Minios maldininkų, tarsi vieninga kaimenė, plūsta klausyti savo ganytojų skelbiamo Dievo žodžio ir pamokymų. Šilinės, kaip ir aišku, – padėkų ir garbinimo maldos, prašymai padėti.

Tie keliai, norime ar ne, neišvengiamai persikryžiuoja ir su visos Lietuvos (pasi)rinkimų keliais ir vieškeliais, kuriuose jau visus metus zuja įvairių rinkimų, šiais metais net trejų, kandidatai.

Važinėjant po Lietuvą ir lydint Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą rinkiminiuose prezidento debatuose bei man pačiai, kaip kandidatei debatuojant rinkimuose į Europos Parlamentą, dažnai girdėdavau klausimą: „Ar jūs ten Seime pagaliau susitarsite? Kodėl jūs ten riejatės, kodėl negalit susitarti?“ Ir, žinoma, su šypsena atsakydavau, kad susitarti gali tik rinkėjai, o Seimo nariai tik atstovauja juos Seime. Na, o rinkėjai – skirtingi. Ir tada klausdavau: „Tai ar jūs susitarsite? Salėje įsivyraudavo tyla, o po to..., o po to pasigirsdavo: „Bet ką mes galim padaryti?.. Mes balsuojam už vieną, o išrenką kitus, pagal sąrašą. Mes balsavom už krikščionis, o jie... Tai nėra už ką balsuoti – visi vienodi, visi vagys, kvailiai ir t. t.“

Dar daugiau, šiandien plačiai skaitome, kad išvis nebeaišku, kas yra kas – kokios partijų programos, kokios nuostatos skiria ar identifikuoja partijas. Nebežinome, kur dešinė, o kur kairė, ir kas ką atstovauja. Atseit visos programos vienodos, populistinės ir t. t.  Bet ar tikrai? Ar tikrai taip? O gal mes patys kalti, kad nesidomime, neanalizuojame ir tiesiog nebeatskiriame „vilkų ėriukų kailyje“?  Juk sakoma, kad apgauti galima kartą, bet jei apgavo jau du kartus, tai gal ir pats kaltas? 

Visai neseniai skaičiau apie tai, kaip socialdemokratai iš savo rinkiminės ilgosios programos į trumpąją, kuri naudojama reklamai, „užmiršo“ perrašyti mokesčių didinimą, ir ji visai supanašėjo su liberalų (kai „užmiršo“ perkelti į trumpąją programą Stambulo konvenciją, partnerystės įstatymą ir t. t.). Nors šioms nuostatoms visai atvirai pritaria ir viešai įvardijami neva būsimi socialdemokratų premjerai – V. Blinkevičiūtė ir G. Paluckas. Nieko keisto, juk ir ankstesnėse partnerystės įstatymo balsavimo stadijose (pateikimo, svarstymo) „už“ balsavo beveik visa socialdemokratų frakcija. Taigi, viena programa rinkiminei reklamai, kita – būsimai Vyriausybei? Ilgosios žmonės neskaitys, o trumpąją vienas kitas gal ir gali.

sakoma, kad apgauti galima kartą, bet jei apgavo jau du kartus, tai gal ir pats kaltas?

Taigi, kaip pasirinkti, kad ir vėl nereiktų tik gailėtis ir laukti kitos galimybės išsirinkti geresnius, kaip mums pasiūlė premjerė? Turime grįžti prie esmės. Ar žodis „krikščionių“ partijos pavadinime, kurioje „yra visokių nuomonių“ krikščionybės klausimais, o darbai vykdomi pagal „leftistinę programą“, yra mąstančio krikščionio pasirinkimas? Kas turėtų mums nurengti tą „ėriuko kailį“, kad pamatytume ar ten ne vilkas? O gal mes patys?

Dažnai girdžiu iš rinkėjų: „Na, aš tai niekada daugiau nebebalsuosiu už šitą ar aną „blogą“ partiją, na, bet šitas kandidatas iš tos „blogos“ ir mus nuskriaudusios partijos tai tikrai ne toks. Jis tikras krikščionis, suprask, jis „geras.“ Tikrai? Geras „blogame“? Jis nekaltas – kalta aplinka? Ar geras ir „be stuburo“, „su išlaužytomis rankomis“, t. y. be nuomonės, su kuriuo galima susitarti, kad balsuojant vertybiniais klausimai jis manipuliuotų – išeitų iš salės ar nebalsuotų, balsuotų prieš išsakomas ir išpažįstamas  vertybes „tik“ pradinėse įstatymo stadijose, balsuotų už galimybę ir postą  patekti į ES parlamentą? Kuo daugiau tokių „gerų“ iš tos „blogos“ partijos, tuo didesnė tos „blogosios“ partijos frakcija Seime, tuo daugiau tos „blogos“ partijos žmonių – ir gerų, ir ne patenka į Seimą pagal sąrašą. Kuo didesnė frakcija – tuo didesnė tikimybė, kad jie ir formuos valdančiąją koaliciją.

