Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, tai reiškia, kad po dvejų-trejų metų kiekvienas kuro tiekėjas – degalų, dujų ar šilumos tiekėjai – turės pirkti apyvartinius taršos leidimus. Todėl jis ragina investuoti į šilumos siurblius, naudoti daugiau alternatyvių kuro rūšių, kad šalis gautų daugiau pinigų iš kitų teršėjų negu sumokės pati. 

Už įstatymą balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 25.  

S. Gentvilo teigimu, šiuo įstatymu perkeliama Europos žaliojo kurso arba vadinamoji „Fit for 55“ direktyva dėl klimato neutralumo.

„Ir čia yra labai rimtas rinkos mechanizmas, kuris gali Lietuvai atnešti milijardus pajamų arba milijardus išlaidų. (...) Todėl žinutė viena: pasiruoškime, investuokime į šilumos siurblius, sėskime į viešąjį transportą, elektromobilius ir alternatyvias kuro rūšis, nes taip mūsų ekonomika gaus daugiau iš kitų teršėjų, negu sumokės pati (už taršą – BNS)“, – teigė ministras.

Pasak jo, įstatymu iš esmės keičiama dalis Lietuvos politikos dėl akcizų.

„Apyvartinių taršos leidimų prekybos sektorius, kuriame dalyvaudavo 66 Lietuvos didžiosios pramonės arba šilumos bendrovės, yra išplečiamas į kelių, dujų tiekimo, jūrų, orlaivių transportą, į šilumos sektorių. Kas reiškia, kad po dvejų-trejų metų  kiekvienas kuro tiekėjas, kas tai bebūtų – degalinė, „Amber Grid“ ar šilumos tiekėjas, turės pirkti apyvartinius taršos leidimus, kuriais yra prekiaujama jau ne Lietuvoje, ir pajamas gauna ne Lietuva į savo biudžetą, bet perkama per Europos reguliuojamą apyvartinių taršos leidimų prekybos sektorių“, – aiškino S. Gentvilas. 

Ministro teigimu, čia yra ir rizika, ir galimybė: „Todėl, kad, mūsų skaičiavimais, jeigu apyvartiniai taršos leidimai kainuos tuo metu 45 eurus, Lietuvos ekonomika jau daugiau sumokės į Europos Sąjungos biudžetą, negu atgaus iš jo per sukuriamus socialinius klimato arba modernizavimo fondus, arba klimato kaitos programas“.

Aplinkos pasaugos komiteto nario Kasparo Adomaičio teigimu, į Lietuvos teisę perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos neįgyvendinimas ir nepakankamų sutaupymų kaina pareikalautų 300 mln. eurų biudžeto lėšų, nes tiek kainuotų taršos leidimų išpirkimas. 

Jis apgailestavo, kad nepritarta jo iniciatyvai dažniau ir operatyviau matuoti, kaip klimato kaitos programa veikia.  

„Pavyzdžiui, dabartinis ministras, paleidęs klimato kaitos programą, po dvejų metų gal jau net nebus savo pozicijoje ir jokios atsakomybės, ar efektyviai panaudojo lėšas, neturėsime“, – teigė jis.

The post Seimas patvirtino kovos su klimato kaita planą appeared first on LAIKMETIS.

Dabar metas susipažinti su politikais, kurie siekia pakeisti dabartinius ir tapti naujaisiais europarlamentarais. Siekdamas geriau išsiaiškinti jų nuostatas, LVI pakvietė visų kandidatų į EP sąrašų pirmajame dešimtuke esančius politikus iki gegužės 24 d.  dalyvauti apklausoje ir pareikšti savo nuomonę 2019­­­–2024 m. EP svarstytais vertybiniais klausimais (tais pačiais, pagal kuriuos buvo analizuoti dabartiniai EP nariai iš Lietuvos). Iš apklaustųjų kandidatų savo nuostatomis iki nurodyto termino pasidalinti sutiko 30 kandidatų iš 10 partijų (vėliau atsakiusiųjų kandidatų nuostatos straipsnyje nebus analizuojamos, jos bus atvaizduojamos LVI puslapyje).

Kaip nuosekliausi ir atviriausi politikai atsiskleidė Nacionalinio susivienijimo (NS) kandidatai ­– visi 10 apklaustų politikų, tarp kurių partijos pirmininkas Vytautas Radžvilas (Nr. 1 sąraše) ir vicepirmininkas Vytautas Sinica (Nr. 2 sąraše), sutiko pasidalinti savo nuostatomis. Jie nurodė, jog ne vieną kartą paskutinėje EP kadencijoje svarstytą surogatinės motinystės praktiką laiko nesuderinamą su žmogaus teisėmis ir demokratinėmis nuostatomis. Visi kandidatai taip pat išreiškė nepritarimą progresyvistiniam lytinio švietimo modeliui ir lyties tapatybės teorijos pripažinimui, prieštaravimą LGBT organizacijų finansavimui.

Politikai tvirtai pasisakė už nacionalinio suvereniteto apsaugą: nesutiko, jog vaiko apsaugos ir šeimos teisinio reguliavimo įgaliojimai būtų perduodami ES institucijų kompetencijai bei nepritarė tėvų teisių pripažinimui vienalytėms poroms tokių teisių nenumatančiose šalyse, net jeigu tokios poros yra įregistravusios santuoką ES valstybėje, kurioje tai legalu. Galiausiai, kandidatai nepritarė atlygintinės embrionų ir spermos donorystės legalizavimui ir tvirtai prieštaravo neseniai EP svarstytai iniciatyvai įtraukti teisę į abortą į ES pagrindinių teisių chartiją. Visi 10 apklaustųjų NS kandidatų minėtais klausimais išreiškė beveik tapačias pozicijas.

