Pertraukos iki kito posėdžio paprašė Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė. Jos poziciją palaikė daugiau kaip penktadalis balsavusiųjų. 

Antradienį parlamentarai turėtų grįžti prie šio projekto.

Pagal jį, už neteisėtą kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, kaip yra dabar. 

„Aš, kaip politikė iš Laisvės partijos, norėčiau truputį kitokio reguliavimo, bet geriau toks negu jokio“, – pirmadienį pateikdama projektą sakė Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Anot jos, disponavimo nedideliu kiekiu kanapių ir jų produktų dekriminalizavimas leis koncentruotis į narkotikus vartojančių žmonių gydymą.

A. Širinskienė savo ruožtu prognozavo, kad panaikinus baudžiamąją atsakomybę narkotikų vartojimas didės.

„Mes nesame kritiškai vartojanti šalis, tai reiškia, kad mūsų reguliavimas yra efektyvus ir galbūt geriau nei kitose šalyse atgraso nuo vartojimo. (...) Ar jūs pasiryžusi prisiimti atsakomybę už žmonių likimus, už žmonių gyvybes, nes vis dėlto augant narkotikų vartojimui po įstatymo priėmimo, tikėtina, kad turėsime ir mirčių“, – teigė A. Širinskienė.

Ar jūs pasiryžusi prisiimti atsakomybę už žmonių likimus, už žmonių gyvybes, nes vis dėlto augant narkotikų vartojimui po įstatymo priėmimo, tikėtina, kad turėsime ir mirčių

A. Armonaitė savo ruožtu tvirtino, kad narkotikų vartojimas auga, nepaisant dabar taikomos baudžiamosios atsakomybės. Ji pavyzdžiu rodė Estiją, kuri 2017 metais priėmė sprendimą dekriminalizuoti disponavimą visų rūšių nedidelio kiekio narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti.

„Estija taip padarė todėl, kad perdozavimo skaičius buvo reikšmingai didesnis ir išsiskyrė europinėje statistikoje, jie sakė, kad mums reikia nebebausti, o gydyti“, – tvirtino A. Armonaitė.

Pagal siūlomas pataisas, nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėtojai būtų baudžiami įspėjant juos arba baudomis nuo 30 iki 250 eurų. 250–400 eurų dydžio baudos grėstų už pakartotiną nusižengimą. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos. 

Pataisų projektai numato, kad nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėtojai galėtų būti įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo programose ar kursuose.

Nuo administracinės atsakomybės būtų atleidžiami tie žmonės, kurie savanoriškai kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar į valstybės institucijas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas kanapes arba jų dalis ar produkciją iš jų: aliejų, dervas, ekstraktus ar tinktūras. 

Siekis dekriminalizuoti kai kurių narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą nėra pirmas šios kadencijos Seime – parlamentarai praėjusį lapkritį atmetė tai numačiusias pataisas. Po nesėkmingo balsavimo šio projekto autorė Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė pareiškė, kad valdančioji koalicija turės kalbėti, kaip dirbti toliau, nes projektui nepritarė ir dalis valdančiųjų.

Tačiau Laisvės frakcija toliau klausimo neeskalavo ir grėsmė valdančiosios koalicijos ateičiai nekilo.  

Atsakomybės už mažo kiekio narkotikų turėjimą išbraukimas iš Baudžiamojo kodekso ir įrašymas į Administracinių nusižengimų kodeksą numatytas Laisvės partijos programoje.

Praėjusios kadencijos „valstiečių„ Seimas yra patvirtinęs Aurelijaus Verygos vadovautos Sveikatos apsaugos ministerijos rengtą Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, joje irgi  įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.

2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas šių metų pradžioje skelbė, kad narkotikų paplitimas Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus išaugo pusantro karto. 

The post Seime stringa valdančiųjų bandymai legalizuoti kanapes appeared first on LAIKMETIS.

Pataisos numato, kad sukurti ir nepanaudoti embrionai saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam laikymo terminui. 