O kur dar Seimo nariai „migrantai“, kurie migruoja per partijas ir net nebando slėpti, kad nekeis savo pažiūrų ir siekių. Kokioje partijoje jie bebūtų, jų pažiūros tos pačios. Dažniausiai jie yra jau to amžiaus, kai pakeisti pažiūras sunku, nebent jie tiesiog oportunistai. Tai į kurią pusę vėjas pučia, į tą ir linksta. Pamenate posakį, kad „buvusių nebūna“..? Geriausiu atveju tam tikru momentu jie prityla, o balsuojant vertybiniais-krikščioniškais klausimais, turi labai „politiškai-korektišką“ paaiškinimą – „aš noriu išlikti nuoseklus (-i)“. Ir toliau nuosekliai neša jie į Seimą eutanazijos įstatymo projektą, embrioną paverčia medicinine atlieka ir t. t. Tai nestebina, bet stebina kitkas – kad juos mielai priima, su jais fotografuojasi ir taip juos reklamuoja... aukščiausi dvasininkai. Tai ar mus nori apgauti, ar mes patys kvaili? Kaip mums juos „vilkus ėriuko kailyje“ atpažinti, jei neatpažįsta jie, kunigai? O gal jie, būdami visiems lygūs ir teisingi, juose mato ne vilkus, o sūnų palaidūną, kuris „buvo miręs ir atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado“? Deja, atsirado, bet tik trumpam, reikiamoje vietoje ir reikiamu metu, vienai ar kelioms nuotraukoms. O gal..?

Vienaip ar kitaip šiandien priėjome tą ribą, už kurios jau plika akimi matosi griūtis: krikščionių persekiojimas ir teismai, žodžio laisvės suvaržymai ir kritikos valdžiai uždraudimas, atmetimo kultūros (angl. cancel culture) įsigalėjimas, pamatinių vertybių – šeimos ir visų kitų brangių ir šventų dalykų naikinimas. Antra vertus, dabar mes turime šansą sustoti ir pradėti eiti kitu keliu. Ar pasinaudosime juo?

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos

The post Asta Kubilienė. Politiko dienoraštis: Šiluvos atlaidai... rinkimų belaukiant appeared first on LAIKMETIS.

Šie žodžiai aidi liturgijoje. Švč. M. Marijos motinystė buvo „mūsų išganymo pradžia“ , tad galima sakyti, kad Nekaltai Pradėtosios Dievo Motinos gimimas „visam pasauliui buvo išganymo aušra ir viltis“. Nuo pat atsiradimo žemėje Marija užima privilegijuotą vietą Dievo plane: ji yra „Mergelė, pagimdysianti Sūnų“ , toji, „iš kurios turi užtekėti teisingumo Saulė – Kristus, mūsų Dievas“.

Štai kodėl „Džiaugsmingai minime jos gimimą“  bei iš jos laukiame pasauliui „paguodos ir ramybės“ . Panašiai gieda Rytų Bažnyčios: „Ši diena yra visuotinio Džiaugsmo įžanga. Šią dieną ėmė dvelkti išganymą skelbiantys vėjai“ (Bizantiškoji liturgija).

Švč. Mergelės Marijos Gimimas – viena seniausių Dievo Motinos švenčių. VI a. Jeruzalėje ir visoje Rytų Bažnyčioje ją pradėta švęsti rugsėjo 8 d., ir po šimto metų ši data jau minima Romoje tarp keturių didžiausių Mergelės Marijos iškilmių.

Šiandien visuotinėje Bažnyčioje Dievo Motinos Gimimo dieną šiek tiek gožia didelė Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmė, tačiau istorijoje ši atsiradusi žymiai vėliau (VIII a. Rytuose, XII a. Vakaruose). Gruodžio 8 d. data tiksliai nustatyta devynis mėnesius prieš Gimimo šventę.

Bažnyčia švenčia Marijos gimimą su dideliu džiaugsmu, nes visam pasauliui tai tikra salutis aurora – „išganymo aušra“. Šv. Mišiose skaitomoje ilgoje Kristaus genealogijoje iš Evangelijos pagal Matą pabrėžiamas Marijos ryšys su išganymo istorija; ji giliai įsišaknijusi Izraelio tautoje ir Dovydo giminėje.

Visoje Lietuvoje Marijos gimimas švenčiamas ypač iškilmingai, kaip viena didžiausių Mergelės Marijos švenčių. Ši diena, vadinama Šiline, artimai susijusi su Šiluva. Ji primena Mergelės Marijos apsireiškimus šioje vietovėje. Iškilmė ragina mus pasišvęsti Dievo Motinai, dėkoti jai už visas suteiktas malones ir prašyti jos pagalbos bei globos ateityje.

Šiluva tapo svarbiu pamaldumo Dievo Motinai židiniu jau XV a. viduryje, vietos dvarininkui ir garsiam Lietuvos didikui Petrui Simonui Gedgaudui čia pastačius būtent Marijos Gimimo bažnyčią ir jai dovanojus 1457 m. iš Romos parvežtą Dievo Motinos paveikslą, jau tais laikais laikytą stebuklingu.

Nuo tada daugiau negu šimtą metų maldininkai plaukte plaukdavo į Šiluvos bažnyčios atlaidus net iš kaimyninės Prūsijos. Paskui, XVI a. antrojoje pusėje, tuometiniame nuožmių religinių karų kontekste, Šiluvos katalikų bažnyčia buvo sugriauta. Tačiau prieš tai paskutinis klebonas Jonas Holubka sudėjo bažnyčios šventąjį paveikslą, dokumentus ir kitas vertybes į geležimi apkaustytą skrynią ir užkasė laukuose, netoli bažnyčios, prie didelio akmens.

