Štai neseniai „pažangioji studentija“ už su oficialia pozicija nesuderinamos nuomonės reiškimą prašė pašalinti iš darbo VDU dekaną Šarūną Liekį. Pradėjus aiškintis, „studentai“ nėrė į krūmus: bijo prisipažinti esantys naujųjų laikų komjaunuoliai. Pamenate, kaip „Šuns širdyje“ – mi k vam, profesor (lietuvių k. - mes pas jus, profesoriau).

O aš tęsiu tai, ką žadėjau: straipsnis apie tai, kaip atrodo mūsų valstybės finansai ir naujai siūlomos išlaidos gynybai. Ne, ne apie tai, kad mūsų valdžia nusprendžia išleisti ketvirtį visų metinių mūsų pajamų, net nežinodama, ką pirks. (Įsivaizduokite, kad einate į prekybos centrus ir sprendžiate ne tai, kokių maisto produktų jums šiandien reikia, bet kiek išleisti ketvirtį metinių savo pajamų – tiesiog maistui). Šiame straipsnyje aprašysiu kaip tas išlaidas siūlo finansuoti mūsų valdžia ir ką tokie sprendimai atneš Lietuvai.

Per pastarąjį mėnesį prisiūlyta įvairių priemonių, kuriomis tariamai galima būtų finansuoti tas išaugusias gynybos išlaidas (Lietuvos banko pelningumo didinimas, gyventojų indėlių „įdarbinimas“ ir t.t.). Visos šios priemonės pernelyg menkos ir neryžtingos. Todėl, kaip ir sakiau prieš mėnesį, viskas susiveda į vienintelį vardiklį – skolintis. Ir daug daugiau nei leidžia tvarus biudžeto planavimas. O skolų niekas nemėgsta – mums jas su palūkanomis reikės grąžinti.

Todėl mums, liaudžiai, skola pateikiama aptakiau – „Lietuva prašo Europos Sąjungos nuosaikiau vertinti Mastrichto kriterijus“ ir sudaryti sąlygas skolintis iš Europos investicijų banko. Kad Europa į mūsų prašymą įsiklausytų, Prezidentas dar ir medalį p. Uršulei įteikia. Spėju, įsiklausys, bet ar nuo to mums, Lietuvai, nors kiek ramiau?

Kas gi tie Mastrichto kriterijai? Iš penkių pasirinksiu šiuo aspektu svarbiausius du ir paaiškinsiu, kaip jie skaičiuojami ir ką reiškia. Valstybės skolos rodiklį ir viešųjų finansų deficitą.

Kai visas dėmesys skiriamas pačių sukurtai, bet neegzistuojančiai tikrovei ir tos „tikrovės“ propagandai, realybė lieka paraštėse.

Pirmasis, valstybės skolos rodiklis – tai yra bendras skolos likutis, kurį Lietuva – tai yra mes visi – esame skolingi. Jis yra skaičiuojamas santykyje su bendruoju vidaus produktu arba, paprasčiau kalbant, procentas nuo valstybės ekonominio pajėgumo. Kuo pajėgesnė ekonomiškai valstybė (kuo daugiau pritraukiame investicijų ir sukuriame prekių bei paslaugų), tuo daugiau skolų valstybė gali prisiimti ir jas saugiai grąžinti. Pagal Mastrichto kriterijų leidžiamas skolos dydis – 60 procentų nuo bendrojo vidaus produkto. Pavyzdžiui, Lietuvos 2024-ųjų BVP – 78 milijardai, todėl mūsų leistina maksimali skola – 60 procentų arba 47 milijardai.

Iš tiesų 2024-aisiais mūsų valstybės skola buvo 38 procentai nuo BVP arba beveik 30 milijardų. Pagal 2025-ųjų suplanuotą ir patvirtintą biudžetą mūsų skola augs daugiau nei 5 procentais ir sudarys 36 milijardus arba 44 proc. nuo BVP. Dėmesio, taip sparčiai augančioje skoloje dar neįskaičiuotos tos naujosios gynybos išlaidos!

Tokiais tempais auginant valstybės skolą, socialdemokratai, demokratai ir Nemuno aušra, baigdamos kadenciją, pasieks, o gal net ir viršys 60 procentų nuo BVP. Primenu, čia be jokių papildomų išlaidų gynybai. Pridėkite tuos keletą papildomų milijardų gynybai kasmet, ir per ketverius metus 60 procentų ramiausiai viršysime. Ir jokio skirtumo, ar Europa leis šį rodiklį viršyti, ar ne – mokėti palūkanas ir grąžinti turėsime mes ir mūsų vaikai.

