Remiantis duomenimis, 47,7 % šio Didžiosios Britanijos subjekto gyventojų save priskiria katalikams, o 43,5 % - protestantams.

Prieš dešimt metų Šiaurės Airijoje katalikų buvo 45 %, o protestantų - 48 %.

Dabartinės formos Šiaurės Airija buvo įkurta 1921 m., siekiant paremti protestantus, istoriškai pasisakančius už vienybę su Didžiąja Britanija, o katalikai siekia susivienijimo su Airijos Respublika pietuose. Tuo metu du trečdaliai Šiaurės Airijos gyventojų save laikė protestantais, o trečdalis - katalikais.

The post Pirmą kartą istorijoje Šiaurės Airijoje katalikų yra daugiau nei protestantų appeared first on LAIKMETIS.

Europos Komisija vengė viešai komentuoti politinę sumaištį Britanijoje, kai kurie kiti Briuselio veikėjai kalbėjo atviriau.

„Boriso Johnsono pasitraukimas atverčia naują puslapį santykiuose su Britanija“, – sakė buvęs vyriausiasis ES „Brexito“ derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė).

„Linkiu, kad būtų paskelbta konstruktyvesnių, pagarbesnių įsipareigojimų, ypač dėl taikos ir stabilumo Šiaurės Airijoje, taip pat didesnio draugiškumo su partneriais ES. Kadangi reikia daug daugiau nuveikti kartu“, – pridūrė jis.

Europos Parlamento buvęs koordinatorius „Brexito“ klausimais, buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas) savo tviterio žinutėje rašė: „Boriso Johnsono viešpatavimas baigiasi nešlove, kaip ir jo draugo [buvusio JAV prezidento] Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo).“

Jis išreiškė viltį, kad B. Johnsono atsistatydinimas žymi „transatlantinio populizmo eros pabaigą“. G. Verhofstadtas pridūrė, kad „ES ir JK santykiai smarkiai nukentėjo dėl Johnsono pasirinkto „Brexito“. Reikalai gali tik pagerėti!“

Vis dėlto nebuvo jokių požymių, kad Europos Sąjunga ketina sustabdyti prieš JK pradėtą teisinę procedūrą dėl B. Johnsono vadovaujamų pastangų  atšaukti dalį „Brexito“ sutarties, susijusios su Šiaurės Airija.

Europos Komisijos atstovas Danielis Ferrie (Danielis Feri) žurnalistams sakė, kad procesas tęsiasi.

Ankstesnę dieną EK pirmininkės pavaduotojas Marošas Šefčovičius pabrėžė Bendrijos griežtą nusistatymą prieš britų rengiamus sutarties pakeitimus, tebesvarstomus JK parlamente, kuriais siekiama apeiti punktus, išlaikančius Šiaurės Airiją ES bendrojoje rinkoje.

ES ir JK ryšiai turi būti grindžiami šia sutartimi ir vėliau sudarytu prekybos paktu, žinomu kaip Šiaurės Airijos protokolas, sakė M. Ševčovičius. Pasak jo, protokolas yra šios schemos „neatsiejama dalis“.

Vis dėlto analitikai pažymi, kad nors B. Johnsonas atsistatydino iš savo Konservatorių partijos pirmininko pareigų, kol kas neaišku, kada jis baigs darbą premjero poste. Jis sakė planuojantis vadovauti vyriausybei, kol partija išrinks jo įpėdinį, o šis procesas gali tęstis ne vieną mėnesį.

„Johnsonas dar ne visai išėjo“ ir galbūt viliasi „rasti būdą įšokti atgal“, naujienų agentūrai AFP sakė Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto vyresnioji tyrėja Elvire Fabry (Elvir Fabri).

Be to, neaišku, kas gali perimti JK ministro pirmininko postą.

Kai kurie iš pagrindinių pretendentų mažų mažiausiai lygiai taip pat tvirtai kaip B. Johnsonas palaiko vadinamąjį kietą „Brexitą“. Be to, valdančioji Konservatorių partijoje esama įtakingų frakcijų, stumiančių torių lyderius į dešinę.

„Europiečius tikriausiai neramina, kad vienas iš kandidatų jį pakeisti yra [britų užsienio reikalų sekretorė] Liz Truss (Liz Tras), kuri yra labai agresyvi Šiaurės Airijos protokolo atžvilgiu“, – sakė E. Fabry.

