Apie knygą, vertingus sustojimus ir apie tai, kaip, visgi, geriausia būtų skaityti tokio formato meditacijas Šiluvos piligrimų centro vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė kalbasi su knygos autoriumi.

S. Č.-R.: Stabtelėti bent sekmadienį. Kvietimu nebėgti pradėjote nuo socialinių tinklų auditorijos, kuri, rodos yra daugiausia beprasmiškai judanti. Ar pavyko prisibelsti į vartotojų širdis?

L. V.: Kokia palaima, kai gali nors truputį pabūti ramiai, niekur neskubėti, pasidžiaugti regimu vaizdu ar pajusti mementą, kurį gyveni. Ir kaip gera, kai stabtelėjimas susijungia su gilesniu žvilgsniu, susimąstymu, Evangelijos eilutės atidžiu skaitymu. Tikriausiai visi tam pritartų, bet... kaip sunku sustoti. Mums visada reikia „rasti laiko“, net ir momentams, kai norime neskubėti. Bet sekmadienio, o taip pat maldos stabtelėjimas nėra dar vienas punktas eilinių užduočių ir bėgimo kalendoriuje. Tai kitoks laikas, leidžiantis nauju žvilgsniu pamatyti visus darbus bei skubėjimus, visą savo gyvenimą.

Rašydamas sekmadienių evangelijų apmąstymus feisbuko paskyroje norėjau skaitytojus pakviesti taip stabtelėti, o ne vien bėgti per nesibaigiančias naujienas, dažnai tokias bereikšmes. Gal skaitytojų ir nebuvo labai daug – keli šimtai ar keli tūkstančiai, bet tai ne tiek svarbu. Džiugu, kad tie tekstai žmones prakalbino, pakvietė pačius pagalvoti, davė naują impulsą  sekmadieniui, o gal ir savaitei.

S. Č.-R.: Rašyti ir kalbėti ilgai galima išmokti, tačiau rašyti koncentruotai yra savotiškas menas. Kaip pavyko susidoroti su šiuo uždaviniu?

L. V.: Nesiekiau rašyti nei ilgai, nei trumpai, o tiesiog išreikšti žodžiais atėjusią mintį, tai, kas man pačiam skaitant ir apmąstant evangeliją atsivėrė naujai, atrodė reikšminga. Man patinka skaityti trumpus, svarius tekstus, kurie „užveda ant kelio“, t. y. pažadina mano paties mintis.

Ilgi ir išsamūs Šventojo Rašto komentarai, egzegezės veikalai labiau tinka studijoms, gilesniam ir įvairiapusiam pažinimui. Juos atsiverčiu, kai noriu geriau suprasti kokią nors neaiškią ar labiau sudominusią Biblijos eilutę. Be to socialiniuose tinkluose žmonės nelinkę skaityti ilgų straipsnių. Galvojau, kad ir knyga bus visai plonutė, nes tekstai neatrodė ilgi, bet kai juos perkėlėme ant popieriaus, pasirodė, kad nėra taip mažai.

S. Č.R.: 3-eji metai – tiek laiko truko stabtelėjimų kūrybinis procesas. Šiandienos skubos pasaulyje tai išties ilgas laiko tarpas, kas palaikė išlaikyti ritmą, neatsisakyti idėjos ir kalbėti su žmonėmis, kurie, net nėra aišku, ar tikrai skaito? Juk patiktukų skaičius ne visada yra adekvatus rodiklis.

L. V.: Pradžioje planavau parašyti apmąstymus tik gavėnios sekmadienių evangelijoms – tai visai neilgas laikas. Atėjus Velykoms atrodė, kad prasminga būtų tęsti toliau. Žinojau, kad žmonės skaito, todėl apsisprendžiau bet kokiu atveju kiekvieną šeštadienį įdėti tuos tekstus. Kartais reikėdavo pasiruošti iš anksto, pvz., kai išvykdavau į ilgesnę kelionę, kur nebuvo kada ramiai mąstyti.

Prabėgus metams pagalvojau, kad reikia tęsti per visą trijų metų liturgijos skaitinių ciklą, kai sekmadieniais yra skaitoma vis kita evangelijos ištrauka. O kai pasiryžti, tenka ir ištesėti. Nemažai kas skatino rašyti ir toliau, bet jaučiau, kad toks komentavimo būdas man jau išsemtas. Galvojau rašyti šiek tiek kitaip, bet naujos pareigos, kai tenka nuolat keliauti po įvairias šalis, nebepalieka tam laiko ir galimybių.

S. Č.-R.: Knygoje nemažai keliama klausimų ir tai be abejo suponuoja į meditaciją, asmeninius svarstymus, tačiau ar tikitės sulaukti atsakymų? Kokio rezonanso linkėtumėte knygai?