Antrasis valstybės tvariems finansams svarbus Mastrichto kriterijus – viešųjų finansų arba valdžios sektoriaus deficitas. Paprastai kalbant tai yra rodiklis, kiek per vienerius metus valstybė gali papildomai skolintis, jei jos išlaidos viršija pajamas. Šis rodiklis taip pat santykinis (skaičiuojamas kaip procentas nuo BVP) ir pagal Mastrichto kriterijų leidžiamas maksimalus 3 procentų dydis nuo BVP.

Šiais metais patvirtintame biudžeto projekte – jis lygiai toks ir yra: maksimalus 3-jų procentų deficitas. Tai yra mes būsime priversti papildomai skolintis 3 procentus nuo BVP arba 2,5 milijardo eurų. Ir vėlgi, šie skaičiai yra neskaitant jokių naujų planuojamų išlaidų gynybai. Vėlgi, prie šių skaičių pridėkite, tarkime, porą milijardų papildomos skolos per metus ir gausite tokią puokštę skolos, kad 2028-aisiais, baigiant naujosios valdžios kadenciją, skolos dydis viršys visus tvaraus finansavimo limitus. Ką bekalbėti apie skolos aptarnavimą – palūkanas, kurios pridėjus tuos kelis milijardus skolos, pačios perkops milijardą eurų.

Valdžios ekonomistai gali Jus raminti: augantis bendrasis vidaus produktas didins skolos limitą, todėl 60 proc. nuo BVP rodiklio neviršysime. Bet tai tik prielaida, jei Lietuvos ekonomika ženkliai augs. O pagrindo tokioms prielaidoms paprasčiausiai nėra. Šiemet jau padidinome mokesčius. Tiek verslams (pelno mokestis), tiek vartotojams (akcizai kurui ir pan.), pastarieji, beje, įtakoja visą ekonomiką ir prekių kainų augimą.

Šiems metams padidėjusi infliacija – garantuota. Valdžia grasina mokesčius pavasarį dar kartą didinti, nes trūksta biudžeto pajamų gynybai. Klausimas, ar tų mokesčių iš ties surinks daugiau, ar priešingai, traukiantis ekonomikai mokesčių surinkimas (ir biudžeto pajamos) mažės. Juk ekonomikos vadovėliai sako: mokesčių kėlimas stabdo, o ne skatina ekonomiką. Neaugant ekonomikai, dar labiau augs skolos rodikliai, o biudžetas negaus suplanuotų pajamų.

Ekonomikos elementorius primena, kai nori didinti vienos rūšies išlaidas, bet didinti išlaidų neleidžia pajamos, o skolintis negali, būtina mažinti kitos rūšies išlaidas. Tą žino kiekvienas verslininkas, ką jau bekalbėti apie aukštuosius ekonomistus. Kitaip tariant, būtina vienas išlaidas pakeisti kitomis. Tačiau mažinti išlaidų ir biurokratijos valdžia nenori. Lieka „užskolinti“ valstybę ir uždėti naujais mokesčiais, nepaisant perspėjimų, kad ekonomika nugrims į recesiją.

Sakote, be reikalo gąsdinu? Tarptautinė finansinių reitingų agentūra S&P yra pateikusi tris scenarijus Europos valstybėms, kaip atrodys jų viešieji finansai didinant išlaidas gynybai. Padidinus išlaidas gynybai iki 5 procentų nuo BVP mūsų viešųjų finansų deficitas išauga iki - 4.6 procento. Skaičiuota dar tais laikais, kai nebuvo padidintos išlaidos kitiems valstybės poreikiams, jau dabar šis skaičius būtų gerokai didesnis, ką jau bekalbėti apie 6 procentus.

Keista, kad tų scenarijų ir analizės nesigirdi iš mūsų garsiųjų ekonomistų. Suprantu, tema nepataiko į oficiozą. Akivaizdu, todėl ir jokių rimtų diskusijų nevyksta. Valdžia pasikeitė, bet viskas po senovei: diskutuojama tik apie tai, kas leidžiama ir patinka valdžiai. Prisišnekėsi, žiūrėk, paramos neperves ar iš darbo išmes.

