Prieš ketverius metus rinkėjų aktyvumas tokiu metu siekė 5,91 procento.

Kartu su balsavusiais iš anksto (11,75 proc.), bendras aktyvumas iki 10 val. siekia 16,36 procento. Tuo metu bendras aktyvumas 2020-aisiais siekė 17,55 procento. 

Prieš ketverius per išankstinį balsavimą savo valią pareiškė 280 tūkst. 817 arba 11,64 proc. rinkėjų. Tuomet dėl COVID-19 pandemijos išankstinio balsavimo laikas buvo pailgintas.

2016-aisiais iki 10 val. balsavo 4,8 proc. rinkėjų, o iš anksto – 6,65 proc., tačiau tuomet išankstinis balsavimas savivaldybėse truko trumpiau. 2016-aisiais bendras aktyvumas šiek tiek viršijo 50 procentų.

Seimo rinkimuose 2012 metais savo valią iki 10 val. rinkimų dieną buvo pareiškę 5,35 proc. rinkėjų, o išankstiniame balsavime dalyvavo 5,51 proc. rinkėjų.

Balsavimas rinkimų apylinkėse prasidėjo 7 ir baigsis 20 valandą. Rinkimuose šiemet gali dalyvauti beveik 2,4 mln. rinkėjų.

Lietuvoje renkamas 141 parlamentaras – 71 vienmandatėse apygardose ir 70 daugiamandatėje.

Iš viso į Seimo rinkimus kandidatuoja 1740 politikų.

The post Rinkėjų aktyvumas renkant Seimą kiek mažesnis nei 2020-aisiais appeared first on LAIKMETIS.

Anot VRK, kartu su balsavusiaisiais iš anksto (11,75 proc.) bendras aktyvumas iki 14 val. šiemet siekia 34,15 procento.

2020 metais bendras aktyvumas siekė 31,88 procento.

Prieš ketverius per išankstinį balsavimą savo valią pareiškė 11,64 proc. rinkėjų. Tuomet dėl COVID-19 pandemijos išankstinio balsavimo laikas buvo pailgintas.

2016-aisiais iki 14 val. balsavo 22,12 proc. rinkėjų, o iš anksto – 6,65 proc., tačiau tuomet išankstinis balsavimas savivaldybėse truko trumpiau.

Balsavimas rinkimų apylinkėse prasidėjo 7 ir baigsis 20 valandą. Rinkimuose šiemet gali dalyvauti beveik 2,4 mln. rinkėjų.

Lietuvoje renkamas 141 parlamentaras – 71 vienmandatėse apygardose ir 70 daugiamandatėje.

Iš viso į Seimo rinkimus kandidatuoja 1740 politikų.

Širvintų rajone vyras į rinkimų apylinkę atsinešė žaislinį ginklą ir antrankius

Širvintų rajone vyras maždaug vidudienį į rinkimų apylinkę atsinešė žaislinį ginklą ir antrankius, pranešė policija.

Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS sakė, kad vyras neturėjo teisės balsuoti minimoje apylinkėje, tačiau atsisakė iš jos išeiti – tuomet jis ir išsitraukė žaislinį ginklą ir antrankius.

Vėliau vyras iš apylinkės pasišalino dar iki atvykstant policijos pareigūnams, tačiau vėliau buvo surastas, jam nustatytas 1,3 promilės girtumas.

Vyrui surašytas protokolas dėl administracinio nusižengimo.

Anksčiau sekmadienį policija taip pat reagavo į pranešimą apie neblaivią Rokiškyje dirbusią apylinkės rinkimų komisijos darbuotoją, tačiau, anot R. Matonio, kitų rimtesnių incidentų išvengta.

Rinkimus stebinti organizacija „Baltosios pirštinės“ pranešė fiksavusi apie 30 galimų pažeidimų rinkimų apylinkėse.

Pagrindiniu pažeidimu išlieka netvarkingai užplombuotos balsadėžės bei balsavimas kabinose ne po vieną.

Fiksuotas ir atvejis, kai rinkimų komisijos narė biuletenį pažymėjo už rinkėją. Pastebėtas atvejis buvo ištaisytas – rinkėjui išduotas naujas nepažymėtas biuletenis, kuriame jis slaptai galėjo išreikšti savo valią.

The post Širvintų rajone – rinkėjas su žaisliniu ginklu ir antrankiais, rinkėjų aktyvumas didesnis nei 2020 metais appeared first on LAIKMETIS.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, pirmąją balsavimo iš anksto dieną savo valią pareiškė daugiau kaip 44 tūkst. arba beveik 1,9 proc. rinkėjų. 

2020 metais tokių buvo 12 tūkst. 980 arba 0,54 proc. rinkėjų. Tačiau tuomet dėl COVID-19 pandemijos išankstinio balsavimo laikas buvo pailgintas iki keturių dienų ir truko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio,

Tuo metu šiemet balsuoti savivaldybių patalpose arba specialiai įrengtose vietose galima tris dienas – nuo antradienio iki ketvirtadienio.

VRK duomenimis, gausiausiai rinkėjai ėjo balsuoti į Vilniaus miesto savivaldybę, Lukiškių aikštę ir aikštę prie Vilniaus spaudos rūmų bei Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių patalpose įrengtas balsavimo vietas.

