Tokiu veiksmu politikas siekia išvengti Seimo balsavimo dėl mandato panaikinimo. Jei parlamento nariai tam pritartų, R. Žemaitaitis nebegalėtų būti renkamas prezidentu ar parlamentaru 10 metų.

„Faktas, taigi matote, kad akivaizdžiai teismo sprendimas dalinis, t. y. 50 procentų: teismas visiškai nepasisako dėl teisinio pagrindo, nes kaip gali neteisėta komisija priimti sprendimą ir tuo pagrindu daryti apkaltą, – žurnalistams ketvirtadienį sakė politikas. – Kadangi teismas nusišalino nuo antro klausimo, t. y. dėl neteisėto komisijos sudarymo, tai faktas, kad reikia pareiškimą dėti ir nėra ko čia žaisti.“

Šiuo metu R. Žemaitaitis dalyvauja prezidento rinkimuose, jo partija „Nemuno aušra“ dalyvaus ir vėliau šįmet vyksiančiuose parlamento rinkimuose.

Jis sako prašymą atsisakyti Seimo nario mandato ketinantis teikti artimiausiu metu: „Ryt ar kitą savaitę.“

Politikas taip pat tvirtino, jog KT nepasisakius apie Seimo apkaltos komisijos sudarymo teisėtumą, „atsiranda pagrindas kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą“.

„Tikėjausi, kad teismas pasisakys dėl komisijos sudėties sudarymo“, – po sprendimo sakė politikas. – Teismo sprendimas yra vykdytinas bet kokiu atveju.“

Bylą dėl R. Žemaitaičio antisemitinių pasisakymų nagrinėjęs KT padarė išvadą, kad politikas savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

Po posėdžio KT pirmininkas Gintaras Goda žurnalistams sakė, kad nors Konstitucija numato teisę žmogui turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau draudžia žeminti kitų žmonių orumą, pažeisti jų lygias teises, kurstyti nesantaiką, demonstruoti nepagarbą ar neapykantą.

R. Žemaitaitis teigė, kad ši byla sukuria precedentą už žodžius bausti ir kitus politikus.

„Kas yra įdomiausia, kad Lietuvoje mes žengiame į kitą politinės kultūros lygį. (...) Bet tokia yra Konstitucinio Teismo valia“, – kalbėjo jis.

Vis tik politikas teigė nesigailintis savo komentarų apie Izraelį. Jis taip pat sakė kalbėjęs faktais, tačiau emocionaliai.

„Banga atsirita ir labai didelė atsirita, nes tai, ką daro Izraelis Palestinoje ir su Palestinos žmonėmis ir jų žudymais, neapykanta pačiai tautai tik didėja, auga. Tą rodo dabartiniai Amerikos, Ispanijos Airijos piketai ir neramumai“, – sakė R. Žemaitaitis.

Apkaltos parlamentarui Seimas nusprendė imtis pernai lapkritį, kai dalies visuomenės ir politikų kritikos sulaukė jo antisemitiniai, tautinę nesantaiką kurstantys įrašai socialiniame tinkle „Facebook“.

Seimo patvirtintoje specialios komisijos išvadoje nurodoma, kad R. Žemaitaitis nepaisė iš Seimo nario priesaikos, jos konstitucinio statuso, atsakingo valdymo principo, Konstitucijos kylančių, reikalavimų, jog tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją.

R. Žemaitaitis Seimo apkaltos komisiją vadino neteisėta, o jam metamus kaltinimus – absurdiškais.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Parlamentas vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.

The post Po KT sprendimo Žemaitaitis žada atsisakyti Seimo nario mandato appeared first on LAIKMETIS.

Už balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 44, 13 parlamentarų susilaikė.

Balsuodami dėl komisijos išvadų iš valdančiosios koalicijos susilaikė liberalas Andrius Bagdonas ir konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Dabar liko paskutinis balsavimas, kurio metu Seimas galutinai nuspręs, ar patvirtinti komisijos išvadas.

