„Per pirmąjį pusmetį jų išvyko 230 tūkst. žmonių. Vidutiniškai per mėnesį į Baltarusiją išvyksta apie 52 tūkst. Lietuvos piliečių“, – žurnalistams Medininkuose trečiadienį sakė vadas.

„Kalbu apie visas grupes, tarp jų ir vykstančius darbo reikalais“, – pridūrė jis.

Anot R. Liubajevo, dalį Lietuvos piliečių bandyta verbuoti.

„Turime informacijos, kad verbuojami Lietuvos piliečiai, prašoma iš Baltarusijos piliečių, kurie vyksta į Lietuvą, daryti tam tikras nuotraukas, fiksuoti karinių dalinių judėjimą, fotografuoti tam tikrus objektus“, – kalbėjo VSAT vadas.

Jo teigimu, iš viso per kontrolės punktus pirmąjį šių metų pusmetį „atvyko ir išvyko apie 2 mln. keleivių“.

„Jei kalbėsime konkrečiai apie Baltarusijos piliečius, jų atvyko 830 tūkst. piliečių. Dauguma jų išvyko, statistiškai beveik tiek pat ir išvyko“, – sakė R. Liubajevas.

Informaciniai stendai

Baltarusija Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečiams nuo pernai pavasario yra įvedusi bevizį režimą. Kaip skelbia šios šalies institucijos, tokia galimybe šiemet pasinaudojo 170 tūkst. lietuvių.

„Jeigu vertinsime bendrą statistiką, kuri taip pat pateikta Baltarusijos pasienio komiteto tinklalapyje, nuo pernai balandžio į Baltarusiją atvyko virš 400 tūkst. Lietuvos piliečių“, – sakė pasieniečių vadas.

Savo ruožtu užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas ragino Lietuvius nevykti į Baltarusiją, nes ši prisideda prie karo Ukrainoje, suteikia teritoriją „Wagner“ samdiniams, sąmoningai stengiasi destabilizuoti situaciją pasienyje, daugėja represijų prieš Lietuvos tautines mažumas.

Tą ragins ir pasienyje įrengti informaciniai stendai su užrašu: „Nerizikuok savo saugumu, nevyk į Baltarusiją, gali nebesugrįžti.“

Grėsmes trečiadienį priminė ir Valstybės saugumo departamentas, savo „Facebook“ profilyje nurodęs, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos tikrina vykstančiųjų kompiuterius, telefonus, socialinių tinklų paskyras, naudoja šantažą ir psichologinį spaudimą raginant bendradarbiauti su Baltarusijos žvalgyba.

naudoja šantažą ir psichologinį spaudimą raginant bendradarbiauti su Baltarusijos žvalgyba

Paklaustas apie galimus verbavimo atvejus, viceministras teigė negalintis jų plačiau pakomentuoti.

Jis taip pat nurodė, kad Minskas „ir toliau įgyvendina tikslą dislokuoti taktinį branduolį ginklą Baltarusijos teritorijoje“, tačiau plačiau proceso nekomentavo.

„Kaip sako populiari amerikietiška frazė – jei pasakysiu, turėsiu jus nužudyti“, – kalbėjo M. Adomėnas.

Vyksta kuro, druskos, pas gimines

Nors šalyje galioja rekomendacija nevykti į Baltarusiją, į šią šalį pasitaikė ir vykusiųjų statutinių pareigūnų. Tačiau tokie atvejai, pasak VSAT vado, vienetiniai.

„Vyksta prevenciniai pokalbiai su mūsų pareigūnais, bet nuo situacijos eskalavimo, nuo „Wagner“ samdinių atsiradimo Baltarusijoje tie atvejai sumažėjo, beveik jų nėra“, –  kalbėjo R. Liubajevas.

VSAT vadas sakė neturintis informacijos, kokiu tikslu lietuviai vyksta į Baltarusiją, tačiau pridūrė, kad „apie 60 proc. visų piliečių vyksta pagal bevizio režimo Baltarusijos schemą.“

„Dažniausiai mūsų piliečiai deklaruoja, kad jie vyksta aplankyti draugų, pasižiūrėti tam tikrus objektus Baltarusijoje, kai kurie pasako, kad važiuoja apsipirkti“, – tvirtino jis.

