Šiauliai – LAIKMETIS https://www.laikmetis.lt krikščioniškas naujienų portalas Fri, 22 Aug 2025 02:42:00 +0000 lt-LT hourly 1 https://wordpress.org/?v=6.3.2 Šiaulių vyskupas Darius Trijonis Kryžių kalne: čia išryškėja pasiaukojančio Kristaus veidas https://www.laikmetis.lt/siauliu-vyskupas-darius-trijonis-kryziu-kalne-cia-isryskeja-pasiaukojancio-kristaus-veidas/ Tue, 29 Jul 2025 11:35:23 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=107776 Liepos 26 d. šimtai tikinčiųjų leidosi į tradicinį piligriminį žygį pėsčiomis į Kryžių kalną, ruošdamiesi vieniems svarbiausių metų atlaidų Lietuvoje. Sekmadienį Kryžių kalne vyko iškilmingos šv. Mišios, kurios subūrė gausų būrį maldininkų iš visos Lietuvos ir užsienio. Prieš prasidedant Eucharistijai, maldingoje atmosferoje skambėjo šlovinimo giesmės, kurias tikintiesiems dovanojo Rugilė Daujotaitė ir Milda GYVAI. Po šlovinimo […]

The post Šiaulių vyskupas Darius Trijonis Kryžių kalne: čia išryškėja pasiaukojančio Kristaus veidas appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Liepos 26 d. šimtai tikinčiųjų leidosi į tradicinį piligriminį žygį pėsčiomis į Kryžių kalną, ruošdamiesi vieniems svarbiausių metų atlaidų Lietuvoje. Sekmadienį Kryžių kalne vyko iškilmingos šv. Mišios, kurios subūrė gausų būrį maldininkų iš visos Lietuvos ir užsienio.

Prieš prasidedant Eucharistijai, maldingoje atmosferoje skambėjo šlovinimo giesmės, kurias tikintiesiems dovanojo Rugilė Daujotaitė ir Milda GYVAI. Po šlovinimo maldininkai, nepaisydami svilinančios kaitros, susitelkė eucharistinei maldai prie to pačio altoriaus, už kurio Šv. Mišias 1993 m. aukojo šv. Popiežius Jonas Paulius II.

Šv. Mišioms vadovavo Šiaulių vyskupas Darius Trijonis, kartu koncelebravo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Panevėžio ordinaras Linas Vodopjanovas OFM, kiti Lietuvos vyskupai, apaštalinės nunciatūros atstovai, Šiaulių vyskupijos kunigai bei dvasininkai svečiai.

Dvasinį pakilumą stiprino Šiaulių katedros choras „Džiaugsmas“ (vadovas Romualdas Juzukonis), kuris liturgijai suteikė iškilmingumo atspalvį.

Vyskupo D. Trijonio homilijoje nuskambėjo gili maldos prasmės refleksija, įkvėpta šio sekmadienio liturginių skaitinių ir pačios Kryžių kalno vietos, kuri nuo seno liudija tikinčiųjų prašymus, dėkojimus ir atgailos intencijas.

„Kiekvienas kryželis esantis čia liudija apie konkrečias žmogiškas istorijas ir tuos veidus, kurie čia apsilankė. Vis tik labiausiai juose išryškėja pats svarbiausias Veidas – tai ant kryžiaus pasiaukojančio Kristaus veidas“, – kalbėjo vyskupas, pabrėždamas Dievo gailestingumo gelmę.

Homilijoje jis gilinosi į Abraomo ir Jėzaus mokinių maldos patirtį, akcentuodamas, kad malda – tai ne formulė, o gyvenimo būdas, įžanga į dvasinį virsmą. Abraomo derybos su Dievu, pasak ganytojo, liudija ne tik drąsą ir atkaklumą, bet ir kvietimą mums visiems melstis visa širdimi, net jei iš pradžių nesulaukiame atsako.

„Dievo gailestingumas neturi ribų, kokias turi žmogaus kantrybė“, – teigė vyskupas D. Trijonis, pabrėždamas, kad per maldą keičiamės mes patys, o ne Dievas.

Homilijos pabaigoje jis pasidalijo šmaikščia istorija apie moterį, ieškančią vietos automobiliui, kuri maldoje bandė tartis su Dievu kaip su sandėrininku – žadėdama maldas ir aukas mainais už parkavimo vietą. Tačiau, radusi vietą, ji viską priskyrė sau. Ši istorija tapo pamokymu apie tikrosios maldos esmę – pasitikėjimą Dievo valia ir kvietimu maldoje išmokti ne tik prašyti, bet ir išgirsti.

„Malda – tai mūsų santykis su Dievu, kuriame visų pirma tampame Jo vaikais. Tai ryšys, kuris keičia mus ir padeda pamatyti brolius ir seseris aplinkui“, – sakė ganytojas.

Atlaiduose dalyvavo Seimo, Vyriausybės, Šiaulių savivaldybės, visuomeninių organizacijų atstovai.

Kryžių kalno atlaidai ir piligriminis žygis – tai ne tik gili religinė patirtis, bet ir gyvas liudijimas apie tikėjimo bendrystę, augančią kartų po kartos. Tūkstančiai maldininkų, susirinkę maldai ir dvasiniam susitelkimui, patvirtino, kad ši šventa vieta ir toliau išlieka gyvu Lietuvos tikėjimo simboliu.

The post Šiaulių vyskupas Darius Trijonis Kryžių kalne: čia išryškėja pasiaukojančio Kristaus veidas appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Tomas Viluckas
Šiauliuose įvyko pamaldos už krikščionių vienybę https://www.laikmetis.lt/siauliuose-ivyko-pamaldos-uz-krikscioniu-vienybe/ Thu, 23 Jan 2025 18:22:33 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=101359 Sausio 19 d. Šiaulių vyskupijos pastoracinio centro salėje įvyko pamaldos už krikščionių vienybę. Šiems, 2025-iesiems, metams maldų už krikščionių vienybę savaitės maldas ir apmąstymus parengė broliai ir seserys iš Bose vienuolių bendruomenės šiaurės Italijoje. Šiemet sukanka 1 700 metų nuo pirmojo krikščionių Visuotinio Susirinkimo, įvykusio 325 m. Nikėjoje, netoli Konstantinopolio. Šis minėjimas suteikė unikalią progą […]

The post Šiauliuose įvyko pamaldos už krikščionių vienybę appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Sausio 19 d. Šiaulių vyskupijos pastoracinio centro salėje įvyko pamaldos už krikščionių vienybę.

Šiems, 2025-iesiems, metams maldų už krikščionių vienybę savaitės maldas ir apmąstymus parengė broliai ir seserys iš Bose vienuolių bendruomenės šiaurės Italijoje.

Šiemet sukanka 1 700 metų nuo pirmojo krikščionių Visuotinio Susirinkimo, įvykusio 325 m. Nikėjoje, netoli Konstantinopolio. Šis minėjimas suteikė unikalią progą apmąstyti ir švęsti bendrą krikščionių tikėjimą, išreikštą šio Susirinkimo metu suformuluotame Tikėjimo išpažinime; šis tikėjimas išlieka gyvas ir vaisingas mūsų dienomis.

2025 m. Maldos už krikščionių vienybę savaitė yra kvietimas remtis šiuo bendru paveldu ir gilintis į visus krikščionis vienijantį tikėjimą.

Pamaldas pravedė Šiaulių vyskupas J. E. Darius Trijonis, atsakingas už ekumeninį bendravimą Lietuvoje. Dalyvavo Šiaulių veikliųjų žmonių bendrijos vadovas br. Valdemaras Griškevičius, tarptautinės Gideono misijos Šiaulių skyriaus vadovas br. Darius Plungė, Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis“ past. Anželika Krikštaponienė, Šiaulių evangelinio tikėjimo krikščionių bažnyčios vyresnysis Vladimiras Karpovas. Šiaulių vyskupijos Jaunimo centro vadovas kun. Arūnas Jankauskis.

Pamaldose giedojo Šiaulių ekumeninis choras „Sekminių miestas“ vadovaujamas S. Šalkauskio gimnazijos tikybos mokytojos Vilmos Klumbytės. Renginį įgarsino Šiaulių vyskupijos evangelizacijos centro vadovas Rimantas Pumputis ir Emilis Jucys.

Renginio organizatoriai – Šiaulių ekumeninė grupė dėkoja dalyvavusiems ir kviečia švęsti ekumenines Sekmines Šiauliuose.

