Šiemet žiūrovai pirks bilietus norėdami pamatyti keturis iš keturiolikos Dainų šventės renginių, o Dainų dieną Vilniaus Vingio parke stebės arba iš nemokamų stovimų vietų, arba iš mokamų sėdimų, antradienį pranešė Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Mokamų renginių kainos prasidės nuo 10 eurų – už tokią kainą bus galima pamatyti Šokių dienos dieninį koncertą Lietuvos futbolo federacijos stadione. Nuo 15 eurų prasidės Ansamblių vakaro Kalnų parke bilietų kainos.

Nuo 20 eurų kainuos pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerto „Avia Solutions Group“ arenoje, Vokalinių ansamblių koncerto Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, sėdimų Dainų dienos vietų ir vakarinio Šokių dienos koncerto bilietų kainos.

VIP zonų bilietai kainuos nuo 50 iki 100 Eur. Bilietus bus galima įsigyti jau nuo šio savaitgalio svetainėje bilietai.lt.

Pasak organizatorių, jubiliejinės Dainų šventės programoje – ne tik žiūrovų pamėgti renginiai, bet ir naujovės, ruošiamas proginis Šimtmečio vakaras, kuris vyks birželio 30 dieną Vilniaus Katedros aikštėje, jis bus nemokamas.

Bilietų taip pat neprireiks į tradiciškai šventę atidarysiančią Dainų dieną Kauno Dainų slėnyje birželio 29 dieną. Pasak pranešimo, šis koncertas šiemet bus ypatingai svarbus, nes pirmoji Dainų šventė 1924 metais įvyko būtent Kaune.

Pasak organizatorių, jubiliejinės Dainų šventės programoje – ne tik žiūrovų pamėgti renginiai, bet ir naujovės, ruošiamas proginis Šimtmečio vakaras

Nemokamai žiūrovai išvys ir antrą kartą rengiamą Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų dieną, kuri birželio 30 dieną Vilniaus rotušės aikštėje suburs bendruomenių paviljonų miestelį, Folkloro dieną liepos 2-ąją Vilniaus Bernardinų sode, pilių teritorijoje ir Katedros aikštėje.

Organizatoriai taip pat kviečia į Vaikų amatų miestelį Valdovų rūmų prieigose, Liaudies meno parodą Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, kanklių koncertą „Skambėkite, kanklės“ Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje, Teatro dieną Valdovų rūmuose ir dalyvių eitynes iš Katedros aikštės į Vingio parką.

Šventės renginius baigsianti Dainų diena Vilniaus Vingio parke taip pat bus nemokama visiems, atkeliausiantiems su savo pledais ar sulankstomomis kėdutėmis – bilietus pirks tik norintieji pasinaudoti organizatorių paruoštomis sėdimomis vietomis.

„Manau, kad šių metų programoje pasiektas optimalus mokamų ir nemokamų renginių santykis, ir kažką sau tikrai ras kiekvienas. Planuojame, kad, kaip ir praeitoje šventėje, bilietai bus išpirkti. Žmonės pirkdami bilietus tiesiogiai prisideda prie Dainų šventės, galima net sakyti, tampa simboliniais šventės rėmėjais“, – sako Dainų šventę organizuojančio Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa.

Šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė vadinsis „Kad giria žaliuotų“ ir keturiolikos renginių programoje interpretuos gyvybės temą. Planuojama, kad renginiuose pasirodys apie 37 tūkst. atlikėjų.

The post Mokami bus keturi iš 14-kos Dainų šventės renginių, prekyba bilietais prasidės savaitgalį appeared first on LAIKMETIS.

1923 metų sausį Lietuvai atgavus Klaipėdą, birželio 27-ąją šaliai buvo perduotas ir Klaipėdos uostas.

