„Žmonės dažnai, ieškodami atsakymų, ar galų gale – išsigelbėjimo tiki kažkokiais prietarais: kad kažkoks, pavyzdžiui, raudonas siūlas, ar akmenėlis, ar dar kažkas išgelbės ar apsaugos... Žodžiu – kai žmogus netiki Dievu, tai tiki bet kuo. Net ir siūlu. Nes žmonės dažnai jaučiasi labai nesaugūs, nes gyvenimas yra labai nenuspėjamas“, – sako kun. V. Labašauskas.

O kodėl tai yra blogai?

„Tai pirmiausiai – yra Dievo įsakymas: neturėk kitų dievų, tik mane vieną. Taigi, negali būti garbinama, ar priskiriama kažkokia magiška galia kažkokiems daiktams, nes per daiktus Dievas neveikia.“

O ar realu, kad tave kažkas gali prakeikti?

„Labai realu. Bet priklauso nuo daug dalykų... Nors žmonės iš tikrųjų neigia piktosios dvasios egzistavimą, bet okultizmas – jis dabar „ant bangos“. Ten yra daug visokių praktikų, nes žmones masina paslaptis... Ir aš pats esu susidūręs su daugybe situacijų, kai žmogus sako: man atrodo, kad mane prakeikė. Bet žmogus gyvena be Dievo. O tas prakeikimo nuėmimas – tai jokie ritualai. Tiesiog, jeigu aš esu tikintis žmogus, tai mane tegul keikia kas tik nori – Dievas nugali visas jėgas.“

The post Kunigas Vaidotas Labašauskas: kai žmogus netiki Dievu, tai tiki bet kuo appeared first on LAIKMETIS.

Svetainė pateikia net 22 vietas visoje Lietuvoje, kur tėvai savo vaikus gali nuvežti, idant šie pajustų pramogą baisiausių vaiduoklių apsuptyje.

Tarp daugelio kitų, jose siūlomos ir tokios patirtys:

– „Pragaro pasaulis atsivers nuo spalio 11 dienos iki lapkričio 3 dienos, nesuspėję išeiti, liks įkalinti gyvenimui su Liuciferiu!“

– „Liuciferio zonoje tikra pragaro kasdienybė su specialiais efektais ir gyvais gąsdintojais!“

– „Demonų ir velnių pasaulyje, gaudynės su angelais ir žmonės įdarbinti demonams!“

– „Beveik 1 kilometro ilgio take Jūsų lauks gyvi animatoriai – gąsdintojai, kurie privers Jus išbėgti klykiančius iš baimės! Pasiruoškite būti rimtai išgąsdinti…“

– „Pačius drąsiausius parko lankytojus pakviesime į 5 skirtingus siaubo kambarius– beprotnamį, landynę, psichiatrinę, skerdyklą ir pragarą“.

Visa tai su dideliu pasimėgavimu siūloma vaikams, kuriems šios šventės tamsioji pusė kelia didelį susidomėjimą. Tačiau koks šios šventės turinys?

Trumpa istorija

Mirties dievas Samhainas

Helovyno šventimas kyla iš keltų šventės Samhaino. Archeologiniu ar literatūriniu požiūriu apie keltų religines apeigas ir dievybes žinoma per mažai, tačiau atrodo, kad jų religinius metus žymėjo keturios pagrindinės „ugnies šventės“, iš kurių Samhainas buvo paskutinė ir svarbiausia.

Keltų Naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d., o išvakarėse būdavo rengiama šventė mirties dievo Samhaino garbei. Ji simbolizavo šalčio, tamsos, nykimo laiko pradžią (todėl ilgainiui imta sieti su žmogaus mirtimi). Keltai tikėjo, kad dievas Samhainas tą vakarą leidžia mirusiųjų sieloms grįžti į namus.

Ramybė su mirusiaisiais

Štai kodėl buvo svarbu sutvarkyti savo reikalus su gyvaisiais ir mirusiaisiais, ypač jei pastarieji nebuvo pakankamai pagerbti per savo gyvenimą. Taip buvo siekiama paskutinį kartą juos pamaloninti prieš prasidedant metų „nakčiai“ ir užtikrinti jų ramybę. Šią naktį esą simboliškai išnyksta riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių, todėl per spiritizmą ir aiškiaregystę galima užmegzti ryšį su mirusiaisiais.