Pirmąją išankstinio balsavimo dieną aktyviausiai balsavo Vilniaus Senamiesčio-Žvėryno,  Antakalnio, Žirmūnų, Šeškinės-Šnipiškių, Verkių apygardų rinkėjai.

Aktyviai Seimą renka taip pat ir Kauno mieste esančių Žaliakalnio ir Kalniečių apygardų ribose gyvenantys piliečiai. Visų šių apygardų rinkėjų aktyvumas jau perkopė 2 procentus nuo apygardos rinkėjų skaičiaus.

VRK duomenys rodo, kad pakankamai aktyviai balsuoja Sėlos vakarinės, Mėguvos, Marijampolės, Utenos, Jotvingių, Kaišiadorių-Elektrėnų ir Dzūkijos apygardų rinkėjai.

Pasyviausi kol kas Garliavos, Vilniaus pietinės, Raudondvario, Marių, Nemenčinės, Šalčininkų-Vilniaus rinkimų apygardoms priklausantys rinkėjai. Šių apygardų rinkėjų aktyvumas čia siekia iki 1 procento.

Per išankstinį balsavimą rinkėjai valią pareikšti gali bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje visose 60 Lietuvos savivaldybių, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Pagrindinę Seimo rinkimų dieną – spalio 13-ąją – balsuoti bus galima tik savo rinkimų apygardos rinkimų apylinkėse. 

Lietuvoje renkamas 141 parlamentaras – 71 vienmandatėse apygardose ir 70 daugiamandatėje.

Iš viso į Seimo rinkimus kandidatuoja 1740 politikų.

The post Savo balsavimo teisę išreiškė beveik 1,9 proc. rinkėjų appeared first on LAIKMETIS.

VRK duomenimis, rinkėjai buvo daugiau kaip dukart aktyvesni, nei rinkimuose prieš ketverius metus, kai pirmąją dieną balsavo beveik 17 tūkst. arba 0,7 proc. visų rinkėjų.

Šiemet išankstinis balsavimas vyks tris dienas – nuo antradienio iki ketvirtadienio, balsuoti rinkėjai gali nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro visose 60-yje savivaldybių, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

2019-aisiais balsuoti iš anksto buvo galima ilgiau – keturias dienas. 

Pasak komisijos, šiemet, kaip įprasta, daugiausia rinkėjų iš anksto balsuoja sostinėje.

„Gausiausiai rinkėjai ėjo balsuoti į Vilniaus miesto savivaldybę, taip pat – į Lukiškių aikštėje ir aikštėje prie Vilniaus spaudos rūmų bei Kaune Vytauto Didžiojo universiteto patalpose įrengtas balsavimo vietas“, – teigia VRK.

Pirmąją išankstinio balsavimo dieną aktyviausi buvo Neringos savivaldybės gyventojai, pasyviausi kol kas – Šalčininkų rajono rinkėjai.

Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.

Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija –  Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.

Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.

Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyksta ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikės dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Daugumoje savivaldybių išankstinio balsavimo vietos įrengtos savivaldybių pastatuose.

Prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks sekmadienį, gegužės 12 dieną. Tuomet balsuoti bus galima 1895 vietose visoje Lietuvoje.

The post Pirmąją išankstinio balsavimo dieną balsavo 1,7 proc. visų rinkėjų appeared first on LAIKMETIS.

„Tyrimo rezultatai rodo tai, kad apie 60 proc. yra pasakę, kad tikrai ruošiasi dalyvauti referendume. Jei žiūrėtume, kiek yra pasiruošę dalyvauti ir kiek dar svarsto prisijungti ir dalyvauti, tai tikrai nemažas procentas susidaro ir siekia beveik 80 procentų“, – antradienį LRT radijui sakė Vyriausybės Strateginės komunikacijos skyriaus vadovas Marius Gurskas.

Kitų metų gegužės 12 dieną kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu vyks privalomasis referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo. Tam, kad iš Konstitucijos būtų išbrauktas draudimas turėti dvigubą pilietybę, už tai turi balsuoti daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių.

Referendumo iniciatyvą rengusios darbo grupės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė yra sakiusi, kad tai būtų maždaug per 1,1 mln. Lietuvos piliečių.

Referendumo iniciatyvą rengusios darbo grupės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė yra sakiusi, kad tai būtų maždaug per 1,1 mln. Lietuvos piliečių

2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau tuomet neužteko balsų tokiai nuostatai priimti. 

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.

Pasirengimą daugybinės pilietybės referendumui ir kitus užsienio lietuviams aktualius klausimus šiomis dienomis aptars Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija.

The post Kitąmet vyksiančiame pilietybės referendume dalyvautų 60 proc. gyventojų, rodo tyrimas appeared first on LAIKMETIS.

Šokiruojanti apklausa parodė, kad D. Trumpas išlieka GOP (respublikonai) rinkėjų favoritu - jį palaiko 43 proc. respondentų. Joks kitas kandidatas net iš tolo nepriartėjo prie jo. Net Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas patenka į vienženklį skaičių, susilyginęs su buvusiu Naujojo Džersio gubernatoriumi Chrisu Christie.

Bendra apklausa ir toliau rodė, kad tarp GOP rinkėjų Naujajame Hampšyre vyrauja stipri ištikimybė D. Trumpui. Dauguma jų - 57 proc. palankiai vertina buvusį prezidentą.