Galima drąsiai teigti, jog tai nuosekliai konservatyvi politinė jėga, palaikanti prigimtinės šeimos ir lyties sampratą, pasisakanti už negimusios žmogaus gyvybės apsaugą, nepritarianti LGBT organizacijų ideologijai ir jų įtakos plėtrai visuomenėje bei nesutinkanti, jog šiais klausimais didėtų Europos Sąjungos įgaliojimai nacionalinių valstybių savarankiškumo sąskaita.

Nuo NS konservatyvumu nedaug atsilieka Aurelijaus Verygos vedamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašas bei Rimanto Dagio vadovaujama Krikščionių sąjunga (KS), nors, palyginti su NS, šių partijų kandidatai ne taip noriai dalinosi savo nuostatomis.

Iš penkių  savo nuostatas išreiškusių LVŽS politikų (A. Veryga, A. Kubilienė, G. Surplys, Ž. Savickas, A. Norkienė) visi, išskyrus stipriausiąjį planetos žmogų Žydrūną Savicką, nurodė nepritariantys surogatinės motinystės praktikai. Šeštoje sąrašo pozicijoje esantis sportininkas nurodė, jog nepritaria teiginiui, kad surogatinė motinystė nesuderinamas su žmogaus teisėmis ir demokratinėmis nuostatomis. LVŽS kandidatų pozicijos išsiskyrė ir LGBT problemų klausimu – pavyzdžiui, A. Veryga, A. Kubilienė ir Ž. Savickas teigė, jog „laisvos nuo LGBT propagandos erdvės“ (kokios prieš keletą metų buvo nustatytos Lenkijoje), yra suverenios valstybės vidaus politikos reikalas, į kurį ES institucijos neturėtų kištis. Priešingą poziciją išsakė A. Norkienė ir G. Surplys, kurie teigė, kad atskiros ES valstybės su LGBT propaganda kovoti neturėtų. Tuo tarpu kiti LVŽS kandidatai išsakė konservatyvias nuostatas minėtais klausimais. Galima daryti išvadą, jog su tam tikromis išlygomis tai konservatyvus kandidatų į EP sąrašas.

Prie konservatyvių politinių jėgų priskirtina ir Krikščionių sąjunga. Į LVI užduotus klausimus sutiko atsakyti trys jų kandidatai į EP: partijos pirmininkas, už konservatyvias pažiūras iš konservatorių partijos (TS-LKD) pašalintas Rimantas Dagys, vienas iš Šeimų sąjūdžio lyderių Algimantas Rusteika ir buvęs tautininkas Marius Kundrotas. Visi jie deklaravo nuosekliai konservatyvias nuostatas, kuriomis išreiškiamas palaikymas žmogaus orumo ir negimusios gyvybės apsaugai, prigimtinės šeimos ir lyties sampratai, ginamas nacionalinių valstybių savarankiškumas šiais klausimais nuo ES įgaliojimų plėtros.

Sąlyginai aukštą susidomėjimą LVI apklausa iki nurodyto termino pademonstravo ir Darbo partijos kandidatai į EP – savo nuostatomis pasidalino 5 politikai: Darius Ulickas, Mantas Stulgaitis, Giedrius Bindza, Raimundas Markauskas ir vienas savęs neįvardijęs kandidatas. Lyginant su prieš tai aptartų politinių jėgų kandidatais, jų nuostatos liberalesnės. Ypač tai akivaizdu negimusios gyvybės apsaugos klausimu – dauguma Darbo partijos kandidatų teigia, jog sutiktų įtraukti teisę į abortą į ES pagrindinių teisių chartiją. Kita vertus, visi atsakiusieji nurodė, jog prieštarauja progresyvistiniam lytinio švietimo modeliui, kuris akcentuotų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės aspektus.

Taip pat beveik visi nurodė nepritariantys idėjai perduoti nacionalinėms valstybėms priklausančią vaiko apsaugos ir šeimos teisinio reguliavimo kompetenciją Europos parlamentui. Be to, beveik visi deklaravo nesutikimą, jog vienoje ES šalyje registruotų vienalyčių sutuoktinių tėvų teisės būtų pripažįstamos visoje ES. Kitais klausimais – surogatinės motinystės, LGBT organizacijų įtakos, atlygintinės embrionų ir spermos donorystės ­– darbiečiai, panašu, neturi vieningos pozicijos. Be to, pastebėta, kad neretai jie rinkosi atsakymą „nei sutinku nei nesutinku“, kas signalizuoja apie šių politikų neapsisprendimą vertybiniais klausimais. Darytina išvada, jog Darbo partijos kandidatai yra tarp konservatyvių ir progresyvistinių nuostatų svyruojanti politinė jėga.

LVI pateikė savo nuostatas vertybiniais klausimais po vieną ar du kandidatus ir iš partijų sąrašų: Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjūdžio, Regionų partijų, Tautos ir teisingumo sąjungos, Taikos koalicijos.

