„Ar nekantrauji po vasaros atostogų pagaliau kibti į mokslus? O gal jautiesi nedrąsiai pradėdamas studijas Vilniuje? Esi kviečiamas naują pradžią pasitikti iškilmingai! Laukiami visi, rugsėjį pradedantys ugdymo(si) procesą – studentai, dėstytojai, bibliotekininkai, rūbininkės… ir kiti!" - skelbia pranešimas.

Rugsėjo 2 d. šventinė programa:

17:30 val. Šv. Mišios Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje. Jose savo žodžiais įkvėps ir padrąsins arkivyskupas Gintaras Grušas, o giesmėmis papuoš Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“ (Meno vadovas ir dirigentas Imantas Jonas Marijus Šimkus, dirigentas Mantvydas Drūlia).

18:30 val. Užkandžių ir pokalbių pertraukėlė.

19:00 val. Šventinis koncertas. Gospel muzika ausis ir širdis džiugins energingasis „GospelJonai“ choras (vadovė Kristina Žaldokaitė).

The post Šv. Jonų bažnyčioje - iškilminga mokslo metų pradžia appeared first on LAIKMETIS.

„Žvelgiame su viltimi į ateitį, nes žinome, jog būtent akademinė bendruomenė yra ieškotojai To, kuris sukūrė šį pasaulį ir padovanojo mums gyvenimą“, – sakė Eucharistijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, pasveikindamas į bendrą maldą atvykusius VDU rektorių prof. Juozą Augutį, LSMU rektorių prof. Rimantą Benetį, LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinį direktorių prof. Renaldą Jurkevičių, KTU rektorių prof. Eugenijų Valatką, Lietuvos sporto universiteto rektorę prof. Dianą Rėklaitienę, Šv. Ignaco Lojolos kolegijos direktorių dr. Aivarą Anužį.

Sveikinimo žodį, kad nuo Viešpaties artumo pradžiugtų visų širdys, šią rugsėjo 1-ąją arkivyskupas skyrė ir Senatų nariams, universitetų administracijoms, dekanams, katedrų vedėjams, dėstytojams ir, žinoma, studijuojančiam jaunimui, tarp jų labiausiai tiems, kurie šiemet tapo pirmo kurso studentais.

Drauge su arkivyskupu Eucharistiją koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas, prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, arkikatedros klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius bei visas būrys kunigų – universitetų dėstytojų ar bendruomenių kapelionų.

Sakydamas homiliją, arkivyskupas K. Kėvalas atkreipė dėmesį, jog šiandienos žmogų tebedomina Dievo, kančios, religijos pasirinkimo klausimai, nors tikėjimą nelengva perduoti jaunajai kartai. Ganytojo mintimi, tikėjimas irgi yra racionalus dalykas. Žmogaus protas, galintis atsekti visatos priežastingumą, gali žmogų atvesti ir prie to, kas yra galutinė priežastis, – Dievo.

Ganytojas, be kita, atkreipė dėmesį į Kūrinijos dieną, kurią rugsėjo 1-ąją švenčia Visuotinė Bažnyčia, pasidalijo mintimis iš popiežiaus Pranciškaus Žinios, skirtos šių metų Pasaulinei maldos dėl rūpinimosi kūrinija dienai. Popiežius Pranciškus nenuilsdamas kviečia žvelgti į pasaulį kaip Kūrėjo pėdsaką, kaip į didelę kūrinijos katedrą!

„Dėkojame Dievui už akademinę bendruomenę, kuri domisi šiuo pasauliu, jį tyrinėja. Šie žmonės, sakytume, jau keliais dešimtmečiais gyvena ateityje. Tai meilės visai žmonijai išraiška“, – sakė arkivyskupas, pabrėždamas, jog džiaugiamės ir tais jaunais žmonėmis, kurie, pvz., jungiasi į ekologinius sąjūdžius ir taip iš tiesų gina Dievo tvarką, pamoko ir suaugusiuosius keisti įpročius. Universitetas yra pašauktas išlaisvinti jauno žmogaus jėgas kurti geresnį pasaulį, kuriame būtų daugiau pagarbos kitam žmogui, meilės artimui, taikingumo.

Visuotinę maldą parengę jaunieji akademinės bendruomenės nariai taip pat kvietė kartu melstis, kad bendromis visų pastangomis, per visapusišką, vien žiniomis neapsiribojantį ugdymą, asmeninius sektinius pavyzdžius studentai universitetuose būtų pasiruošę kurti geresnį, taikingesnį ir solidaresnį pasaulį.

Eucharistijos liturgiją arkivyskupas užbaigė palaiminimu ir palinkėjimu, kad visi mokslo ir studijų kelyje būtų lydimi Viešpaties malonės.

Šventę arkikatedroje, o vėliau ir jos šventoriuje organizavo akademinės sielovados bendradarbiai.

The post Kauno arkivyskupas K. Kėvalas: tikėjimas - irgi racionalus dalykas appeared first on LAIKMETIS.

Pamaldų pradžioje ganytojas pasveikino Klaipėdos universiteto rektorių prof. Artūrą Razbadauską, universiteto vadovybės bei senato narius, o taip pat ir studentus. Homilijoje vyskupas kalbėjo apie naują pradžią, kuri krikščionybėje siejama su atsivertimu ir žmogaus kaip naujo kūrinio gimimu Kristuje. Vyskupas pasidalijo įspūdžiais iš Lisabonoje vykusių Pasaulinių jaunimo dienų ir priminė apie iššūkius, kylančius dėl technokratinės dehumanizacijos tendencijų, kuomet technologijos tinkamai neįvertina žmogaus orumo.