The post Ignas Vėgėlė. Apie augančią valstybės skolą ir grėsmes įsisukti į skolos spiralę appeared first on LAIKMETIS.

Pasak ekspertų, šis naujasis teisės aktas kai kuriems asmenims taps stipria paskata stoti į pajėgų gretas tuo metu, kai Rusija ieško naujų būdų verbuoti kovotojus beveik trejus metus trunkančiam konfliktui, kuriame jos kariuomenė yra patyrusi didelių nuostolių.

Pagal naująjį teisės aktą, asmenys, kurie po gruodžio 1 dienos pasirašys vienerių metų sutartį kovoti Ukrainoje, galės atsikratyti turimų blogų skolų. Įstatymas taip pat taikomas jų sutuoktiniams.

Įstatymas susijęs su skolomis, dėl kurių iki 2024 metų gruodžio 1 dienos buvo išduotas teismo įsakymas dėl išieškojimo ir pradėtas vykdymo procesas.

Bendra negrąžintų skolų suma, kuri gali būti padengta, yra 10 mln. rublių, t. y. apie 96 tūkst. JAV dolerių (92,2 tūkst. eurų) pagal dabartinį kursą.

Parlamentas įstatymo projektui pritarė šio mėnesio pradžioje.

Teisės aktas daugiausia rūpės jaunesniems kovinio amžiaus rusams, nes paskolas dažniausiai turi sulaukusieji 30-ies ir jaunesni.

Rusijoje šiuo metu galioja itin didelės paskolų palūkanų normos, o daugelis rusų beveik neturi santaupų grynaisiais pinigais, nors būsto savininkų dalis yra palyginti didelė.

„Anksčiau (kariaujantiesiems) buvo numatyta tik galimybė atidėti paskolų grąžinimą“, – platformos „Telegram“ kanalui „Važnije istorii“ (Svarbios istorijos) sakė Sergejus Krivenka iš žmogaus teisių gynimo organizacijos „Pilietis. Kariuomenė. Įstatymas“.

Naujasis teisės aktas taikomas šaukiamiesiems į nacionalinę karinę tarnybą ir tiems, kurie mobilizuojami į vadinamąją specialiąją karinę operaciją, sakė S. Krivenka.

Šauktiniai negali būti siunčiami į fronto liniją, bet gali pasirinkti pasirašyti sutartį dėl stojimo į profesionaliąją kariuomenę ir būti išsiųsti kariauti į Ukrainą.

Rusijos valdžia „stiprina motyvaciją pasirašyti sutartį“, platformoje „Telegram“ parašė politikos analitikas Georgijus Bovtas.

Įstatymas suteikia „dar vieną būdą atsikratyti nepakeliamos kredito naštos, bent jau keliems šimtams tūkstančių žmonių“, pažymėjo jis.

Daugiau kaip 13 mln. rusų turi tris ar daugiau paskolų, parodė praėjusį mėnesį paskelbta centrinio banko ataskaita, apimanti šių metų pirmuosius du ketvirčius. Palyginti su tuo pat praėjusių metų laikotarpiu, šis skaičius išaugo 20 procentų.

Vidutinė tris ar daugiau paskolų turinčių asmenų skolos suma yra 1,4 mln. rublių (13,400 tūkst. JAV dolerių pagal dabartinį kursą, 12,8 tūkst. eurų).

Daugelis pradeda nuo banko paskolos, o vėliau kreipiasi dėl kitų paskolų į mikrofinansų organizacijas.

Rusai, tarnaujantys fronte, jau dabar gauna gerokai didesnį užmokestį nei vidutiniškai šalyje.

Ukrainoje taip pat galioja teisės aktai, leidžiantys kovojantiems asmenims gauti lengvatines paskolų sąlygas ir kai kuriais atvejais nurašyti skolas.

The post Rusams, nusprendusiems vykti kovoti Ukrainoje, bus nurašomos skolos appeared first on LAIKMETIS.

V. Čmilytė-Nielsen su sutuoktiniu turi įvairaus turto už maždaug 1 mln. 29 tūkst. eurų ir skolų už 67 tūkst. eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene deklaravo turto už maždaug 766 tūkst. eurų, skolų – už 27 tūkst. eurų.

Premjerės Ingridos Šimonytės turto deklaracija kukliausia. Ji turi 329 tūkst. eurų vertės tuto ir skolų už 46 tūkst. eurų.