Numaldyti piktąsias jėgas

Vakare žmonės privalėdavo užgesinti židinius, druidai iš ąžuolo šakų uždegdavo laužą, jame aukodavo gyvūnus, grūdus, net žmones. Po aukojimo (manoma, piktosioms jėgoms numaldyti) kiekviena šeima nuo šio laužo vėl uždegdavo savo židinius.

Šventės metu žmonės, kad atbaidytų piktąsias dvasias, kartais vilkėdavo specialiais šiurpiais kostiumais, pagamintais iš gyvulių odos ir galvų arba išsidažydavo veidą anglimi. Iš paaukotų gyvulių liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį. Kad dvasios nepatektų į namus, keltai kurstė ugnį, ruošė jiems skanėstus ir palikdavo juos namo prieangyje.

Samhaino sukrikščioninimas

IX amžiuje Bažnyčia Britų salose (dabartinėje Airijoje ir Škotijoje) įsteigė Visų šventųjų iškilmės dieną, o Samhainą pavadino All Halows‘ Eve – Visų Šventųjų išvakarėmis. Iš čia ir kilo dabartinis pavadinimas – Helovynas. Helovynas užgožė Samhainą, Vėlinių išvakarės tapo budėjimo, maldos ir pasninko naktimi ruošiantis kitai dienai.

Tačiau bendruomenės išlaikė ir kai kuriuos senovinius papročius, ko gero gimė ir kitų. Vaikai ėmė vaikštinėti pas žmones ir prašinėti skanėstų. Tai turėjo būti smagi ir triukšminga diena. Kiti ėmė „vaidinti dvasias“, vaikščiodami naktį, pasišviesdami tuščiavidurėmis ropėmis, rinkdami maistą ir krėsdami bjaurius pokštus tiems, kurie atsisakydavo duoti „dovanų“. Ilgainiui klostėsi pasaulietiniai, įvairiuose regionuose skirtingi Helovyno šventimo papročiai.

Pokyčiai XIX amžiuje

Dabartinį pavidalą Helovynas pradėjo įgauti XIX amžiuje, kai airių ir škotų emigrantai, atvykę į Šiaurės Ameriką, šią šventę išpopuliarino. Mada persirenginėti vaiduokliais, vampyrais, giltinėmis ir kitokiais baisūnais kilo XIX a. pabaigoje. Šventė liko susijusi su mirusiųjų minėjimu, tačiau labiau simboliškai – katalikiška Helovyno prasmė ėmė blėsti, liko tik pramogos elementas. Būtent Amerikos visuomenės pateikta reinterpretacija Helovyną pavertė vartotojiška švente, vis labiau išstumiančia tikėjimo turinį.

Tradicija persirenginėti įvairiais kostiumais atsirado Airijoje ar Škotijoje maždaug XIX a. JAV ji išplito XX a. pradžioje. Ketvirtajame dešimtmetyje JAV parduotuvėse jau pasirodė pirmieji masinės gamybos šventiniai kostiumai. Pagal tradicijas kostiumai imituoja antgamtines, dažniausiai baisias būtybes – vaiduoklius, skeletus, raganas, velnius, vampyrus – viską, ko žmonės bijo. 

Egzistuoja ir kitas itin svarbus istorinis elementas. Nuo XIX a. keli anglosaksų ezoteriniai judėjimai populiarino ir skleidė bendravimo su mirusiaisiais (vadinamojo channelingo arba spiritizmo) ir mediumistinių gebėjimų (aiškiaregystės ir kt.) praktiką. Šie judėjimai sparčiai vystėsi, atsirado keletas okultinių grupių, kai kurios iš jų buvo atsidavusios šėtonui. Šie okultiniai judėjimai aktyviai veikia tokiose įvairiose srityse kaip muzika, menas ir literatūra, o Samhainą (taigi ir Helovyną) pasisavino kaip savo okultinės praktikos dalį. 

