Kurijos kvietimu tęsėsi jau kelerių metų tradicija Didžiosios savaitės pirmadienį praleisti drauge – maldoje ir mokymuose rengiantis šv. Velykoms. Šiemet Susikaupimo diena vyko Palemono parapijos namuose.

Su nekantrumu laukėme Kauno arkikatedros bazilikos vyriausiojo ceremonijarijaus kunigo Artūro Kazlausko pasidalijimo apie liturgiją ir, žinoma, apie svarbiausią bei vis labiau artėjančią Didžiojo tridienio liturgiją, kad Velykų slėpinio šventimas taptų dar labiau paliečiantis širdis.

Pasak kunigo A. Kazlausko, svarbu pažinti liturgiją ir ją švęsti „įeinant į vidų“ – kad ji būtų patirta mūsų pačių vidumi, o ne kaip kažkieno kito („jų“ – kunigų) švenčiama.

Liturgija, šis dieviškasis vyksmas, pasirodo, yra daug kuo panaši į žaidimą: kad ji taptų mūsų vidine patirtimi, turime pažinti ir laikytis šio „žaidimo“ taisyklių, nežaisti vieni (liturgiją švenčiame bendrystėje).

Liturgija, kaip ir žaidimas, turi žmogų perkeičiančią galią; ji sugrąžina natūralumą, tarsi sustabdo laiką ir leidžia gyventi Dievo laike – dabartyje, kurioje telpa mūsų vakar, šiandien ir rytoj...

The post Kauno arkivyskupijos sielovados bendradarbiai rinkosi į tradicinę Susikaupimo dieną appeared first on LAIKMETIS.

Evangelijos žinia į šias teritorijas atkeliavo dar 9 amžiuje. Kaip vienas svarbiausių apaštalų gerbiamas šv. Ansgaras, gyvenęs IX amžiuje. Buvo įkurta Hamburgo–Brėmeno vyskupija, bet po reformacijos Hamburge iš viso katalikams buvo draudžiama turėti savo pamaldas.

Pasikeitimai įvyko XIX a. viduryje ir nuo tada šalia evangelijų liuteronų veikė ir įvairios kitos krikščioniškos Bažnyčios. 1995 m. po Vokietijos suvienijimo buvo pertvarkytos ir vyskupijų ribos, įkurta Hamburgo arkivyskupija, į kurią įeina ir dalis buvusių Vokietijos Demokratinės Respublikos žemių.

Šiuo metu Hamburgo arkivyskupijai vadovauja arkivysk. Stefan Hesse. Jis taip pat vadovauja Vokietijos vyskupų konferencijos komisijai, kuri sprendžia su migracija susijusius pastoracinius, socialinius ir politinius klausimus.

2025 m. vasario 19 d. LVK delegatas užsienio sielovadai arkivysk. Lionginas Virbalas susitiko su atsakingu už sielovadą ne vokiškai kalbančių katalikų dr. Michael Becker. Jis palaiko ryšį su visomis Hamburgo tautinėmis bendruomenėmis, taip pat ir su lietuviais, yra dalyvavęs įvairiose jų šventėse.

Arkivyskupas kalbėjosi apie tolesnę lietuvių sielovados veiklą ir jos organizavimą. Dr. M. Becker prisiminė praeitų metų susitikimą su įvairių Hamburgo lietuvių grupių atstovais, susitarimą dėl arkivyskupijos skirtų patalpų naudojimo laiko bei įsipareigojimą bendradarbiauti. Galima sakyti, kad tarp visų tautinių grupių lietuviai yra privilegijuoti, nes tik kelioms bendruomenės arkivyskupija suteikia ir pilnai išlaiko sielovados ir kultūrinei veiklai skirtas patalpas.

Lietuvių katalikų misijos patalpose vyksta sielovados renginiai, o taip pat Hamburgo lietuvių bendruomenės susitikimai. Šiomis patalpomis pasinaudoja Hamburgo lietuvių mokykla „Abėcėlė“, repetuoja tautinių šokių kolektyvas „Gintaras“.

Per Hamburgo uostą XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Šiaurės ir Pietų Ameriką išvyko apie 6 milijonus europiečių. Tarp jų buvo ir nemažai lietuvių. Tačiau šiuo metu pats Hamburgas tapo imigrantų miestu. Apie 40 procentų katalikų vyskupijoje yra atvykę iš kitų šalių arba jų palikuonys. Didžiausios yra lenkų, kroatų, portugalų bendruomenės, o iš viso Hamburgo arkivyskupijoje yra 26 kalbinės katalikų grupės.