„Europiečiams trumpalaikis prioritetas – tikėtis atnaujinto ir suaktyvinto dialogo dėl Šiaurės Airijos protokolo bent jau minimaliai konstruktyviu būdu“, – pridūrė analitikė.

The post ES tikisi, kad B. Johnsono pasitraukimas išeis į naudą appeared first on LAIKMETIS.

Anksčiau šį mėnesį airių nacionalistai iškovojo istorinę pergalę Šiaurės Airijoje, nugalėję šimtmetį provincijoje dominavusius probritiškus junionistus.

Siekdama laimėti rinkėjų palankumą partija savo kampanijoje kėlė tokias problemas kaip augančios pragyvenimo išlaidos, palikdama salos suvienijimą antrame plane.

Tačiau M. L. McDonald, visos Airijos partijos lyderė, pareiškė, jog besikeičiantis visuomenės požiūris abipus sienos vėl sugrąžino salos regionų susijungimo tikimybę.

„Manome, kad per artimiausią dešimtmetį būsime pasiruošę konstituciniams pokyčiams,  Airijos susivienijimui“, – sakė ji žurnalistams Londone.

„Mums reikia tai padaryti taikiai, demokratiškai ir tvarkingai, – pridūrė M. L. McDonal. – Mums visiškai aišku, kad turime laimėti širdis bei protus, ir mūsų dar laukia ilgos diskusijos.“

Šiaurės Airija tapo Jungtinės Karalystės provincija su protestantų daugumos parlamentu Belfaste 1921 metais, kai Airijos Respublika tapo nepriklausoma nuo Jungtinės Karalystės ir jai buvo suteiktos savivaldos teisės.

Praėjusio amžiaus 7-ame dešimtmetyje proairiškos katalikų mažumos pilietinių teisių judėjimas prieš nelygybę ir diskriminaciją išprovokavo didelius neramumus.

Per tris dešimtmečius trukusį smurtą tarpkonfesinį smurtą žuvo daugiau nei 3,5 tūkst. žmonių, kol 1998 metais buvo pasirašytas Didžiojo penktadienio susitarimas.

Per tris dešimtmečius trukusį smurtą tarpkonfesinį smurtą žuvo daugiau nei 3,5 tūkst. žmonių, kol 1998 metais buvo pasirašytas Didžiojo penktadienio susitarimas

Pagal šį susitarimą JK vyriausybė gali surengti referendumą dėl salos suvienijimo „jeigu kada nors pasirodys tikėtina, kad ... balsuojančiųjų dauguma išreikš norą, kad Šiaurės Airija nustotų buvusi JK dalimi ir taptų dalimi suvienytos Airijos“.

Abiejose sienos pusėse reguliariai atliekami tyrimai, siekiant įvertinti visuomenės nuomonę šiuo klausimu.

Prekyba po „Brexito“

Pasak M. L. McDonal, partijos „Sinn Fein“ pergalė rinkimuose nėra vienkartinė, ji rodo „tendencijas“ visoje Airijos saloje.

Didžiojo penktadienio susitarime buvo numatyta valdžios pasidalijimo vyriausybė, kurioje dirbtų junionistų ir nacionalistų atstovai. 

Dabar partijos vicepirmininkė Michelle O'Neill (Mišel O'Nil) turėtų tapti Šiaurės Airijos pirmąja ministre – provincijos vykdomosios valdžios institucijos, kurioje „Sinn Fein“ dalytųsi valdžia su probritiška Demokratinė junionistų partija (DUP), vadove.

Tačiau DUP atsisako suformuoti valdžios pasidalijimo vyriausybę su „Sinn Fein“, reikalaudama atšaukti protokolą dėl prekybos po „Brexito“ tvarkos šioje provincijoje.

DUP turi JK vyriausybės palaikymą. Pastaroji supykdė Briuselį pagrasinusi perrašyti kai kurias vadinamojo Šiaurės Airijos protokolo dalis.

Atskiras prekybos susitarimas, pagal kurį provincijoje galioja daugelis Europos taisyklių, buvo sudarytas todėl, kad Šiaurės Airija turi vienintelę JK sausumos sieną su ES. Jame numatyta į Šiaurės Airiją iš Didžiosios Britanijos keliaujančių prekių patikra.

Tačiau siekiant išlaikyti Didžiojo penktadienio susitarime numatytą atvirą sieną su ES nare Airija, patikrinimai turi būti atliekami kitur. 