„Ši specialioji tyrimo komisija tikrai įeis į istoriją, bet blogąja to žodžio prasme. Galbūt labiau kaip pamokanti istorija visiems mums“, – svarstymo metu iš Seimo tribūnos kalbėjo „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Parlamentaro teigimu, susipažinęs su komisijos išvadomis, jis liko „išsigandęs“, kadangi, „valstiečio“ tvirtinimu, komisija nesilaikė įstatymų ir pateikė duomenis, kurių negalima teikti, pavyzdžiui, buvo išslapstinti pareigūnai, kurie yra po priedanga.

„Į viešą erdvę pateko informacija su slaptumo žyma. (...) Imkimės ryžtingų veiksmų, sustabdykime šitą klausimą“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

„Tai, kas dabar vyksta, yra veikimas prieš valstybę“, – pridūrė jis.

Laikinosios komisijos pirmininkas, demokratas Vytautas Bakas teigė, kad komisijos išvados atitinka įstatymuose numatytus reikalavimus atskleisti slaptą informaciją, o visi parlamentarai, turintys leidimą susipažinti su įslaptinta informacija, gali susipažinti su jomis susipažinti.

„Kviečiu palaikyti šią išvadą. (...) Jei pažeidžiamas prezidentas, yra pažeidžiama valstybė, todėl čia labai svarbi Seimo lyderystė“, – kalbėjo V. Bakas.

Anot jo, šiuo metu Seimas negauna visos reikalingos informacijos iš specialiųjų tarnybų, nors yra jas kontroliuojanti institucija. Komisijos pirmininko teigimu, priėmus išvadas situacija pasikeistų.

„Patvirtinę šią išvadą, mes galime pakeisti įstatymus taip, kad specialiosios tarnybos būtų atskaitingos Seimui“, – sakė V. Bakas.

Bandė išbraukti dėl gautų skundų

Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad prieštaraujantys komisijos išvadai kompromituoja Seimą ir jo teisę „tirti, analizuoti, susipažinti, sudarinėti komisijas“.

„Nebijokite, šitos išvados nėra avantiūristinės, jos tikrai nepakeis Lietuvos, nebent sustiprins ją ir Seimo autoritetą Lietuvos politiniame kraštovaizdyje“, – kalbėjo liberalas.

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė pasisakė prieš komisijos išvadas.

„Suprantu, kad dėl išvadų pagrįstumo komisijai labai lengva manipuliuoti, kai išvadas perskaitė ar bandė skaityti 16, 17 ar 18 Seimo narių, tai likusieji balsuos pagal tikėjimą“, – dėstė parlamentarė.

Opozicijos nariai posėdžio pradžioje bandė išbraukti šį klausimą iš rytinio posėdžio darbotvarkės. Seimo Etikos ir procedūrų komisija jau svarsto Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovų skundą dėl laikinosios tyrimo komisijos.

Trečiadienio vakarą gautas dar vienas skundas, kad po pateikimo komisijos išvadų svarstymui nebuvo paskirtas pagrindinis komitetas.

„Etikos ir procedūrų komisijoje esame pradėję tyrimą ir planuojame jį baigti antradienį, (...) planuojame patvirtinti tyrimo išvadas“, – sakė komisijos pirmininkė „valstietė“ Aušrinė Norkienė.

Jai antrino Mišrios Seimo narių grupės atstovė Rita Tamašūnienė.

„Abu skundus komisija apjungtų ir duotų išvadą, nereikia laužyti toliau Seimo statuto“, – sakė parlamentarė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad tyrimo komisija turi panašius įgaliojimus kaip komitetas, tad jos priimta išvada negali būti keičiama svarstymo stadijoje.

„Joks pagrindinis ar papildomas komitetas tokiais atvejais nėra skiriamas“, – sakė parlamento vadovė.

Seimo nariai balsavo už tai, kad klausimas liktų darbotvarkėje.

