Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) vadovė Giedrės Šlevinskė BNS sakė, kad pirmadienį maždaug 30–40 miškovežių išvažiavo nuo Batėgalos Jonavos rajone važiuoja iki Kėdainių. 

„Pravažiuosime ir viskas. Čia kaip palaikymo akcija prie žemdirbių, aišku, turime ir savo nusiskundimų, čia kaip repeticija prieš Vilnių“, – sakė G. Šlevinskė.

Sausio pabaigoje miškų savininkai žada jungtis ir į žemdirbių organizuojamą akciją bei miško technika vykti į sostinę.

G. Šlevinskės teigimu, miškų savininkai protestuoja dėl naujo jų veiklos reguliavimo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, kai veikla visiškai uždraudžiama arba apribojama, siekia didesnių kompensacijų.

„Tai yra saugotinos teritorijos nepranešant miško savininkui, neadekvačios kompensacijos, 5 procentų apyvartinės medienos procentas, irgi norėtų gauti lengvatinį kurą, kaip ūkininkai ir dėl biokuro iš trečiųjų šalių, dėl konkurencingumo Lietuvos“, – pagrindinius savininkų tikslus vardijo PMSA vadovė.

Miškininkai siekia išsiaiškinti, kaip panaudojamos iš jų surinktos lėšos už parduotos žaliavinės medienos apmokestinimo 5 proc. tarifu

Miškininkai siekia išsiaiškinti, kaip panaudojamos iš jų surinktos lėšos už parduotos žaliavinės medienos apmokestinimo 5 proc. tarifu mokestį.

Proteste dalyvaujantis Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Aidas Pivoriūnas BNS sakė, kad palaiko miškų savininkus, nes jų atžvilgiu vykdoma valstybės politika prilygsta daliniam turto nacionalizavimui. 

„Atvažiavau palaikyti moraliai, deja, nesu miško savininkas, bet kaip miškininkas ir sąjungos vadovas palaikau bet kokį demokratišką, taikingą valios išreiškimą. Seniai laikas miško savininkams tarti savo žodį ir parodyti, kad jie yra ir tai yra didelė jėga, dirba sąžiningai ir pastaraisiais metais susiduria su perdėtai vienkrypte politika ir daliniu turto nacionalizavimu“, – sakė A. Pivoriūnas.

Anot jo, teisė naudotis mišku apribojama ne visada tinkamai priskyrus jį europinės svarbos buveinėms. 

„Antrą kadenciją tęsiasi vienkryptė politika uždėti ribojimus nuosavybei, kada inventorizuojamos arba atrandamos europinės svarbos buveinės, kurios ne visada yra „Naturoje“, dažnai darbas atliktas nekokybiškai ir tokiu būdu uždedamas ribojimas naudotis savo turtu per ūkinę veiklą nekompensuojant. Taip pažeidžiamos žmogaus teisės ir suvaržoma konstitucinė teisė naudotis savo turtu“, – kalbėjo A. Pivoriūnas.

Asociacija anksčiau taip pat pranešė, kad bus siekiama uždrausti biokuro tiekimą iš trečiųjų šalių, apeinant sankcijas, bei reikalaujama lengvatinio kuro, skirto naudoti miško ūkio veikloje.

A. Pivoriūno teigimu, į Lietuvą gali patekti rusiškos ir baltarusiško kilmės biokuras, kuris pervežamas per Kazachstaną, Turkmėniją, Uzbekistaną, Armėniją ar Sakartvelą, kuri iki Lietuvos atkeliauja per Latviją.

„Europą tiesiog užtvindė šios „miškingos labai“ šalys biokuro produkcija, kuri keliauja per Latviją į Lietuvą. (...) Lietuvoje dabar atpigo biokuro produkcija, o vietiniai negamina daugiau. Tai klausimas – kas užpildo rinką? Išaugusi pasiūla iš kitų šalių, kokios tos šalys – mano minėtos. Jos nėra miškingos šalys, jos yra perkrovimo ir popierių perdėjimo platformos“, – teigė A. Pivoriūnas.