The post Šiauliuose įvyko pamaldos už krikščionių vienybę appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Tomas Viluckas
Šiaulių vaikų ligų gydytoja R. Petrauskienė ramia širdimi užleidžia vietą jaunimui https://www.laikmetis.lt/siauliu-vaiku-ligu-gydytoja-r-petrauskiene-ramia-sirdimi-uzleidzia-vieta-jaunimui/ Fri, 27 Dec 2024 08:53:17 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=99477 Paskutinę šių metų dieną Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų ligų klinikos vaikų ligų gydytoja, vaikų nefrologė Rima Petrauskienė pasirinko ir paskutiniąją darbo ligoninėje diena. Prieš dešimtmetį peržengusi senjorės amžiaus ribą, 48-erius metus skyrusi vaikų ligų gydymui, gydytoja nusprendė baigti profesinę karjerą. Kol jaučiasi gerai, kol turi energijos gyventi visavertį gyvenimą, gydytoja ramia širdimi užleidžia vietą jaunimui, […]

The post Šiaulių vaikų ligų gydytoja R. Petrauskienė ramia širdimi užleidžia vietą jaunimui appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Paskutinę šių metų dieną Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų ligų klinikos vaikų ligų gydytoja, vaikų nefrologė Rima Petrauskienė pasirinko ir paskutiniąją darbo ligoninėje diena. Prieš dešimtmetį peržengusi senjorės amžiaus ribą, 48-erius metus skyrusi vaikų ligų gydymui, gydytoja nusprendė baigti profesinę karjerą. Kol jaučiasi gerai, kol turi energijos gyventi visavertį gyvenimą, gydytoja ramia širdimi užleidžia vietą jaunimui, užaugusiam kitokiose sąlygose, bet puoselėjančiam tas pačias vertybes: sąžiningumą, atsakomybę, teisingumą, kurių nuo mažens buvo mokoma ir ji pati.  

Pokyčiai – stulbinami

Karjerą pradėjusi Vaikų poliklinikoje vaikų ligų gydytoja pastebi, kad pokyčiai medicinoje, ypač suaktyvėjo Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę. Gydytoja juokauja, kad jaunimui nereikia pasakoti apie tuos laikus, kai ji pradėjo gydytojos karjerą, nes gali pasirodyti, kad ji labai sena. Bet pokyčiai medicinoje vyko labai sparčiai, nes tai – bene greičiausiai modernėjanti sritis.

Keitėsi ne tik technologijos, metodikos, keitėsi ir žmonės. Anksčiau medicina ir medikai buvo atsakingi už žmogaus sveikatą ir tai, anot patyrusios medikės, labai neteisinga. „Dabar pats žmogus daug labiau turi rūpintis savo sveikata ir šis žmonių sąmoningumas pastebimai auga“, - džiaugiasi vaikų ligų gydytoja R. Petrauskienė, matydama, kai jauni tėvai rūpinasi vaikų ligų profilaktika, kai lieka neabejingi sveikai mitybai, fiziniam aktyvumui.

Net ir susirgus daug daugiau reikia rūpintis, nes ir ligoninėje niekas nelaiko, kai vaikui reikia tik priežiūros ar reabilitacijos.   

Gydytoja pastebi, jog per tą laiką pasikeitė ir į ligoninę ateinantis jaunimas: gydytojai, slaugytojos. „Jie laisvesni, kitomis sąlygomis užaugę. Žmogui svarbiausia ne tai, kokiomis sąlygomis jis užaugo, bet tai, kokias vertybes puoselėjo“, - vertina gydytoja jaunus žmones dėl jų aukštos savivertės, gebėjimo būti sąžiningais ir teisingais, ko nuo mažų dienų buvo mokoma ir pati Rima.

Gydytojų apsuptyje

Vaikų ligų gydytojai Rimai Petrauskienei tenka ne tik dirbti medikų kolektyve, ji ir augo gydytojų apsuptyje. Mama Aldona Verbickienė – gydytoja odontologė, medicinos mokslų daktarė, buvusi RŠL vyr. gydytojo pavaduotoja. Brolis Gytis Verbickas – chirurgas, dirba Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

„Nemažai medikų mūsų giminėje, tad ir aš jau vaikystėje žinojau, kad būsiu gydytoja“, - pasirinkimu niekad nesudvejojusi vaikų ligų gydytoja R. Petrauskienė.

Vilniaus universiteto medicinos fakultete įgijusi vaikų ligų gydytojos diplomą, 1977 metais ji atvyko dirbti į Šiaulius. Pirmiausia, pagal universiteto duotą paskyrimą, dirbo Vaikų poliklinikoje ir  Šiaulių ligoninės Vaikų ligų skyriuje, kuris anuomet buvo įsikūręs dabartiniame centriniame ligoninės pastate, kuriame šiuo metu yra Konservatyviosios medicinos klinika.

Darbo pradžia šiame skyriuje buvo labai sunki, nes anuomet dar nebuvo vaikų intensyviosios terapijos skyriaus, tad visus sunkios būklės vaikus turėjo gydyti vaikų ligų gydytojas. Nebuvo dar ir specializuotų vaikų ligų gydytojų, tad teko gydyti ir inkstų ar širdies ligomis, virškinimo ir kitais sutrikimais sergančius vaikus.  Džiaugiasi gydytoja, kad drauge dirbti ir mokytis teko iš patyrusių vaikų ligų gydytojų: šviesios atminties Janinos Bieliauskienės, Jono Jankausko, Nijolės Urbonienės, kuriems yra labai dėkinga.

Vaikų ligų gydytoja Rima Petrauskienė pastebėjo, kad ją labiausiai traukia nefrologinės ligos ir nusprendė tobulintis šioje srityje. 1980 metais išvyko mokytis į Maskvą, po to – kvalifikaciją kėlė Vilniuje. Gavusi vaikų nefrologijos ligų gydytojos diplomą, gydytoja dirbo ne tik Vaikų ligų skyriuje, bet ir Vaikų konsultacijų poliklinikoje.

Atsakomybė ir dėkingumas - greta

Vaikų ligų gydytojų darbo sąlygos kardinaliai pasikeitė 1991 metais, kai Architektų gatvėje  buvo pastatyta Vaikų ligų klinika. Staiga pasikeitė ne tik darbo sąlygos, bet ir medicinos įranga, kasdienės priemonės: atsirado vienkartiniai švirkštai, vienkartinės pirštinės, sparčiai sumažėjo infekcijų plitimas.

Nekito tik darbas su vaikais. „Vaikai turi labai malonią specifiką – jie auga, keičiasi ir tai stebėti – didelė atgaiva“, - sako gydytoja, nesikračiusi ir atsakomybės, visuomeninio darbo. Dešimtmetį R. Petrauskienei buvo patikėtos  Pediatrų draugijos pirmininkės pareigos, suteiktos vyriausios zonos pediatrės pareigos. Už pasiaukojantį darbą ne kartą skatinta Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligoninės administracijos padėkomis.

Likdavo laiko ir sau. Rima – didelė kelionių mėgėja, apkeliauta Europa ir daugelis kitų pasaulio šalių. Gydytoja neabejoja, kad ir išėjusi į užtarnautą poilsį dar ne kartą krausis kelionių lagaminus, perskaitys ne vieną knygą, prižiūrės daugelį metų tėvų namo kieme užaugintą sodą, puoselės gėlyną. Pasivaikščiojimai, grybavimas – abiejų Petrauskų malonumas, kuriam nuo šiol atsiras daugiau laiko.

The post Šiaulių vaikų ligų gydytoja R. Petrauskienė ramia širdimi užleidžia vietą jaunimui appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Karolina
Šiaulių vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis: meilė yra pagrindas, ant kurio statome savo gyvenimą https://www.laikmetis.lt/siauliu-vyskupas-emeritas-eugenijus-bartulis-meile-yra-pagrindas-ant-kurio-statome-savo-gyvenima/ Mon, 09 Dec 2024 01:27:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=98055 Gruodžio 7 dieną J. E. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis minėjo savo 75-metį. Ši sukaktis – ypatinga, ji žymi tarnystės Šiaulių vyskupo soste pabaigą. E. Bartulis – pirmasis Šiaulių vyskupas, Šv. Tėvo Jono Pauliaus II pavedimu nuo 1997 metų kūręs naujai įsteigtą vyskupiją. E. Bartulio nuopelnai įvertinti Šiaulių miesto garbės piliečio vardu, Stasio Šalkauskio premija, Šiaulių […]

The post Šiaulių vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis: meilė yra pagrindas, ant kurio statome savo gyvenimą appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Gruodžio 7 dieną J. E. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis minėjo savo 75-metį. Ši sukaktis – ypatinga, ji žymi tarnystės Šiaulių vyskupo soste pabaigą. E. Bartulis – pirmasis Šiaulių vyskupas, Šv. Tėvo Jono Pauliaus II pavedimu nuo 1997 metų kūręs naujai įsteigtą vyskupiją. E. Bartulio nuopelnai įvertinti Šiaulių miesto garbės piliečio vardu, Stasio Šalkauskio premija, Šiaulių universiteto garbės daktaro vardu. „Mylėti, mylėti ir mylėti. Viešpatį ir žmones“, – linki atsisveikindamas vyskupas, 27 metus pašventęs Šiaulių vyskupijai.