Komisija konstatavo, kad prezidentas pažeidžiamas

Opozicijos atstovo demokrato Vytauto Bako vadovaujama komisija, kurioje be jo dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai, aiškinosi buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018–2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato, G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

The post Seimas pritarė VSD pranešėjo komisijos išvadoms appeared first on LAIKMETIS.

Už tai balsavo 112 Seimo narių, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Iki tol įstatyme buvo nustatyta, kad apdovanojimas negali būti skiriamas mirusiam asmeniui.

Pagal priimtą pakeitimą, jeigu asmuo apdovanojamas po mirties, apdovanojimas ir liudijimas galės būti įteikti jo šeimos nariams ir artimiesiems giminaičiams.

Anksčiau pateikdama projektą Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažino, kad parengti šias pataisas paskatino žinia apie sovietmečio disidentės vienuolės Nijolės Sadūnaitės mirtį, mat speciali komisija kovo 10 dieną nusprendė, kad šiemet A. Stulginskio žvaigždė turėtų būti skiriama buvusiai parlamento pirmininkei Irenai Degutienei ir N. Sadūnaitei.

Seimas kovo 26 dieną po pateikimo pritarė šiam siūlymui, kovo 31 dieną N. Sadūnaitė mirė.

Tarpukario prezidento ir steigiamojo Seimo pirmininko vardu pavadintas apdovanojimas –  Aleksandro Stulginskio žvaigždė – yra aukščiausias Lietuvos parlamento apdovanojimas.

Juo siekiama įvertinti Lietuvos ir užsienio fizinių ir juridinių asmenų laimėjimus bei indėlį, puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas.

The post Seimas patikslino įstatymą, kad galėtų skirti apdovanojimą Nijolei Sadūnaitei appeared first on LAIKMETIS.

Komitetas taip pat siūlo numatyti tam tikras išimtis studentams, nors šaukimo pertvarką inicijavusi Krašto apsaugos ministerija priešinasi tarnybos atidėjimui dėl studijų.

Su ŠKM išvada projektas kelsis į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), kuris apibendrins visų komitetų išvadas ir pateiks projektą svarstyti Seimui.

„Pagrindinis šaukimas turi būti po mokyklos baigimo, bet mes siūlome tris labai aiškiai apibrėžtas išimtis“, – komiteto posėdyje kalbėjo jo pirmininkas „laisvietis“ Artūras Žukauskas.

Pasak jo, išimtis galiotų mokyklą aukštesniuoju lygiu baigusiems, t.y. pagrindinius brandos egzaminus 86-100 balų išlaikiusiems moksleiviams, muzikantams ir šokėjams, kurie patenka į valstybės pripažintas scenos meno institucijas ir sportininkams, kurie priklauso valstybės finansuojamoms federacijoms ir yra nacionalinių rinktinių nariai.

„Bet visiems šitiems yra (šaukimo – BNS) atidėjimas, ne apskritai nuolaida, bet yra vieniems metams atidėjimas gabiems mokslui ir menams, kad jie spėtų įstoti į aukštąją mokyklą, o sportininkai – kol jie yra nacionalinių rinktinių nariai arba gauna valstybės stipendiją“, – pasakojo A. Žukauskas.

Rėmėsi Izraelio pavyzdžiu

Jis pažymėjo, kad norintieji, kad jų šaukimas būtų atidėtas, turės gerai išlaikyti matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros bei vieną pasirinktą brandos egzaminą.

„Kitaip sakant, jei aukštesniu lygiu – 9-10 – išlaiko šiuos tris egzaminus, būtų atidėjimas tokiems mokiniams“, – aiškino A. Žukauskas.

Komiteto pirmininko teigimu, ši tvarka yra Izraelio šaukimo tvarkos „visiška kopija“. 

„Izraelio pavyzdį ėmėme, kuris tikrai yra protingai viską pasidaręs, išskyrus profesionalių Toros aiškintojų mes neįtraukėme, kuriems daroma išimtis“, – sakė A. Žukauskas. 

