„Diskusija, ar turi būti šaukiamos ir merginos, nėra labai lengva, nes čia daug kam būtų toks didelis kultūrinis lūžis galvoje. Dėl to aš sakyčiau, kad tą diskusiją mes galime atidėti vėlesniam laikui“, – antradienį publikuotame interviu LRT portalui sakė I. Šimonytė.

Lietuvos Vyriausybė gruodžio viduryje pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams, jie sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę. Tam dar turės pritarti Seimas.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, jeigu šauktinių skaičius per metus siektų iki 5 tūkst., užtektų esamų kariuomenės resursų juos parengti, todėl tam nereikėtų didelio papildomo finansavimo. Tačiau didinant karių skaičių ir įgyvendinant visuotinį šaukimą, reikėtų kurti naujus karinius vienetus.

Arvydo Anušausko teigimu, jeigu šauktinių skaičius per metus siektų iki 5 tūkst., užtektų esamų kariuomenės resursų juos parengti

A. Anušausko duomenimis, norint į karo tarnybą per metus pašaukti iki 7 tūkst. jaunuolių, reikia sukurti keturis papildomus batalionus. Tam infrastruktūrai, ginkluotei, įrangai per penkerius metus reikėtų skirti apie 500 mln. eurų.

Apie visuotinį šaukimą imta kalbėti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai nepavykus surengti greito sėkmingo kontrpuolimo ir ekspertams perspėjant, kad atkurianti pajėgumus Maskva ateityje gali didinti spaudimą NATO.

Visiškas visuotinio šaukimo įgyvendinimas, pasak KAM, užtruktų ne mažiau kaip šešerius metus.

Tuo metu premjerė teigė, kad karininkams parengti, infrastruktūrai sukurti, ginkluotei įsigyti prireiktų penkerių metų.

The post Premjerė: privalomą moterų šaukimą į kariuomenę reikėtų atidėti ateičiai appeared first on LAIKMETIS.

„Aš nemanau, kad padarymas to rinkimine tema, diskusijų tema, apart galbūt mobilizavimo tam tikros grupės žmonių tam tikroms politinėms jėgoms, atneštų dar mums papildomos naudos. Laikas ir toliau būtų praradinėjamas“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys. 

„Tikrai nesinorėtų, kad ji (visuotinio šaukimo tema – BNS) taptų įrankiu kokiems nors kitiems tikslams pasiekti, o ne tam apie ką konkrečiai eina kalba – kad kuo daugiau Lietuvoje būtų žmonių praėję karinę tarnybą ir mes turėtume plačią bazę ginkluotai gynybai“, – kalbėjo prezidento patarėjas. 

Pasak K. Budrio, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą šaukimo į kariuomenę reformos projektą reikia pataisyti taip, kad jame būtų įtvirtintas visuotinis šaukimas. Prezidento patarėjo teigimu, geriausias laikas politinėms jėgoms susitarti dėl visuotinio šaukimo buvo 2022 metais.

K. Budrys žadėjo, jog šalies vadovas palaiko ir palaikys visuotinio šaukimo idėją, ir ši tema „tikrai nedings iš radarų ir darbotvarkės“.

„Tikrai reikia tokios už uždarų durų gilesnės diskusijos, kodėl kažkas dar turi abejonių, kad tai yra geras sprendimas. Ir jeigu turi abejonių, tai turi būti ir alternatyvos, kaip mes užpildysime kariuomenę ir paruošime rezervą“, – sakė K. Budrys.

KAM yra parengusi šaukimo į kariuomenę reformą, kurią artimiausiomis savaitėmis ketinama pateikti Vyriausybei. 

KAM yra parengusi šaukimo į kariuomenę reformą, kurią artimiausiomis savaitėmis ketinama pateikti Vyriausybei

Ministras Arvydas Anušauskas sako, kad naujoji tvarka sukurtų teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę.

