Honkongas, buvusi Jungtinės Karalystės kolonija iki 1997 metų perdavimo Kinijai, antradienį po pagreitinto teisėkūros proceso priėmė saugumo įstatymą, paprastai vadinamą 23 straipsniu, pagal kurį numatytos bausmės už penkis nusikaltimus.

„Kinijos vyriausybė yra tvirtai pasiryžusi saugoti nacionalinį suverenitetą, saugumą ir vystymosi interesus, įgyvendinti vienos šalies ir dviejų sistemų politiką ir priešintis bet kokiam išorės kišimuisi į Honkongo reikalus. Visi išpuoliai ir šmeižtas niekada nebus sėkmingi ir yra pasmerkti žlugti“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas).

JK užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) teigė, kad tai buvo skubotas įstatymo, kuris „dar labiau pažeis teises ir laisves, kuriomis naudojamasi mieste“, priėmimo procesas.

Atsakydama į tai, faktinė Kinijos užsienio reikalų ministerija Honkonge papriekaištavo JK, kad ji „veidmainiauja ir taiko dvigubus standartus“, netiesiogiai užsimindama apie Londono nacionalinio saugumo įstatymus.

„Jungtinė Karalystė skelbia kurstančius ir neatsakingus komentarus apie Honkongo padėtį [...], visa tai lemia giliai įsišaknijusi kolonizatoriaus ir pamokslautojo mąstysena, – trečiadienį pareiškime teigė kinų užsienio reikalų komisaras. – Raginame JK tinkamai nustatyti savo poziciją, pripažinti tikrovę ir atsisakyti fantazijų apie tolesnę kolonijinę įtaką Honkonge.“

Raginame JK tinkamai nustatyti savo poziciją, pripažinti tikrovę ir atsisakyti fantazijų apie tolesnę kolonijinę įtaką Honkonge

Atsakydamas į ES kritiką, komisaro biuras išreiškė „stiprų nepasitenkinimą ir nepritarimą“ jos pastaboms.

„Raginame ES atsižvelgti į stiprų Honkongo poreikį laikytis šių teisės aktų ir atsisakyti veidmainiškų dvigubų standartų ir išankstinio nusistatymo“, – sakoma pareiškime.

Pagal britų susitarimą dėl šalies perdavimo Kinijai Honkongui 50 metų buvo garantuotos tam tikros laisvės, įskaitant teismų ir įstatymų leidžiamosios valdžios autonomiją, kuri remiasi principu „viena šalis, dvi sistemos“.

Susitarimas įtvirtino miesto, kaip pasaulinio lygio verslo centro, statusą, kurį sustiprino patikima teismų sistema ir politinės laisvės, nebūdingos žemyninei daliai.

2020-aisiais Pekinas Honkongui nustatė nacionalinio saugumo įstatymą, kuriuo siekiama nubausti už keturis nusikaltimus – separatizmą, sukilimą, terorizmą ir sąmokslą su užsienio pajėgomis.

Nuo to laiko, kai buvo priimtas šis įstatymas, pagal jį buvo suimta beveik 300 žmonių, dešimtys politikų, aktyvistų ir kitų visuomenės veikėjų buvo įkalinti arba priversti išvykti į užsienį, o pilietinė visuomenė iš esmės buvo nutildyta.

Susirūpinimas

Honkongo lyderis Johnas Lee (Džonas Li) yra teigęs, kad naujai priimtas įstatymas, pagal kurį baudžiama už valstybės išdavystę, sukilimą, valstybės paslapčių vagystę ir šnipinėjimą, sabotažą ir išorinį kišimąsi, padės užpildyti Pekino teisės aktų paliktas spragas.

Vyriausybė yra sakiusi, kad jo sukūrimas buvo „konstitucinė pareiga“, kaip nurodyta Honkongo mažosios konstitucijos, kuria miestas valdomas nuo pat jo perdavimo, 23 straipsnyje.

Tačiau D. Cameronas teigė, kad paspartintas teisės aktų priėmimas kenkia Kinijos ir JK bendrajai deklaracijai – 1984 metais pasirašytam tarptautiniu mastu įpareigojančiam susitarimui, kuriuo Kinija sutiko valdyti Honkongą pagal principą „viena šalis, dvi sistemos“.

„Raginu Honkongo valdžią [...] išlaikyti aukštą autonomijos ir teisinės valstybės laipsnį ir veikti pagal savo tarptautinius įsipareigojimus ir teisines prievoles“, – sakė jis.

