„Sunkiai suprantama savivaldybėms, šitie skaičiai ir tokia formavimo tvarka komplektų. Niekas šiandien negali paaiškinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, kodėl 21 mokinys, kodėl ne 20 ar 18 mokinių“, – LRT radijui trečiadienį sakė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

„Kodėl yra 20 kilometrų iki gimnazijos kitos, kur komplektuojam 11 klases, kodėl ne 25? Kodėl neįvertino ministerija, kad savivaldybėse suvežami vaikai yra aplink gimnaziją dar 8-10 kilometrų, tai yra visiškai skirtingos savivaldybės“, – kalbėjo jis.

V. Laurinaitis taip pat pabrėžė, kad privačioms mokykloms finansavimas skiriamas net ir nesant 21 mokinio trečioje gimnazijos klasėje, o savivaldybių mokykloms – ne, taip taikant dvigubus standartus. Meras neslėpė laukiantis Seimo rinkimų ir viliasi, kad nauja valdžia tokią tvarką panaikins. 

Jam antrino ir Plungės rajono meras Audrius Klišonis, pabrėždamas, kad savivaldybės skiriasi tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi. Anot jo, sunku lyginti Varėnos savivaldybę, kuri didžiausia plotu, taip pat Pagėgių, Neringos savivaldybes arba didmiesčių kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. 

Meras neslėpė laukiantis Seimo rinkimų ir viliasi, kad nauja valdžia tokią tvarką panaikins

„Situacija ganėtinai skirtinga. Kiekvienoj yra savos specifikos. (...) Norėtųsi, kad savivaldybės turėtų didesnę ir atsakomybę ir didesnę galimybę spręsti tinklo problemas pati, nes vietoj esantys gyventojai, vietoj esantys išrinkti politikai situaciją žino gerai, manau, kad gali tiksliau išspręsti vieną ar kitą problemą“, – teigė A. Klišonis. 

Merai teigė, kad savivaldybėms turėtų būti palikta galimybė pačioms finansuoti reikiamus kaštus, jei klasėje nesusidaro reikiamas mokinių skaičius, tačiau tokia galimybė nenumatyta. 

A. Klišonio teigimu, kiekvienas sprendimas, net ir Vyriausybės, yra keistinas. 

„Manau, kad kiekvienas sprendimas, tame tarpe ir Vyriausybės nutarimas, tegul neįsižeidžia Vyriausybė, nėra šventa karvė, jį galima keisti. Norisi to paties lankstumo, kas tinka absoliučiai visiems, paprasčiausiai netinka niekam. Sprendimas, kuris yra – ir Vilniui, ir Šilutei, ir Plungei“, – kalbėjo meras. 

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius teigia, kad koks mokinių skaičius bebūtų numatytas, visada atsiras mokyklų, kurioms jis nėra tinkamas.

„Kada kalbama apie mokinių skaičių, visada bus (...), kai rasime bent vieną mokyklą, kad yra normalu ir reikia prisifinansuoti pačiai savivaldybei. Kai atėjau į viceministro pareigas, radau mokyklą, kur buvo vienas mokinys“ – teigė R. Skaudžius. 

Anot jo, Vyriausybės nutarimas, numatantis pakeitimus dėl klasių komplektavimo, buvo priimtas 2021 metais. 2022-iais įsigaliojo pirmasis etapas, kuomet neliko jungtinių 5-10 klasių.

„Dabar 2024 metai, kurie sako, kad gimnazijose, viduriniame ugdyme, turėtų daugeliu atvejų būti ne mažiau 21 mokinys, bet tikrai palikta išimčių, kad galiotų esama tvarka – ne mažiau 12 mokinių kaip buvo iki šiol. Pagrinde 21 yra rajono mokykloms. 12 gali būti mokinių mokyklose, kur mokoma tautinių mažumų kalba, jei skyrius ar jungtinė mokykla“, – sakė viceministras. 

R. Skaudžius teigė, kad ministerija girdi išsakomas pastabas ir nutarimas jau buvo keistas, numatant, kad 12 mokinių galėtų būti ir mokyklų skyriuose, tad galimybių pokyčiams dar išlieka.

„Teigti, kad ministerija visiškai neklauso ir negirdi, negalima. Dėl paties to, ar yra galimybė – galimybė visą laiką yra, šioje vietoje tereikia dialogo ir argumentų“, – sakė jis. 

Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas LRT radijui teigė, kad dėl rudenį įsigaliosiančių klasės komplektų pokyčių yra surinkta apie 5 tūkst. parašų iš įvairių regionų, kurie pasisako prieš tokią reformą. Šie parašai dar šią savaitę, pasak redaktoriaus, turėtų būti išsiųsti į Vyriausybę, kad sprendimas mokyklose būtų stabdomas. 