Šia proga prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastato bus iškilmingai pakelta 36 metrų ilgio vėliava, o uoste esantys laivai sveikins savo garsiniais signalais. Šokėja Inga Briazkalovaitė atliks vertikalų šokį ant direkcijos administracinio pastato, gros Karinių jūrų pajėgų orkestras.

lygiai prieš šimtą metų prasidėjo naujas jūrinės Lietuvos valstybės etapas

Kaip pranešė direkcija, lygiai prieš šimtą metų prasidėjo naujas jūrinės Lietuvos valstybės etapas, atvėręs plačias galimybes šalies ekonominei ir socialinei plėtrai.

„Šiandien uostas pasikeitęs neatpažįstamai. Nuolatinės investicijos į uosto vystymą ir modernizavimą Lietuvos uostą yra atvedusios į pažangiausių ir konkurencingiausių gretas. Keleiviniai ir krovininiai laivai į Klaipėdos uostą ir iš jo kursuoja laivybos linijomis, kurios Klaipėdą tiesiogiai jungia su 70-čia pasaulio valstybių“, – skelbia direkcija.

Anot įstaigos, Klaipėda kasmet sulaukia 6 tūkstančių laivų, kuriais atgabenami ir iškeliauja apie 40 milijonų tonų krovinių, kruiziniais ir keleiviniais laivais Lietuvą pasiekia iki pusės milijono turistų ir keleivių.

The post Klaipėdoje bus minimas uosto perdavimo Lietuvai šimtmetis appeared first on LAIKMETIS.

„Dainų šventė kartais labai gerai suskamba skaičiuose. Dainų šventėje ruošiasi dalyvauti 35 tūkst. dalyvių, 1,5 tūkst. kolektyvų. Pati Dainų šventės programa apims apie 40 valandų, virš 100 dirigentų, 150 tonų aparatūros ir daug kitų skaičių, kurie nusako šventės apimtį“, – trečiadienį žurnalistams teigė Dainų šventės vadovas Saulius Liausa.

„35 tūkstančiams dalyvių reikia 35 tūkstančių istorijų. Istorijų, ateinančių iš atminties tų žmonių, kurie Dainų šventėje yra dalyvavę anksčiau ir norėtųsi pamėginti toms istorijoms suteikti balsą“, – kalbėjo Dainų šventės renginių dramaturgas Mindaugas Nastaravičius.

Šventę sudarys 14 renginių, ji prasidės Kauno Dainų slėnyje kitų metų birželio pabaigoje, vėliau renginiai kelsis į Vilnių, jie vyks Rotušės, Katedros aikštėse, Vingio parke, Lietuvos futbolo federacijos stadione ir kitose vietose.

Anot S. Liausos, dar šiemet įvyks septynios regioninės Dainų šventės, praėjusį savaitgalį jos jau vyko Mažeikiuose ir Tauragėje.

„Šiais metais skleidžiasi šventė ir Panevėžyje ir Pasvalyje, ir Šiauliuose, ir Mažeikiuose, Klaipėdoje (...). Dar iki šventės norime beveik visas savivaldybes aplankyti su renginiais“, – kalbėjo jis.

Taip pat tikimasi, jog renginiuose dalyvaus per 50 pasaulio lietuvių bendruomenių.

„Labai noriu atkreipti dėmesį, kad mes kalbame apie mūsų šventės šimtmetį, apie reikšmingą laikotarpį, bet iš esmės Dainų šventės kūrėjai buvo ir mūsų nepriklausomybės kūrėjai, modernios Lietuvos, modernaus valstybingumo kūrėjai“, – kalbėjo kultūros ministras Simonas Kairys.

Dainų šventę matau, kaip kiekvieno lietuvio sielos dalį. Tai yra ir identiteto klausimas

„Dainų šventę matau, kaip kiekvieno lietuvio sielos dalį. Tai yra ir identiteto klausimas, ir vienas iš tų dalykų, kuriais mes didžiuojamės, unikalūs“, – pridūrė jis.

S. Liausa teigė, kad yra susiduriama su dideliu iššūkiu, nes šventė minės šimtmetį. Tuo metu Dainų dienos Kaune meno vadovė Danguolė Beinarytė pažymėjo, jog mažėja šventėje dalyvaujančių kolektyvų ratas.

