Tokį skandalingą pasiūlymą pateikė Matthew Parrisas, buvęs britų konservatorių parlamento narys, kuris praėjusią savaitę laikraštyje " Times" rašė, kad "būtų sveika", jei seni ir neįgalūs žmonės ne tik svarstytų galimybę nusižudyti su pagalba, bet ir būtų "raginami" tai padaryti.

Jo straipsnis pasirodė netrukus po to, kai leiboristų lyderis seras Keiras Starmeris pareiškė, kad sieks įteisinti pagalbinę savižudybę, jei laimės kitus visuotinius rinkimus.

Parris atkreipė dėmesį į klausimą, kuris Britanijos politikoje tyliai įgauna vis didesnį pagreitį. Per Covido uždarymus piliečiams buvo patariama "nežudyti močiutės", net kai pagyvenę ligoninės pacientai pasakojo, kad sulaukdavo baikščių medikų prašymų pasirašyti formas "Negalima gaivinti" (angl. Do Not Resuscitate, DNR).

Alisteris Tompsonas (Alistair Thompson), organizacijos " Care Not Killing", agituojančios už geresnę paliatyviąją priežiūrą ir prieš savižudybę su pagalba, atstovas spaudai "The European Conservative" sakė, kad Parriso straipsnyje pateikiamas pasakojimas "rodo, kad XX a. trečiojo dešimtmečio eugenikos judėjimo dvasia gyva ir gali būti stumiama žmogaus, kuris skelbiasi esąs pažangus".

„XX a. trečiojo dešimtmečio eugenikos judėjimo dvasia gyva ir gali būti stumiama žmogaus, kuris skelbiasi esąs pažangus"

Savo gyvenimą neigiančioje skiltyje Parrisas rašė:

„Nesiginčiju su prieštaravimų reiškėjais, kad, kai mirtis su pagalba taps normali, mes būsime labiau linkę klausti savęs, kiek ilgai dar galime pateisinti šią kovą. Ar gyvenimas vis dar teikia mums daugiau malonumo nei skausmo? Kiek visa tai kainuoja artimiesiems ir sveikatos apsaugos tarnybai? Kokią naštą užkrauname tiems, kurie mus myli? Kokią naštą užkrauname sau? Pastebėsime, kad kiti užduoda sau šiuos klausimus, ir jausimės įgalinti keisti socialines normas, kad galėtume juos užduoti patys. Diskusijos taps atviresnės. Taps įprasta praktika be gėdos užduoti šį klausimą ir pasverti atsakymą", - dėstė komentatorius.

Dvigubai didesniame straipsnyje tariamai "konservatyviam" žurnalui " Spectator" jis pridūrė, kad pagalbinė savižudybė "nėra naujas troškimas", ir sutiko, kad jos šaknys glūdi "darvinistiniame" mąstyme.

"Visa garbė Matthew Parrisui už tai, kad sąžiningai pasisakė už savižudybę su pagalba", - sarkastiškai atsakė Danny Krugeris iš Naujųjų konservatorių frakcijos. Jis pajuokavo, kad tų, kurie mano esą per daug apsunkinantys, kūnai galbūt "galėtų būti paversti žaliąja energija? Kuklus pasiūlymas", - parašė Krugeris tviteryje.

Dominicas Cummingsas, kuris buvo ministro pirmininko Boriso Johnsono vyriausiasis patarėjas, pridūrė, kad "tai, kad torių establišmento širdyje esantis mokslininkas dabar agituoja žudyti senus žmones, kad sutaupytų svarų yra konservatyvumo "firminis ženklas".

Tai logiška išpuikusios [konservatorių] partijos raida - didesni mokesčiai, paleisti į laisvę didžiausius nusikaltėlius... džiūgauti dėl translyčio vaikų išnaudojimo beprotybės, žlugdyti skubios pagalbos sveikatos apsaugos sistemą - tada, kai rinkėjai jau ruošiasi jus sunaikinti, pasakykite jiems, kad senus žmones reikia žudyti.

Thompson sakė šiam leidiniui, kad nors Parriso argumentas yra "siaubingas", nes jis "stumia gąsdinantį ir nusistovėjusį pasakojimą, kad kai kurie gyvenimai tiesiog neverti gyventi dėl amžiaus, negalios ar ligos ir todėl turėtų būti nutraukti", jis anaiptol nėra unikalus.