Lietuviai, nors nėra didelė bendruomenės, bet turi gilias šaknis. Jau nuo pokario, 1947 m. čia apsigyvenę karo pabėgėliai organizavosi ir jungėsi į įvairias veiklas. Įsikūrė ir katalikiškos organizacijos. Daugelis čia gyvenančių lietuvių šiltai prisimena kunigą Vaclovą Šarką ir kitus, kurie daug padarė dėl lietuvių bendruomenės ir katalikiškos veiklos.

The post Arkivyskupas Lionginas Virbalas Hamburgo kurijoje aptarė lietuvių sielovados organizavimą appeared first on LAIKMETIS.

Lietuviškos parapijos, kaip ir diplomatinės atstovybės, diasporos organizacijos, lituanistinės mokyklos, dažnai yra tautinės tapatybės, lituanistinio švietimo užsienyje skatintojos, lietuvių bendruomenių telkėjos.

Užsienyje yra 67 lietuviškos parapijos, jose, www.sielovada.org duomenimis, tarnauja 22 lietuviai kunigai (Airijoje, Australijoje, Belgijoje, Danijoje, Italijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Vokietijoje).

The post Užsienio reikalų viceministras Julius Pranevičius padėkojo Lietuvos vyskupų konferencijai appeared first on LAIKMETIS.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo kvietimu Valandų liturgijos Dienine ją pradėję dvasininkai vėliau buvo supažindinti su artimiausiais šių sielovados metų įvykiais.

Užbaigę Maldos metus keliausime į 2025 m. Bažnyčios Jubiliejų, o vasario 28-ąją prasidės nacionalinė piligrimystė į Romą, į kurią labai kviečiamos vykti parapijų bendruomenės. Kita Šventųjų metų žinia – birželį Kaune švęsime Eucharistinį kongresą. 2026-ieji bus Kauno metropolijos įsteigimo 100-mečio metai.

Konferencijoje pristatyta kurijos Sielovados skyriaus, keturių pagrindinių institucijų – Šeimos, Jaunimo, Katechetikos centrų, CARITO – bei akademinės, pašaukimų, piligrimų sielovados veiklos sritys, arkivyskupui pabrėžiant, jog ši sielovadinė veikla pirmučiausia skirta padėti parapijų bendruomenėms.

Konferencijoje dalyvavo atsakingieji šių sričių vadovai, buvo atsakyta į kunigų klausimus.

Pokalbio atmosfera pasižymėjusiame susirinkime, be kita, arkivyskupas darsyk padėkojo broliams kunigams už parodytą bendrystę ir pagalbą Šiluvos atlaiduose.

The post Kauno arkivyskupijos kunigai susirinko į pirmąją rudens konferenciją appeared first on LAIKMETIS.

The post Popiežius kviečia melstis už ligonių sielovadą appeared first on LAIKMETIS.

Posėdyje kartu su arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu, generalvikaru vyskupu Sauliumi Bužausku, Sielovados skyriaus vadove Vaida Spangelevičiūte-Kneižiene arkivyskupijos CARITO, Jaunimo, Šeimos, Katechetikos centrų, taip pat Šiluvos piligrimų bei Jono Pauliaus II piligrimų centrų vadovai, pašaukimų ugdymo bei akademinės sielovados bendradarbės dalijosi apie ateinančio sezono veiklos kryptis ir prioritetus, kurie per vasarą dar bus toliau apmąstomi ir pristatomi artėjant rudens darbų sezonui.

Arkivyskupas K. Kėvalas pasidalijo tuo pačiu troškimu – kad pastoracijos centrai, visa sielovadinė veikla kuo geriau pasitarnautų parapijų veiklose, jų bendruomenėms.

The post Įvyko paskutinis Kauno arkivyskupijos sielovados sezono posėdis appeared first on LAIKMETIS.

Koplyčioje ant bazilikos stogo griausmingai šlovinant Lietuvos jaunimo dienų (LJD) chorui vyko Švč. Sakramento adoracija, o po jos – agapė. Renginio metu apie savo pašaukimo kelionę liudijo kunigas Erastas Murauskas, sesuo Adelė Pilipavičiūtė, Virginija ir Aurimas Valaičiai bei viena iš LJD choro vadovių Živilė Matulevičienė.

