„Mano galva, kiekviena tauta daugiausiai, ką gali padaryti, sukurti – tai nacionalinė kultūra. Pažiūrėkime, senovės Graikija – jau kiek šimtmečių nėra, o jų nacionalinė kultūra dar tebesvaigina sielas ir širdis po šiai dienai“, – BNS pirmadienį sakė R. Stankevičius.

Anot jo, vykstanti globalizacija turi ir pliusų, ir minusų, o vienas jų – blunkantis nacionalumas.

„Viskas darosi standartiška, vienoda, o būtent nacionalinė kultūra yra išskirtinė. Mes nebūsim niekuo įdomūs, darydami tą patį, ką daro visi. Čia yra ir tautosakos, ir prigimties, ir istorijos sankloda. Jei kažkam atrodo, garbingiems žmonėms, kad mano poezija prisideda prie nacionalinės kultūros kūrimo – tai aš esu devintam danguj“, – teigė rašytojas.

Jis tvirtino sutinkantis su jam paskelbta nominacija „už klasikos geną šiuolaikinėje poezijoje“.

„Sutinku su tuo, esu per galvą nemažai gavęs už tai, kad neva esu senovinis, kad mano poezija kaip žibalinė lempa. Dabartinės kritikės yra parašiusios – nešiuolaikiškas, atsilikęs pusantro šimto metų. Aš to nepaisau“, – sakė poetas. 

Dabartinės kritikės yra parašiusios – nešiuolaikiškas, atsilikęs pusantro šimto metų. Aš to nepaisau

Jis teigė, kad kai rašo poeziją, negalvoja, „kokia yra einamiausia prekė ir ką labiausiai žmonės mėgtų“. 

„Rašau tai, kas plaukia. Kaip ir, man atrodo, kompozitorius, kuris rašo muziką, nepaiso, ar čia bus modernizmas, ar postmodernizmas, ar simbolizmas. Čia palikime visa tai svarstytojams, mokslininkams, kritikams. Kokia poezija, man patinka, tokią ir rašau. Klasika – tas pagrindas, ant kurio aš stoviu“ – kalbėjo laureatas.

Netrukus pasirodys naujausia knyga

Jau artimiausiu metu, po savaitės arba dviejų, pasirodys naujausia R. Stankevičiaus kūrybinės poezijos  knyga „Įsitvėrimai“. Po naujų metų bus rengiami jos pristatymai.

„Bus gana intensyvus mano laikas. Juolab, sausio 7 dieną man sukanka 50 metų“, – sakė rašytojas.

Išleidus naują knygą, poeto teigimu, kurį laiką įsivyrauja tylos metas, nes rašant be sustojimo gimtų dar vienas tos pačios knygos skyrius. 

„Kad parašytum kažką naujo, atsiribotum nuo knygos, turi kelis kartus perskaityt, padėt į šalį fizine ir psichologine prasme“, – teigė R. Stankevčius. 

„Į naują knygą išeiti, reikia pagyvent, užgyvent. Kas yra kūryba? Pėdsakai nuo gyvenimo. Dvasinio ir fizinio irgi. Jei žingsnių nebus, ir pėdsakų nebus“, – sakė premijos laureatas. 

R. Stankevičius vadinamas ir muzikaliu poetu, gebančiu tekstą pritaikyti muzikai. Poetas teigia, jog paslaptis paprasta – šiuos tekstus jis rašo savo draugų dainoms, o visi kiti rečiau yra rimuojami.

„Kai prašo bičiuliai, aktoriai, parašyti dainai tekstą – Kostas Smoriginas, Saulius Bareikis, Gediminas Storpirštis, Olegas Ditkovskis, Romas Radzevičius – parašau, bet šiaip nesu tas, kuris rašo visiems užsimaniusiems. Man turi patikti muzika, pats kūrinys“, – kalbėjo poetas.

Belaukiant premijos rezultatų, rašytojas teigė, jog „paskutinioji valanda buvo nelengva“. 

„Iškaito ausys, iškaito veidas, aš žinojau, kad esu tarp tų dvylikos nominantų, paskutinė valanda tai buvo nelengva. Daug tos įtampos, daug savęs tokio naršymo, analizavimo, – sakė R. Stankevičius. – Penkias minutes atrodo, kad gausiu, kitas penkias, kad negausiu, dar kitas penkias, kad nevertas, yra vertesnių“.

Beveik 30 kūrybos metų

1973-iais gimęs Rimvydas Stankevičius yra lietuvių poetas, eseistas, žurnalistas, taip pat diplomuotas lituanistas. 

Eilėraščiais debiutavo 1993 metais Poezijos pavasario almanache. Pirmąjį savo eilėraščių rinkinį išleido 1996 metais, laimėjęs Rašytojų sąjungos „Pirmosios knygos“ konkursą.

Rašytojas yra parašęs daugiau kaip dešimt poezijos knygų, tarp jų – „Laužiu antspaudą“, „Patys paprasčiausi burtažodžiai“, Jurgos Ivanauskaitės premiją pelniusią knygą „Patys paprasčiausi burtažodžiai“, geriausią 2014 metų poezijos knygą vaikams „Pūgos durys“.

Be kitų įvertinimų, 2016 metais jis yra pelnęs Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premiją.