The post Merai piktinasi dėl mokinių skaičiaus klasėse, viliasi, kad nauja valdžia atšauks dabartinę tvarką appeared first on LAIKMETIS.

„Siūlome tris kryptis: palaipsniui didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą mokyklose, stiprinti mokytojų lietuvių kalbos gebėjimus, suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms ir pačioms mokykloms priimti sprendimus dėl ugdymo lietuvių kalba“, – antradienį per spaudos konferenciją paskelbė ministras.

Ministras G. Jakštas pažymėjo, kad šie siūlymai teikiami diskusijai, gyventojai gali siųsti savo variantus ministerijai elektroniniu paštu.

„Jokių skubotų ir kategoriškų sprendimų dėl mokyklų su mokomąja tautinių mažumų kalba nebus, siūlymų dėl uždarymo nebus“, – pabrėžė G. Jakštas.

Skirtumai – nuo pradinių klasių

Ministras atkreipė dėmesį, kad tautinių mažumų ugdymo įstaigose priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme vaikai turi gerokai mažiau lietuvių kalbos pamokų nei jų bendraamžiai.

„Per keturis pradinio ugdymo metus, kai ugdymo kalba yra tautinių bendrijų, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų yra 665, o kai mokomoji kalba lietuvių – mokiniai turi 53 proc. daugiau lietuvių kalbos ir literatūros pamokų, t. y. 1015 pamokų per keturis pradinio ugdymo metus“, – pažymėjo G. Jakštas.

Pagrindiniame ir viduriniame ugdyme lietuvių kalbos pamokų skaičius, nepriklausomai nuo mokymo kalbos, jau yra vienodas.

Viceministras Ramūnas Skaudžius teigė, jog galimybės geriau išmokti lietuvių kalbą gali būti sudaromos dar darželiuose ir pradinėse klasėse, o kokiu laipsniškumu didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių, planuojama tartis su visuomene.

„Pavyzdžiui, jei siektume vieną dieną skirti ugdymui lietuvių kalba darželiuose, tam būtų galima palaipsniui didinti po vieną valandą lietuvių kalba kasmet ir tai nepareikalautų jokių papildomų resursų“, – teigė R. Skaudžius.

„Pradiniame ir ikimokykliniam ugdyme tikrai matome, kad tai yra ta vieta, kur vaikai imliausi kalbai, kur matome skirtumus su kitomis ugdymo įstaigomis, šitą vietą matome ir siūlome stiprinti“, – kalbėjo viceministras.

Pasak R. Skaudžiaus, dar vienas svarstymui teikiamų siūlymų – visuomeninių mokslų, t. y. istorijos, geografijos ir pilietiškumo, mokyti tik lietuviškai.

jau šiuo metu tautinių mažumų mokyklos susiduria su sunkumais ieškodamos dalykų mokytojų tautinės mažumos kalba

„Iki programų atnaujinimo tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba buvo mokoma per tas pamokas, kai einamos lietuvių istorijos ir geografijos pamokos, kai mokoma pilietiškumo pagrindų. Atnaujintose programose numatyta, kad mokant istorijos pasauliniai įvykiai siejami su Lietuvos istorija, tad Lietuvos istorija tampa neatsiejama istorijos dalimi“, – kalbėjo R. Skaudžius.

„Atskirti Lietuvos ir pasaulio istoriją ir geografiją didaktiniu požiūriu jau yra praeitis“, – pridūrė viceministras.

Daugiau galių mokyklos, savivaldai

Ministerija taip pat siūlo, kad tautinių mažumų mokyklose daugiau sprendimo galios turėtų pačios mokyklų bendruomenės, savivaldybės.

„Siūlome svarstyti, kad mokyklos tarybos sprendimu privaloma tautinės bendrijos kalba viduriniame ugdyme toje mokykloje galėtų tapti pasirenkama“, – sakė R. Skaudžius.

Taip pat ketinama leisti tautinių mažumų mokykloms savo pačių sprendimu įdarbinti mokytojus, kurie tam tikrus dalykus mokytų lietuvių kalba. Viceministras teigė, jog jau šiuo metu tautinių mažumų mokyklos susiduria su sunkumais ieškodamos dalykų mokytojų tautinės mažumos kalba.

„Atsižvelgdami į mokytojų, kurie moko rusų kalba, amžių, matome, kad iššūkiai tik aštrės“, – pridūrė R. Skaudžius.

Viceministras teigė, kad tam tikri pokyčiai palaipsniui galėtų būti diegiami jau nuo ateinančio rugsėjo, o stiprinti tautinių mažumų mokyklų mokytojų lietuvių kalbos įgūdžius galima jau dabar.