Taip pat nustatyta, kad pirmus dvejus metus embrionų saugojimas bus finansuojamas biudžeto lėšomis, toliau už saugojimą mokės šeima.

Tokios valdančiųjų atstovų inicijuotos pataisos priimtos 68 parlamentarams balsavus už, 28 – prieš ir 20 Seimo narių susilaikius. Numatyta, kad įstatymo pataisos įsigalios nuo liepos.

Pataisas parengė Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, liberalas Arminas Lydeka, Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė ir konservatorė Jurgita Sejonienė.

Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė teigė, kad pakeitimai realiai padės poroms, negalinčioms susilaukti vaikų, nes dabar šeimas stabdo finansinė našta už amžiną embrionų šaldymą.

„Šiuo metu maždaug kas šešta pora patiria vaisingumo problemų ir, medikų teigimu, tas skaičius gali augti. Dabar galiojantis reguliavimas ne tik kad nėra grįstas mokslu, bet ir yra didžiulė finansinė našta šeimoms, po kelis šimtus ir netgi iki 500 eurų per metus kainuoja tas amžinas šaldymas“, – sakė I. Pakarklytė.

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė kalbėjo prieš pataisas, argumentuodama, kad numatoma finansavimo tvarka skatins žmones naikinti pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus praėjus dvejų metų laikotarpiui.

„Labai įdomi valdančiųjų parama šeimos politikai, kuri prasideda nuo embrionų naikinimo. Bijau, kad vienintelė valstybė Europoje tampame, kurioje embrionų naikinimas yra šeimos politikos dalis“, – sakė parlamentarė.

„Kitas dalykas, kuris padarytas neteisingas, dveji metai kompensuojami iš valstybės biudžeto, kad nutraukus finansavimas žmonių noras naikinti  embrionus ir apsispręsti nepalankiai jų saugojimui dar bus didesnis. Finansavimo tvarka mes stumiame žmones, kad jų sprendimai embrionų apsaugai būtų nepalankūs“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Kanonų teisė skelbia, kad asmuo, faktiškai įvykdęs negimusios gyvybės sunaikinimą, užsitraukia ekskomuniką (Kan. 1398). Ekskomunika apima visus, kurie padarė šį nusikaltimą, žinodami apie jiems paskirtą bausmę.

Pataisų iniciatoriai teigia, jog amžinas embrionų saugojimas yra neracionalus ir stabdo vaikų susilaukti negalinčias poras pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, kadangi embrionų saugojimo finansinė našta gula ant jų pečių.

Iniciatoriai taip pat pateikia duomenis, kad daugelyje pasaulio šalių embrionų saugojimas yra terminuotas ir paprastai trunka iki 10 metų.

A. Širinskienė: Seimas subalsavo už žmogaus gyvybės naikinimą

Tokius balsavimo rezultatus įvertinusi Seimo narė Agnė Širinskienė socialiniame tinkle rašė: „Na ką gi, Lietuvos Seimas pirmą kartą istorijoje subalsavo UŽ žmogaus gyvybės naikinimą. Konservatorių, liberalų, laisviečių, darbiečių, socdemų ir vieno valstiečių frakcijos nario balsais.

Primenu to teisines pasekmes katalikams, dėl kurių Seimo nariai dar buvo įspėti kardinolo S. Tamkevičiaus lūpomis: „Kanonų teisė skelbia, kad asmuo, faktiškai įvykdęs negimusios gyvybės sunaikinimą, užsitraukia ekskomuniką (Kan. 1398). Ekskomunika apima visus, kurie padarė šį nusikaltimą, žinodami apie jiems paskirtą bausmę. Ji apima ir tuos bendrininkus, be kurių pagalbos nusikaltimas nebūtų įvykdytas. Bendrininkavimo, kuris užtraukia bažnytines bausmes, sąvoka apima ir politikus, kurie savo sprendimu įgalintų sąmoningą negimusios gyvybės žudymą dirbtinio apvaisinimo metu (Kan. 1329)."

Tokios subtilios situacijos pagal kanonų teisę, kuri taikoma visiems pakrikštytiems katalikams, Seime taip pat nėra buvę.