Pasak R. Liubajevo, dauguma važiuoja pigesnės druskos ar grikių, parsiveža kitus produktus bei krovinius.

The post Per pusmetį į Baltarusiją vyko 230 tūkst. lietuvių, dalį jų bandyta verbuoti appeared first on LAIKMETIS.

„Labai džiaugiuosi, kad mes galutinai šiandien suderinome su krašto apsaugos ministru priedangos plano atnaujinimo paskutinę formuluotę, artimiausiu metu projektas turėtų būti pateiktas Vyriausybei ir Vyriausybė jį turėtų patvirtinti artimiausiame posėdyje“, – antradienį Seime žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot jos, sutarta, kad esant skirtingiems grėsmės lygiams į valstybės sienos apsaugą automatiškai įsijungs tiek Vidaus reikalų ministerijos tarnybos, tiek kariuomenės pajėgumai.

„Tada nėra būtina atskirai derinti (kariuomenės įsitraukimo į sienos apsaugą – BNS), tai yra turėti ilgo biurokratinio proceso, nes visi suprantame, kad iškilus grėsmėms būtina reaguoti nedelsiant ir užtikrinti mūsų valstybės saugumą“, – teigė A. Bilotaitė.

Ir ji, ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė negalį atskleisti plano detalių, nes tai nėra viešas dokumentas.

Ministrų teigimu, sienos priedangos planas veikia nuo 1999-ųjų, tačiau atsižvelgiant į naujas grėsmes ir rizikas, jis vis atnaujinamas.

Ministrų teigimu, sienos priedangos planas veikia nuo 1999-ųjų, tačiau atsižvelgiant į naujas grėsmes ir rizikas, jis vis atnaujinamas

Pasak A. Bilotaitės, dabar atnaujinant planą įvertinta ir Rusijos keliama grėsmė, ir  išmoktos instrumentalizuotos migracijos krizės pamokos.

„Noriu patikinti, kad mūsų situacija yra kontroliuojama, visos mūsų tarnybos, visos institucijos dirba 24 valandas per parą, mūsų sienos apsauga yra aukščiausio lygio ir tai yra jau nuo pat migrantų krizės pradžios. Mes tikrai neplanuojame kokių nors atlaisvinimų, atsipalaidavimo, dirbame ir dirbsime, kad mūsų saugumas būtų maksimaliai užtikrintas“, – sakė vidaus reikalų ministrė.

Valstybės gynimo taryba praėjusį savaitgalį paragino institucijas greičiau baigti derinti planą.

Valstybės sienos apsaugos priedangos planas reglamentuoja išorės sienos ir vidaus sienos apsaugą, kai paskelbiami sustiprintos valstybės sienos apsaugos režimai ar jų lygiai.

Anot Vidaus reikalų ministerijos pranešimo, šiame plane nustatyti kriterijai pagal grėsmių lygius, kada ir kokia apimtimi pasitelkiama Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, kitos atsakingos žvalgybos institucijos ir tarnybos.

Plano tikslas – kompleksinėmis priemonėmis ir koordinuotais tarpinstituciniais,  tarptautiniais veiksmais operatyviai ir proporcingai reaguoti į kylančias ar susidariusias grėsmes nacionaliniam bei valstybės sienos saugumui, užtikrinti patikimą valstybės sienos apsaugą ir valstybės sienos kirtimo kontrolę.

The post Krašto ir vidaus reikalų ministrai baigė derinti atnaujintą sienos priedangos planą appeared first on LAIKMETIS.

Prieš pusmetį VRM suburta darbo grupė, dirbusi su Mykolo Romerio universiteto ekspertais, trečiadienį Vyriausybei pristatė tris galimas pertvarkos alternatyvas: likti prie dabartinės sistemos, stiprinti Pabėgėlių priėmimo centro funkcijas arba steigti naują Migracijos agentūrą.