Svarbu žinoti, kad satanizmas, susibūręs į judėjimą Wicca vardu, pasisavino pagrindines keltų pagoniškojo pasaulio ritualinių švenčių datas. Tarp jų buvo ir Samhaino šventė naktį iš spalio 31-osios į lapkričio 1-ąją, laikoma pagrindine švente, pradedančia švenčių kalendorių. Šėtono garbintojams, nors kiekvieną naktį iš šeštadienio į sekmadienį jie švenčia šėtoniškas apeigas, kad išniekintų krikščionių švente laikomą sekmadienį, pagrindinė jų kalendoriaus šventė, kuria prasideda šėtoniški metai, yra Helovyno naktis, per kurią švenčiamas įžengimas į tamsą.

Štai kodėl Helovynas tapo magijos, siaubo ir mirties švente, priešingai nei krikščionybė, kurios šaknys – Dievas, kuris Kristuje, nepaisant gyvenimo išbandymų, dovanoja ramybę, viltį, taiką ir džiaugsmą. Štai kodėl Lietuvoje kuriami Siaubo miesteliai skelbia: „Pragaro pasaulis atsivers nuo spalio 11 dienos iki lapkričio 3 dienos, nesuspėję išeiti, liks įkalinti gyvenimui su Liuciferiu!“.

Ką sako egzorcistai?

Lietuvos krikščioniškoje erdvėje yra pasirodę straipsnių, kuriuose nesureikšminamos Helovyno šventimo galimos neigiamos pasekmės. Mūsų nuomone, sumaniau žvelgti į tai, ką sako kunigai egzorcistai.

Kun. Francesco Bamonte, tarptautinės egzorcistų asociacijos viceprezidentas, Romos miesto egzorcistas, tiek studijuodamas istoriją, tiek praktiškai susiduriantis su Helovyno šventimo pasekmėmis, mums gali būti patikimas atskaitos taškas.

Kas yra Helovynas?  

Kun. Bamonte sako, kad Helovynas nėra rudens karnavalas, jis nėra ir sekuliari šventė, neturinti jokio religinio elemento. Iš tikrųjų tai yra pagoniškos šventės, prisidengusios smagia ir nekalta pasaulietine švente, atgaivinimas. Tai yra magijos, siaubo ir mirties šventė.

Koks šio reiškinio tikslas?

Egzorcistas teigia, kad šis reiškinys yra dalis projekto, kurio tikslas – ne tiek uždirbti pinigų, kiek puoselėti neopagonybę, okultinį ir maginį mentalitetą visuomenėje, ypač tarp vaikų, paauglių ir jaunimo. Galiausiai tai bandymas užgesinti šviesą, kurią Kristus atnešė į žemę, kad krikščioniškoji gyvenimo vizija išnyktų tarp naujųjų kartų ir būtų sugrąžinta bei paskandinta senovinėje ir slegiančioje pagonybės tamsoje.

Kas jį skatina?

Kun. Bamonte sako, kad nedaug kas žino, jog tą naktį, kaip ir prieš tai bei po jos, Blogio garbintojai, atlikdami iškrypėliškus ritualus jo garbei, aukoja jam žaidimus, pramogas ir „energiją“ visų tų, kurie, švęsdami Helovyną, daugiau ar mažiau sąmoningai prikelia tamsos pasaulį. Iš tikrųjų jie įsitikinę, kad taip stiprina velnio galią tiek visuomenėje, tiek ir savyje, kurie jį iššaukia, aukodami jam ir net aukodami jam savo artimo gyvybę.        

Antai, buvęs aukšto rango Šėtono kunigas, stebuklingai išgelbėtas, Johnas Ramirezas (Džonas Ramiresas), jau daugiau nei 16 metų mokantis viso pasaulio tikinčiuosius kaip nugalėti priešą, liudija apie savo tamsiuosius metus: 

„Mums, kaip velnio garbintojams, Helovynas buvo labai ypatingas ir mes nekantriai laukėme jo šventimo, nes žinojome, kokias pasekmes ir kokią tamsią galią slepia ši naktis. Raganų pasaulyje ji labai skiriasi nuo visų kitų naktų. Tai būtų tas pats, kas man šiandien paklausti tikinčiųjų: „Kiek jums svarbus Didysis penktadienis ir Prisikėlimo sekmadienis?“. Helovynas turi tiek pat daug svorio ir svarbos tiems, kurie gyvena tamsioje pusėje“.