Junionistai tvirtina, kad šie patikrinimai kelia grėsmę provincijos išlikimui JK ir didina vieningos Airijos tikimybę.

M. L. McDonald perspėjo, kad JK premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) „nuolaidžiauja junionizmui... dėl savo paties vidinių tikslų“ ir kelia grėsmę vis dar trapiai taikai.

Dubline viešinti JAV Kongreso delegacija kritiškai įvertino Londono balsavimą ties pavojinga riba šiuo klausimu.

„Ginčas dėl protokolo man atrodo dirbtinai sukurta problema“, – po susitikimo su Airijos užsienio reikalų ministru Simonu Coveney (Saimonu Koveniu) sakė demokratų įstatymų leidėjas Richardas Nealas (Ričardas Nilas).

„Šie klausimai prekybos fronte, jeigu jie tikrai kelia nesutarimų, galėtų būti greitai išspręsti“, – sakė jis žurnalistams. R. Nealą citavo transliuotojas RTE.

S. Coveney anksčiau perspėjo JK dėl tarptautinės teisės pažeidimų ir paragino visas šalis susiburti ir aptarti tolesnius žingsnius, o ne veikti vienašališkai.

Veikdama viena JK „sukels daug daugiau problemų nei jų išspręs“, pridūrė jis.

The post „Sinn Fein": Airijos respublikos Šiaurės Airijos susivienijimas turėtų įvykti per artimiausią dešimtmetį appeared first on LAIKMETIS.

Ši Jungtinei Karalystei priklausanti provincija, kurioje gyvena 1,9 mln. žmonių, buvo sukurta 1921 metais, Airijai po karo už nepriklausomybę išsivadavus iš britų valdžios.

100-ųjų metinių minėjimo renginiai buvo atšaukti dėl pandemijos, o kelias pastarąsias savaites temdė didžiausios per daugelį metų šiame regione riaušės.

Tuo metu Šiaurės Airijos pirmoji ministrė Arlene Foster (Arlin Foster) trečiadienį paskelbė, kad atsistatydins iš provincijos vyriausybės vadovės ir Demokratinės junionistų partijos (DUP) lyderės pareigų, augant nepasitenkinimui „Brexito“ pasekmėmis.

Per visą Šiaurės Airijos istoriją dėl regiono piktai varžosi sąjungai su JK pritariantys junionistai ir proairiški nacionalistai, nepripažįstantys provincijos teisėtumo ir todėl nešvenčiantys šių metinių.

Tačiau JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sakė, kad pirmadienis yra „labai reikšmingos nacionalinės metinės“, žyminčios „Jungtinės Karalystės, kokią ją žinome šiandien, susiformavimą“.

Pasak jo, svarbu „stabtelėti ir apmąstyti sudėtingą pastarųjų 100 metų istoriją“.

„[Tai] svarbi proga drauge iškilmingai paminėti Šiaurės Airiją“, – sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame jo pareiškime.

Pastarojo meto neramumus provincijoje paskatino junionistų nepasitenkinimas dėl regiono padėties po „Brexito“. Junionistų bendruomenė nepatenkinta, kad B. Johnsonas leido įsigalioti specialiajam „protokolui“, kuriuo, daugelio nuomone, po „Brexito“ iškreipiama Šiaurės Airijos padėtis Jungtinėje Karalystėje.

Balandį per ilgiau kaip savaitę trukusias riaušes buvo sužeisti mažiausiai 88 policininkai. Riaušės išplito į nacionalistų bendruomenę, o policija plytas ir padegamąsias bombas mėtydavusius jaunuolius tramdydavo vandens patrankomis.

Metinių problemos

Junionistai nugąstauja, kad dėl protokolo didėja suvienytos Airijos tikimybė, kuri istoriškai provokuodavo kraujo liejimą Šiaurės Airijoje.

Per tris dešimtmečius trukusį konfliktą dėl Šiaurės Airijos likimo žuvo 3,5 tūkst. žmonių.

1998 metais sudarytu taikos susitarimu kovos iš esmės baigėsi, bet piktas susiskaldymas vis dar jaučiamas.

Sekmadienį britų karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) sakė, kad „nuopelnai dėl taikos proceso teisingai priskiriami lyderių kartai, turėjusiai viziją ir drąsos susitaikymą iškelti virš susiskaldymo“.

„Visų pirma, tebesitęsianti taika yra jos žmonių, ant kurių pečių laikosi ateitis, nuopelnas“, – sakoma jos pareiškime.