TS-LKD kandidatų tarpe iki nurodyto apklausos termino savo pažiūromis pasidalino du gana skirtingi politikai: Paulius Saudargas ir Matas Maldeikis. P. Saudargas liberaliosios liaudies tarpe priskiriamas TS-LKD „talibų“ kuopai – patiems konservatyviausiems šios partijos politikams. Iš tiesų, tai vienas iš nedaugelio TS-LKD Seimo narių, palaikančių tikrai konservatyvią partijos darbotvarkę – pavyzdžiui, jis oponavo daugumos jo partijos kolegų palaikomiems Partnerystės ir Civilinės sąjungos įstatymų projektas, kuriais siekta įteisinti šeimai prilygstančius vienalyčių porų santykius bei parengė jiems alternatyvų „Artimojo ryšio“ įstatymo projektą, kuriuo valstybė pripažintų vienalytes poras, neprilygindama jų šeimos santykiams. LVI apklausoje jis deklaravo išimtinai konservatyvias nuostatas: už valstybių narių suverenitetą (kovojant su LGBT propaganda, reglamentuojant vaikų apsaugos ir šeimos santykius), prieš progresyvistinį lytinį švietimą, LGBT organizacijų finansavimą, prekybą embrionais ir sperma bei abortų įtraukimą į ES pagrindinių teisių chartiją.

Tuo tarpu M. Maldeikis atsiskleidė labiau kaip progresyvistinių nuostatų besilaikantis politikas: prieš LGBT propagandos ribojimus, už LGBT organizacijų finansavimą, už progresyvistinį lytinio švietimo modelį ir vienalyčių porų tėvų teisių pripažinimą visoje ES (tiesa, kiek nustebino, jog ir P. Saudargas pareiškė, jog neprieštarautų pastarajai iniciatyvai). Kita vertus, M. Maldeikis, kaip tikras konservatorius, išreiškė nepritarimą abortų įtraukimui į ES pagrindinių teisių chartiją, atlygintinei embrionų ir spermos donorystei bei surogatinės motinystės praktikoms. Dabartinių TS-LKD EP narių (A. Kubiliaus, R. Juknevičienė, L. Mažylio) nuostatos jau buvo išanalizuotos ankstesniame straipsnyje – iš esmės, visi jie laikosi progresyvistinių pažiūrų. Todėl pastebėtina, kad trečiuoju numeriu TS-LKD sąraše į EP kandidatuojantis P. Saudargas turi realius šansus tapti naujuoju europarlamentaru ir, tikėtina, įnešti daugiau konservatyvumo į Europos parlamentą.

Įdomiausius atsakymus pateikė LLRA-KŠS atstovas Michail Andrijanov (3 Nr. sąraše), kuris nuo atsakymų į visus klausimus akivaizdžiai išsisukinėjo ir pateikė ne savo nuostatas EP svarstytais ir LVI keltais klausimais, o filosofavo apie pačių klausimų formuluotes ir prasmę. Pavyzdžiui, paklaustas, kaip vertina surogatinės motinystės praktiką, jis teigė, jog „kiekvienas atvejis yra unikalus“, todėl vertinti šią praktiką bendrai yra „makabriška“. Ne pati surogacija makabriška, o jos vertinimas, teigia kandidatas. Panašiai šis politikas atsakė ir į visus kitus klausimus – nei vienu atveju nepateikė aiškaus vertinimo ir teigė, jog gyvenimas įvairus, ES įvairi, todėl nieko kategoriškai vertinti negalima. Šio politikos vertybės neaiškios net jam pačiam.

Regionų partijos atstovė Aurelija Jonikaitė (Nr. 8 sąraše) beveik visais klausimais deklaravo konservatyvias nuostatas: pasisakė prieš surogatinės motinystės praktiką, abortus, LGBT finansavimą, progresyvistinį lytinį švietimą, tėvų teisių pripažinimą vienalytėms poroms, vaiko apsaugos ir šeimos teisinio reglamentavimo perdavimą EP ir atlygintinę embrionų ir spermos donorystę. Kita vertus, reiktų nepamiršti, jog šios partijos sąrašą į EP vedantis europarlamentaras S. Jakeliūnas, kaip ankstesniame straipsnyje parodė jo balsavimų analizė, beveik nuosekliai atstovauja progresyvistinę darbotvarkę.

Taikos koalicijos atstovas Erikas Pavlovičius (Nr. 2 sąraše) taip pat beveik visais minėtais klausimais deklaravo konservatyvias nuostatas, išskyrus surogatinės motinystės praktiką (nurodė „greičiau nesutinkantis“ su teiginiu, kad surogatinė motinystė nesuderinama su žmogaus teisėmis ir demokratinėmis nuostatomis) ir atlygintinę embrionų ir spermos donorystę (nurodė, kad „turi būti apibrėžti aiškūs tikslai“).

Galiausiai, visais LVI užduotais klausimais konservatyvias nuostatas išreiškė ir Tautos ir teisingumo sąjungos atstovė Edita Navickienė (Nr. 7 sąraše).