„Karo kontekste, keli klausimą, kaip kurti idėjas, scenarijus, kuomet tu nežinai kokioje tikrovėje mes šoksime ir dainuosime, kaip skambės tos mūsų dainos ir kaip šūkis „Kad žaliuotų girios“ skambės, kai girios šiandien plaukia“, – sakė M. Nastaravičius.

Dainų ir šokių švenčių tradicijos Baltijos valstybėse 2003 metais įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

2024-ieji yra paskelbti Dainų šventės metais.

Lietuvos dainų šventės paprastai rengiamos kas ketverius metus liepos mėnesio pradžioje. Jose dalyvauja vidutiniškai po 30 tūkst. dalyvių. 

Praėjusiais metais turėjęs vykti renginys nukeltas dėl koronaviruso ribojimų pakeitus dainų švenčių kalendorių. Moksleivių dainų šventę planuojama surengti 2026 metais.

The post Kitąmet vyksianti Dainų šventė šimtmečio proga laukia per 35 tūkst. dalyvių appeared first on LAIKMETIS.

Pavasarį pasirodžiusi knyga „Sursum corda – aukštyn širdis“, kurios autorius uolus ir kruopštus kraštotyrininkas Albinas Jarmala, buvo viena iš pirmųjų kregždžių, atnešusi parapijos istorijos padėkos vainiką ant Viešpaties altoriaus. Jame švytėjo Vilties žvakė, kurios skleidžiama šviesa liudijo, kaip Dievas laimina žmonių darbus, sumanymus, troškimus, išklauso jų maldų.

Jubiliejinė iškilmė nukelta į lapkričio 7d. Tai buvo tarsi dviguba šventė: parapijos įkūrimo (1920 m.) ir bažnyčios konsekravimo (1921-10-17, per Šv. Luko atlaidus) 100-čio jubiliejus.  Šv. Mišias koncelebravo ir pamokslą sakė Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila. Celebravo kaimyninių parapijų klebonai: Kučiūnų – kun. Vytautas Sakavičius, Veisiejų – kun. Žydrūnas Burnys, parapijos šeimininkas – kun. Tadeus Vallian.

Pamoksle Jo Ekscelencija priminė parapijos ir bažnyčios istoriją, pabrėžė, jog tikėjimas Dievu, atpirkimu buvo gyvas joje gyvenusių žmonių širdyse ir tvirta atrama kasdienybėje.

Jubiliejus primenantis ir tikėjimo nešėjus, palaikytojus, tikintiesiems patarnavusius kunigus. Dar daugumai atmenama ir kun. Juozo Zdebskio tarnystė. Šio krašto kultūra, šeimų tradicijos buvo labai turtingos Evangeline dvasia ir buvo kuriamos ant krikščioniškų pamatų. Visi svarbiausi žmonių gyvenimo įvykiai, progos, šventės susieti su Dievo namais. Krikštas, Pirmoji Komunija, Atgaila, Sutvirtinimas, Santuoka, Eucharistijos šventimas, joje skelbiamas Dievo Žodis – visuma, leidžianti artimiau išgyventi su Dievu bendrystę, atrasti gyvenimo prasmę, stiprinti artimo meilę, tikėjimą, amžinybės viltį.

Kiekvienas atsakingas už tikėjimą, amžinąjį gyvenimą bei vienybę su Dievu.

Vyskupas ragino: „Tebūna Jums visiems, čia gyvenantiems Jūsų Tėvų, senelių tikėjimas svarbiu liudijimu. Branginkite ir vertinkite šį tikėjimo paveldą…“ Pabrėžė, jog labiausiai už mūsų tikėjimą, per jį ateinantį išganymą, amžinąjį gyvenimą, gyvenimą vienybėje su Dievu esame atsakingi tik mes patys.

Šlavantiškių atnašauti bažnyčios statytojo kun. Juozapo Galecko, parapijos Tėvelio, kun. J. Zdebskio portretai, Dievo Gailestingumo paveikslas, Gintauto Akstino dovanota Rūpintojėlio skulptūra, duona ir vynas – liudijo parapijiečių tikėjimo brandumą, meilę artimui ir begalinį pasitikėjimą Viešpačiu.

