Antradienį Sakartvelo parlamentas trečiuoju, galutiniu, svarstymu priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą, kuris smerkiamas kaip panašaus represinio teisės akto Rusijoje dėl „užsienio agentų“, kuriuo Maskva slopina kritikus ir siekia užgniaužti nepriklausomą žiniasklaidą, analogas.

Valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ įstatymų leidėjai balsavo už šį teisės aktą, nepaisydami protestuotojų, kurie nerimauja, kad šalis keičia provakarietišką kursą ir atsisuka į Rusiją.

Buvusioje sovietinėje respublikoje, kurioje dauguma gyventojų nori įstoti į ES ir NATO bei yra griežtai nusiteikę prieš Kremlių, šis valdančiųjų žingsnis skaldo visuomenę, rodo viešosios nuomonės apklausos.

Prasidėjo antivyriausybiniai protestai, o parlamente tarp opozicijos įstatymų leidėjų ir valdančiosios partijos narių net kilo muštynės.

„Šiandien uždėjau veto... įstatymui, kuris savo esme yra rusiškas ir kuris prieštarauja mūsų Konstitucijai“, – pažymėjo S. Zurabišvili per televiziją transliuotame pareiškime, kalbėdama apie įstatymo projektą, kurį kritikai apibūdina kaip panašų į Rusijos teisės aktus, naudojamus disidentams nutildyti.

Briuselis pareiškė, kad šis įstatymas yra „nesuderinamas“ su Sakartvelo siekiu tapti ES nariu, kuris įtvirtintas šalies konstitucijoje.

„Sakartvelo svajonė“ parlamente turi pakankamai įstatymų leidėjų, kad galėtų atmesti prezidentės veto.

Ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė davė suprasti, kad jo partija yra pasirengusi svarstyti S. Zurabišvili siūlomus įstatymo pakeitimus, jei ji juos išdėstytų savo veto dokumente. 

Tačiau prezidentė atmetė galimybę pradėti „melagingas, dirbtines, klaidinančias derybas“ su „Sakartvelo svajone“.

Įstatymui įsigaliojus, visos nepriklausomos nevyriausybinės ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio, turės užsiregistruoti kaip „organizacija, veikianti pagal užsienio valstybės interesus“.

„Sakartvelo svajone“ tvirtina, kad yra pasiryžusi prisijungti prie ES, ir aiškina, kad įstatymo projektu siekiama padidinti pilietinių grupių finansavimo iš užsienio skaidrumą.

The post Sakartvelo prezidentė vetavo įstatymą, kuris „prieštarauja Konstitucijai" appeared first on LAIKMETIS.

„Pirmą kartą Lietuva pasinaudojo Romos statuto galimybe ir liko neabejinga Ukrainos atžvilgiu. Akivaizdu, kad ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras supranta reakcijos greičio svarbą. Džiaugiuosi, kad vienu žingsniu priartėjome teisingumo link“, – vėlai pirmadienį išplatintame komentare sakė ministrė Evelina Dobrovolska.

„Rusijos ir Baltarusijos vadovybės karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui negali likti be atsako“, – pridūrė ji.

Rusijos ir Baltarusijos vadovybės karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui negali likti be atsako

Lietuva šią savaitę dėl Maskvos ir Minsko vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui kreipėsi į Hagos prokurorą. 

Savo pareiškime apie pradedamą tyrimą prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) pareiškė, kad „yra svarus pagrindas manyti, jog Ukrainoje buvo įvykdyta tiek karo nusikaltimų, tiek nusikaltimų žmoniškumui“.

Prokuroras nagrinės padėtį nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o Rytų Ukrainą apėmė karas tarp Kijevo vyriausybės ir promaskvietiškų separatistų.

„Atsižvelgiant į konflikto išsiplėtimą pastarosiomis dienomis, ketinu pasirūpinti, kad šis tyrimas taip pat apimtų bet kokius naujus įtariamus nusikaltimus, patenkančius į mano institucijos jurisdikciją, įvykdytus bet kurios šalies per konfliktą bet kurioje Ukrainos teritorijos dalyje“, – teigė jis.

TBT jau yra atlikęs parengiamąjį tyrimą dėl nusikaltimų, susijusių su proeuropietiškų protestų smurtiniu malšinimu Kijeve per 2013–2014 metų Maidano revoliuciją, taip pat įtariamų nusikaltimų Kryme ir Rytų Ukrainoje.

2020 metų gruodį tuometė TBT prokurorė Fatou Bensouda (Fatu Bensuda) sakė, kad atliekant tyrimą buvo rasta požymių, jog Ukrainoje „įvykdyta įvairių veiksmų, prilygstančių karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui, patenkančiais į Teismo jurisdikciją“.

Tačiau Teismo prokurorai dar nebuvo prašę teisėjų atlikti visavertį tyrimą.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Vakarai į tai atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai.

The post Lietuva kreipėsi į Hagos teismą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų appeared first on LAIKMETIS.