Už tai balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 25 politikai, 16 susilaikė.

Pagrindą apkaltai mato tik valdančiosios koalicijos nariai ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė, visi kiti opozicijos atstovai balsavo prieš arba susilaikė.

Apkaltos komisija, remdamasi faktinių aplinkybių visuma, konstatavo, kad P. Gražulis 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už socialdemokratą Liną Jonauską.

„Seimo nario P. Gražulio veiksmai – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai ir tokiais veiksmais Seimo narys P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – teigiama dokumente.

Komisija savo išvadą grindžia teismo ekspertų išvada, jog nefiksuota, kad L. Jonauskas pats balsavo, tuo metu P. Gražulis „kaire ranka atliko nenustatytą veiksmą ties savo darbo vietos elektroninio balsavimo bloko panele ir ištiesęs dešinę ranką atliko nenustatytus veiksmus ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos elektroninio balsavimo bloko panele“.

L. Jonauskas teigė neprisimenantis, ar tuo konkrečiu atveju balsavo.

„Manau, kad tai spjūvis demokratijai į veidą, absoliutus rinkėjų ir kolegų negerbimas“, – apie P. Gražulio elgesį sakė specialiosios komisijos pirmininkas konservatorius Linas Slušnys.

Anot jo, kiekvienas balsas Seime yra svarbus ir vertingas, o balsavimas už kolegas iškreipia balsavimo rezultatus, be to, sudaro prielaidą pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą laisvą Seimo nario mandato principą.

Manau, kad tai spjūvis demokratijai į veidą, absoliutus rinkėjų

„Matyt, parlamentinėje respublikoje didesnio spjūvio demokratijai į veidą negali būti kaip nurodinėjantis Seimui premjeras, kad jis pats pasileistų, kuomet balaganas kilo Vyriausybėje“, – antradienį per Seimo posėdį teigė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė.

Jos teigimu, kadangi valdantieji konservatoriai dėl neskaidraus kanceliarinių lėšų naudojimo savivaldoje inicijuoja pirmalaikius Seimo rinkimus, P. Gražulio apkalta netenka prasmės, nes šios procedūros tiesiog nebus spėta užbaigti.

Pats P. Gražulis apkaltos jam iniciatyvą yra pavadinęs politiniu valdančiosios daugumos susidorojimu. Pasak jo, tai daroma, siekiant užgožti „korupcines politines įvairiausias bylas“.

„Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi. Ir jūs įkritote į tokią duobę, kad nežinote, kaip iš jos išlipti. Per savo melą, veidmainystę. Pasileiskite ir eikite jūs geriau rinkti tų čekučių“, – antradienį kalbėjo parlamentaras, turėdamas galvoje, kad keli valdančiosios daugumos ministrai dabar turi įrodinėti, jog dirbdami savivaldoje pagrįstai panaudojo tarybų nariams skiriamas lėšas.

Pritarus komisijos išvadai Seimui bus pateiktas nutarimo projektas kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), ar parlamentaras P. Gražulis, balsuodamas už L. Jonauską, pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys sulaužė priesaiką ar pažeidė Konstituciją, Seimas balsuotų, ar panaikinti P. Gražulio mandatą. Kad toks sprendimas būtų priimtas, už turi balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.

Balandžio 18 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią bylą nagrinėti perdavė išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

The post Parlamentas pritarė P. Gražulio apkaltai appeared first on LAIKMETIS.

„Darysime viską, kad Kauno rajone gyvenantys žmonės jaustųsi patys kuriantys savo ateitį laisvoje, vakarietiškoje bendruomenėje. Vienos rankos valdymas, partinė diktatūra, viena tiesa bei kitos politinių bebrų praktikos turi likti praeityje. Rinkimuose dalyvaujame tam, kad žmonės Kauno rajone taptų savo miestų ir miestelių šeimininkais“, – pranešime cituojamas jis.