L. V.: Taip, sąmoningai palikau klausimus. Visų pirma tam, kad tekstai nebūtų „sukramtyti“, oskaitytojams beliktų tik perbėgti juos akimis ir... užmiršti. Juk dažniausiai būna būtent taip?! Norėjau ir noriu, kad patys skaitytojai galvotų, ieškotų atsakymų, mąstytų. Niekas neverčia sutikti su tuo, kas parašyta. Tai mano asmeninės mintys.

Dievo Žodis kiekvieną prakalbina savaip; net tas pats tekstas skaitomas po kurio laiko, jau kitaip nuskamba, atskleidžia kitus akcentus. Kartais ir aš pats neturėjau atsakymų, taigi dalinausi klausimais. Visi esame kelyje, tikėjimo kelyje. Nėra taip, kad vieni viską žinotų ir tarsi nuo kokio kalno ar bokšto reguliuotų kitų judėjimą. Visi einame kartu padėdami vieni kitiems, dalindamiesi savo žiniomis, patirtimi, paskatindami ir palaikydami vieni kitus.

S. Č.-R.: Kalbėti širdžiai, o ne protui – tai reikalaujanti ne tik išsilavinimo, tačiau visokeriopos brandos žingsnis, ar buvo sunku sutramdyti racionalųjį mokslo protą? Ar tai netapo ir savotiška Jūsų širdies kelione?

L. V.: Gyvename, meldžiamės, skaitome Šventąjį Raštą tokie, kokie esame. Įsijungia ir protas, ir jausmai, ir valia. Šv. Ignacas Lojola Dvasinėse pratybose aprašydamas kaip atlikti meditaciją, kviečia naudoti atmintį, vaizduotę, protą, išsakyti savo giliausius troškimus ir tiesiog kalbėtis apie visa tai su Kristumi. Apmąstydamas Evangelijos ištraukas kasdien pasilikdavau su tekstu. Kartais visą savaitę jis būdavo kaip užrakintas – jokios minties, jokios įžvalgos. Kitą dieną vėl išlieki su juo – juk malda nėra vien gražios mintys, o paprastas buvimas, širdį keliant į Viešpatį, kaip pasakytų šv. Teresė.

Labai dažnai ieškodavau sąsajų su kitomis Šventojo Rašto vietomis. Tai geras būdas suprasti Dievo žodį, kuris nėra atskirų citatų ar net pasakojimų rinkinys, o skirtas prakalbinti žmogų, atskleisti pačią svarbiausią Dievo žinią – jo meilę ir rūpestį žmogumi. Kai galvoju apie praėjusį laiką, gal svarbiausia tai ir yra. Širdies kelionė tikrai įvyko, nes atidus Šventojo Rašto skaitymas ir apmąstymas, buvimas maldoje negali nepalikti pėdsako gyvenime, bet dar nežinau kaip ją apibudinti.

S. Č.-R.: Kaip rekomenduotumėte skaityti šią knygą? Ar kaip autorius įsivaizduojate koks būtų tinkamiausias jos skaitymo metodas? Kas sekmadienį? Kasdien? Ištiktiems negandų ar džiaugsmų? Pagal liturginį kalendorių?

L. V.: Skaityti reikia taip, kaip skaitosi. Kaip ir melstis reikia taip, kaip pajėgi. Šią knygą taip pat galima įvairiai atsiversti. Pvz., kas sekmadienį, nes joje skaitytojas atras sekmadienio evangeliją ir jos apmąstymą. Bet galima imti po vieną meditaciją kiekvieną dieną ir taip tęsti iki paskutinio puslapio. Ko nereikėtų daryti – tai vienu ypu ją perversti. Tegul visus, kurie skaitys, lydi šios knygos žodžiai, o dar svarbiau – į mus prabylantis Dievo Žodis.

S. Č.-R.: Dėkoju už pokalbį.

Arkivyskupo Liongino Virbalo SJ knygos „Sekmadienių stabtelėjimai. Evangelijų meditacijos“ pristatymas įvyks gegužės 13 d. 14 val. Šiluvos piligrimų centre. Kviečiame susitikti su knygos autoriumi ir drauge trumpam stabtelėti.

The post Sustojimo svarba arba kaip prakalbinti širdį. Pokalbis su arkivyskupu Lionginu Virbalu SJ appeared first on LAIKMETIS.

Iš tiesų žmonija nuolat keliauja. Pati autentiškiausia ir netgi nuo mūsų nepriklausanti yra Žemės kelionė aplink Saulę. Šioje kelionėje glūdi paradoksas. Viena vertus, mes cikliškai sukamės aplink savo žvaigždę ir pasineriame į proceso hipnozę. Tačiau mūsų visatai nuolat plečiantis, nuolat esame toje pačioje vietoje, kuri ir pati niekada nėra...toje pačioje vietoje?