Be to, apklausa parodė, kad tik 25 proc. rinkėjų mano, jog D. Trumpas yra „kaltas" dėl sausio 6 d. įvykių. Keturiasdešimt procentų teigia nesantys tikri, ar buvo pažeisti įstatymai, bet galiausiai mano, kad jis yra persekiojamas, „nes yra Donaldas Trumpas", o dar 35 procentai teigia, kad D. Trumpas „nepadarė nieko blogo ir neturėtų būti baudžiamas".

mano, kad jis yra persekiojamas, „nes yra Donaldas Trumpas"

Net jei jis būtų nubaustas, tai nesustabdytų Naujojo Hampšyro respublikonų nuo paramos jam, bent jau pagal šią apklausą. Šešiasdešimt du procentai respondentų teigia, kad vis tiek balsuotų už D. Trumpą prezidento rinkimuose, net jei jis būtų nuteistas už sunkų nusikaltimą prieš visuotinius rinkimus. Be to, 57 proc. sako, kad balsuotų už jį prezidentu net ir tuo atveju, jei 2024 m. visuotinių rinkimų metu jis atliktų bausmę kalėjime.

„Kaip apklausų organizatorius, norėčiau sužinoti, ar yra kokia nors kita politinė figūra Amerikoje, kuri galėtų sukelti tokį lojalumo lygį", - sakė vienas iš koeficiento vadovų Ryanas Munce'as. „Bet kuriam respublikonui bus sunku atplėšti rinkėjus nuo Trumpo."

Apklausa buvo atlikta 2023 m. rugpjūčio 5-7 d. tarp 862 respublikonų pirminių rinkimų rinkėjų, jos paklaida +/- 3 proc. Ji paskelbta praėjus kelioms dienoms po to, kai D. Trumpui Vašingtone buvo pareikšti jau treti kaltinimai per pastaruosius kelis mėnesius - šį kartą dėl kaltinimų, susijusių su sausio 6 d.

„Tai labai liūdna diena Amerikai", - sakė D. Trumpas žurnalistams prie R. Reagano nacionalinio oro uosto po to, kai praėjusią savaitę pasirodė teisme. „Tai politinio oponento persekiojimas. To niekada neturėjo įvykti Amerikoje".

The post Ištikimybė: respublikonų rinkėjai už D. Trumpą balsuotų net jam patekus į kalėjimą appeared first on LAIKMETIS.

Žodis kaip žinios nešėjas

Pradžioje buvo žodis... Nuo jo, kaip ir nuo kalbos, daug kas prasideda. Jis tampa pamatu tam, kas esame, kaip mąstome, matome pasaulį ir jame gyvename. Kaip veikiame ir kaip išgyvename minties - žodžio - veiksmo dermę. Ne veltui žodis yra visa ko pradžia...   

Gyvename laikmečiu, dėl itin spartaus gyvenimo tempo ir globalios reikšmės įvykių, tiesiogiai veikiančiu ne tik mūsų kasdienybę, bet ir tai, kas kinta kur kas lėčiau - mąstymą, pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą. Net ir labiausiai permainingais laikais bet kurioje kalboje, tautoje ir kultūroje daugiau ar mažiau gyvybinga išlieka šerdis, formuojanti ir išreiškianti jos būtį ir buitį. Tai žodis ir jų gausoje gimstanti kalba, išreiškianti ir perteikianti tautos, šalies, kultūros savastį, nematomais syvais siejanti sujos mentalitetu, saistanti praeitį su dabartimi.

Žodis - galingas įrankis, įgalinantis pažinti ir suprasti tikrovę, priimti ir perteikti žinią, formuoti pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą, skatinti veiksmą. Keisdami žodžius ir kalbą keičiame ir mąstymą, performuojame pasaulėžiūrą, transformuojame pasaulėjautą, darome įtaką veiksmams ir pasirinkimams. Kartais tai vyksta tiesiogiai ir tiesmukai, kartais – itin subtiliai ir pamažu. Ypač srityse, susijusiose su žmogiškojo asmens būtimi, jo antropologine sąranga: palaipsniui, tarsi nejučia, siekiant gerbti, priimti, nežeisti, įtraukti...

Taip pamažu nužudymas su asmens sutikimu virsta eutanazija, cheminis abortas - vaistiniu nėštumo nutraukimu, šeima - namų ūkiu... Nuasmeninant, nužmoginant, iš žmogaus esaties atimant žmogiškąją šerdį. Tarsi žmogaus net nebūtų. Pamažu prie to iš dalies priprantama, dalies pokyčių imama nepastebėti, neatpažinti. Žmogus tampa panašus į šylančiame vandenyje nejučia (iš)verdančią varlytę, o keičiamas žodis neretai ima ne kurti, o griauti.

Neatitikimas tarp žodžio ir jo turinio skleidžiasi ir politinėje kalbėsenoje. Štai, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pavadinimas potencialiam rinkėjui siunčia žinią apie tikėtiną jame užkoduotą atitinkamos krypties pasaulėžiūrą ir veiklos kryptį, tačiau jos narių politiniai veiksmai vis labiau ima apnuoginti pavadinimo apgaulingumą: programoje remiama prigimtinė šeima, žinoma visuomenės pozicija šiuo klausimu, tačiau gausiai balsuojama už CSĮ (Civilinės sąjungos įstatymo projektas, - red. past.) projektą, kuriuo būtų įteisinamos tos pačios lyties asmenų šeimos.