Šis interviu paskelbtas prieš gruodžio 8 dieną, Šiaulių arenoje vykusią 25-ą Šiaulių vyskupijos Šeimų šventę (Laikmetis.lt pastaba).

E. Bartulio rūpesčiu įkurta Šiaulių vyskupija, pastatyta Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, Pastoracinis centras, atnaujinta Šiaulių katedra, bokšte skamba 36 varpų karilionas, vyksta Kryžių kalno atlaidai, organizuojamos piligriminės kelionės, žygiai, įkurti vyskupijos Šeimos, Jaunimo, Katechetikos centrai, suburtas choras „Džiaugsmas“, kasmet rengiama vyskupijos Šeimų šventė, išleistas unikalus penkiatomis „Evangelija kasdien“, o metai skaičiuojami E. Bartulio nuotraukomis iliustruotais kalendoriais. Ir tai – tik dalis vyskupo tarnystės nuopelnų.

Neseniai E. Bartulio iniciatyva Šiaulių katedros varpinėje įrengta nuolatinė ekspozicija: parodoje „Susitikimai“ užfiksuoti Šiaulių vyskupo susitikimai su popiežiais, o parodos „Varpinė“ autorius fotografas Kęstutis Bingelis įamžino katedros ir jos varpinės atnaujinimą.

Lapkričio 28 dieną Pastoraciniame centre buvo surengtas Šiaulių vyskupo garbei skirtas padėkos koncertas „Ačiū, Ganytojau, kunige didis“.

Popiežius padėkos už tarnystę

Savo gimtadienio proga tikintiesiems įteiksite dovaną – Šiaulių vyskupijos šeimų šventė, kurios globėjas esate, šiemet vyks jau antrą kartą, pirmoji tradiciškai organizuota metų pradžioje. Jūsų inicijuota šventė net ketvirtį amžiaus neprarado aktualumo, populiarumo?

– Šiemet viskas į vieną susijungs: ir Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventė, ir mūsų jubiliejinė šventė, Šeimų šventė.

Kaip gera, kad šventėje vėl galime atnaujinti santuokos priesaiką – laimingos tos šeimos, kurios gali paduoti vienas kitam ranką. Kaip gera pajausti tą gražią meilės dvasią kartu su nauju pasitikėjimu. Norisi, kad sujungtume visas šeimas į vienybę ir suteiktume drąsos ištverti iki galo.

Šių metų šventę lydi žodžiai: „Pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė“. Kodėl parinkote būtent šią Šventojo Rašto citatą?

– Man atrodo, dieviškosios dorybės yra pačios svarbiausios. Jeigu turime tikėjimą, tada ir viltis yra. Nes tikintis žmogus visuomet turi viltį, kad jis ne tik čia, žemėje, geriau gyvens, jeigu vadovausis tikėjimu, bet jis turi viltį ir amžino gyvenimo šviesoje.

Viešpats yra pažadėjęs: „Nei akis neregėjo, nei ausis negirdėjo, nei žmogui į galvą neatėjo tai, ką Dievas paruošė tiems, kurie jį myli.“

Meilė yra pagrindas, ant kurio statome savo gyvenimą. Viešpaties didysis įsakymas yra „Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis, o savo artimą – kaip save patį“. Jeigu mylime Dievą, sugebėsime mylėti ir žmogų.

Ši sukaktis jums ypatinga, sukanka 75-eri. Sulaukęs tokio amžiaus vyskupas privalo rašyti prašymą Romos popiežiui, prašydamas atleisti nuo užimamos tarnystės. Naujas etapas, kas laukia toliau?

– Tiesiog nesitiki, kad gali būti tiek metų. Tikrai nesijaučia! Dabar laukiame popiežiaus rašto. Kai jau popiežius padėkos už šitą tarnystę, tada savaime pareigas perims naujasis vyskupas Darius (Darius Trijonis – red. past.).

Ar liksite Šiauliuose?

– Jeigu leis man čia gyventi, čia ir pasilieku. Čia labai gera, vis dėlto 27 metai, esu labai įaugęs.

Gimėte, užaugote Kaune, Kaune buvote įšventintas į kunigus, vyskupus. O dabar – labiau kaunietis ar šiaulietis?

– Per pusę. Gimtieji namai, gimtinė yra gimtinė. Jos neištrinsi. O čia – darbo vieta, man buvo labai miela visą laiką.

Šiauliai tam tikra prasme buvo labai nutolę, o dabar jau labai artimi, kai važiuoju į Kauną, kelias žinomas mintinai. Juokiuosi: anksčiau, būdavo, važiuoju į Kauną ir sukalbu tris dalis rožinio ir dar lieka laiko. Popiežius Jonas Paulius II sužinojo, kad lieka laiko, tai dar ketvirtą rožinio dalį davė! Dabar kaip tik iki Kauno!

Vykdant Dievo valią

Jei prisimintumėte 1997 metus – su kokiais lūkesčiais atvykote į Šiaulius, kai teko kurti naują vyskupiją?

– Aš nieko nesitikėjau, tik žinojau, kad reikia darbuotis. Viskas nauja, pradžia. Pabučiavau žemę ir „Viešpatie, palaimink mus“, paprašiau. Ingreso dieną Kryžių kalne pastačiau kryžių: „Viešpatie, laimink Šiaulių vyskupiją“. Ačiū Dievui, kryžius išliko per 27 metus ir Viešpats laimina.

Žinojau, kad reikia vykdyti Dievo valią ir viskas ramu, jokių planų neturėjau. Kai atėjau, nebuvo kur gyventi, pas Kleopą (Kleopą Jakaitį – red. past.) klebonijoje apsistojau. Vienas mažytis kambarėlis, gyvenau daugiau nei metus ir kartu atstatinėjau senąją kleboniją. Reikėjo gal nufotografuoti, bet ranka nekilo, buvo labai liūdnas pastatas, reikėjo ir pamatus tvirtinti, kai kur buvo lentos ant žemės sudėtos, puvėsis, pelėsis. Ačiū Dievui, kad Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius davė tada pinigėlių remontui, labai smarkiai padėjo.

Tuomet buvo Brazauskas, skyrė 500 tūkstančių: pasistatysi naują kuriją. Galvoju, už tiek nepasistatysiu, ir visus tuos pinigus įdėjau į Katedros remontą, atnaujinau iš pagrindų. O gyventi pasilikau tame namelyje: ten buvo ir kurija, ir centrai, viskas.

Laikui bėgant pagalvojome, kad reikia tikros kurijos. Nors pinigėlių nebuvo, ryžomės statyti Pastoracinį centrą. Tuomet buvau ir kariuomenės vyskupu, daug pažinčių turėjau užsienyje, kreipėmės į fondus – stebuklingai į paskutinį traukinį įlipome ir suspėjome. Nes dabar, kai paprašome remontui ar kam nors lėšų, išgirstame: jūs Europos Sąjungoje, verskitės patys. O tuomet dar buvo dėkingas laikas ir turime viską vienoje vietoje – vienintelė tokia kurija Lietuvoje. Didelė Dievo dovana.

O paskui šešiasdešimtmečiui man padovanojo pietinio rajono bažnyčią. Tokios dvi rimtos dovanos (juokiasi – red. past.).

Dvasininkai neišvengiamai turi tapti ir statybininkais?

– Mano pirma klebonystė buvo Ukmergės rajone, Deltuvoje. Atvažiavau, sena klebonija, rūsys pilnas vandens. Galvoju, kaip čia gyventi reikės?! Padarėme drenažą, nusausinome. Prie namo pastatėme galingą katilinę. Ekskavatoriumi didžiulį katlavaną iškasėme, žmonės eina, klausia: „Ką čia dabar, klebonėli, darai?!“ Sakau, baseinas bus! Paskui viską uždengėme – kaip ir nėra tos katilinės. Ir galvojame, kaip šildyti bažnyčią. Sumąstėme iš katilinės po žeme pratiesti vamzdžius tiesiai į bažnyčią, po pamatais.

Buvo sovietmetis, leidimų niekas neduodavo. Susikviečiau į talką žmonių, per naktį iškasėme, ištiesėme vamzdžius, įvedėme radiatorius. Tada sužinojo rajonas, iš Ukmergės atvažiuoja, sako, ką čia darai? Nieko nedarau, ateikite, pažiūrėkite. Atėjo į bažnyčią, mato, kad šilta, radiatoriai išvedžioti. Klausia, kas leidimą davė. Niekas, sakau, šalta žmonėms, reikėjo šildyti. Apibarė, apibarė ir paliko.

