Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad jis buvo išteisintas pagrįstai.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo iškart, jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Tačiau Apeliacinis teismas nusprendė, kad per 16 tūkst. eurų, kurie buvo priteisti iš valstybės už advokato pagalbą, negali būti priteisti ir sumokėti Š. Narbutui. Apeliacinis teismas taip pat nesutiko sumokėti išteisintajam už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

„Skundžiamas nuosprendis buvo pakeistas toje dalyje, kur teismas išsprendė proceso išlaidų klausimą“, – per posėdį sakė nutartį paskelbęs teisėjas Linas Šiukšta.

Pasak teisėjo, asmuo gali būti pripažintas kaltu, kai jo veikoje nustatomi visi – ir objektyvieji, ir subjektyvieji – nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

„Skundžiamame nuosprendyje labai išsamiai ir pagrįstai išdėstyta, kad Š. Narbuto veikose nėra abiejų nusikalstamų veikų sudėčių požymių“, – teigė L. Šiukšta.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Š. Narbuto veiksmai iš esmės apėmė tik iniciatyvą, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija įsigytų trūkstamų medicininių priemonių (COVID-19 testų), tarpininkavimą sudarant pirkimo-pardavimo sutartis – jokio tikslo apgaule pasipelnyti Š. Narbutas neturėjo.

Š. Narbuto veiksmai iš esmės apėmė tik iniciatyvą, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija įsigytų trūkstamų medicininių priemonių

Tačiau Apeliacinis teismas sutiko, kad prokuroro skunde nurodyti argumentai dėl netinkamai išspręsto proceso išlaidų išteisintajam atlyginimo yra pagrįsti.

„Š. Narbutas jokių išlaidų nepatyrė, kadangi už teisinę pagalbą buvo apmokėta iš kitų asmenų per lėšų pritraukimo platformą surinktomis lėšomis“, – paskelbė teismas.

Byloje nustatyta, kad Š. Narbutas per internetinio lėšų pritraukimo platformą surinko daugiau kaip 70 tūkst. eurų, kuriuos naudojo teisinės pagalbos išlaidoms padengti tiek aptariamoje byloje Lietuvos teismuose, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėtoje byloje.

Pirmos instancijos teismas Š. Narbutą visiškai išteisino dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus, tuo metu Generalinė prokuratūra laikėsi pozicijos, kad išteisinimas visiškai nepagrįstas, todėl pateikė apeliacinį skundą.

Prokuroras Apeliacinio teismo prašė žemesnės instancijos teismo nuosprendį panaikinti, Š. Narbutą pripažinti kaltu dėl dviejų nusikaltimų ir skirti jam 75 tūkst. eurų baudą bei priteisti per 300 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).

Pagal pirmos instancijos teismo nuosprendį, SAM byloje pareikštas 300 tūkst. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas.

Š. Narbutas savo kaltę visą laiką neigė.

Gegužę išteisinamąjį nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, jog Š. Narbuto veikla ieškant trūkstamų medicinos priemonių tiekėjų, gilinantis į jų siūlomų priemonių parametrus, siūlant šiuos tiekėjus ir jų turimas medicinos priemones Lietuvos kompetentingoms institucijoms, taip pat tarpininkaujant tarp tiekėjų ir institucijų įsigijimo procese, bylai nekelia abejonių dėl tokios veiklos teisėtumo.

Teismas taip pat konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog Š. Narbutas bylai aktualiu laikotarpiu buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, tai yra, buvo paskirtas Vyriausybės atstovu ar nešališku ekspertu.

Pasak Vilniaus apygardos teismo, byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, kad Š. Narbutas gavo Vyriausybės atstovų nurodymus dalyvauti derybose su Kinijos gamintojo „Sansure Biotech“ atstove Ispanijos įmone „PMS International“ dėl COVID-19 testų įsigijimo Lietuvos Vyriausybės vardu.