„Savo buvimu mieste liudysime, kad Kristus prisikėlė. Šviesos kelias – Tiberiados broliams vienuoliams Dievo Dvasios įkvėptas Šviesos kelias, skelbiantis Kristaus Prisikėlimo įvykį. (...) Kiekvienas iš mūsų turi nuostabų pašaukimą, į kurį Dievas kviečia atsiliepti. Tad, ko labiausiai trokšta jūsų širdis?“ – pasvarstyti ragino kun. L. Vilėniškis.

Netrukus dalyviai išėjo į Šviesos kelią, susidedantį iš 14 stočių. Kelių valandų kelionė buvo skirta apmąstyti įvykiams po Jėzaus prisikėlimo. Ištraukas iš Evangelijos ir apmąstymus skaitė 28 savanoriai. Procesija iš Kauno senamiesčio galiausiai nuvinguriavo į Žaliakalnį, ant Kristaus Prisikėlimo bazilikos stogo.

„Šviesos kelias, Švč. Sakramento adoracija, galingas Lietuvos jaunimo dienų choro šlovinimas išties priartino prie dangaus! Kristus prisikėlė! Jis tikrai prisikėlė!“, – rašo Pašaukimų sielovados bendradarbė Skirmantė Javaitytę.

The post Pašaukimų sekmadienį tarp Kauno šventovių nutiestas viltingas Šviesos kelias appeared first on LAIKMETIS.

Mieli lietuviai, visi ramybės ir taikos trokštantys žmonės,

Sulaukėme Velykų – Kristaus prisikėlimo šventės. Ji siejasi su šviesa ir džiaugsmu. Po mirties ant kryžiaus, kai viskas atrodė žlugę ir baigėsi, Kristus prisikėlė ir visų mūsų gyvenimui suteikė naują prasmę. Tai skelbia džiugus varpų skambėjimas.

Vis dėlto džiaugsmas neatėjo savaime ir iš karto. Moterys nuskubėjo prie Jėzaus kapo, kai dar buvo tamsu – ne tik aplinkui, bet ir jų širdyse, nes mirė Mokytojas ir Viešpats. Apaštalai buvo užsirakinę ir Evangelija neslepia jų nuostabos, baimės, netikrumo. Jėzus pirmas juos užkalbina, randa būdą pažadinti tikėjimą. Tai daro neversdamas, o pakviesdamas. Jis pasirodo kaip sodininkas, pakeleivis į Emausą, nepažįstamasis ant kranto; yra kartu, bet tas artumas leidžia kiekvienam laisvai apsispręsti. O Jį atpažinusiųjų širdys užsidega džiaugsmu.

Mūsų kelias taip pat nėra lengvas. Švenčiame dar vienas Velykas su siaubingu karu prie Lietuvos vartų. Jaučiame skausmą dėl žuvusiųjų, daugybės sužeistųjų, aplinkos niokojimo Ukrainoje, Šventojoje Žemėje, kituose karo apimtuose kraštuose. Mūsų pačių kasdienos vargai, netikrumas dėl rytdienos taip pat išbando tikėjimą Prisikėlusiuoju. Kaip rašė popiežius Pranciškus, „dažnai atrodo, kad Dievo nėra: regime nemąžtantį neteisingumą, piktumą, abejingumą ir žiaurumą. Tačiau taip pat tikra ir tai, kad tamsybėje visada pradeda kaltis kažkas nauja, kas anksčiau ar vėliau duoda vaisių. Ant plyno lauko vėl užsispyrusiai ir nenugalimai rodosi gyvybė“ (Evangelii gaudium, 276).

Prisikėlimo šventė atskleidžia tą nepaprastą naujumą. Kristaus prisikėlimas nėra praeities dalykas, o realiai veikia šiandien, todėl galime džiaugtis, turėti viltį net patirdami įvairiausių sunkumų ir išbandymų. Ši viltis nėra „pigi“ ar „greita“ paguoda sunkioje situacijoje, o moko pasitikėti Dievo apvaizda, kuri pranoksta žmogišką laiką ir erdvę. Velykos visada buvo išlaisvinimo ir vilties šventė. Jos primena, kad Dievas laikosi savo pažadų ir ateina išgelbėti net tada, kai viskas atrodo prarasta.

