Už Švietimo įstatymo pataisas, kurios nustatyto kriterijus bendrojo ugdymo programas vykdančioms mokykloms, balsavo 66 Seimo nariai. Tuo metu pataisoms priimti reikia, kad balsavime dėl priėmimo dalyvautų ne mažiau kaip pusė, t. y. 71, parlamentaras.

Už pataisas balsavo 45 konservatoriai, po dešimt atstovų iš Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijų. Pataisas kritikuojanti opozicija vieningai nedalyvavo balsavime. Taip pat balsavime nebuvo penkių konservatorių, dviejų liberalų ir vieno Laisvės frakcijos atstovo, dalis jų yra komandiruotėse užsienyje.

Pataisos turėjo įsigalioti nuo 2024 metų sausio 2 dienos, kuomet pradeda veikti konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, dabartines mokyklų tinklo taisykles pripažinęs prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Tuo metu kitos pataisos, numatančios griežtesnę pamokų lankomumo kontrolę, priimtos.

Neturi galimybės mokytis

Opozicija pataisas kritikuoja dėl reikalavimų klasių ir mokyklų dydžiams, kitų kiekybinių kriterijų. Pasak jų, mažosios mokyklos regionuose gali užtikrinti ugdymo kokybę ir jas reikia vertinti individualiai.

„Aš nežinau, ar tikrai vaikas bus laimingesnis, važiuodamas kasdien po 40 kilometrų į vieną pusę, ir ar tikrai tai jo interesas pasiekti tą išsvajotą kokybę nuvažiavus tam tikrą atstumą. Vis dėlto tėvai neatiduos vaiko į blogą mokyklą, nekokybišką mokyklą, ir jei tėvai, bendruomenė stoja ginti savo mokyklos, tą mokyklą reikia vertinti individualiai ir atsižvelgti į bendruomenės lūkestį“, – sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščiniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.

Ji taip pat pažymėjo, kad „ne atstumas yra vaiko interesas, o žinios, gebėjimas gyventi, ir nebūtinai aukštasis mokslas yra gyvenimo sėkmė“.

Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė tvirtino sutinkanti su kolege iš opozicijos, kad nebūtinai aukštasis mokslas yra gyvenimo sėkmės garantas, bet teigė, kad būtent regionų gimnazijos siekdamos išsilaikyti neišleidžia vaikų į profesines mokyklas.

Mes šiandien kai kuriose savivaldybėse miestuose centruose leidžiame po septynis–šešis, net po aštuonis klasių komplektus, o rajono pakraščiuose yra gimnazijos, kur nesusidaro net dvylika mokinių

„Čia ir glūdi dalis problemos, kad mes norėdami suformuoti klasę vaikų neišleidžiame į profesinę mokyklą. Mes šiandien kai kuriose savivaldybėse miestuose centruose leidžiame po septynis–šešis, net po aštuonis klasių komplektus, o rajono pakraščiuose yra gimnazijos, kur nesusidaro net dvylika mokinių ir tiems mokiniams nesusidaro galimybės mokytis chemijos, fizikos, ir ką tai reiškia – mes neturime inžinierių, fiziką laiko apie 2 tūkst. vaikų per visą Lietuvą, chemiją – apie 800, nes tu dalykų šitose gimnazijose nemoko“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Ragino leisti rinktis

Konservatorė argumentavo, kad toliau nuo namų važinėti tektų ne pradinukams, o vyriausių klasių mokiniams, ir pavėžėjimas organizuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.

„Mokiniui, kuriam jau 18 metų, kuris suaugęs, pavažiuoti keletą kilometrų – Lietuva nėra tokia (didelė – BNS) valstybė, žiūrėkite, kas yra kitose valstybėse: visur yra pavėžėjimas, visur yra geltoni autobusiukai. Mes kalbame apie suaugusius žmones ir jų galimybes, mes apribojame jų galimybes, duokime vaikui pasirinkti“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė teigė, kad klasių komplektavimas pagal mokinių skaičių jau yra atgyvena.

„Pamirštame, kad gyvename 21 amžiaus trečiajame dešimtmetyje, kai galimos ir kitos mokyklų formos. Reikia ne vaikų galvas skaičiuoti, o iš esmės kitaip organizuoti ugdymą, nes mes atsilikę esam, dvidešimto amžiaus vidury, geriausiu atveju – šeštam-septintam dešimtmety. (...) Ir kodėl regione, jūs galvojat, žymiai prastesnės mokyklos nei Vilniaus mieste? Vilniuje irgi labai įvairios mokyklos, į vienas veržiasi, o į kitas niekas nenori eiti“, – sakė V. Targamadzė.