Vyskupas sakė: „Labai puiku, kad pritaikome dirbtinį intelektą, robotus, tačiau tai negali nustumti į šalį žmogaus, nes žmogus juk yra kūrinijos viršūnė. Evangelijoje girdėjome Kristaus palyginimą apie du tarnus, kuriuos iškeliavęs šeimininkas paliko rūpintis savo namais. Vienas iš jų puikiai tvarkėsi, o kitas ėmė švaistyti šeimininko turtą... Kaip tai yra panašu į mus, nes dalis žmonių švaisto gamtos išteklius ir nesiskaito su Dievo kūrinija, nekalbant apie patį Dievą. Tačiau džiugina tai, kad vis daugiau žmonių žemės gėrybėmis naudojasi atsakingai ir pagarbiai. O kas gerbia kūriniją, gerbia ir patį Kūrėją, o tai reiškia, kad gerbia ir žmogų.

Kristus Evangelijoje kalba apie budėjimą. Tad ir jūs budėkite, kad mokslo laimėjimai nepastumtų į šalį ir nenužemintų žmogaus. Tikras mokslas visuomet tarnauja gėriui, tarnauja žmogui, tarnauja taikai. Tad siekite būtent tokio mokslo aukštumų“, - linkėjo ganytojas.

Po Mišių sveikinimo žodį tarė universiteto rektorius prof. Artūras Razbadauskas, o universiteto kapelionas doc. Andrius Vaitkevičius pakvietė į bendrystės ir pasidalijimo erdvę.

The post Telšių vyskupas įspėjo žiūrėti, kad mokslo laimėjimai nepastumtų į šalį ir nenužemintų žmogaus appeared first on LAIKMETIS.

Prezidentas linkėjo sėkmės moksluose ir svajonių siekimo, pedagogams – neprarasti motyvacijos.

„Mokiniams ir studentams, ypač pradedantiems pirmuosius mokslo ar studijų metus, linkiu, kad žinių troškimas ir pažinimo džiaugsmas augtų kartu su jūsų asmeniniu brendimu“, – Prezidentūros sveikinime sakė G. Nausėda.

Anot jo, mokytojams svarbu neprarasti motyvacijos ugdant jaunąją kartą: „Linkiu niekada neprarasti motyvacijos ugdant ir auginant jaunąją kartą, linkiu tobulėti kartu su mokiniais“.

Prezidentas pabrėžė, kad mokykla šiandien svarbi ugdant pilietiškumą bei patriotiškumą.

Seimo pirmininkė, sveikindama su mokslo metų pradžia, linkėjo „nepaliauti tobulėti, augti kartu ir įgyvendinti drąsias svajones“.

„Išsilavinęs ir mąstantis žmogus buvo ir yra kiekvienos visuomenės vertybė. Nes jis atsakingai kuria savo ir šalies dabartį, rūpinasi ateitimi. Gerbia kitą žmogų ir jo teises. Nepasiduoda įvairioms manipuliacijoms. Skatina pasaulio pažangą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Todėl šiandien, rugsėjo 1-ąją, kai prasideda dar vieni mokslo, pažinimo, tobulėjimo metai, ypač noriu pasveikinti tuos, kurie mokosi ir moko: moksleivius, studentus, mokytojus, dėstytojus ir kitus švietimo bendruomenės narius. Taip pat sveikinu kiekvieną šeimą, kuri savo vaikams yra pirmoji mokykla. Ir tuos, kurie pasiryžo mokytis visą gyvenimą“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Premjerė Ingrida Šimonytė mokytojams ir dėstytojams linkėjo kantrybės, smalsumo, atidumo pažeidžiamiems ir išlikti pavyzdžiu.

„Sulig rugsėju daliai mūsų vaikų prasidės nauja, ugdanti kelionė, gausi atradimų, žinių ir užsimezgusių draugysčių, kitiems tai bus jos tąsa ar pabaiga, palydinti į suaugusiųjų gyvenimo etapą. Kad ir kelinta Rugsėjo 1-oji bebūtų, linkiu įdomių, prasmingų mokslo metų, rasti atsakymus į svarbius klausimus tiek apie pasaulį, tiek apie save, ir niekuomet nenustoti kelti naujų“, – sveikinime rašė I. Šimonytė.

Premjerė taip pat linkėjo į bendruomenę priimti ukrainiečių moksleivius ir studentus.

Mokyklose, aukštojo ir profesinio mokslo įstaigose penktadienį prasideda mokslo metai, bet šiemet šventines nuotaikas temdo mokytojų profesinių sąjungų planai streikuoti, jeigu Vyriausybė dar šiemet nesiims didinti atlyginimų pedagogams.

The post Šalies vadovai sveikina švietimo bendruomenę su mokslo metų pradžia appeared first on LAIKMETIS.

Viešpaties sustiprinti, maldoje vieni kitų džiaugsmus ir rūpesčius apkabinę Kauno arkivyskupijos ugdytojai rinkosi į konferencijų salę klausyti arkivyskupo Kęstučio Kėvalo pranešimo tema „Atverkite duris Kristui. Tikėjimo perdavimo prieigos šiandien“.

