Jis daug kur ją perrašo savaip interpretuojant, gali savo valia mūsų įstatymus iš esmės atšaukti ar pataisyti kaip nori. Niekam neatskaitingas KT šias savo galias yra apsaugojęs taip, kad iš esmės LR Seimas jau praktiškai nepajėgus to pakeisti, nebent tik keistų pačią Konstituciją. Kaip pavyzdį verta prisiminti kaip KT, pažeisdamas piliečių lygiateisiškumą, „įdvasino“ nuostatą, kad jokiomis sąlygomis teisėjams negalima mažinti atlyginimą.

Įteisinęs galimybę Konstituciją interpretuoti neatsižvelgdamas į už ją tuo metu balsavusių žmonių supratimą ir valią, bei į sveiką logiką, bet remdamasis „kintančia dvasių nuomone“, KT gali nieko neatsiklausęs, vis naujai perrašinėti mūsų Konstituciją. Tačiau kieno  įgalintas jis tai daro? Juk jo niekas nerinko ir tai daryti mandato nesuteikė! Kodėl jis niekam neatskaitingas? Kas jam suteikė teisę įteisinti LGBT ideologiją, Lietuvos tautos gyvastį žudantį mirties kultūros kultą?

Sakysite perlenkiu? Tai pasiskaitykite buvusio KT Pirmininko Egidijaus Kūrio pagrasinimo LR Seimui, kad jeigu neįteisinsite vienalytės partnerystės, JIE įteisins šiuos santykius per santuokos institutą, ko iki šiol dar nedarė. Trumpiau sakant, bus taip, kaip jie, o ne kaip piliečiai ar Seimas nori.

Akivaizdu, kad tokiu keliu eidami galėsime jau nustoti diskutuoti apie demokratiją. Akivaizdu, kad KT tapo problema mūsų valstybėje, ją reikia spręsti iš esmės, o ne tuščiai ginčytis dėl atskirų KT sprendimų. Juk KT „dvasios” turi neribotą fantaziją ir nespėsime jų sugaudyti. Piliečiai gali ir turi pareikalauti pakeisti tokią tvarką, jie gali sukonkretinti Konstitucijos straipsnius, apribodami „dvasias”. Galų gale KT galias galima perduoti ir Aukščiausiajam teismui su sąlyga, kad teisėjai būtų renkami ir atskaitingi piliečiams, o ne skiriami ir niekam neatskaitingi, kaip dabar yra.

Kol kas, matyt, žmonės turi neorganizuoti mitingų ir piketų prie Seimo, prezidentūros, Vyriausybės rūmų, o su savo nuolankiais prašymais eiti į Konstitucinį teismą, nes jis yra tikroji valdžia Lietuvoje.

The post Dr. Rimantas Jonas Dagys. Kam išvis reikalingas Seimas, kai yra Konstitucinis Teismas? appeared first on LAIKMETIS.

Nesu tas, kuris mano, kad agresoriui reikia pasiduoti. Mano tėvų – partizanų – šeima buvo ne tokia ir mane auklėjo kitaip. Nesu tas, kuris mano, kad Lietuva, net ir viena būdama, neturi priešintis Rusijos agresijos atveju. Pokario partizanai tai įrodė. Tačiau žinau, kad karščiavimasis, ypač tarptautiniuose santykiuose, yra prastas patarėjas. Laikas iš mūsų reikalauja naujų atsakymų ne tik į tai, kaip turėtų būti, bet svarbiausia - ką daryti. Todėl reikia priiminėti sprendimus be nereikalingos isterijos. Štai naujasis TS-LKD pirmininkas L. Kasčiūnas pateikė savo detalų Lietuvos gynybos stiprinimo planą. Nors dažnai oponuoju konservatoriams, bet reikia pripažinti, šis planas yra vertas diskusijų. Nors jame per mažai dėmesio skirta Lietuvos išmirimo, kaip akivaizdžios būtinybės, stabdymui, bet būtų gerai, kad ir kitos partijos panašiai pasielgtų ir pateiktų aiškų matymą ką daryti.

Taigi ką daryti? Prisiminkime, ką darėme siekdami Lietuvos nepriklausomybės ar Lietuvos narystės NATO. Pasinaudokime savo sėkminga patirtimi. Tuo metu irgi buvo daug tokių žmonių, kurie nenorėjo pyktis su Rusija, ragino kaip nors nepakenkti Michailui Gorbačiovui ar neerzinti Rusijos. Ką mes visi darėme - kantriai ir be nereikalingo emocijų bei triukšmo, net ir gavę mums nepatinkančius atsakymus, dirbome. Nemėginome pjauti šakos, ant kurios žadėjome sėdėti.

Taigi, įkvėpiam oro ir suskaičiuojam ne iki 10, bet iki 100. Pamėginkime šiek tiek paanalizuoti esamą saugumo situaciją. Pradėkime nuo klausimų, kurių taip bijo ir vengia mūsų lyderiai Europoje ir Lietuvoje.

Laikas iš mūsų reikalauja naujų atsakymų ne tik į tai, kaip turėtų būti, bet svarbiausia - ką daryti.

Karuose kariauja visų pirma kariai, o ne ginklai. Gimstamumo rodiklis Lietuvoje yra 1,18 vaiko vienai moteriai. Europos Sąjungos mastu šis Lietuvos rodiklis yra 3 -as nuo galo, o visoje Europos Sąjungoje gimstamumas yra 1,38, nors gyvybingumui palaikyti taikos metu būtinas - 2,1. Europos Sąjunga ir Lietuva išmiršta, nes mes pradėjome melstis ne i Madonos su kūdikėliu Jėzumi ikoną, bet madonai su šuneliu! Panašiai apie tai JAV viceprezidentas J.D. Vance'as pasakė ES lyderiams. Ir tai jiems labai nepatiko. Mūsų elitas nesenai įvertino mūsų šalies pažangą per 35 nepriklausomybės metus 8 balais. Bet kokia čia pažanga, jeigu išmirštame? Ar ES atsisakys savo antišeiminės genderistinės politikos? Jeigu ne, tai galima prognozuoti, kad sekančius rinkimus Prancūzijoje laimės Le Pen, o Vokietijoje ADF.