Kaip matyti, dauguma LVI apklausoje dalyvavusių kandidatų į EP yra konservatyvūs politikai. Vis dėlto, būtina paminėti ir vieną progresyvistinę politinę jėgą, pirmą kartą dalyvaujančią EP rinkimuose ir juose keliančią naują, tačiau sąlyginai įžymų politiką. Tai, žinoma, yra Laisvės partija ir jos sąrašo vedlys Dainius Žalimas. Dalyvaudamas Prezidento rinkimuose jis pasirengimą birželio 9-ajai pradėjo kur kas anksčiau nei kiti politikai ar partijos. D. Žalimui jie nebuvo sėkmingi, jis surinko tik 3,5 proc. balsų. Tai parodė, jog Laisvės partijos ir D. Žalimo šansai birželio 9 d. peržengti 5 proc. barjerą į EP yra menki. D. Žalimo nuostatos jau buvo išanalizuotos Prezidento rinkimų kampanijos metu: tai progresyviausias ir liberaliausias vertybes atstovavęs kandidatas. Jis pasisako ne tik už vienalyčių porų partnerystės įteisinimą, bet ir už kryptingą judėjimą link santuokos bei įsivaikinimo teisių suteikimą joms.

„Manobalsas.lt“ vykdytoje kandidatų į EP apklausoje jis „nurodė visiškai“ sutinkantis su teiginiu, kad „Bet kurioje valstybėje narėje sudarytos tos pačios lyties santuokos turi būti pripažintos visoje Europos Sąjungoje“. Be to, D. Žalimas remia socialinės lyties sampratą ir ne kartą yra pasisakęs už Stambulo konvencijos ratifikavimą, o jos kritiką tapatino su „rašizmo postulatais“. „Manobalsas.lt“ apklausoje jis nurodė, kad palaiko ir ES direktyvą dėl lyčių pusiausvyros įmonių valdyme ir pridūrė, kad pritaria „preferenciniam tam tikrų jautresnių grupių traktavimui stiprinant jų įgalinimą ir šalinant diskriminaciją“. Šioje apklausoje jis taip pat išreiškė nepritarimą, jog ES pripažintų savo krikščioniškąją tapatybę, kadangi „tai galėtų sukelti daug beprasmės politinės įtampos, ideologinių ginčų ir net mėginimų iš esmės pakeisti ES vertybių suvokimą“. D. Žalimas ir anksčiau keletą kartų pasisakė prieš Bažnyčios dalyvavimą visuomeninių klausimų sprendime tvirtindamas, jog tai prieštarauja „šiuolaikinės europietiškos pasaulietinės“ valstybės sampratai. Galima teigti, jog ir EP rinkimuose D. Žalimas ir jo vedamas Laisvės partijos sąrašas yra vienas iš labiausiai progresyvistinių pasirinkimų Lietuvos rinkėjams.

Prie nuosekliai progresyvistinių politinių jėgų priskirtina ir Socialdemokratų partija bei Liberalų sąjūdis – jų nuostatos išanalizuotos ankstesniame straipsnyje.

O kokia partija galėtų būti apibūdinama kaip nuosekliausiai ginanti konservatyvias vertybes? Atlikto LVI tyrimo kontekste, tokia galėtų būti įvardijamas Nacionalinis susivienijimas. Nors konservatyvias nuostatas išreiškė ir nemažai kitų į EP kandidatuojančių politikų, šios politinės jėgos atstovai buvo atviriausi dėl savo pažiūrų ir pademonstravo vieningą požiūrį dėl 2019–2024 m. EP svarstytų ir šiame tyrime LVI keltų moralinių-vertybinių klausimų. Tai rodo šios politinės jėgos pažiūrų nuoseklumą ir tvirtą apsisprendimą dėl savo ginamų vertybių. Be to, pora šios partijos kandidatų į EP (Vytautas Sinica ir Almantas Stankūnas) jau kuris laikas yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai. Jų veikla rodo, kad NS ne tik deklaracijomis išpažįsta krikščioniškojo socialinio mokymo principus, bet ir turimo politinio atstovavimo lygmeniu aktyviai gina šią darbotvarkę. Pavyzdžiui, 2023 m. Vilniaus miesto taryboje jie reikalavo neskirti lėšų LGBT simboliams Vilniaus mieste, o 2024 m. – nefinansuoti LGBT Pride parado. NS, kaip neparlamentinė partija, nuosekliai reiškė poziciją už prigimtinę vyro ir moters šeimą ne tik šios rinkimų kampanijos kontekste. Tiek 2023 m., tiek 2024 m. ji viešai kreipėsi į užsienio šalių ambasadorius Lietuvoje reikalaudama nepažeidinėti Vienos konvencijos ir netaikyti spaudimo Lietuvai įteisinti vienalytę partnerystę ir kitus susijusius įstatymus. Todėl galima teigti, kad NS savo aktyvumu išsiskiria iš konservatyvių neparlamentinių partijų.

Tarp parlamentinių partijų, keliančių savo kandidatus šiuose EP rinkimuose, kaip konservatyviausia gali būti įvardijama LVŽS. Nors 2019–2024 m. EP ją atstovavęs B. Ropė ir S. Jakeliūnas (iki 2024 m., dabar kandidatuojantis su Regionų partija) vykdė labiau progresyvistinę darbotvarkę, LVŽS išsigrynino kaip pakankamai nuosekliai konservatyvias vertybes ginanti politinė jėga po to, kai nuo jos atskilo liberalioji Sauliaus Skvernelio frakcija.

Tarp parlamentinių partijų link konservatyvių vertybių atstovavimo linksta ir Darbo partija, nors LVI tyrimo kontekste jų kandidatai į EP atsiskleidė kaip pakankamai neapsisprendę EP darbotvarkėje svarstomais vertybiniais klausimais.

