Šį projektą teikia beveik pusšimtis parlamentarų.

Referendumą siūloma surengti kitų metų birželio 9 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais.

Rinkėjų būtų klausiama, ar pritaria riboti plynuosius miško kirtimus ir visiškai juos uždrausti saugomose teritorijose.

„Siūlome konsultacinį referendumą, kadangi tokie svarbūs strateginiai klausimai nesprendžiami vien per piliečių nuomonės indentifikavimą“, – BNS anksčiau yra sakęs vienas iš referendumo iniciatorių opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Seime narys Lukas Savickas.

Anot jo, ne vienas pavyzdys parodė, kad visuomenė jautriai reaguoja į medžių, miškų kirtimą, todėl referendumas būtų „šansas sustiprinti ryšį su pilietine visuomene, įtraukti kuo daugiau žmonių į sprendimų priėmimo procesą ir stiprinti pasitikėjimą demokratija“.

Pasak demokrato Tomo Tomilino, toks referendumas būtų logiškas Nacionalinio miškų susitarimo pratęsimas.

Dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose Lietuvoje surengta ne viena protesto akcija. 

Dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose Lietuvoje surengta ne viena protesto akcija

Spalio pradžioje visuomenininkai pranešė apie medžių kirtimą Šimonių girios sklype, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją. Reaguodama į tai Aplinkos ministerija sustabdė du kirtimų leidimus, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Lapkritį ministerija pranešė sustabdžiusi aštuonis pradėtus plynuosius sanitarinius kirtimus Punios šilo genetiniuose draustiniuose, nors nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ nariai teigė, kad šie kirtimai jau yra įvykdyti. 

Ministerija taip pat tvirtino inicijavusi Miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai. Jomis siekiama, kad miške įsiveisus kenkėjui nebūtų iškirstas visas plotas, o tik nebegyvi medžiai.

The post Opozicija pateiks siūlymą skelbti referendumą dėl plynų miškų kirtimo ribojimo appeared first on LAIKMETIS.

Tokį tarifą siūloma taikyti ir 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianą viršijantiems sodams, fermoms, šiltnamiams, garažams, taip pat pagalbinio ūkio, mokslo, religinės bei poilsio paskirties statiniams ir patalpoms, jei jos neterminuotai ar ilgiau nei mėnesiui nėra perduotos juridiniam asmeniui.  

Tuo metu aukštesnį – 0,5–4 proc. – tarifų intervalą siūloma taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams. Komercinio naudojimo fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamajam turtui savivaldybės galėtų nustatyti 0,5–3 proc. mokesčio tarifą.

Tuo metu aukštesnį – 0,5–4 proc. – tarifų intervalą siūloma taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams

Tokį pasiūlymą Seime svarstomoms NT mokesčio įstatymo pataisoms G. Skaistė ir M. Lingė registravo trečiadienį.

„Projekte pasiūlytos plačios tarifų „žirklės“ visam turtui neatsižvelgiant į turto paskirtį ar savininką sudarė prielaidas iš anksto kvestionuoti galimus savivaldos sprendimus, kuriais galimai būtų nustatomi aukšti tarifai ir šiuo metu lengvatiniu būdu apmokestinamam fizinių asmenų nekilnojamajam turtui“, – rašoma pasiūlymo argumentuose.

Seimas spalio 10-ąją po svarstymo pritarė naujoms NT mokesčio įstatymo pataisoms, tačiau valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo mokesčio modelio, balsavimas dėl NT įstatymo pataisų priėmimo nukeltas į lapkritį. 

Pataisomis siūlyta nustatyti 0,05-4 proc. (dabar – 0,5-3 proc.) komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms. Būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinės būsto vertės).

Savivaldai siūloma leisti nusistatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturėtų suformuoto žemės sklypo.

Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.

The post G. Skaistė ir M. Lingė pagrindiniam būstui siūlo taikyti mažesnį NT mokesčio tarifą appeared first on LAIKMETIS.

Jis siūlo įteisinti vienas plačias viso NT mokesčio tarifų „žirkles“ – nuo 0,05 proc. iki 4 procentų.    

M. Lingė pirmadienį įregistravo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimą, kuriuo, pasak jo, būtų kiek keičiamas Vyriausybės su mokesčių reformos paketu pateiktas NT mokesčio modelis.  

„Toks platus tarifų intervalas (...) įgalintų savivaldybes susimodeliuoti mokestį pagal konkrečios savivaldybės prioritetus (galėtų modeliuoti ir pagal vertę). Kartu viršutinės tarifo ribos pakėlimas per reguliacinę mokesčių funkciją galėtų suteikti daugiau svertų savivaldai tvarkytis su apleistomis statybomis“, – nurodė komiteto pirmininkas.  