Švč. M. Marija Šiluvoje apsireiškė 1608 m. Gretimo kaimo piemenėliai, ganydami bandą anksčiau katalikų bažnyčiai priklausiusiose žemėse, pamatė ant didelio akmens mergelę, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią.­ Piemenėliai nubėgo pas Šiluvos kalvinistų katechetą. Šis prisiartino prie akmens ir, pamatęs verkiančią mergelę, kreipėsi į ją: „Mergaite, ko verki?“ Ji atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“ Garsas apie Marijos pasirodymą veikiai pasklido. Pasakojama, kad vienas aklas senukas parodęs, kur užkasta skrynia su senosios bažnyčios lobiu. Parodęs ir iškart praregėjęs.

1622 m. katalikai senosios bažnyčios vietoje pastatė nedidelę medinę bažnytėlę. Nuo 1629 m. imta vėl viešai rodyti Švč. M. Marijos paveikslą. 1760–1775 m. pastatyta nauja katalikų bažnyčia – dabartinė Švč. M. Marijos Gimimo bazilika.

1786 m. rugsėjo 8 d., popiežiaus Pijaus VI leidimu, stebuklingasis Marijos su Kūdikiu paveikslas vainikuotas aukso vainikais ir jam suteiktas Ligonių Sveikatos titulas. Carinės Rusijos valdžia nesėkmingai bandė nuslopinti pamaldumo tradicijas Šiluvoje. Tarybiniais laikais valdžia irgi visaip trukdė tikintiesiems dalyvauti atlaiduose, tačiau tai nesustabdydavo maldininkų. Priešingai, Šiluva per visas okupacijas išliko maldininkų traukos centras.

1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius ir Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis paaukojo Lietuvą Švč. M. Marijai. Čia saugomas ir paaukojimo aktas.

1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė šv. popiežius Jonas Paulius II. Šiandien ilgiau negu savaitę trunkantys Šilinės atlaidai yra vienas svarbiausių Lietuvos religinio gyvenimo įvykių.

The post Bažnyčia švenčia Švč. Mergelės Marijos Gimimą appeared first on LAIKMETIS.

Atlaidų šūkis – iš Laiško žydams „Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas“ (4, 12).  Pagrindinis atlaidų sekmadienis – rugsėjo 8-oji, Švč. Mergelės Marijos Gimimo ir Bažnyčios  iena. 

Rugpjūčio 25 d., sekmadienis

PADĖKOS UŽ LAISVĘ diena

Piligrimų eisenos:

9 val. nuo Katauskių gyvenvietės (vadovauja Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas)

nuo Tytuvėnų (vadovauja Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis)

10.15 val. nuo Šiluvos šilo

12 val. iškilminga Eucharistija Šiluvos bazilikoje. Dėkojame už Tėvynės laisvę ir meldžiamės už taiką pasaulyje

Rugsėjo 6 d., penktadienis

ATLAIDŲ IŠVAKARĖS

17.30 val. Rožinis Apsireiškimo koplyčioje 

18 val. Atlaidų pradžios šv. Mišios ir Valandų liturgija (Vakarinė) Apsireiškimo koplyčioje

Procesija su Švenčiausiuoju Sakramentu į Baziliką

Rugsėjo 7 d., šeštadienis

ŠVENTASIS JONAS PAULIUS II

Marijos radijo 20 metų šventė

Meldžiamės su Marijos radijo darbuotojais, savanoriais ir geradariais 

Rugsėjo 8 d., sekmadienis

Švč. Mergelės Marijos Gimimas

BAŽNYČIOS DIENA

Pagrindinė atlaidų diena

Meldžiamės su parapijų ir kitomis bendruomenėmis

21 val. Žiburių procesija ir Švenčiausiojo Sakramento adoracija  Bazilikoje per naktį

Rugsėjo 9 d., pirmadienis

TEISINGUMO SAUGOJIMO DIENA

Meldžiamės su Lietuvos policijos, Prokuratūros, Valstybės sienos apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos bei visais teisėsaugos ir teisėtvarkos darbuotojais 

Rugsėjo 10 d., antradienis

TAIKOS SIEKIO DIENA

Meldžiamės su Lietuvos kariais, šauliais, savanoriais

Rugsėjo 11 d., trečiadienis

SIELOVADOS IR PASIŠVENTIMO DIEVUI DIENA

Meldžiamės su kunigais, pašvęstaisiais, seminaristais, katechetais ir visais Viešpaties vynuogyno darbininkais

10 val. Akatistas Apsireiškimo koplyčioje

Rugsėjo 12 d., ketvirtadienis
Švč. Mergelės Marijos Vardas

MOKSLO IR UGDYMO DIENA

Meldžiamės su darželių, mokyklų, kolegijų, universitetų bendruomenėmis

22 val. Švenčiausiojo Sakramento adoracija  Bazilikoje per naktį

Rugsėjo 13 d., penktadienis

ARTIMO MEILĖS IR SVEIKATOS DIENA

Meldžiamės su ligoniais ir visais, kurie rūpinasi žmonių sveikata ir stengiasi mažinti vargą

19 val. Vidinio išgydymo pamaldos

Rugsėjo 14 d., šeštadienis
Šventojo Kryžiaus Išaukštinimas

ŠEIMŲ IR JAUNIMO DIENA

Meldžiamės su jaunimu, mamomis, tėčiais, vaikais, močiutėmis, seneliais ir užsienyje gyvenančiais lietuviais

21 val. Žiburių procesija aplink Šiluvą

Rugsėjo 15 d., sekmadienis

Švč. Mergelė Marija Sopulingoji

PADĖKOS DIENA

Dėkojame už Mergelės Marijos pavyzdį ištikimai vykdyti Tėvo valią

PAMALDŲ TVARKA ATLAIDŲ METU

ŠV. MIŠIOS
8 ir 9 val. val. Apsireiškimo koplyčioje

10 val. aikštėje 

12 val. Švč. Mergelės Marijos litanija ir pagrindinės šv. Mišios Aikštėje

16 val. aikštėje arba Apsireiškimo koplyčioje

18 val. aikštėje

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

9–21 val. bazilikoje (7–8 d. ir 12–13 d. per naktį)

ROŽINIO MALDA

11.30 val. aikštėje

14 val. bazilikoje

15.30 val. koplyčioje

17.20 val. aikštėje

ATGAILOS IR SUTAIKINIMO SAKRAMENTAS
8–19 val. Apsireiškimo koplyčioje, Bazilikoje, Aikštėje

„TURIU TAU LAIKO“ (palapinė aikštės gale) 10–19 val.

