IŠKASENOS. Baltieji rūmai penktadienį tvirtino, kad Ukraina labai greitai pasirašys susitarimą, kuriuo Vašingtonui suteikiama galimybė naudotis jos naudingųjų iškasenų telkiniais.

ATSISTATYDINIMAS. Prancūzų kardinolas Jeanas-Marcas Aveline‘as (Žanas Markas Avelenas) sakė, jog, nors „visiškai pasitiki popiežiaus aiškiu mąstymu“, jis neatmestų atsistatydinimo galimybės. „Jei jis nuspręs, kad tai yra geriausia Bažnyčiai, jis taip ir padarys“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis.

SANKCIJOS. Vengrijos vyriausiasis diplomatas ketvirtadienį pažadėjo blokuoti Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijos pareigūnams pratęsimą, tvirtindamas, kad tolesnis jų taikymas apsunkintų Vašingtono ir Maskvos derybas dėl taikos Ukrainoje.

LUKAŠENKA. „Man atrodo, kad jie bando supriešinti rusus su kinais. Rusai neturi to leisti“, – sakė Baltarusijos vadovas A. Lukašenka ir pridūrė, kad bet koks susitarimas, kuriuo būtų užbaigtas karas Ukrainoje, gali atnešti Baltarusijai ir teigiamų, ir neigiamų dalykų, sakoma jo biuro paskelbtame pareiškime.

PROJEKTAI. Tarp Vyriausybės siūlymų kovo 10 dieną prasidėsiančiai Seimo pavasario sesijai – didesnių pajamų apmokestinimo progresyvumą numatantys gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo, antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pakeitimai bei būsimo Kelių fondo įstatymo projektas. 

Vyriausybė šią savaitę įregistravo parlamentui pavasarį planuojamų siūlyti svarstyti įstatymų pataisų ir nutarimų projektų paketą.

Be šių, Ministrų kabinetas Seimui ketina siūlyti į sesijos darbų programą įtraukti investicijų, smulkiojo ir vidutinio verslo ombudsmeno, nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo, visuomeninio elektros tiekimo, antrojo jūrinio vėjo parko ir kitus projektus. 

AUDITAS. Valstybės kontrolei atlikus auditą, kaip per pastaruosius trejus metus Lietuvoje leistos gynybai skirtos lėšos, Krašto apsaugos ministerija (KAM) nutarė, kad išvados bus nepasiekiamos visuomenei, penktadienį pranešė LRT radijas. 

Skaidrumo gynėjai kritikuoja tokį sprendimą dėl gynybos biudžeto analizės ir sako, kad bent iš dalies ji turi būti pasiekiama, kaip ir žadėta prieš auditą.

Šią ataskaitą vertins Seimo Audito komitetas, bet dalis parlamentarų su audito išvada taip pat negalės susipažinti, jeigu neturės leidimo dirbti su slapta informacija.  

DIAKRITAI. Grupė Seimo narių vėl mėgins įteisinti diakritinių ženklų rašymą nelietuviškuose asmenvardžiuose.

„Toks teisinis reguliavimas išspręstų ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių bei Lietuvos piliečių, anksčiau turėjusių kitos valstybės pilietybę ar sudariusių santuoką su kitos valstybės piliečiu, taip pat šių asmenų vaikų asmenvardžių rašymo originalia forma problemas“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Pataisas parengė devyni Socialdemokratų partijos frakcijos atstovai ir buvusi Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

JUKNEVIČIENĖ. Rasa Juknevičienė Europos parlamento narė savo socialinio tinklo paskyroje rašo: „Neseniai klausėm rusų, kur jūs, kodėl ne gatvėse prieš Putiną? Atėjo košmaras, kai tenka to paties klausti amerikiečių…“

The post Naujienų telegrafas: Juknevičienės raginimai, drąsa, Lukašenka filosofuoja appeared first on LAIKMETIS.

ABSURDAS. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) ketvirtadienį pareiškė, kad JAV karinių jūrų pajėgų laivams mokėti už plaukimą Panamos kanalu yra absurdiška. Jo komentarai nuskambėjo po to, kai Panamos prezidentas paneigė, kad šalis sutiko leisti JAV vyriausybės laivams nemokamai plaukti šiuo du vandenynus jungiančiu vandens keliu.