Į pirmąsias šių mokslo metų pamokas mokytojai išėjo su užduotimi pirmiausia mokiniams sudaryti galimybę ieškoti atsakymų į tris pagrindinius kiekvienam žmogui iškylančius klausimus: iš kur žinome, kad yra Dievas? Kodėl egzistuoja kančia? Kodėl krikščionybė, o ne kita religija?

Didelis vilties ženklas matyti, jog tikybos mokytojų gretos pasipildė nemaža dalimi naujų mokytojų, kuriems šis rugsėjis mokytojo tarnystėje bus pirmasis. Jiems ir visai tikybos mokytojų bendruomenei buvo iškilmingai įteikti kanoniniai siuntimai.

Kauno arkivyskupijos Katechetikos centras pristatė atsinaujinusią savo komandą. Tikybos mokytojų bei katechetų bendruomenei palydėti paskirtas kapelionas kunigas Martynas Povylaitis SC, o Katechetikos centro metodininkės pareigas pradėjo eiti sesuo Inga Rukaitė FMA. Sveikiname ir linkime Dievo vedimo.

Šalia gausios dalykinės informacijos ugdytojai buvo pakviesti suplanuoti ir savo laisvą, vidinius išteklius papildantį laiką. Dėkojame vyr. mokytojai Agnei Milieškienei už organizuotą loteriją, dienoraščio „Meilės sau dėžutė“ pristatymą bei ses. Justinai Gruodytei OSB už įkvepiantį savo tapybos darbų bei poezijos pristatymą.

Antrojoje šventės dalyje tikybos mokytojai turėjo galimybę dalyvauti Šiaulių vyskupijos Katechetikos centro vadovės ir atnaujintos katalikų tikybos programos rengėjos Danutės Kratukienės seminare apie atnaujintas katalikų tikybos programas: „Pasiekimų raida, lygių požymiai, vertinimas ir įsivertinimas“.

The post Kauno arkivyskupijos tikybos mokytojai ir katechetai pradėjo naujus mokslo metus appeared first on LAIKMETIS.

Mokslo metų pradžia – tai vilties ir malonės metas. Švenčiame Dievo mums dovanotą brangią dovaną – mokslo ir žinių troškimą. Tai yra troškimą vis geriau pažinti kūriniją ir save pačius, o sykiu ir savo Kūrėją.

Siekdami pažinimo, išpildome savo dievišką prigimtį

Iš tiesų, esame labai panašūs į Kūrėją. Žmogaus prigimtis trokšta kūrybinio iššūkio ir pažinimo džiaugsmo. Mokslas padeda tai išpildyti.

Džiaugiamės šiemet minėdami Lietuvos universiteto šimtmetį – brangią progą visai mūsų šaliai. Universitetas tapo šviesiausių mūsų krašto žmonių bendro darbo vieta, tiesusia kelius į gražesnę ateities Lietuvą. Šiandien iš Lietuvos universiteto yra išaugę net trys modernūs – Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų – universitetai, kuriais didžiuojamės. Jų kuriamas proveržis – tai pratęsimas tos kilnios misijos auginti Lietuvą, kurią pradėjo mūsų protėviai, iškovoję ir įtvirtinę Nepriklausomybę. Šiuolaikiški universitetai ir toliau yra mūsų valstybės stiprybės ženklas ir potencialo simbolis, rodantis, jog mums mokslas reikalingas kaip oras.

Simboliška, kad šiemet Kaunas džiaugiasi Europos kultūros sostinės titulu. Tai tik dar vienas įrodymas, jog buvome ir esame Europos dalis, vakarietiškos kultūros puoselėtojai, ir galime didžiuotis ne tik praeityje sukurtu, bet ir dabar kuriamu kultūriniu paveldu.

Taip pat šiandien minime Pasaulinę maldos dėl rūpinimosi kūrinija dieną. Popiežius Pranciškus kasmet šią dieną kviečia melstis už kūriniją ir būti jos saugotojais, kiekvienam apmąstant savo atsakomybę už mūsų bendrus namus. Viename savo laiškų, skirtų šiai progai, popiežius ragino „sukurti tokį tvaraus ir teisingo gyvenimo stilių, kuris leistų Žemei pailsėti, kad būtų visiems užtikrintos pragyvenimo sąlygos, nenaikinant mūsų gyvybę palaikančių ekosistemų“.

Tai visų mūsų bendra atsakomybė, tačiau ypatingą pasitikėjimą ir viltį sudedame į mokslininkų rankas. Juk mokslas – tai žmonijos žinių lobynas, nuo kurio atsispirdami ieškome tiesos apie pasaulį ir save.

Kasdienybėje nepamirškime gręžtis į Dievą

Visgi šiose paieškose slypi dideli iššūkiai. Pirmiausia, nepailsti ieškoti tiesos ir neprarasti vilties ją atrasti. Taip pat nepamiršti, jog ne mes patys ir ne šis laikinas mus supantis pasaulis yra tiesos šaltinis, bet Viešpats. Apie tai mums primena apaštalo Pauliaus žodžiai šiandienos skaitinyje: „Ar pasaulis, ar gyvenimas, ar mirtis, ar dabartis, ar ateitis, – viskas jūsų, bet jūs patys – Kristaus“ (1 Kor 3, 22–23).

Patys būdami kūrėjai, kuriems dovanota laisvė ir pavesta misija apvaldyti žemę, mes negalime pamiršti, jog tuo pat metu esame ir kūriniai, kuriems gyvybiškai svarbu gręžtis į Kūrėją, palaikyti su Juo gyvą santykį. Smalsumas ir atviras pripažinimas, kad daugelio dalykų dar nežinome, nesuprantame – kaip tik tai įgalina mus tyrinėti pasaulį.