Budės kunigas (pokalbio ar išpažinties).

KATECHEZĖS

11.00 ir 17.45 val. Aikštėje

14.30 val.  diskusija katechezės tema Šiluvos piligrimų centre

KRYŽIAUS KELIO APMĄSTYMAS

9.30 val. savaitgalį ir 16 val. kasdien piligrimystėje per Šiluvos šilą iki Apsireiškimo koplyčios (autobusiukas nuveš piligrimus nuo Šiluvos parduotuvės aikštelės  9 val. savaitgalį ir 15.30 val. kasdien)

VALANDŲ LITURGIJA 

9.00 val. rytmetinė bazilikoje

17 val. vakarinė aikštėje

MARIJOS VALANDOS

9.30 val. bazilikoje

GAILESTINGUMO VAINIKĖLIS

15 val. bazilikoje

VAIKŲ PALAIMINIMAS

po vakaro šv. Mišių Aikštėje

The post Šilinių atlaidų Šiluvoje (2024 metai) programa appeared first on LAIKMETIS.

„Lietaus provokaciją“ priimti kaip paties dangaus pašlakstymą prasidedančioje Eucharistijoje nuotaikingai kvietė atlaidų ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas, kasdien, taip pat ir šią dieną, pirmasis pasveikinantis piligrimus Šiluvos aikštėje.

„Garbė Dievui aukštybėse!“ – galingai, jaunais balsais Eucharistijos liturgijoje užgiedojo Kauno „Vyturio“ gimnazijos choras, o visus Šiluvos žemėje, kur pasirodė Mergelė Marija, pasveikino arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, atkreipdamas dėmesį, jog Šiluvoje vaikščiojo šventasis – pats Jonas Paulius II!

„Esate Dievo numylėti, laukiami, būsite apdovanoti gausiomis malonėmis“, – sakė arkivyskupas, čia pat išvardydamas visą sąrašą ugdymo įstaigų iš pačių įvairiausių Lietuvos miestų, o atvykusieji atsiliepdavo džiaugsmingais šūksniais.

Į Šiluvą švęsti Dievo Motinos Gimimo atvyko iš Į Šiluvą atvyko Panevėžio K. Ramanausko bei „Gintarėlio“ lopšelių-darželių auklėtiniai, Panevėžio K. Paltaroko gimnazijos, A. Lipniūno progimnazijos, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų centro moksleiviai; Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio montesori mokykla, Suzuki progimnazijos, Kauno Maironio, „Vyturio“, Šv. Jono Pauliaus II gimnazijos; Vilniaus Šv. Juozapo mokykla; Alytaus Šv. Benedikto bei Marijampolės marijonų gimnazijos;‘ Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus gimnazija, Šiaulių „Sandoros“ bei Kauno Juozo Urbšio progimnazijos, Šv. Ignaco Lojolos kolegija bei kitos vidurinio ugdymo bei aukštojo mokslo bendruomenės.

Atskiri sveikinimai buvo skirti Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centrui – jo dėstytojai išpuošė Šiluvą atlaidams.

Eucharistijos liturgijai vadovavo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, koncelebravo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, vyskupas Saulius Bužauskas.

Savo homilijoje vyskupas J. Ivanauskas Šiluvą pavadino tikrai išskirtine vieta, nes pats Dievas ją išsirinko. Į šį kraštą jau daugiau kaip 400 metų keliavo protėviai, seneliai, tėvai ir vaikai, jaunuoliai, kurie buvo tokie pat šviesūs, laimingi, svajojantys, kaip ir jaunieji šių dienų atlaidų piligrimai.

„Tai gyva mūsų istorija“, – sakė vyskupas J. Ivanauskas. Homilijoje ganytojas atkreipė dėmesį, jog mokykloje pradedame pasaulio pažinimo istoriją, o tėvai ruošia suaugusiųjų gyvenimui, moko vertybių, dorybių – tėvų namuose galbūt pirmą kartą išgirstame ir apie Dievą, išmokstame persižegnoti. Tačiau vėliau kyla didesni prasmės, tikslo, blogio kilmės ir kiti gyvenimo klausimai, į kuriuos ieškodami atsakymo atpažįstame Dievą Kūrėją, Jo išmintį.

Homilijoje buvo priminta šv. Jono Pauliaus II kalba, pasakyta lankantis Lietuvoje, Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje inteligentijai, akcentuojanti, jog nėra jokio prieštaravimo tarp mokslo ir tikėjimo. „Jei norime, kad mąstymas atneštų brandžiausių vaisių, ypač tada, kai ieškom metafizinių tiesų, būtina puoselėti mąstymo etiką, kuri ieško ne vien loginio tikslumo, bet proto veiklai sukuria dvasinį klimatą, pasižymintį nuolankumu, nuoširdumu, drąsa, garbingumu, pasitikėjimu, atidumu kitiems, atvirumu Paslapčiai“, – kalbėjo šv. Jonas Paulius II Lietuvoje mokslo ir meno žmonėms (5 sk.).