Apygardos teismas konstatavo, kad per derybas Š. Narbutas veikė kaip Ispanijos įmonės „PMS International“ atstovas pagal jų sudarytą komercinio atstovavimo sutartį. Joje Š. Narbutui buvo numatytas euro už vieną testą, parduotą Lietuvai, atlygis. Jį Ispanijos įmonė jau buvo įskaičiavusi į Lietuvai pasiūlytą kainą, jis buvo sumokėtas Š. Narbutui iš „PMS International“ priklausančių lėšų.

Be to, teismas nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog be tarpininkavimo mokesčio COVID-19 testų kaina Lietuvai būtų buvusi mažesnė, Š. Narbutas įgijo „PMS International“ priklausančias lėšas, be ne Lietuvos biudžeto lėšas.

Š. Narbutas kaltintas, kad 2020 metų kovą–liepą gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.

Susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir minėtas 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.

The post Š. Narbutas lieka išteisintas COVID-19 reagentų byloje appeared first on LAIKMETIS.

„Tai tiesiog rodo, kaip institucijos naudojasi joms patikėtais resursais prievartos mechanizmui (..) Aš tai vadinu politizuota byla, todėl, kad šalies vadovas pasakė, kad mane reikia nubausti, Seimo nariai tą patį komentavo“, – žurnalistams teisme sakė Š. Narbutas.

Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas jį visiškai išteisino baudžiamoje byloje, joje jis buvo kaltinamas nusikaltimų padarymu Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus. Teismo manymu, kaltinamasis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

Prokuroras pareiškė, kad nuosprendį skųs Apeliaciniam teismui.

Š. Narbutas apgailestavo, kad kol kas, kol neįsiteisės nuosprendis, negalės naudotis savo sąskaitoje esančiais pinigais, be to, priteistų daugiau nei 16,8 tūkst. eurų proceso išlaidų negaus, jie bus sumokėti tik įsiteisėjus nuosprendžiui.

Išteisintasis jau anksčiau yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre dėl galbūt pažeistų jo teisių per tyrimą. Peticija jau yra priimta.

Pasak Š. Narbuto, peticijoje keliami klausimai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, neteisėto sulaikymo, neproporcingo nuosavybės teisės apribojimo, dėl pažeisto kankinimų draudimo. Š. Narbutas anksčiau BNS pasakojo, kad jam buvo uždrausta gauti paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose, kai jis esąs onkologinis pacientas.

Pasak Š. Narbuto, peticijoje keliami klausimai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, neteisėto sulaikymo, neproporcingo nuosavybės teisės apribojimo

Pasak Š. Narbuto, taikant namų areštą, jam drausta lankytis visose Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose įstaigose, pačioje ministerijoje, Valstybinėje ligonių kasoje ir visose universitetinėse ligoninėse, nes jos pavaldžios ministerijai.

Peticijoje taip pat kalbama apie reputacijos gynimo pažeidimą – ikiteisminio tyrimo pareigūnai patys komentavo medžiagą, o jam man buvo draudžiama ją komentuoti. 

Baudžiamojoje byloje pareigūnai teigė surinkę duomenis, kad 2020 metų kovą–liepą Š. Narbutas, įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.

Bylos duomenimis, Š. Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios Ispanijos įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. COVID-19 reagentų įsigijimo.

Įtariama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.

Tyrimo duomenimis, apie šią bendros testo kainos dalį bei vėliau sudarytą galimai fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį bei gautą esą neteisėtą atlygį Š. Narbutas neinformavo tuometinės Sveikatos apsaugos viceministrės ir premjero patarėjo.

Kaip skelbė teisėsauga, per tyrimą buvo nustatyta, kad šios, neva 2020 metų kovo 1 dieną sudarytos, sutarties pagrindu, kaip komisinis atlygis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, į Š. Narbuto asmeninę sąskaitą per du kartus pervesta daugiau nei 300 tūkst. eurų.

Teisėsauga buvusio Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovo veiksmus kvalifikavo kaip sukčiavimą ir piktnaudžiavimą.