O paskui –Kauno paminklinė Prisikėlimo bažnyčia (sovietmečiu veikė Radijo gamykla – red. past.). Kaip tik buvau tuo momentu, kai reikėjo viską ardyti, dar staklės buvo. Trejus metus teko tvarkyti ir paskui po truputį atstatinėti. Irgi labai daug gerų žmonių sutikau, jie dabar jau iškeliavę į Amžinybę. Visada labai miela atvažiuoti į Prisikėlimo bažnyčią.

O Šiauliuose – Katedros remontas, Pastoracinis centras, pietinio bažnyčia.

Sąrašas solidus, yra kuo didžiuotis?

– Tikrai neįtikėtina. Dabar naujam vyskupui labai gera, viskas yra – lieka statyti dvasinius pastatus.

Jubiliejų pasitinkate ir parodomis atnaujintos varpinės bokšte. Parodos „Susitikimai“ nuotraukos liudija apie jūsų bendravimą su trimis popiežiais. Kas labiausiai įsiminė?

– Norėjome žmones supažindinti su popiežiais, su kuriais man teko susitikti. Tai Jonas Paulius II, paskui Benediktas XVI, dabartinis Pranciškus. Su visais šiais popiežiais teko turėti audiencijas, asmeniškai po 15 minučių pokalbį.

Pats artimiausias man – Jonas Paulius II, jo visas pontifikatas buvo atiduotas į Marijos rankas. „Visas tavo esu, o Marija!“ buvo jo šūkis. Marija yra ir mūsų vyskupijos globėja, Marijos Nekaltas Prasidėjimas. Jonas Paulius II labai padrąsino žmones eiti tvirtai tikėjimo keliu ir pats rodė pavyzdį iki pat, kol užgeso jo širdelė.

Susitikus su Benediktu XVI, įstrigo jo gelmė. Labai gilus, labai atidus, dėmesingas. Labai atidžiai, skvarbiai žvelgė į žmogų. Jo mokslinis žvilgsnis, gilaus tikėjimo žvilgsnis: kiek jis išleidęs knygų, kiek davęs pamokymų visiems žmonėms. Jo dvasinis palikimas labai svarus ir reikšmingas. Benediktas XVI parodė, kaip sunkiomis akimirkomis išlikti tvirtam, nepalūžusiam, tai labai reikšmingas įnašas į mūsų tikėjimo kelionę.

Na, o popiežius Pranciškus – šių laikų žmogus: nuotaikingas, pilnas dvasinio džiaugsmo, jo įžvalgos akcentuoja vieną arba kitą žodį. Tarkime, jo žodžiai Šeimų šventėje „prašau, atsiprašau“: labai svarbu dėkingumas, paslaugumas ir atsiprašymas, trys dalykai, kad šeimos augtų ir stiprėtų, būtų drąsios tikėjimo kelionėje.

Ne vieneri metai kalbama apie tuštėjančias bažnyčias, kunigų stygių. Kas nutiko?

– Iš tiesų labai, labai sumažėjo žmonių bažnyčiose, gal pandemija savo padarė. Kai kurie sako: per televiziją galiu pasižiūrėti. Bet aš klausiu, ar per televiziją jūs galite pavalgyti? Viešpats turi pamaitinti mus, priimame Komuniją.

Jaučiamas ir kunigų stygius. Visur Europoje panaši padėtis. Gal per daug gerai gyvename? Ukrainoje, kai vyksta karas, žmonės glaudžiasi prie Viešpaties arčiau, o kai viskas gerai – pamirštame.

Kai mokyklos suole buvau, svajodavau apie mašiną. Kur tau, tik kunigystės pradžioje po truputį jau mąsčiau įsigyti. Dabar į mokyklą vienuoliktokai, dvyliktokai mašinomis atvažiuoja. Gerovė labai pakilo.

O visuomenės psichologinė sveikata?

– Atvirkščiai. Ir tikrai liūdna. Yra labai daug problemų, bet jei turi tikėjimą, visai kitaip sprendžiasi gyvenimas, visa kasdienybė. Tikintis žmogus visada turi viltį, labiau sugeba mylėti, įsijausti, atjausti. Mes turime žadinti žmonėse viltį, tikėjimą.

Visas gyvenimas – kelionė

Ar tėveliai pasakojo, kokia buvo 1949 metų gruodžio 7-oji, kai gimėte? Ir su kuo susiję gražiausi prisiminimai iš namų?

– Ne, nepasakojo, kažkaip neišklausiau. Augau tokioje „nedidelėje“ šeimoje, buvau pats mažiausias, šeši broliai ir keturios seserys. Man buvo labai gera augti, labai visi mylėjo, jutau tik meilę ir tai išliko iki šių dienų, nors dabar likę esame penki gyvi iš dešimties.

Nebuvo pas mus konfliktų, nesutarimų, išlikęs gražus bendravimas, rūpestis vieni kitais. Dvi seserys yra vienuolės pranciškonės ir trys broliukai (su manim kartu) likę.

Kokias pamokas iš namų išsinešėte, kurios lydi iki šiol?

– Manau, kad meilės pamokas. Tėvelis buvo gal griežtokas, bet teisingas, giliai tikintis, ypač paskutiniais gyvenimo metais, kiekvieną rytą eidavo šventų Mišių į bažnyčią, priimdavo Komuniją.

Buvo labai darbštus, pasistatė namelį prie Nemuno, Šančiuose gyvenome. 1946 metais mūsų namelis potvynio buvo nuneštas, tėvelis atstatė jau su aukštais pamatais.

Mama – meilės pavyzdys, visuomet švelni, irgi labai pamaldi, kiek sveikata leido, eidavo į bažnyčią. Mane vesdavosi, kol mažesnis buvau. Jos maldingumas tiesiog žavėjo.

Aš vakarais nueidavau pas mūsų Šančių kunigą, po šventų Mišių ilgai kalbėdavomės, bendraudavome dar prieš kariuomenę, ir knygų gaudavau iš jo, ir gražių pamokymų. Vieną vakarą ilgiau užsibuvom, vėlai grįžau, po dvylikos. Šančiai būdavo nelabai ramus kampelis, gatvės nelabai apšviestos, pareiti vėlai būdavo tiesiog pavojinga.

Pareinu namo, atidarau miegamojo duris. O mama sėdi lovoje ir rožinį kalba. Pasižiūrėjo per petį: „Jau grįžai?“ Sakau, jau. O ji sako: „Eik pailsėti.“ Galėjo apibarti, ko taip vėlai grįžau. Nieko. Mama laukė su rožiniu, malda. Ji neužmiega, kol nepareini. Man tai išliko labai giliai visam gyvenimui.

Turite ir meilės muzikai dovaną – tikinčiuosius nudžiuginate savo balsu koncertuose bažnyčiose, piligriminiuose žygiuose ir net Šiaulių arenoje per Šeimų šventes. Pomėgis dainuoti irgi atlydėjo iš namų?

– Mes labai mėgdavome dainuoti, šeima didelė, ir gimtadieniai, ir vardadieniai, Motinos diena, Tėvo diena, visada visi susirinkdavome, susibėgdavome. Valgome, bendraujame ir būtinai – dainos. Taip pamėgome, kad kitaip negalėjome.

Maestro (Sigitas Vaičiulionis – red. past) sugalvojo ir mane įtraukė, labai įdomu dainuoti. Šeimų šventės pabaigoje „Glori, glori aleliuja“ visus sujungia, labai smagu ir miela.

Esate vadinamas Džiaugsmo vyskupu, dažnai vartojate žodį „džiaugsmas“. Kas jums yra tikrasis džiaugsmas?

– Tikrasis džiaugsmas yra tada, kai gyveni su Viešpačiu ir klausai, vykdai jo valią. Tada širdis rami, nesvarbu, ar kančia, ar skausmas, visuomet yra džiaugsmas.

Teko visokių akimirkų išgyventi. Kai seminarijoje dar buvau dvasios tėvu, išgyvenau stiprią avariją. Vieną vakarą seminarijoje valgome vakarienę, ateina kunigas Grigas ir sako: „Atvažiavau, sugedo mašina, manęs Žiežmariuose jaunimas laukia, susitikimas turi būti, gal galite kas nors pavežti?“ Gerai, pirmyn! O vyskupas Michelevičius, dabar jau irgi amžinybėje, sako, tik neskubėkite, atsargiai važiuokite.

Su žiguliais lekiu Jonavos gatve link Kleboniškio, kur tiltas eina nuo klinikų per Nerį, važiuoju centrine gatve, o nuo Kleboniškio pusės atvažiuoja žiguliai, rodo posūkį užsukti į tiltą, o aš važiuoju tiesiai, galvoju, jeigu užsuks, aš trenksiuosi. Ir užsuka man prieš akis. Aš turėjau duoti jam į šoną, bet būčiau gal užmušęs žmogų, mečiausi į dešinę, tada jis man – į šoną.

