenciją vadovavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos su koalicijos partneriais suformuotai Vyriausybei.

The post S. Skvernelio partijoje - pirmininko rinkimai appeared first on LAIKMETIS.

V. Targamadzė BNS patvirtino trečiadienį parašiusi pareiškimą dėl pasitraukimo iš socialdemokratų, o naujoje frakcijoje ji sako būsianti naudingesnė švietimo sektoriui.

„Mano partija tai yra švietimas, aš esu švietimo dalis, savo mokslinę, pedagoginę veiklą visada siejau su švietimu, ir aš visada ieškau galimybių, kaip galėčiau kuo geriau švietimui pasitarnauti, ir čia matau didesnes galimybes“, – BNS sakė V. Targamadzė.

Pirmasis apie V. Targamadzės perėjimą į Demokratų frakciją pranešė naujienų portalas alfa.lt.

„Kiekviena partija turi savo ideologines nuostatas, ir šioje frakcijoje yra žmonių, kurie yra įvairų pažiūrų, o švietime taip pat ir dirba, ir mokosi, ir švietimu taip pat rūpinasi įvairių pažiūrų žmonės, ir jeigu žmonės sugeba susitarti frakcijoje, būdami įvairių pažiūrų, tikėtina, kad ir švietime man bus daugiau galimybių telkti pajėgas ir savo tiek mokslinę, tiek bendrą politinę patirtį panaudoti švietimo judėjimui pozityvia linkme“, – kalbėjo parlamentarė.

Ji taip pat teigė socialdemokratus paliekanti ne dėl ideologinių skirtumų: „Kadangi esu ne partijos narė, man jokio spaudimo nebuvo balsuoti vienaip ar kitaip ar reikšti savo pažiūras, aš niekada jų neslėpiau“.

„Kadangi esu ne partijos narė, man jokio spaudimo nebuvo balsuoti vienaip ar kitaip"

„Visada žmogus turi žiūrėti, sverti, racionaliai mąstyti, kur tu gali būti naudingesnis švietimui, nes vis dėlto aš atėjau kaip švietimo specialistė ir negaliu atitrūkti ir nuo savo įdirbio, kokį turėjau, ir mokslinį, per pedagoginį, ir ekspertinį, ir manau, kad būtent šito (Demokratų) frakcijoj man bus didesnės galimybės“, – tvirtino Seimo narė.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas komentuodamas situaciją sako, kad V. Targamadzė nėra partijos narė, todėl, anot jo, „gali rinktis tokią frakciją ar partiją, kurioje mato geresnes galimybes įgyvendinti savo planus bei idėjas“.

„Dėkojame už bendrą darbą ir linkime sėkmės tolimesniuose planuose“, – apie V. Targamadzės išėjimą BNS sakė G. Paluckas.

V. Targamadzė į Seimą išrinkta su Socialdemokratų partijos sąrašu, tačiau nėra partijos narė. Jai išėjus, Seimo Socialdemokratų partijos frakcija sumažės iki 12 narių.

„Valstiečius“ palikusių S. Skvernelio bendražygių suburta Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ su nauja nare išaugs iki 15 atstovų.

„Vardan Lietuvos“ frakciją įkūrę politikai sausio pabaigoje šaukia steigiamąjį partijos suvažiavimą.

The post Skvernelis toliau stiprėja: Seimo narė V. Targamadzė iš socialdemokratų pereina į frakciją „Vardan Lietuvos“ appeared first on LAIKMETIS.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyta 15 naujų COVID-19 atvejų, mirčių neužfiksuota. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 31. Ligoninėse gydomi 164 COVID-19 pacientai, iš jų 33 – reanimacijoje. Pirmąją skiepo dozę per parą gavo 583 žmonės.

* Rusijoje per parą užfiksuota per 21,6 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, Maskvoje ir Sankt Peterburge fiksuoti nauji paros mirčių rekordai. Europos futbolo čempionato organizatoriai Sankt Peterburge sako, jog penktadieninis turnyro ketvirtfinalis vyks taip, kaip suplanuota.

* Sugriežtinti reikalavimai į Ispaniją keliaujantiems britams: jie privalės turėti arba vakcinaciją įrodantį dokumentą, arba neigiamą testą.

* Dėl kontakto su COVID-19 sergančiu ginkluotųjų pajėgų vadu izoliuojasi Jungtinės Karalystės kariuomenės vadai ir gynybos sekretorius.

* Praėjus vos porai dienų po Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo, Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis susirgo COVID-19. Jis yra paskiepytas tik pirmąja vakcinos doze. Nė vienas iš kitų 26 Europos Sąjungos lyderių nelaikomi turėjusiais rizikingą kontaktą.

* Indonezijoje per pastarąją užfiksuota daugiausiai iki šiol COVID-19 atvejų – per 21 tūkst.

Landsbergio statusas. Seime siūloma valstybės vadovo statusą suteikti buvusiam Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Įstatymo projektą įregistravo valdančiųjų atstovai, tarp kurių – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pats V. Landsbergis sako, kad pripažinti šias pareigas ėjusį žmogų šalies vadovu yra valstybės prestižo reikalas. Opozicija, jos lyderio Sauliaus Skvernelio teigimu, siūlymo greičiausiai nepalaikys.

„Air Baltic“ laimėjimas. Bankrutavusi skrydžių bendrovė „FlyLAL“ neatgaus daugiau nei 16 mln. eurų iš Latvijos oro bendrovės „Air Baltic“ už neva pažeistą  konkurenciją ir įmonės išstūmimą iš rinkos, nutarė Lietuvos apeliacinis teismas. 2016-ųjų Vilniaus apygardos teismo nutartį, pagal kurią „Air Baltic“ turėjo sumokėti 16,1 mln. eurų, apeliacinis teismas naikina jau antrą kartą – vasarį ją nagrinėti iš naujo grąžino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Ligoninės vadovas. A. Dulkys pranešė pradedantis Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos atšaukimą iš pareigų po nepalankių patikrinimo išvadų. Speciali komisija nustatė, jog vadovas neužtikrino nediskrimuojančių darbo sąlygų. Patikrinimas buvo pradėtas po atleistos ligoninės medikės savižudybės.

Premjero pasitraukimas. Balsavimą dėl nepasitikėjimo pralaimėjęs Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas atsistatydino iš pareigų. Jis traukiasi po konflikto su vyriausybe rėmusią Kairiąja partija po pralaimėto balsavimo dėl nepasitikėjimo.

Pratęstas susitarimas. Lamanšo sąsiauryje tarp Jungtinės Karalystės esanti Džersio sala trims mėnesiams pratęsė pereinamąjį žvejybos susitarimą su Europos Sąjunga, kuris leis bloko laivams žvejoti Džersio vandenyse. Ankstesnis susitarimas galiojo iki birželio pabaigos.

Uždrausta birža. Jungtinė Karalystė didžiausiai pasaulyje kriptovaliutų biržai „Binance“ šalyje uždraudė vykdyti bet kokią veiklą. Tai – viena griežčiausių priemonių visame pasaulyje, nukreiptų prieš „Binance“.

The post Svarbiausi birželio 28 - osios d. įvykiai appeared first on LAIKMETIS.