O kaip jie žiūrės į Rusiją? Ką tada žada ginti europiečiai - savo socialinį gerbūvį ar, kaip mes, - savo Tėvynę? Jeigu gerbūvį, tai jie greičiausiai pirma ieškos kaip išsipirkti, o ne kariauti, juo labiau už mus.

Ar ES dabar be JAV pagalbos turi ginklų nugalėti Rusiją? Kaip matyti iš pateikiamų duomenų - ne. ES šalių divizijos nesukomplektuotos, jų yra mažiau nei jų Ukraina turi ir turimų divizijų pilnas apginklavimas vis dar tik planuose numatytas. Pilnam apginklavimui, sakoma, geriausiu atveju prireiks 3-5 metų. Per 3 Ukrainos karo metus ES praktiškai savo gynybą sustiprino tik labai nedaug. Mano manymu, Ukrainos kariuomenė dabar kone stipresnė už ES valstybių bendras pajėgas. O Rusija dar nenusilpo ir pakankamai nenusilps artimiausiu metu. Ji, be abejonės, Europos Sąjungą be JAV paramos mato kaip silpną priešininkę.

Rusijos karo ekonomika gamina ginklus žymiai pigiau, nei rinkos sąlygomis mes europiečiai mokame daryti. Tai leidžia rusams smarkiai kompensuoti tai, kad ES suminis BVP yra kelis kartus didesnis. Rusai prie gero gyvenimo yra mažiau pripratę, jie nefilosofuoja apie 4 dienų darbo savaitę, todėl ekonominiai ir socialiniai nepritekliai juos mažai gąsdina. V. Putinas mato, kad ES nevieninga, o ES sankcijos yra mažai efektyvios, nes palyginti lengvai apeinamos. V. Putinas tikisi, kad reali parama ginklais Ukrainai gali išsekti, o ir dabar parama nėra tokia, kaip galėtų būti. Ačiū dievui, kad ukrainiečiai patys nesnaudžia ir gaminasi sau ginklus.

V. Putinas puikiai supranta, kad be JAV lyderystės, jos koordinavimo ir žvalgybos pajėgumų, turimų europiečių ginklų efektyvumas būtų dar žymiai menkesnis. Jis supranta, kad realų Europai reikalingą branduolinį skėtį turi tik JAV ir kitokios apsaugos artimiausiu metu greičiausiai nebus. Jis mato, kaip ES ekonomika stagnuoja dėl žaliosios politikos perlenkimų bei dėl išbujojusio biurokratizmo investicijų politikoje. Deja, pasaulio ekonomikoje ES lyginamasis svoris nuosekliai mažėja. Galų gale jis mato, kad ES lyderiai neturi vieningo plano, kaip ukrainiečiams padėti nugalėti, o ir realių lyderių ES tokiam planui pateikti neturi. Taigi jis dės visas pastangas, kad supriešintų JAV ir ES.

Patinka ar nepatinka mūsų vaivorykštiniams propagandistams, kol kas ir artimiausiu metu nėra kas be JAV galėtų efektyviai padėti ukrainiečiams atmušti V. Putino norą užkariauti Ukrainą ar dalį ES.

D. Trumpas po išrinkimo aktyviai mėgina daryti tai ... ką žadėjo per rinkimus. Mes gi pagal savo sugedimo laipsnį jau įpratome, kad rinkiminiai pažadai viena, o reali politika kita. Mus toks D. Trumpo elgesys labai sunervino. Matyt žymia dalimi ir dėl tokio mūsų karščiavimosi bei noro perauklėti amerikiečius net ES vadovai Lietuvos nebekviečia į rimtus pasitarimus.

Realiai, mes neturime alternatyvos JAV veikimui, bet galime atkakliai, be tik Rusijai naudingos isterijos, kartu su sąjungininkais koreguoti JAV veikimo būdus.

Realiai, mes neturime alternatyvos JAV veikimui, bet galime atkakliai, be tik Rusijai naudingos isterijos, kartu su sąjungininkais koreguoti JAV veikimo būdus. Vargu, ar JAV dabar staiga užsidegs noru kariauti Ukrainoje. Bet ji turi svertų realiai pabloginti rusų gyvenimą, pvz. numušdama pasaulines naftos ir dujų kainas, o tai Rusijai būtų labai skausminga.

Manau, kad labai gerai, jog D. Trumpas ir viceprezidentas J.D. Vance'as mėgina išjudinti ES, žadindama jos ambicijas bei norą skirti daugiau lėšų gynybai. Vargu ar JAV nori atsisakyti partnerystės su ES. Nes norint užsiimti Kinija, reikalinga žymiai stipresnė ES. JAV lyderiai nori, kad mes išmoktume pasirūpinti savimi. Tai naudinga ir mums. Todėl šiuo klausimu turėtume palaikyti amerikonus.

Jeigu ES nesugebės per artimiausius 3 metus padaryti realių pokyčių gynybos, ekonomikos srityse, neatsisakys vaivorykštinių paradų, tai paskatins V. Putiną veikti toliau. Todėl reikia mums, kaip ES nariams, būti žymiai aktyvesniais šiose srityse. Reikia dirbti ir su visų ES valstybių vadovais, kad jie ne deklaracijomis, bet realiai suvoktų, kad karo grėsmės sąlygomis ekonomika turi veikti kaip karo ekonomika. ES reikia laiko persitvarkyti per artimiausius metus. Šį laiką šiuo metu gali užtikrinti tik JAV su išrinktu Prezidentu D. Trumpu, patinka kai kam tai ar ne. Todėl aktyvi partnerystė yra būtina, nežiūrint muitų karų ar Grenlandijos klausimų.

Vargu ar reikia purkštauti, kai JAV imasi iniciatyvos derėtis su Rusija. Puikiai suprantame, kad be JAV jokių rezultatų pasiekti derybose neįmanoma. Visada reikia išmėginti visus būdus rasti taikius sprendimus, tačiau sunku tikėtis, jog dabar šiuo atveju pavyks. Todėl reikia kartu su JAV konstruktyviai ieškoti ir kitokių galimų sprendimų.