Koja sulindo į dubens kaulą. Atvažiavo greitoji, jokio įtvaro, nieko, vienas kelia už galvos, kitas už kojų, o aš rėkiu! Nuvežė į ligoninę, ten vėl tuo pačiu metodu, be jokių įtvarų, kelia ant kitų neštuvų. Paskui – ant trečių... Atėjo budintis daktaras, sako, reikia greitai dėti įtvarą. Paklausiau, ar galima pakviesti, turiu pažįstamą gerą chirurgą. Kad šoko ant manęs: o aš ne chirurgas, aš ne daktaras?

Vos ne surūdijusiu grąžtu pergręžė, pakabino 10 kilogramų ir tris mėnesius gulėjau ant nugaros. O buvau neseniai grįžęs iš Romos, kardinolas Vincentas Sladkevičius pavedė suorganizuoti 27 kunigų grupę, pirmą kartą iš Lietuvos važiavome. Sienas kertame, mes visi su „koloradkėmis“, sutanomis, įlipa pasienietis tikrinti, sako, dar niekur taip nematėme, šventi visi važiuoja!

Po tų rekolekcijų grįžau ir ši avarija – spalio 25 dieną, jei gerai atsimenu. Tada trys mėnesiai nejudant. Buvo Sausio 13-osios įvykiai, meldžiuosi, verkiu, televizorių žiūriu. Tokios buvo akimirkos. Tada reabilitacija, Birštonas, Druskininkai. O po to į Kilimandžarą įlipau!

Garsėjate ne tik kelionėmis į kalnus, bet ir organizuojate piligriminius žygius pėsčiomis į Kryžių kalną, Šiluvą, piligrimines keliones užsienyje. Nepaliksite savo piligrimų?

– Startas piligriminėms kelionėms buvo minėta amžinos atminties kardinolo Vincento Sladkevičius man pavesta organizuoti kelionė su 27 kunigais.

Gal kiek pandemija buvo sutrukdžiusi, o taip kiekvienas metais autobusu važiuojame į vieną ar kitą pasaulio kraštą. O paskui jau čia vyksta piligriminiai žygiai pėsčiomis.

Šiemet su choru „Džiaugsmas“ važiavome į Medžiugorję. Anais metais buvome Romoje. Dabar jau – planai kitiems metams.

Esate kelionių žmogus?

– Labai. Visas gyvenimas – kelionė. Viskas Jo rankose.

Kelionių rezultatas – nuo 2007 metų leidžiami kalendoriai su Jūsų užfiksuotomis nuotraukomis. Kuršėnų dvare šiemet buvo eksponuojama šių Katalikiškų kalendorių paroda. Naujus metus vėl pasitinkate nauju kalendoriumi „Kūrėjas ir kūrinija“. Kodėl pasirinkote šią temą?

– Aš pagalvojau apie popiežių Pranciškų, jis labai akcentuoja kūriniją. Šiemet keliavome per Alpes, kaip tik radau rūpintojėlį, retas dalykas kalnuose, visur tik kryžiai. O Šveicarijoje naikina kryžius, sako, negalima, nes kitiems žmonėms kryžius nepriimtinas, tai dabar rutulius deda, taip neįdomu. Kai eini Austrijoje arba Italijoje, atsigauni kalnuose.

Kalendoriuje norėjau sujungti gamtos pasaulį su tikėjimu. Pritaikiau Šventojo Rašto mintis. Manau, gana nuotaikingas šių metų kalendorius, pirmas toks. Norėjosi viską sujungti ir kartu pradžiuginti žmones.

Kad būtume laimingi

Esate Šiaulių miesto garbės pilietis, S. Šalkauskio premijos laureatas, Šiaulių universiteto garbės daktaras. Kas jums maloniausia – šie įvertinimai, o gal įstrigusi tiesiog mažo žmogaus padėka?

– Žinoma, šie įvertinimai malonūs. Man tam tikra prasme svarbiausias žmonių atsivertimo momentas. Kai sutinki žmogų, labai sugniuždytą ar nuklydusį, ir pamatai jo atsivertimą, jo sugrįžimą į tiesos kelią, būna didžiausias džiaugsmas. Ir, svarbiausia, – bendravimas su žmonėmis. Kiekvieną žmogų sutinku kaip patį Viešpatį, nes Viešpats sako: „Ką padarėte mano mažiausiam, man padarėte.“ Kiekvienas žmogus yra brangus, noriu, kad kiekvienas, su manimi susitikęs, nueitų geresniu žmogumi.

Po S. Šalkauskio premijos teikimo minėjote, kad galvojate apie užduotį – iškelti S. Šalkauskį į Dievo tarnus. Ar tebėra mintyse šis uždavinys?

– Manau, tai labai prasminga, tik dar nespėjau įvykdyti. Bet mintis tebėra, nes asmenybė labai gili, labai šventas žmogus, ypač mylėjo jaunimą, žavėjo jo pamaldumas. Jo pasakymai labai gilūs: be Kūrėjo civilizacija yra tuščiavidurė. Tai žmogus, kuris permatė visa tai, giliai patyrė.

Gyvename įtemptu laiku, kai antraštės kalba apie Trečiąjį pasaulinį karą. Kokiais žodžiais nuramintumėte žmones?

– Nuraminimą yra pasakęs apaštalas Paulius. Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar mirštame, Viešpačiui mirštame. Taigi ar gyvename, ar mirštame, – esame Viešpaties. Svarbiausia – gerai atlikti savo pareigas, mylėti, o viskas, kas įvyksta, yra ne mūsų rankose. Jau čia turime kurti Dangų. Jeigu Dangaus nuotaikomis gyvename, reiškia, ir po mirties bus Dangus.

Reikia įsiklausyti į Amžinojo Kūrėjo mintį. Viskas yra duota, kad mes būtume laimingi. Išleidome „Evangeliją kasdien“, penkių tomų rinkinį. Imkite ir skaitykite, viskas paruošta, yra kalendoriukas, kiekvieną dieną nusakyta, kurią knygą pasiimti, kurį puslapį atsiversti, viskas yra, gyvenkime šia šviesa. Šis leidinys yra vienintelis toks pasaulyje.

Artėja šv. Kalėdos, ką norėtumėte palinkėti prieš naują pradžią?

– Linkėjimas tas pats: mylėti, mylėti ir mylėti. Viešpatį ir žmones. Viešpats sako: ieškokite mano Karalystės ir jos teisumo ir visa kita jums bus pridėta. Iš tiesų, kai ieškai Dievo valios ir ją pildai, viskas yra gerai, už viską turime dėkoti ir mylėti.

The post Šiaulių vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis: meilė yra pagrindas, ant kurio statome savo gyvenimą appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Šiaulių vyskupu ordinaru tapo Darius Trijonis https://www.laikmetis.lt/siauliu-vyskupu-ordinaru-tapo-darius-trijonis/ Sun, 08 Dec 2024 11:47:43 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=98025 Apaštalinė nunciatūra Lietuvoje informuoja, kad Šventasis Tėvas patenkino J. E. Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio atsistatydinimo iš Šiaulių vyskupijos ganytojo pareigų prašymą. Šiaulių vyskupo pareigas perima J. E. Darius Trijonis, iki šiol Šiaulių vyskupas koadjutorius. Gruodžio 7 dieną Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui sukako 75 metai. Pagal bendrą kanonų teisės taisyklę, tai yra amžius, kai ganytojai atsistatydina […]

The post Šiaulių vyskupu ordinaru tapo Darius Trijonis appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Apaštalinė nunciatūra Lietuvoje informuoja, kad Šventasis Tėvas patenkino J. E. Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio atsistatydinimo iš Šiaulių vyskupijos ganytojo pareigų prašymą.

Šiaulių vyskupo pareigas perima J. E. Darius Trijonis, iki šiol Šiaulių vyskupas koadjutorius.

Gruodžio 7 dieną Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui sukako 75 metai. Pagal bendrą kanonų teisės taisyklę, tai yra amžius, kai ganytojai atsistatydina iš pareigų ir išeina užsitarnauto poilsio, nors dėl išimtinių ar išskirtinių aplinkybių jų gali būti paprašyta dirbti toliau.

Vyskupas Darius Trijonis, anksčiau buvęs Vilniaus arkivyskupijos augziliaras, Šiaulių vyskupijos koadjutoriumi paskirtas 2024 metų birželio 6 dieną.