The post Turtingiausia tarp šalies vadovų - V. Čmilytės-Nielsen šeima appeared first on LAIKMETIS.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Justas Džiugelis čia įžvelgia populizmą prieš rinkimus, o Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė sako, jog tokiu atveju pritrūktų lėšų svarbiems socialiniams projektams. Tačiau abu politikai sutinka, kad pataisos svarstytinos, kad skolų problemos „nebūtų marinuojamos“.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad pasiūlymas yra deklaratyvus ir nesprendžia skolingų gyventojų problemos masto, nes dauguma tokių yra nedirbantys asmenys. 

M. Lingė BNS akcentavo ministerijos inicijuojamas pataisas, kuriomis siūloma mažinti atskaitymus iš atlyginimų už skolas: „Kad ta našta nebūtų varginanti“.  

Jis taip pat pabrėžė, kad savivaldybėms leidus dengti skolas dirbantiems gyventojams, joms gali pritrūkti lėšų kitoms socialinėms programoms. 

„Neretai stebime, kad esant lėšų trūkumui nebėra galimybės plačiai pasirinkti, kam nukreipti sutaupytas lėšas, ir neretai nutinka, kad kai kurios sritys nepakankamai finansuojamos, nes prioritetai arba būna į kažką labai sukoncentruoti, arba kai kurioms priemonėms neužtikrintas finansavimas“, – kalbėjo M. Lingė.   

Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė taip pat teigė, kad savivaldybei galėtų pritrūkti lėšų paramai, nors įsiskolinusiems žmonėms tai būtų gera žinia. 

„Iš gyventojo, turinčio skolų, pozicijos, tai galbūt gera žinia. Savivaldybei tai papildoma finansinė našta, nes išaugus komunalinių paslaugų (centralizuoto šildymo, kieto kuro ir kt. energetinių išteklių) kainoms, valstybei kasmet didinat valstybės remiamas pajamas, didėja socialinių pašalpų ir kompensacijų dydžiai, todėl kyla grėsmė, kad gali pritrūkti lėšų piniginei socialinei paramai“, – BNS teigė Kauno atstovė. 

„Manome, kad ši siūloma įstatyme pataisa, neskatintų gyventojų ieškoti galimybių savarankiškai padengti įsiskolinimų ir integruotis į darbo rinką“, – pridūrė E. Kačiulienė.

J. Džiugelis BNS sakė manantis, kad tokiu pasiūlymu kišamasi į savivaldos reikalus: „Politikai akcentuojame, kad savivalda turi būti nepriklausoma, ir tuo pačiu teikiame pataisas, kurios tą autonomiją varžo“. 

Jis mano, kad pasiūlymas vis tik galėtų būti svarstomas, tačiau šiuo klausimu svarbi Savivaldybių asociacijos nuomonė.  

Asociacija BNS pataisų nekomentavo. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlymą vadina pertekliniu.

„Savivaldybės turi teisę, įvertinus individualią asmens ar šeimos situaciją, skirti socialinę paramą asmenims, turintiems įsiskolinimų, t. y. teikti socialinę paramą kitais (...) atvejais, pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę ar sąlyginę pašalpą, apmokėti skolą už būstą ir kitais atvejais“, – komentare BNS nurodė ministerija. 

„Nepanaudotos lėšos gali būti panaudotos ir įsiskolinimams padengti tiems savivaldybės gyventojams, kurie nepajėgūs vykdyti skolinių įsipareigojimų dėl savo finansinės padėties“, – priduria ministerija.

Vis dėlto ji abejotinu vadina siūlymą skolas dengti dirbantiems savivaldybės gyventojams.

„Piniginės socialinės paramos gavėjui įsidarbinus ir gaunant darbo užmokestį, dar visus metus nenutraukiama piniginė socialinė parama – 12 mėnesių skiriama iki įsidarbinimo mokėta socialinė pašalpa. Tai reiškia, jog dirbantys asmenys, buvę paramos gavėjai, jau yra remiami iš savivaldybių biudžetų lėšų, tokiu būdu padidinant jų disponuojamas pajamas, kurių dalį jie galėtų skirti turimų finansinių įsipareigojimų vykdymui“, – BNS teigė ministerija. 

Siekiant paskatinti įsiskolinusius gyventojus dirbti legaliai, ministerija žada siūlyti tris kartus – iki 10 proc. sumažinti atskaitomą sumą, o ilgalaikius bedarbius pirmus jų darbo metus apskritai atleisti nuo skolų mokėjimo. 