ES gali ir turi ne deklaruoti, bet jau tučtuojau iš esmės stiprinti savo gynybą ir padėti ES lyderiams atsisakyti iliuzijų, kad bus galima kaip nors „išsipirkti“ gerus santykius su Rusija ir pan.. Prisiminkime, kad net euro entuziastas komisaras A. Kubilius optimistiškai tikisi, kad ES prireiks 5 metų gynybai sutvarkyti . Galvokime kaip sulaukti tų 5 metų.

Dar kartą raginu pasinaudoti savo gerąja patirtimi. Juk buvo laikas, kai pradžioje važinėdami „po užsienius“ mūsų Lietuvos politikai vieni ant kitų „kalbėdavo“. Tačiau Dievas davė išminties nustoti tai daryti. Turėjome nerašytą taisyklę „už sienos“ savo vidinių ginčių nerodyti, bet vieningai siekti Lietuvai naudingų tikslų. Su draugais draugauti, iš abejojančių daryti draugus ir iš priešininkų abejojančius. Ar mes dar pajėgūs taip elgtis?

The post Dr. Rimantas Jonas Dagys. Ar emocingai „beauklėdami“ amerikonus neužmiršome, kad grėsmė mums kyla iš rytų? appeared first on LAIKMETIS.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas teisingai reikalauja iš ES didesnės atsakomybės už saugumą Europoje ir visame pasaulyje. Ilgalaikis nepakankamas šios srities finansavimas ES dabar pareikalaus žymiai didesnių pinigų. Ne išimtis ir Lietuva. Ir pas mus krašto apsauga reikalauja, ir ateityje reikalaus, vis didesnių finansinių išteklių. Svarbu, kad jie būtų naudojami skaidriai ir maksimaliai atvirai, kad Lietuvos žmones galėtų pasitikėti Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidento ir vyriausybės sprendimais.

Nėra gerai, kada sprendimai dėl reikiamų lėšų atsiranda staiga, nepasiruošus atsakyti į klausimą, iš kokių šaltinių tai bus daroma. Tai kelia nereikalingas abejones sprendimų pagrįstumu. Manome, kad šiuo metu reikėtų žymiai platesnio, ilgalaikio, apimančio ne tik Seime atstovaujamas partijas, susitarimo dėl krašto apsaugos finansavimo.

Daugiau nei turimi ginklai, svarbus yra žmonių nusiteikimas bei jų gebėjimas ginti savo valstybę. Deja, ši sritis kelia didelį rūpestį. Vykdomas propagandinis, dirbtinis Lietuvos skaldymas į patriotus  ir ne skaldo mūsų visuomenę. Tikras tautinis ir patriotinis ugdymas, jaunosios kartos pasirengimas priešintis tikrai yra dar nepakankamas. Ilgametis liberalių politikų aiškinimas, kad gynybai užteks profesionalios kariuomenės, skatino nusiraminimo nuotaikas bei daliai mūsų visuomenės sukūrė iliuziją, kad kažkas, be mūsų visų pastangų, mus apgins.

Vykdomas propagandinis, dirbtinis Lietuvos skaldymas į patriotus ir ne skaldo mūsų visuomenę.

Milžinišką žalą atnešė genderistinės, griaunančios ir skaldančios mūsų valstybę bei ES iš vidaus, LGBT ideologijos propagavimas. Kur rasime karių vyrų, jeigu tikrasis vyriškumas tampa nepopuliarus. Jeigu jie iš viso nežinos, kokios lyties yra, jeigu jų pareigos jausmas ginti šalį ir savo šeimą nebus ugdomos mūsų motinų, o mokyklose jiems bus aiškinama, kad vyrai ir moterys yra vienodi.

Vaikai turi patys sugalvoti, kokiai lyčiai priklauso, o gal iš viso jie nėra vyriškos ar moteriškos giminės, tik kažkokios išgalvotos lyties atstovai. Ši ideologija sudavė esminį smūgį Lietuvos šeimoms. Sukūrėme sistemą, kurioje pagarboje yra skyrybos ir perdėtas karjeros siekimas. Įsipareigojimas visą gyvenimą kartu nugyventi tapo „nemodernus“, meilė suprimityvinta iki lytinio akto. Moteris, auginanti daug vaikų, dažnai yra laikoma kone atsilikusia.

Matant visa tai, nereikia stebėtis, kad Vakarų visuomenėje mažėja motyvacija ginti tokią sistemą. Kokią šeimą karys turi ginti, jeigu nežino, kas tai yra ir kas jis pats yra. Tokia ideologija privedė ES ir Lietuvą prie lėto fizinio išmirimo. Imigrantai iš kitų šalių šios demografinės spragos tikrai neužtaisys. Jos propagavimo privalome kuo skubiau atsisakyti kaip grėsmės nacionaliniam saugumui.

Šalia to, mokykloje nesuteikiame net elementarių žinių, kaip reikėtų gintis. Pavėluotai pradėjome stiprinti Šaulių sąjungą, ar plačiau įtraukti į gynybos sistemą norinčius tai daryti suaugusiuosius. Išaiškėjo, kad, kalbėdami tik apie ginkluotę, „pamiršome“ ruošti papildomai šauktinių mobilizacijai reikalingus karininkus ir puskarininkius.

Mes didžiuojamės savo partizanais, kurie su menka ginkluote ilgą laiką vieni gebėjo priešintis sovietiniams okupantams. Tačiau pamirštame, kad jie buvo auklėjami visai kita, nei dabar propaguojama dvasia. 

Akivaizdu, kad būtina kuo greičiau atsisakyti šios ydingos sistemos, kitaip papildomos lėšos mūsų krašto apsaugos sistemai bus mažai efektyviai išnaudotos. Ruoškime tikrus karius. 

The post Dr. Rimantas Jonas Dagys. Ar galima laimėti karą be karių? appeared first on LAIKMETIS.

Kodėl jie taip elgiasi? Gal iš baimės, kad pasaulyje yra politikų, kurie išrinkti daro tai, ką buvo žadėję rinkėjams, o tai mūsuose yra jau matyt nepageidaujama. Bijo, kad grius genderistinė, su protu susipykusios ir su mokslu nieko bendro neturinčios ideologinės propagandos sistema, atvedusį prie Vakarų pasaulio laipsniško fizinio išmirimo.