Pasak jo, teisė savivaldybių taryboms nustatyti platų mokesčio intervalą nėra nauja praktika, nes tokia pat tvarka galioja  žemės (0,01-4 proc.), komercinio NT (0,5-3 proc.) ir valstybinės žemės nuomos mokesčiams (0,1-4 proc.). 

Pasak jo, teisė savivaldybių taryboms nustatyti platų mokesčio intervalą nėra nauja praktika

Vyriausybė siūlo būstui, kurio vertė siekia 1-2 medianas (vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje), taikyti 0,06 proc. mokesčio tarifą, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 proc. Jos teigimu, pusė šalies gyventojų realiai nemokėtų mokesčio, o likusi dalis mokėtų vidutiniškai 14 eurų per metus.

M. Lingė sako pataisą siūlantis atsižvelgdamas į viešas diskusijas, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos banko poziciją. 

Jis taip pat siūlo lengvatinį 0,5 proc. NT mokesčio tarifą vėjo elektrinėms taikyti iki 2031 metų pabaigos. Vyriausybė siūlo tokį fiksuotą tarifą taikyti neribotai.

„Įvertinant, kad pajamos iš šio mokesčio įskaitomos į savivaldybių biudžetus, kartu atsižvelgiant į investicijų į vėjo parkus atsiperkamumo laikotarpį, siūlytina apriboti tokio lengvatinio tarifo taikymą iki 7 metų“, – nurodo M. Lingė. 

Lietuvos bankas yra sukritikavęs Vyriausybės siūlomą naują NT apmokestinimą, esą jis, neatitinka kertinių geros mokesčių sistemos principų.  

The post Konservatoriai siūlo apmokestinti komercinį NT ir būstą iki 4 proc. appeared first on LAIKMETIS.

"Mes norime intensyviai dirbti federaliniu lygmeniu ir Bundesrate, norime kad visiems žmonėms, kurie gyvena Heseno savivaldybėse ilgiau nei šešis mėnesius, būtų suteikta teisė balsuoti vietos rinkimuose", - taip apibūdinama jos vadovaujamos Socialdemokratų partijos (SPD) rinkimų programa Heseno žemėje, kurioje N. Faeser šiuo metu dalyvauja rinkimuose.

Vyriausybės duomenimis, daugiau nei milijonas žmonių, atvykusių į Vokietiją iš Ukrainos, Vidurio Rytų, Azijos ir Afrikos, iš karto įgytų balsavimo teisę visoje Vokietijoje.

Šiuo metu teisė balsuoti vietos rinkimuose suteikiama tik kitų ES šalių piliečiams.

Laikraštis "Bild" paprašė SPD paaiškinti, ką iš tikrųjų reikštų masinis balsavimo teisių išplėtimas. SPD atstovas spaudai atsakė, kad partijos pareiškime turėjo būti konkrečiai apibrėžta, kad naujaisiais rinkėjais taps tie, "kurie turi leidimą nuolat gyventi šalyje". Tačiau tai vis tiek būtų taikoma įvairiems prieglobsčio prašytojams iš tokių šalių kaip Sirija, Afganistanas ir Eritrėja.

būtų taikoma įvairiems prieglobsčio prašytojams iš tokių šalių kaip Sirija, Afganistanas ir Eritrėja

Faeser yra žinoma dėl savo griežtų kairiųjų politinių pozicijų, konservatorių persekiojimo ir raginimų taikyti masinę cenzūrą; anksčiau taip pat buvo atskleista, kad prieš pat tapdama vidaus reikalų ministre ji rašė kairiųjų ekstremistų žurnalui "Antifa".

Partija "Alternatyva Vokietijai" (AfD) iš karto sukritikavo tai, ką ji vadina mėginimu surinkti balsus iš migrantų, ir išplatino pareiškimą, kuriame rašoma: "Vidaus reikalų ministrė Faeser (SPD), kaip pagrindinė kandidatė Heseno žemės rinkimuose, agituoja už tai, kad vietos rinkimų teisę turėtų visi žmonės, kurie Vokietijoje gyvena "ilgiau nei šešis mėnesius". Tai reiškia, kad tariamiems "pabėgėliams" iš Afganistano, Sirijos ar Turkijos taip pat būtų leista balsuoti - net ir neturint Vokietijos pilietybės.

"Tokiu būdu Vokietijos pasas paverčiamas šlamštu. Bet svarbiausia: Faeser ir SPD nori pritraukti žmones, neturinčius jokio ryšio su Vokietija, kaip naujas rinkėjų grupes. Tai nestebina, nes vietiniai gyventojai, iš kurių tyčiojamasi kaip iš "ne migrantų", bėga nuo (kanclerio Olafo) Scholzo SPD", - teigiama pareiškime.