The post A. Širinskienė: Lietuvos Seimas pirmą kartą istorijoje nubalsavo už žmogaus gyvybės naikinimą appeared first on LAIKMETIS.

Seimo posėdyje numatytas balsavimas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų, kuriomis siūloma atsisakyti dabartiniame įstatyme įtvirtinto neterminuoto embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke, priėmimo.

Jomis būtų nustatyta, kad sukurti ir nepanaudoti embrionai saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam laikymo terminui. 

Pataisas inicijavo Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, liberalas Arminas Lydeka, Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė ir konservatorė Jurgita Sejonienė.

Pataisų iniciatoriai teigia, jog amžinas embrionų saugojimas yra neracionalus ir stabdo vaikų susilaukti negalinčias poras pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, kadangi embrionų saugojimo finansinė našta gula ant jų pečių.

Iniciatoriai taip pat pateikia duomenis, kad daugelyje pasaulio šalių embrionų saugojimas yra terminuotas ir paprastai trunka iki 10 metų.

Prieš pataisas pasisakantys politikai akcentuoja gyvybės apsaugą nuo jos pradėjimo momento. Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė yra pateikusi pasiūlymą, kad embrionai ir toliau būtų saugomi neterminuotai, tačiau tai finansuotų valstybė.

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė yra pateikusi pasiūlymą, kad embrionai ir toliau būtų saugomi neterminuotai, tačiau tai finansuotų valstybė

Pasak A. Širinskienės, valstybei tokios išlaidos nebūtų ypatingai didelės, nors poroms susidaro nemenka suma, apie 300–400 eurų per metus.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, be terminuoto embrionų saugojimo, taip pat numato onkologinėmis ar retomis ligomis susirgusių vaikų vaisingumo išsaugojimą, platesnį paslaugų kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Jomis numatoma padidinti PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo ne moters kūne – IVF/ICSI gydymo ciklų skaičių nuo dviejų iki trijų ir netaikyti amžiaus ribojimo, kai siekiama išsaugoti onkologine ar kita reta liga susirgusio asmens vaisingumą. 

Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytas vaisingumo išsaugojimas vaikams nuo 14 metų, tai yra tėvų ar globėjų sutikimu gali būti paimtos vaiko lytinės ląstelės ir užšaldomos.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų Seime priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį. 

Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, išsiskyrus parlamentarų pozicijoms dėl sukuriamų embrionų skaičiaus, šaldymo ir naikinimo. Dabartinis įstatymas neriboja embrionų skaičiaus, bet įpareigoja juos saugoti neribotą terminą.

The post Seimas spręs, ar galima naikinti pagalbiniam apvaisinimui sukurtus žmonių embrionus appeared first on LAIKMETIS.

Didžiausią opozicinę frakciją turinčios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis sako, kad sprendimą dėl naujo pasiūlymo įteisinti lyčiai neutralią partnerystę lems tai, ar tos pačios lyties porų apibrėžimas bus panašus į šeimos – tam „valstiečiai“ nepritartų.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis sveikina valdančiųjų sprendimą ieškoti kompromiso, tačiau projektą vertins, kai jis bus registruotas teisės aktų bazėje. 

Tuo tarpu opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas ir Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė laikosi pozicijos, kad pasiūlyti pakeitimai – kosmetiniai.

R. Karbauskis mato grėsmę dėl skundų EŽTT

„Valstiečių“ vadovas R. Karbauskis sako, kad partija sutinka reglamentuoti turtinius kartu gyvenančių žmonių santykius, tačiau nepritartų, jei tokios poros būtų apibrėžiamos kaip šeima.

„Mes turtinius santykius vienos lyties asmenų, kurie gyvena kartu, sutinkame tvarkyti, juos reikia tvarkyti, niekas niekada Lietuvoje tam neprieštaravo. Bet kada klausimas ateina iki šeimos statuso, jeigu bus vienaip ar kitaip tie santykiai prigretinami šeimai, nepritarsime“, – BNS pirmadienį sakė R. Karbauskis.