Jau pirmą dieną ne tik pakalbėjo, bet iš karto po inauguracijos ir potvarkiais patvirtino nuostatas, kad Amerikoje gyvena vyrai ir moterys, kad bus stabdoma grėsminga imigracija. Viešai jau pirmą dieną pasirašyti potvarkiai, kad JAV palieka „a lia“ mokslui atstovaujančią genderistų ir globalistų ideologizuotą Pasaulio sveikatos organizaciją. Pastarosios sprendimus dažnai lemia ne moksliniai argumentai, bet politiniai balsavimai, kaip buvo ir sovietmečiu, kada genetika ir kibernetika valdančiųjų komunistų buvo paskelbtos pseudomokslais.

Matėme solidų, aiškiai žinantį ką nori padaryti, lyderį.

JAV palieka ir vis labiau verslo interesus  atstovaujančią „žaliąją politiką“, kurios propaguotojai sugebėjo išmąstyti, kad Dievo sutvertos karvės jau „nebežalios“ ir su jomis reikia kovoti. Tai, ką be šių jiems naudingų organizacijų galės nuveikti mūsų naujieji komunistai?

Daugelio jų anksčiau garbinama A. Merkel padėjo sukurti jiems palankią tvarką Europoje, kai iš esmės atsisakė krikščioniškomis vertybėmis grįstos demokratijos bei savo šalį ne tik užtvindė emigrantais, bet ir dramatiškai susilpnino savo šalies gynybinius pajėgumus. Dabar tie garbintojai yra pasimetę, nes neliko ES lyderių, nėra ką garbinti, nėra ką priešpastatyti D. Trumpui.

ES lyderiai, matyt, išsigando, kad dabar reikės dirbti patiems. Reikės gaivinti senstančią, tiksliau išmirštančią, ir ekonomiškai vis labiau silpstančią Europą. Šito neįmanoma padaryti neatsisakius su sveiku protu susipykusių genderizmo, LGBT ir kitaip įvardijamų ideologijų. Švelniai pasakius, reikės pripažinti, kad nuolankiai garbinome ne tai, ką reikia.

Visa tai labai gąsdina visus šias kvailystes propagavusius, ir dar toliau tą žadančius daryti. Ar ne laikas Lietuvos politikams baigti pataikauti madingiems išsigalvojimams ir pradėti rimtai dirbti, vadovaujantis savo galva. „Muilo operomis“ savo akivaizdaus pasimetimo neuždengsi.

Daugelis Lietuvos piliečių nuoširdžiai džiaugiasi tuo, kad D. Trumpas pasakė, jog Amerikoje yra tik dvi lytis – vyrai ir moterys. Bet pagalvokime iki ko nusiritome, kad mes patys pradėjome bijoti viešai kalbėti apie šią akivaizdžią tiesą, o mūsų valdantieji net karo grėsmės akivaizdoje rimtu veidu nori svarstyti „stambulų“ konvencijas. Iki ko nusiritome, kai šią biblinę tiesą, nori nuneigti kai kas net save krikščionimis dvasininkais laikantys?

The post Dr. Rimantas Jonas Dagys. Pasak D. Trumpo, Amerikoje gyvena vyrai ir moterys, o pas mus? appeared first on LAIKMETIS.

Prieš rinkimus, kaip visada, girdisi daug kritikos valdžiai. Vis tik akivaizdu, kad didžioji visuomenės dalis nepatenkinta tuo, kas vyksta valstybėje. Kaip apibūdintumėte Lietuvoje vykstančius procesus?

A. Rusteika. Mes visi  – Sąjūdžio vaikai. Sąjūdis davė ne tik savos valstybės – Tautos namų, bet ir Laisvės bei Tiesos pažadus. Dainavome stovėdami prieš tankus ir tikėjome pasieksią demokratiją, teisių ir galimybių lygybę, likviduosią valdančiųjų klasės privilegijas. Tačiau visų tautybių, tikėjimų ir pažiūrų žmones suvienijęs teisingos Lietuvos siekis buvo palaidotas visuotinėse turto ir valdžios dalybose.

Elitų kaita, būtina esminei visuomenės permainai, neįvyko. Privatizacija, vykdyta dalyvaujant nusikalstamoms struktūroms, sudarė sąlygas legalizuoti nešvarius pinigus: kompartijos, komjaunimo, KGB turtą ir slaptas lėšas. Direktoriai ir jų aplinka išsidalino valstybines įmones, kurių turtas buvo įkeistas ir pradangintas po bankų bankrotų. Dauguma didžiųjų infrastruktūros bendrovių buvo privatizuotos pusvelčiui.

Kabinetinės liustracijos spektaklio metu senoji nomenklatūros gvardija sėkmingai užėmė reikšmingas pozicijas atkurtoje valstybėje, prisipažinusių KGB bendradarbių sąrašai įslaptinti iki šiol. Ši politinė klasė, žiniasklaidos ir verslo interesų grupės sukūrė uždarą politinę sistemą, kurios tikslas – bet kokia kaina išsaugoti savo padėtį. Ir bet kokia kaina neįsileisti konkurentų.

Tačiau gyvename demokratinėje santvarkoje. Štai artėja rinkimai, vyksta kandidatų debatai, kas dieną matome kalbančias galvas televizorių ekranuose, tuoj pašto dėžutes užkimš reklaminiai lankstinukai. Ar tai nėra demokratija, ar tikrai jos trūksta?

A. Rusteika. Demokratinės procedūros paverstos forma be turinio masėms nuraminti, ką suvokia dauguma piliečių. Ir pusė rinkėjų iš viso nedalyvauja rinkimuose. Nė minutei nenutylant lozunginėms kalboms apie rūpestį valstybe, naudojant viešąją erdvę užvaldžiusią bulvarinę žiniasklaidą ir kryptingą visuomeninio transliuotojo propagandą, sudaromos sąlygos tų pačių interesų grupių ir asmenų nuolatiniam gyvenimui politikoje.