O Tėvynės sąjunga, kuri plačiojoje visuomenėje vis dar žinoma kaip konservatorių partija, vertinant jos veiklą EP, sunkiai telpa į konservatyvių vertybių rėmus. Kita vertus, EP posto siekiantis partijos vicepirmininkas P. Saudargas yra vienas iš keleto šios partijos politikų, vis dar mėginančių paneigti šios politinės jėgos liberalėjimo tendencijas.

Susipažinti su visų apklausoje dalyvavusių kandidatų į EP nuostatomis galite LVI tinklalapyje.

The post Šarūnas Legatas. Kokias vertybes atstovauja Lietuvos politikai, siekiantys tapti naujaisiais europarlamentarais? appeared first on LAIKMETIS.

Šia iniciatyva valdantieji atsitraukia nuo siūlymo po poros metų Lietuvoje visiškai uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą. 

Tokį sušvelnintą siūlymą dėl iškastinio kuro įregistravo aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas ir konservatorius Antanas Čepononis.  

Taip siekiama nepadidinti mažesniuose miestuose, miesteliuose ar kaimuose gyvenančių nepasiturinčių ar mažesnes pajamas gaunančių gyventojų išlaidų, kurių jiems gali atsirasti prisitaikant prie kuro naudojimo pokyčių.

Jeigu Seimas šiam siūlymui pritartų, kietojo iškastinio kuro nebūtų galima deginti tik Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Birštone bei Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, kur dabar gyvena daugiau negu 50 tūkst. gyventojų.    

Kaip teigiama parlamentarų nurodomuose pakeitimo motyvuose, šalies miestai, turintys daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, pasižymi reikšmingai didesniu gyventojų tankiu nei kiti Lietuvos miestai, miesteliai ir kaimai.

Valstybės duomenų agentūros 2022 metų duomenimis, Kauno miesto gyventojų tankumas buvo 1898 gyventojai kvadratiniame kilometre, Panevėžio – 1752, Klaipėdos – 1554, Vilniaus – 1404,  Alytaus – 1295, o  Šiaulių  – 1256. Septinta pagal gyventojų tankumą buvo Visagino savivaldybė tik su 335 gyventojais kvadratiniame kilometre.

Seime dabar svarstomas Aplinkos oro apsaugos įstatymo pataisų variantas numato, kad po poros metų deginti kietąjį iškastinį kurą būtų draudžiama visoje Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai jis deginamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse.  

The post Siūloma drausti anglį ir durpes deginti šalies kurortuose ir didmiesčiuose appeared first on LAIKMETIS.

Šis įstatymas priimtas prieš ketverius metus, bet liko neįgyvendintas – jame numatytas Vyčio monumentas nepastatytas.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas siūlo šį įstatymą pripažinti netekusio galios, nes jis „neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos dėl įstatymais nustatomo teisinio reguliavimo, riboja savivaldybių teises bei yra perteklinis“.

„Nors Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą turi įgyvendinti tik Vilniaus miesto savivaldybė (pažymėtina, kad Seime svarstant šį įstatymą jis nebuvo derinamas su savivalda, nebuvo klausiama vietos bendruomenės nuomonės dėl tokio įstatymo būtinumo), jis formuoja ydingą precedentą Seimo individualaus pobūdžio įstatymais riboti savivaldybių nepriklausomumą, teises, kliudyti jų veiklai, nepaisyti vietos bendruomenių nuomonės ir interesų“, – nurodo E. Gentvilas.

parlamentaras priminė, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra pripažinęs, jog Lukiškių aikštės memorialo konkurso nugalėtojas yra skulptorius Andrius Labašauskas ir jo projektas „Laisvės kalva“

Jo teigimu, Seimas norėdamas atkreipti savivaldybės dėmesį į pageidaujamas Lukiškių aikštės tvarkymo kryptis, galėtų priimti rezoliuciją.

Be to, parlamentaras priminė, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra pripažinęs, jog Lukiškių aikštės memorialo konkurso nugalėtojas yra skulptorius Andrius Labašauskas ir jo projektas „Laisvės kalva“, tačiau Seimo priimtas įstatymas neleidžia realizuoti šio projekto ir „tampa įstatymų leidėjų sukurta kliūtimi meninės saviraiškos laisvei“.

Šiame projekte nėra Vyčio monumento.

Lukiškių aikštės įstatymą priėmė praėjusios kadencijos Seimas, reaguodamas į tuometinio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą aikštėje įrengti smėlio paplūdimį.

Įstatyme nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė šalies reprezentacinė aikštė su Vyčio monumentu. Jame nurodoma, kad aikštės erdvė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą laisvės kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.

Diskusijos dėl Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir memorialinių akcentų joje vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo.

The post Siūloma naikinti Lukiškių aikštės memorialinio statuso įstatymą appeared first on LAIKMETIS.

Anot jo, kol kas net visiems pastato gyventojams norint priimti tokį sprendimą, tam nėra jokios tvarkos.

„Gyventojai jaučia, kad jie nebegali gyventi, arba jiems pavojinga. Trūksta tvarkos pačio apsisprendimo, kaip jie gali ant to sklypo nusigriovę persistatyti toj pačioj nuosavybėj naują daugiabutį. Tai, visų pirma tokius entuziastingus gyventojus norime įgalinti, kad jie galėtų apsispręsti dėl naujo standarto būsto pasistatymų“, – trečiadienį LRT radijui sakė S. Gentvilas.