The post Šiaulių vyskupu ordinaru tapo Darius Trijonis appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Iš gyvenimo pasitraukusios Šiaulių medikės artimiesiems teismas priteisė 70 tūkst. eurų https://www.laikmetis.lt/is-gyvenimo-pasitraukusios-siauliu-medikes-artimiesiems-teismas-priteise-70-tukst-euru/ Mon, 04 Nov 2024 09:10:10 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=95286 Prieš trejus metus po atleidimo nusižudžiusios Respublikinės Šiaulių ligoninės medikės artimiesiems teismas priteisė 70 tūkst. eurų neturtinės žalos. Kaip pirmadienį pranešė Šiaulių apylinkės teismas, tokia suma priteista visiškai tenkinus dukrą ir seserį praradusių keturių ieškovų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė Respublikinė Šiaulių ligoninė ieškovams turės sumokėti 70 tūkst. eurų neturtinę žalą ir 5 […]

The post Iš gyvenimo pasitraukusios Šiaulių medikės artimiesiems teismas priteisė 70 tūkst. eurų appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Prieš trejus metus po atleidimo nusižudžiusios Respublikinės Šiaulių ligoninės medikės artimiesiems teismas priteisė 70 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Kaip pirmadienį pranešė Šiaulių apylinkės teismas, tokia suma priteista visiškai tenkinus dukrą ir seserį praradusių keturių ieškovų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovė Respublikinė Šiaulių ligoninė ieškovams turės sumokėti 70 tūkst. eurų neturtinę žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Be to, ieškovui priteista 6,8 tūkst. išlaidų advokato pagalbai sumokėti.

Toks sprendimas priimtas teismui įvertinus, kad minėtos gydymo įstaigos neteisėtas neveikimas sudarė sąlygas žalai atsirasti ir pakankamu laipsniu lėmė, kad darbuotoja, kuri jautėsi diskriminuojama ir patyrė emocinę įtampą dėl formalizuotų darbo santykių, priėmė sprendimą nusižudyti. Taigi, atsakovės elgesys buvo pakankama žalos atsiradimo priežastis.

„Teismas konstatavo, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos darbuotojams, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis ir nesiėmė efektyvių priemonių psichosocialiniam klimatui gerinti, t. y. nesudarė saugių darbo sąlygų“, – pranešime cituojama bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo teisėja Simona Čėsnienė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.

Medikės artimieji teigė, kad gydymo įstaigos neteisėti veiksmai, neužtikrinant buvusiai darbuotojai saugių darbo sąlygų ir neteisėtai ją atleidžiant, lėmė savižudybę, dėl ko ieškovai patyrė neturtinės žalos.

Ligoninė nesutiko su ieškovų reikalavimu, nurodydama, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatyti pažeidimai neturėjo ir negalėjo turėti įtakos darbuotojos apsisprendimui pasitraukti iš gyvenimo.

Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos. Kaip teigiama pranešime, Respublikinės Šiaulių ligoninės argumentai apie buvusios darbuotojos asmenines savybes šiuo atveju negali būti vertinami kaip paneigiantys darbdavės pareigą užtikrinti visiems be išimties darbuotojams saugias darbo sąlygas.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje moteris dirbo nuo 2014-ųjų rugpjūčio iki 2021-ųjų balandžio 30-osios, kai ligoninės vadovo įsakymu buvo atleista už šiurkštų darbo pažeidimą. Tų pačių metų gegužės 8-ąją medikė nusižudė.

Dėl šių įvykių Šiaulių ligoninės veiklą vertino speciali Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudaryta komisija, Darbo ginčų komisija, Akreditavimo tarnyba. 2021 metų spalį Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisija medikės atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.

Prokuratūra dėl darbuotojos privedimo prie savižudybės buvo pradėjusį ikiteisminį tyrimą, kurį 2022-ųjų pabaigoje nutraukė nenustačius, kad dėl to būtų kalti kiti asmenys. Artimieji tyrimo nutraukimą praėjusių metų pradžioje apskundė.

Po medikės savižudybės atlikus tarnybinį tyrimą, tuometis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų atšaukė tuometinį vadovą Remigijų Mažeiką.


PSICHOLOGINĖ PAGALBA

Vilties linija: pagalba suaugusiems: 116 123

Pagalbos moterims linija: 8 800 66366

Vyrų linija: 8 670 00027

Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“: 8 604 11119

Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda: 8 616 22252

Jaunimo linija: emocinė parama jaunimui: 8 800 28888

Vaikų linija: emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams: 116 111

Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius: (8-5) 275 75 64

Linija „Doverija“: rusų kalba paaugliams ir jaunimui: 8 800 77277

artimiems.lt: pagalba nusižudžiusiųjų artimiesiems:

tuesi.lt: interneto svetainė skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui

The post Iš gyvenimo pasitraukusios Šiaulių medikės artimiesiems teismas priteisė 70 tūkst. eurų appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Šiauliuose vyks filmo apie t. Stanislovą premjera https://www.laikmetis.lt/siauliuose-vyks-filmo-apie-t-stanislova-premjera/ Thu, 26 Sep 2024 21:03:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=92530 Firma "Kolibris" išleido dokumentinį filmą "Tėvas Stanislovas. Paberžė". Šio filmo premjera įvyks Šiauliuose, spalio 3 d. 18 val. Frenkelio viloje. Susisiekti su autoriais dėl filmo demonstravimo, tel.: 0037065454144.

The post Šiauliuose vyks filmo apie t. Stanislovą premjera appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Firma "Kolibris" išleido dokumentinį filmą "Tėvas Stanislovas. Paberžė".

Šio filmo premjera įvyks Šiauliuose, spalio 3 d. 18 val. Frenkelio viloje. Susisiekti su autoriais dėl filmo demonstravimo, tel.: 0037065454144.

The post Šiauliuose vyks filmo apie t. Stanislovą premjera appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Tomas Viluckas
Šiauliuose ir Tytuvėnuose - Baltijos kelio ir Laisvės dienoms paminėti skirti renginiai https://www.laikmetis.lt/siauliuose-ir-tytuvenuose-baltijos-kelio-ir-laisves-dienoms-pamineti-skirti-renginiai/ Thu, 22 Aug 2024 09:40:27 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=89992 Rugpjūčio 24 - 25 d. Šiauliuose ir Tytuvėnuose vyks Baltijos kelio ir Laisvės dienoms paminėti skirti renginiai. Kviečiame dalyvauti.

The post Šiauliuose ir Tytuvėnuose - Baltijos kelio ir Laisvės dienoms paminėti skirti renginiai appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Rugpjūčio 24 - 25 d. Šiauliuose ir Tytuvėnuose vyks Baltijos kelio ir Laisvės dienoms paminėti skirti renginiai.

Kviečiame dalyvauti.

The post Šiauliuose ir Tytuvėnuose - Baltijos kelio ir Laisvės dienoms paminėti skirti renginiai appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Šiaulių vyskupas koadjutorius Darius Trijonis: ne trys, o keturi Jonai https://www.laikmetis.lt/darius-trijonis-ne-trys-o-keturi-jonai/ Sun, 11 Aug 2024 11:07:48 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=89224 Į Šiaulius tarnystei persikėlęs, bet Pastoraciniame centre kol kas tarp dėžių gyvenantis 51 m. Šiaulių vyskupas koadjutorius Darius Trijonis juokiasi – jei Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui žmonės sugalvojo pravardę Džiaugsmas, tai jį jau ėmė vadinti Šypsena. Tačiau surimtėjęs D. Trijonis neslepia: susipažinęs su vyskupija, tikinčiųjų bendruomenėmis, žmonių džiaugsmais ir rūpesčiais, Dievo tarnais, imsis pokyčių, kurie […]

The post Šiaulių vyskupas koadjutorius Darius Trijonis: ne trys, o keturi Jonai appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Į Šiaulius tarnystei persikėlęs, bet Pastoraciniame centre kol kas tarp dėžių gyvenantis 51 m. Šiaulių vyskupas koadjutorius Darius Trijonis juokiasi – jei Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui žmonės sugalvojo pravardę Džiaugsmas, tai jį jau ėmė vadinti Šypsena. Tačiau surimtėjęs D. Trijonis neslepia: susipažinęs su vyskupija, tikinčiųjų bendruomenėmis, žmonių džiaugsmais ir rūpesčiais, Dievo tarnais, imsis pokyčių, kurie turėtų sugrąžinti viltį.

„Noriu pasidžiaugti, kad galiu įsikurti Šiaulių mieste, būti vienu iš šiauliečių. Nors esu gimęs netoli, Telšiuose, Šiaulių nelabai pažįstu. Pirmas įspūdis, atvykus ir pasivaikščiojus gatvėmis, parkais, – nuostaba, kaip gražiai miestas sutvarkytas. Nenusileidžia Vilniui, kitiems miestams, tegalima pasidžiaugti, koks jis erdvus, žalias. Čia daug dviratininkų, planuoju ir aš įsijungti į jų gretas – dviratį atsivežiau, tik jis dar supakuotas“, – šypsosi vyskupas Darius Trijonis, kurį šiemet birželio 6-ąją popiežius Pranciškus paskyrė Šiaulių vyskupu koadjutoriumi. Birželio 29-ąją jo tarnystės pradžia iškilmingai paminėta šv. Mišiomis, kuriose kartu meldėsi Lietuvos vyskupai, Šiaulių vyskupijos kunigai bei kunigai svečiai.