Tikime, kad pergalė, išgelbėjimas, kurio laukiame tikrai ateis, bet ne stebuklingai ir automatiškai. Ir mes turime būti aktyvūs, prisiimti savo atsakomybę pasitikėdami Dievu, kuris jau ne kartą mus išvedė į laisvės kelią. Jėzus gyvendamas žemėje gydė ligonius, maitino alkanuosius, pasmerkė neteisingumą, mokė atleisti. Tą kviečia daryti ir mus. Jei taip gyvensime, prisikėlimas jau dabar taps nauja pradžia, kuri pilnai išsiskleis dangaus Tėvo artumoje.

Velykų laiku dažnai skamba psalmės žodžiai: „Viešpats šią dieną mums davė, – linksminkimės, džiugesį skleiskim!“ Džiaukimės, nes gyvybės Valdovas Jėzus nugalėjo nuodėmę bei mirtį, o visus žmones vienija kaip brolius ir seseris, turinčius vieną dangiškąjį Tėvą. Visi lietuviai, gyvenantys Lietuvoje ir pasklidę po platų pasaulį taip pat jauskimės esą viena šeima, palaikanti vienas kitą. Tegul mus apšviečia prisikėlusio Kristaus šviesa, kad taptume vilties ir gyvenimo liudytojais.

Su šv. Velykom,

Arkivyskupas Lionginas Virbalas, SJ

The post L. Virbalas SJ pasaulio lietuvius sveikina su šv. Velykomis: esame viena šeima appeared first on LAIKMETIS.

„Jūs kasdien kalbate, „generuojate“ turinį, kasdien siunčiate naujieną“, – sakė J. Milušauskienė, pasidalydama mintimis apie sėkmingą bendravimą su žiniasklaidos darbuotojais. Komunikacijos ekspertė atkreipė dėmesį į pozityvų santykį, kuris palengvina komunikaciją ir gali tapti naudingas Bažnyčiai, jos misijai skleisti.

Konferencijoje pristatytos įvairios sielovadinės veiklos, aptartos einamojo meto aktualijos.

Jaunimo sielovados bendradarbiai Andrius Kilius ir Kristina Dapkutė pristatė artėjantį Jaunimo sielovados forumą Alytuje, kur laukiama ne tik katechetų, jaunimo lyderių, bet ir kunigų.

Pasidalyta iniciatyvomis artėjančiai Gavėniai. Vyks sinodiniai susitikimai dekanatuose. Siūloma stipresniais impulsais (Sutaikinimo pamaldomis, konferencijomis) praturtinti Gavėnios rekolekcijas parapijose. Tėvai redemptoristai su komanda tęs parapijų misijas – kovą jos vyks Kėdainiuose. Velykiniu laiku planuojami Palaiminimų šeštadieniai.

Kunigai dalijosi sielovadiniu rūpesčiu atsiliepdami į Tikėjimo mokymo dikasterijos pranešimą spaudai dėl „Fiducia supplicans“ recepcijos.

Bendradarbiauti kunigus pakvietė VDU Katalikų teologijos fakulteto atstovė Giedrė Kemėšienė.

Lietuvos istorijos instituto bendradarbė Vilma Žaltauskaitė pristatė savo knygą „Paklusnūs žmonės. Romos katalikų dvasininkų sociokultūrinė laikysena XIX a. II pusės Lietuvoje“.

Kitas kunigų susirinkimas vasario 22 dieną.

The post Įvyko Kauno kunigų konferencija appeared first on LAIKMETIS.

Tai arkivyskupijos kurijos Sielovados skyriaus kvietimas likusią savaitę iki Kalėdų – gruodžio 17–23 d. – leistis į kelionę nuotoliu klausiant savęs: ar esu pasiruošęs susitikimui su Jėzumi ir kur esu aš, kai gimsta Jis?

Nuo gruodžio 17 d. kas rytą (užsiregistravę) į savo elektroninius paštus sulaukime laiško su Šventojo Rašto citata, apmąstymais, kurie padės labiau pažinti skirtingus asmenis – piemenis, išminčius, labai konkrečius žmones, kaip Zachariją ir Elzbietą, Simeoną ir Oną, Juozapą, Mergelę Mariją, vedančius link susitikimo su užgimusiu Jėzumi.

Šiam laiškui perskaityti ir parengtai medžiagai apmąstyti užtruksime tik 15–30 min. Trumpas arkivyskupo Liongino Virbalo SJ parengtas 4–5 min. vaizdo įrašas su paveikslėliais padės labiau įsigilinti į Biblijoje pateikiamas scenas, asmenų patirtis.

Registracija.

The post Skubus kvietimas Advento meditacijoms su arkivyskupu L. Virbalu SJ appeared first on LAIKMETIS.