Jis negalėjo atsakyti, kur tokiu atveju nugriovus daugiabučius laikinai gyventų žmonės, atsakymus žada turėti iki vasaros.

Jis negalėjo atsakyti, kur tokiu atveju nugriovus daugiabučius laikinai gyventų žmonės, atsakymus žada turėti iki vasaros

„Kol kas nėra dar jokio mechanizmo, kaip mes atsakome į jūsų teisingus klausimus (kur griaunamo pastato savininkai gyventų – BNS) ir mes žinom, kad turim problemą Lietuvoje, yra daug pastatų, kurie yra senstantys ir nebegyvenami, dėl to mes pradedame spręsti ją ir kol kas neturime visų atsakymų, juos turėsime iki vasaros. Rudeniop jau turėsime įstatymo projektus“, – sakė S. Gentvilas.

Ministras pažymėjo, kad kalba ne apie prastesnės būklės namus, o apie avarinės būklės pastatus, kurie yra „beveik landynė“.

„Ne apie sovietmetį kalbam, bet apie prastos priežiūros daugiabučius: tai gali būti ir prieškariniai, tarpukariniai, gali būti ir sovietmečiu, nes pastatas, jis tampa avariniu tada, kai jis neprižiūrimas – kai stogas yra kiauras ir dešimtmečius bėga“, – teigė jis.

The post S. Gentvilas: svarstoma griauti prastos būklės daugiabučius appeared first on LAIKMETIS.

„Manau, kad prižiūriu savo miško valdą, kaip senelio turtą, gerai“, – antradienį Seime atsakydamas į kelių opozicijos parlamentarų raštu pateiktus klausimus tvirtino ministras.

Jo teigimu, Klaipėdos rajone esantis miškas kertamas ne pirmą kartą – tai daryta ir 2009, ir 2015, ir 2022 metais. Po ankstesnių kirtimų miškas atsodintas.

„Po kiekvieno kirtimo turi praeiti mažiausiai vieni metai tam, kad išsivėdintų miško paklotė, paprastai atsodinimas yra kitais metais. Tą ir noriu daryti šiemet“, – sakė S. Gentvilas ir pakvietė jam klausimus pateikusius Seimo narius sudalyvauti miškasodyje.

Jis teigė, kad pajūryje plyni kirtimai būtini.

Labai keistai jaučiuosi čia kalbėdamas apie tą mišką. Ten ir šventės vyksta, ir grybaujame, ir uogaujame, ir dabar esu kažkuo kaltinamas

„Tai eglynas, šlapia žemė, pasiekęs brandą. (Miškas – BNS) pagal miškotvarkos projektą turėjo būti kertamas prieš ketverius metus (...), miškas yra ketvirtos grupės, nesaugomoje teritorijoje, be saugomų vertybių, yra užpelkėjantis. Tie, kas susiję su miškininkyste, supranta, kad užpelkėjusioje miško valdoje, ypač pajūryje, Klaipėdos rajone, yra nonsensas (nesąmonė – liet.) nekirsti plynai, nes likusieji medžiai išvartomi šlapioje dirvoje pajūrio vėjų“, – aiškino aplinkos ministras.

Jis atkreipė dėmesį, kad pastarąjį kartą miškas iškirstas prieš 14 mėnesių, bet klausimai dėl to keliami tik dabar, kai artėja treji rinkimai.

„Labai keistai jaučiuosi čia kalbėdamas apie tą mišką. Ten ir šventės vyksta, ir grybaujame, ir uogaujame, ir dabar esu kažkuo kaltinamas, kad kažkaip ne taip elgiuosi su savo mišku. Man atrodo, kad skundai labiau susiję su rinkimų metais“, – sakė S. Gentvilas.

Praėjusią savaitę portalas „Delfi“ paskelbė, kad po vykdytų kirtimų S. Gentvilo miškuose liko gilių provėžų, sugadintas miško kelias. Pažeidimai esą įvykdyti ir kaimyniniame sklype. 

Aplinkos apsaugos departamentas BNS informavo dėl šio kirtimo pradėjęs tyrimą. 

The post Mišką iškirtęs Aplinkos ministras S. Gentvilas teigia tinkamai prižiūrintis savo nuosavybę appeared first on LAIKMETIS.

„Tiesiog dėl šiltų žiemų, sausų vasarų užsikrėtė miškai ir tris kartus padidėjo eglynų kirtimai ir nemažai yra saugomose teritorijose, kad ir Vilniuje. Dėl to mes įžengėme ten, kur neplanuota buvo kirsti. Ten yra židiniai“, – ketvirtadienį Seimo Laisvės frakcijos posėdyje kalbėjo S. Gentvilas. 

Sekančiais metais teks visgi daugiau padaryti, nes matome, kad plis tas žievėgraužis

„Mes šiemet per Valstybinę (miškų – BNS) urėdiją 3 tūkst. hektarų planuojame lokalizuoti. Sekančiais metais teks visgi daugiau padaryti, nes matome, kad plis tas žievėgraužis (tipografas – BNS), pušinis pjūklelis“, – kalbėjo aplinkos ministras. 

Pasak jo, kai kurie sanitariniai kirtimai bus atliekami ir „Natura 2000“ teritorijose. 

S. Gentvilo teigimu, visoje Europoje dėl sanitarinių kirtimų iškirsta 300 mln. kietmetrių eglynų, tuo metu Lietuvoje per metus visų medžių iškertama 8 mln. kietmetrių. 