Premjerė: laiko pataisoms dar yra

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Artūras Žukauskas teigė, kad pataisas bus siekiama priimti dar šią sesiją, nes nuo sausio jis turi įsigalioti – kitaip bus teisinio vakuumo situacija.

Reikia ne vaikų galvas skaičiuoti, o iš esmės kitaip organizuoti ugdymą, nes mes atsilikę esam, dvidešimto amžiaus vidury, geriausiu atveju – šeštam-septintam dešimtmety

„KT nutarimas reikalauja, kad nuo sausio pirmos nebegaliotų visi susiję teisės aktai, ir tokiu būdu mes atsidurtume vakuume, nes nuo sausio reikia turėti šitą įstatymą, Aš nesuprantu, ko čia toks didelis triukšmas, nes siūloma tai, kas yra poįstatyminiuose aktuose ir dar su kai kuriais palengvinimais, numatyta, kad bus atsižvelgiama į mokymo kalbą, regionų ypatumus“, – BNS sakė A. Žukauskas.

Premjerė Ingrida Šimonytė po balsavimo teigė situacijos nedramatizuojanti – anot jos, opozicija pasinaudojo tuo, kad keli valdantieji yra išvykę į komandiruotes.

„Nėra kažkaip dramatiškai pavojinga, nes KT nutarimas įsigalioja nuo sausio 1 dienos, tai to laiko tarsi yra. Mes patys siekiame, kad tas įstatymas būtų priimtas kuo anksčiau, kad tas aiškumas atsirastų anksčiau ir nebūtų erdvės naujoms spekuliacijoms, ar čia galima atidaryti diskusiją, kokio mažumo mokyklos provincijoje ar mažesniuose miestuose gali veikti iš esmės neužtikrindama švietimo kokybės vietos vaikams“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Ji teigė, kad tuo atveju, jei pataisos nebus priimtos pavasario sesiją, balsavimas įvyks rugsėjį.

„Opozicija pasinaudojo proga, kad pora kolegų yra komandiruotėje, gaila dėl to, bet, jei nepavyks priimti šią sesiją, rugsėjo mėnesį bus priimta“, – teigė premjerė.

Pagal dabartinę tvarką, mokykloje turi būti bent 60 mokinių, 5–8 klasėje turi mokytis ne mažiau kaip 8 mokiniai. vyresniųjų gimnazijų klasių turi būti komplektuojama bent dvi, mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje yra 12, galimos tam tikros i6imtys tautinių mažumų mokykloms, jei tai vienintelė gimnazija savivaldybėje ir pan.

Pataisos – po KT sprendimo

ŠMSM pataisas parengė po KT nutarimo, kad dabartinė tvarka, kai mokyklų tinklo pertvarkos kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.

Pataisomis būtų buvę nustatyta, kad mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse turi atitikti leistiną mažiausią ar didžiausią mokinių skaičių, kurį nustatys Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius.

Mokinių skaičius turėjo užtikrinti, kad, atsižvelgiant į mokyklos tipą, paskirtį, būtų sudaromos sąlygos užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius.

Opozicija kritikuoja ministerijos parengtus pakeitimus sakydama, kad pertvarkant mokyklų tinklą regionuose turi būti nustatyti ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai kriterijai, kurių pasigenda. Opozicijos atstovai taip pat laikosi pozicijos, kad sprendimo galią dėl mokyklų privalo turėti jų steigėjos – savivaldybės.

Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė, kuriai vadovaujant ministerijai buvo parengtos pataisos, tvirtino, kad įstatymo pataisos įtvirtintų tiek kiekybinius, tiek kokybinius kriterijus. Pasak buvusios ministrės, esminis tikslas – kad visi vaikai turėtų lygias galimybės mokytis, nepriklausomai nuo jų gyvenamos vietos.

Per pataisų svarstymą ministrė teigė, kad iš aštuonių pataisomis nustatomų kriterijų du yra kokybiniai: vienas jų įpareigoja, kad mokykloje vykdomos programos turi atitikti bendrojo ugdymo planus, kitas – užtikrina mokymosi ir švietimo pagalbos teikimą.

Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, kad įstatyme turi būti nustatyti aiškūs kriterijai dėl savivaldos mokyklų tinklo formavimo, ir tik po to jie gali būti sukonkretinti Vyriausybės nustatytose taisyklėse. Šis nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną, kad nesutriktų ugdymo procesas ir Seimas turėtų laiko pašalinti prieštaravimams.

Griežtesnė lankomumo kontrolė

Kitas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis sugriežtinta pamokų lankomumo kontrolė, parlamentas priėmė. Už pataisas balsavo 96 Seimo nariai ir trys susilaikė.

Pataisos leis ŠMSM patvirtinti bendrą mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą, taip pat įstatyme įrašyta nuostata, kad mokykla turi tą pačią dieną informuoti tėvus mokiniui neatvykus į mokyklą ar pamoką, jei apie tai nepraneša patys tėvai.

J. Šiugždinienė sako, kad pataisos leistų valstybės lygiu nustatyti bazinę pamokų lankomumo tvarką, nes šiuo metu saugikliai įsijungia tik mokiniui praleidus pusę pamokų. Pataisos inicijuotos jos vadovavimo ministerijai laiku.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais iki kovo pabaigos 304 tūkst. 196 mokiniai praleido daugiau kaip 17 mln. pamokų, iš kurių beveik 4 mln. (20,95 proc.) pamokų nepateisintos.

Yra savivaldybių, kuriose nepateisintos pamokos sudaro apie 30 proc. nuo praleistų pamokų. Kai kurie mokiniai praleido per 500 nepateisintų pamokų. Vidutiniškai vienas mokinys praleido 57 pamokas.

Dėl ligos praleista daugiau kaip 11 mln. pamokų – tai sudaro 83,78 proc. nuo visų tėvų pateisinamų pamokų. Visgi ministerija pažymi, jog negalima vienareikšmiškai teigti, kad visos šios pamokos yra praleistos dėl mokinių ligos, nes yra atsisakyta medicininės pažymos, kuria praleistas pamokas dėl ligos pateisindavo gydytojai.

The post Seime strigo pataisos dėl kriterijų mokykloms – opozicija nedalyvavo balsavime appeared first on LAIKMETIS.

Kaip rašoma penktadienį išplatintame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pranešime, eidama tarybos narės pareigas ministrė veikė „pagal savivaldybės reglamentą, nepadarė jokių nusižengimų“.

Pareiškimą dėl ministrės palaikė visi balsavę prezidiumo nariai. Tokių buvo 21, iš viso partijos prezidiume yra 33 nariai. Prezidiumui priklausančios premjerė Ingrida Šimonytė ir pati J. Šiugždinienė balsavime nedalyvavo.

Visuomenininkas Andrius Tapinas šią savaitę pranešė, kad prieš tapdama švietimo ministre ir dirbdama Kauno miesto savivaldybėje, J. Šiugždinienė 2019-2020 metais paėmė 13,8 tūkst. eurų išmoką ir turbūt negalės pagrįsti, jog išleisti pinigai susiję su darbu.

Jis taip pat paragino ministrę pateikti išlaidų ataskaitą.

Savo ruožtu pati J. Šiugždinienė „Facebook“ paskyroje penktadienį pranešė, jog raštu kreipėsi į Kauno savivaldybę, prašydama pateikti „informaciją apie visų 2019-2023 metų kadencijos Kauno miesto savivaldybės tarybos narių išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitas“.

„Kaip ir minėjau ankščiau, visos mano išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitos yra pateiktos Kauno miesto savivaldybei jos nustatyta tvarka. Todėl tikiu, kad greitu metu savivaldybės pateikti atsakymai tai patvirtins ir bus atsakyti visuomenei rūpintys klausimai“, – rašė ministrė.

ministrė veikė „pagal savivaldybės reglamentą, nepadarė jokių nusižengimų“.

Anksčiau J. Šiugždinienė teigė, kad minėtus pinigus ji išleido, pavyzdžiui, kurui, telefono sąskaitoms. Tuo metu A. Tapinas kelia klausimus, kur ir kokiu tikslu pandemijos metu galėjo keliauti dabartinė ministrė, turint omenyje, jog per mėnesį ji išleisdavo per 700 eurų.

Savo ruožtu konservatorių prezidiumas taip pat teigia, jog partija „vadovaujasi skaidrumo politikoje principais ir kelia aukštus reikalavimus savo bendruomenės nariams“.