Smalsumas ir atviras pripažinimas, kad daugelio dalykų dar nežinome, nesuprantame – kaip tik tai įgalina mus tyrinėti pasaulį.

Evangelijoje girdime Jėzaus paraginimą dar kartą išmesti tinklus ten, kur kiaurą naktį žvejojus nieko nepavyko sugauti. Tačiau Simonas, Jėzaus prašomas, vėl užmeta tinklus, ir jie pradeda trūkinėti nuo žuvų gausos (plg. Lk 5, 1–11). Šiame pasakojime galime įžvelgti analogiją su mokslininko misija – kantriai tyrinėti ten, kur galbūt jau buvo mėginta tyrinėti, kur daugelis apskritai nieko nesitiki rasti. Kelti hipotezę kaip tikėjimo aktą. Tikėti ir pasitikėti, kad yra kažkas daugiau, ką galima atrasti, patobulinti. Tai yra krikščionybės mums dovanota mąstymo kultūra, kad galime nuolat tobulinti šį pasaulį ir gerinti jame gyvenimo kokybę.

Visgi Evangelija pagal Luką mums primena dar šį tą svarbaus. Jėzus neliepia žvejams mesti savo amato, nemenkina jo, tačiau tuo pat metu atskleidžia realybę, kuri dar nematoma žvejų akims. Jis taria Simonui: „Nebijok! Nuo šiol jau žmones žvejosi“ (Lk 5, 10). Taip Jėzus tarytum ir mums primena, kad nepamestume iš akių tikrojo tikslo – tiesos ir prasmės šaltinio, kuris slypi už visų žmogiškųjų pastangų ir paieškų. Priemonių gyventi geriau esama įvairių, tačiau tikslas vienas – amžinasis gyvenimas Jo akivaizdoje, kurio atspindį jau dabar kuriame čia, Žemėje. Tą patį galima pasakyti apie mokslą – kaip priemonę, o ne tikslą savaime.

Tikėjimas ir protas – lyg du sparnai žmogaus dvasiai

Apie tai daug mąstė šventasis popiežius Jonas Paulius II, palikęs mums encikliką „Fides et ratio“ apie tikėjimo ir proto santykį. Ji pradedama gražiu palyginimu: „Tikėjimas ir protas – tai lyg du sparnai, kuriais žmogaus dvasia pakyla į tiesos kontempliavimą. Pats Dievas įkurdino žmogaus širdyje troškimą pažinti tiesą, kurio galutinis tikslas – pažinti Jį patį, idant žmogus, pažindamas ir mylėdamas Dievą, pasiektų pilnutinę tiesą ir apie save.“

Tačiau popiežius pastebi, jog šiais laikais „begalė žmonių užsikrėtė plačiai paplitusiu nepasitikėjimu didžiais žmogaus sugebėjimais pažinti. <…> Žmogus tenkinasi dalinėmis ir laikinomis tiesomis, nebesistengdamas kelti radikalių klausimų apie prasmę ir galutinį žmogaus, asmens ir bendruomenės gyvenimo pagrindą“ (5 paragrafas).

Todėl šv. Jonas Paulius II ragino rinktis kelią, „prasidedantį tada, kai protas įstengia pakilti virš atsitiktinybės ir leidžiasi ieškoti begalybės“ (24). Jo žodžiais tariant, „žmogus, trokštantis pažinti tiesą ir sugebantis pažvelgti toliau savęs ir savo rūpesčių, turi galimybę sugrąžinti savo gyvenimui tikrumo matmenį, jei žengia tiesos keliu“ (15).

Popiežius pasitelkia Bažnyčios mokytojo šv. Tomo Akviniečio argumentus, jog proto šviesa ir tikėjimo šviesa ateina iš Dievo, todėl tarp jų negali būti jokio prieštaravimo. Gamta gali padėti suprasti dieviškąjį Apreiškimą, todėl tikėjimas ieško proto pagalbos ir juo remiasi (plg. 44). Pasak Jono Pauliaus II, „tiek protas, tiek tikėjimas vienas be kito skursta ir silpsta. Protui gresia pavojus pamesti iš akių galutinį tikslą. Tikėjimas, netekęs proto, sureikšmino jausmą ir išgyvenimą, todėl atsidūrė pavojuje netekti visuotinės reikšmės“ (48). Todėl popiežius ragina atsiremti į šv. Bonaventūro žodžius: „Koks nepakankamas yra pažinimas – be pamaldumo, ieškojimas – be nuostabos, apdairumas – be džiaugsmo, veikimas – be religijos, žinojimas – be meilės, protas – be nusižeminimo, mokslas – be Dievo malonės, mąstymas – be išminties, įkvėptos Dievo“ (105).

Galiausia, enciklikoje popiežius kviečia neapsigauti – nors „įvairios filosofinės sistemos įteigė žmogui mintį, kad jis yra absoliutus savo šeimininkas, gebantis savarankiškai nulemti savo likimą ir ateitį, pasikliaujantis tik savimi ir savo jėgomis“, tačiau „tai jokiu būdu nėra žmogaus kilnumas. Jis savo pilnatvę pasieks tik tada, jeigu nuspręs įaugti į tiesą, įsikurti Išminties prieglobstyje ir čia apsigyventi“ (107).