Realios išorinės grėsmės panaudojamos vidaus politikos propagandinei isterijai, skirtai oponentams užčiaupti. Politiniams tikslams pasitelkiama teisėsauga, pasinaudojant ikiteisminių tyrimų duomenimis ir slaptomis pažymomis žiniasklaidoje organizuojami nesibaigiantys skandalai. Politiniam elitui ir jį maitinančiai aplinkai pavojinga kritika bei iniciatyvos nutylimos ar apšaukiamos valstybei pavojinga, priešiškų jėgų palaikoma  veikla, o jų  autoriai paskandinami patyčiose.

Dirbtinai kuriamas ir palaikomas imitacinis, lojalusis pseudopilietiškumas valdžios iniciatyvoms ir atskirų grupuočių interesams remti. Nepaliaujama raganų medžioklė atnaujino baimę savarankiškai mąstyti ir kritiškai viešumoje aptarti svarbiausius valstybės skaudulius ir ateitį. Nuosekliai kuriama susvetimėjimo ir įtarumo atmosfera, fragmentuota supriešintų žmonių visuomenė, kuri yra paklusnesnė ir lengviau valdoma, tačiau nepajėgi priešintis jokioms grėsmėms.

Juk visi matome, kaip vėl atgimė baimė laisvai kalbėti. Vėl pripratome prie melo. Kasdien vis naujos baudos ir nepabaigiami biurokratiniai draudimai ir taisyklės. Ar vėl atėjo metas vienaip galvoti, kitaip sakyti, trečiaip rašyti, ir visai ne taip daryti? Dauguma tą mato, bet tyli.

Lietuvos žmonių širdyse buvo ir tebėra nepriklausomos Lietuvos idėja, kuri niekur nedingo, žmonės jos nori, ja tiki. Ar ši idėja kažkur dingo, kad visuomenėje daug tylos ir abejingumo?

A. Rusteika. Siekėme atkurti valstybę, būti saugesni ir turtingesni, tam reikėjo NATO ir Europos Sąjungos, bet pasiekus šį tikslą naujų tikslų nebeatsirado. Valstybė veikia be idėjos, liko tik sumoderninta neokomunistinė utopija mažiau dirbti ir daugiau turėti, nepaliaujamai svaiginantis vartotojiško rojaus pavidalais ir amžinuoju gyvenimu skolon.

Deklaruojant, kad vidurinė klasė yra valstybės stabilumo garantas, prieš kiekvienus rinkimus žadama skatinti vidutinį ir smulkųjį verslą, tačiau iš tikrųjų jis naikinamas. Valdžiai bejėgiškai stebint, mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje visiškai įsigalėjo oligopolinė rinka, nevaržomai kelianti svarbiausių pragyvenimo reikmenų kainas. Valstybė, nebesugebanti kontroliuoti didžiųjų korporacijų veiklos, tampa nuo jų priklausoma.

Gausiausia vidurine klase išlieka nuolanki, dėl savo darbo vietų drebanti valdininkija, garantuojanti ne stabilumą, o stagnaciją. Gyventi komforto zonoje galima, bet išgyventi to nebepakanka. Valstybė – ne valdžia, įstaigos ar pareigūnai. Valstybė – tai žmonės, kurie patys valdo ir tvarko savo gyvenimus ir jie anksčiau ar vėliau tą ims daryti. Artėja metas tikroms permainoms – negi to nejuntate?

Tai – valstybės vidaus gyvenimo klausimai. Tačiau vyksta globalūs procesai: karas Ukrainoje, naujos ginklavimosi varžybos, kuriasi iki šiol neregėti geopolitiniai blokai. Ar neverta susitelkti dėl bendros grėsmės, ką kasdien tvirtina valdantieji per žiniasklaidos priemones?

A. Rusteika. Juk visi jaučiame – prieita kryžkelė. Nuo to, kuriuo keliu pasuksime, priklauso Lietuvos, Tautos, mūsų šeimų ir vaikų ateitis. Pasaulio persidalinimas prasidėjo, įžengėme į naujų karų laikotarpį, kuriame mažiukų niekas nepasigailės.

Ar mūsų dabartis, ateitis ir lemtis – būti nesavarankiška, realų valstybingumą praradusia Europos Sąjungos pasienio savivaldybe? Ar nenusibodo stebėti, kaip priimami daugumai žmonių nepriimtini įstatymai ir begalinės „tvarkos“? 

Ir čia būtent nuo mūsų vidaus problemų sprendimo priklausys ir valstybės likimas. Nes kaip Lietuvai išgyventi tarp galingų ir turtingų valstybių, pradėjusių kovą dėl savo interesų, jei neturime tikros, Tautą atstovaujančios valdžios? O tik tuos, kurie mus parduos ir pabėgs į iš anksto nusipirktas užsieniuose vilas?

Kodėl taip vyksta? Ar yra šviesa tunelio gale?

A. Rusteika. Atėjo išbandymų metas. Išsivaikštančiai Tautai ir valstybei dar sykį kyla grėsmė per keletą kartų išnykti, palikus tik pavadinimą žemėlapiuose, skyrelį istorijos vadovėliuose ir išsisklaidžiusią, tapatumą praradusią minią žmonių, nebežinančių nei savo kalbos, nei praeities.

Nepriklausoma Lietuva negali būti nepriklausoma nuo savo žmonių. Tai, kad valstybėje gali būti priimami ir veikti įstatymai, kuriems nepritaria dauguma žmonių, rodo paprastą faktą – valstybė rimtai serga. Tikrų politinių partijų su savo ideologijomis tarp valdžią paeiliui besidalijančių didžiųjų, po partijų iškabomis veikiančių  įtakos grupuočių, nėra. Tai tik UAB „Lietuva“ akcininkai, vieningai vykdantys globalizmo galios centrų diktuojamą antitautinę ir antivalstybinę politiką.

Praėję dešimtmečiai mus atvedė į situaciją, kurios dabar jokia – nei sena, nei nauja – politinė partija ar organizacija viena nebegali pakeisti. Ar pagaliau pabus esminių permainų siekiančių visuomenės sluoksnių sveikas protas ir realybės jausmas?  Susitelkti visuomenei galima tik apie vieną tikslą, kuris būtų suprantamas, brangus kiekvienam piliečiui ir išreikštų Lietuvos interesą – susigrąžinti nepriklausomą valstybę.