„Man atrodo absurdiška, kad turėtume mokėti mokesčius už tranzitą per zoną, kurią privalome saugoti konflikto metu. Tokie yra mūsų lūkesčiai“, – žurnalistams Dominikos Respublikoje sakė M. Rubio.

VIRŠELIS. Žurnalas „Time“ pristatė vasario mėnesio numerio viršelį, kuriame JAV verslininkas Elonas Muskas sėdi prie JAV prezidento darbo stalo. Ant viršelio pavaizduotas Muskas, sėdintis už „Resolute“ stalo, prie kurio Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete dirba JAV prezidentas.

„Nė vienas privatus asmuo, juo labiau asmuo, kurio turtus ir verslo tinklą tiesiogiai prižiūri federalinės valdžios institucijos, niekada neturėjo tokios didelės galios JAV vyriausybės aparatui. Kol kas atrodo, kad E. Muskas yra atskaitingas tik (JAV prezidentui Donaldui - red. past.) Trumpui“, - rašoma žurnalo straipsnyje, kuriam skirtas viršelis. Anksčiau E. Muskas yra sakęs, kad nenori rodytis ant žurnalų viršelių.

LENKIJA IR MIGRANTAI. Lenkija nesilaikys ES migracijos pakto ir nepriims naujų migrantų, nes savo teritorijoje jau priėmė Ukrainos pabėgėlius, pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas per bendrą spaudos konferenciją su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen. Europos Komisijos vadovas kartu su Komisijos narių valdyba dalyvavo Europos Komisijos išvažiuojamajame posėdyje, kuris Lenkijos pirmininkavimo Europos Sąjungai proga vyko Lenkijos Pomeranijos vaivadijos sostinėje Gdanske.

PRIVILEGIJUOTAS KALINYS. Paaiškėjus, kad „Foxpay“ tyrime suimto Vilhelmo Germano kameroje buvo rasti keli mobilieji telefonai, prezidentas Gitanas Nausėda jį vadina „privilegijuotu kaliniu“ ir tikisi reakcijos iš Lietuvos kalėjimų tarnybos.

„Blogai vertinu, tai vis dar yra reliktas to, ką aš vadinu „privilegijuotieji kaliniai“, kurie turi specialų režimą“, – penktadienį kalbėjo šalies vadovas, žurnalistų paklaustas, ką galvoja apie V. Germano kameron patekusius ryšio prietaisus.

TRUMPO SANKCIJOS. D. Trumpas pareiškė, kad Hagoje įsikūręs Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) „piktnaudžiavo savo įgaliojimais“ išduodamas Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) arešto orderį. 

Ketvirtadienį paskelbtame įsakyme taip pat teigiama, kad TBT ėmėsi „neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų prieš Ameriką ir mūsų artimą sąjungininką Izraelį“. D. Trumpas turėjo omenyje TBT atliekamus tyrimus dėl įtariamų JAV karių karo nusikaltimų Afganistane ir įtariamų Izraelio karių karo nusikaltimų Gazos Ruože.

Respublikonas nurodė įšaldyti TBT pareigūnų, darbuotojų ir jų šeimos narių turtą ir apriboti jų keliavimo galimybes. D. Trumpas taip pat žada pradėti teisminius tyrimus prieš visus, kurie gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. 

UKRAINIEČIŲ BALETAS. Kultūros ministerijai penktadienį buvo pateikta Ukrainos ambasados Lietuvoje informacija, jog į Lietuvą su gastrolėmis atvykstanti baleto trupė „Kyiv Grand Ballet“ nėra Ukrainos atstovė. Kaip penktadienį pranešė ministerija, ambasada kreipėsi į Ukrainos kultūros ir strateginės komunikacijos ministeriją, kuri pateikė poziciją ir nurodė, kaip nepasiklysti informacijos lauke.

„Ukrainos pusė nepalaiko ukrainiečių menininkų ir trupių pasirodymų, susijusių su rusų autorių kūriniais, ir ragina tokius pseudo-ukrainietiškus, prorusiškus kūrybinius projektus vertinti kaip žeminančius Ukrainos žmonių subjektiškumą ir jų kultūros paveldą“, – rašoma Kultūros ministerijai adresuotame ambasados laiške.