Dar pernai vienas Gernsio aukšto rango politikas pakartojo ekonominį argumentą už pagalbinę mirtį, teigdamas, kad būtų galima "sutaupyti nemažai lėšų... jei Britanijoje būtų įvesta pagalbinė mirtis".

Leiboristai, gavę valdžią per ateinančius rinkimus, ketina iškelti šį klausimą į pirmą vietą, nors greičiausiai ne su Parriso atvirumu, o toriai jau davė suprasti, kad šiuo klausimu laikysis nuošalyje.

The post Britanija: senoliai turi būti skatinami „savižudybei su pagalba" appeared first on LAIKMETIS.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico anksčiau atskleidė, kad buvo diskutuojama apie kai kurių NATO valstybių narių karių siuntimą į Ukrainą remiantis dvišaliais susitarimais su Ukraina. Pasak "Reuters", Baltieji rūmai paneigė, kad JAV planuoja siųsti karius į Ukrainą.

Komentuodamas šiuos atskleistus faktus, Łukaszas Warzecha portale X rašė, kad "baiminasi, jog Donaldo Tusko išsireiškimai ir planai surengti uždarą Lenkijos parlamento posėdį nežada nieko gero".

Lenkijos prezidentas turi aiškiai pasakyti, jog Lenkija neketina įsitraukti į Ukrainos konfliktą su Lenkijos kariais

L. Warzecha teigė, kad "dabartinė vyriausybė turėtų aiškiai ir kategoriškai atmesti Lenkijos pajėgų siuntimą" ir kad "tokio pareiškimo nebuvimas sukels įtarimų dėl to, kas planuojama". Jis pridūrė, kad "jokia vyriausybė neturi teisės įtraukti mūsų į šį konfliktą".

V. Warzecha rašė, kad nesupranta, kam pasitarnaus "retorikos eskalavimas, kai Ukrainoje neįvyko nieko, kas galėtų tai pateisinti, nes konfliktas atsidūrė aklavietėje". Jis taip pat domėjosi, ar tai kaip nors susiję su Europos federalizacijos idėja, ir pareikalavo, kad Lenkijos prezidentas paaiškintų Paryžiuje vykusios diskusijos kontekstą.

Jis taip pat pagyrė A. Dudą, tačiau sakė, kad Lenkijos prezidentas turi aiškiai pasakyti, jog Lenkija neketina įsitraukti į Ukrainos konfliktą su Lenkijos kariais.

"Gerai, kad prezidentas kalba apie tai, kas įvyko Paryžiuje. Tačiau pasigendu aiškaus pareiškimo, kas pritarė tokiam savižudiškam žingsniui ir kad Lenkija visiškai neketina to daryti", - rašė jis.

Galiausiai V. Warzecha pažymėjo, kad nors pranešimai apie Lenkijos karių dalyvavimą kovose Ukrainoje pasirodė esą melagingi, esama įrodymų, kad policija ten buvo siunčiama aktyviai tarnybai, o Lenkijos visuomenė apie tokią praktiką nebuvo informuojama.

The post Lukasz Warzecha. Lenkijos kariai Ukrainoje būtų „žingsnis į savižudybę" appeared first on LAIKMETIS.

Buvęs Klivlendo (Ohajo valstija) vyskupijos kunigas kalėjime pasitraukė iš gyvenimo sulaukęs 41 metų.

2017 m. įšventintas į kunigus R. McWilliamsas taikė psichologinį smurtą prieš paauglį berniuką, taip pat organizavo susitikimus su kitais vaikais.

Pasak šaltinių, jis naudojo suklastotus mobiliojo telefono numerius, kad apsimestų berniuko bendraklase, ir po truputį manipuliavo berniuku, kad šis siųstų į tą numerį savo nuogo kūno nuotraukas. Vėliau jis grasino atskleisti viską berniuko tėvams, taip manipuliuodamas, kad šis darytų, ko nenorėjo.

Kunigas taip pat buvo kaltinamas naudojęsis pažinčių programėle „Grindr", kad galėtų organizuoti susitikimus su nepilnamečiais berniukais.