Dėl kintančios kalbėsenos panašūs faktai ir subtiliai įnešami kalbiniai pokyčiai ne visada iš karto pastebimi, o naujakalbės turinio atpažinimui ir įsisąmoninimui reikalingas „langas“ jau (per)formuoja dalies visuomenės mąstymą, keičia kalbėseną, netgi veiksmus. Pripažinkime: dažniausiai keičiant žodį ir kalbėseną būtent to ir siekiama.

Partnerystės įstatymo projekto virsmas CSĮ projektu įvedus naują sąvoką iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti esąs švelnesniu.

Partnerystės įstatymo projekto virsmas CSĮ projektu įvedus naują sąvoką iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti esąs švelnesniu. Ypač dėl visuomenei ištransliuotos žinutės apie kompromisinį įstatymo variantą, įsiklausymą į visuomenės ir prezidento poziciją. Visgi, čia pat aiškiai įvardinta ir tikroji tiesa: pirma, pokyčiai įvesti siekiant gausesnio (taigi, pakankamo) palaikymo Seime; antra, tai pirmas žingsnis palaipsniui siekiant tolimesnių tikslų, susijusių su tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimu.

Tad partnerystės sąvoką pakeitus civilinės sąjungos terminu, ištransliavus visuomenei žinutę apie projekto kompromisiškumą ir pokyčius jame, panašu, siekiama kelių tikslų. Pirmiausia, visuomenė „nujautrinama“, nes naujojo įstatymo projekto pokyčiai pristatomi kaip atsitraukimas nuo partnerystės projekto, ir tik akylesni suklūsta įsiklausydami į prasitarimą apie šio atsitraukimo laikinumą, tarpinę stotelę siekiant tolimesnių tikslų. Dera suklusti.

Dera suklusti.

Antra, pats civilinės sąjungos terminas probleminis: juo ne tik klaidinama visuomenė. Juo sąmoningai siekiama jos palankumo, kryptingai dedamos pastangos keisti jos mąstyseną nujautrinant sąvokas, artinant jas prie įprastos terminijos. Dėl artimo sąvokų santuoka ir sąjunga skambesio, neįsigilinant į naujos įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir projekto turinį, neįsiklausant į pakankamai aiškiai ne vieno politiko deklaruojamus tolimesnius siekius, lengva susipainioti.

Šiame sąvokų kaitos kontekste tikslinga pasigilinti į tai, ką žada ir kaip tai realiai įgyvendina konkrečios partijos, ko iš jų tikisi rėmėjai. Tai žinutė ne tik rinkėjams, bet ir politikams. Tai pasitikėjimo pa(si)tikrinimas.

Pažadas kaip pasitikėjimas

Pažadas... Anksčiau jis grįstas žodiniu susitarimu ir pasitikėjimu: pažadėta, vadinasi, sutarta. Duotas žodis nelaužomas, nekeičiamas, neatšaukiamas. Pasižadančios pusės žinojo, dėl ko ir kokiomis sąlygomis susitarta. Pakako garbės žodžio. Vėliau pažadas įgavo ir raštiško susitarimo, tvirtinamo parašu, antspaudu ar kitu būdu formą. Šiandien tai ypač svarbu.

Politikai rinkiminėse kampanijoje pateikia savo veiklos programas – ko ir kaip sieks, ką veiks ir ką rems, jei bus išrinkti. Programa tampa ne tik politinės veiklos gairėmis, bet ir pažadu rinkėjui. Tikimasi, kad jis su ja susipažins ir pagal ją rinksis, ką remti ir už ką balsuoti.

Žinoma, dalis rinkėjų nuodugniai analizuoja politikų programas, seka jų veiklą, lygina ją su rinkimuose duotais pažadais ir kitų rinkimų metu priima atitinkamus sprendimus. Kita dalis kliaujasi tuo, ką girdi, skaito viešuosiuose kanaluose, savo aplinkoje. Dar kiti remia savo partiją-favoritę, metai iš metų pasikliaudami jos duotais pažadais, žinomumu, pavardėmis, net nepastebėdami jos pasaulėžiūros, programos, veiklos pokyčių. Dar kiti dėl įvairių priežasčių atsiriboja nuo rinkimų, nes nežino ar neturi ką rinkti, nepasitiki nei viena partija, stokoja pilietiškumo.

Verta pažvelgti į atskirų politinių partijų rėmėjų poziciją ir lūkesčius šeimos politikos klausimais bei tai, kaip jie dera su politikų duotais pažadais bei realiais jų veiksmais Seime.

Veiksmas kaip pažado ir pasitikėjimo patikrinimas

Ištartas žodis ir duotas pažadas, tikimasi, turėtų vesti link laukiamo veiksmo. Ką tad savo veiksmu visuomenei sako jos rinkti politikai ir kokią žinią jiems siunčia visuomenė?