Antrasis komiteto pasiūlymas yra atidėti tarnybą arba leisti pasirinkti alternatyvius tarnybos būdus  studijuojantiems, nepertraukiant jų studijų.

„Tie, kurie dar studijuoja, arba tarp studijų pakopų yra dar devyni mėnesiai, kad jie spėtų įstoti į aukštesnę studijų pakopą, jie yra nešaukiami į privalomą tarnybą, tačiau gali pasirinkti variantus, tarp jų – (...) jaunųjų karininkų kursus, savanorišką krašto apsaugos tarnybą“, – sakė A. Žukauskas.

Anot jo, papildžius įstatymus, dėl savanoriškos karo tarnybos studentas galėtų imti ir akademines atostogas.

Komiteto išvadoje numatyta, kad tiems, kuriems atidedama privalomoji karo tarnyba, šaukimo terminas pratęsiamas iki 28 metų.

KAM siūlymams dėl studentų nepritaria 

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus komiteto posėdyje teigė, kad ministerija nepritaria šiems pasiūlymams.

„Diskusijose ir klausymuose, kuriuos mes turėjome, buvo sutarimas, kad studijos nebus atidėjimo pagrindai“, – sakė viceministras.

Anot jo, buvo diskutuojama, kad jaunuoliai iškart po mokyklos atliktų tarnybą, o po jos gautų privalumus stojant į aukštąsias mokyklas.

„Dabar pateiktame projekte (...) mes matome variantą, kad studijos tampa išimtimi. Mes kalbėjome apie išimčių mažinimą, vietoje to, mes matome daugiau išimčių“, – kalbėjo Ž. Tomkus.

„Iš principo, negalime pritarti projektui, nes pačio projekto esmė buvo visiškai priešinga“, – pridūrė jis.

Anot viceministro, pertvarkos esmė buvo artėti prie visuotinio šaukimo modelio, o siūlymas yra, jeigu nėra įmanoma tarnybą suderinti su studijomis, jaunuoliai tarnybą turėtų atlikti iki studijų arba po jų.

„Mums netinka, (...) kada studijos tampa atidėjimo pagrindais“, – sakė Ž. Tomkus.

A. Žukauskas teigė, kad po svarstymo Seime būtų galima įstatyme aiškiau suredaguoti komiteto siūlymą, kad būtų aiškiau, kam taikomos išimtys.

„Galbūt čia tikrai yra spraga, dėl kurios mes turėtume dar padirbėti, kad aiškiai būtų suprasta, kad po mokyklos baigimo nešaukiami ne tie, kurie įstojo į universitetą, o tie, kurie dar neįstojo, su trimis šiomis išimtimis“, – sakė komiteto pirmininkas.

Siekia pašaukti daugiau jaunuolių

Seimas pernai po pateikimo pritarė KAM parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos pertvarkai.

Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.

Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

KAM siekia, kad studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą. 

Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių. Krašto apsaugos ministerija ketina po reformos šauktinių skaičių padidinti iki 5 tūkstančių.

The post Seimo komitetas pritarė šaukimui į kariuomenę iškart po mokyklos appeared first on LAIKMETIS.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas siūlo Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už nacistinių, komunistinių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą, papildyti tokių daiktų ir prekių įvežimu į Lietuvą.

Jie siūlo, kad prekių ir daiktų, kuriuose pavaizduoti nacistiniai, komunistiniai simboliai, gabenimas platinimo tikslais užtrauktų 300–700 eurų baudą asmenims ir 600–1200 eurų baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.

Parlamentarų teigimu, pastaruoju metu pasitaiko pavienių atvejų, kai to paties periodinio leidinio numerio dideliais kiekiais į Lietuvą įvežami įvairūs dezinformacinio, propagandinio turinio leidiniai arba gabenamos įvairios prekės su SSRS simboliais.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba buvo gavusi Muitinės departamento kreipimąsi įvertinti į Lietuvos teritoriją įvežamą knygų ir periodikos siuntą. Tarnyba nustatė, kad dauguma vertinimui pateiktos literatūros ir periodikos turinio turėjo propagandinį ir dezinformacinį pobūdį.