Nepailskime ieškoti tiesos

Po metų nuo šios enciklikos pasirodymo ją aptarė ir tuometinis kardinolas Josephas Ratzingeris, vėliau tapęs popiežiumi Benediktu XVI. Savo tekste „Tikėjimas, tiesa ir kultūra: apmąstymai remiantis enciklika Fides et ratio“ rašė, kad „šiandien mokslas ieško tiesų, tačiau tiesos klausimą atmeta kaip nemokslinį, todėl pamažu moksliškumas virsta imunitetu tiesai“.

Tad žmonijos pareiga yra „grąžinti žmogui kilnumą, kurį sudaro būtent tai, kad jam viešpatauti galiausiai negali nė viena žmogiška instancija, nes jis atviras pačiai tiesai“. Pasak jo, būtent „tvirtas įsitikinimas, jog tiesos būtina ieškoti ir ją galima atrasti <…> išlaiko žmogaus kilnumą, griauna visus pasidalijimus ir suartina skirtingų kultūrų žmones jų bendro kilnumo dėka“.

Viešpats telaimina mūsų pažinimo kelionę!

Galiausiai, Ratzingeris cituoja Vokietijos savaitraštyje „Die Zeit“ skaitytą Jano Rosso apibendrinimą, jog „protas, nusigręžęs nuo galutinio klausimo, tapo abejingas ir nuobodžiaujantis, pasidarė nekompetentingas įminti gyvenimiškas to, kas gera ir bloga, mirties ir nemirtingumo mįsles“.

Tai puiki pastaba ir kartu palinkėjimas mums pradedant naujuosius mokslo metus – žmogiškos, žemiškos tikrovės nesusiaurinti iki buitinių reikalų ir trumpalaikių tikslų, bet visur ir visada nešiotis širdyse tikrąjį tikslą – tiesos ir Dievo, o kartu ir savęs tobulesnį pažinimą. Turėkime drąsos, kaip kvietė popiežius Jonas Paulius II, leistis į tiesos nuotykį.

Pedagogams, moksleiviams, studentams ir visiems, siekiantiems šio pažinimo, linkiu džiugių atradimais naujų Mokslo metų! Viešpats telaimina mūsų pažinimo kelionę!

The post Kauno arkivyskupas K. Kėvalas Rugsėjo 1-ąją: nepailskime ieškoti tiesos appeared first on LAIKMETIS.

Mieli mokiniai ir studentai,

Gerbiami pedagogai ir dėstytojai,

Tėveliai,

sveikinu Jus su lūkesčių, jaudulio ir atsakomybės kupina Rugsėjo 1-ąja, Mokslo ir žinių diena!

Neabejoju, kad tai – vėl nauja pradžia ir pažadas sau. Pažadas uoliai mokytis ir sąžiningai mokyti. Sparčiai ir drąsiai stiebtis savo gerovei ir Lietuvos labui.

Pirmokams, pirmakursiams tai didelio naujo etapo pradžia. Tęsiantiems mokslus – galbūt galimybė dar pasitempti ir išsigryninti savo gyvenimo tikslus. Mokytojams ir dėstytojams – dar vieni metai neišsenkančios kantrybės, atsidavimo ir galimybių dalytis žiniomis ir žmogiškosiomis vertybėmis su mūsų jaunąja Lietuvos karta.

Bendrosios atjautos, supratimo ir pagalbos kitam vertybės mus ypač suvienijo prasidėjus karui Ukrainoje, kada tradiciniai mokslo metai baigėsi neįprastomis aplinkybėmis. Draugiškai priėmėte vaikus ir jaunuolius iš karo siaubiamos šalies: padėjote jiems integruotis ir pasijausti saugiai, o nemažai Jūsų prisidėjote ir prie įvairiausių iniciatyvų teikiant pagalbą ir paramą Ukrainos karo pabėgėliams savo šeimose ir mokyklose.

Šis karas privertė mus visus permąstyti laisvės reikšmę, kiekvieno mūsų pasirengimą ginti mūsų valstybės ateitį.

Todėl šiandien linkiu Jums neprarasti smalsumo ir dar geriau pažinti Lietuvos valstybingumą, sudėtingą, bet nuolat į laisvę besistiebiančią jos istoriją, puoselėti savo kraštą ir patriotiškumą.

Kviečiu aktyviai įsilieti ir į švietimo tobulinimo procesus – į juos žvelgti lanksčiau, kūrybiškiau, atviriau. Skatinkite vienas kito lyderystę, kritinį ir analitinį mąstymą, ieškokite kūrybiškų problemų sprendimo būdų. O pedagogus ir dėstytojus kviečiu į mokymą integruoti kuo daugiau inovacijų, įtraukti žaliąsias ir aplinkosaugos temas.

Rugsėjo 1-oji vėl primena pedagogams ir tėveliams, kaip svarbu susitelkti dėl vaikų ateities.

Rugsėjo 1-oji vėl primena pedagogams ir tėveliams, kaip svarbu susitelkti dėl vaikų ateities. Ačiū Jums, kad auginate ir ugdote kūrybiškus ir atsakingus žmones Lietuvai. Kviečiu visiems kartu sudaryti kuo palankesnes sąlygas kiekvienam vaikui pažinti save, atrasti ir patikėti savo talentais, išmokti siekti užsibrėžtų tikslų.

Mieli mokiniai ir studentai, nepamirškite, kad Jūsų įgytos žinios ir gebėjimai bus Jūsų pasiekimų gyvenime pagrindas, o Jūsų sėkmė labai svarbi ir Lietuvos ateičiai.