Klivlendo vyskupija po buvusio kunigo pasitraukimo iš gyvenimo išplatino tokį pareiškimą: „Šią ir visas kitas sunkias situacijas atiduodame į Dievo rankas. Toliau melsimės už tuos, kurie nukentėjo nuo jo veiksmų. Tegul Dievas būna jų išgydymo šaltinis".

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00 Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.

The post Buvęs kunigas, kalėjęs už seksualinį išnaudojimą, pasitraukė iš gyvenimo appeared first on LAIKMETIS.

Depresiniai susirgimai ir savižudybės, Ortodoksų Bažnyčios požiūriu

Ortodoksų Bažnyčioje savižudybės sąvoka yra panašiai suprantama kaip ir visame pasaulyje – tai yra sąmoningas veiksmas atimti gyvybę iš savęs, paprastai savarankiškai bei savanoriškai. Ortodoksai nepripažįsta teisės žmogui žudytis, nes tai yra ėjimas prieš Dievo valią. Savižudybė nesuteikia galimybės žmogui atgailauti, o Dievas gaili tik tokiu atveju atleisti nuodėmę. Dėl to, ortodoksai bažnyčioje negali melstis už savižudį, tačiau artimiesiems paliekama galimybė už jį pasimelsti namuose.

Taip pat bažnyčia negali pripažinti eutanazijos legalizacijos. Vis dėlto, jei žmogus altruistiškai paaukoja savo gyvybę dėl kitų žmonių ar serga kokia nors psichine liga, būna afekto būsenoje bei nusižudo, tai nėra laikoma nuodėme: „tada jau visai kita situacija – žmogus būna kaip vaikas, nesuprato, ką pridarė, ir tai nebuvo kažkoks konfliktas su Dievu, kuriuo jis norėjo parodyti, kad jis gali išeiti, trenkti durimis iš savo gyvenimo,“ – sako vyskupas. 

Deja, kai kada, pavyzdžiui, japonų kultūroje ar gotų subkultūroje, savižudybe žavimasi, kartais tai tampa garbės reikalu. Yra net žmonių, kurie skatina nusižudyti – kai kuriose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, jie yra baudžiami pagal baudžiamąjį kodeksą.

 Ar pasitaiko savižudybių atvejų Ortodoksų bendruomenėje?

Pats Amvrosijus nepažino žmonių, kurie atėmė iš savęs gyvybės dovaną, bet jis žvelgia į šį klausimą netiesiogiai ir prisimena savo pažįstamus, darantys nuodėmę prieš savo sveikatą – jie be saiko geria alkoholį.

Tokia pati priešiška nuostata taikytina su narkotikų vartojimu. O taip pat kai kada žmonės imasi ezoterikos praktikos nesuvokdami pasekmių. Vyskupas Amvrosijus apibūdina krikščionybę kaip siaurų saugų taką per pavojingą lauką, nuo kurio nuklydęs žmogus gali žūti. Žmonės per visą istoriją vis rasdavo būdų bendrauti su įvairiomis dvasinėmis jėgomis – rūkydavo kokias nors žoleles, šokio ritualais įeidavo į transą ir pan. Bet visa tai yra pavojinga, tad krikščionybė nurodo, kaip saugiai keliauti gyvenimo keliu ir nemirti dvasiškai.

Vis dėlto, net ir atkaklūs krikščionys susiduria su dvasiniais išbandymais – yra išlikusių pasakojimų apie šventųjų susidūrimą su piktosiomis dvasiomis, kurį jie apibūdina kaip sukėlusį tokią milžinišką baimę, kad padėti tegalėjo viltis Kristumi.

Ne visas liūdesys yra blogas

Pasak vyskupo, dažnai žmonės nusivilia nepasiekę savo užsibrėžto svarbaus tikslo arba pamatę, kad dėl jo nebuvo verta gaišti laiko bei sveikatos: „geriau ieškoti tikslo ne žemėje, nes šioje žemėje visi tikslai gali būti šiaip ar anaip pasiekti, bet mes negalėsime tuo gyventi po mirties. (...)