Ūkininkai sausio 8-ąją visoje Lietuvoje degindami laužus protestavo prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintus suskystintų naftos dujų akcizus, daugiamečių pievų atstatymą, ragina spręsti pieno krizę ir kitas problemas. 

The post Miškų savininkai protestuoja dėl veiklos ribojimų, palaiko ūkininkus appeared first on LAIKMETIS.

Už Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas antradienį balsavo 72 Seimo nariai, prieš 25 buvo, o 27 susilaikė. 

Per pataisų svarstymus komitetuose kai kurie parlamentarai aiškino, kad draudikams ketinama sudaryti išskirtines sąlygas disponuoti gyventojų sveikatos duomenimis, kiti apgailestavo, kad eismo įvykio deklaracijas bus galima pateikti tik internetu, jų nebebus galima pildyti ranka. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau neigė abejones, kad draudikai galės prieiti prie žmonių sveikatos duomenų. Be to, pasak jos, siūloma palengvinta sugadinto turto apžiūrą – ji būtų galima nuotoliniu būdu. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau neigė abejones, kad draudikai galės prieiti prie žmonių sveikatos duomenų

Naujos draudimo taisyklės galios visoms neregistruojamoms transporto priemonėms, išvystančioms didesnį negu 25 km per valandą greitį, arba iki 14 km, jeigu jos sveria daugiau nei 25 kilogramus. Jų savininkai pareigūnams privalės pateikti galiojantį draudimo liudijimą. 

Drausti visas transporto priemones, kurių dabar registruoti neprivaloma, tarp jų – ir elektrinius paspirtukus, galingas žoliapjoves ir kitas – įpareigoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo.  

Seimas taip pat į įstatymą perkėlė nuostatas, numatančias, kad mažiausia civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 6,45 mln. eurų dėl žalos asmeniui ir 1,3 mln. eurų – dėl žalos turtui. Šios sumos nustatytos kaip maksimalios dėl vieno eismo įvykio. 

Parlamentarai, be kita ko, leido draudimo išmoką mokėti ir tais atvejais, kai eismo įvykis įvyksta transporto priemonei stovint. 

The post Seimas: paspirtukų ir žoliapjovių savininkai turės draustis appeared first on LAIKMETIS.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Lauryno Kasčiūno inicijuotoms pataisoms yra pritarusi ir Vyriausybė.

Numatoma Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinti, kad norėdami gauti leidimą A ir B kategorijų ginklams ar juos pratęsti asmenys turėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą.

Vyriausybės duomenimis, ginklų savininkų rengimas pilietiniam pasipriešinimui per metus kainuotų apie 20 tūkst. eurų, o kursą išklausytų lygiai tiek pat asmenų.

Pagal Vidaus reikalų ministerijos informaciją, leidimus laikyti ginklą turi beveik 57 tūkst. asmenų, pernai tokie leidimai išduoti 8061 asmeniui

Pagal Vidaus reikalų ministerijos informaciją, leidimus laikyti ginklą turi beveik 57 tūkst. asmenų, pernai tokie leidimai išduoti 8061 asmeniui, apie tris kartus daugiau negu ankstesniais metais. Kasmet apie 12 tūkst. piliečių privalo pratęsti turimą leidimą ginklui.

Įstatyme būtų numatyta išlyga, kad pilietinio pasipriešinimo kurso nereikėtų išklausyti šauliams, esamiems ir buvusiems specialiojo statuso subjektų pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams.

Pernai mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo kursą išklausė 3 tūkst. žmonių.

L. Kasčiūnas siūlo, kad pataisos dėl prievolės išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą ginklų savininkams įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

The post Seimas balsuos, kad ginklų savininkai turėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą appeared first on LAIKMETIS.