Šią dieną švenčiant Šventojo Kryžiaus Išaukštinimą, Dievo išminties Šiluvoje linkėjęs vyskupas J. Ivanauskas sakė, jog Jėzaus, pasirinkusio tai, kas silpna, Kryžiuje slypi pati didžiausia išmintis, pilnatvė ir prasmė.

Atnašų procesijoje moksleiviai kartu su duonos ir vyno atnašomis atnešė visą skrynią vaikų užrašytų intencijų – jų prašymų, atsivežtų į šventą vietą ir atlaidų savanorių surinktų aikštėje.

Šiluvos piligrimų centre bei Šiluvos gimnazijoje vyko gyva, šiuolaikiška edukacija moksleiviams iš Palaimintojo Jurgio Matulaičio montesori mokyklos, Šiluvos, Vilniaus gimnazijų, kitų ugdymo įstaigų. Šiemetinių atlaidų naujieną – knygelę „Lobis. Slapta kelionė į Šiluvą“ (išleido VšĮ „Artumos“ leidykla) – pristatė jos autorės ses. Danguolė Gervytė bei Jūratė Tamošiūnaitė–Karašauskienė.

The post Šiluvos atlaidus papuošė vaikai appeared first on LAIKMETIS.

Taikos siekio diena atlaiduose išskirtinė, kai pasveikinti Švč. Mergelės Marijos Gimimo atvyksta Lietuvos kariuomenė. Šiluvos miestelyje kariai atžygiuoja iškilmingoje rikiuotėje, pasitinkami prie generolui Jonui Žemaičiui – gyvenusiam, o vėliau, prasidėjus sovietų okupacijai, telkusiam tų kraštų savanorius partizaninei kovai, – atminti skirto koplytstulpio prie Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos.

Iškilmingoje Eucharistijos liturgijoje asistą rengė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. O jai prasidedant Švč. Mergelės Marijos litanijos atliepus su visais piligrimais ir vėliau liturgijoje giedojo bei grojo Sausumos pajėgų orkestras bei kariūnai.

Kėvalas, šitaip primindamas karo realybę Ukrainoje ir pakviesdamas karštai melstis, kad Viešpats ir ukrainiečių tautai, kaip kitados Lietuvai, dabar saugomai NATO, dovanotų taiką, ramybę, klestėjimą

Arkivyskupo Kęstučio žodžiais, carinę bei sovietinę okupaciją menanti Šiluvos žemė, virš kurios taip pat yra skraidę sovietų naikintuvai, ir pati Šiluvos Dievo Motina moko, ką labiausiai turime daryti, kad išlaikytume taiką ir ramybę. Šios dienos vidudienio Eucharistijoje melstasi už visus, kurie rūpinasi Lietuvos krašto apsauga, už visus kuriančius taiką ir vienybę.

Arkivyskupas sveikino liturgijai vadovavusį Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštalinį administratorių, Vilniaus arkivyskupą metropolitą Gintarą Grušą, kardinolą Sigitą Tamkevičių SJ, vyskupą Saulių Bužauską, kunigus, ypač kariuomenės kapelionus bei diakonus.

Pasveikinimu Šiluvoje buvo sutikti ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, LR Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, kariuomenės vadai, generolai, karininkai, puskarininkiai, kariai, savanoriai, partizanai, šauliai, išleistieji į atsargą kariai, tarnyboje žuvusių ar sužeistų karių artimieji. Arkivyskupas K. Kėvalas anglų kalba pasveikino ypatingus svečius iš NATO kariuomenės.

Homiliją pasakęs arkivyskupas Gintaras Grušas jos pradžioje pasidalijo su kariais ir visais Šiluvos piligrimais bibline karaliaus Dovydo, Izraelio kariuomenės vado, istorija (kurios fragmentą visi girdėjo skaitinyje iš Antrosios Samuelio knygos), prasidėjusia nuo kuklios pradžios. Kai jis tapo karo vadu, pasižymėjo narsa ir pergalėmis, bet tada pamiršo, iš kur buvo kilęs, kieno buvo išsirinktas, ir savo pergales priskirdavo sau. Dievas per pranašą Nataną, be kita, jam praneša, jog „visuose tavo žygiuose aš buvau su tavim. Visus tavo priešus sunaikinau tavo akyse ir išgarsinau tavo vardą, kaip vardą žemės didžiūnų“ .

„Tai mums priminimas, nežiūrint, kaip mums sekasi gyvenime, kaip sekasi laisvėje. Pagalba ateina – iš Viešpaties“, – sakė arkivyskupas G. Grušas, pabrėždamas, kaip svarbu išlaikyti gyvenime šią perspektyvą.

Homilijoje pasidalyta Ukrainoje tarnaujančio graikų apeigų kunigo karo kapeliono sielovados patirtimis, apie kurias jis papasakojo per NATO valstybių kariuomenių vyskupų susitikimą šią vasarą Vilniuje, kai čia vyko NATO viršūnių susitikimas. 7-erius metus apkasuose tarnaujantis kunigas kalbėjo apie gelbstintį gebėjimą ir karo žiaurumuose, mirties apsuptyje pastebėti grožio, gėrio, tiesos atspindį gamtoje, karių tarpusavio pagalboje.