„Ne kartą esame pademonstravę, kad netoleruojame piktnaudžiavimo, korupcijos apraiškų ir nemoralaus elgesio. Paaiškėjus faktams apie galimą piktnaudžiavimą ar finansinių dokumentų klastojimą, TS-LKD vertinimas yra vienareikšmis – tai yra nepriimtina“, – rašoma pranešime.

„Todėl, pavyzdžiui, Neringos savivaldybės Tarybos narys sustabdė savo narystę TS-LKD partijoje. Narystės stabdymo ar šalinimo iš partijos sprendimai bus taikomi ir kitiems TS-LKD nariams, jei paaiškėtų dokumentų klastojimo, nepotizmo ar panašios korupcinio pobūdžio praktikos“, – teigiama jame.

Vis dėlto TS-LKD atkreipia dėmesį, kad „vertinimai negali būti identiški, nes kiekvienoje savivaldybėje galiojo skirtingai reglamentuota tvarka, kaip naudojamos, apskaitomos savivaldybės tarybos nariams skirtos lėšos ir kaip už jas atsiskaitoma“.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigė išklausiusi J. Šiugždinienės paaiškinimų dėl jos išlaidų ir žada situaciją aiškintis detaliau, susipažinusi su kanceliarinių lėšų panaudojimo tvarka Kauno savivaldybėje.

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu nuskambėjo keli atvejai dėl galimo savivaldybių tarybų narių piktnaudžiavimo išmokomis už darbą, susijusį su tarybos nario veikla.

Teisėsauga šiuo metu aiškinasi aplinkybes dėl kelių savivaldybių tarybų narių išmokų. Tarp jų – Pagėgių, Šilutės, Neringos, Šiaulių, Mažeikių, Kauno miesto bei rajono savivaldybės.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybių tarybų nariai atlyginimo negauna, tačiau jiems atlyginama už darbo laiką, kai jie eina savivaldybės tarybos nario pareigas.

Taip pat savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka apmokėti su veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos ir kitoms išlaidoms Ji gali būti skiriama kas mėnesį ir už ją turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius.

The post Konservatoriai mūru stoja už savo deleguotą švietimo ministrę appeared first on LAIKMETIS.

Trečiadienį savo feisbuke A. Tapinas teigė turintis įtarimų, jog vieno iš dabartinio kabineto narių išsiimtų 13 816 eurų „niekaip nepavyks pagrįsti, kad jie buvo išleisti su Tarybos nario veikla susijusiomis išlaidomis“.

„Na, aš turiu pasakyti, kad neturiu galimybės sėdėti feisbuke ištisai kiekvieną valandą. Tai taip, aš šitą įrašą pamačiau prieš interviu ir, na, jeigu pasitvirtintų, kad tai yra tiesa, tai tuomet, manau, čia didelių diskusijų net nebūtų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjerė.

„Aš tikiuosi, kad ministras pats pasitrauktų ar ministrė“, – pažymėjo I. Šimonytė paklausta, ar prašytų kabineto nario pasitraukti.

Vėliau ketvirtadienį A. Tapinas paskelbė, jog tai – Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Anot jo, politikė, dirbdama Kauno taryboje, išsiėmė 13,8 tūkst. eurų išmoką.

A. Tapinas paskelbė, jog tai – Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Anot jo, politikė, dirbdama Kauno taryboje, išsiėmė 13,8 tūkst. eurų išmoką

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu nuskambėjo keli atvejai dėl galimo savivaldybių tarybų narių manipuliavimo išmokomis už darbą, susijusį su savivaldybės tarybos nario veikla.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai balandį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Pagėgių ir Šilutės savivaldybių tarybų nariams, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pradėjusi tyrimą dėl šių išlaidų Neringos bei Šiaulių miesto savivaldybėse.

Prokuratūra taip pat antradienį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Kauno miesto ir rajono savivaldybių tarybų nariams.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybių tarybų nariai atlyginimo negauna, tačiau jiems atlyginama už darbo laiką, kai jie eina savivaldybės tarybos nario pareigas. 

„Aš nematyčiau nieko blogo, jeigu tas atlyginimas kažkoks būtų nustatytas. Bet, aišku, tuomet mes atsidurtumėme tokioje situacijoje, kad, na, kiek galima žmonėms dirbti kitą darbą, kuris, pavyzdžiui, parlamentarams yra draudžiamas“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Taip pat savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka apmokėti su veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos ir kitoms išlaidoms Ji gali būti skiriama kas mėnesį ir už ją turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. 