„Valstiečių“ vadovas sakė negalintis vertinti valdančiųjų pirmadienį pristatyto Civilinės sąjungos įstatymo projekto, nes nėra matęs juo siūlomų formuluočių, taip pat laikosi pozicijos, kad artimas šeimos apibrėžimui tos pačios lyties porų santykių įteisinimas atvertų kelią tokioms poroms skųstis Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) dėl pažeistų teisių, pavyzdžiui, galimybės įsivaikinti.

„Dabar aš negaliu komentuoti, koks kompromisas yra siūlomas, aš turiu matyti formuluotes, ir jei tose formuluotėse yra išlaikomas tas pats tikslas turėti galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (dėl vienos lyties porų diskriminavimo), tokiu atveju mes tokio žaidimo tikrai nežaisime“, – sakė „valstiečių“ vadovas.

„Mes LVŽS esam tą klausimą nagrinėję su ekspertais iš kitų šalių, ir pirmiausiai problema yra pati formuluotė, būtent vienos lyties asmenų santykių, ar ji panaši į šeimos, ar ne. Buvusio projekto formuluotė buvo analogiška, mums labai gerai ekspertai paaiškino, kas laukia Lietuvos. Jie sakė, bus priimtas įstatymas, nekreipkit dėmesio, kad ten nebus apie įvaikinimą, jų tikslas ne toks, jų tikslas priimti įstatymą, kad formuluotė būtų kiek įmanoma artimesnė šeimos, ir jūs būsit paduoti į EŽTT ir EŽTT bus nutarta, kad mes diskriminuojam vienos lyties asmenis, ir tada ir vaikų įvaikinimas, ir visa kita praeis“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas S. Skvernelis BNS sakė projektą galėsiantis vertinti, kai jis bus registruotas, tuo pačiu sveikino valdančiųjų žingsnį link kompromiso.

„Aš matau, kad yra ėjimas link kompromiso, bet kol kas turime sulaukit, kol įstatymo projektas bus registruotas, tada galėsime žiūrėti. Bet faktas, kad yra daromi rimti pokyčiai, matosi, kad daromi kompromisai“, – sakė S. Skvernelis.

Pakeitimai – „kosmetiniai“

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, jog siūlomi pakeitimai, lyginant su pernai atmestu Partnerystės įstatymu, yra kosmetiniai ir tos pačios lyties porų apibūdinimas atitiktų šeimos sampratą, kaip ją yra pateikęs Konstitucinis Teismas.

„Tie pakeitimai, kurie siūlomi, ne tiek kompromisiniai kiek kosmetiniai, nes sąvokos pavadinimas nekeičia sąvokos turinio. Iš esmės EŽTT partnerystės ir civilinės sąjungos pavadinimus vartoja kaip sinoniminius ir vienas kitą pakeičiančius, pats apibrėžimas ir pakeitus sąvoka išlieka tas pats, kalbantis apie asmeninį emocinį ryšį, kas vėlgi žiūrint į KT nutarimą atitinka šeimos teisinius santykius“, – BNS sakė A. Širinskienė.

Parlamentarė teigė, kad kiti pateikimai, tokie kaip civilinės sąjungos registravimas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje, atsisakymas leisti partneriui pasirinkti pavardę nėra esminiai, pvz., Seime šiuo metu svarstomi kiti projektai, kurie šeimos santykius skyrybų be ginčų ir nepilnamečių vaikų atveju perduoda nutraukti notarui.

Pakeitimai projekte nieko iš esmės nekeičia, jei mes kalbam apie partnerystę ar civilinę sąjungą kaip šeimos teisinį santykį

„Pakeitimai projekte nieko iš esmės nekeičia, jei mes kalbam apie partnerystę ar civilinę sąjungą kaip šeimos teisinį santykį. Aš tikrai tokiam projektui pritarti negalėsiu, jis išlaiko šeimos teisinį santykį, jis užprogramuoja Europos Žmogaus Teisių Teisme kitas problemas, t. y. bylas dėl įvaikinimo, kas akivaizdu, kad bus. Atsakomybės už tokį projektą prisiimti nenorėčiau“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas irgi teigė, jog projekto negalima vadinti kompromisiniu, nes jo esmė nepasikeitė.