DELFI. Be Konkurencijos tarybos leidimo portalą „Lrytas“ prieš dvejus metus įsigijusi Estijos žiniasklaidos grupė „Ekspress Grupp“, valdanti ir „Delfi“ naujienų portalus Baltijos šalyse, Lietuvoje turės atkurti ankstesnę padėtį arba parduoti vieną iš portalų, penktadienį paskelbė taryba.

„Konkurencijos taryba nedavė leidimo sandoriui, kuriuo „Ekspress Grupp“, valdanti naujienų portalą delfi.lt, įsigijo įmonę „Lrytas“, valdančią naujienų portalą lrytas.lt, ir įpareigojo atkurti ankstesnę padėtį arba pašalinti koncentracijos pasekmes, parduodant vieną iš portalų“, – rašoma pranešime. 

The post Naujienų telegrafas: patyčios iš Musko, privilegijuotas kalinys, Trumpas nestabdo appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusį mėnesį Šventojo Sosto išleistu dekretu gerokai padidintos piniginės sankcijos ir laisvės atėmimo bausmės tiems, kurie pažeidžia griežtas Vatikano miesto saugumo taisykles.

Dokumente, kurį pasirašė kardinolas Fernando Vérguez Alzaga, Popiežiškosios Vatikano Miesto Valstybės komisijos pirmininkas, numatytos piniginės baudos nuo 10 000 iki 25 000 eurų ir laisvės atėmimo bausmės nuo vienerių iki ketverių metų.

Už neteisėtą įsibrovimą nubaustiems asmenims bus uždrausta įvažiuoti į Vatikano teritoriją iki 15 metų. Jei ši sankcija bus pažeista, pažeidėjas gali būti nubaustas laisvės atėmimo bausme nuo vienerių iki penkerių metų.

Vatikanas yra mažiausia pasaulio valstybė, joje šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 800 gyventojų. Miestas-valstybė užima 0,44 kvadratinių kilometrų plotą.

Vatikano miesto valstybei priklauso laisvai prieinamos teritorijos, pavyzdžiui, Šventojo Petro bazilika arba Vatikano muziejai, į kuriuos patenkant reikia atlikti išankstinį saugumo patikrinimą.

Tačiau yra ir kitų aukštomis sienomis apjuostų įėjimų, pavyzdžiui, Porta Santa Ana, Piazza del Sant'Uffizio arba Porta Perugino, skirtų įgaliotiems darbuotojams arba specialius leidimus turintiems lankytojams.

The post Vatikanas sugriežtino bausmes nelegaliems įsibrovėliams appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai pranešė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.

Į 15-ąjį ES sankcijų paketą, kuriuo siekiama didinti spaudimą Rusijai, įtraukti apribojimai 54 fiziniams ir 30 juridiniams asmenims.

Sankcijos taikomos tiems, kurie, pasak ES, „kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba kelia grėsmę jiems“.

Tai jau trečias kartas, kai Budapeštas siekia išbraukti patriarchą Kirilą iš sankcijų sąrašo, argumentuodamas, kad jo sprendimas pagrįstas religinių laisvių gynimu.

The post Vengrijos pastangomis patriarchui Kirilui nepritaikytos ES sankcijos appeared first on LAIKMETIS.

Klotzas yra Lenkijos pilietis. Rugsėjo pabaigoje Sočio centrinis apygardos teismas nusprendė, kad jis vykdė misionierišką veiklą neturėdamas reikiamo religinės organizacijos dokumento. Pats kunigas Klocas savo kaltės nepripažino, aiškindamas, kad yra parapijos vikaras, tačiau prarado dokumentą, patvirtinantį jo teisę Katalikų Bažnyčios vardu pamokslauti Sočyje.

Inkriminuojamo straipsnio sankcijos numato baudą nuo 30 iki 50 tūkst. rublių su administraciniu užsieniečio išsiuntimu iš šalies. Sočio teismas skyrė minimalią baudą ir nurodė išsiųsti katalikų kunigą iš Rusijos. Apeliaciniu skundu atsisakyta panaikinti šį sprendimą.