2022 m. birželio 9-18 d. „Vilmorus" atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas atskleidė aiškų visuomenės lūkestį: ji sako aiškų ne civilinei sąjungai. Pastarajai nepritaria daugiau nei du trečdaliai (68,2 proc.), o palaiko vos penktadalis (20,2 proc.) gyventojų. Net ir pakeista Civilinės sąjungos įstatymo projekto sąvoka nepakeitė visuomenės pozicijos: ji nepalaiko nei partnerystės (kovą jai pritarė 14,8 proc., nepritarė 73,8 proc.), ir ši pozicija beveik nekinta nuo 2013 m., taigi, rodo ilgalaikę nuoseklią nepalaikymo jai laikyseną), nei Civilinės sąjungos (birželį pritarė 20,2 proc., nepritarė 68,2 proc.) įstatymų projektų, ir tą ypač ryškiai išreiškia opozicinių politinių partijų rėmėjai bei beveik pusė TS-LKD partijos šalininkų.

Esant CSĮ ar Artimo ryšio projekto pasirinkimo galimybei, visuomenė linkusi rinktis tos pačios lyties asmenų praktines problemas sprendžiantį, tačiau tokių asmenų šeimų neįteisinantį teisinį sprendimą: Artimo ryšio projektą remtų 25 proc., Civilinės sąjungos įstatymą - 13,5 proc. Homoseksualių šeimų įteisinimo klausimo sprendimui matomas referendumo kelias (57,7 proc.), o ne Civilinės sąjungos įstatymas (14 proc.).

Taigi, nors visuomenė nepritaria CSĮ, ji atvira teisiškai spręsti tiek homoseksualių, tiek ir kitų kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius bei jiems kylančius praktinius klausimus ar problemas. Tam siūlomos Artimo ryšio įstatyminės nuostatos arba referendumas dėl Konstitucijos pataisos.

Tad visuomenė remia prigimtinę šeimą, grindžiamą dviejų skirtingų lyčių papildomumo principu, ir aiškiai pasisako prieš CSĮ projektą. Šios pozicijos laikosi daugumos politinių partijų rėmėjai: šį projektą atmeta nuo 76,9 proc. iki 100 proc. atskirų opozicinių politinių partijų rėmėjų, o jį remia mažiau nei penktadalis (iki 17,3 proc.). Absoliutų nepritarimą civilinei sąjungai išreiškia Tautos ir teisingumo sąjungos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - krikščioniškų šeimų sąjungos ir Darbo partijos rėmėjai: tarp jų nėra nei vieno pritariančio šiam projektui.

CSĮ projekto nepalaiko aiški dauguma Lietuvos regionų partijos (89,3 proc.), Darbo partijos (83,3 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (82,1 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (81,4 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (77 proc.) rėmėjų, o jį palaikančiųjų dalis neperžengia 17,3 proc. ribos, dažniausiai svyruoja iki 12,2 proc.

Išskirtinio palaikymo minėtas įstatymo projektas sulaukia išimtinai tik tarp Laisvės partijos rėmėjų, dėl mažo tyrime dalyvavusių jos šalininkų skaičiaus (vos 27) procentaliai suformuojančių apgaulingą absoliutaus palaikymo (96,3 proc.) įspūdį. Kitas valdančiosios daugumos partijas remiančiųjų gretose palaikymas CSĮ projektui ženkliai mažesnis: jam pritaria beveik dvigubai mažiau LR liberalų sąjūdžio rėmėjų (51 proc.) ir beveik tris kartus mažiau TS-LKD rėmėjų, tarp kurių ženkliai dažniau CSĮ projektui sakoma ne (beveik pusė, 46,2 proc.), nei jis remiamas (37,6 proc.).

Ką tad apie politinių partijų atstovus ir jų balsavimą Seime sako tiriamųjų laikysena? Bene labiausiai su partijos rinkėjų valia prasilenkia TS-LKD partijos veiksmai: 38 balsavę už CSĮ projektą Seime, 7 pasisakę prieš, 5 nedalyvavę balsavime, Partijos lyderis ankstesnio Partnerystės įstatymo priėmimo siekį lygina su Kovo 11-ąja, o Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete rugsėjo 28 d. už CSĮ projektą pasisakė 4 TS-LKD nariai, iš kurių du (A. Vyšniauskas ir L. Slušnys) net nepriklauso šiam komitetui ir tik vadavo posėdyje nedalyvavusius G. Landsbergį bei D. Kreivį. Nedalyvavo jame ir alternatyvųjį Artimo ryšio projektą turėjęs pristatyti krikdemas P. Saudargas.

Kyla pagrįstas klausimas, kaip ir kokią dalį savo rinkėjų panašiais veiksmais Seime atstovauja TS-LKD, savo partijos programoje davusi pažadą išsaugoti ir įtvirtinti valstybingumą, stiprią Lietuvos valstybę, kurios pamatu, remiantis LR Konstitucija ir šv. popiežiumi Jonu Pauliumi II, įvardina tvirtą šeimą „kaip vyro ir moters kuriamą santuoką, taip pat iš motinystės ir tėvystės kylančią bendruomenę, kuri amžiais buvo visuomenės tvarumo ir gyvybingumo pamatas“ ir čia pat užsimena apie „asmenų laisvę sudaryti kitokias sąjungas, kuriose būtų aiškiai įteisinta kiekvieno jų sudarančio asmens pamatinių teisių apsauga ir atsakomybė“.

Pažvelkime į kitus tyrimo rezultatus.