Susitikus su „Etaplius“, D. Trijonis pirmiausia paaiškino, kokios yra procedūros ir kodėl jis atvyko į Šiaulius: „Popiežius Pranciškus mane paskyrė vyskupu koadjutoriumi, o tai reiškia, kad esu Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio pavaduotojas. Jo Ekscelencija prašė sau pagalbininko, popiežius prašymą patenkino. Paprastai vyskupai, kuriems sukanka 75 metai (E. Bartuliui 75 metai sukaks gruodžio 7 d., – aut. past.) rašo popiežiui prašymą atsistatydinti. Popiežius prašymą arba patenkina, arba ne, o koadjutorius turi paveldėjimo teisę.“

– Dar prieš įsikurdamas Pastoraciniame centre, dalyvavote Kryžių Kalno atlaiduose – dieną, kai miestą galingai nuplovė lietus ir nusiaubė audra. Įdomiai Šiauliai jus pasitiko.

– Netipiškas pasitikimas (juokiasi). Kaip gėlės yra įvairios, visko reikia ir mūsų gyvenime: debesų ir saulės.

– Ar geras sąlygas gavote gyventi?

– Kuriuosi pastate aukščiau, nes iš aukščiau geriau matosi (juokiasi). Bet žinote, ko tam žmogui reikia gyventi? Man svarbiausia darbo stalas, lovelė poilsiui ir keletą knygų kad būtų kur pasidėti.

– Gal turite širdžiai mielų, brangių daiktų, kurie keliauja su jumis, kur tik besikeltumėte tarnystei?

– Visų paslapčių negaliu atidengti (juokiasi). Natūralu, kad vežuosi brangių nuotraukų, bet yra tokia mano viena stichija – turiu labai daug įvairių šalių žemėlapių. Juose – gražiausios Europos vietos, svarbiausios šventovės. Mano toks hobis, savęs realizavimas, kuris patinka ir žmonėms, – piligriminės kelionės.

1997 m. išvažiavau į Romą studijuoti, po 2 metų Popiežiškajame Laterano universitete įgijau pastoracinės teologijos licenciato laipsnį, išmokau italų kalbą, susipažinau su Italija. O 2000-aisiais pavasarį, kai buvo jubiliejiniai krikščionybės metai, tuometis Telšių vyskupas Antanas Vaičius mane paskyrė vadovauti piligriminei kelionei į Romą. Susirinko apie 130 žmonių, o mano darbas buvo organizuoti, užsakyti autobusus, viešbučius, rūpintis piligrimyste, suburti dvasinius palydėtojus kunigus. Buvome trise, lydėjome tris autobusus. Vasarą važiavau jau vienas pats, kaip kunigas, su jaunimu, dalyvavome jubiliejinėse jaunimo dienose Romoje, kur susirinko du milijonai jaunuolių. Teko 60 paauglių grupę suvaldyti (šypsosi). Nuo tų metų su daugeliu likome draugai, susibūrėme į būrelį, kurį pavadinome „keliaujančia parapija“. Kasmet važiuodavome į įvairias Europos šventoves, sudarinėjau grafikus, 10 metų rengėme keliones, kurios trukdavo po savaitę – tokia buvo mano tarnystė ir misija.

– Kokie žmonės, dvasininkai jums turėjo didžiausią įtaką, kad pasirinkote dvasininko kelią?

– Vyskupas Jonas Kauneckas, tuomet dar kunigas, vikaras Telšių katedroje, man labai buvo svarbus. Jaunas kunigėlis sakė ugningus pamokslus, daug įdomių pavyzdžių, diegė inovacijas. Jis gerai mokėjo vokiškai, skaitė vokišką literatūrą ir pamoksluose pasakydavo tai, ko nepasakydavo kiti kunigai. Jo pavyzdys augino mane kaip asmenybę. J. Kauneckas Telšių katedroje rodė skaidres apie Romą – amžinąjį miestą – ir kitas su krikščionybės pradžia susijusias vietas. Į katedrą plūsdavo žmonės, neįmanoma net būdavo patekti.

Mane jis ruošė Pirmajai Komunijai. Buvo sudėtinga vaikus ruošti, sovietinė valdžia draudė, o jis buvo labai drąsus. Jis manęs klausinėdavo, o jo mokymas buvo toks inovatyvus, ne vien sausi klausimai ir atsakymai. Eidavai į egzaminą su dideliu noru, nes žinodavai, kad gausi šventą paveikslėlį iš jo kolekcijos. Ir dabar turiu tuos paveikslėlius. Tai vieni tų asmeninių daiktų, kurie keliauja su manimi kartu.

Pamenu, po Pirmosios Komunijos nusifotografavome kartu. Ši nuotrauka iš jo asmeninio albumo dabar įdėta į J. Kaunecko prisiminimų knygą „Prieš visus vėjus“. Joje du vyskupai stovi – vienas mažiukas trečiaklasis mažais sandaliukais ir kunigas J. Kauneckas.

J. Kauneckas mane ruošė ir Sutvirtinimo sakramentui, egzaminavo. Tada man reikėjo vardą pasirinkti, galvojau, kad drąsus žmogus tas Kauneckas, nebijo sovietinei valdžiai priešintis, man, paaugliui, tai labai imponavo. Todėl nutariau imti sutvirtinimui vardą Jonas. Įdomus dalykas – Trijonis ir dar Jonas. Keturi Jonai (juokiasi).

– Bet buvote pionierius?

– Buvau, privertė. Vėliau sudeginau raudoną kaklaraištį. Laikotarpis buvo toks, kad vaikai visokių protesto formų prisigalvodavo. O aš tėvuko kolektyviniame sode, kai jis šiukšles degino, iškilmingai kaklaraištį įmečiau į ugnį. Įdomus laikas buvo – mokyklos direktorius mane tampė, kad į bažnyčią vaikštau... Nenukentėjau stipriai, bet patyriau, ką reiškė sovietinis režimas. Niekada penketo už elgesį neturėjau. Neturėjo prie ko prikibti, mokiausi pakankamai gerai, bet už elgesį rašydavo tik ketvertuką.

Mano tėvukai buvo katalikai, eidavo į bažnyčią. Vaikystėje nebuvau aš patarnautojas, 11-oje klasėje tik įstojau į patarnautojų gretas. Buvo toks keistas dalykas: man labai patikdavo gegužinės, birželinės pamaldos, labai gražiai choras giedodavo, gražios pamaldos buvo – smilkalai, Švenčiausiojo išstatymas, giesmės... Priklaupė prie manęs toks senas patarnautojas Algis Malakauskis, kuris vėliau taip pat tapo kunigu ir vienuoliu pranciškonu, ir pakvietė. Buvo nepatogu atsisakyti, patarnavau kokius vienus metus.

– Nesišaipė iš jūsų klasiokai dėl patarnavimo?

– Ne. Dabar patarnauti bažnyčioje berniukams darosi labiau sudėtinga nei anais laikais. Anuomet nemaža dalis jų buvo tikintys ar su tėvais praverdavo bažnyčią bent per šv. Velykas, Kalėdas. O dabar patarnaujantieji jaučia iš bendraamžių didesnį spaudimą, neretai nieko dėti patarnaujantys vaikai savo bendraklasių būna pravardžiuojami davatkomis ar net kitokios seksualinės orientacijos. Gaila, kad toks įvaizdis susikūrė apie kunigus dėl įvairių paviešintų ar pasigirstančių nedorų poelgių. Tai nėra gerai. Privalome imtis visų priemonių, kad toks įvaizdis išnyktų. Turime parodyti, kad Bažnyčioje tikrai yra daug gerų kunigų, kurie nuoširdžiai stengiasi dėl Bažnyčios ir tikinčiųjų.

Todėl, mano nuomone, visų pirma turime apsivalyti ir daryti rimtą atgailą dėl visų netinkamų pavyzdžių.

– Ar žadate daug naujovių Šiaulių vyskupijai?

– Vienas dalykas yra tai, ką tu sugalvotumei, o kitas – koks būtų atliepas. Esminis dalykas – ne tai, ko reikia tau, o ko reikia žmonėms. Manau, nereikia prisirišti prie formų, kurios buvo, galvoti, kad tik jos gali išgelbėti pasaulį. Esminis dalykas – žiūrėti, ką šiandien galime padaryti tinkamiausio. Piligriminiai žygiai man labai patinka, turiu nusipirkęs naujus kelionių batus, nes vieni jau susidėvėjo, bet pirma reikia išgirsti žmones, ko jie tikisi. Kas geriausia, tą reikia puoselėti, o kas priblėsę, gal laikas keisti, ieškoti naujų formų. Man atrodo, kad svarbiausias dalykas šiandienos žmogui – turėti laiko jį išklausyti, įsiklausyti į jo problemas ir būti tikru ganytoju, kuris keliauja kartu. Todėl ieškosiu vis naujų būdų, kaip geriau galėtų Bažnyčia atliepti šiandienos žmonių poreikius.