Nacionalinės premijos pirmadienį taip pat skirtos rašytojui Kaziui Sajai, operos solistui Edgarui Montvidui, kompozitorei Žibuoklei Martinaitytei-Rosaschi, kino režisierei Giedrei Žickytei.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai daugiau nei 36 tūkst. eurų.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos kūrėjams bus įteikiamos kitų metų vasario 16 dieną.

The post Nacionalinės premijos laureatas R. Stankevičius: kiekviena tauta daugiausiai, ką gali sukurti – tai nacionalinė kultūra appeared first on LAIKMETIS.

Nacionalinės premijos taip pat skirtos rašytojui Kaziui Sajai, poetui Rimvydui Stankevičiui, operos solistui Edgarui Montvidui, kompozitorei Žibuoklei Martinaitytei-Rosaschi, kino režisierei Giedrei Žickytei.

Kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad nacionalinės premijos skirtos už ilgus darbo ir kūrybos metus, o šiuo laiku būti menininku nėra paprasta.

„Ypač šiuo periodu, kada pasaulis yra sumaištyje, kada reikia ieškoti savy ir tvirtybės, ir kūrybiškumo įveikiant visas negandas ir ne tik esančias aplinkui, bet pirmiausia ir savyje pačiame, yra tikrai nelengvas uždavinys“, – Vilniuje per spaudos konferenciją pirmadienį sakė jis.

„Juoba, kai kalbame apie nacionalinių premijų laureatus, pirmiausia irgi kalbame apie žmones, kurie neatsirado per vieną dieną, neatsirado iš niekur, jų neatvedė į tuos apdovanojimus kokia nors viena proga, o tai yra jų ilgamečio triūso, darbo, kūrybiškumo rezultatas. Ir tai yra diena, kada jie yra įvertinti“, – pridūrė ministras.

Režisierius M. Kvedaravičius apdovanotas už bebaimę dokumentiką ir ryškų pėdsaką Lietuvos ir pasaulio kino padangėje.

Aišku, džiaugsminga žinia, kad jis gauna nacionalinę premiją, bet ir kartu labai liūdna, kad jis pats negalės šitos premijos atsiimti

„Aišku, džiaugsminga žinia, kad jis gauna nacionalinę premiją, bet ir kartu labai liūdna, kad jis pats negalės šitos premijos atsiimti, kad likimas taip negailestingai nutraukė jo kūrybinę trajektoriją“, – sakė Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas Audrius Stonys.

„Iš tiesų tai buvo menininkas, kuris ėjo iki galo, menininkas, kuris atidavė savo gyvybę filmuodamas filmą, gelbėdamas žmones, suliedamas savo gyvenimą su kūryba. Manome, kad nors ir trumpa jo kūrybinė biografija, paliko iš tikrųjų tokį neišdildomą galingą pėdsaką tiek Lietuvos, tiek pasaulio kino padangėje“, – teigė jis.

M. Kvedaravičius žuvo šių metų pavasarį Ukrainos mieste Mariupolyje, kur buvo nuvykęs filmuoti dokumentinės juostos „Mariupolis 2“ apie Rusijos užpultą miestą.

A. Stonys pažymėjo, jog tai yra trečias atvejis, kai premija skiriama po mirties.

„M. Kvedaravičiaus atvejis yra visiškai išskirtinis. Jis apdovanojamas tikrai ne vien dėl to, kad jis žuvo, nors, aišku, kad jo mirtis gali būti prilyginama milžiniškam žygdarbiui (...), bet ir už jo tikrai išskirtinę kūrybą. Jis sulaukė įvertinimo ne tik Lietuvoje, jo darbų buvo laukiama, jis buvo didžiulis Lietuvos kino pažadas“, – sakė komisijos pirmininkas.

Savaitgalį paskutinis režisieriaus filmas „Mariupolis 2“ pripažintas geriausiu šiemetiniu Europos dokumentiniu filmu.

Rašytojas K. Saja apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus. Aukščiausias kultūros įvertinimas jam skirtas „už „mamutų“ medžiojimą teatre ir prozoje“, poetui R. Stankevičiui – „už klasikos geną šiuolaikinėje poezijoje“, operos solistui E. Montvidui – „už sėkmingą kūrybinę veiklą garsinant Lietuvos dainavimo mokyklą pasaulio scenose“, kompozitorei Ž. Martinaitytė-Rosaschi – „už šviesotamsos gelmę šiuolaikinėje muzikoje“, kino režisierei G. Žickytei – „už veržlų ir įspūdingą kūrybinį šuolį“.

A. Stonio teigimu, nacionalinės premijos paskirtis – iškelti, parodyti, apdovanoti menininkus, kai yra savo kūrybos zenite.

„Nacionalinės kultūros ir meno premijos misija yra iškelti, parodyti, pažymėti tuos žmones, kurie yra kūrybos viršūnėje, paskatinti juos toliau kurti, atverti jiems duris, atkreipti visuomenės dėmesį į jų darbus. Ne tada, kada ta kūryba pradeda eiti nuokalnėn, kai tampa prisiminimais, o būtent tada, kai yra jų pats aukščiausias ir gražiausias išsiskleidimo taškas“, – teigė komisijos pirmininkas.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai daugiau nei 36 tūkst. eurų.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos kūrėjams bus įteikiamos kitų metų vasario 16 dieną.

The post Nacionalinės premijos – M. Kvedaravičiui, K. Sajai, R. Stankevičiui appeared first on LAIKMETIS.