Civilinė sąjunga ir artimas ryšys

Du trečdaliai visuomenės negatyviai vertina CSĮ projektą (68,2 proc.), ketvirtadalis išreiškia paramą Artimo ryšio įstatymo projektui (25 proc.), siekiančiam reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius nekeičiant Konstitucijoje įtvirtintos šeimos sampratos, t. y. neįteisinant homoseksualių šeimų. Tuo tarpu CSĮ projektą esant galimam alternatyviam pasirinkimui remtų vos 13,5 proc.

Tai rodo, kad realus faktinis civilinės sąjungos įteisinimo palaikymas yra ženkliai žemesnis, nei formalus idėjinis pritarimas tokio įstatymo projektui (20,2 proc.): esant galimoms pasirinkimo alternatyvoms linkstama rinktis tą, kuri nekeičia konstitucinės šeimos sampratos, bet įgalina teisiškai reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius.

Išreiškiant palaikymą CSĮ (priklausomai nuo politinių įsitikinimų pritarimas svyruoja nuo 3,6 proc. iki 13,5 proc.) arba Artimo ryšio projektui (atitinkamai nuo 17,9 proc. iki 42,9 proc.) ženkliai dažniau palaikomas antrasis. Dažniausiai Artimo ryšio projektui pritaria Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (31,6 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (31 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (29,7 proc.) rėmėjai. Išskirtinę paramą jam išreiškia Darbo partijos (26,7 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungos (35,7 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (42,9 proc.) rėmėjai, atmetantys bet kokį palaikymą Civilinės sąjungos įstatymo projektui.

Civilinės sąjungos įstatymo projektą palaiko išskirtinai tik Laisvės partijos (85,2 proc.) rėmėjai ir mažiau nei du penktadaliai LR liberalų sąjūdžio (38,8 proc.) šalininkų. Jį remtų mažiau nei trečdalis (28,2 proc.) TS-LKD rinkėjų. Taigi, valdančiojoje daugumoje esančių politinių partijų rėmėjų palaikymas CSĮ projektui yra ne tik radikaliai skirtingas, bet ir išreiškia visiškai skirtingą elektorato lūkestį politikų duotam rinkiminiam pažadui, tad ir realiems veiksmams balsuojant šiuo klausimu.

Civilinės sąjungos įstatymas ir referendumas

Du penktadaliai Liberalų sąjūdžio (40,8 proc.) ir Laisvės partijos (40,7 proc.) bei mažiau nei trečdalis TS-LKD (30,8 proc.) partijų rėmėjų klausimą dėl homoseksualių šeimų įteisinimo spręstų CSĮ priėmimu. Vis tik kur kas dažniau visų trijų valdančiosios daugumos partijų rėmėjai palaiko referendumą dėl Konstitucijos pataisos (nuo 41 proc. iki 51 proc.), ir visais atvejais šios pozicijos laikomasi ženkliai dažniau, nei remiant šio klausimo sprendimą CSĮ.

Opozicinėse partijose palaikymas referendumui dar ryškesnis ir svyruoja nuo 55,8 proc. (Laisvė ir teisingumas) iki 85,7 proc. (Lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga), tuo tarpu CSĮ priėmimą LR Seime remia aiški mažuma, vos 3,3 proc. - 15,4 proc. rėmėjų, atskirais atvejais – nei vienas asmuo. Referendumą dėl Konstitucijos pataisos remia Lietuvos regionų frakcijos (82,1 proc.), Demokratų partijos „Vardan Lietuvos” (68,4 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (atitinkamai 64,3 proc. ir 64,9 proc.), Darbo partijos (63,3 proc.) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (61,4 proc.) rėmėjai.

Taigi, valdančiosios Seimo koalicijos siekis priimti Civilinės sąjungos įstatymą neatspindi šių partijų rinkėjų pozicijos, neatstovauja jų valios, netesi jiems duoto pažado, o net jam prieštarauja. Tai pasakytina ir apie Laivės partijos rėmėjus: tarp jų CSĮ priėmimo kelią remia 40,7 proc., už referendumą pasisako 44,4 proc., nuomonės neišreiškė 14,8 proc.

Laukiamas veiksmas kaip suteikto pasitikėjimo garantas

Visuomenė jos nuomonės tyrime ištarė savo žodį: ji pasisako prieš CSĮ, remia Artimojo ryšio projektą ir homoseksualių porų įteisinimo klausimo sprendimą referendumu. Duotas ir politikų pažadas, jų veiksmai Seime analizuojami ir praktiškai vertinami ne tik žodžiu, bet ir veiksmu - artimiausiuose rinkimuose.

Tad koks bus didžiąją visuomenės dalį atstovaujančių, jos valią šeimos sampratos klausimais žinančių ir pažadą jai davusių politikų veiksmas? Ištikimybė duotam žodžiui? Pažado laikymasis? Ar rinkėjų valios pamynimas konkrečiu veiksmu? Kas būsime ar būsite ir ką rinksimės ar rinksitės?

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus" atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų nuo 18 m. apklausa vyko 2022 m. birželio 9-18 d. Apklausoje dalyvavo N=1003 respondentai, atrinkti tikimybinės atrankos principu išlaikant pasiskirstymo populiacijoje proporcijas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Tyrimas vyko 27 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų. Apklausa vyko mišriu būdu, derinant akivaizdinį interviu su interviu telefonu.

The post Dr. Živilė Advilonienė. Apie tiesos sakymą: kai svarbus kiekvienas žodis appeared first on LAIKMETIS.