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos iniciatoriai – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis, Algirdas Butkevičius ir kiti – sako, kad 2020 metais 14 proc. darbingo amžiaus žmonių turėjo įsiskolinimų.

Valstybės duomenų agentūros balandžio 20-osios duomenimis, iš 207 tūkst. skolininkų apie 145 tūkst. (70 proc.) nedirbo.  

2022 metais Lietuvos banko apklausoje 6 iš 10 namų ūkių nurodė, kad jų finansiniai įsipareigojimai yra našta, o pagrindinė priežastis jų nevykdyti yra kasdienių išlaidų padidėjimas.

Dabar žmogaus skoloms padengti galima išskaičiuoti iki 30 proc. jo atlyginimo, mažesnio už minimalią algą (840 eurų iki mokesčių), ir iki 50 proc. – didesnio už MMA.  

The post Kritikuojami siūlymai dirbančių žmonių skolas dengti iš savivaldos lėšų appeared first on LAIKMETIS.

„Jeigu žmogus ilgą laiką nedirbęs, bet jeigu pradeda dirbti, pirmus metus jam nebūtų išskaitų, o paskui jos būtų mažesnės. Bus mūsų siūlymas, kad iki minimalios algos (dabar ji siekia 840 eurų iki mokesčių – BNS) išskaita būtų 10 proc., kad atlyginimas – virš minimalios, iki dviejų MMA – 30 proc., o kai didesnės sumos, jeigu žmogus daugiau uždirba, galima ir 50 proc. išskaičiuoti“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.    

Pasak jo, pernai antstoliai išieškojo apie 225 mln. eurų arba 6 proc. visų skolų. 

Ministerijos duomenimis, septyni iš 10 skolininkų oficialiai nedirba, o trys iš keturių bedarbių nurodo, kad dirbti galėtų, bet vengia dėl didelių antstolių išskaitų. 

Antstolė Svetlana Kastanauskienė sako, kad pokyčiai ir verslui ir gyventojams turės neigiamos įtakos.  

„Kartais tie, kuriems yra skolingi, yra dar blogesnėje padėtyje Tarkime, išlaikymo bylos, vadinamieji alimentai, žalos atlyginiams suluošinus sveikatą arba maitintojo netekimo atveju“, – tvirtino ji. 

Šiuo metu daugiau nei 200 tūkst. gyventojų turi pradelstų skolų, kurių bendra suma viršija 4 mlrd. eurų.

Laiku atsiskaityti su kreditoriais nesugeba kas septintas darbingo amžiaus gyventojams. 

Dabar iš skolininko, gaunančio minimalią algą išieškojimas galimas iš trečdalio algos, o jeigu alga didesnė, antstoliams tenka atiduoti pusę jos.  

The post Siekiant paskatinti įsiskolinusius gyventojus dirbti legaliai, siūlomos nuolaidos appeared first on LAIKMETIS.

Tai Jungtines Valstijas išgelbėjo nuo itin skaudžių padarinių visai pasaulio ekonomikai galėjusio turėti skolinių įsipareigojimų nevykdymo.

Trečiadienį Kongresas balsuos dėl susitarimo pratęsti vyriausybės skolinimosi įgaliojimus. Tai įvyks likus vos kelioms dienoms iki birželio 5-osios, kuomet, Iždo departamento skaičiavimais, baigtųsi vyriausybės lėšos, jei ji nebegalėtų skolintis.

Dėl to didžiausioje pasaulio ekonomikoje tikriausiai kiltų recesija.

„Po kelias savaites trukusių derybų pasiekėme esminį susitarimą“, – sakė K. McCarthy.

Respublikonų valdomų Atstovų Rūmų pirmininkas sakė, kad sekmadienį dar kartą konsultuosis su prezidentu ir prižiūrės galutinį įstatymo projekto rengimą, o Atstovų Rūmai dėl jo balsuos trečiadienį.

J. Bidenas savo pareiškime teigė, kad šis susitarimas yra „gera žinia Amerikos žmonėms, nes taip išvengta to, kas galėjo tapti katastrofišku įsipareigojimų nevykdymu, ir būtų sukėlę ekonomikos nuosmukį, sunaikinę pensijų sąskaitas ir kainavę milijonus prarastų darbo vietų“.