Šiaurės Airijos ateitis Jungtinėje Karalystėje tampa dar labiau abejotina daugeliui jaučiant, kad „Brexito“ pasekmės keičia provincijos konstitucinį statusą.

Minėtu „Brexito“ protokolu iš esmės išlaikoma Šiaurės Airijos ir Europos Sąjungos muitų sąjunga bei dalis bendrosios rinkos.

Kai kurie junionistai sako, kad dėl to atsiradę nauji patikrinimai Šiaurės Airijos uostuose prilygsta „Airijos jūros sienai“, sudarančiai sąlygas suvienyti Airiją.

Savaitgalį laikraščių „Sunday Life“ ir „Sunday Independent“ paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad 90 proc. junionistų prognozuoja smurto atsinaujinimą, jei provincija susivienys su Airija.

Protokolas taip pat sudavė skaudų smūgį A. Foster. Ji ir DUP kategoriškai prieštaravo bet kokiems specialiems susitarimams Šiaurės Airijai po „Brexito“, bet negalėjo sutrukdyti B. Johnsonui sudaryti tokius susitarimus su Briuseliu.

A. Foster nurodė, kad iš DUP vadovės posto pasitrauks gegužės 28 dieną, o darbą pirmosios ministrės poste baigs birželio gale.

Šiuo metu vyksta varžybos dėl galimybės ją pakeisti.

The post Šiaurės Airija mini savo šimtmetį appeared first on LAIKMETIS.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 1155 nauji COVID-19 atvejai, mirė 13 žmonių. Ligoninėse gydomas 961 sergantysis iš jų 94 – reanimacijoje. Naujų atvejų per 14 dienų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 416.

* Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, pirmąja COVID-19 vakcinos doze paskiepyta apie penktadalis abiturientų ir 40 proc. jų mokytojų, dar 12 proc. turi imunitetą, nes yra persirgę. Kol jie nėra paskiepyti, mokyklos sako negalinčios atnaujinti gyvų abiturientų konsultacijų.

* Su senjorus globojančiomis organizacijomis bendravęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino savivaldybes ir gyventojus padėti senjorams pasiekti skiepijimosi nuo COVID-19 vietas, pasirūpinti jų informavimu. Senjorai prašo steigti mobiliąsias vakcinavimo komandas ir teigia, kad reikėtų daugiau gydytojų konsultacijų.

* Lietuvoje jau paskiepyta 2,4 tūkst. iš maždaug 8 tūkst. policijos pareigūnų ir tarnautojų. Numačius galimybę skiepyti ir didelių įmonių ar organizacijų darbuotojus, Kaunas sako esantis pasiruošęs ir išnaudojęs tik pusę potencialo, o Klaipėdoje skiepijimo pajėgumai ties išsekimo riba.

* Santaros klinikos prognozuoja, kad į ligonines guldomų COVID-19 pacientų pikas išsilaikys apie dvi savaites. Pastarąsias tris paras Vilniaus regione į ligonines paguldoma jau ne po 50, o po 70–80 pacientų.

* Slovakijos farmacijos priežiūros agentūrai pareiškus, kad iš Rusijos gautos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ sudėtis negali būti patvirtinta, Maskva pareikalavo gražinti visas įsigytas preparato dozes.

* Vokietijos valdžia sutarė sugriežtinti nacionalinį COVID-19 įstatymą, suteiksiantį Berlynui daugiau centralizuotų galių.

* Norvegijos premjerei Ernai Solberg skirta 2 tūkst. eurų bauda už karantino taisyklių pažeidimą organizuojant gimtadienio pietus šeimai.

Vėbrienės atleidimas. Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas iš pareigų atleido Aplinkos apsaugos departamento vadovę Olgą Vėbrienę. Sprendimas, pasak ministerijos, priimtas paaiškėjus, kad direktorės vadovaujamo darbo patirtis neatitinka pareigybės, į kurią buvo priimta, reikalavimų.

Demografiniai rodikliai. Per šių metų kovą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gimė ir mirė daugiau žmonių. Gimusių vaikų padaugėjo 13,5 proc., o mirusiųjų – 11,6 proc.

Pinigai partijoms. Vyriausioji rinkimų komisija partijoms paskirstė pirmojo pusmečio dotacijas – 2,751 mln. eurų. Didžiausią dotaciją gavo valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – per 812 tūkst. eurų, opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – per 518 tūkst. eurų.