Klotzas gimė 1939 m. Lenkijoje (dabar Vakarų Ukrainos teritorija). 1958 m. priėmė vienuolio įžadus saleziečių bendruomenėje, o 1969 m. buvo įšventintas kunigu. Atsiliepęs į popiežiaus Jono Pauliaus II kvietimą, 1984-1996 m. tarnavo Zambijoje, o 2001-2011 m. buvo Samaros katalikų parapijos rektorius.

The post Rusija išsiunčia iš šalies katalikų kunigą appeared first on LAIKMETIS.

„Šie trijų Europos šalių veiksmai yra priešiškos Vakarų politikos ir ekonominio terorizmo prieš Irano žmones tęsinys, dėl kurio Irano Islamo Respublika imsis atitinkamų ir proporcingų veiksmų“, – vėlai antradienį paskelbtame pareiškime teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani (Naseras Kananis).

Minėtos trys šalys antradienį apkaltino Iraną siunčiant balistines raketas į Rusiją, kad jos būtų panaudotos kare Ukrainoje, ir paskelbė naujas sankcijas Teherano oro transportui.

„Nedelsdami imsimės veiksmų, kad būtų panaikinti dvišaliai oro susisiekimo paslaugų susitarimai su Iranu“, – sakoma jų pareiškime ir priduriama, kad jos taip pat parengs sankcijas oro vežėjui „Iran Air“.

„Be to, sieksime, kad į sąrašą būtų įtraukti svarbūs subjektai ir asmenys, susiję su Irano balistinių raketų programa ir balistinių raketų bei kitų ginklų perdavimu Rusijai“, – sakoma jame. 

Iranas dar kartą paneigė nusiuntęs kokių nors ginklų Rusijai naudoti kare Ukrainoje.

„Bet koks tvirtinimas, kad Irano Islamo Respublika pardavė balistinių raketų Rusijos Federacijai, visiškai neturi pagrindo ir yra melagingas“, – sakė N. Kanani.

Anksčiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) teigė, kad Rusija gavo iš Irano balistinių raketų ir „tikriausiai per kelias savaites panaudos jas Ukrainoje“.

Jis pridūrė, kad dešimtys Rusijos kariškių treniruojasi Irane naudotis raketomis „Fath-360“, kurių veikimo nuotolis siekia 120 kilometrų.

The post Iranas apie Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos sankcijas: imsimės atitinkamų ir proporcingų veiksmų appeared first on LAIKMETIS.

„V. Putinas ir jo autoritarinis režimas skleidžia klaidingą naratyvą, kad Rusijos ekonomika yra stipri, o jos karo mašina – nepažeidžiama Vakarų sankcijų. Tai – melas. Matoma vis daugiau ženklų, kad Rusijos ekonomika braška, tačiau realią situaciją maskuoja milžiniškos valstybės išlaidos skiriamos karo pramonei, kurios palaiko BVP augimą. Visgi tai nėra ilgalaikis ir tvarus augimo šaltinis. Skirtingai nuo istorijos, kurią norėtų papasakoti Rusija, sankcijos, nukreiptos prieš karo mašiną, yra veiksmingos ir būtinos“, – sako G. Skaistė ir Švedijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Olandijos bei Lenkijos finansų ministrai.

Pasak ministrų, sankcijos pakeitė Rusijos užsienio prekybos geografiją ir apribojo jos prieigą prie prioritetinių karo prekių. Rusijos muitinės informacija rodo, jog 2022–2023 m. šalies eksporto pajamos sumažėjo maždaug trečdaliu. Spaudimą agresorei dar labiau didins birželį ES priimtas 14-tas sankcijų paketas, apimantis priemones suskystintoms gamtinėms dujoms ir Rusijos šešėliniam laivynui, gabenančiam sankcionuotą rusišką naftą po pasaulį.

