K. Bartoševičius yra kaltinamas dėl 10 nusikalstamų veikų padarymo: dvi veikos – dėl seksualinio prievartavimo, padaryto mažamečio bei nepilnamečio asmens atžvilgiu, keturios – dėl jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo bei dar keturios – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Pats K. Bartoševičius savo kaltės nepripažįsta. Trečiadienį kaltinamojo ir jo advokato Olego Šibkovo paklausus, ar K. Bartoševičius pripažįsta kaltę, advokatas sakė negalintis atsakyti į klausimą.

„Viskas bus pasakyta teismui“, – trečiadienį prieš teismo posėdį sakė O. Šibkovas. Jis pažadėjo į žurnalistų klausimus atsakyti po posėdžio.

Pernai gruodžio pabaigoje posėdis neįvyko dėl teisėjo ligos, o lapkričio pabaigoje vykusio posėdžio metu teismas priėmė dar du nukentėjusiųjų atstovų civilinius ieškinius. Iš viso jų yra trys.

K. Bartoševičiui galioja anksčiau skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis, ir dokumentų paėmimas. Jam taikomas ir laikinas apribojimas naudotis banke turimais pinigais.

Baudžiamasis kodeksas už seksualinį prievartavimą numato laisvės atėmimą nuo 3 iki 15 metų

Prokuratūra jo bylą teismui perdavė pernai liepos pabaigoje. Jos nagrinėjimas vyksta uždarų posėdžių metu, siekiant apsaugoti nukentėjusius nepilnamečius, neatskleisti jų tapatybių.

Baudžiamasis kodeksas už seksualinį prievartavimą numato laisvės atėmimą nuo 3 iki 15 metų, už jaunesnių kaip 16 metų asmenų tvirkinamuosius veiksmus – laisvės atėmimą iki penkerių metų, dėl sveikatos sutrikdymo numatytos švelnesnės bausmės.

K. Bartoševičius nusikaltimus, įtariama, įvykdė būdamas Seimo nariu. Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad įtariama, jog K. Bartoševičius tvirkino berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prokuratūra atliko nuo pernai lapkričio. Įtarimai K. Bartoševičiui pateiktį pernai vasarį, Seimo nario mandato jis atsisakė kiek anksčiau, 2023-ųjų sausio pabaigoje.

The post Seksualiniais nusikaltimais kaltinamas K. Bartoševičius atvyko į teismą duoti parodymų appeared first on LAIKMETIS.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per pirmąjį pusmetį tokių užklausų gauta beveik 3,2 tūkst., o vien per trečiąjį šių metų ketvirtį – 3,5 tūkstančio. Atitinkamai per šiuos laikotarpius išduota 15 ir 17 pažymų su apribojimais.

Šiuo metu teisės aktai numato, kad žmonėms, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl seksualinio prievartavimo, draudžiama dirbti, savanoriauti vietose, kuriose jie gali turėti kontaktų su vaikais.

Žmogaus teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad apribojimai turėtų būti taikomi ir tiems asmenims, kurie yra įtariami seksualiniais nusikaltimais

Be kita ko, darbdaviai priimdami tokiam darbui žmones turi paprašyti jų pateikti pažymą, kad šie nėra teisti už minėtus nusikaltimus, arba tokią pažymą gauti patys.

„Tai leido apsaugoti vaikus nuo asmenų, kurie neturėtų dirbti su vaikais“, – sakė A. Bilotaitė.

Žmogaus teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad apribojimai turėtų būti taikomi ir tiems asmenims, kurie yra įtariami seksualiniais nusikaltimais, tačiau galutinis sprendimas byloje nėra priimtas.

The post VRM: darbdaviai aktyviau tikrina, ar darbuotojai nėra teisti už seksualinius nusikaltimus appeared first on LAIKMETIS.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, darbdaviai būtų įpareigoti patikrinti šiuos kodus, o to nepadarius grėstų baudos.

„Viliamės, kad per mėnesį laiko pavyktų tai padaryti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministrė. 

„Mes tikrai siekiame, kad su šia problema būtų kovojama efektyviau, nepaisant to, kad šiuo metu egzistuoja įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras ir asmenys privalo pateikti pažymą, kad nėra teisti dėl sunkių ar seksualinių nusikaltimų. Tačiau ne visada darbdaviai patikrina, ar žmogus turi tokią pažymą, ne visada pats žmogus pasirūpina tuo, o mes siekiame, kad ir būtų didesnis žinojimas ir atsakomybė, kad tai yra privalu patikrinti kiekvieną žmogų, kuris nesvarbu kokioje srityje, dirba su vaikais“, – kalbėjo M. Navickienė. 