Anot Seimo narių, nors tokių prekių įvežimas į Lietuvą ar gabenimas tranzitu savaime nėra dezinformacijos skleidimas visuomenės informavimo priemonėse arba platinimas, tačiau tokia simbolika nukreipta prieš vertybes, pripažįstamas ir puoselėjamas Lietuvoje, skaldo visuomenę ir kursto nesantaiką.

„Kompleksinė analizė leidžia daryti prielaidą, kad importuojami leidiniai, skelbiantys draudžiamo turinio informaciją, yra ne tik skirti bibliotekoms ir mokslo įstaigoms užsienio šalyse akademiniams tikslams, bet ir gali būti platinami Lietuvos teritorijoje, tikėtina, kitais, nei akademiniais, tikslais“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Pasak projekto autorių, pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir nacionaliniam saugumui kylančius iššūkius, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir užkirsti kelią įvairioms provokacijos ar bandymams propaguoti „Ruskij mir“ („Rusiško pasaulio“) ideologiją.

„Įstatymų projektu iš esmės nėra siūlomos naujos nuostatos, tik siūloma galiojančią formuluotę papildyti nauja sąvoka „gabenimas“, kad ji apimtų ir muitinės prižiūrimų prekių per(si)kėlimą ir kad Lietuvos visuomenė būtų apsaugota nuo dezinformacijos ir manipuliacijų viešąja informacija“, – tvirtino projekto autoriai.

Dabar baudžiama už nacių ir sovietų simbolių, šių režimų vadų viešą demonstravimą ir platinimą.

The post Siūloma uždrausti įvežti į Lietuvą daiktus su sovietų ir nacių simboliais appeared first on LAIKMETIS.

Tą dieną įsigalios ir prezidento dekretas, kad eiliniai Seimo rinkimai bus rengiami spalio 13 dieną.

Politinė kampanija pradedama likus pusmečiui iki rinkimų dienos.

Rinkimų kodeksas numato, kad Seimo rinkimų kampanijos dalyviais registruotis gali partijos ir fiziniai asmenys, ketinantys į Seimą kandidatuoti savarankiškai.

Prieš užsiregistruodami savarankiški politinės kampanijos dalyviai turi turėti savo vardu atidarytą banko sąskaitą, kuri bus naudojama tik politinės kampanijos tikslais, sudaryti sutartį su kampanijos iždininku bei užpildyti prašymą (jei registruojama politinė partija arba asmuo, planuojantis keltis kandidatu) arba teikimą (jei registruojamas politinės partijos keliamas kandidatas), pranešė Vyriausioji rinkimų komisija.

Šiuo metu dar vyksta prezidento, Europos Parlamentų rinkimų ir pilietybės referendumo politinės kampanijos.

The post Lietuvoje prasideda Seimo rinkimų politinė kampanija appeared first on LAIKMETIS.

Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad apdovanojimas negali būti skiriamas mirusiam asmeniui.

„Turint galvoje, kad šis apdovanojimas yra teikiamas už ypatingus viso gyvenimo nuopelnus parlamentarizmui, manyčiau, kad būtų prasminga tokią galimybę numatyti“, – ketvirtadienį pristatydama projektą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pagal projektą, apdovanojimas fiziniam asmeniui galėtų būti skirtas ir po mirties. Jeigu asmuo būtų apdovanojamas po mirties, apdovanojimas ir liudijimas galėtų būti įteiktas jo šeimos nariams ir artimiesiems giminaičiams.