Su tuo telkimusi, kurio lūkesčiai prieš kiekvienus rinkimus kyla iš naujo ir vėl subliūkšta, gaunasi komiška situacija. Partinis gyvenimas fragmentiškas ir negyvas. Žiniasklaida pranešė, kad buvo kažkokių bandymų sutelkti plačią koaliciją ir prieš šiuos rinkimus. Kas pavyko, kas ne, ko tikėtis rinkėjams?

A. Rusteika. Birželį visuomenininkai pakvietė visas opozicines partijas į pasitarimą Piliuonoje. Susirinkome, buvo priimta deklaracija, raginanti sukurti didžiąją Tautos vienybės koaliciją rinkimuose. Kvietimai jungtis buvo išsiuntinėti visiems.

Nevyniosiu nieko į vatą. Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjunga, Nacionalinis susivienijimas į kvietimą net neatsakė, ne kartą kviestas Ignas Vėgėlė neatvyko. Remigijus Žemaitaitis atsakė, jog eisiąs vienas ir palinkėjo sėkmės. M. Puidokas iškėlė būtiną sąlygą, kad visi jungtųsi prie Taikos koalicijos ir viskam vadovautų tik jis. Po to vestos derybos su Lietuvos Sąrašu, Laisvės ir teisingumo partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija baigėsi be rezultatų.

Tai galėjo būti ilgo kelio į tikrąją, žmonių Lietuvą, pradžia. Didžioji visų opozicinių partijų, visuomeninių organizacijų, bendruomenių, profsąjungų atstovų, visuomenėje žinomų ir gerbiamų žmonių koalicija būtų neabejotinai atnešusi sėkmę Seimo rinkimuose. Deja, baigėsi kaip visada – asmeninių ambicijų „pergale“.

Kas tada pavyko? Ką subūrėte, kur einate jūs? Kokie pagrindiniai tikslai keliami, kokia programa?

A. Rusteika. Suburta santalka KELKIS LIETUVA,  einanti į rinkimus Tautos ir teisingumo partijos sąrašu Nr. 1 – simboliška, ar ne? Sąrašą remia Krikščionių sąjunga, Lietuvos šeimų sąjūdis, Lietuvių tautinis centras, Lietuvos žygeivių sąjunga, žinomi visuomenininkai.

Pagrindinis mūsų politinis principas - vėžio neišgydysi nuskausminamaisiais. Reikia ne atskirų mažų pataisymų ar valdančiųjų asmenų pakeitimo. Reikia esminės valstybės pertvarkos, kuri sugrąžintų Lietuvą jos žmonėms.

Siūlome valstybės reformas, kuo daugiau tiesioginės demokratijos. Argi teisėjas išdrįstų nuteisti neteisingai, jei jį paskirtų ne valdžia, o išrinktų žmonės? Ar politikas ramiai sau piknaudžiautų, jei jį išrinkusieji galėtų jį atšaukti? Jei už savo veiklą reikėtų atsakyti savo turtu, laisve ir atlyginti padarytą žalą?

Būtina išvėdinti priplėkusį valstybės orą. Panaikinti valstybės biudžeto dotacijas partijoms, konservatorių tarnu tapusį Konstitucinį teismą ir valstybinę genderizmo kontorą – Lygių galimybių tarnybą, sutvarkyti „sąrašinių“ rinkimų sistemą. Paskelbti visą įslaptintų KGB bendradarbių sąrašą. Teismo tarėjai ir teisėjai, prokurorai ir valstybės kontrolierius, seniūnai turi būti renkami tiesiogiai.  

Ekonominės ir politinės korupcijos nusikaltimams senatis turi būti atšaukta, juos tirtų renkamas Specialusis prokuroras.  Pedofilams -  maksimali kalėjimo bausmė, cheminė kastracija ir įtraukimas į specialųjį registrą. Atšauktume „vaikgrobystės“ įstatymą ir „žaliojo kurso“ kvailių gatvėse įvestą visuotinę automobilių kontrolę.

Būtina sutvarkyti mokesčius taip, kad gaunantieji didesnes pajamas mokėtų daugiau, o oligarchai neturėtų galimybės išvengti teisingo apmokestinimo lengvatinių mokesčių šalyse. Neteisėtai privatizuotos IGNITIS akcijos turi būti sugrąžintos valstybei. Skatinti smulkųjį, vidutinį, šeimų verslą ir ūkius. Griežtas antimonopolinis reguliavimas prekybos tinklams, stambiųjų žemvaldžių žemių ir miškų supirkinėjimo ribojimas.

Kiekvienas dabar savęs paklausia: ar išgyvensiu senatvėje? Ar rimtai susirgus reikės laukti metus, kad patektum pas specialistą ir tau pasakytų, kad per vėlai kreipėtės? Turi būti sugrąžintos regioninės ligoninės ir ambulatorijos miesteliuose. Pirminė pagalba turi būti suteikiama operatyviai ir nedelsiant, lengvai pasiekiama kiekvienam. Ir visiškai aišku – pensijos turi būti didinamos greičiau už kainų didėjimą, o pensijų antrosios pakopos kaupimas - tik savanoriškas.

Visos programos neišvardinsiu, tik trumpai užbaigsiu tuo, kas ypač svarbu ne tik mums, bet ir "Laikmečio" skaitytojams. Visose švietimo įstaigose LGBT ideologijos propaganda būtų uždrausta, švietimas ir dorovinis ugdymas mokyklose grindžiamas krikščioniškais ir tautiškumo pagrindais. Bet kokios patyčios iš krikščionybės ir kitų religijų turi būti išgyvendintos, genderizmo ir translytiškumo propagandą vykdančios organizacijos uždraustos.

Būtent, stengiamasi visur brukti LGBT ideologija. Kuo tai gresia Lietuvai?