Mokymasis ir mokymas – tai ir meilės Lietuvai išraiška. Linkiu visiems sėkmingo ir sklandaus naujo starto!

The post Prezidentas sveikina Mokslo ir žinių dienos proga: nauja pradžia - naujas pažadas appeared first on LAIKMETIS.

Brangūs broliai ir seserys!

„Įsiklausyk į kūrinijos balsą“ – tokie yra šių metų Kūrinijai skirto laikotarpio tema ir kvietimas. Ekumeninis laikotarpis prasideda rugsėjo 1-ąją Pasauline maldos dėl rūpinimosi kūrinija diena ir baigiasi spalio 4-ąją Šv. Pranciškaus švente. Tai ypatingas metas visiems krikščionims kartu melstis ir rūpintis mūsų bendraisiais namais. Iš pradžių įkvėptas Konstantinopolio ekumeninio patriarchato, šis laikas yra galimybė skatinti mūsų „ekologinį atsivertimą“ – šventojo Jono Pauliaus II paragintą atsivertimą, kaip atsaką į „ekologinę katastrofą“, kurią dar 1970 m. numatė šventasis Paulius VI [1].

Jei išmokstame į jį įsiklausyti, pastebime savotišką kūrinijos balso disonansą. Viena vertus, tai saldi giesmė, šlovinanti mūsų mylimą Kūrėją, kita vertus, – gailus šauksmas skundžiantis dėl blogo žmonių elgesio.

Saldi kūrinijos giesmė kviečia mus praktikuoti „ekologinį dvasingumą“ (enciklika Laudato si', 216), dėmesingą Dievo buvimui gamtos pasaulyje. Tai kvietimas grįsti savo dvasingumą „meilės kupinu suvokimu, kad nesame atskirti nuo kitų kūrinių, bet su kitomis visatos būtybėmis sudarome įstabią visuotinę bendrystę“ (ten pat, 220). Ši šviesi patirtis ypač sustiprina Kristaus mokinių suvokimą, kad „visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko,  kas tik yra atsiradę“ (Jn 1, 3).

Šiuo Kūrinijos laikotarpiu vėl melskimės didžiojoje kūrinijos katedroje, gėrėdamiesi „didingu kosminiu choru“ [2], kurį sudaro nesuskaičiuojama daugybė kūrinių, giedančių Dievo šlovę. Prisijunkime prie šventojo Pranciškaus Asyžiečio giesmės: „Būk pagarbintas, mano Viešpatie, su visa savo kūrinija“ (plg. „Saulės giesmė“). Kartu su psalmininku giedokime: „Visi, kas gyvas, tešlovina Viešpatį!“ ( Ps 150, 6).

Deja, šią saldžią giesmę lydi kartus šauksmas. Arba, tiksliau, karčių aimanų choras. Pirmiausia šaukia mūsų sesuo, motina žemė. Ji dejuoja ir maldauja, kad liautumės piktnaudžiavę ja ir sustabdytume jos naikinimą. Taip pat šaukia įvairūs kūriniai. Jie pajungti „despotiškam antropocentrizmui“ (Laudato si', 68), kuris yra Kristaus centrinio vaidmens kūrinijoje priešingybė, todėl išnyksta gausybė gyvybės rūšių, visiems laikams nustodamos giedoti Dievui šlovinimo giesmes.

Dėl klimato krizės labiausiai kenčia neturtingieji, nes sausros, potvyniai, uraganai ir karščio bangos vis dažnėja ir intensyvėja.

Tačiau šaukia taip pat ir patys vargingiausieji tarp mūsų. Dėl klimato krizės labiausiai kenčia neturtingieji, nes sausros, potvyniai, uraganai ir karščio bangos vis dažnėja ir intensyvėja. Taip pat šaukia ir mūsų broliai bei seserys iš autochtonų tautų. Dėl grobuoniškų ekonominių interesų jų protėvių žemės grobiamos ir niokojamos iš visų pusių, o jų „šauksmas kyla į dangų“ (Posinodinis apaštališkasis paraginimas Querida Amazonia, 9). Galiausiai šaukia mūsų vaikai. Jausdami trumparegiško egoizmo grėsmę jaunuoliai su nerimu prašo mūsų, suaugusiųjų, padaryti viską, kas įmanoma, kad užkirstume kelią mūsų planetos ekosistemų žlugimui arba bent jau jį apribotume. 

Įsiklausę į šiuos skausmingus šauksmus, privalome atgailauti ir keisti ydingą gyvenimo būdą bei sistemas. Evangelijos raginimas „atsiverskite, nes prisiartino Dangaus Karalystė!" (Mt 3, 2), kviečiantis į naują santykį su Dievu, reiškia taip pat kitokį santykį su kitais žmonėmis bei kūrinija. Mūsų bendrų namų būklės blogėjimui reikia skirti tiek pat dėmesio, kiek ir kitiems pasauliniams iššūkiams, pavyzdžiui, rimtoms sveikatos krizėms ir kariniams konfliktams. „Gyventi Dievo darbų sergėtojo pašaukimu yra esminė dorybingos egzistencijos dalis, o ne koks nors pasirinktinas dalykas ar antraeilis krikščioniškosios patirties aspektas“ (Laudato si', 217).