Toliau jis sako: „Prisimenu dienas prieš Helovyną, kai mes, velnio garbintojai, turėjome demonų pasaulio nurodymus, ką reikia daryti, ir žinojome, kad naktis bus ilga. Miegojau visą dieną, kad būčiau pailsėjęs ir pasiruošęs vidurnaktį, kad galėčiau iki pat ryto skleisti pragarą pasaulyje“.

Helovyno personažai ir šventimo formos

Romos miesto egzorcistas siūlo atkreipti dėmesį į Helovyno personažus: bauginančios pabaisos, vampyrai, vaiduokliai, zombiai, raganos, velniai, baugūs klounai, kruvinos kaukolės, dalgiais ar kirviais pervertos galvos ir net šiurpūs bei skandalingi žmogaus orumą žeminantys atvaizdai, pavyzdžiui, netikri iškankinti ar sukapoti lavonai.

Šiuo laiku neproporcingai daug padaugėja piktžodžiavimų krikščionių tikėjimui ir simboliams. Kunigai vaizduojami su zombių kaukėmis, suplėšytomis stulomis, sutanomis ir kunigų drabužiais, krauju suteptais vienuolių rūbais. Daugiau nei akivaizdu, kad aplink šį šventimą tvyro baimės, mirties, siaubo ir demoniškumo atmosfera.

Kokios Helovyno šventimo pasekmės?

Anot egzorcisto kun. Balmonte, sunkios pasekmės pasireiškia dvejopai. Vienos jų pasimato tuoj pat, kitos ruošia būsimam blogiui.

Satanistai prieš Helovyną „meldžiasi“ šėtonui, kad šis įvykdytų kokį nors kruviną poelgį. Jau rytojaus dienos žinios praneša apie pagausėjusius tragiškus epizodus keliuose, vandalizmo aktus, gausius nusikaltimus ir tt. Visa tai išreiškia smurtinį Helovyno pobūdį.

Tačiau pasekmės, anot egzorcisto, yra ir ruošiančios būsimai kančiai. Helovyno šventimas predisponuoja priimti negatyvius, okultinius, ezoterinius pasiūlymus, palankius šiai kultūrinei orientacijai. Kiek daug tėvų su dideliu siaubu supranta - kai jau būna per vėlu, - kad jų paaugliai vaikai nuo vaikystės Helovyno dėka išmoko užsiiminėti mediumais, seansais ir ritualais, kad užmegztų ryšį su velniu. 

Todėl Helovyno reiškinys kelia didelį nerimą ir realų pavojų, nes net jei tie, kurie tai daro, neketina švęsti raganavimo ir velnio, iš tikrųjų jie bendrauja su šia blogio, tamsia ir kenksminga dvasine srove, kuria, patys to nesuvokdami, yra apgaubiami tarsi tamsos aureole, todėl tampa labiau pažeidžiami tiek įprastų, tiek nepaprastų velnio veiksmų su visomis jo žalingomis pasekmėmis jų gyvenimui. Tokios lengvabūdiškos ir tariamai nekenksmingos pramogos gali ne tik paruošti dirvą būsimam nepaprastam velnio veikimui, bet ir leidžia jam pakirsti ir subjauroti jaunų žmonių sielas.

Kaip reaguoti?

Romos miesto egzorcistas klausia: Kaip galima pakeisti šį labai liūdną reiškinį? Reikia skatinti viską, kas yra alternatyva Helovynui, stiprinti tikrąją Visų šventųjų šventės prasmę, kaip tai daro daugelis kunigų. Suaugusieji ir vaikai gali įsitraukti į šventųjų kostiumų gamybą.       