– Tapęs Šiaulių vyskupu koadjutoriumi, liekate Lietuvos maltiečių vyskupu?

– Taip. Su maltiečiais mano kelionė prasidėjo jau 2018 metais ir ji tęsiasi iki šiolei. Tikiuosi, kad ateityje galėsime bendrauti dar intensyviau ir ieškoti būdų, kaip kartu labiau padėti vargstantiems žmonėms. Vyskupų konferencijos esu oficialiai paskirtas delegatu maltiečiams. Ateityje turime planų dar plačiau išvystyti veiklą, telkiant Baltijos šalių maltiečius.

Pernai teko dalyvauti Maltos ordino ambasados Taline palaiminime, susipažinti su Estijos maltiečiais. Šiais metais, švenčiant pirmąsias Maltos ordino pagalbos tarnybos įkūrimo metines Estijoje, aukojau šv. Mišias Talino katedroje ir palaiminau gausų būrį naujų maltiečių. Prieš tai buvęs Maltos ordino ambasadorius Lietuvai Manfred Ritter Mautner von Markhof iš Austrijos, Maltos ordino narys, šiuo metu esantis ambasadorius Estijoje, mane pakvietė į Taliną, kur dabar telkia ordino savanorių komandą ir prašo palaikyti ryšį su Estijos maltiečiais. Šiuo metu Taline darbuojasi lietuvių kilmės kunigas, maltiečių kapelionas Edgaras Versockis. Manau, kad kuo labiau mobilizuosime bendroms veikloms Baltijos šalių maltiečius, tuo daugiau gėrio galėsime padaryti kartu.

Tačiau patys mieliausi susitikimai yra su Lietuvos maltiečiais, kurie man jau yra tapę artimais draugais. Kartu dalyvaujame šventėse, susitikimuose, dalijame sriubą ir meldžiamės kartu su jais. Man šioje veikloje labai padeda maltiečių kapelionas kun. Vytautas Rapalis. Tai yra nuostabi Dievo dovana, kad atsiranda tiek daug degančių širdžių, kurios nori padėti vargstantiems.

Labai įsimintina piligriminė kelionė buvo kartu su Lietuvos maltiečiais prieš porą metų į Romą – turėjome asmeninį susitikimą su popiežiumi Pranciškumi jo namuose. Jis priėmė 30 žmonių grupę, su kiekvienu asmeniškai pasilabino, pasveikino, įteikė po dovaną. Turėjome gerą pusvalandį privačios audiencijos. Tai buvo didžiulė dovana mums visiems, kad popiežius įvertino Lietuvos maltiečių veiklą.

– Jūs turite ir daugiau atsakomybių.

– Esu Vyskupų konferencijos paskirtas atstovas, delegatas ekumeninei veiklai Lietuvoje – santykiams su kitomis krikščioniškomis bažnyčiomis. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su evangelikais liuteronais, evangelikais reformatais. Iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą datos pakankamai glaudžiai bendravome ir su Maskvos patriarchato ortodoksais, tačiau dabar krikščioniškų vertybių fone turime iš naujo įsivertinti esamą situaciją ir išgryninti savo santykius. Dėl to Lietuvoje atsirado Konstantinopolio patriarchato ortodoksų bažnyčia, su kuria palaikome labai šiltus ryšius. Neseniai iš Latvijos atvažiavo armėnų vyskupas, su kuriuo puikiai sutariame, jis dalyvavo pamaldose mano šventėje. Džiugu, kad armėnų diaspora taip aktyviai telkiasi apie jį Baltijos šalyse.

Sausio 18–25 d. kasmet rengiame ekumeninę savaitę, vyksta renginiai, o Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje paskutinę dieną susirenka tradicinių Lietuvos krikščioniškųjų bažnyčių vadovai, kartu meldžiasi – tai labai miela. Bendradarbiaujame ir su laisvaisiais krikščionimis, naujųjų apaštalų bendruomene, „Tikėjimo žodžio“ ir kitų konfesijų krikščionimis. Labai džiaugiausi, kad mano šventėje dalyvavo ir Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodžio“ pastorė Anželika Krikštaponienė. Tikimės tęsti gražų bendradarbiavimą ir toliau.

The post Šiaulių vyskupas koadjutorius Darius Trijonis: ne trys, o keturi Jonai appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Karolina
Vyskupas Darius Trijonis paskirtas Šiaulių vyskupu koadjutoriumi https://www.laikmetis.lt/vyskupas-darius-trijonis-paskirtas-siauliu-vyskupu-koadjutoriumi/ Thu, 06 Jun 2024 10:23:51 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=84012 Vilniaus arkivyskupijos vyskupą augziliarą Darių Trijonį popiežius paskyrė Šiaulių vyskupu koadjutoriumi. Darius Trijonis gimė 1973 m. Telšiuose. Baigęs vyskupijos kunigų seminariją, 1996 m. gegužės 25 d. Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino Darių Trijonį diakonu ir išsiuntė į pastoracinę praktiką Palangoje. Čia diakonas padėjo klebonui sielovadoje, įsitraukė į darbą su parapijos ateitininkais, dėstė tikybą visose trijose […]

The post Vyskupas Darius Trijonis paskirtas Šiaulių vyskupu koadjutoriumi appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Vilniaus arkivyskupijos vyskupą augziliarą Darių Trijonį popiežius paskyrė Šiaulių vyskupu koadjutoriumi.

Darius Trijonis gimė 1973 m. Telšiuose. Baigęs vyskupijos kunigų seminariją, 1996 m. gegužės 25 d. Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino Darių Trijonį diakonu ir išsiuntė į pastoracinę praktiką Palangoje. Čia diakonas padėjo klebonui sielovadoje, įsitraukė į darbą su parapijos ateitininkais, dėstė tikybą visose trijose Palangos mokyklose.

1997 m. gegužės 18 d. buvo įšventintas kunigu. 1999 m. Romos Popiežiškajame Laterano universitete įgijo pastoracinės teologijos licenciato laipsnį.

Trejus metus darbavosi kaip Telšių kunigų seminarijos klierikų ugdytojas ir dėstytojas. 2002 m. išvyko tęsti teologijos studijų į Romą. Popiežiškojoje Šv. Alfonso moralinės teologijos akademijoje 2006 m. apgynė daktaro disertaciją moralės teologijos srityje „Solidarumas su imigrantais. Etinis-pastoracinis aspektas. Lietuvos situacijos analizė, remiantis Katalikų Bažnyčios mokymu“.

Grįžęs į Lietuvą ėjo Telšių kunigų seminarijos vicerektoriaus pareigas ir dėstė moralinę teologiją.

2008 - 2012 buvo Plikių Šv. Šeimos parapijos klebonas.

2012–2015 m. kunigas Darius Trijonis dirbo Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriate Vilniuje generalinio sekretoriaus pavaduotoju, Vilniaus kunigų seminarijoje dėstė moralinę teologiją. 2015 m. grįžo į Telšių vyskupiją ir buvo paskirtas Telšių katedros parapijos administratoriumi.

2017 m. rugsėjo 29 d. popiežius Pranciškus nominavo kunigą Darių Trijonį Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru ir suteikė jam Fissianos vyskupo titulą. 2017 gruodžio 16 d. Vilniaus katedroje Darius Trijonis buvo konsekruotas vyskupu.

2017 m. lapkričio 20 d. išrinktas Lietuvos Vyskupų Konferencijos Ekumeninių reikalų tarybos pirmininku. 2017–2021 metais ėjo ir LVK Jaunimo reikalų tarybos pirmininko pareigas.

Nuo 2018 m. yra Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas Maltos Ordino tarnybai.

Nuo 2022 m. dėsto moralinę teologiją Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje.

Primename, kad pagal Katalikų Bažnyčios teisę koadjutorius (nuo lotynų k. adiutor – padėjėjas), yra vyskupas paskirtas į kokią nors vyskupiją diecezinio vyskupo padėjėju su teise perimti vyskupijos valdymą vyskupui mirus arba atsisakius pareigų.

Šiaulių vyskupijos vyskupu ordinaru vyskupas Darius Trijonis taps tą akimirką, kai popiežius priims dabartinio Šiaulių vyskupo atsistatydinimą.

The post Vyskupas Darius Trijonis paskirtas Šiaulių vyskupu koadjutoriumi appeared first on LAIKMETIS.

]]>