G. Jakštas taip pat atkreipė dėmesį, kad rusų kalba ugdančių mokyklų mokinių, o vėliau ir tokias mokyklas baigusių studentų pasiekimai yra žemesni, palyginti su lietuvių ar lenkų mokyklas baigusių jaunuolių.

„Matome, kad egzaminų išlaikymo balai rusakalbėse mokyklose yra mažesnis nei kitose. Kai mokomoji kalba lietuvių, bent vieną valstybinį brandos egzaminą išlaiko 93 proc. abiturientų, kai mokomoji kalba lenkų – 87 proc., kai rusų – tik 83 procentai. Dar svarbiau, kad tris valstybinius brandos egzaminus, kas yra sąlyga norint studijuoti aukštosiose mokyklose, mokyklose rusų kalba išlaiko tik 48,7 proc. abiturientų, kai mokoma lietuvių kalba – daugiau nei 74 procentų“, – lygino G. Jakštas.

Taip pat ministerija siūlo diskutuoti dėl tautinių mažumų mokyklų mokytojų aukštesnio lietuvių kalbos mokėjimo lygio, pasak ministerijos vadovų, numatant pakankamai ilgą pereinamąjį laikotarpį, o mokytojai, kuriems artėja pensija, būtų atleidžiami nuo šio reikalavimo.

G. Jakštas taip pat teigė, kad vertinant teisės aktus identifikuota spraga, neužkertanti kelio nedraugiškoms valstybėms vykdyti savo ugdymo programas Lietuvoje, ir bus siūloma ją naikinti.

„Nors tokių mokyklų šiuo metu Lietuvoje nėra, bet norėdami neleisti net teorinės galimybės Lietuvoje vykdyti priešiškų valstybių ugdymo programas ir kad šių valstybių piliečiai ar juridiniai asmenys negalėtų Lietuvoje įgyvendinti tarptautinių programų, siūlysime keisti Švietimo įstatymą“, – sakė ministras.

Uždarymas nesvarstomas

Sausio pradžioje ministras užsiminė apie svarstymus laipsniškai atsisakyti mokymo rusiškai šalies mokyklose. Ministras teigė, kad tuomet šalyje liktų veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba. 

Vėliau G. Jakštas patikslino, kad tokių mokyklų uždarymas nėra svarstomas, bet būtina imtis priemonių, kad tautinių mažumų mokyklų mokinių pasiekimai neatsiliktų nuo bendraamžių.

Pasak G. Jakšto, duomenų analizė rodo, kad mokykloms, kuriose ugdymas vyksta tautinių mažumų mokomąją kalba, skiriama daugiau lėšų nei lietuviškoms, tačiau tai nepadeda sudaryti lygiaverčių sąlygų, o pabaigę tautines mokyklas abiturientai mažiau renkasi studijas aukštosiose mokyklose, yra mažiau dirbančių kvalifikuotą darbą. 

Pagal įstatymą, vietovėse, kur tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra Pietryčių Lietuvoje.

Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje. 

The post Ministerija siūlo didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose appeared first on LAIKMETIS.

Tėveliams nuogąstaujant, kad programoje bus pasakojama apie tai, kad yra daugiau nei dvi lytys, o tam nepritariantys vaikų tėvai mokyklos programoje bus vadinami dešiniaisiais ekstremistais, ministras, panašu, apskritai negalėjo atsakyti, kiek yra lyčių.

Paklaustas žurnalistų ką atsakytų mokykloje į klausimą kiek yra lyčių ministras G. Jakštas teigė: „nežinau, aš nesu šio klausimo ekspertas ir tikrai visų jūsų klausimų apie biologija, chemija ar fiziką neatsakysiu".

Kaip pastebi socialiniuose tinkluose Vilniaus tarybos narys Aleksandras Nemunaitis „Kažką trikdo klausimas „Kieno yra Krymas?", o kai kam ir klausimas "Kiek yra lyčių?" kelia nepatogumų", - teigė politikas.

Ministro pasisakymą galite rasti ČIA.

The post Švietimo ministras apie tai, kiek yra lyčių: nežinau, nesu ekspertas appeared first on LAIKMETIS.

Partijos bendrai šiuose rinkimuose yra užsitikrinusios 1335 mandatus, politiniai komitetai – 185 mandatus, antradienį skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimuose iškovojo 186 mandatus, Liberalų sąjūdis – 139, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 125 mandatus. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga gavo 58 mandatus, partija „Laisvė ir teisingumas“ – 56, Darbo partija – 46, Laisvės partija – 13 mandatų.