Pasak jo, šaukimo visuotinumą leidžia pasiekti tai, kad pagal naująjį modelį studijavimas aukštojoje mokykloje nebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Naujoji tvarka numato, kad aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais. Ši tarnyba galės vykti savaitgaliais ar vasaromis.

Pokyčiai taip pat numato įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turės galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

Šaukiamojo amžiaus riba siektų 18–21 metus vietoje dabartinių 18–23 metų. Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18–38 metų amžiaus.

Kariuomenė skaičiuoja, kad kasmet mokyklą baigia ir tinkamos sveikatos atlikti tarnybą yra iki 7 tūkst. vaikinų.

The post K. Budrys: nesinorėtų, kad visuotinis šaukimas taptų rinkimine tema appeared first on LAIKMETIS.

„Pats klausimas yra sudėtingas, dėl jo sunku sutelkti politinę valią. Turėtume pradėti nuo vaikinų visuotinio šaukimo – savanorišką tarnybą mes jau ir dabar turime – tada antruoju etapu vis tiek reikėtų įgyvendinti. Čia nepavyktų visko vienu ypu padaryti“, – antradienį Žinių radijui sakė patarėjas.

„Moterų ir vyrų šaukimas vienu kainą padidina bene trigubai, nes ir infrastruktūros pobūdis keičiasi“, – pridūrė jis.

Taip jis kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijai ir asociacijai „Lyderė“ kreipusis į Krašto apsaugos ministeriją, kad ši inicijuotų diskusijas dėl moterų įtraukimo į šaukiamus karo prievolininkus.

Jų teigimu, kai kurie sprendimai dėl moterų įtraukimo į karinę tarnybą galėtų būti įgyvendinti nedelsiant, pavyzdžiui, dėl moterų šaukimo pagal kariuomenei trūkstamų profesijų sąrašą.

Šiuo metu Seimui pateiktas šauktinių reforma, tačiau joje nėra numatytas nei visuotinis vyrų šaukimas, nei privalomoji karo tarnyba moterims.

Šiuo metu Seimui pateiktas šauktinių reforma, tačiau joje nėra numatytas nei visuotinis vyrų šaukimas

Komentuodamas inicijuojamus pokyčius K. Budrys teigė, kad Lietuva turėtų siekti visuotinio šaukimo ir kalbėti apie reformą „visuotinio šaukimo kontekste, kada ir kaip jį įgyvendinsime“.

„Jei mes šiuo metu nesurenkame to siektino 3,8 tūkst. per metus, surenkame mažiau, tai nusimatyti reformą, kuria pasieksime 5 tūkst., tai dar tūkstantis ar pusantro beliktų iki 6 tūkst., kalbant apie vaikinus ir mes turėtume beveik visuotinį šaukimą“, – sakė šalies vadovo atstovas.

„Dabar, ką bandoma padaryti, išskyrus lankstumo įvedimą, kad, na, sutrumpinsime tarnybos laiką, nelabai ir aišku, kokį skaičių norime padidinti“, – pridūrė jis.

Pataisomis siūloma, kad dalis prievolininkų vietoj devynių mėnesių kariuomenėje tarnautų pusmetį, kad tarnybą privalėtų atlikti ir aukštųjų mokyklų studentai, dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su studijomis.

Pagal projektą, šaukiamojo amžiaus riba būtų paankstinta ir siektų 18–21 metus.

The post Prezidentūra: privaloma moterų karo tarnyba galima tik įgyvendinus visuotinį vyrų šaukimą appeared first on LAIKMETIS.

„Tai yra tam tikra prasme tik tarpinė reforma, kuri vienokia ar kitokia turbūt įvyks, bet vis dėlto klausimas, koks yra tolesnis kelias“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Ji pabrėžė, kad dar pasirašant parlamentinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turėjo atskirąją nuomonę, jog „mes vis dėlto turėtume judėti į visuotinį šaukimą“.