Nepaisant susitarimo, K. McCarthy įspėjo, kad dar reikia daug nuveikti, jog būtų gautas Kongreso pritarimas.

The post JAV didina skolos „lubas“ appeared first on LAIKMETIS.

Šį balandį beveik 230 tūkst. žmonių, kurie savarankiškai draudžiasi sveikatą, nebuvo laiku sumokėję įmokų, jų skola „Sodrai“ pasiekė 216 mln. eurų ir buvo 20 proc. didesnė nei pernai (180 mln. eurų). Praėjusių metų balandį skolų turėjo 205 tūkst. draudėjų.

Užpernai skolų turėjo 244 tūkst. žmonių, jos siekė 170 mln. eurų, o 2020-aisiais – atitinkamai 242 tūkst. ir 152 mln. eurų.

Kaip BNS informavo „Sodra“, kiekvieną mėnesį priminimus dėl PSD įmokų gauna apie 160 tūkst. gyventojų. Pranešimai siunčiami ir pirmą kartą įsiskolinusiems žmonėms, ir tiems, kurių skolos kaupiasi ilgiau.

„Atsiradus PSD skolai kad ir už kelis mėnesius, „Sodra“ siunčia raginimus sumokėti įmokas, o vėliau vykdo skolos išieškojimą, todėl paprastai nesusidaro skolos už tokį ilgą laikotarpį (penkerių metų – BNS)“, – BNS nurodė „Sodra“. 

Pasak fondo, bendra draudėjų skola auga ir dėl to, kad kaupiasi ilgalaikės išvykusiųjų į užsienį ir to nedeklaravusiųjų skolos. Tokiu atveju jiems skaičiuojamos PSD įmokos ir susidaro skola.

„Vis dėlto paprastai jie pateikia dokumentus, kad buvo drausti kitoje ES šalyje. Tuomet jiems apskaičiuotos PSD įmokos yra perskaičiuojamos ir skola dažniausiai panaikinama“, – teigia „Sodra“.  

„Sodros“ duomenimis, apie 65 proc. nuskaitytų PSD įmokų grąžinama, kai žmogus pagrindžia, kad buvo sveikatą apdraudęs ir mokėjo įmokas kitoje ES šalyje. Pernai beveik 9,9 tūkst. žmonių „Sodra“ grąžino 3,2 mln. eurų PSD įmokų.

The post Gyventojų PSD skola „Sodrai" - virš 200 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Daliai žmonių šis įstatymas gali pavirsti nemažu rūpesčiu. Kalbu apie tuos, kurie yra skolingi Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, dar kai kurioms įstaigoms ir, žinoma, tuos, kurių skolos yra perduotos išieškoti antstoliams.

Vėlgi sakysite – kokios bėdos, nes nuo gaunamo atlyginimo yra išskaičiuojama tam tikra dalis skoloms padengti, o kas lieka pervedama darbuotojui. Esate teisūs. Bet čia ir prasideda visos bėdos, kurias aprašysiu, nes pats jų turėjau ir šiuo metu turiu, o pabaigos nematyti.

Atlyginimui gauti reikalinga sąskaita banke. Tačiau tik atsidarius sąskaitą, jei esate kam nors skolingas, ji yra blokuojama. Tai vyksta automatiškai, jeigu kreditoriai arba antstoliai yra skolininką perdavę į PLAIS (Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema). Parašiau „jeigu“, bet nesitikėkite, kad bus kitaip, nes sistema veikia keletą metų, ir kreditoriai dabar nesivargina patys ieškoti jūsų sąskaitų, nes viskas vyksta automatiškai.

Negana to, kas blokuoja jūsų sąskaitą, ne visada ir suprasite. Pavyzdžiui, pamatysite įrašą „Antstolis“ ir daug skaičiukų. Koks antstolis, iš kokio pasvietės galo, neaišku. Jei norite, kad paaiškėtų, turite kreiptis į banką.

Gerai, išsiaiškinu, kas blokuoja sąskaitą. Kas toliau? Susirandu antstolių kontaktus, susisiekiu su jais (kalbėsiu apie antstolius, nes bendravau tik su jais, nežinau, kaip elgiasi kitos įstaigos). Bandau aiškinti, kad skolos dalis jau yra išskaičiuota, kad sąskaitoje tik ta dalis, kuri priklauso man. Beje, priklauso pagal įstatymą. Paprašo atsiųsti pažymą iš darbovietės apie gaunamą atlyginimą ir į kokią sąskaitą pervedama. Nusiuntus, atrodo, viskas turėtų susitvarkyti.