Liturginėms apeigoms talkino Lazdijų dekanato dekanas kun. Nerijus Žvirblys. Išpažinčių klausė Rudaminos parapijos klebonas Alfredas Nėnius. Šv. Mišiose skambiais balsais šlovino Viešpatį  Veisiejų parapijos choras, vadovas Arūnas Stanulis.

Po Eucharistijos vyskupas  pašventino šventoriuje pastatytą apaštalo Šv. Luko skulptūrą. Apie jos istoriją pasidalijo veisiejiškis menininkas Vytautas Žukauskas.

Prieš 15 m. jam teko pavežėti gražiai išsipuošusią močiutę, kulniavusią į Šlavantų bažnytėlę, į „Lukošiaus“ atlaidus. Menininkui kilo mintis, jam pritarė Veisiejų seniūnas Zenonas Sabaliauskas, Lazdijų dekanas ir tolimesnė pritariančių eilė, leido įgyvendinti svajonę Šlavantų parapijos šventoriuje. Per 2021m. rudenį veisiejiškio organizuotą menininkų XX „Veisiejų plenerą“, tautodailininkas, skulptorius Gintautas Akstinas jau atsivežtą šventojo skulptūrą užbaigė. Apskardino kalviai Juozas Varnelis ir Tomas Pacaitis.

Parapijiečiai nuoširdžiai dėkojo Jo Ekscelencijai, kunigams, Lazdijų rajono savivaldybės merei Ausmai Miškinienei, skulptoriui G. Akstinui, visiems, prisidėjusiems prie šventės organizavimo. Įteikė spalvingas gėlių puokštes ir asmenines dovanėles. Išskirtinai jaudinančiai dėkojo klebonui Tadeus už jo rūpestį, pastangas, žmonių sutelkimą maldai ir darbui kasdienėje tarnystėje, linkėjo stiprios sveikatos, laukdami jo sugrįžtant.

Išraiškingi Jo Ekscelencijos  pamokslo žodžiai, parapijiečių išpuošta šventovė, nuostabiomis merės A. Miškinienės padovanotomis gėlių puokštėmis  padabinti altoriai ir visų susirinkusių maldininkų dvasinis nusiteikimas, jų nuoširdūs padėkos žodžiai džiugino ir jaudino širdį.  Taip ir norisi, pakeičiant apaštalo Šv. Luko žodžius, pasakyti: „ Dieve, gera man čia būti…“

The post Paminėtas Šlavantų bažnyčios šimtmetis appeared first on LAIKMETIS.

Tai pirmasis valstybės įsteigtas muziejus, sulaukęs šimto metų. 

Šventinį renginį atidarys Karinių oro pajėgų orkestro koncertas. Iškart po jo, renginio vedėjas aktorius Andrius Žiūrauskas visus pakvies stebėti tradicinę, 1923 metais pradėtą, Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo.

Vėliau, po muziejaus tradicijų pristatymo, kariuomenės Garbės sargybos kuopa demonstruos defilė programą, po jos rengiamas Vytauto Didžiojo universiteto kamerinio orkestro koncertas. Renginį vainikuos Lietuvos kariuomenės mokyklos parašiutininkų pasirodymas, pranešė muziejus.

Vytauto Didžiojo karo muziejus atidarytas 1921 metų vasario 16 dieną, 1936 metais jis perkeltas į naujuosius rūmus, kur veikia ir dabar.

The post Vytauto Didžiojo karo muziejus mini šimtmetį appeared first on LAIKMETIS.

Ši Jungtinei Karalystei priklausanti provincija, kurioje gyvena 1,9 mln. žmonių, buvo sukurta 1921 metais, Airijai po karo už nepriklausomybę išsivadavus iš britų valdžios.

100-ųjų metinių minėjimo renginiai buvo atšaukti dėl pandemijos, o kelias pastarąsias savaites temdė didžiausios per daugelį metų šiame regione riaušės.