Anot jos, QR kodo atsiradimas suteiks galimybę informaciją paprastu būdu pateikti darbdaviui, kuris įpareigotas jį tikrinti prieš priimdamas į darbą, taip pat ir vėliau mažiausiai kartą metuose.

„Svarbiausia, turintys individualios veiklos pažymą žmonės, dirbantys tiesiogiai su šeima, vaikais ar korepetitoriais, ar kita forma, galėtų tokį QR kodą parodyti, tėvai turėtų galimybę patikrinti. Būtų supaprastintas mechanizmas ir stebėsena, kaip yra laikomasi tikrinimo privalomumo“, – sakė M. Navickienė.

Ji teigė siūlanti griežtinsi atsakomybę ir didinti baudas darbdaviams, kurie nesilaikys prievolės patikrinti darbuotojus. 

Už asmens prevencijos kodo nepatikrinimą prieš priimant į darbą siūloma bausti iki 500 eurų bauda, už pakartotinį pažeidimą – iki 1 tūkst. eurų. Jeigu būtų aptikta, kad su vaikais vis dėlto dirba teistas asmuo, grėstų bauda nuo 3 iki 5 tūkst. eurų, antrą kartą nustačius pažeidimą – nuo 5 iki 6 tūkst. eurų.

The post Dirbantiems su vaikais ateityje - specialus brūkšninis kodas appeared first on LAIKMETIS.

Parlamentarų projektą įvertinusi Teisingumo ministerija (TM) iš principo pritaria iniciatyvai, tačiau siūlo koreguoti projektą suderinant jį su Baudžiamojo kodekso nuostatomis, ir numatyti šiek tiek švelnesnį reguliavimą. Išvadą šią savaitę svarstys Ministrų kabinetas.

Seimas po pateikimo yra pritaręs Baudžiamojo kodekso pataisai, kuri nustatytų keliomis dešimtimis metų ilgesnį senaties terminą seksualinio pobūdžio nusikaltimams prieš nepilnamečius.

Pagal projektą, senaties terminas tokio pobūdžio nusikaltimams būtų pradėtas skaičiuoti, kai nukentėjusiam asmeniui sueina 35 metai.

Teisingumo ministerija siūlo Vyriausybei pritarti variantui, kad nuo seksualinių nusikaltimų nukentėjus nepilnamečiui senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu šiam asmeniui sueina 35 merai.

TM pažymi, kad Baudžiamasis kodeksas senaties termino skaičiavimo pradžios momentą sieja išimtinai su nusikalstamos veikos padarymu, todėl siūlymas jį susieti su nukentėjusiojo amžiumi išbalansuotų sistemą.

Pagal ministerijos parengtą variantą, senatis būtų skaičiuojama nuo galimo nusikaltimo padarymo, bet papildomai įveda nuostata, kad negali baigtis anksčiau nei būdamas nepilnametis nukentėjęs asmuo sulauks minėto amžiaus.

senatis būtų skaičiuojama nuo galimo nusikaltimo padarymo, bet papildomai įveda nuostata, kad negali baigtis anksčiau nei būdamas nepilnametis nukentėjęs asmuo sulauks minėto amžiaus

Šiuo metu Baudžiamajame kodekse įrašyta, kad dėl seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjus nepilnamečiui senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu jam sueina 25-eri.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, senaties terminas siekia nuo trejų iki 30 metų, skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Pataisų iniciatoriai iš Laisvės, Liberalų sąjūdžio, konservatorių ir socialdemokratų sako, kad senaties terminas byloms dėl seksualinio smurto nepilnametystės metais yra per trumpas, nes apie patiriamą seksualinę prievartą vaikai dažniausiai nutyli, bijodami smurtautojo bei aplinkinių reakcijų, nepasitikėdami pagalbos galimybėmis.

Aiškinamajame rašte pateikiami duomenys, kad sunkiausiems lytinio pobūdžio nusikaltimams prieš nepilnamečius senaties terminas išvis nėra taikomas Airijoje, Estijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Vengrijoje. Latvijoje sprendimą dėl senaties nepilnamečio išžaginimo ir kai kuriais kitais seksualinio smurto prieš nepilnametį atvejais priima teismas.

Dalyje Europos Sąjungos valstybių kai kurių lytinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš nepilnamečius senaties eiga neskaičiuojama, kol tų veikų aukos nesulaukia tam tikro amžiaus. Ispanijoje šis amžius yra 35 metai, Vokietijoje – 30 metų, Vengrijoje – 21 metai, daugelyje kitų šalių – 18 metų.

The post Ministerija – už senaties termino ilginimą dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus appeared first on LAIKMETIS.