Taip pat sekmadienį prieš spalio 31 d. palaiminkite drabužius; parapijų salėse ir oratorijose iškabinkite šventųjų gyvenimo atvaizdus, organizuokite šventųjų procesijas, kuriose dalyvautų vaikai ir, kiek įmanoma, jaunimas bei animatoriai; pasiūlykite vaikams surengti šviesią šventųjų šventę: žaidimus, dovanas, užkandžius, procesiją su deglais ir maldą už taiką; maldos budėjimus su Švenčiausiojo Sakramento adoracija.

Vaikams ir suaugusiesiems reikėtų paaiškinti bendrystę, kuri mus sieja su visais šventaisiais ir mūsų mirusiaisiais, padedant jiems atskirti tai, kas kenksminga, nuo to, kas nekenksminga; o svarbiausia – priminti, kaip svarbu mums, katalikams, švęsti savo bičiulius šventuosius, kurių užtarimu galime gauti tiek daug malonių ir pagerbti savo brangius mirusiuosius, kurie laukia mūsų maldų ir su kuriais tikimės vieną dieną susijungti amžinybėje.

Žodžiu, intensyviai darbuotis parapijose ir mokyklose, kad išryškėtų akivaizdus antikrikščioniškas Helovyno fenomeno komponentas, nesibaiminant, kad būsime pavadinti fanatikais, bet visada kaip kasdienių veiksmų kompasą turint savo įsišaknijimą Tiesoje. Atgaivinkime naujųjų laikų šventųjų veidus, kurie spindi nuostabia Dievo šviesa, o ne baisias Helovyno kaukes, išreiškiančias niūrią tamsos ir blogio pasaulio atmosferą.

The post Diakonas Lukas Skroblas. Helovynas - okultinio ir maginio mentaliteto visuomenėje puoselėjimas appeared first on LAIKMETIS.

Mokymo programoje propaguojami penki actekų dievai ar dievybės, taip pat ir giesmės jų garbei. Pasipiktinę mokinių tėvai tvirtina, kad toks viešas actekų religijos protegavimas iš esmės pažeidžia lygias teises į švietimą ir neatsakingai šlovina mitologines dievybes, kurių religiniai ritualai buvo susiję su šiurpiu žmonių aukojimu, o actekai reguliariai atlikdavo makabriškas ir siaubingas apeigas, kurių mokymasis dabar įtrauktas į mokyklų programas. Žmonių aukojimas, jų širdžių išpjovimas, aukų odos lupimas ir šios odos dėvėjimas yra actekų religinių ritualų dalis, kaip ir karo belaisvių aukojimas bei panašūs ritualai, kuriuos actekai atlikdavo savo dievybėms pagerbti.

Žmonių aukojimas, jų širdžių išpjovimas, aukų odos lupimas ir šios odos dėvėjimas yra actekų religinių ritualų dalis

Valstijos švietimo pareigūnai aiškina, kad tai yra viena iš „įtraukiančios įvairovės“ programų ir šios etninės studijos įtrauktos į valstijos mokyklų programas tam, kad nebūtų diskriminacijos dėl etninės priklausomybės bei religijos viešojo švietimo srityje. Programa neva padės marginalizuotoms grupėms, kadangi siekiama „pagerbti vietinių spalvotųjų žmonių bendruomenes“ bei „sutelkti dėmesį į protėvių žinias, pasakojimus ir bendruomeninę vietinių žmonių patirtį“.

Mokinių tėvų skunde teismui išsamiai aprašoma ir pati mokymo programa, į kurią, pavyzdžiui, yra įtrauktas skyrius „Pasižadėjimai, giesmės ir energizatoriai". Tarp jų yra ir tokia In Lak Ech Affirmation, kuria šaukiamasi penkių actekų dievybių palankumo. Šioje giesmėje į dievybes kreipiamasi ir vardais, ir tradiciniais pagarbiais titulais, akcentuojama, kad jos yra galios ir žinių šaltiniai, prašoma jų pagalbos ir joms dėkojama.