Tuo metu Šiaurės Airijos pirmoji ministrė Arlene Foster (Arlin Foster) trečiadienį paskelbė, kad atsistatydins iš provincijos vyriausybės vadovės ir Demokratinės junionistų partijos (DUP) lyderės pareigų, augant nepasitenkinimui „Brexito“ pasekmėmis.

Per visą Šiaurės Airijos istoriją dėl regiono piktai varžosi sąjungai su JK pritariantys junionistai ir proairiški nacionalistai, nepripažįstantys provincijos teisėtumo ir todėl nešvenčiantys šių metinių.

Tačiau JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sakė, kad pirmadienis yra „labai reikšmingos nacionalinės metinės“, žyminčios „Jungtinės Karalystės, kokią ją žinome šiandien, susiformavimą“.

Pasak jo, svarbu „stabtelėti ir apmąstyti sudėtingą pastarųjų 100 metų istoriją“.

„[Tai] svarbi proga drauge iškilmingai paminėti Šiaurės Airiją“, – sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame jo pareiškime.

Pastarojo meto neramumus provincijoje paskatino junionistų nepasitenkinimas dėl regiono padėties po „Brexito“. Junionistų bendruomenė nepatenkinta, kad B. Johnsonas leido įsigalioti specialiajam „protokolui“, kuriuo, daugelio nuomone, po „Brexito“ iškreipiama Šiaurės Airijos padėtis Jungtinėje Karalystėje.

Balandį per ilgiau kaip savaitę trukusias riaušes buvo sužeisti mažiausiai 88 policininkai. Riaušės išplito į nacionalistų bendruomenę, o policija plytas ir padegamąsias bombas mėtydavusius jaunuolius tramdydavo vandens patrankomis.

Metinių problemos

Junionistai nugąstauja, kad dėl protokolo didėja suvienytos Airijos tikimybė, kuri istoriškai provokuodavo kraujo liejimą Šiaurės Airijoje.

Per tris dešimtmečius trukusį konfliktą dėl Šiaurės Airijos likimo žuvo 3,5 tūkst. žmonių.

1998 metais sudarytu taikos susitarimu kovos iš esmės baigėsi, bet piktas susiskaldymas vis dar jaučiamas.

Sekmadienį britų karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) sakė, kad „nuopelnai dėl taikos proceso teisingai priskiriami lyderių kartai, turėjusiai viziją ir drąsos susitaikymą iškelti virš susiskaldymo“.

„Visų pirma, tebesitęsianti taika yra jos žmonių, ant kurių pečių laikosi ateitis, nuopelnas“, – sakoma jos pareiškime.

Šiaurės Airijos ateitis Jungtinėje Karalystėje tampa dar labiau abejotina daugeliui jaučiant, kad „Brexito“ pasekmės keičia provincijos konstitucinį statusą.

Minėtu „Brexito“ protokolu iš esmės išlaikoma Šiaurės Airijos ir Europos Sąjungos muitų sąjunga bei dalis bendrosios rinkos.

Kai kurie junionistai sako, kad dėl to atsiradę nauji patikrinimai Šiaurės Airijos uostuose prilygsta „Airijos jūros sienai“, sudarančiai sąlygas suvienyti Airiją.

Savaitgalį laikraščių „Sunday Life“ ir „Sunday Independent“ paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad 90 proc. junionistų prognozuoja smurto atsinaujinimą, jei provincija susivienys su Airija.

Protokolas taip pat sudavė skaudų smūgį A. Foster. Ji ir DUP kategoriškai prieštaravo bet kokiems specialiems susitarimams Šiaurės Airijai po „Brexito“, bet negalėjo sutrukdyti B. Johnsonui sudaryti tokius susitarimus su Briuseliu.

A. Foster nurodė, kad iš DUP vadovės posto pasitrauks gegužės 28 dieną, o darbą pirmosios ministrės poste baigs birželio gale.

Šiuo metu vyksta varžybos dėl galimybės ją pakeisti.

The post Šiaurės Airija mini savo šimtmetį appeared first on LAIKMETIS.