Kaip tikėjimo žmonės jaučiamės dar labiau atsakingi už tai, kad kasdien elgtumės atsiliepdami į raginimą atsiversti. Tačiau tai nėra tik individualus dalykas: „Ekologinis atsivertimas, kurio reikia ilgalaikei kaitos dinamikai sukurti, sykiu yra bendruomeninis atsivertimas“ (ten pat, 219). Atsižvelgiant į tai, tautų bendruomenė taip pat raginama kuo labiau bendradarbiauti, ypač aplinkosaugos klausimams skirtuose Jungtinių Tautų Organizacijos susitikimuose.

2022 m. lapkritį Egipte vyksiantis COP27 aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais – tai dar viena galimybė kartu skatinti veiksmingą Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą. Būtent dėl šios priežasties neseniai nurodžiau, kad Šventasis Sostas Vatikano Miesto Valstybės vardu prisijungtų prie JT bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Paryžiaus susitarimo, vildamasis, jog „XXI a. žmoniją ateinančios kartos prisimins kaip tą, kuri dosniai ėmėsi savo didelės atsakomybės“ (ten pat, 165).

Pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslą – apriboti temperatūros kilimą iki 1,5°C yra gana sudėtinga, todėl reikia, jog visos valstybės atsakingai bendradarbiautų ir pateiktų platesnio užmojo klimato planus arba nacionaliniu lygmeniu nustatytus įnašus, kad kuo skubiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas sumažėtų iki nulio.

Tai reiškia, jog būtina „perkeisti“ vartojimo ir gamybos modelius, taip pat gyvenimo būdą, kad būtų labiau gerbiama kūrinija ir visų dabartinių bei būsimų tautų integralus žmogiškasis vystymasis, grindžiamas atsakomybe, apdairumu ir (arba) atsargumu, solidarumu, rūpinimusi vargšais ir būsimomis kartomis.

Visa tai turi būti grindžiama žmogaus ir aplinkos sandora, kuri mums, tikintiesiems, atspindi „Dievo, iš kurio esame kilę ir link kurio keliaujame, kūrybinę meilę“ [3]. Vykstant šiam perėjimui, negalima pamiršti teisingumo reikalavimų, ypač atsižvelgiant į darbuotojus, kurie labiausiai nukentėjo nuo klimato kaitos poveikio.

Savo ruožtu gruodžio mėnesį Kanadoje vyksiančiame COP15 aukščiausiojo lygio susitikime biologinės įvairovės klausimais vyriausybėms bus suteikta svarbi galimybė priimti naują daugiašalį susitarimą, kad būtų sustabdytas ekosistemų naikinimas ir rūšių nykimas. Pagal senovės jubiliejinių metų išmintį mums reikia „prisiminti, sugrįžti, pailsėti ir atkurti“ [4].

Kad sustabdytume tolesnį biologinės įvairovės, Dievo mums duoto „gyvybės tinklo“, nykimą, meldžiamės ir raginame tautas susitarti dėl keturių pagrindinių principų: 1) sukurti aiškų etinį pagrindą permainoms, kurių reikia biologinei įvairovei išsaugoti; 2) kovoti su biologinės įvairovės nykimu, remti jos išsaugojimą bei atkūrimą ir tvariai tenkinti žmonių poreikius; 3) skatinti visuotinį solidarumą atsižvelgiant į tai, kad biologinė įvairovė yra visuotinis bendrasis gėris, reikalaujantis bendro įsipareigojimo; 4) sutelkti dėmesį į pažeidžiamus žmones, įskaitant tuos, kurie labiausiai nukenčia nuo biologinės įvairovės nykimo, pavyzdžiui, autochtonų tautas, pagyvenusius žmones ir jaunimą.

Kartoju: „Dievo vardu prašau didžiųjų kasybos, naftos, miškininkystės, nekilnojamojo turto, žemės ūkio verslo įmonių nustoti naikinti miškus, pelkes ir kalnus, liautis teršti upes ir jūras, nustoti nuodyti žmones ir maistą“ [5].

Negalima nepripažinti, kad ekonomiškai turtingesnės valstybės, kurios per pastaruosius du šimtmečius labiausiai teršė aplinką, turi „ekologinę skolą“ (Laudato si', 51); dėl to jos privalo imtis platesnio užmojo veiksmų tiek COP27, tiek COP15 konferencijose. Tam reikia ne tik ryžtingų veiksmų savo vidaus teritorijose, bet ir laikytis pažadų teikti finansinę ir techninę paramą ekonomiškai skurdesnėms šalims, kurioms jau dabar tenka didžiausia klimato krizės našta.

Reikėtų skubiai apsvarstyti galimybę teikti papildomą finansinę paramą biologinei įvairovei išsaugoti.

Taip pat reikėtų skubiai apsvarstyti galimybę teikti papildomą finansinę paramą biologinei įvairovei išsaugoti. Ekonomiškai mažiau turtingoms šalims taip pat tenka didelė, bet „diversifikuota“ atsakomybė (plg. ten pat, 52); kitų šalių delsimu niekada nevalia pateisinti savo neveiklumo. Mums visiems būtina veikti ryžtingai. Mes artėjame prie „lūžio taško“ (plg. ten pat, 61).

Šiuo Kūrimo laikotarpiu melskimės, kad COP27 ir COP15 aukščiausiojo lygio susitikimai suvienytų žmonijos šeimą (plg. ten pat, 13) ir ryžtingai spręstų dvigubą klimato ir biologinės įvairovės mažėjimo krizę. Prisimindami šventojo Pauliaus raginimą džiaugtis su besidžiaugiančiais ir verkti su verkiančiais (plg. Rom 12, 15), verkime kartu su karčiai aimanuojančia kūrinija, įsiklausykime į jos šauksmą ir atsiliepkime darbais, kad mes ir būsimos kartos galėtume toliau džiaugtis saldžia kūrinijos gyvybės ir vilties giesme. 