Vyriausybės vadovė taip pat teigė besitikinti, jog registruotos pataisos atnaujins diskusijas dėl šaukimo pertvarkos. Kritikos dėl planuojamų pokyčių KAM sulaukė dar metų pradžioje, tik paskelbus apie planuojamus pokyčius.

Tuomet Vyriausybė paragino ministeriją apie reformą diskutuoti su politikais, kitais suinteresuotais asmenimis.

„Man atrodo, kad diskusija atsinaujins. Kokios ministerijos yra surinktos pastabos ir pastebėjimai, man dar neteko matyti, tikrai su tuo susipažinsime, kai pasiūlymai grįš į Vyriausybę“, – sakė I. Šimonytė.

Siekiant pertvarkyti šaukimo į kariuomenę tvarką, KAM antradienį registravo šiuos pokyčius numatančius teisės aktų projektus.

Jie numato, kad šiuo metu galiojanti devynių mėnesių tarnyba daliai šauktinių galėtų būti sutrumpinta iki pusmečio.

Pakeitimuose taip pat numatyta, kad tarnybą turės atlikti ir aukštųjų mokyklų studentai, dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas

Planuojama, kad devynių mėnesių trukmės tarnybą atliktų nuo 50 iki 65 proc. prievolininkų, o pusmečio trukmės tarnybą – nuo 35 iki 50 proc. prievolininkų.

Pakeitimuose taip pat numatyta, kad tarnybą turės atlikti ir aukštųjų mokyklų studentai, dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su studijomis.

Pagal projektą, šaukiamojo amžiaus riba būtų paankstinta ir siektų 18–21 metus.

KAM anksčiau skelbė besitikinti, kad po pertvarkos 2030 metais aktyvusis Lietuvos kariuomenės rezervas padidės iki maždaug 47 tūkstančių.

Ministerija taip pat anksčiau teigė, kad pokyčiai leis kas metus pašaukti 5 tūkst. karo prievolininkų vietoje dabartinių 3,8 tūkstančio.

The post Šaukimo pertvarka – tarpinė reforma kelyje į visuotinį šaukimą, sako premjerė appeared first on LAIKMETIS.

Tai numatyta antradienį ministerijos registruotuose projektuose. Pateikti siūlymus privalomosios pradinės karo tarnybos pertvarkai KAM žadėjo dar šių metų pradžioje.

Įstatymo projekte rašoma, kad devynių mėnesių tarnyba gali būti sutrumpinama, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius. Tarnybos sutrumpinimo sąlygas ir tvarką nustatys Lietuvos kariuomenės vadas.

Planuojama, kad devynių mėnesių trukmės tarnybą atliktų nuo 50 iki 65 proc. prievolininkų, o pusmečio trukmės tarnybą – nuo 35 iki 50 proc. prievolininkų.

tarnybą turės atlikti ir aukštųjų mokyklų studentai, dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas

Pakeitimuose taip pat numatyta, kad tarnybą turės atlikti ir aukštųjų mokyklų studentai, dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su studijomis. Ši tarnyba gali vykti savaitgaliais ar vasaromis.

Šaukiamojo amžiaus riba siektų 18 – 21 metus vietoje dabartinių 18 – 23 metų. Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18 – 38 metų amžiaus.

Taip pat siūloma, kad karo prievolininkai, įgiję profesijas, kurių atstovų trūksta kariuomenėje, galėtų tarnauti tris mėnesius.

Anksčiau ministerija skelbė besitikinti, kad pokyčiai leis kas metus pašaukti 5 tūkst. karo prievolininkų vietoje dabartinių 3,8 tūkstančio.

Pertvarkai dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

The post KAM siūlo šauktinių pertvarką: numatoma šešių mėnesių tarnyba, tarnaus ir studentai appeared first on LAIKMETIS.

Esate rezervistė. Jei Estija įsitrauktų į karą, ar būtumėte pasirengęs paimti ginklą į rankas?

Taip, blogiausiu atveju galėčiau būti pasiųsta į frontą.