Šis viešas actekų religijos propagavimas iš esmės pažeidžia lygias švietimo teises. Mokinių tėvų advokatai skunde pažymi, kad „tiek Kalifornijos valstijos, tiek Jungtinių Valstijų konstitucijos draudžia maldas valstybinėse mokyklose, ypač valstybės pareigūnų parengtas maldas“. Krikščionių religijos maldos ir kiti religiniai dalykai nėra įtraukti į valstybinių mokyklų mokymo programą.

The post Kalifornijoje tėvai priešinasi actekų dievų garbinimo pamokoms mokyklose appeared first on LAIKMETIS.

Pagal grupės įstatus, abortai laikomi oficialiu satanistiniu ritualu, todėl jie planuoja ginčyti teisme, kad teisės į abortą apribojimas pažeidžia jų kaip satanistų laisvę praktikuoti savo tikėjimą. Šėtono šventykla skelbia, kad abortas yra religinis ritualas, analogiškas krikščionių krikštui ar eucharistijai. „Reguliuodami kontekstą, kuriame atliekamas ritualas, reguliuojamas ir pats ritualas. Jei aš nuspręsčiau, kad niekas negali pirkti vyno, tai kirstųsi su krikščionių teise švęsti mišias“ – teigia grupę atstovaujantis advokatas Matthew Kezhaya.

JAV Maisto ir Vaistų agentūrai išsiųstame laiške, Šėtono šventykla reikalauja išimties savo nariams atliekant abortus ir išduodant abortų tabletes ritualiniam naudojimui. Šventyklą atstovaujantis advokatas tikisi bylą laimėti, primindamas, kad Amerikos indėnų tikėjimai savo ritualuose gali naudoti tam tikras draudžiamas narkotines medžiagas.

Kas yra aborto ritualas?

Anot Šėtono šventyklos oficialaus puslapio, aborto ritualą atlieka nėščia motina, balsu giedodama trečiąją ir penktąją dogmas. Trečioji dogma – pareiškimas, kad mūsų kūnai yra mūsų nuosavybė ir mes galime su jais elgtis kaip išmanydami pagal savo laisvą valią. Penktoji dogma aiškina kaip mokslai pranoksta kiekvieno mūsų įsitikinimus ar išankstines nuostatas.

Iš esmės, visas ritualas yra motinos apsivalymas nuo kaltės jausmo aborto atlikimo metu. Nemažai katalikų ir kitų krikščionių tiki, kad abortas yra vaiko aukojimas „savęs“ dievui.

daugybė liberalių žiniasklaidos šaltinių apsidžiaugė šios religinės grupės iniciatyva

Senajame Testamente rašoma kaip senovės Izraelyje tėvai aukoja savo vaikus ugnies dievui Molochui. Šiais laikais niekas nebeaukoja kūdikių fiziniams stabams ar kitokiems dievybių vaizdiniams, bet tai daro tėvai, bijantys prarasti į save orientuotą modernaus žmogaus gyvenimo ritmą.

Liberalūs žiniasklaidos šaltiniai skaldo pagyras satanistams

Kai Šėtono šventykla paskelbė apie savo planus pradėti bylą prieš Teksaso valstiją, daugybė liberalių žiniasklaidos šaltinių apsidžiaugė šios religinės grupės iniciatyva. „Huffington Post“ pavadino satanistų veiksmus „velniškai protingais“, o „Salon“ išleido straipsnį, kuriame teigiama, jog Šėtono šventyklos byla yra paskutinė abortų gynėjų viltis išsaugoti savo teises Teksaso valstijoje.

Straipsnyje toliau laidoma kritika Teksaso generaliniam prokurorui Ken‘ui Paxton‘ui (žinomam religinių teisių gynėjui) už jo atsisakymą užtarti satanistų religinę teisę atlikti abortų ritualus.

Satanistai yra žinomi abortų aktyvistai JAV, ne pirmą kartą paduodantys JAV valstijas į teismus už jų abortus ribojančius įstatymus. Neapsieita ir be makabriškų iniciatyvų – praeitais metais grupė rengė loteriją, kurios pagrindinis prizas – nemokamas abortas.

The post Teksase prieš abortų ribojimą sukilo satanistai appeared first on LAIKMETIS.