„The Guardian“ publikacijoje akcentuojama, jog Kremliaus karo gamyklos dirba didžiausiu pajėgumu, tuo metu kai šalis susiduria su milžinišku darbo jėgos trūkumų.  Yra pranešimų, kad dėl to V. Putinas pritarė įkalinimo pakeitimui priverstiniu darbu. Situacija darbo rinkoje lemia didėjančius gamybos kaštus, o silpnėjantis rublis didina importo kainas ir prisideda prie vis didesnės infliacijos, nepaisant Rusijos centrinio banko pastangų su ja kovoti aukštomis palūkanų normomis.

Ministrai pažymi, jog daugeliui rusų Kremliaus ekonominė politika turėtų sukelti deja vu jausmą, kai grįžtama prie sovietinės taktikos: kapitalo kontrolė, eksporto draudimai ir didelės investicijos tik į karo pramonę.

„Norėdama finansuoti karą, Rusija panaudojo likvidžias nacionalinio gerovės fondo lėšas. „Bloomberg“ vertinimai rodo, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą fondo dydis sumažėjo beveik perpus, nes šalis aukoja savo būsimą gerovę, kad galėtų tęsti karą Ukrainoje. Siekiant užtikrinti vidaus tiekimą, buvo įvesti benzino ir cukraus eksporto draudimai. Įdiegta griežta kapitalo kontrolė, kad būtų išvengta privačių lėšų ištekėjimo iš šalies, o rublis būtų gelbėjimas nuo laisvo kritimo. Nepaisant to, yra pranešimų apie tolesnį didelės apimties kapitalo pasitraukimą iš šalies. Tai, ką klaidingai galima suprasti kaip Rusijos augimo „skatinimą“, iš tikrųjų yra ekonomikos resovietizacijos pradžia“, – situaciją Rusijoje iliustruoja G. Skaistė su kolegomis ES ministrais.

Plataus masto rinkos kontrolė, didelės valstybės išlaidos, finansuojamos nusavinant privatų turtą, ir ekonomikos perorientavimas į karo pramonę, visiškai neatsižvelgiant į socialinę ir ekonominę gyventojų gerovę yra dabartinės Rusijos ekonomikai būdingi bruožai.

„Istorija aiškiai rodo, kad tai nėra sėkminga ilgalaikė strategija. Trumpalaikis ekonomikos perkaitimas, kurį skatina didelės investicijos į karo pramonę ir labai ribotos galimybės naudotis technologijomis, stabdys produktyvumo augimą ir sukels privataus sektoriaus stagnaciją, dar labiau siaučiančią infliaciją ir didėjantį spaudimą Rusijos namų ūkiams. Siekdamas padengti būsimą deficitą, V. Putinas turės panaudoti piniginį finansavimą, dar labiau padidindamas infliaciją ir toliau eikvodamas grynųjų pinigų atsargas. Jei V. Putinas eis šiuo keliu, ilgalaikė žala Rusijos ekonomikai bus didelė“, – sakoma G. Skaistės ir dar 7 ES finansų ministrų publikacijoje.

Lietuvos, Švedijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Olandijos bei Lenkijos finansų ministrai vieningai teigia, jog šiuo metu būtina kuo greičiau įgyvendinti Didžiojo septyneto sutarimą dėl 50 mlrd. dolerių paskolos Ukrainai, kuri bus finansuojama iš įšaldyto Rusijos turto generuojamo pelno. Neabejotinai, reikia ir toliau išlaikyti paramą Ukrainai, tiekti daugiau ginklų ir amunicijos. Taip pat būtina plėsti sankcijų Rusijai aprėptį, ypatingai tokiuose sektoriuose kaip energetika, finansai ir technologijos bei mažinti sankcijų apėjimo galimybes – tam ypač svarbu siekti sankcijų režimo suvienodinimo ir Baltarusijai.

The post G. Skaistė „The Guardian“: Rusija meluoja apie savo ekonominę galią - sankcijos veikia appeared first on LAIKMETIS.

„Laiške Baltijos valstybių ministrai palankiai įvertina Europos Sąjungoje ir G-7 jau atliktą darbą nagrinėjant galimybes panaudoti imobilizuotą Rusijos valstybės turtą tiek Ukrainai remti, tiek ir jos atstatymui ir kviečia G-7 toliau, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Sąjunga, tarptautiniais partneriais ir sąjungininkais ieškoti teisinių sprendimų, kaip panaudoti visą Rusijos valstybės turtą Ukrainoje padarytai žalai kompensuoti“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.