Homilijos mintimi, tokį dvasinį gebėjimą reikia ugdytis. Karys negali atidėlioti fizinio pasirengimo, kol prasidės karas. Ir maldoje jis turi būti nuolat pasirengęs. Arkivyskupas paragino skaityti ir apmąstyti Šventąjį Raštą, melstis Rožinį ir padrąsino, jog to yra išmokstama. Tai keičia širdį, tai išlaisvina gėrį ir grožį, pagal kurį esame sukurti.

„Visi, kurie esame pakrikštyti, esame Dievo kariuomenės kariai. Esame pašaukti vykdyti Jo valią, kad Jo pergalė vyktų per mūsų rankas“, – be kita, sakė kariuomenės ordinariato apaštalinis administratorius arkivyskupas Gintaras Grušas.

Užbaigiant liturgiją padėkos žodį tarė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. Kariuomenės vadas padėkojo ganytojams už kariams labai svarbią šv. Mišių maldą ir pabrėžė, jog kariams, laikantiems ginklus rankose, reikia tikėjimo: su tikėjimu karys būtų geriau pasirengęs apginti artimą šalia, mokėtų pasiaukoti už Tėvynę.

Aplankę Šiluvą kitų kraštų piligrimai buvo pakviesti į šv. Mišias anglų kalba Apsireiškimo koplyčioje.

Melstis už šiandien gyva žaizda tapusią Ukrainą, už visus kraštus, kenčiančius nuo karo, kad jie būtų suvienyti su Kristumi, Šiluvos aikštėje skirtos vakaro šv. Mišios.

The post Taikos siekio dieną Šiluvoje pastebėta, kad visi esame Dievo kariuomenės kariai appeared first on LAIKMETIS.

Nuoširdžiai kviesdamas į Šilines, be kita, arkivyskupas atkreipia dėmesį, jog šis susirinkimas Šiluvoje, ši tikėjimo bendrystė, gilinimasis į Vatikano II Susirinkimo mokymą apie Bažnyčią padės rengtis mums Didžiajam krikščionybės jubiliejui, kurį švęsime 2025 metais.

„Tebūna mūsų Tėvynė suvienyta šio nuostabaus įvykio“, – dalijasi brangiu lūkesčiu arkivyskupas K. Kėvalas šeimoms, jaunimui ir visiems, kurie atvyks į didžiuosius atlaidus rugsėjo 7–15 d. Šiluvoje.

Vaizdo žinią parengė Juozas Kamenskas.

The post Kauno arkivyskupas K. Kėvalas kviečia į didžiuosius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus Šiluvoje appeared first on LAIKMETIS.

Tokia tema parinkta šių metų Šilinių atlaidams, į kuriuos nuoširdžiai kviečia Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas! Jau rytoj vakare, prabėgus lygiai 30 metų, kai Šiluvą aplankė popiežius šv. Jonas Paulius II  per savo apaštališkąjį vizitą Baltijos šalyse, čia prasidės Švč. Mergelės Marijos Gimimo didieji atlaidai. Juos vėl švęsime rugsėjo 7–15 d. (išsami atlaidų programa), atmindami tas akimirkas, kai Šiluvos vardą pasaulis ypač plačiai išgirdo šį nedidelį Lietuvos miestelį aplankius pirmajam ir kol kas vieninteliam istorijoje Šventajam Tėvui, tą neužmirštamą 1993-ųjų rugsėjo 7-ąją.

Šiemet per Šilines su dėkingumu prisiminsime, kaip šv. Jonas Paulius II prieš 30 metų stiprino mūsų tikėjimą. Vėl aktualiai išgirsime apie jo padrąsinimą Lietuvai, kai dar tik pradėjome kurti nepriklausomą gyvenimą, o ir į pačią Šiluvą jau galėjome laisvai atvykti. Tad didžiųjų atlaidų išvakarėse, rugsėjo 7-ąją, vakaro pamaldas skirsime jam atminti ir melstis, kad šventasis būtų visų čia atvykstančių žmonių užtarėjas. O rugsėjo 9-osios vakarą, 19.30 val., Šiluvos bazilikoje vyks koncertas „Totus Tuus“, skirtas šv. Jono Pauliaus II ir apsilankymo atminimui.

Nuo šios vasaros galime vykti į Šiluvą tarsi į Romą! Mat Šiluvos mažoji bazilika tapo Didžiosios Švč. Mergelės Marijos bazilikos Romoje dvasine dukterimi. Tokia ypatinga privilegija šią vasarą suteikta užmezgus dvasinį ryšį su seniausia Vakarų krikščionijoje Dievo Motinos šventove.

Tad šiuose atlaiduose ypač žvelgsime į Dievo Motiną, kurią Vatikano II Susirinkimas yra pavadinęs „vilties ir paguodos ženklu keliaujančiai Tautai“ (dekreto apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje Lumen Gentium – Tautų šviesa 5 sk.). Toks yra šiųmečių atlaidų šūkis, tam bus skiriamos ir katechezės, sakomos prieš pagrindines pamaldas. Tai galėsime aptarti ir neformalioje aplinkoje, užsukdami į pokalbius „Šiluvos terasoje“ (kasdien, 14.30 val.).

Rugsėjo 8-ąją, Mergelės Marijos Gimimo bei Artimo meilės ir sveikatos dieną, pirmaisiais atlaidų piligrimais taps prašantys fizinio ir dvasinio išgydymo bei tie, kurie tarnauja kenčiantiems nuo ligų, negalių. Rugsėjo 9 d., šeštadienį, Šiluvoje ypač laukiamos šeimos, jaunimas (beje, numatęs specialią programą jauniesiems bendraamžiams). Vakare 21 val. Šiluvoje bus einama Žiburių procesija.