V. Čmilytė-Nielsen pripažino, kad šias pataisas parengti paskatino žinia apie sovietmečio disidentės vienuolės N. Sadūnaitės mirtį

V. Čmilytė-Nielsen pripažino, kad šias pataisas parengti paskatino žinia apie sovietmečio disidentės vienuolės N. Sadūnaitės mirtį, mat speciali komisija kovo 10 dieną nusprendė, kad šiemet A. Stulginskio žvaigždė turėtų būti skiriama buvusiai parlamento pirmininkei Irenai Degutienei ir N. Sadūnaitei.

Seimas kovo 26 dieną po pateikimo pritarė šiam siūlymui, kovo 31 dieną N. Sadūnaitė mirė.

Toliau projektą svarstys Švietimo ir mokslo komitetas, į Seimo posėdžių salę jis turėtų grįžti balandžio 16 dieną.

The post Po N. Sadūnaitės mirties Seimas tikslina įstatymą, kad galėtų jai skirti apdovanojimą appeared first on LAIKMETIS.

Už balsavo 106 Seimo nariai: tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos. Prieštaraujančių nebuvo, o vienas parlamentaras – socialdemokratas Tomas Bičiūnas – susilaikė.

Pirmadienį A. Pociaus kandidatūrai pritarė ir pats NSGK. Jį į šias pareigas delegavo valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.

A. Pocius Seime dirba pirmą kadenciją. 2009–2014 metais jis buvo Lietuvos kariuomenės vadu.

Buvusį NSGK pirmininką Lauryną Kasčiūną paskyrus krašto apsaugos ministru, komitetas kovo 28 dieną jau bandė surengti pirmininko rinkimus, bet nesėkmingai.

Penki opozicijos atstovai kovo 27 dieną pranešė stabdantys dalyvavimą NSGK darbe, kol teisėsauga neištirs buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginių

Opozicijos atstovai tuomet posėdyje nedalyvavo, o Laisvės frakcijos narys V. Mitalas nebalsavo, tokiu būdu nesusirinko kvorumas.

Penki opozicijos atstovai kovo 27 dieną pranešė stabdantys dalyvavimą NSGK darbe, kol teisėsauga neištirs buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginių, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Teisėsauga konstatavo, jog politikų ar valstybės tarnautojų veiksmuose, kviečiant Krašto apsaugos ministerijos atstovus į susitikimus su užsienio valstybės bendrove, nusikalstamų veikų požymių nenustatyta.

Po šio sprendimo opozicijos atstovai atnaujino savo darbą NSGK.

The post Seimas patvirtino A. Pocių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovu appeared first on LAIKMETIS.

Balandžio 5 d. komitetas posėdyje nagrinėjo Europos Komisijos komunikatą. Juo siūloma iki 2040 m. Europos Sąjungoje (ES) šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinti 90 proc. (palyginti su 1990 m.).

Nutarta, kad šiam tikslui pasiekti taip pat būtinas aiškus tarptautinis koordinuotas bendradarbiavimas kovojant su klimato kaita, daug tikslingų vertinimų, kurie padėtų pasiekti klimato neutralumo, atsižvelgiant į ES valstybių narių nacionalines aplinkybes ir jų gebėjimą transformuotis.

Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vadovė Vilija Augutavičienė sako, kad komunikatas vis dar analizuojamas ir galutinės pozicijos dėl tikslo iki 2040 m. minėtų dujų kiekį sumažinti 90 proc. Lietuva dar neturi.

2021 m. liepos mėn. įsigaliojusiame Europos klimato teisės akte įtvirtintas ES įsipareigojimas iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą.

Klimato teisės aktu taip pat reikalaujama, kad EK per šešis mėnesius nuo pirmojo Paryžiaus susitarimo bendros pažangos įvertinimo (atliktas 2023 m. gruodžio mėn.) pasiūlytų 2040 m. klimato srities tikslą.

The post Seimo Ateities komitetas: siekiant klimato neutralumo, būtinas aktyvus ministerijų įsitraukimas appeared first on LAIKMETIS.