Dr. Rimantas Jonas Dagys. Viso to pasekmės bus liūdnos.  Neatsitiktinai rugsėjo 6 d. Šiluvoje vykusioje nacionalinėje konferencijoje „Visuomenė be dorybių – grėsmė nacionaliniam saugumui: Šiluvos deklaraciją apmąstant“ Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas kalbėjo, jog gender ideologija skatina visuomenes narius susipriešinti vienus su kitais, tėvų su vaikais; skatina visuomenės piliečių nepasitikėjimą šalies valdžia bei šalies įstatymų autoritetu. Krašto saugumą lemia piliečių vienybė, šalies visuomenės pasitikėjimas ir pagarba valdžios institucijomis. „Gender ideologija griauna pasitikėjimą valdžia, todėl šią ideologiją galima drąsiai įvardinti, kaip grėsme nacionaliniam saugumui.“

Lietuva po truputį išmiršta. Kad tai liktų mažiau pastebima valdančiųjų propagandistai „maitina“ žmones skandalais arba pasakomis apie vykdomus esminių problemų nesprendžiančius „projektus“.

Ką turite omenyje?

Dr. Rimantas Jonas Dagys. Kol negrįšime prie pamatinio supratimo apie tai, kas yra teisinga,  prie krikščioniško  supratimo, mažai ką pasieksime. Apie tai „eteryje tyla“ Paliesiu tik dvi dabar aktyviai  aptariamas temas – nacionalinį saugumą ir švietimą.

Saugumas. Šiuo metu daug diskusijų apie karui su Rusija reikalingus ginklus, pinigus gynybai. Tačiau  visiems aišku, kad ginklai patys nekariauja. Ginklus valdo konkretūs žmones. Jų tvirta dvasia ir ryžtas dažnai yra svarbiau už ginklus. Mums tai pokaryje savo auka parodė   Lietuvos partizanai. Dvasia yra tvirta, kai laisvės troškimas ir vertybės  tvirtos ne žodžiais, bet vidiniu įsitikinimu.

Dabar dažnai mūsų komentatoriai stebisi, kodėl taip vangiai Vakarų šalys padeda Ukrainai, nors grėsmė yra kiekvienam iš mūsų. Stebimasi, kodėl  vakariečiai tokie pasimetę ir neryžtingi. ir tai drąsina agresorių. Pasaulyje sumaišties vis daugiau. Negalime atmesti ir pesimistinių prognozių. Sakom  - reikia pinigų gynybai, bet ar viską spręs pinigai?

Ar kovos su priešu tas, kuris pasiklydęs lytinėje tapatybėje, abejojantis savo prigimtimi, kiekvieną dieną sprendžiantis, kuriai iš 70 socialinių lyčių save priskirti?

LGBT komunistinė ideologija kovoja prieš šeimą, ardo žmogiškąją tapatybę, o tuo labai džiaugiasi rytų agresorius ir naudoja tai savo propagandoje. Karys eina ginti laisvės, savo šeimos, artimųjų, valstybės. Bet jeigu šeima yra blogis, valstybė yra blogis – ką jis turi ginti? Savo turtus, pinigus? Bet tų, kurie turi daug pinigų, yra nedaug. Ar pavyks, reikalui esant, rasti nesiblaškančių karių europiečių?

Nuo seno mokytojas mokydamas turėjo kelis instrumentus – pagyrimus, pabarimus ir pareigos priminimą. Taip, girti jam leidžiama, net skatinama vos pradedančius mokinukus žvaigždėmis paskelbti. Bet atpūtė dabartiniu „Briuselio išminčių” idėjos ir štai su pabarimais gali būti baigtis prastai, nes mokytojus čia gali kartais pradėti „auklėti“ dažnai nelabai mokyti, patys nedaug vaikų turintys, „vaikų teisių ekspertai“ ar „viską žinantys“, pasisėmę auklėjimo teorijų iš interneto, tėveliai. Ar sistema gina mokytojo teises ir orumą? Deja, labai retai. Dabar atsakykime, ar daug jaunų žmonių norės tapti negerbiamu mokytoju?

Su pareigos jausmų ugdymu  ne ką geriau. Kam turėtų būti ugdoma pareiga? Šeimai – o kas ji tokia, kai motina ir tėtis netinkamos sąvokos, kai, anot „moderniųjų“, nežinai, kokia tavo suolo kaimyno lytis. O kas tada yra bendruomenė, kas yra valstybė? Kažkoks šiupinys, kokios pareigos jausmo jis šios sąvokos reikalingas?

Siūlomi įvairūs pakaitalai, pavyzdžiui, mėginama sukurti globalią „žaliąją“ pasaulėžiūrą.

Dr. Rimantas Jonas Dagys. Kai atsitraukiame nuo krikščioniško požiūrio apie Dievo kūriniją vėl pradedame klaidžioti. Paradoksas - anot „žaliųjų“ karvės tapo neekologiškos.

Taigi, kažkas vyksta su „žaliąja“ politika, nes ji vis labiau tampa lozungine, nauja biznio darymo priemone, galinčia sukompromituoti pačią idėją.

Kodėl taip gali būti? Ogi atsakykime į esminį klausimą – kas Žemei atneša daugiausia žalos? Akivaizdu, kad, visų pirma, besaikis žmonių vartojimas, sparčiai pildantis kai kurių godžių biznierių kišenes.

Bet juk vartojimas, karjeros ir turto siekimas dabar yra beveik nekvestionuojamas gėris. Visa Vakarų visuomenės propagandinė mašina dirba tam, kad mes, reikia ar nereikia, pirktume, vartotume. Tai tampa daugelio mūsų gyvenimo tikslu. Kuo greičiau atsisakome dar tinkamų vartoti daiktų ir perkame naujus, tuo didesnį pelną gauna „muziką užsakantys“ gamintojai.

Kiekvienas iš savo gyvenimiškos patirties žinome, kad dažnai dar tinkamų vartoti daiktų nenaudojame ne todėl, kad jie netinkami, bet todėl, kad jie paskelbiami „nemadingais“, „nemoderniais“. Todėl perkame naujus, kuriuos pagamindami vėl teršiame aplinką. Taip teršiame daugiau, negu Žemė gali neutralizuoti taršą, aliname mūsų Žemę.