Panašiai ir žmonija kaip kultūrinė rūšis – sklendžia tarp tikslo kaip siekio nukeliauti į konkretų tašką ir proceso – paties keliavimo kaip tikslo. Jos kelionės patirtis driekiasi nuo klajokliškos prigimties kvietimo atsiduoti cikliško gamtos laiko tėkmei iki, anuomet, progresyvių pirmųjų sėslių gyventojų išsikelto tikslo apvaldyti gamtą ir siekti  pažangos. Nuo individo laisvės iki kolektyvinės tapatybės paieškų – kelionės būdas visada domino kiekvieną kada nors gyvenusį Žemėje žmogų.

Kviečiame jungtis į paskaitų ciklą, kurio metu Šiluvos piligrimų centro ir Vytauto Didžiojo universitetų, atstovai kvies pažvelgti į piligrimystės fenomeną iš istorinės, turistinės, miestokūros, o taip pat ir dvasinės perspektyvos.

Lapkričio 12 d. 14 val. dr. Kastyčio Rudoko paskaita yra skirta apžvelgti ateities turizmo trajektorijas, atskleisti istoriškai paveldėtus procesus, kurie gali pasitarnauti inovatyvių vietokūros modelių taikyme. Keliamos hipotezės ir scenarijai, kas pakeis masinį vartojamojo pobūdžio turizmą, kuris visiškai neatitinka nei socialinių, nei ekonominių, nei ekologinių dabartinio, o juo labiau ateities pasaulio poreikių? Drauge su naujų gyvenimo būdų atsiradimu, keisis ir pati keliavimo samprata. Čia kaip niekada iškyla ir aktualia tampa piligrimystės sąvoka, kuri bus išplėtota kalbant apie XXI amžiaus antros pusės žmogų. Paskaita parengta mokslinio skaityto mokslinio pranešimo Aveiro universitete Portugalijoje pagrindu.

Lapkričio 19 d. 14 val. dr. Kastyčio Rudoko paskaita – platesnio pobūdžio diskusija, skirta pirmiausiai parodyti kaip laike savo piligriminę kelionę keliauja miestas – labiausiai integralus laiko ir erdvės požiūriu žmonijos civilizacinis kūrinys. Įprasta manyti, jog miestas yra grynas linijinio laiko produktas. Mes parodysime, jog miestas priklauso nuo laiko, tačiau atskleisime, jog yra daugiau laiko tėkmės trajektorijų nei viena mums žinoma: iš praeities į ateitį. Galiausiai – ieškosime atsakymų kur veda ši kelionė ar į nuolatinį civilizacinį progresą, o gal kaip tik į laiko imperatyvų nugalėjimą, kuriam įgyvendinti yra reikalinga daug daugiau nei racionalus žmogaus protas.

Lapkričio 26 d.14 val. lekt. Silvijos Čižaitės-Rudokienės paskaita pristatys Šiluvos šventovės fenomeną, gyvosios piligrimystės koncepciją bei teorijos pritaikymą praktikoje, kuomet turizmas gali tapti žingsniu piligrimystės link ir kaip skirtingos įstaigos, savivaldybės atranda bendrystę būtent piligrimystės aspektuose.

Gruodžio 3 d.14 val. dr. Beno Ulevičiaus paskaita padės suvokti žmogaus ir žmonijos pašaukimą kaip piligrimystę, vykstančią veidą įgyjančios kūrinijos kelionės kontekste. Pasitelkęs teologų įžvalgas, lektorius kvies pažvelgti į įstabią visatos kelionę, kurioje vykstantys sudėtingėjimo procesai rodo į visų dalykų šerdyje glūdinčią trauką Dievo link. Keliaujantis žmogus iškyla visatoje tam, kad ši įgytų akis, skirtas regėti Dievą.

Paskaitos vyks online zoom platformoje. Paskaitų laikas: lapkričio 12, 19, 26 ir gruodžio 3d. 14 val.

Privaloma registracija el. Paštu komunikacija@siluva.lt

Paskaitų ciklo kaina –30 Eur. Išklausius visas paskaitas išduodamas sertifikatas.

The post Piligrimystės apraiškos kultūroje ir kasdienybėje - nuotolinių paskaitų ciklas Šiluvos šventovėje appeared first on LAIKMETIS.

Šie metai – nebuvo ir nesti lengvi pasauliui, tačiau popiežius Pranciškus siunčia meilės, šeimos svarbos žinią paskelbdamas 2021 m. Šeimos ir Šv. Juozapo metais. Į šios žinios sklaidą jungiasi ir Šiluvos šventovė Didžiųjų Šilinių atlaidų metu.

Apie tai, kokios išlaikomos tradicijos, kiek šiandienos pasaulio įtakos galime pajausti atlaidų metu, kokie dvasiniai ir kultūriniai renginiai laukia Šiluvoje, pasakoja Šilinių atlaidų veidas ir koordinatorė – Vaida Kneižienė. Vaidą kalbino Šiluvos piligrimų centro atstovė Silvija Čižaitė-Rudokienė.

Visą atlaidų programą galite rasti www.siluva.lt arba www.kaunoarkivyskupija.lt

The post Didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai Šiluvoje – vilties žinią siunčiantis reiškinys appeared first on LAIKMETIS.