V. Pranckietis į Seimą išrinktas Raudondvario rinkimų apygardoje.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.

Vienos rankos valdymas, partinė diktatūra, viena tiesa bei kitos politinių bebrų praktikos turi likti praeityje

Buvęs Seimo pirmininkas V.  Pranckietis 2020 metų parlamento rinkimuose dalyvavo su Liberalų sąjūdžiu. 2016 metais į Seimą politikas pateko kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, tačiau 2019 metais paliko „valstiečius“, kai šios partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareikalavo jo atsistatydinimo iš Seimo pirmininko pareigų.

Antroji liberalų rinkiminiame sąraše – parlamentaro patarėjos pareigas einanti, partijos Kauno rajono skyriaus pirmininkė Asta Ulinskaitė.

Sąrašo penketuką taip pat papildė Liberalų sąjūdžio Jaunimo komiteto pirmininkė Vytautė Venckūnaitė, politikos mokslų bakalaurė dirbanti žmogiškųjų išteklių srityje Ugnė Ignatavičienė bei Kauno rajono savivaldybės tarybos narė Jūratė Truncienė.

Liberalų sąjūdžio sąrašas per 2019 metais vykusius savivaldos rinkimus Kauno rajone surinko 4,19 proc. rinkėjų balsų ir iškovojo vieną mandatą taryboje, partijos kandidatas į merus Gintautas Krilavičius surinko 4,31 proc. balsų ir liko ketvirtas.

The post Seimo narys V. Pranckietis sieks Kauno rajono savivaldybės mero, tarybos nario pareigų appeared first on LAIKMETIS.

Išaugusiomis elektros kainomis besipiktinančius Lietuvos žmones, verslininkus kviečiu solidarizuotis – visą savaitę stengtis nenaudoti elektros ar maksimaliai sumažinti jos vartojimą, kad elektros energijos tiekėjai „neluptų“ pinigų iš mokesčių mokėtojų. Boikotas turi prasidėti nuo Prezidentūros ir baigtis visomis savivaldybėmis ir kiekvieno gyventojo namais.

Toks boikotas buvo tarpukariu, kai kauniečiai dėl padidintos elektros kainos nusprendė visą savaitę gyventi prie žibalinių lempų, žvakių. Ir tai jiems pavyko. Tarpukariu gyvenę lietuviai ypač brangią elektrą bandė atpiginti sumažindami ar visai nutraukdami jos vartojimą.

Po Pirmojo pasaulinio karo paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika šiurpino savo gyventojus ypač brangia elektra. 1939 metais vidutinis darbininko atlyginimas buvo apie 98,75 Lt. Galima paskaičiuoti, kad už vidutinį atlygį buvo galima nusipirkti maždaug 87 kWh elektros, tuo tarpu latvis už vidutinį mėnesio uždarbį galėjo įsigyti 223 kWh, estas – 274 kWh.

„Persiutusi liaudis ėmė boikotuoti ir paskelbė nenaudosianti elektros. Elektros vartojimas buvo labai menkas, ji buvo naudojama dažniausiai tik apšvietimui. Taigi boikoto metu buvo galima ir žvake, ir žibaline lempa pasišviesti, tais laikais žmonės nepernelyg išpaikę buvo“, – pasakojo G. Vaskela. Istorikas primena, kad 1933 balandžio 23 d. pradėtas elektros naudojimo boikotas tęsėsi savaitę.

Šiam gyventojų judėjimui vadovavo advokatas Rapolas Skipitis. Boikotas atšauktas tik sumažinus elektros kainą iki 82 ct/kWh. Istoriko duomenimis, boikoto dienomis elektros nenaudojo ne tik paprasti gyventojai, bet ir Kauno miesto savivaldybė, Prezidentūra.

„Anos Vyriausybės boikotų, streikų, judėjimų tiesiog perkūniškai bijojo, taigi savo sprendimu sumažino elektros kainą iki 82 ct/kWh“, – sakė G. Vaskela. „Jaunimas daužė langus, jeigu vakare kas nors šviesą užsidegdavo.“

Lietuvos nepajudinami „kompetentingi“ ministrai tiesiog prisidirbę kvailina valstybę ir jos gyventojus, maitina „Ignitis“ dalininkus, kuriame figūruoja ir „Swedbank“, „SEB bankas“.