The post Ministras: dėl ligų šiemet bus iškirsta 3 tūkst. ha miško appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuvoje iškertama 70 proc. metinio prieaugio ir Lietuva yra tvariai ūkininkaujanti šalis. Lietuvoje yra dvigubai daugiau miškų ploto negu tarpukariu, trigubai daugiau medienos sukaupta ir Lietuvoje kiekvienais metais paliekama trečdalis prieaugio ateities kartoms, tai reiškia, kad Lietuvoje kas metus didėja miškų plotas“, – penktadienį žurnalistams sakė ministras.

„Noriu garsiai paneigti mitą, kad Lietuvoje yra kertama per intensyviai“, – pridūrė S. Gentvilas. 

Vis dėl to, anot jo – sanitariniai kirtimai saugomose teritorijose galėtų būti atliekami tvariau – jie turi būti absoliuti išimtis, todėl šiuo metu planuojama keisti teises aktus. 

„Yra išleistas, derinam, ministro įsakymo pakeitimas, kad saugomose teritorijose plynieji kirtimai, jie būtų žymiai rečiau atliekami ir tie židiniai būtų valdomi visiškoj intervencijoj. Jeigu matomi užkrėsti židiniai, kad būtų kertami tik paveikti medžiai“, – sakė ministras.

Protestuotojams taip pat teigiant, kad miškų urėdijos pertvarkymas iš valstybinės įmonės į akcinę bendrovę skatins didesnį savivaliavimą ir intensyvesnius kirtimus, S. Gentvilas sako, kad kirtimų mastą penkeriems metams nustato valstybė, o „ar valstybinė įmonė, ar akcinė bendrovė, tai visiškai nekeičia kirtimo apimčių“.

Aplinkos ministras pabrėžė, jog tai, kad Lietuva yra viena didžiausių Švedijos baldų prekybos koncerno „Ikea“ medienos tiekėjų, yra „absoliuti sėkmė“.

„O kas čia blogo? „Ikea“ yra pasaulinė lyderė socialinėje atsakomybėje, korporatyviniame valdyme, tikrai mėgiama produkcija ir tai yra Lietuvos sėkmės istorija. 40 proc. Lietuvos eksporto vertės yra medienos pramonės eksportas, kas dešimta Lietuvoje darbo vieta, kas dešimtas žmogus gyvena iš pajamų, susijusių su mediena. Ir tai yra Lietuvos absoliuti sėkmė“, – sakė S. Gentvilas.

Vilniuje penktadienį rengiamas protestas prieš plynuosius miškų kirtimus saugomose teritorijose. Mitingo „Kieno miškas?“ organizatoriai teigia, kad Lietuvos miškai nėra tinkamai apsaugoti.

Vilniaus miesto savivaldybė protestuoti leido 500 dalyvių. Pilietinės organizacinės grupės atstovų teigimu, protesto metu bus reikalaujama keisti požiūrį į miškus ir susirūpinti gamtos išsaugojimu.

Spalio pradžioje visuomenininkai pranešė apie medžių kirtimą Šimonių girios sklype, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją. Reaguodama į tai ministerija sustabdė du kirtimų leidimus, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Ministerija yra inicijavusi Miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai. Tikimasi, kad jos bus patvirtintos gruodžio pradžioje. Taisyklėmis siekiama, kad miške įsiveisus kenkėjui nebūtų iškirstas visas plotas, o tik nebegyvi medžiai.

The post S. Gentvilas: sanitariniai kirtimai saugomose teritorijose galėtų būti tvaresni appeared first on LAIKMETIS.

„Nustatytas Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, kuris galimai naudojosi tarnybine padėtimi išduodamas kirtimo leidimus dėl asmeninio intereso, duomenys apie šį nusižengimą užvakar jau perduoti prokuratūrai“, – ketvirtadienį pranešime sakė ministras Simonas Gentvilas.

Miško gynėjai praėjusią savaitę ėmė trukdyti iškirsti medžius Šimonių girioje, sužinoję, kad leidimai tą daryti išduoti sklypui, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją. Į situaciją sureagavo Aplinkos ministerija, sustabdžiusi du leidimus tą daryti.

„Taip pat paaiškėjo, kad jokiame viešame registre informacija apie naujos saugomos buveinės teritorijoje „Natura 2000“ atsiradimą nebuvo įtraukta, todėl miško savininkai negalėjo žinoti, kad planuojamame kirsti sklype yra vertinga įstatymais apsaugota gamtinė teritorija, t.y. Vakarų taiga“, – sakė S. Gentvilas.

Ministro įsakymas dėl šios teritorijos priskyrimo „Natura 2000“ saugotinai buveinei buvo pasirašytas praėjusį metų gruodį, o leidimas kirsti išduotas šių metų sausį

Ministro įsakymas dėl šios teritorijos priskyrimo „Natura 2000“ saugotinai buveinei buvo pasirašytas praėjusį metų gruodį, o leidimas kirsti išduotas šių metų sausį.

S. Gentvilas paragino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovybę imtis priemonių, kad privačių miškų savininkai būtų informuojami apie naujų saugotinų teritorijų atsiradimą iš karto.

Jis taip pat pavedė Valstybinei miškų tarnybai iki lapkričio 15 vidurio detaliai išanalizuoti Utenos regione kirtimo leidimų išdavimo procesą, peržiūrėti kiekvieną atvejį.