Ar per ginklavimosi mokymus šaudėte iš AK-47? Ar toks šautuvas naudojamas Estijos kariuomenėje?

Taip pat. Bet aš buvau apmokyta šaudyti iš automatinio šautuvo "Galil".

Estijoje yra privalomoji karinė tarnyba, bet moterys į ją nešaukiamos. Ar Jūs įstojote savanoriškai?

Taip, yra šaukimas vyrams, o moterys gali stoti kaip savanorės. Visi šauktiniai praeina aštuonių mėnesių bazinius mokymus, po kurių priimamas sprendimas, kur jie bus siunčiami. Aš buvau paskirta į ryšių skyrių, todėl, jei prasidėtų karas, greičiausiai būčiau paskirta į karinės vadovybės ryšių padalinį. Atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu dirbu Gynybos ministerijoje, spėjau, kad ir toliau tarnausiu dabartinėse pareigose, užsiimdama ryšių užduotimis.

Ar būtumėte psichologiškai ir fiziškai pasirengusi net ir ginkluoto konflikto situacijai? Ar dauguma Estijos jaunuolių yra pasirengę ginti savo tėvynę?

Galiu kalbėti tik už save, bet aš tikrai esu. Neatsitiktinai pasirinkau darbą gynybos sektoriuje. Kalbant apie mano kartą, galiu pasakyti, kad Rusijos išpuolis prieš Ukrainą buvo skambutis jaunimui. Dabar plačiai paplitusi nuostata, kad blogiausiu atveju turime sugebėti paimti į rankas ginklą ir apsiginti.

Estijos jaunimas jaučia šio reikalo rimtumą; jiems mūsų valstybės nepriklausomybė yra nepaprastai brangi.

Iš tiesų dėl to buvo atlikti konkretūs tyrimai ir viešosios nuomonės apklausos, ir jie iš tiesų rodo, kad estai yra pasirengę kovoti ginklu. Toks pat požiūris vyrauja ir tarp mano draugų, todėl tai jaučiu asmeniškai.

Ar Gynybos ministerija vertina Estijos užpuolimo galimybę kaip realų variantą, jei situacija Ukrainoje paaštrėtų?

Vertiname visas galimybes, šis scenarijus yra svarstomas. Kol kas Estijai tiesioginės grėsmės iš Rusijos pusės nėra, tačiau Rusijos agresija Ukrainoje yra įspėjamasis ženklas. Jei Rusijos kariuomenei ten pavyks pasiekti sėkmę, neatmestina, kad Baltijos šalys bus kitos. Štai kodėl mes visa širdimi remiame Ukrainą ir todėl taip pat tiekiame jai ginklus ir karinę įrangą, kad ji galėtų atkurti savo teritorinį vientisumą, o Rusija pasitrauktų už savo valstybės sienų. Ukraina priklauso ukrainiečiams. Dabar jie kovoja demokratinio pasaulio fronto linijose, o jų kova yra skirta ir mums.

Baltijos šalys gali būti kitos, ką tik sakėte. Tačiau šios valstybės yra ES ir NATO narės. Remdamasi kolektyvinės gynybos principu, Rusija pradėtų karą su visomis NATO valstybėmis narėmis, įskaitant Jungtines Valstijas, jei jus užpultų. Tai nėra labai pagrįsta.

Būtų gražu situaciją aiškinti taip optimistiškai, bet bijau, kad tai nėra taip paprasta. Negalime sau leisti prabangos nesiruošti tokiai galimybei. Prieš karą Rusija aiškiai nurodė, kad nori susigrąžinti realią įtaką buvusioms Sovietų Sąjungos valstybėms narėms, taip pat tarp savo reikalavimų suformulavo aiškų ultimatumą, t. y. kad NATO turėtų pasitraukti iki savo plėtros ribų, buvusių iki 1997 m. Tuo metu Estija nebuvo NATO narė.