VRM pabrėžia, kad nuo 2021-ųjų dėl Baltarusijos veiksmų išaugus migracijai, vien pernai sulaikyta 4,3 tūkst. užsieniečių, neteisėtai patekusių į šalį, o Rusijai vasarį pradėjus karą prieš Ukrainą, Lietuvoje jau prisiglaudė daugiau kaip 50 tūkst. karo pabėgėlių.

„Pastarojo meto migracijos krizės parodė, kad reikia pertvarkyti migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemą. Tikrai padarėme išvadą, kad už migrantų apgyvendinimą ir aprūpinimą turėtų būti atsakinga viena institucija, o VSAT (Valstybės sienos apsaugos tarnybos – BNS) pareigūnai tikrai neturėtų rūpintis į Lietuvą patekusių migrantų buitimi“, – trečiadienį per Vyriausybės posėdį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Mūsų vertinimu, tinkamiausias modelis būtų Pabėgėlių priėmimo centro pagrindu kurti atskirą SADM (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – BNS) pavaldžią įstaigą ir jai perduoti dalį šiuo metu VSAT vykdomų funkcijų“, – sakė ministrė.

Anot jos, pertvarka leistų sutaupyti 30 proc. dabar migrantams priimti skiriamų lėšų.

Premjerė Ingrida Šimonytė žadėjo, kad pertvarka nereikš, jog Pabėgėlių priėmimo centrui bus tiesiog skirta daugiau darbuotojų ir jie turės spręsti naujas užduotis.

Ji prašė paruošti VRM reikiamus teisės aktus, kad būtų galima įvertinti, ar papildomų lėšų biudžete reikėtų jau kitąmet. 

„Ar ta data gali būti kitų metų vidurys, ar tai būtų 2024-ųjų sausio 1-oji, nesiimu to pasakyti – jūs pamatysite geriau iš savo vidinių procesų“, – sakė I. Šimonytė. 

Sutaupytų 11 mln. eurų

VRM kanclerė Jovita Petkuvienė, pristačiusi analizę, teigė, kad palikus dabartinę situaciją privalumai būtų tie, jog nereikėtų keisti teisinės sistemos ir kitų dalykų, tačiau dėl to kiltų kitų rizikų.

„Vienas skaudžiausių dalykų, kad mūsų pareigūnai turėjo būti atitraukiami nuo savo tiesioginių funkcijų – sienos apsaugos“, – sakė ji.

Vienas skaudžiausių dalykų, kad mūsų pareigūnai turėjo būti atitraukiami nuo savo tiesioginių funkcijų – sienos apsaugos

Steigti visiškai naują Migracijos agentūrą, anot J. Petkuvienės, būtų „brangesnis ir ilgesnis kelias, ir klausimas, kiek jis atneštų naudos“.

Tuo metu perduodant daugiau funkcijų Pabėgėlių priėmimo centrui, anot jos, būtų teisinga alternatyva, nes centras jau turi daug patirties dirbant su migrantais.

„Ir neteisėtos migracijos krizės laikotarpiu jie tikrai parodė, kad geba tvarkytis puikiai ir su išaugusiais skaičiais“, – teigė kanclerė.

Anot jos, Pabėgėlių priėmimo centras šiuo metu turi apie 1100 gyventojų, VSAT – apie 1,6 tūkstančio. Centrui perėmus funkcijas iš VSAT, per metus, jei būtų išlaikoma 3,5 tūkst. asmenų, būtų sutaupoma iki 11 mln. eurų.

 „Per metus tai tikrai pakankamai solidi suma“, – pabrėžė ji. 

Analizės rengėjai akcentuoja, kad karo atveju VSAT pareigūnai taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi, tad rūpinimasis migrantais taptų pernelyg didelė našta. 

Perimtų naštą iš VSAT

J. Petkuvienės teigimu, atsižvelgiant ir į kitų šalių praktiką, sienos apsauga ir prieglobsčio, taip pat migrantų išsiuntimo procedūromis įprastai rūpinasi valstybės tarnybos, bet apgyvendinimą, maitinimą ir kitas paslaugas, reikalingas žmonėms, organizuoja ne valstybinis sektorius, įtraukiamos ir nevyriausybinės organizacijos.