Dabar karas vyksta Ukrainoje, karo pasekmes jaučia Europa, bet vieni tvarkosi geriau, siekdami, kad kainos skaudžiai nesmogtų gyventojams, kiti – prasčiau arba visai nesitvarko. Vienas gerųjų pavyzdžių – Estija, kuri įveda lubas, neleidžia didinti energijos kainų. Tiesa, elektros tiekimo įmonė yra valstybinė, bet kainų reguliacija yra įvedama. O Lietuvos nepajudinami „kompetentingi“ ministrai tiesiog prisidirbę kvailina valstybę ir jos gyventojus, maitina „Ignitis“ dalininkus, kuriame figūruoja ir „Swedbank“, „SEB bankas“. Jų tikslas yra pelnas, o ne gyventojų gerovė. Kuo sunkiau bus gyventojams ir kuo daugiau jie mokės, tuo „Ignitis“ vadovai taps turtingesni. ,,Ignitis grupės“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 1,733 mlrd. Eur, gauta 2–3 kartus daugiau nei pernai, kai pajamos siekė 738,1 mln. Eur. Klausimas: kodėl pelno sąskaita nemažinami tarifai?

O dabar apie dar įdomesnį reikalą – baudas. Tie, kurie nepasirinko energijos tiekėjo, moka baudas atskaitant už elektros suvartojimą papildomai apie 24 euro centus. Kam jie atitenka? Taip, atspėjote „ESO“. Toliau – dar įdomiau. „ESO“ yra „Ignitis grupės“ dalis. Tokiu būdu Vyriausybės sprendimo naudos gavėjas yra privatūs įmonės „Ignitis“ investuotojai.

T. y. piliečiai, nepasirinkę nepriklausomo elektros tiekėjo, moka baudą tiems patiems tiekėjams – privatiems investuotojams. Tokio absurdo dar neteko matyti. Tai yra visiškas kriminalas. Būtų suprantama, jei baudas rinktų Valstybinė mokesčių inspekcija. Bet šiuo atveju baudas renka privatūs investuotojai.

Toliau, kas susiję su Lietuvos įmonėmis, dar įdomiau. Po susitikimų su darbdaviais, kurie įdarbinę šimtus žmonių. Vienas politikas yra gerai pasakęs: „Kas galėtų paneigti, kad energijos kainų dirbtinis palaikymas aukštame lygyje sukurtas ne specialiai?“

„SEB bankas“ ir „Swedbank“ yra du pagrindiniai bankai Lietuvoje. Tuo pačiu „SEB bankas“ ir „Swedbank“ yra didieji privatūs „Ignitis grupės“ investuotojai. Šie švediški bankai skyrė atstovus į „Ignitis grupės“ valdybą. Tai galimai yra labai patogi schema netiesiogiai valdyti Lietuvos įmones, kurios stipriai priklausomos nuo energetikos kainų, o tuo pačiu – ir lengvas būdas perimti tokias įmones, sukeliant energetikos kainas, stabdant kreditų davimą.

Būtent tokią nuomonę, kuria šiame straipsnyje ir dalinuosi, esu susidaręs susipažinęs su skirtingų šaltinių informacija. Lietuva – laisva demokratinė valstybė, todėl tikiuosi, kad dar nepasiekėme tokio lygio, kai didieji veikėjai už viešą kritiškos nuomonės išsakymą, ginant gyventojų ir darbdavių interesus, tave gali spausti ar areštuoti.

Tiesa, kodėl energijos kainų šuolis yra kompensuojamas tik gyventojams, privačias bendroves, kurios jau pradeda stabdyti veiklą, paliekant nuošalyje? Paprasta logika: jei įmonės bankrutuos viena po kitos, iš ko netekę darbo gyventojai mokės už išaugusias komunalines paslaugas?

Pabaigai, nemanau, kad valstybei reikia skolintis milijardą eurų – tegu susikviečia visus tiekėjus, jų viršpelnius – maždaug gautųsi apie du milijardus eurų. Būtent tokia galimybė leistų stabilizuoti padėtį Lietuvoje.

The post Robertas Šarknickas. Galimai didžiausia šio amžiaus energijos afera Lietuvoje appeared first on LAIKMETIS.