Jei oponentai pasižiūrės į Lenkijos ir Vengrijos pavyzdžius ir įsiklausys į daugumos balsą, neoliberalai gali išvis išnykti iš politinio žemėlapio.

Deja, dabartinėje opozicijoje vyraujantis balsas pabrėžia, kad žmonės nori valgyti, o ne žydrų sąjungų. Iš esmės tai – politinė skirtis tarp pilvo ir papilvės. Vieniems svarbiausia – sočiai valgyti, o kitiems – mėgautis papilvės teikiamais malonumais.

Moralinio skirtumo tarp šių dviejų linijų nėra. Ir vieni, ir kiti atstovauja gyvūniškajam pradui. To, kas daro žmogų žmogumi – dvasinių ir dorovinių idealų – nėra nė vienoje šių stovyklų arba tai paliekama antrame plane.

Tie, kurių svarbiausi akcentai glūdi aukštesnėse sferose – galvoje ar bent jau širdyje – pagal dabartines apklausas lieka už parlamento barjero. Priežastys – gana aiškios. Pirmiausiai tai – susiskaldymas ir susipriešinimas. Net žiūrint aritmetiškai susiskaldžiusių partijų balsai išsisklaido.

O kur dar psichologinis momentas: kai vienos principinės opozicijos partijos juodina kitas, eilinis rinkėjas, kuris, kaip visada, tingi arba nuo darbų pernelyg pavargęs giliau mąstyti, nusprendžia, kad išvis nėra prasmės balsuoti už kurią nors iš šios grupės partijų, nes visos jos – tik pagiežingos nykštukės.

Net žiūrint aritmetiškai susiskaldžiusių partijų balsai išsisklaido.

Didžiulę įtaką tokiai padėčiai turi ir populiarioji žiniasklaida, griežtai dozuojanti arba išvis blokuojanti informaciją apie alternatyviąsias partijas, o dažnu atveju ir demonizuojanti jas. Pramušti didžiosios žiniasklaidos užtvarą įmanoma tik vieningu informaciniu veikimu, kuriant vieningą informacinę platformą visuomenės švietimui.

Deja, kaip partinėje, taip ir informacinėje plotmėje daugeliui alternatyvininkų mieliau virti savose sultyse, būti vadukais savame kiemelyje, negu kompromisų pagrindu, atsižadant smulkių ambicijų, žengti vieningu frontu prieš gyvuliukų stovyklas.

Kai kurie gerbiami kolegos skiria dvi Lietuvas – valdančio oligarchato ir jo ignoruojamos visuomenės daugumos. Iš tiesų, dabar Lietuvų – bent keturios. Pirma – oligarchato, antra – su juo gana gerai sutariančios hipsterijos, trečia – posovietinės liaudies, plebso, narodo, ketvirta – tautos, sąmoningų piliečių, besitapatinančių su tautinės valstybės projektu.

Oligarchatą tik iš dalies galima tapatinti su hipsterija. Dažnas hipsterijos atstovas nei užima kokias nors valdžios pozicijas, nei į jas pretenduoja. Jis tiesiog nori linksmai gyventi, tad politika kaip veikla jam veikiau kelia nuobodulį, negu potraukį. Bet jis gali balsuoti už tuos, kurie žada jam linksmą gyvenimą.

Iš esmės jis – tik labiau prasilavinęs plebsas, bet skiriasi nuo likusio plebso, sudarančio visuomenės daugumą, nes super primityvius instinktus papildo subtilesniais, kaip seksualiniai eksperimentai ir narkotikai. Paprastam plebsui gi užtenka pavalgyti, išgerti ir išsimiegoti.

Tauta – subtiliausias visuomenės segmentas. Tai nėra visuomenės sinonimas, o tik jos dalis, beje – sudaranti mažumą. Tai – žmonės, kuriems rūpi dvasinis, intelektualinis, moralinis augimas, pozityvi laisvė, teisingumas, bendruomenė, tėvynė. Tai – piliečiai, kuriems duoti palaimingiau, negu imti. Jie pasirengę aukotis, kad kitam jų bendruomenės nariui ir pačiai bendruomenei būtų geriau.

Kai kuriais atvejais, kaip Sąjūdžio metais, tauta kaip mažuma gali pakelti liaudį kaip daugumą, įtikindama ją, kad laisvės ir teisingumo idealai gali sąlygoti ir liaudies trokštamą gerą ir patogų gyvenimą.

Šiuo metu padėtis kitokia. Tauta – išsisklaidžiusi. Jos likučiai sėdi uždaruose narveliuose, iš tų narvelių kiekvienas jos segmentas čirškia ant kitų segmentų, sėdinčių kituose narveliuose. Nemaža tautos dalis apskritai atsiriboja nuo politikos, atsidėdama asmeniniam tobulėjimui, nes jau prarado viltį politikoje turėti nors kokios įtakos.

Daugelis politikų, pagal prisiimtą politinę tapatybę turinčių atstovauti tautai, mieliau kalba liaudžiai, nes jos – daugiau ir ją patraukti reikia mažiau intelektualinių pastangų. Tik pasakyk, kad mažinsi mokesčius ir didinsi išmokas, ir dalis liaudies – jau tavo.