Pirmos instancijos teismas paskelbė, kad byloje nesurinkta duomenų ir neįrodyta,  kad Š. Narbutas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kadangi jis nėra valstybės tarnautoju prilygintu asmeniu.

Byloje taip pat buvo įrodinėjama, kad jis buvo nešališkas ekspertas ir Vyriausybės įgaliotas asmuo. Tačiau, pasak teismo, šios aplinkybės byloje taip pat nepasitvirtino, nes Sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir ministro pirmininko sudarytu potvarkiu darbo grupėse jis nedalyvavo, nebuvo nariu.

Sveikatos apsaugos ministerija šiame ikiteisminiame tyrime buvo pripažinta civiliniu ieškovu ir pareiškusi daugiau nei 303 tūkst. eurų civilinį ieškinį. Po išteisinamojo Š. Narbuto nuosprendžio ieškinys paliktas nenagrinėtu.

The post Išteisintas Š. Narbutas: Nepagrįstam mano kaltinimui institucijos išleido tūkstančius appeared first on LAIKMETIS.

„Nuo pat pareikšto įtarimų momento aš tarsi verčiamas įrodinėti, kad aš ne arklys: ne prokuroras teikia argumentus pagrįsdamas kaltinimą, o aš turiu įrodinėti, kad kaltinimai nesutampa su faktine bylos medžiaga“, – ketvirtadienį pradėjęs Vilniaus apygardos teismui teikti parodymus sakė Š. Narbutas.

Pasak Š. Narbuto, kaltinime klaidingai teigiama, kad jis buvo SAM pasitelktas nepriklausomas ekspertas, tačiau jis juo nebuvęs.

„Aš SAM nedirbau, jokio atlygio iš SAM negavau ir jokios valinės išraiškos būti nepriklausomu ekspertu nedaviau. Jokios sutarties su SAM nesudariau ir man nesiūlė sudaryti, apie tai nebuvo net kalbos“, – kalbėjo Š. Narbutas.

Nuo pat pareikšto įtarimų momento aš tarsi verčiamas įrodinėti, kad aš ne arklys

Š. Narbuto galimo sukčiavimo ir piktnaudžiavimo byloje tiriami pareigūnų surinkti duomenys, kad 2020 metų kovą–liepą jis, įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.

Bylos duomenimis, Š. Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. COVID-19 reagentų įsigijimo.

Įtariama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.

Tyrimo duomenimis, apie šią bendros testo kainos dalį bei vėliau sudarytą galimai fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį bei gautą neteisėtą atlygį Š. Narbutas neinformavo tuometinės Sveikatos apsaugos viceministrės ir premjero patarėjo.

Prokuratūra tuomet skelbė, jog „byloje turimi duomenys taip pat leidžia įtarti, kad Š. N. siūlė pasirašyti komercinio atstovavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta atgalinė jos sudarymo data“. 

Tyrimo metu nustatyta, kad šios, neva 2020 metų kovo 1 dieną sudarytos, sutarties pagrindu, kaip komisinis atlygis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, į Š. Narbuto asmeninę sąskaitą per du kartus pervesta daugiau nei 300 tūkst. eurų.

Š. Narbutas duodamas parodymus teismui teigė, jog jam tarpininkaujant Lietuva reagentų įsigijo pigiau ir greičiau, pvz., pagal 2020 metų kovo 20 dienos sutartį su „Termo Fisher Scientific Baltics“ vieno testo kaina be PVM siekė 22  eurus, kai jam tarpininkaujant iš Ispanijos įmonės jie įsigyti už 17 eurų be PVM.

„Jei ne šis pirkimas, mėnesį nebūtų buvę kuo testuoti žmones ir mirčių skaičius būtų buvęs didesnis“, – teigė Š. Narbutas.

Jis pažymėjo, kad derėdamasis dėl reagentų veikė kaip pilietis, o komercinėje veikoje nėra draudžiama dalyvauti dėl visuomenės intereso.