Yra žmonių, kurie mano, kad reikia gyventi čia ir dabar, dalyvauti šio gyvenimo šventėje ir kuo daugiau pasiekti tarpinių tikslų, kad jie pradžiugintų mus. Taip, tai svarbu, niekas Ortodoksų Bažnyčioje ir nesako, kad nereikia džiaugtis gyvenimu, bet nereikia daryti iš to tikslo ,“ – sako jis.

Vis dėlto ne visas liūdesys yra blogas – egzistuoja ir toks, kuris veda link išsigelbėjimo. Tai nutinka, kuomet atgailauji už savo nuodėmes, ir kai meldiesi, atsiranda viltis, kad Dievas tave išgelbės. Atgailos terminas netaikytinas, kuomet žmonės šventvagiškai daro nuodėmes išbandydami Dievo gailestingumą, t. y. žinodami, kad galės eiti išpažinties. Taigi, neviltis, aplankanti mus gyvenime, gali ne tik atitolinti nuo Dievo, bet ir atvirkščiai – tapti tikėjimo į Dievą pradžia.

Laidoje išgirsite:

0.00 – Įžanga ir malda;

0.58 – Depresiniai susirgimai ir savižudybės, Ortodoksų Bažnyčios požiūris;

4.30  – Ar pasitaiko savižudybių atvejų Ortodoksų bendruomenėje?

6.05  –  Kada galima melstis už savižudžius?

9.07  –  Keturiasdešimties dienų maldos laikas;

12.50 –  Krikščionybė ir ezoterika;

17.40 –   Apie tikėjimą;

20.58  –   Ką daryti, kai gyvenimas tampa beprasmiu.

The post Koks ortodoksų požiūris į savižudybę? appeared first on LAIKMETIS.

„Pagrindinė tiriama versija – savižudybė. Įtarimai niekam nepareikšti“, – rašoma BNS Lietuvos kariuomenės atsiųstame komentare.

Incidentas įvyko šaudymo pratybų metu Kazlų Rūdoje esančiame Generolo Kazio Veverskio poligone. Sunkios būklės 2002 metais gimęs jaunuolis pristatytas į ligoninę, kurioje mirė.

Kaip žurnalistams antradienį sakė Sausumos pajėgų vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, vaikinas tarnavo beveik du mėnesius.

„Kaip įvyko tas nelaimingas atsitikimas, dar kol kas paaiškinti sunku, nors buvo imtasi visų atsargumo priemonių: jie yra mokomi, yra saugos instruktoriai, tačiau tyrimo eigoje paaiškės, kokiomis aplinkybėmis tas viskas įvyko“, – sakė Sausumos pajėgų vadas.

Vaikinas tarnavo beveik du mėnesius

„Dalinio vadovybė ir kariai palaiko ryšį su velionio artimaisiais, kartu sprendžia reikiamus klausimus“, – informuoja kariuomenė.

Tyrimą atlieka Lietuvos kariuomenės Karo policija. Vidinį patikrinimą taip pat pradėjo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas.

„Dabar kaip tik vyksta tyrimas, yra apklausiami kariai, draugai, to būrio kariai. Turbūt tyrimo eigoje išaiškės visos aplinkybės“, – sakė R. Vaikšnoras.

Spalio pradžioje pranešta apie kito šauktinio, gimusio 2000 metais, žūtį. Tuomet skelbta, jog karys galėjo nusižudyti šaunamuoju ginklu tarnybos metu.

The post Įtariama, kad per pratybas mirtinai susižalojęs karys nusižudė – kariuomenė appeared first on LAIKMETIS.

Italijos Ankonos miesto sveikatos tarnybos etikos komitetas nusprendė, kad 43 – ejų metų italas atitinka 2019 m. įstatymo, kuriuo Italijoje tam tikromis sąlygomis dekriminalizuojama savižudybė su pagalba, reikalavimus. Dabar Ankonos teismas turi nuspręsti, ar 43 - ejų metų Mario gali tęsti savižudybę su medicinine pagalba pagal savo asmeninius pageidavimus.

Po sprendimo priėmimo Italijos vyskupų sveikatos biuro vadovas t. Massimo Angelelli (Masimas Angeleli) sakė: „Gyvybė yra gautas gėris, kurį reikia saugoti ir ginti visomis jo sąlygomis. Niekas negali būti kviečiamas būti kitų mirties nešėju. Žmogaus sąžinė neleidžia mums to daryti“, - pridūrė jis.

niekas nėra kviečiamas būti kitų mirties nešėju. žmogaus sąžinė neleidžia mums to daryti.