Tuo, pasak J. Pektuvienės, galėtų rūpintis naujoji įstaiga.

„Procesų priežiūros metu identifikuotos funkcijos, kurias tikrai būtų galima perduoti. Tai yra ir pervežimas, sveikatos patikrinimai, psichologų paslaugų organizavimas, profiliavimas, apgyvendinimo organizavimas, vertimo ir teisinės paslaugos“, – kalbėjo kanclerė.

Svarstoma, kad pertvarką būtų galima pradėti 2023-iųjų pirmąjį ketvirtį, naujos institucijos veiklai užtikrinti reikėtų 24 mln. eurų, dar apie 7 mln. reikėtų jos plėtrai.

Pasak VRM atstovės, šiuo metu dėl teisinių paslaugų Lietuvoje susiklostė kuriozinė situacija, kad Migracijos departamentas ir VSAT „privalo užtikrinti teisinės pagalbos suteikimą migrantams, su kuriais jie patys bylinėjasi“. 

„Keista, kad iki šio momento dar ir iš Europos institucijų nesulaukėme kritikos, kad tai gali būti traktuojama kaip netinkamas paslaugos suteikimas“, – kalbėjo J. Pektuvienė.

Šiuo metu migrantų priėmimo ir apgyvendinimo procesuose dalyvauja VSAT, Migracijos departamentas, Pabėgėlių priėmimo centras bei įvairios nevyriausybinės organizacijos.

The post Vidaus reikalų ministerija siūlo steigti naują migracijos agentūrą   appeared first on LAIKMETIS.

„Toks fizinis barjeras būtų iš dviejų pagrindinių elementų. Pirmoji apsaugos linija būtų „Concertina“, kuri būtų montuojama ant sienos linijos, šalia jos būtų diegiama ir apsauginė tvora“, – ketvirtadienį po pasitarimo Vyriausybėje žurnalistams sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.

„Concertinos“ buvimas pirmiausia apsunkintų prieigą prie apsauginės tvoros, kad ji būtų apeita, pažeista ar sunaikinta“, – teigė jis.

Pjaunamos vielos „Concertinos“ užtvaras pasienyje su Baltarusija jau pradėtas statyti, o metalinės tvoros statyba dar planuojama.

Pasak R. Liubajevo, toks fizinio užtvaro modelis pasirinktas įvertinus sienos specifiką, šalies geografinę padėtį.

VSAT vadas informavo, kad 508 metrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.

Nutarta betoninio pamato visai tvorai nelieti – įbetonuojami bus tik vielą laikantys stulpeliai, dalis tvoros bus įkasama į žemę.

Be to, žadama diegti ir kitus apsaugos elementus.

„Kai kurie jų jau ir šiuo metu egzistuoja, pavyzdžiui, pėdsakų kontrolės juosta, taip pat bus stebėjimo kameros, optoelektroniniai kabeliai ir vadinamasis patrulinis kelias, kuris naudojamas sienos stebėjimui ir kontrolei“, – sakė R. Liubajevas.

Jo teigimu, daugiau kaip pusantro šimto kilometrų pasienyje tvora nebus įrengiama dėl landšafto ypatybių.

VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų.

Jei būtų laikomasi dabar galiojančios viešųjų pirkimų tvarkos, tvoros statyba užtruktų apie dvejus metus, todėl kitą savaitę planuojama per neeilinę Seimo sesiją priimti specialų įstatymas, paskelbiant šį projektą ypatingos svarbos ir numatant tam tikras išlygas dėl jo įgyvendinimo.

Premjerė Ingrida Šimonytė patvirtino, kad tvoros statyba greičiausiai rūpinsis energetikos sektoriaus valstybės įmonė.

„Kuri konkrečiai bendrovė bus pasirinkta, pasakysime vėliau, bet tai bus energetikos sektoriaus įmonė, kuri praktiškiausiai jau galėtų užsiimti to projekto vadyba“, – tvirtino ji.

Lietuva su Baltarusija turi 670 km sienos.

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4,1 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.

The post Pasienyje su Baltarusija ketinama tiesti ir „Concertiną“, ir statyti tvorą – VSAT vadas appeared first on LAIKMETIS.