Teisėsauga buvusio Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovo veiksmus kvalifikavo kaip sukčiavimą ir piktnaudžiavimą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Š. Narbutas galėjo tyčia suklaidinti reagentus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovą dėl savo kaip fizinio asmens statuso, nors iš tiesų buvo Lietuvos atstovas.

Sveikatos apsaugos ministerija šiame ikiteisminiame tyrime yra pripažinta civiliniu ieškovu ir pareiškusi daugiau nei 303 tūkst. eurų civilinį ieškinį.

The post COVID bylos: Š. Narbutas sako, kad dėl reagentų derėjosi ne valdžios įgaliotas appeared first on LAIKMETIS.

„Peticija jau yra priimta ir tai jau šioks toks pasiekimas, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas 99,8 proc. kreipimusi atmeta. Priėmė ne dėl vieno, o dėl šešių straipsnių pažeidimo. Tai vėlgi, sakyčiau, praktikoje išskirtinis atvejis“, –  BNS penktadienį sakė Š. Narbutas.

Pasak jo, peticijoje keliami klausimai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, neteisėto sulaikymo, neproporcingo nuosavybės teisės apribojimo, dėl kankinimų draudimo.

„Man buvo uždrausta gauti paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose, kai esu onkologinis pacientas“, – BNS teigė kaltinamasis.

Pasak Š. Narbuto, taikant namų areštą, jam drausta lankytis visose Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose įstaigose, pačioje ministerijoje, Valstybinėje ligonių kasoje ir visose universitetinėse ligoninėse, nes jos pavaldžios ministerijai.

„Kad ir kas būtų nutikę, aš negalėjau kreiptis į ligoninę, į savivaldybės lygio polikliniką galėjau. Taip, reikėjo, negalėjau gauti“, – BNS atsakė Š. Narbutas, ar buvo iškilusi būtinybė kreiptis į ligoninę.

Peticijoje taip pat kalbama apie reputacijos gynimo pažeidimo.

„Ikiteisminio tyrimo pareigūnai patys komentavo medžiagą, o man buvo draudžiama ją komentuoti. Dėl privataus gyvenimo pažeidimo – sulaikymo ir ikiteisminio tyrimo metu buvau išstatytas prieš kamerą, nufilmuotas, be galimybės pasisakyti“, – teigė Š. Narbutas.

Pasak jo, EŽTT siūlė su Vyriausybe taikiai susitarti, tačiau ji nenorėjo to daryti.

Rugsėjo pabaigoje Vyriausybė turėtų patekti atsiliepimą dėl Š. Narbuto skundo.

„Kai gausime Vyriausybės poziciją, tada žalą įvertinsime. Buvo reikalingos pinginės lėšos teisinei gynybai, o visos sąskaitos buvo areštuotos, be to, dėl infliacijos areštuotos lėšos nuvertėjo“, – tvirtino kaltinamasis.

Byla dėl reagentų įsigijimo tebenagrinėjama

Vilniaus apygardos teismas nagrinėja Š. Narbuto galimo sukčiavimo ir piktnaudžiavimo bylą. 

Joje tiriami pareigūnų surinkti duomenys, kad 2020 metų kovą–liepą Š. Narbutas, įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.

Bylos duomenimis, Š. Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. COVID-19 reagentų įsigijimo.

Įtariama, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.

Tyrimo duomenimis, apie šią bendros testo kainos dalį bei vėliau sudarytą galimai fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį bei gautą neteisėtą atlygį Š. Narbutas neinformavo tuometinės Sveikatos apsaugos viceministrės ir premjero patarėjo.

„Byloje turimi duomenys taip pat leidžia įtarti, kad Š. N. siūlė pasirašyti komercinio atstovavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta atgalinė jos sudarymo data“, – skelbė prokuratūra. 

Tyrimo metu nustatyta, kad šios, neva 2020 metų kovo 1 dieną sudarytos, sutarties pagrindu, kaip komisinis atlygis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, į Š. Narbuto asmeninę sąskaitą per du kartus pervesta daugiau nei 300 tūkst. eurų.