Prieš karą Rusija aiškiai nurodė, kad nori susigrąžinti realią įtaką buvusioms Sovietų Sąjungos valstybėms narėms, taip pat tarp savo reikalavimų suformulavo aiškų ultimatumą, t. y. kad NATO turėtų pasitraukti iki savo plėtros ribų, buvusių iki 1997 m.

Vadinasi, jūs šį grasinimą suprantate pažodžiui ir vis dar laikote jį galiojančiu?

Žinoma. Būtent tai pasakė Maskva.

Ar tai reiškia, kad Vengrijai taip pat gali grėsti pavojus? Juk mes taip pat įstojome į NATO po 1997 metų.

To negalime žinoti ir negalime atmesti. Jei rusai išeis iš karo Ukrainoje nugalėtojais, jie padarys išvadą, kad galėjo tai padaryti nebaudžiamai, todėl gali net įgauti drąsos vykdyti tolesnes agresijas. Todėl Estijai labai svarbu, kad NATO atgrasymo pajėgumai išliktų. Madrido aukščiausiojo lygio susitikime priimti sprendimai turi būti įgyvendinti praktiškai; Estija nori, kad jos teritorijoje būtų daugiau NATO karių ir daugiau vakarietiškų ginklų, kad Rusijai būtų pasiųsta aiški žinia: bet koks bandymas užpulti NATO valstybę narę nuves Rusiją į aklavietę ir bus pasmerktas visiškam pralaimėjimui.

Kai kurie ekspertai teigia, kad karas Ukrainoje paaštrės, kai rusai bus susilpninti, nes tada jie bus priversti griebtis pavojingiausių ginklų. Tačiau jei būtų pasiektas kompromisas, net ir Ukrainos teritorinių nuostolių kaina, taika galėtų ateiti greičiau, sako jie.

Mes, estai, į tai žiūrime kitaip. Iš savo istorinės patirties žinome, kas nutinka, kai darome nuolaidų Rusijai. Dvidešimt procentų Ukrainos teritorijos šiuo metu yra okupuota Rusijos. Jei ši padėtis būtų įtvirtinta taikos sutartimi, žinome, kokios būtų žmogaus teisių ir kitos sąlygos šiose teritorijose. Todėl dėl teritorijos užėmimo jėga negalima susitarti - tai neteisėta.

Grįžtant prie tėvynės gynybos: kaip manote, ar gali ateiti laikas, kai dėl šiandieninių grėsmių saugumui Europos valstybės pamažu pradės galvoti apie privalomo karinio šaukimo atkūrimą?

Negaliu kalbėti už kitas šalis, bet, žvelgdama iš mūsų pačių pozicijų, turiu pasakyti, kad privalomoji karinė tarnyba pasirodė esanti labai naudinga. Tai ekonomiškiausias variantas, kuris užtikrina didžiausią saugumą.

Kadangi Estijos gyventojų skaičius nedidelis, vienintelis ekonomiškai naudingas sprendimas - išlaikyti nedidelę profesionalią kariuomenę, tačiau tai nėra labai efektyvu. Privalomoji karinė tarnyba - tai 8-11 mėnesių laikotarpis, per kurį visi gauna naudingą apmokymą, o paskui, kaip rezervistai, laikas nuo laiko gauna papildomus mokymus. Tai iš esmės taip pat pagerina visuomenės sveikatos duomenis. Tačiau ši sistema naudinga kariuomenei ir inovacijų požiūriu, nes daug talentingų jaunuolių atneša savo įgūdžius į ginkluotąsias pajėgas, o ginkluotosios pajėgos jais pasinaudoja.

Pavyzdžiui, kibernetinės gynybos srityje Estijos kariuomenė pastaruoju metu padarė didžiulius pasiekimus. Taigi, tokia yra Estijos patirtis, tačiau, žinoma, kiekviena šalis pati sprendžia šį klausimą. Reikia apskaičiuoti, kuri sistema gali užtikrinti veiksmingesnę gynybą. Pavyzdžiui, Latvija ruošiasi grįžti prie karinio šaukimo projekto.