„Keli žodžiai pakeisti įstatyme ir įstatymo pavadinimas nėra kompromisinis variantas“, – BNS sakė „darbiečių“ seniūnas.

„Jei norit turėt balsų, mes ir pirmą kartą sakėm, buvo per mažai diskusijų, nebuvo ateita, kalbėta, o tiesiog bandyta prastumti. Panašu, kad suinteresuotumo didelio nėra, daroma atžagariom rankom“, – tvirtino V. Fiodorovas.

Vietoje partnerystės siūlo civilinę sąjungą

Antrą kartą tos pačios lyties santykius šią kadenciją siekiantys įteisinti parlamentarai parengė projektą, pagal kurį vietoje anksčiau siūlytos partnerystės žmonės galėtų sudaryti civilines sąjungas.

Iniciatoriai projektą vadina kompromisiniu ir taip siekia platesnio palaikymo lyčiai neutralių civilinių santykių įteisinimui.

Siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, o naujai siūlomą institutą vadinti civiline sąjunga.

Pagal projektą, civiline sąjunga būtų laikoma savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.

Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės. Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.

Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo buvo pasiūlyta priimti lyčiai neutralią, t. y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžiančią partnerystę. Po nesėkmingo balsavimo iniciatoriai žadėjo pateikti naują patobulintą projektą.

Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.

The post Opozicija: valdančiųjų bandymai partnerystes pervadinti civilinėm sąjungom nėra kompromisas appeared first on LAIKMETIS.

Apklausos autorių teigimu, Lietuvos gyvenotojai aiškiai nepritaria partnerystei ir jos svarstymui karo metu. Atlikta apklausa parodė, jog Partnerystės įstatymui, „kuris įteisintų tos pačios lyties šeimas“ nepritaria per 70 procentų visuomenės.

Visuomenės nepritarimas lyčiai neutralios partnerystės įstatymui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų šeimas ženkliai didėja. Jei prieš metus visiškai pritariančių, kad Lietuvoje šeimą galėtų kurti tos pačios lyties poros buvo 11 proc. tai šiais metais, visiškai pritarančių buvo daugiau nei tris kartus mažiau, vos 3,4 proc. Smarkiai – nuo 20 proc. iki 11,4 proc. – sumažėjo ir pritariančiųjų dalis, kas rodo, kad palaikančių tos pačios lyties asmenų šeimos kūrimo įstatyminį įteisinimą per metus sumažėjo dvigubai – nuo 31 proc. iki 14,8 procento.

Ir apklausos rodo, kad kuo toliau, tuo labiau auga nepritariančių partnerystei žmonių skaičius

Apklausą komentavusi Seimo narė A. Širinskienė socialiniame tinkle rašė, kad šie duomenys „rodo tai, ką buvo galima nujausti iš žmonių nuotaikų: Partnerystės įstatymui, „kuris įteisintų tos pačios lyties šeimas“, kaip kad buvo formuluojama klausime, nepritaria per 70 procentų visuomenės. Panašus nuošimtis nepritaria ir šio įstatymo svarstymui karo Ukrainoje metu, kai Lietuvoje paskelbta nepaprastoji padėtis. Kitaip tariant - konservatorių ir liberalų vykdoma politika partnerystės įstatymo atžvilgiu patiria visišką fiasko. Ir apklausos rodo, kad kuo toliau, tuo labiau auga nepritariančių partnerystei žmonių skaičius. Raskevičius, žinoma, jokių problemų nemato. Pasak jo, tokie apklausų klausimai kiršia ir gąsdina visuomenę. Tad panašu, kad ši valdžia tuoj ir sau nepalankias apklausas uždraus, ne tik mitingus", - rašė Seimo narė.