Teisėsauga buvusio Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovo veiksmus kvalifikavo kaip sukčiavimą ir piktnaudžiavimą.

Sveikatos apsaugos ministerija šiame ikiteisminiame tyrime yra pripažinta civiliniu ieškovu ir pareiškusi daugiau nei 303 tūkst. eurų civilinį ieškinį.

BNS žiniomis, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turtui taikomas iki šiol, bylos nagrinėjimo pradžioje keistas apribojimo mastas, tačiau laikinai disponuoti apriboto turto kiekis atitinka ministerijos pareikštam ieškiniui.

Nepavyko susisiekti su ispanais

Penktadienį Vilniaus apygardos teismas ketino tęsti šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir nuotoliniu būdu apklausti Ispanijos bendrovės „PMS International“ atstovus. Su šia įmone derėtasi dėl reagentų pirkimų.

Teismas vasarą siuntė elektroninius laiškus įmonei, jos atstovams ir informavo apie būsimus teismo posėdžius rugsėjį, galimybę vykdyti apklausas per „Zoom“ platformą, tačiau negavo jokio atsakymo nei iš liudytojų, nei įmonės.  

Toliau užsienio bendrovės atstovus bus bandoma apklausti padedant Eurojusto Lietuvos atstovei bei bandant susisiekti su liudytojų atstovais advokatais, prašant jų tarpininkavimo dėl apklausos.

Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas rugsėjo 23 dieną, per šį posėdį ketinama liudytojus iš Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos. 

The post Greitųjų COVID-19 reagentų byloje teisiamas Š. Narbutas kreipėsi į EŽTT appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusių metų kovo pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) valdomas ESSC tuomečio operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pavedimu įsigijo beveik 500 gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorių už maždaug 2 mln. eurų. Daugiau kaip pusė jų iki šiol netinkami naudoti. Įranga pirkta, nors jau tada žinota, kad ji neturi privalomų sertifikatų.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, monitorių pirkimą organizavo ne valstybės pareigūnai, bet pašalinis žmogus – visuomenininkas Šarūnas Narbutas. Turimi laiškai atskleidžia, kad jis kontaktavo su tiekėjais, rūpinosi sutartimis, apmokėjimu, dalijo nurodymus pirkimus vykdančioms SAM pavaldžioms įstaigoms. 

Š. Narbutas pripažįsta dalyvavęs procesuose, bet teigia, kad už veiklą atlygio negavo.

Š. Narbutas pripažįsta dalyvavęs procesuose, bet teigia, kad už veiklą atlygio negavo.

Eksministras A. Veryga tvirtino nežinantis, kas įtraukė Š. Narbutą į pirkimų procesą.

„Nežinau, kokį jis vaidmenį tenai galėjo vaidinti. Padėjo ieškoti ir testų, kiek prisimenu, ir kitų dalykų Kinijoje. Kaip jis tai darė, aš irgi negaliu pasakyti, nežinau, per ką jis padėjo ieškoti. Bet aš sakau, ministras nėra tas, kuris fiziškai perka, derina, tai aš fiziškai tiesiog nežinau visų šitų detalių“, – kalbėjo A. Veryga.

Buvusiam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentui Š. Narbutui pernai pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu Lietuvai perkant reagentų COVID-19 testams daryti. Įtariama, kad Š. Narbutas daugiau nei 5 mln. eurų vertės reagentų pirkimuose veikė kaip neoficialus tarpininkas tarp Lietuvos institucijų ir Ispanijos bendrovės, taip pat įtariama, kad jis įmonės atstovui galėjo būti nurodęs tam tikrą sumą už jo tarpininkavimą šiame pirkime.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau įvykus pirkimams, į Š. Narbuto asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų pervesta daugiau nei 300 tūkst. eurų.

The post Tyrimas: neveikiančių monitorių pirkimą Lietuvos ligoninėms organizavo Š. Narbutas appeared first on LAIKMETIS.