The post Vokietijos vidaus reikalų ministrė siūlo visiems migrantams suteikti balsavimo teisę po 6 mėnesių appeared first on LAIKMETIS.

Pagal jo registruotą Valstybės tarnybos įstatymo pataisą, mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo programų anksčiau neišklausę tarnautojai tai padaryti privalėtų per metus nuo priėmimo į valstybės tarnybą.

„Turint omeny dabartinę geopolitinę ir saugumo situaciją regione, žinių apie mobilizaciją, priimančiosios šalies paramą ir pilietinį pasipriešinimą turi įgyti visi valstybės tarnautojai. Kiekvienas jų privalo žinoti, kaip elgtis mobilizacijos ir karo metu“, – BNS sakė pataisą inicijuojantis NSGK vadovas.

Turint omeny dabartinę geopolitinę ir saugumo situaciją regione, žinių apie mobilizaciją, priimančiosios šalies paramą ir pilietinį pasipriešinimą turi įgyti visi

L. Kasčiūnas siūlo, kad tokia nuostata įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

Pataisos aiškinamajame rašte nurodoma, kad Krašto apsaugos ministerija mokymus apie pasirengimą mobilizacijai, priimančios šalies paramos teikimą, pilietinį pasipriešinimą organizuoja nuo 2006 metų, tačiau jie privalomi tik į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įtrauktiems asmenims.

The post Siūloma, kad valstybės tarnautojams pilietinio pasipriešinimo kursas būtų privalomas appeared first on LAIKMETIS.

Referendume būtų balsuojama dėl Konstitucijos pataisos, kuria iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę. Sąlygos jai gauti bei draudimai būtų nustatyti konstituciniame įstatyme.

Jame siūloma nustatyti, kad Lietuvos pilietis pagal kilmę pilietybės nepraranda įgijęs Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės, NATO bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtos organizacijai priklausančių šalių pilietybę.

„Mes siūlome konstitucinį įstatymą, kuris numatys, kokias atvejais Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė darbo grupės vadovė Dalia Asanavičiūtė.

Dvigubos pilietybės apribojimai būtų nustatyti įgijusiems Rusijos, Baltarusijos ir šių valstybių sudarytoms sandraugoms priklausančių šalių pilietybes.

Pagal dabar galiojančią Konstituciją, Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, taip pat išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šią Konstitucijos nuostatą galima keisti tik referendumu.

2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau neužteko balsų tokiai nuostatai priimti. 

2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau neužteko balsų tokiai nuostatai priimti

D. Asanavičiūtė yra sakiusi, kad referendumo baigčiai įtakos turėjo ir tai, jog bandant visus ribojimus numatyti Konstitucijoje pataisos formuluotė buvo per daug sudėtinga.

Tąkart Konstituciją buvo siūloma keisti šitaip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

Referendumas dėl Konstitucijos pataisų daugybinei pilietybei įteisinti numatytas kartu su 2024 metais vyksiančiais prezidento rinkimais.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.

The post Siūlymai dėl dvigubos pilietybės: būtų leidžiama ES ar NATO šalies, draudžiama – Rusijos appeared first on LAIKMETIS.

Pasak „Ignitis“, rugpjūtį pasirašius tokią sutartį pirmus keturis mėnesius (rugsėjį–gruodį) elektros kilovatvalandė kainuotų 33 centus (24 centus – su valstybės kompensacija), nuo 2023 metų – 39,5 cento. 

„Ignitis“ teigia tokį pasiūlymą galinti pateikti dėl išaugusių piniginių srautų jos valdomuose Lenkijos vėjo parkuose. 

„Ignitis“ teigia tokį pasiūlymą galinti pateikti dėl išaugusių piniginių srautų jos valdomuose Lenkijos vėjo parkuose

„Ignitis“ taikoma nuolaida finansuojama iš dalies augančių pinigų srautų Lenkijos vėjų parkuose, tam nereikia biudžeto ar kitų viešųjų finansų lėšų, o ilguoju laikotarpiu patrauklią kainą išlaikyti planuojama tiekimo portfelį papildant naujais žaliosios gamybos pajėgumais, kurie šiuo metu vystomi Lietuvoje“, – pirmadienį pranešė „Ignitis“. 

„Ignitis“ teigimu, naują sutartį bus galima sudaryti nuo šio trečiadienio iki rugpjūčio 28 dienos.

„Perlas energija“ penktadienį pranešė perkelianti fiksuotos kainos planus pasirinkusius klientus į kintamos kainos planą „Birža“.

The post Žlugusio „Perlas energija" klientams „Ignitis" siūlo naujas sutartis appeared first on LAIKMETIS.