Rugsėjo 10 d., sekmadienį, atlaidų istorijoje antrą kartą švęsime sinodinio gyvenimo kelią pradėjusios Bažnyčios dieną. Be to, visą savaitgalį Šiluvoje vėl vyks ir kraujo donorystės akcija.

„Šiluvos atlaiduose toliau meldžiamės už mūsų brolius ir seseris Ukrainoje, patiriančius kančią ir išbandymus. Karo keliamas skausmas, praradimai ir didžiulė įtampa tapo visos Bažnyčios rūpesčiu. Malda, kurią siunčiame per Marijos ir visų šventųjų užtarimą, tegelbsti mums brangiems broliams ir seserims, o jų kraštą Viešpats teapdovanoja laisvės rytu“, – sako arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Taikos sieko dieną su Lietuvos kariuomene – rugsėjo 12-ąją – bei per visus atlaidus neužmiršime karą kenčiančių Ukrainos gyventojų.

Kasdien nuo pat ryto iki vakaro bus švenčiamos šešeriosšv. Mišios. Pagrindinės pamaldos 12 val. Atskiras šv. Mišias švęsime latvių, lenkų, ukrainiečių (graikų apeigų katalikų liturgijos) bei anglų kalbomis. Su lenkų piligrimais melstis atvyks Lomžos vyskupas augziliaras TadeuszasBronakowskis, su latviais – Jelgavos vyskupas Edvardas Pavlovskis, su ukrainiečiais – tėvai bazilijonai iš Vilniaus. Anglų kalba su žmonėmis melsis tėvai redemptoristai.

Kauno arkivyskupija kasmet išleidžia Atlaidų knygelę piligrimui su Dievo žodžio skaitiniais, Mišių bei išpažinties eiga norintiems susitaikyti su Dievu. Kunigai klausyklose nuolat patarnaus išpažintims, o palapinėje „Turiu Tau laiko“ bus pokalbio galimybė.

Nūdien Šiluva yra modernus piligrimystės centras su aikšte, kur net susirinkus kelių tūkstančių piligrimų jūrai patogu melstis. Be to, atvykstančius į Šilines pasitinka ir ištisas kultūrinio-religinio paveldo, knygų, susitikimų miestelis. Čia kviečiame aplankyti ir didžiąsias šventoves – Švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką, Apsireiškimo koplyčią, Šiluvos piligrimų centrą, pasistiprinti Carito kiemelyje, įsigyti religinių reikmenų (vadinamųjų devocionalijų) ar krikščioniškų knygų, tarp jų ir naują „Artumos“ leidyklos knygą visai šeimai „Lobis. Slapta kelionė į Šiluvą“ ir su ja dovanų gauti stalo žaidimą Kelionė į Šiluvą; tai jau trečioji serijos „Perskaitęs duok kitam“ dalis, gyvai ir kūrybingai pristatanti Šiluvos istoriją bei tą lobį, kurį atras čia atkeliaujantieji šiandien. Beje, visą atlaidų savaitę bus apstu ir kultūrinių renginių Šiluvoje, apie kuriuos žr. čia.

The post Į Šiluvą - tarsi į Romą! appeared first on LAIKMETIS.

Apie žmones melstis traukiantį Šiluvos kraštą, atlaidų piligrimystes Lietuvoje jau žinota nuo XV a. O XVII a. pradžioje pati Marija savo pasirodymu čia davė dangaus ženklą tuo metu katalikų tikėjimą beprarandančiame krašte. Tai buvo ženklas ne tik „arti ir sėti“, bet ir kelti žvilgsnį į dangų. Jis čia parodytas prieš 415 metų (1608-aisiais), kai įvyko Marijos apsireiškimas, vienas pirmųjų, tai yra seniausių, Europoje.

Į Šiluvos atlaidus kasmet atkeliauja dešimtys tūkstančių žmonių su savo laiko išbandymų patirtimis, tačiau ir su neslopstančiu Dievo ilgesiu, Jo ramybės ieškojimu. Tikime, jog Šiluvos Dievo Motinos gimtadienis ir šiemet taps unikalia Lietuvos žmonių rudeninio susitikimo vieta.

Šiemet į Šiluvą, galime sakyti, vyksime tarsi į Romą. Šiluvos bazilika tapo didžiosios Švč. Mergelės Marijos bazilikos Romoje dvasine dukterimi. Tokia ypatinga privilegija šią vasarą suteikta užmezgus dvasinį ryšį su seniausia Vakarų krikščionijoje Dievo Motinos šventove.

Tad paraginsime vieni kitus šių metų atlaiduose dar karščiau žvelgti į Dievo Motiną Mariją, kurią Vatikano II Susirinkimas (dokumente apie Bažnyčią Lumen Gentium) yra pavadinęs „vilties ir paguodos ženklu keliaujančiai Tautai“.

„Šilinių šūkį „Marija – vilties ir paguodos ženklas keliaujančiai Tautai“ parinkome būtent iš Lumen Gentium (8 sk.). Mergelė Marija, prieš daugiau nei 400 metų pasirodžiusi Šiluvoje, ir dabar kviečia mus atkeliauti, patirti paguodą per piligrimystę, maldą bei pasiryžimą gyventi atnaujintą gyvenimą garbinant Jos Sūnų!“ – sako Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, atkreipdamas dėmesį, jog popiežius Pranciškus yra prašęs gilintis į Vatikano II Susirinkimo nutarimus ir šitokiu būdu geriau suvokti Bažnyčios misiją.