Štai kodėl artimiausiuose rinkimuose pagrindinė skirtis bus tarp pilvo ir papilvės. Socialinė gerovė prieš hedonistines „laisves“. Duok, Dieve, kad abiem pusėm po rinkimų pritrūktų deputatų valdančiajai daugumai ir tektų įsileisti vertybininkus.

Jei bus, ką įsileisti. Kol kas tikimybė, kad į parlamentą pateks bent kiek įtakingesnė vertybininkų grupė, gana maža. Bet kartais pasitaiko stebuklų.

The post Marius Kundrotas. Artimiausi Seimo rinkimai: pilvas prieš papilvę? appeared first on LAIKMETIS.

Jos teigimu, įdomu tai, kad beveik nėra žmonių, kurie skambindami domėtųsi platesniu pinigų gavimo-davimo kontekstu. Klausimai iš esmės tik du: pirmieji tiesmukai klausia ką padaryti, kad gauti tą šimtą, o kiti yra stipriai nepatenkinti tokiu žmonių kvailinimu ir skambina piktintis (ne paslaptis, kad 1808 yra ir savotiška psichologinės pagalbos teikėja, nes daugelis ten kreipiasi norėdami išsisakyti, pasiguosti ar išsirėkti. Pirmomis pandemijos dienomis ten savanoriavau, žinau iš patirties).

Natūralu, kad taškydamiesi neuždirbtais pinigais valdantieji vėl šovė sau į koją. Jei būčiau senjoras, toks valdžios požiūris įžeistų. Nežiūrint to, kad visuomenės vakcinacija yra prioritetinis uždavinys, nevalia plėtoti „kaulo numetimo alkaniems šunims“ politikos. Senjorai turi savigarbą, tai gyvenimo patirtį sukaupę žmonės, kurie turi teisę į orų santykį su tais, kurie buvo išrinkti jų balsais. Nesvarbu, šimtas, ar tūkstantis eurų, bet jei pinigai numesti it būtum išlaikytinis, rezultato pasiekti nepadės. Nes tai nepagarbu tiek jau pasiskiepijusių, tiek nesiskiepyti apsisprendusiųjų atžvilgiu.

Tiesą pasakius, pandemijos laikotarpis atskleidė keistą paradoksą, kuris iškyla vis aštriau. Dažnai minimos provincijos vs didmiesčių, tamsuolių vs išsilavinusių ar senjorų vs šviesaus jaunimo priešstatos norom nenorom sufleruoja dar vieną svarbų santykį. Turiu mintyje išrinktuosius ir renkančiuosius.

Valdžiai visuomet naudingiausias tamsus ir neišsilavinęs elektoratas. Numetei šimtą eurų, kiek padidinai išmokas ir rinkimai beveik laimėti. Iki šiol mūsų valstybėje praktikuojama ir kultivuojama vidutinybių kultūra duoda vaisių. Tokioje aplinkoje brendęs asmuo neuždavinėja nereikalingų klausimų, tik, laukdamas kaulo, ploja arba švilpia. Kol neateina pandemija.

Tai, kas valdantiesiems naudinga prieš rinkimus, pandemijos laikotarpiu atsisuka prieš juos pačius

Tuomet viskas pasikeičia ir valstietiškai-mužikiškoje kultūroje išaugintas pilietis pasidaro itin įtarus ir niekuo nepasitikintis. Kaip baudžiauninkas nesąžiningo pono dvare. Susidūręs su būtinybe skiepytis šokių ir dainų su žvaigžde televizoriuje prisižiūrėjęs personažas, prisimena turįs nuomonę ir priekvailis užrašas „tikiu mokslu“ jo visai neveikia. Nes jis tiki kuo kitu: žvaigždėmis, influenceriais, kreivais pranašais ir vėdaro ekspertais.

Tai, kas valdantiesiems naudinga prieš rinkimus, pandemijos laikotarpiu atsisuka prieš juos pačius. Neturint nei noro, nei sugebėjimo vykdyti viešinimo, skatinimo, švietimo kampanijas likta prie įprasto „papirkime tamsuolius“ principo. Bet tai nesuveiks.

Anksčiau ar vėliau ateis metas, kai reiks skelbti „karą“ rinkėjams. Tada visu aštrumu vėl iškils prievartos kokybės klausimas, kurio, kaip jau įrodė dabartiniai valdantieji, deramai suvaldyti nesugebama. Liekama prie jau minėtų „duokime pingų“ arba „panaudokime institucinę jėgą“ veikimo principų visiškai pamirštant galimybę bendrauti su žmonėmis. Kvailais, tamsiais, provincialais, netikinčiais mokslu, neišprususiais, bet Lietuvos piliečiais.

Beje, dosniai apmokamų viešinimo, skatinimo ir švietimo kampanijų vykdymo ūpas iš karto sukyla, kai pradedama kalbėti apie lytinio švietimo, mažumų teisių ar alkoholio prieinamumo didinimo reikalus. Bet juk tiek pandemijos suvaldymo (nesiskiepijimo), tiek alkoholio vartojimo ar manipuliavimo vaisingumo samprata atvejais pasekmės yra tos pačios: populiacijos mažėjimas, sveikatos apsaugos sistemos apkrova ir vis labiau gilėjanti praraja tarp „geriau žinančių“ ir „tamsuolių“.

The post 100 eurų už likimą kvailio vietoje appeared first on LAIKMETIS.