Spėju, kad Estijos piliečiai, priklausantys rusų mažumai, taip pat šaukiami į kariuomenę.

Taip.

Kraštutiniu atveju kare prieš Rusiją jiems tektų kovoti prieš savo pačių brolius.

Iš patikimų apklausų taip pat matome, kad tarp Estijos rusų mažumos lojalumas Kremliui ir parama Rusijos agresijai Ukrainoje yra labai menka. Paramą Rusijos intervencijai galima pastebėti tarp tų, kurie jau dabar save laiko tik rusais pagal savo tautinę tapatybę, ir tų, kurių politinės pažiūros artimos Kremliui. Dauguma, 58 proc. tik rusiškai kalbančių Estijos rusų, kurie sudaro mažumą visų Estijos rusų, agresijai nepritaria.

Tačiau, anot jų, 42 % tos mažumos simpatizuoja.

Tų, kurie tai sako atvirai, yra tik 22 % - ir 20 % atsisako atsakyti. Šie 22 % yra tie, kurie savęs Estijos rusais apskritai nelaiko. Jie tik noriai kalba rusiškai, informaciją gauna tik iš rusiškų naujienų šaltinių ir būtent juos tiesiogiai veikia Rusijos propaganda. Būtent šioje grupėje tolesnė integracija gali suvaidinti svarbų vaidmenį. Kartu nacionalinio saugumo požiūriu turėjome užtverti kelią dezinformacijai ir valstybinei propagandai, todėl Estijoje nebegalima retransliuoti rusiškos televizijos.

Jie tai gali įvertinti kaip savo mažumų teisių pažeidimą.

Taip, bet karo sąlygomis tai neišvengiama. Jiems reikia paaiškinti, kad žiauraus karo rėmimas turi pasekmių. Tačiau dauguma Estijos rusų palaiko didžiąją visuomenės dalį ir nepritaria V. Putino karui.

Ar Estija užtikrina kolektyvines rusų mažumos teises? Viską, ko reikalauja ES standartai?

Taip, Estija suteikia jiems visas nacionalines teises. Beje, grįžtant prie kariuomenės klausimo, Estijos kariuomenėje, kur estai ir rusai kartu dirba dėl bendro tikslo, vyrauja solidarumas ir lygiateisiškumas.

Pakalbėkime plačiau apie energetikos krizę, šiuo metu tai rimčiausia problema Europoje. Šioje srityje Estija taip pat yra priklausoma nuo Rusijos. Kaip Talino vyriausybė sprendžia diversifikacijos problemą?

Ši tema nėra mano kompetencijos sritis, tačiau galiu pasakyti tik tiek, kad vyriausybė remia šeimas ir įmones ir nuolat analizuoja, kokius alternatyvius šaltinius galėtų naudoti, kad gautų reikiamą energijos kiekį. Mūsų pažeidžiamumas rusiškoms dujoms nuolat mažėja, tai yra strateginis planas.

Galiausiai, kaip manote, kas laimės karą Ukrainoje?

Šiame kare neturi būti jokių kompromisų su Rusija. Žinome, kad mobilizacija didina Rusijos kariuomenės smogiamąją galią, todėl turime daryti viską, ką galime, kad padėtume Ukrainai laimėti šį karą.

Tačiau kas laimės?

Rusų niekada nereikėtų nuvertinti, net jei matome, kad jų gebėjimai nėra tokie stiprūs, kaip manėme, ir jei karas tuos gebėjimus dar labiau susilpnins. Jų nuvertinimas būtų didžiulė strateginė klaida, todėl turime padaryti viską, ką galime, kad Ukraina iš šio karo išeitų kaip nugalėtoja. Tikslas - kad Rusija pasitrauktų iki savo prieškarinių sienų. Kovos veiksmai krypsta ta linkme, ir tai turi įvykti. Kito pasirinkimo nėra.

The post Estai: neturime prabangos nesiruošti karui su Rusija appeared first on LAIKMETIS.