Atsiliepdami atlaidų katechezes, kurios sakomos prieš pagrindines pamaldas vidudienį ir vakare, šiemet skiriame būtent Bažnyčios, pašauktos būti „pasaulio šviesa“ (Lumen gentium), ir Mergelės Marijos temai.

„Teįkvepia ir tedžiugina mūsų širdis, kad priklausome šeimai, apimančiai ir čia, žemėje, keliaujančią tikinčiųjų bendruomenę, ir amžinybėje triumfuojančią Kristaus Bažnyčią“, – sako arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kviesdamas į didžiuosius atlaidus Šiluvoje.

Atlaidų aštuondienio programoje išsiskiria dvi dienos: rugsėjo 8-oji, kai su visa Bažnyčia švenčiame Švč. Mergelės Marijos Gimimą, bei rugsėjo 10-oji, pagrindinis atlaidų sekmadienis, kurį antrus metus švęsime kaip Bažnyčios dieną.

Daugiau.

The post Šiemetinių Šilinių atlaidų programoje - malda už taiką ir Bažnyčią appeared first on LAIKMETIS.

Pavakare miestelis suaidėjo Šiaulių krašto, Kauno arkivyskupijos jaunųjų piligrimų žingsniais ir giesmėmis, tuo džiaugsmu, kurį jaunam žmogui dovanojo bendraamžių ir bendraminčių draugystės patirtis.

Prieš vakaro šv. Mišias su jaunimu katechezėje kunigas Vincentas Lizdenis sakė: „Tas „vienas mūsų gyvenimo kartas“ tęsiasi amžinai, tad jam reikia tikros meilės ir tikros tiesos. Jam reikia Jėzaus!“Šv. Mišioms vadovavęs LVK Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius taip pat ragino jaunus žmones pamesti „aukso veršius“ ir skubėti gyventi prasmingai. Tai buvo ir paraginimas įsitraukti į pasirengimo kelionę link Pasaulio jaunimo dienų, kurios 2023 metų vasarą sugriaudės Lisabonoje (Portugalija).

Vėlyvo vakaro Šiluvos piligrimai, jaunimas ir drauge ganytojai išėjo su žiburiais rankose paskui Švenčiausiąjį Sakramentą. Šiluvos šventovę šį vakarą apjuosė Žiburių procesija.

Keliauta klausantis Dievo žodžio ir meldžiantis už pašaukimus, už atpažinimą, kur žmogų kviečia ir veda Šventoji Dvasia.

Šiluvos bazilikoje nuskambėjo profesionalių muzikų padėka Mergelei Marijai. Programą „Malonės pilnoji“ atliko saksofonininkas Petras Vyšniauskas, solistas (tenoras) Mindaugas Zimkus, smuikininkė Ilona Klusaitė ir Goda Stanionytė, klavišiniai. Sekmadienį, rugsėjo 11 d., 16 val. Šiluvos bazilikoje choro EXAUDI koncertas „Atrastieji Juozo Naujalio motetai“.Be to, kultūrinėje programoje – aktoriaus Juozo Gaižausko knygos „Tigras, glostantis pėdas“ („Alma littera“) pristatymas (14 val. aikštė).

Rugsėjo 11-ąją Šiluvoje švenčiamas pagrindinis atlaidų sekmadienis – Bažnyčios dieną Piligrimų sielovadai talkina Kauno I dekanatas

8 val. Meldžiamės, kad pirmenybę teiktume ne daliniams interesams, o bendrystei su visa žmonija.

9 val. Meldžiamės, kad išmintingai kurtume savo gyvenimą, o valdantieji jaustų atsakomybę už juos išrinkusius.

10 val. Dėkojame už Kristaus mokinių žmogiškumą ir atjautą visiems, už džiaugsmą ir viltį, liūdesį ir sunkumus.

11 val. katechezę sako diakonas Benas Ulevičius.

12 val. Meldžiamės, kad sekdami Mergelės Marijos, Jėzaus Motinos, pavyzdžiu būtume tarnaujanti ir pas kitus einanti Bažnyčia. Eucharistijos liturgijai vadovauja Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.

16 val. Meldžiamės už misionierius, kad jie skelbdami Kristų tiestų tiltus tarp tautų bei kultūrų ir sėtų susitaikymą.

17.45 val. katechezę sako kunigas Erastas Murauskas.

18 val. Meldžiamės, kad gailestingojo samariečio pavyzdžiu sugebėtume kitiems būti artimi. Liturgijai vadovauja kunigas Gabrielius Satkauskas. Homiliją sako kunigas Artūras Kazlauskas.

10–16 val. greta aikštės – Kauno klinikų Kraujo centro palapinėje rengiama kraujo donorystės akcija.

16 val. Šiluvos bazilikoje choro EXAUDI koncertas „Atrastieji Juozo Naujalio motetai“.

The post Rugsėjo 10-ąją Mergelės Marijos gimtadienį Šilinėse šventė jaunimas appeared first on LAIKMETIS.

Kviečiame žiūrėti vaizdo įrašą apie artėjančius Atlaidus apačioje.

Daugiau informacijos galite rasti www.siluva.lt bei www.kaunoarkivyskupija.lt

The post Šilinių belaukiant appeared first on LAIKMETIS.