Pasirodo ne, sąskaita vis tiek neatblokuojama. Vėl rašau. Ir ne vieną laišką. Po paskutinio, kuriame parašiau, kad dėl šios situacijos kreipsiuosi į tam tikras įstaigas, atėjo atsakymas. Jį pacituosiu: „Informuojame, kad Jums yra areštuota banko sąskaita su laisvai disponuojama suma kartą per vieną kalendorinį mėnesį pasiimti pažymose nurodytą gaunamą darbo užmokestį.“

Ar ką nors supratote? Aš ne. Ieškau toliau ir randu. Cituoju ištrauką, paimtą iš antstoliurumai.lt svetainės: „...Sąskaitos areštas paprastai nėra panaikinamas siekiant apsaugoti išieškotojo interesus, nes į tą pačią sąskaitą gali patekti ir tokių lėšų, iš kurių išieškojimas vykdomas bendra tvarka. Tačiau nustatoma laisvai disponuojama suma (LDS), kad dalis asmens gaunamų pajamų liktų būtiniausiems poreikiams tenkinti.“

O čia ištrauka iš anstolių atsakymo į mano paklausimą apie LDS. „LDS nustatoma vienam mėnesiui. Tarkime, LDS yra 300 eurų, per mėnesį galite nurašyti nuo sąskaitos šią sumą, o jeigu bus pasinaudojama tik 200 eurų – likusius 100 eurų antstolis galės nurašyti skolos padengimui.“

Išvada: negaliu naudotis savo pinigais, kaip noriu. Privalau juos arba išleisti, arba nusiimti grynais. Kitaip jie prapuls. Na, neprapuls, bus padengta skola. Bet iš ko gyventi?

Visoje šioje kovoje už savo teises (nes pareigą mokėti skolą vykdau), yra ir daugiau keistenybių ir prasilenkimų su įstatymais, bet nenoriu dabar išsiplėsti. Manau, kad tos kovos pabaiga dar toli.

Noriu pasidalinti keliais apmąstymais. Kai visa tai prasidėjo, pagalvojau apie tuos, kurie negalės ar dėl tam tikrų aplinkybių nesugebės išsiaiškinti, kodėl jie negali naudotis savo teisėtai uždirbtais pinigais, nes ne taip lengva susigaudyti toje painiavoje. Man dar nepavyko.

Antra, noriu atkreipti dėmesį į visuomenės požiūrį apie žmones, turinčius skolų. Tik pradėjus apie tai atviriau dalintis, pamačiau, kad yra stereotipas – pats kaltas, kad esi skolingas. Bet gi yra žmonių, kurių skolos atsirado sutrikus sveikatai, atsitikus nelaimei, galų gale, verslininkai, kurių verslas dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių sužlugo. Istorijų yra labai daug ir įvairių..

Tiesiog paprašysiu – neteiskime. Pabaigai priminsiu senolių išmintį: neišsižadėk lazdos, tiurmos ir ubago terbos. Todėl gal geriau pabandykime suprasti vienas kitą.

The post Skaitytojo tema. Esi skolingas? Reiškia kaltas! appeared first on LAIKMETIS.

Pasaulio skola šiuo metu siekia 256 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tai yra aukštas lygis, į kurį viso pasaulio šalys turės atsižvelgti, dėdamos pastangas atgaivinti savo ekonomikas nuo COVID-19 sukelto nuosmukio bei spręsdamos naujų koronaviruso variantų, tokių kaip omikron, keliamus iššūkius.

„Įsiskolinimo šuolis aiškinamas poreikiu apsaugoti žmonių gyvybes, išsaugoti darbo vietas ir išvengti bankrotų bangos. Jei vyriausybės nebūtų ėmusiosi veiksmų, socialinės ir ekonominės pasekmės būtų buvusios pražūtingos", – savo tinklaraštyje parašė TVF pareigūnai, paskelbę informaciją apie fondo Pasaulinės skolų duomenų bazės atnaujinimą.

„Visgi skolos šuolis didina pažeidžiamumą, ypač griežtėjant finansavimo sąlygoms. Didelis skolos lygis daugeliu atvejų riboja vyriausybių gebėjimus remti atsigavimą bei privataus sektoriaus pajėgumus investuoti vidutinės trukmės laikotarpiu“, – pridūrė fondas.