Kiekviena savivaldybė atskirai patvirtina reglamentą, kuriame numato tokios išmokos dydį, atsiskaitymo tvarką ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinį sąrašą.

„Dabar mes bandome spręsti visiškai kita problema – tai tų vadinamų su veikla susijusių išlaidų ir tokiu atveju reikėtų tas išlaidas taip pat reglamentuoti,  taip kaip jos yra reglamentuotos Seime“, – sakė premjerė.

Anot jos, šiuo metu – svarbu sureglamentuoti išlaidų naudojimų pricipus ar dydžius.

The post Premjerė: jei informacija apie Vyriausybės nario paimtą išmoką tiesa, Šiugždinienė privalo trauktis appeared first on LAIKMETIS.

Pasak ministerijos, dėl neigiamų demografinių tendencijų mažėjant moksleivių skaičiui per du dešimtmečius mokyklų skaičius sumažėjo daugiau nei per pusę, o mokyklose, kuriose yra itin mažai moksleivių, sunku pritraukti mokytojus ir kitus specialistus, stinga šiuolaikinių ugdymo priemonių, dėl to sunku užtikrinti ugdymo kokybę.

„Šiuo metu veikia beveik tūkstantis mokyklų, iš jų 250 mokyklose mokinių skaičius nesiekia šimto, 89-iose mokyklose ir 50-yje pagrindinio ugdymo skyrių mokosi tik 60 ir mažiau mokinių“, – teigia ŠMSM.

Neliko daugiau nei pusės mokyklų

Ministerijos duomenimis, 2000-aisiais mokyklose mokėsi daugiau kaip 600 tūkst. mokinių, veikė daugiau kaip 2300 bendrojo lavinimo mokyklų. 2010 metais mokėsi jau 415 tūkst. mokinių ir veikė 1321 bendrojo ugdymo mokyklos. 2020 metais 324 tūkst. mokinių mokėsi 977 bendrojo ugdymo mokyklose. Vien nuo 2016 iki 2020 metų mokyklų skaičius sumažėjo dar 176-iomis.

Šių mokslo metų pradžioje šalyje mokėsi 327 tūkst. mokinių ir veikė 954 mokyklos. Šiemet mokinių padaugėjo 3 tūkst., tačiau augimas susijęs labiausiai su Vilniaus miesto plėtra ir nežymiu gyventojų skaičiaus augimu maždaug dešimtyje savivaldybių, teigia ministerija.

Mokyklų skaičiaus kaitai įtakos turėjo ir mokyklų tinklo pokyčiai. 1990-aisiais Lietuvoje veikė beveik 1600 kaimo mokyklų, po 15 metų liko tik 515 mokyklų, vėliau jų dar labiau mažėjo, dauguma virto didesnių mokyklų skyriais. Nuo 2005 iki 2014 metų, įgyvendinant bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką, pakito šalies pradinių ir pagrindinių mokyklų skaičius, padaugėjo gimnazijų ir atsirado progimnazijos.

J. Šiugždinienė: daugiau galimybių – didelėse įstaigose

Daugelis specialistų, pasak ŠMSM, sutaria, jog itin svarbu, kad pradinė mokykla būtų kuo arčiau namų. Tačiau vėlesnėse klasėse, norint užtikrinti vaikams ugdymo kokybę, galimybę naudotis šiuolaikiškomis priemonėmis ir laboratorijomis, įvairiems poreikiams pritaikytą infrastruktūrą ir neformalių veiklų pasirinkimą, vaikams gali tekti keliauti į didesnę ir geriau aprūpintą mokyklą, kad ir toliau nuo namų.

Anot ministerijos, mažose, menkai aprūpintose mokyklose sunku užtikrinti modernią infrastruktūrą, mokytojams sudaryti pilną darbo krūvį ir patrauklią darbo vietą.

„Vaikams ir mokytojams geresnės galimybės atsiveria didesnėse mokyklų bendruomenėse, nes čia yra daugiau galimybių mokinių pasirinkimams, neformaliajam ugdymui, mokytojai dirba didesne etato dalimi. 2018 – 2020 metų apibendrintas valstybinių brandos egzaminų rodiklis bent 1,5 karto buvo geresnis mokyklose, turinčiose 400 ir daugiau mokinių nei mokyklose, kuriose mokosi 100-199 mokiniai“, – pranešime cituojama švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Anot jos, remiantis Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, aukštesnis egzaminų rodiklis stebimas mokyklose, kuriose daugiau mokinių laiko brandos egzaminą.