Tuo tarpu T.V. Raskevičius pareiškė, kad tokios apklausos skaldo visuomenę ir yra „Kremliaus propaganda". „Gerb. Seimo narei Agnei Širinskienei ir jos satelitiniam Laisvos visuomenės institutui palinkėsiu eiti rusų karinio laivo kryptimi. Lietuvos žmonės laisvę, demokratija ir lygiateisiškumą myli labiau nei leidžia suvokti jūsų kremliaus konstruojamų naratyvų apie „tradicines vertybes" praplautos smegenėlės. Lai šitas pigus ruporas taps papildoma paskata Partnerystės įstatymą į Seimo politinę darbotvarkę sugražinti artimiausiu metu", - piktinosi Seimo narys.

Visą informaciją apie apklausą galite rasti čia. Pilna analizė pateikta čia.

The post LVI atlikta visuomenės apklausa rodo visišką nepritarimą partnerystės įstatymui, T.V. Raskevičius apklausą vadina „Kremliaus propaganda" appeared first on LAIKMETIS.

Ministrė pirmininkė pažymi, kad taip projekto neleidžiama net pateikti, o valdantieji savo ruožtu nesiūlė iš darbotvarkės braukti „tų pilnų rankovių įvairių lengvatų, išmokų lietaus, kurį įtraukė mūsų kolegos iš kitų frakcijų“.

„Kas jau kas, o Seimo darbotvarkė sudaroma demokratiniu principu, tai yra visos frakcijos turi teisę teikti savo siūlymus, ir jeigu niekas nesiūlo išbraukti iš Seimo darbotvarkės tų pilnų rankovių įvairių lengvatų, išmokų lietaus, kurį įtraukė mūsų kolegos iš kitų frakcijų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

„Man atrodo, kad kolegos turėtų gerbti kitų frakcijų teisę siūlyti klausimus darbotvarkei“, – pridūrė ji.

Premjerė pažymėjo, kad sprendimas dėl darbotvarkės nėra sprendimas dėl paties projekto, kuris dar nė neregistruotas.

„Kai kurie mūsų kolegos, labai dažnai kalbantys apie demokratiją ir demokratijos stygių, šiuo atveju bando demonstruoti būtent tai, kad patys negerbia Seimo kaip demokratinės institucijos, ir tiek“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl pavasario sesijos darbų plano. Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė siūlo iš pavasario darbų programos išbraukti Partnerystės įstatymo projektą.

Šį klausimą Seimas planavo spręsti rytiniame posėdyje, tačiau Lietuvos regionų frakcijos siūlymu buvo pritarta daryti pertrauką iki vakarinio posėdžio. Opozicinės frakcijos teikimu padaryti pertraukai reikia mažiau balsų.

Pasak A. Širinskienės, partnerystės įteisinimas skaldo visuomenę, o karo Ukrainoje metu reikia būti vieningiems ir vengti priešinančių iniciatyvų

Pasak A. Širinskienės, partnerystės įteisinimas skaldo visuomenę, o karo Ukrainoje metu reikia būti vieningiems ir vengti priešinančių iniciatyvų.

„Tie argumentai (išbraukti) susiję su politine ir geopolitine situacija, kurią turime, karo laikotarpis, kur tikrai valstybėje reikalinga išskirtinė vienybė ir nesiskaldymas. Kaip žinia, Partnerytės įstatymas ir panašūs projektai visuomenę tikrai skaldo ir priešina tarpusavyje, nesinori bereikalingų įtampų, kai mes turime siekti vienybės“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Širinskienė.

Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen komentuodama šį siūlymą pažymi, kad „požiūris į žmogaus teises yra viena iš tų sričių, kuri mus, Lietuvą, daro pilnaverte vakarietiškų demokratijų šalių šeimos nare“.

Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali, t. y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžianti partnerystė. Iniciatoriai žadėjo teikti naują patobulintą projektą.

Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

The post Premjerė išreiškė nepasitenkinimą bandymais išbraukti  partnerystės klausimą: kolegos negerbia Seimo appeared first on LAIKMETIS.