Roma, Šv. Jono bazilika Laterane, 2022 m. liepos 16 d., Karmelio kalno Švč. Mergelės Marijos minėjimas

Pranciškus

[1] Plg. Kalba Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijoje (FAO), 1970 m. lapkričio 16 d. 
[2] Šv. Jonas Paulius II. Bendroji audiencija, 2002 m. liepos 10 d. 
[3] Kalba susitikimo „Tikėjimas ir mokslas: kelyje į COP26“ׅ dalyviams (2021 m spalio 4 d.).
[4] Žinia Pasaulinei maldos dėl rūpinimosi kūrinija dienai (2020 m. rugsėjo 1 d.).
[5] Popiežiaus Pranciškaus vaizdo žinia IV Pasaulinio liaudies judėjimų susitikimo proga (2021 m. spalio 16 d.).

The post Popiežius Pranciškus. Įsiklausyk į kūrinijos balsą appeared first on LAIKMETIS.

Šiemet be tradicinių Rugsėjo 1-osios iškilmių Kaune vyks piketas dėl per mažo darbo užmokesčio dėstytojams ir solidarumo akcija su Ukrainos pedagogais bei moksleiviais Vilniuje.

Be to, po poros metų suvaržymų mokslo metai prasidės įprastai – be specifinių COVID-19 ligos plitimo ribojimų. Lieka galioti tik reikalavimai dėl patalpų valymo ir vėdinimo, teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.

„Sveikinu pradedant naujus mokslo metus. Ypač tuos, kuriems šie metai pirmi mokykloje: pirmokus, pirmakursius, naujus mokytojus ir dėstytojus, iš Ukrainos atvykusius mokinius“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

„Tegu pirmieji žingsniai, susitikimai, patirtys būna kuo šiltesni, naujoje bendruomenėje pasijustumėte lyg jūsų laukiančiuose namuose“, – sveikinime teigė ji.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, naujus mokslo metus ketvirtadienį pradeda apie 460 tūkst. mokinių ir studentų, apie 40 tūkst. mokytojų ir dėstytojų.

Mokyklų duris pirmą kartą pravers apie 30 tūkst. pirmokų, universitetų ir kolegijų – 97 tūkst. studentų. 

Palaikymo akcijos, eisenos, protestai

Naujų mokslo metų dienos proga edukologė Austėja Landsbergienė vidurdienį kviečia į Boriso Nemcovo skverą Vilniuje prie Rusijos ambasados pareikšti palaikymą Ukrainos švietimo bendruomenei, „kuri šią Mokslo ir žinių dieną yra priversta slėptis rūsiuose ar taikstytis su okupantų savivale užimtose teritorijose esančiose švietimo įstaigose“.

Vilniaus universiteto (VU) darbuotojai, studentai ir alumnai mokslo metus pradės tradicinėmis eitynėmis sostinėje nuo Seimo iki VU, „Vilnius Tech“ organizuoja kūrėjų festivalį, Šiauliuose, Talkšos ežero pakrantėje prie „Geležinės lapės“, pirmą kartą vyks vaikų ir jaunimo festivalis „Vėl kartu“.

Tuo metu Kaune Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) rengia protesto akciją. Taip, anot profsąjungos, siekiama ginti „teisėtą interesą gauti adekvatų ekonominei situacijai darbo užmokestį“ – aukštųjų mokyklų atstovai reikalauja, kad kitąmet darbo užmokestis būtų didinimas ne 10 proc., kaip numatyta ikikrizinėje Vyriausybės programoje bei partijų susitarime, o 30 procentų.

„Nenorėdami gadinti šventės studentams, mieste pasklidusiems mokinukams ir trukdyti iškilmių, pasirinkome nuosaikią informuojančiąją trumpo piketo formą. Į akciją, planuojama, susirinks po kelis aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų atstovus“, – teigė LAMPSS pirmininkas Sigitas Vaitkevičius.

The post Rugsėjo 1-oji - jokių COVID-19 suvaržymų, piketas dėl mokytojų atlyginimų, parama ukrainiečiams appeared first on LAIKMETIS.

Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, Rugsėjo 1-osios išvakarėse G. Nausėda susitiks su studijas baigusiais ir mokyklose pradedančiais dirbti mokytojais.

„Jau trečią kartą prezidentas kviečia susitikti visus Lietuvos mokytojus „pirmokus“ siekdamas juos motyvuoti ir pabrėždamas mokytojo profesijos reikšmingumą“, – BNS sakė R. Jasiulionis.

Prezidentūros duomenimis, šiemet šalies mokyklose po studijų pradės dirbti 89 pedagogai.

Prezidentas su jaunaisiais mokytojais aptars švietimo ateitį, karjeros mokykloje pradžios iššūkius.

J. Šiugždinienė savo ruožtu pristatys situaciją bendrojo ugdymo mokyklose bei šiais mokslo metais jose atsirandančios naujienas.

Kaip BNS teigė ministrės patarėjas komunikacijai Lukas Dainoras, bus pristatyta aktuali informacija prieš rugsėjo 1-ąją: mokyklų pasiruošimas, mokytojų situacija.

The post G. Nausėda rengia pikniką mokytojams, J. Šiugždinienė pristatys pasiruošimą naujiems mokslo metams appeared first on LAIKMETIS.