Jo pareiškimas taip pat sulaukė Kinijos ambasados JK priekaištų, kuri jį pavadino „rimtu faktų iškraipymu“.

Ambasada teigė, kad įstatymas, pagal kurį už nusikaltimus, susijusius su valstybės išdavyste ir sukilimu, numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, „visiškai užtikrina Honkongo gyventojų teises ir laisves“.

„Raginame JK nutraukti savo nepagrįstus kaltinimus [...], susilaikyti nuo kišimosi į Kinijos vidaus reikalus bet kokia dingstimi“, – sakoma pranešime.

Jungtinės Valstijos, Jungtinės Tautos, ES ir Japonija taip pat viešai kritikavo šį įstatymą.

Antradienį Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis pareiškė, kad JAV yra susirūpinusios dėl „plačių ir, mūsų nuomone, neaiškiai apibrėžtų apibrėžtų nuostatų“ šiame įstatyme.

JT teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) antradienį pasmerkė naujo nacionalinio saugumo įstatymo priėmimą Honkonge ir pavadino jį skubotai priimtu ir „regresyviu žingsniu žmogaus teisių apsaugos srityje“.

ES sukritikavo ne tik numatomą įstatymo poveikį miesto laisvėms apskritai, bet ir sakė, kad jis gali turėti didelį poveikį Europos Sąjungos biuro, Europos konsulatų ir ES piliečių darbui Honkonge.

„Tai taip pat kelia abejonių dėl ilgalaikio Honkongo, kaip tarptautinio verslo centro, patrauklumo“, – teigiama antradienį paskelbtame ES pareiškime.

Trečiadienį Japonija prisidėjo prie šios nuomonės ir pareiškė, kad jai „labai svarbu palaikyti laisvą ir atvirą sistemą bei užtikrinti demokratinį ir stabilų Honkongo vystymąsi“.

Japonija „pakartoja esanti labai susirūpinusi dėl (Honkongo nacionalinio saugumo įstatymo) priėmimo, kuris dar labiau pakirs pasitikėjimą sistema „Viena šalis – dvi sistemos“, pareiškė ji.

The post Kinija išplūdo naujojo Honkongo saugumo įstatymo kritikus appeared first on LAIKMETIS.

I. Aliyevo žodžiai cituojami trečiadienį prezidentūros paskelbtame pranešime.

„Antiteroristinės priemonės bus sustabdytos, jei [Kalnų Karabacho pajėgos] sudės savo ginklus“, – A. Blinkenui sakė I. Aliyevas.

Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos ėmėsi vietinių antiteroristinių priemonių ir antradienį perėmė daugiau kaip 60 karinių pozicijų kontrolę kalnuotame separatistiniame regione, kurį, pasak separatistų, talžo artilerija, lėktuvai ir dronai.

I. Aliyevas A. Blinkenui sakė, kad „Azerbaidžano prezidento administracija kelis kartus kvietė mūsų šalies Karabacho regione gyvenančių armėnų atstovus į dialogą aptarti reintegracijos klausimus, tačiau jie atsisakė“.

Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos ėmėsi vietinių antiteroristinių priemonių ir antradienį perėmė daugiau kaip 60 karinių pozicijų kontrolę

„Tačiau jie vėl buvo pakviesti į dialogą, kai buvo tęsiamos vietinės antiteroristinės priemonės“, – sakė jis, remdamasis telefoninio skambučio išklotine.

Separatistų teigimu, per kovas iki šiol žuvo mažiausiai 27 žmonės, įskaitant du civilius. Rusija sakė, kad jos 2 tūkst. narių taikos palaikymo misija Kalnų Karabache evakuoja civilius gyventojus ir teikia medicininę pagalbą.

I. Aliyevas teigė, kad per operaciją nenukentėjo civiliai gyventojai ir infrastruktūra, ir kad buvo sunaikinti tik „teisėti kariniai taikiniai“.

Antradienį paskelbtame pareiškime A. Blinkenas teigė, kad Jungtinės Valstijos yra labai susirūpinusios dėl Azerbaidžano karinės operacijos ir paragino jį nedelsiant nutraukti šiuos veiksmus.

The post Azerbaidžanas: operacija Kalnų Karabache baigsis, jei separatistai sudės ginklus appeared first on LAIKMETIS.