Iš rinkimų komitetų daugiausiai mandatų gavo „Vieningas Kaunas“ – 27

Lietuvos regionų partija gavo mažesnį bendrą skaičių balsų už aukščiau įvardytas partijas, tačiau kadangi juos pelnė mažesnėse savivaldybėse, jos gautų mandatų skaičius siekia 57.

Lietuvos žaliųjų partija gavo 12, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – septynis, Nacionalinis susivienijimas – tris mandatus.

Atskirose savivaldybėse koalicijose dalyvavusių partijų mandatai skaičiuojami atskirai, pvz., Centro dešinės koalicija Vilniaus rajone, kurią sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija, gavo šešis mandatus.

Iš rinkimų komitetų daugiausiai mandatų gavo „Vieningas Kaunas“ – 27, Šiauliuose laimėjęs „Dirbame miestui“ – 19, „Už Druskininkus“ – 18, „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ – 16.

VRK pažymi, kad šie duomenys yra preliminarūs, rinkimų rezultatus planuojama tvirtinti penktadienį. Mandatų lentelėje pateikiami savivaldybių tarybų ir pirmajame ture laimėjusių merų mandatai, tad po antrojo turo duomenys dar pasipildys rezultatais iš 34 savivaldybių.

The post Įvardijo, kiek kuri partija iškovojo mandatų savivaldos rinkimuose appeared first on LAIKMETIS.

Departamento turimos statistikos duomenimis, 2022 metų antrąjį pusmetį Lietuvoje iš viso registruota ir čia gyvena 189 411 užsieniečių. Praėjusių metų viduryje, liepos 1-ąją, tokių asmenų šalyje buvo 145 118.

„Pagrindine Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus didėjimo priežastimi neabejotinai yra karas Ukrainoje, dėl kurio praėjusiais metais sulaukėme karo pabėgėlių srauto. Be to, užsieniečių skaičių didino ir jau ne pirmus metus auganti darbuotojų imigracija“, – pranešime sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Fiksuojamas ir didžiausias Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus šuolis per kalendorinius metus. 2023 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 89 proc. daugiau užsieniečių nei 2022-ųjų pradžioje, kuomet šalyje buvo registruoti 100 184 kitų valstybių piliečiai.

Didžiausią Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dalį sudaro Ukrainos piliečiai – 94 891

Didžiausią Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dalį sudaro Ukrainos piliečiai – 94 891. Daugiau nei du trečdaliai jų į Lietuvą atvyko bėgdami nuo karo savo šalyje.

Antra pagal skaitlingumą užsieniečių bendruomenė – Baltarusijos piliečiai, jų Lietuvoje registruota 48 804. Trečioje vietoje – Rusijos piliečiai – 15 706.

„Pažymėtina, kad daugiau nei pusė tokių rusų Lietuvoje apsigyveno prieš keletą dešimtmečių, t.y., gerokai anksčiau nei prasidėjo invazija Ukrainoje ir agresorei Rusijai imtos taikyti įvairios sankcijos“, – rašoma pranešime.

Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai iš viso sudarė 6,67 proc. visų šalies gyventojų. Šis rodiklis taip pat yra didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį: praėjusių metų viduryje jis siekė 5,3 proc., 2022-ųjų pradžioje – 3,58 proc.

Nuo Rusijos invazijos pradžios mūsų šalyje registruoti daugiau kaip 73 tūkstančiai karo Ukrainoje pabėgėlių.

Praėjusiais metais Migracijos departamento darbuotojai iš viso išdavė 117 091 leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (per pirmąjį pusmetį – 62 194, per antrąjį – 54 897). Prieš dvejus metus, 2021 metų antrąjį pusmetį, buvo išduota tik 20 918 tokių leidimų.

Karo pabėgėliams taikomu laikinosios apsaugos mechanizmu pasinaudojo 64 217 pabėgėlių. Dar daugiau kaip 2,3 tūkst. asmenų gavo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu.

Darbo pagrindu užsieniečiams iš viso išduoti 53 445 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, iš jų 4145 – aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams.

Daugiausiai leidimų laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu turi Baltarusijos piliečiai – 25 556. Rusijos piliečių, laikinai gyvenančių Lietuvoje darbo pagrindu, yra 2 568.

Suvaldžius neteisėtų migrantų antplūdį iš Baltarusijos, kurią Lietuvos valdžios institucijos vadina hibridine ataka, praėjusių metų antrąjį pusmetį, palyginus su tokiu pačiu 2021 metų laikotarpiu, priimta 30 kartų mažiau sprendimų išsiųsti užsieniečius iš Lietuvos – tik 93.

The post Lietuvoje registruota rekordiškai daug užsieniečių appeared first on LAIKMETIS.