Ketvirtadienį įvykusiame Šimonių girios kirtimo atvejo aptarimo susitikime Aplinkos ministerijoje dalyvavo Valstybinių miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai ir miško savininkas, įmonė „Silvestika green forest Lithuania“.

The post Dėl išduotų leidimų kirsti medžius Šimonių girioje ministerija kreipėsi į prokuratūrą appeared first on LAIKMETIS.

Tris mėnesius iš sąvartyno šiukšlių kurta žmogaus kaukolės formos skulptūra simboliškai kalba apie augančią šiukšlinimo problemą ir asmeninę atsakomybę gyventi tvariau, rašoma ministerijos pranešime.

Aplinkos ministerijos duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus sugeneruoja beveik 500 kilogramų komunalinių atliekų, o didžiausią atliekų dalį sudaro plastikas ir stiklas. Kasmet šis kiekis didėja maždaug 10-čia kilogramų, tad nekeičiant vartojimo įpročių atliekų gali daugėti. 

Menų festivalio „Kvadratu” programoje pristatydama net tris mėnesius iš sąvartyno žemės kurtą instaliaciją, menininkė pasakojo, kad ją įkvėpė ne tik matomos šiandieninės ekologinės problemos, bet ir pirmieji vaikystės apmąstymai.

„Dar vaikystėje, vis pravažiuodama vieną apleistą sąvartyną, pradėjau galvoti, kad tos šiukšlės, kurias sukaupiame, atsiduria sąvartyne ir pradeda gyventi savo atskirą gyvenimą. Kas buvo vertinga labai trumpai, tampa šiukšle amžiams“, – pranešime sakė menininkė J. Vaitkutė.

Beveik dviejų metrų aukščio kaukolę dengia žemėje įsiterpusios plastiko, tekstilės ir elektronikos atliekų liekanos, jos simboliškai primena ne tik apie šiukšlių ilgaamžiškumą, besikuriančią „plastikosferą“, bet ir apie žmonių atsakomybę.

Menininkė savo kūriniu skatina žiūrovus visoje Lietuvoje ne tik daugiau kalbėti apie ekologines problemas, bet ir sparčiau judėti tvarumo link.

„Džiaugiuosi, kad instaliacija, jau aplankiusi tiek Vilnių, tiek Kauną, atkeliavo į šiųmetę Lietuvos kultūros sostinę – Tauragę. Kultūra, menas padeda suprantamiau visuomenei kalbėti net ir sudėtingiausiomis temomis. Tad kurdama iš atliekų materijos ir keliaujant po skirtingus miestus su svarbia žinute, lyg perduodu tvarumo estafetę skirtingiems žmonėms. Siekiu, kad mano kūrinys paskatintų kiekvieną žmogų rimtai apmąstyti, ar šiukšlės yra tai, ką ateities kartoms norime palikti po savęs?“, – sakė menininkė.

Kelionę atsakingesnio gyvenimo link kiekvienas tauragiškis gali pradėti nuo prisilietimo prie kaukolės kaktos. Joje įmontuota delno formos plokštelė, kurią galima paliesti ranka. Tai simbolinis raginimas palikti savo įspaudą Žemėje tvariomis mintimis ir idėjomis.  

Per instaliacijos pristatymą aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė, kad  Tauragė, kaip Lietuvos kultūros sostinė, gali rodyti pavyzdį, kad kultūra gali padėti visuomenei judėti tvaresnio gyvenimo link. 

„Didžioji dalis mūsų atliekų atsiranda kuriant, gaminant ir jos, deja, kaupiasi vis didėjančiais kiekiais. Ši problema yra tapusi didele mūsų visuomenės yda. Aplinkos ministerija metai iš metų tai bando priminti, tačiau tai kartais visuomenėje sukelia frustraciją. Šiandien džiaugiamės atkeliavę į miestą, kuris tapo ne tik kultūros sostine, bet ir yra vienas iš puikių tvaraus miesto pavyzdžių, rodančių lyderystę aplinkosaugos srityje“, – teigė ministras S. Gentvilas.

Renginyje savo asmenine patirtimi dalijęsis visuomenininkas Gediminas Tamulynas taip pat ragino tauragiškius nelikti abejingiems ekologinėms problemoms ir savo kasdienybėje pritaikyti tvaresnius sprendimus. 

„Prisiminkime laikus, kai mūsų protėviai mokėjo gyventi darniai, o kaimuose nebūdavo net šiukšliadėžių. Kas atsitiko, kad per kelias kartas mes atitolome nuo gamtos ir net sugebame nenaudojamas padangas išmesti į upę? Visgi, nors Lietuvoje dar neturime tokios prastos situacijos, ši kaukolės instaliacija puikiai parodo, kad situacija gali būti tikrai bloga, jei savo kasdienybėje nieko nekeisime“, – savo mintimis dalijosi G. Tamulynas.

Instaliaciją „(Ne)amžinos vertybės“ Tauragės krašto muziejuje „Santaka“, Gamtos ekspozicijoje, žiūrovai galės išvysti iki birželio 29 dienos.

Liepos mėnesį kūrinys keliaus į Palangą, o rugpjūčio pabaigoje – į Šiaulius. 

The post Aplinkos ministerijos iniciatyva - tris mėnesius iš šiukšlių kurta kaukolės formos skulptūra appeared first on LAIKMETIS.