Prieš 11 metų Mario buvo paralyžiuotas per automobilio avariją. 2020 m. jis padavė ieškinį Ankonos sveikatos priežiūros tarnybai už tai, kad ši atsisakė įvertinti, ar jis atitinka prieš metus priimtame sprendime apibrėžtas sąlygas, leidžiančias atlikti savižudybę su pagalba.

2019 m. Italijos teismo sprendimu eutanazija ir savižudybė su pagalba buvo dekriminalizuota pacientams, kurių būklė yra „negrįžtama“ ir kurie patiria „nepakeliamas kančias“.

Liepos mėnesį Mario laimėjo savo bylą apeliacine tvarka - Ankonos (centrinė Italija) civilinis teismas nusprendė, kad vietos etikos komitetas turėjo įvertinti jo tinkamumą pagalbai nusižudyti. Komiteto sprendimas dėl Mario atvejo buvo paskelbtas antradienį.

Savo sprendime Ankonos etikos komitetas išreiškė abejonių, ar jo prašomas vaistas ir nurodytas jo kiekis buvo mediciniškai tinkamas. Jis taip pat pažymėjo, kad nebuvo nurodyta, kaip vaistas bus skiriamas.

Teologas arkivyskupas Bruno Forte sakė, kad jis „viliasi, jog lieka viltis prieš viltį, kad bus įmanoma persvarstyti sprendimą dėl mirties“.

„Tas, kuris nusprendžia užbaigti savo gyvenimą, gali pakeisti savo nuomonę ir sutikti gyventi, jei mato, kad jis atsidūrė meilės santykiuose“, - sakė B. Forte. „Patyrus tokį santykį, net skausmas, kurio nebeišgydo paliatyvioji medicina, gali tapti priimtinas.“

tas, kuris nusprendžia užbaigti savo gyvenimą, gali pakeisti nuomonę ir sutikti gyventi, jei mato, kad jis atsidūrė meilės santykiuose.

Arkivyskupas taip pat atkreipė dėmesį į Popiežiškosios gyvybės akademijos pareiškimus, „kuri ragino nesumenkinti to, ką Mario patyrė, rimtumo“ ir nurodė, kad jokiu būdu negalima jo „skatinti atimti sau gyvybę“.

Ankonos etikos komiteto sprendimas priimtas tuo metu, kai Italijos parlamentas svarsto, ar surengti referendumą dėl eutanazijos ir savižudybės su pagalba įteisinimo po to, kai šiemet buvo surinkta daugiau kaip milijonas peticijos parašų.

Tikimasi, kad žemųjų parlamento rūmų - Deputatų rūmų komisija prašymą dėl referendumo svarstys lapkričio 29 d., po to, kai svarstymas buvo kelis kartus atidėtas.

The post Italija artėja prie eutanazijos įteisinimo appeared first on LAIKMETIS.

Pagal Italijos įstatymus pagalba kam nors atimti sau gyvybę laikoma neteisėta, tačiau 2019 metais Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagalba „nepakeliamas“ kančias kenčiančiam asmeniui, kuris gali savarankiškai priimti sprendimą, ne visais atvejais yra nusikaltimas. 

Sunkvežimio vairuotojas iš Marko miesto centrinėje Italijoje, įvardijamas kaip „Mario“ (Marijus), prieš 10 metų per nelaimingą atsitikimą susilaužė stuburą ir visiškai nebegali judėti. Nuo tada jis yra slaugomas ištisą parą.

Vyras ilgą laiką siekė gauti leidimą išgerti vaistų, kurie jam padėtų užbaigti gyvenimą. Rugpjūtį laikraščiui „La Stampa“ vyras parašė: „Noriu panaudoti tą nedidelę dalį man likusios stiprybės, kad oriai numirčiau.“

Pasak vyrui padėjusios Lucos Coscioni (Lukos Košonio) draugijos, regiono etikos komitetas įvertino gydytojų pateiktas išvadas ir dabar jau suteikė jam leidimą.