„Svarbu, kad visi vaikai turėtų vienodas ugdymo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena“, – teigia ministrė.

Anot jos, problema yra ne pats mokyklos dydis, bet jos infrastruktūra, įranga, ugdymo priemonės ir specialistų įvairovė.

Mokytojai priversti dėstyti ne savo dalyką

Šiuo metu galiojančiose taisyklėse yra nustatyta, kad mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje: 1–10 klasėse – 8 mokiniai klasėje, 11–12 klasėse – 12 mokinių. Šalyje yra daugiau kaip 430 klasių komplektų kuriose mokosi iki 8 mokinių.

„Lietuvoje turime ir ne vieną atvejį, kuomet savivaldybė mokyklai papildomai skiria savo lėšų mokymui tiek, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui atitinkamos programos klasėje“, – teigia ministerija.

Anot ministrės, logiška būtų galvoti, kad mažesnėje mokykloje, kurioje klasėse mokosi mažiau mokinių, kiekvienam mokiniui yra daugiau galimybių skirti individualų dėmesį, tačiau neretai nutinka kitaip.

„Trūkstant mokinių, mokyklos būna priverstos mažinti ugdymo plano valandas, kurios turėtų būti panaudotos mokinių individualiems poreikiams užtikrinti, mokytojams dažnai nesusidaro pilnas etatas, mažinamos lėšos vadovėliams pirkti ir mokytojų kvalifikacijai tobulinti, o tai turi tiesioginį ryšį su mokinių ugdymosi rezultatais. Sunku rasti specialistus, kurie galėtų vesti muzikos gamtos mokslų ar meninio ugdymo pamokas, todėl dažnai tai daro kito dalyko mokytojai“, – sako ministrė.

EBPO: dydis ir kokybė susiję

Anot ministerijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose Lietuvai nuolat pabrėžiama, kad mokyklų dydis ir pasiekimai susiję. Taip pat teigiama, kad mokyklas pertvarkius taip, kad jose mažiausias mokinių skaičius siektų 200, bendras testų rezultatas pakiltų 9 proc.

EBPO 2020 metų apžvalgoje sakoma, kad mokyklų dydžio ir testų rezultatų sąsaja stipriausia kaimo mokyklose, kur 10 proc. didesnė mokykla lemia 3 procentais geresnius testų rezultatus.

Ryškūs ir regioniniai lėšų, tenkančių vienam besimokančiajam, skirtumai. 2019 m. vienam mažųjų ir žiedinių savivaldybių bei valstybinių mokyklų bendrojo ugdymo mokiniui per metus teko daugiausia lėšų, miestų savivaldybių bendrojo ugdymo mokiniui – mažiausiai. Šiuos skirtumus dažniausiai lemia mokyklos vietovė, mokomoji kalba, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalis.

Tačiau jei savivaldybėje mokyklų tinklas nėra sutvarkytas ir veikia mokyklos, turinčios labai mažai mokinių, vienam besimokančiajam tenka skirti didesnę lėšų sumą. Miestų savivaldybių vidurkis yra 2319 eurų vienam mokiniui, mažųjų savivaldybių vidurkis - 3041 euras vienam mokiniui.

Siekis – naikinti jungtines klases

J. Šiugždinienė pastaruoju metu deklaruoja ministerijos ir Vyriausybės siekį atsisakyti jungtinių klasių, pabrėždama, kad kai kurios savivaldybės linkusios jas formuoti dėl finansinių sumetimų, nepagalvojant apie ugdymo kokybę, nes nesusidarius minimaliam moksleiviu skaičiui, klasė turi būti išlaikoma savivaldybės biudžeto lėšomis.

Pasak ministrės, pradinėse klasėse klasių jungimas po du lygius dar gali būti pateisinamas dėl vaikų amžiaus ir poreikio mokytis šalia namų, tačiau 5–8 klasėse „kompromisų neturėtų būti“.

The post Švietimo ministerija: ketvirtadalyje mokyklų moksleivių skaičius nesiekia šimto appeared first on LAIKMETIS.