Žala „Vilniaus prekybai“. Teismas nusprendė, kad vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius neteisėtai prašė sustabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį, todėl turės atlyginti daugiau kaip 80 mln. eurų žalą. M. Marcinkevičius sprendimą ruošiasi skųsti.

Įtampa Rytų Ukrainoje. Paaštrėjus konfliktui Rytų Ukrainoje, Kijevas pareiškė besiruošiantis galimai karinei konfrontacijai su Rusija. Kremlius savo ruožtu irgi pareiškė, kad Rytų Ukrainoje gali atsinaujinti didelio masto kovos veiksmai tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų, ir pabrėžė, kad toks scenarijus sukeltų grėsmę Rusijai. Baltieji rūmai pareiškė, kad Jungtines Valstijas vis labiau neramina Rusijos karių telkimas prie Ukrainos sienų ir kovų tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų suintensyvėjimas Donbase, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną mažinti šalia Ukrainos sutelktas pajėgas.

Situacija Šiaurės Airijoje. Nepaisant tarptautinės bendruomenės raginimų, Šiaurės Airijoje tęsiasi neramumai: Belfasto gatvėse į teisėsaugos pareigūnus vėl buvo mėtomi Molotovo kokteiliai, šaudomi fejerverkai. Šie neramumai, prasidėję Šiaurės Airijos probritiškoje bendruomenėje, yra vieni didžiausių Jungtinės Karalystės valdomoje provincijoje pastaraisiais metais.

Ginkluotas smurtas. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pasiūlė priemones suvaldyti ginkluotam smurtui, kurį pavadino epidemija. Tarp siūlymų – taisyklė, skirta sustabdyti savadarbių ginklų platinimą, didesnė parama su smurtu kovojančioms agentūroms ir įpareigojimas parengti pirmą išsamią ataskaitą apie neteisėtą prekybą šaunamaisiais ginklais. Priemonės laikomos gana nuosaikiomis, bet J. Bidenas žada, kad tai – tik pradžia.

Thunberg protestas. Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg pareiškė nedalyvausianti lapkritį Glazge vyksiančioje pasaulinėje klimato konferencijoje. Pasak jos, dėl nevienodų galimybių vykdyti vakcinaciją nuo koronaviruso šalys neturės lygių sąlygų dalyvauti renginyje. 

Gagarino paminėjimas. Rusijos erdvėlaivis „Sojuz“ su trijų žmonių įgula išskrido į Tarptautinę kosminę stotį, taip minėdamas pirmuoju į kosmosą pakilusiu žmogumi tapusio Sovietų Sąjungos kosmonauto Jurijaus Gagarino skrydžio 60-ąsias metines.

Padėtis Šiaurės Korėjoje. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, jau anksčiau prakalbęs apie šalies ekonominius sunkumus, palygino juos su praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio badmečiu, pareikalavusiu šimtų tūkstančių gyvybių. Anksčiau jis sakė, kad Šiaurės Korėja dėl pandemijos, sankcijų ir stichinių nelaimių yra atsidūrusi blogiausioje per savo istoriją padėtyje.   

Pompeo karjera. Konservatyvios pakraipos Jungtinių Valstijų televizija „Fox News“ pranešė, kad buvęs Donaldo Trampo administracijos valstybės sekretorius Mike'as Pompeo jungiasi prie jos komandos.

The post Svarbiausi balandžio 9 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

* Nustatyti 1067 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės. Ligoninėse gydomi 942 COVID-19 pacientai, iš jų 92 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 404 – paskutinį kartą panašus rodiklis fiksuotas vasario pradžioje.

* Sveikatos apsaugos ministerija numatė, kad nuo koronaviruso gali būti skiepijami ir įmonių, kuriose yra daugiau nei 100 darbuotojų, kolektyvai, jeigu lieka vakcinos paskiepijus kitas prioritetines grupes. Prezidentūra sukritikavo esamą prioritetų tvarką, teigdama, kad reiktų grįžti prie objektyvesnių kriterijų, tokių kaip žmonių amžius ar sveikatos būklės.

* Sveikatos apsaugos ministerija pranešė besiaiškinanti situaciją dėl galimos savivalės Marijampolėje sudarant „gyvą eilę“ žmonių, atėjusių skiepytis nuo COVID-19.

* Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba informavo iki šiol sulaukusi 1742 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19. Tai mažiau nei procentas nuo sunaudoto vakcinų skaičiaus. 43 nepageidaujamos reakcijos buvo sunkios.

* Europos vaistų agentūrai pranešus, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip labai retas „AstraZeneca“ vakcinos šalutinis poveikis, Lietuva nusprendė tęsti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina bus skiepijama be apribojimų, tačiau besiskiepijantieji bus informuojami apie tai, kokius požymius reikėtų stebėti.

* Lenkijoje per parą mirė 954 sirgusieji – tai didžiausias COVID-19 paros aukų skaičius šalyje.

„15min group“. Naujienų portalą „15min“ ir naujienų agentūrą BNS valdančios įmonės, iki šiol priklausiusios Estijos bendrovei „Postimees Grupp“, jungiasi su Tomo Balžeko vadovaujama medijų ir skaitmeninio verslo grupe „Media bitės“. Nauja įmonių grupė Lietuvoje veiks „15min group“ vardu, už jos valdymą bus atsakinga „Media bičių“ akcininkų ir vadovų komanda.

Lietuvos banko įmoka. Lietuvos bankas iš 2020-ųjų metų pelno į valstybės biudžetą pervedė 16,6 mln. eurų – tai yra didžiausia centrinio banko sumokėta pelno įmoka nuo 2012-ųjų. Lietuvos banko, kuris pernai iš viso uždirbo 24,6 mln. eurų pelno, valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad dėl pandemijos ne visi centriniai euro zonos bankai pernai uždirbo pelno ir pervedė pinigų į savo valstybių biudžetus.

Privalomas skiepijimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad privalomas skiepijimas gali būti laikomas būtinu demokratiškose šalyse. Šis svarbus sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus Čekijos šeimų skundą dėl privalomo vaikų skiepijimo. Teismas nusprendė, kad šalies sveikatos politika siekė geriausių vaikų interesų. Ekspertai sako, kad ši nutartis gali sukelti padarinių sprendžiant dėl bet kokių privalomų skiepijimo kampanijų, ypač siaučiant koronaviruso pandemijai.

Neramumai Šiaurės Airijoje. Šiaurės Airijoje jau kelias dienas tęsiasi naktinės atakos, per kurias sužeista dešimtys policijos pareigūnų, taip pat vienas vairuotojas, į kurio autobusą pataikė padegamoji bomba. Šalies ministrų kabinetas pasmerkė neramumus šios nestabilios Jungtinės Karalystės provincijos probritiškoje bendruomenėje.

Parama Paleistinai. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas atnaujino finansinę pagalbą palestiniečiams bei pažadėjo stengtis, kad Artimųjų Rytų konfliktą būtų siekiama užbaigti dviejų valstybių sprendiniu. Tokį Vašingtono žingsnį neigiamai įvertino JAV sąjungininkas Izraelis.

Prezidento vizitas. Augant įtampai rytų Ukrainoje, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyko į regioną prie sąlyčio su prorusiškų separatistų pajėgomis linijos. Teigiama, kad prezidentas į Donbasą vyksta „kaip vyriausiasis pajėgų vadas, kad pabendrautų su kariais ir palaikytų gynėjų kovinę dvasią“.

Planas dėl ginklų. J. Bidenas ruošiasi pristatyti naujas šaunamųjų ginklų kontrolės priemones, kuriomis, be kita ko, bus siekiama užkirsti kelią plisti savadarbiams įtaisams be serijos numerio. Demokratų partija spaudžia prezidentą imtis priemonių pažaboti kraujo liejimą po pastarųjų šaudynių Kolorade, Džordžijoje bei Kalifornijoje. 

Ambasados užgrobimas. Mianmaro chuntos šalininkai perėmė Londone įsikūrusios šalies ambasados kontrolę. Tokį chuntos elgesį pasmerkė Jungtinė Karalystė. Diplomatai, ištikimi Mianmaro kariškių valdžiai, nebeįsileidžia ambasadoriaus ir atstovybę dabar kontroliuoja gynybos atašė.

„Sofageitas“. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir šalies pareigūnai sulaukė kritikos, kai per šalies prezidento susitikimą su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, jai nebuvo numatyta vieta atsisėsti prie kitų lyderių. Turkija teigia, jog sėdimųjų vietų tvarka susitikimo metu buvo išdėstyta pagal Europos Sąjungos siūlymą.

The post Svarbiausi balandžio 8 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.