Sunkvežimio vairuotojas iš Marko miesto centrinėje Italijoje, įvardijamas kaip „Mario“ (Marijus), prieš 10 metų per nelaimingą atsitikimą susilaužė stuburą ir visiškai nebegali judėti

„Siaubinga, kad tai užtruko taip ilgai, bet pagaliau pirmą kartą Italijoje etikos komitetas patvirtino, kad egzistuoja sąlygos, [būtinos] padėti sergančiam asmeniui nusižudyti“, – sakė draugijos sekretorė Filomena Gallo (Filomena Galo).

Italijos įstatymai už neteisėtą pagalbą asmeniui nusižudyti numato 5–12 metų laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau Italijos Konstitucinis Teismas padarė išimtį asmenims, kurie serga nepagydoma liga, sukeliančia „nepakeliamas“ fizines ar psichologines kančias, jei jų gyvybė yra palaikoma medikų, tačiau jie išlieka pajėgūs priimti „laisvą“ sprendimą, gavę visą reikiamą informaciją.

Kaip Mario siekis bus įgyvendintas praktiškai – dar neaišku, bet vyras sakė pajutęs „palengvėjimą“ išgirdęs etikos komiteto sprendimą, sakė už jo teisę nusižudyti kovojanti grupė.

„Visa per daugybę metų susikaupusi įtampa dingo“, – cituojamas Mario draugijos pranešime.

2019 metais teismas paragino šalies parlamentą patikslinti atitinkamą įstatymą, bet tai iki šiol nebuvo padaryta, sakė Lucos Coscioni draugija, kritikuodama įstatymų leidėjų „paralyžių“.

Italijos valdžios pareigūnai jau sulaukė peticijos, raginančios surengti referendumą šiuo klausimu. Balsuojama dėl jo turėtų būti kitais metais.

Tačiau siūlymai sulaukia gana didelio pasipriešinimo šalyje, kur didelę įtaką turi Katalikų Bažnyčia, 

The post Italijos etikos komitetas suteikė teisinį leidimą savižudybei appeared first on LAIKMETIS.

S. Austinas buvo rašytojas, tinklalaidžių kūrėjas ir kaučeris, nuolat padėjo žmonėms, taip pat kovojantiems su psichinėmis problemomis.

Nuo praėjusio šeštadienio S. Austinas dingo iš savo namų Alabasteryje ir buvo rastas pirmadienį.

Policija pranešė tirianti buvusio pastoriaus mirtį kaip savižudybę.

Buvęs jaunimo pastorius neseniai skelbė, kad ketina pradėti programą, kurią jis pavadino „Jėzaus koučingu“, kad padėtų žmonėms „dekonstruoti jūsų tikėjimą ir atskleisti tikrąjį save saugioje, konfidencialioje, palaikančioje aplinkoje“, kaip rašė „Religion News“.

Savo 2016 m. išleistoje knygoje „Nuo pastoriaus iki psichinės palatos: atsigauti po bandymo nusižudyti yra įmanoma“ vedęs dviejų vaikų tėvas pasakojo, kad išgyveno seksualinę prievartą kai buvo ikimokyklinio amžiaus vaikas, savo mylimos tetos savižudybę, kovojo su psichinėmis ligomis ir priklausomybe nuo pornografijos prieš jam galiausiai praradant tarnystės darbą dėl „neetiško“ kontakto su jo globojamu jaunimu.

S. Austinas galiausiai nusprendė baigti savo gyvenimą viešbučio kambaryje perdozuodamas įvairių vaistų.

„Kai buvau 29 metų mano gyvenimas buvo pasiekęs tašką, kai jaučiau, kad nėra vilties, todėl karštligiškai rašydavau apie savižudybę, kartą bandžiau numirti viešbučio kambaryje su Biblija ant kelių. Aš meldžiausi, kad niekada nepabusčiau. Tai buvo lygiai prieš septynerius metus “, - jis yra pasakojęs „USA Today".

Pastorius nuolat padėjo kitiems žmonėms, kovojantiems su psichinėmis problemomis.

The post Buvęs pastorius iš JAV, ilgą laiką kovojęs su psichinėmis problemomis, pasitraukė iš gyvenimo appeared first on LAIKMETIS.