„Rusijos agresija prieš Ukrainą yra brutalus ir akivaizdus Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės tvarkos grindžiamos teisės viršenybe ir tarptautine teise pažeidimas. Tai ne tik karas prieš Ukrainą. Jei agresorius liks nenubaustas ir agresoriui nereikės atlyginti padarytos žalos, tokiu būdu bus pasiųsta klaidinant žinia, kad agresija lieka nenubausta“, – laiške teigia Baltijos valstybių ministrai.

G-7 šalių lyderiai ketvirtadienį viršūnių susitikime Italijoje sutarė dėl naujos 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolos panaudojant pelną iš įšaldyto Rusijos turto.

Europos Sąjunga anksčiau šiais metais sutarė Ukrainai skirti pelną iš palūkanų už Rusijos turtą, įšaldytą Vakaruose Maskvai 2022-ųjų vasarį užpuolus savo kaimynę.

Tačiau G-7 siūlo idėją šiuos pinigus panaudoti teikiant didesnę ir skubesnę pagalbą didžiule išankstine paskola.

Paskola galiausiai būtų apmokėta iš būsimo pelno, nors esama rizikos, kad šis finansavimo šaltinis išseks, jei Rusijos turtas bus atblokuotas, pavyzdžiui, taikos susitarimo atveju.

URM pabrėžia, kad Pasaulio banko duomenimis, Ukrainos atstatymui ir rekonstrukcijai per ateinantį dešimtmetį reikės mažiausiai 486 mlrd. dolerių, o visa rekonstrukcija gali siekti iki 1 trln. dolerių.

The post Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai ragina panaudoti visas įšaldytas Kremliaus lėšas appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvai perimant pirmininkavimą Baltijos Ministrų Tarybai pirmadienį susitiks Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerės Ingrida Šimonytė, Evika Silina bei Kaja Kalas.

Vyriausybės vadovės aptars aktualiausius saugumo ir gynybos, paramos Ukrainai, pasirengimo NATO viršūnių susitikimui Vašingtone temas.

Taip pat bus kalbama apie sankcijas Rusijai, bendrų Baltijos valstybių projektų energetikos ir infrastruktūros srityje pažangą, ES darbotvarkės ir kitus aktualius trišalio bendradarbiavimo klausimus.

Baltijos Ministrų Taryba – Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių bendradarbiavimą koordinuojanti institucija – įkurta 1994 metais Taline.

Pirmininkavimas Baltijos šalių bendradarbiavime vykdomas rotacijos būdu, kiekvienai Baltijos valstybei pradedant pirmininkavimą nuo naujų kalendorinių metų.

The post Vilniuje rinksis Baltijos šalių premjerai appeared first on LAIKMETIS.

„Privalome pripažinti taiką ir vienybę, kuri kadaise buvo laikoma savaime suprantamu dalyku ir kurios nebėra kai kuriose Europos dalyse. Privalome dirbti kartu, kad išsaugotume taiką, kurią turime Europoje“, – pirmadienį pasirašant susitarimą sakė Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas.

Dėl vienodų kontrolės priemonių taikymo įgyvendinant ES sankcijas Rusijai ir Baltarusijai šių metų sausį jau susitarė Baltijos šalys.

Sausį susitarimu Lietuvos, Latvijos bei Estijos muitinės patvirtino pernai gruodžio 20 dieną pasirašytą tai numatančią Baltijos šalių premjerių deklaraciją bei susitarė griežtinti į trečiąsias šalis per Rusiją ir Baltarusija eksportuojamų arba tranzitu gabenamų sankcionuotų prekių kontrolę – pavyzdžiui, reikalauti pateikti prekių gamintojo deklaraciją.

Vakarų šalys ekonominių, diplomatinių ir kitų sankcijų prieš Rusiją bei ją remiančią Baltarusiją ėmėsi Maskvai prieš daugiau nei dvejus metus pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.

The post Penkių šalių muitinių vadovai susitarė dėl vienodų sankcijų Rusijai įgyvendinimo appeared first on LAIKMETIS.