„Dėl policijos pareigūnų nepakankamo aktyvumo Lietuvos gėjų lygos organizuoto taikaus susirinkimo metu reaguojant į priešiškai nusiteikusių provokatorių veiksmus, neužtikrinta susirinkimo dalyvių teisė į taikų susirinkimą“, – teigiama trečiadienį paskelbtame Seimo kontrolierės pranešime.

E. Leonaitė savo iniciatyva atliko tyrimą dėl praėjusių metų rugsėjo 28 dieną vykusio susirinkimo, kurio metu policijos pareigūnai nereagavo į priešiškai nusiteikusių asmenų veiksmus ir dėl to susirinkimas buvo nutrauktas.

Tą dieną prie Seimo rūmų susirinko kelios dešimtys LBGTQ bendruomenės atstovų pareikšti palaikymą Teisingumo ministerijos rengiamai Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisai atsisakyti draudimo riboti informaciją, susijusią su LGBTQ bendruomene.

Į šią akciją atėjo kelios dešimtys žmonių su Lietuvos vėliavomis, prieštaraujančių LBGTQ pozicijai. Vienas iš jų – už finansinius nusikaltimus teistas ir Seimo riaušių byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas. Atėjūnai šaukė, trukdė LGBTQ susirinkimui, vaikščiojo ant žolės ištiestos vaivorykštės spalvos vėliavos.

Nors akcijos organizatoriai kreipėsi į pareigūnus, kad atėjūnai būtų išprašyti, policininkai to nepadarė.

Atėjūnai šaukė, trukdė LGBTQ susirinkimui, vaikščiojo ant žolės ištiestos vaivorykštės spalvos vėliavos

E. Leonaitė pažymėjo, kad iš išnagrinėtų vaizdo įrašų matyti, jog „provokatoriai nesiekė pasinaudoti teise į kontrsusirinkimą, tačiau tikslingai atliko veiksmus, nukreiptus į vykusio susirinkimo sutrikdymą, pavyzdžiui, fiziškai įsibraudami tarp susirinkimo dalyvių ir darydami jiems psichologinį spaudimą, valstybinių vėliavų kotus naudodami kaip pagalius“.

Seimo kontrolierė pabrėžė, kad susirinkimų laisvė ir teisė įtvirtinta tiek nacionaliniuose teisės aktuose, tiek tarptautiniuose dokumentuose bei jurisprudencijoje. Juose akcentuojama, kad užtikrindama susirinkimų teisę valstybė turi užtikrinti ir susirinkimo dalyvių saugumą.

„Pozityvi pareiga užtikrinti galimybę veiksmingai pasinaudoti taikių susirinkimų teise itin svarbi, be kita ko, tais atvejais, kai susirinkime siekiama atkreipti dėmesį į diskriminacines teisės aktų nuostatas ir praktikas, keliamos pažeidžiamų, stigmatizuojamų visuomenės grupių, dažniau susiduriančių su diskriminacija, teisių užtikrinimo problemos“, – teigė E. Leonaitė.

Seimo kontrolierė policijos generaliniam komisarui rekomendavo imtis priemonių, kad ateityje gavusiems leidimą organizuoti susirinkimą dalyviams visais atvejais būtų užtikrinama praktinė ir veiksminga jų teisė į taikų susirinkimą, ypač kai vykstant susirinkimui dėl provokatorių ar priešiškai nusiteikusių asmenų veiksmų kyla grėsmė visaverčiam teisės į taikų susirinkimą įgyvendinimui.

Šių metų kovo pradžioje prokuratūra pranešė nutraukusi tyrimą dėl trukdymo LGBTIQ mitingui, nes nenustatė, kad šie veiksmai galėtų būti vertinami kaip įžūlus elgesys.

Vis dėlto prokurorai perdavė tyrimo medžiagą policijai, kad ji toliau aiškintųsi šį incidentą.

The post Seimo kontrolierė: policija neužtikrino LGBT asmenų teisės į taikų susirinkimą appeared first on LAIKMETIS.