Skolos šuolis didina pažeidžiamumą, ypač griežtėjant finansavimo sąlygoms.

Pasaulio viešosios skolos ir BVP santykis pasiekė rekordinį lygį – 99 proc. BVP, o vyriausybių skolinimuisi teko daugiau nei pusė viso praėjusių metų skolos prieaugio. Namų ūkių skola taip pat pasiekė rekordinį lygį, nurodė TVF.

Šiuo metu valstybės skolos dalis bendroje pasaulio skoloje yra pasiekusi didžiausią lygį nuo 7-ojo dešimtmečio vidurio. Pasak TVF, tai lėmė politinės priemonės, kurių imtasi prasidėjus COVID-19 pandemijai, taip pat siekiant suvaldyti 2008 metų pasaulinės finansų krizės padarinius.

Remiantis surinktais duomenimis, turtingesnėms šalims teko 90 proc. praėjusių metų pasaulio skolos prieaugio. Tose šalyse augo ir viešojo, ir privataus sektorių skolos.

Prasčiau besiverčiančios šalys, pavyzdžiui, besivystančios ir mažas pajamas gaunančios besivystančios šalys, prisiėmė daug mažesnį įsiskolinimą.

Kinijai teko 26 proc. pasaulio skolos prieaugio 2020 metais.

The post Pasaulio skolos – didžiausios nuo Antrojo pasaulinio karo appeared first on LAIKMETIS.

Antradienį demokratų kontroliuojami Atstovų Rūmai, nubalsavę pagal partinę liniją, priėmė laikiną priemonę, leidžiančią šaliai papildomai pasiskolinti dar 480 mlrd. dolerių (414 mlrd. eurų). Spalio 7-ąją ši priemonė buvo priimta Senato po kelias savaites virusių įtemptų debatų.

Iždo departamentas perspėjo, kad nepadidinus skolinimosi likimo federalinė vyriausybė nuo sausio 18 dienos nebeturės lėšų kredito įsipareigojimams vykdyti.

Jungtinės Valstijos išleidžia daugiau pinigų, nei surenka iš mokesčių, todėl skolinasi leisdamos vyriausybės obligacijas, laikomas vienomis iš patikimiausių investicijų.  

Prieš maždaug aštuonis dešimtmečius įstatymų leidėjai nustatė federalinės skolos „lubas“. Federalinės valdžios skolinimosi limitas buvo didinamas dešimtis kartų, kad vyriausybė galėtų vykdyti savo išlaidų įsipareigojimus. Paprastai tokie balsavimai vykdavo abiejų pagrindinių partijų sutarimu ir apsieidavo be didesnių dramų.    

Netgi įsipareigojimų nevykdymo grėsmė gali išgąsdinti finansų rinkas ir pakenkti ekonomikai. Pirmas istorijoje tikras įsipareigojimų nevykdymas sukeltų pasekmių visam pasauliui.  

Tačiau respublikonai abejuose Kongreso rūmuose šįkart priešinosi skolos limito padidinimui, protestuodami prieš J. Bideno socialinių išlaidų paketą, kurio galutinė suma tikriausiai viršys 1,5 trln. dolerių.   

Neteisėta kelti valstybės skolos viršutinę ribą būsimoms išlaidoms padengti; tos lėšos gali būti naudojamos tik mokėti už ankstesnes obligacijas ir vykdyti valstybės skolos įsipareigojimus. Valstybė skola siekia 28 trln. dolerių ir didžiąją jos dalį „uždirbo“ respublikonų administracijos.   

Naujausias skolinimosi limito padidinimas „kaip tikimasi, bus pakankamas, kad Federalinė Vyriausybė galėtų toliau visiškai vykdyti įsipareigojimus iki gruodžio pradžios“, pranešė Baltieji rūmai, paskelbę vieno sakinio pranešimą, kai J. Bidenas pasirašė šį teisės aktą.

Tačiau šis žingsnis tik perkelia problemą vėlesniam laikui ir gali komplikuoti padėtį artėjant kitam svarbia su šalies finansais susijusiam terminui – federalinių institucijų daliniam uždarymui nuo gruodžio 3-iosios, kai valstybė teoriškai pristigtų lėšų jų darbui tęsti.

The post Išlaidžioji JAV vėl padidino skolinimosi limitą appeared first on LAIKMETIS.