Gamintojų interesas yra natūralus, jis nėra būtinai blogas. Bet kai iš demokratinių vertybių išimami bendro gėrio siekimo visiems, pareigos ir pagarbos viskam, ką Dievas sukūrė, principai, nebelieka saugiklių imančiam dominuoti savanaudiškumui ir akivaizdžiai tam tikram verslui naudingi sprendimai.

Ar galima dar viską pakeisti?

Dr. Rimantas Jonas Dagys. Privalome. Aišku, jeigu norime išlikti kaip tauta, kaip žmonių pasaulis . Bet tam turime vienytis visi tie, kurie tai supranta. Išlįsti iš patogių kabinetų, Neapsiriboti diskusijomis vykdomomis tik tarp intelektualų. Save laikantiems krikščioniškais politikams  netarnauti priedanga visiškai priešingą pasaulėžiūrą atstovaujančioms partijoms. Ir NEBIJOTI paniekos ir skleidžiamo melo iš savo oponentų, nesusigūžti nuo „užsakomųjų propagandistų“ užsakomojo puolimo.

Algimantas Rusteika. Tėvynę ir savo šeimas mylinčių žmonių širdyse glūdi didžiulė jėga. Mes, visi čia dabar skaitantieji, esame tie, kurie netyli ir nebijo. Mes esame už tuos, kurių niekas nerodo, nemato, negirdi, kuriuos niekina, iš kurių kasdien šaiposi. Už tuos, kurie kuria tikras šeimas ir siekia tikro teisingumo.

Istorija kartojasi. Vėl esame Mes, ir yra Jie, ir niekam nereikia aiškinti, kas tai yra. Jie labai bijo tų, kurie Jų nebijo. Mūsų yra daug, o Jų - tik maža saujelė. Ne valdžia, o Tauta kuria Lietuvą. Pakilkime visi – kartu mes galime viską.

Politinė reklama apmokėta iš Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) rinkimų sąskaitos

The post Dr. Rimantas Jonas Dagys, Algimantas Rusteika. Ne valdžia, o Tauta kuria Lietuvą appeared first on LAIKMETIS.

Savo suvažiavime Krikščionių sąjunga paskelbė kvietimą vienyti politines jėgas, kurios remia tradicines krikščioniškas vertybes. Taip pat buvo padaryti ir konkretūs žingsniai šia linkme. Gal galėtumėte plačiau juos pakomentuoti?

-Nuo pat pradžių, kai prieš ketverius metus susikūrė, Krikščionių sąjunga suprato, kad turime įveikti priešpriešą, esančią susiskaldžiusioje opozicijoje, ir sutelkti visas jėgas. Juk kitoje pusėje buvo ir dabar yra  partijų, ir LGBT pasaulėžiūrą propaguojančių nevyriausybinių organizacijų, gaunančių „valstybinį“ finansavimą su valdančiųjų propagandiniu ruporu virtusiu „nacionaliniu“ transliuotoju priešaky.

Mėginama vis labiau varžyti galimybes kitaip mąstantiems reikšti savo nuomones ir, anot Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, netgi iškilo pavojus religijos laisvei. Todėl visų mūsų jėgų vienijimasis yra labai reikalingas, bet tai nėra lengvas uždavinys.

Daug prišnekėta apie vienijimąsi tų, kuriems ne žodžiais brangi šeima, Tėvynė ir krikščioniškos vertybės. Viena yra apie tai kalbėti, kita – daryti. Sujungti tai, ką gero turi kiekvienas iš mūsų, yra sunkiau, nei suskaičiuoti kito „nuodėmes“.

Ar tai paskatino ieškoti kontaktų su Lietuvos šeimų sąjūdžiu (toliau – LŠS)?

-Džiaugiuosi, kad LŠS dalis prisijungė prie Krikščionių sąjungos bendram darbui. Mes įvykusiame  Suvažiavime vieningai papildėme mūsų valdybą šešiais iš LŠS atėjusiais nariais ir ji dabar turi 44 narius. Tikime, kad ateisite ir Jūs, suprantantys vienybės svarbą. Kuo mūsų daugiau, tuo labiau galima tikėtis išmintingų sprendimų.

Mes atnaujinome Krikščionių sąjungos programą, praturtinome ją, plėtodami labai aiškias krikščioniškas vertybes. Su mumis susivieniję bičiuliai iš LŠS dirbo kartu ją tobulindami. LŠS buvo ir lieka svarbia visuomenine organizacija, kuri vienija ir tuos, kurie nori veikti nebūtinai dalyvaudami partijų veikloje. Ačiū tiems, kurie nori, kad po šalies Prezidento ir Seimo rinkimų Lietuva pasuktų ne mažėjimo, bet augimo keliu.

Kaip atliepiate į geopolitinius iššūkius, nes konservatyvių pažiūrų politinės jėgos dažnai yra kaltinamos prorusiškumu dėl tradicinių vertybių propagavimo?

-Dauguma mūsų žmonių padeda Ukrainai. Negailėdami savo jėgų jie veža amuniciją ir labdarą, priima pabėgėlius. Absoliuti padedančiųjų ukrainiečiams tai daro  neieškodami atlygio sau ar politinės reklamos. Vakarų valstybių žmonėms, tame tarpe ir Lietuvoje, dabar yra atsakingas metas, nes turime kovoti dviejuose frontuose: su Rusija išorėje ir su mus sekinančia LGBT ideologija viduje.

Šiuo metu yra daug diskusijų apie karui su Rusija reikalingus ginklus, pinigus gynybai. Tačiau kiekvienam aišku, kad ginklai patys nekariauja, juos valdo konkretūs žmones, kurių tvirta dvasia ir ryžtas yra dažnai svarbiau už ginklus. Tą pokaryje mums parodė lietuviai partizanai. Dvasia tvirta, kai laisvės troškimas ir vertybės yra tvirtos ne žodžiais, bet vidiniu įsitikinimu.

Dabar dažnai mūsų komentatoriai stebisi, kodėl Vakarų šalys Ukrainai padeda taip vangiai, nors tai yra grėsmė kiekvienam iš mūsų. Stebimasi kodėl jie tokie pasimetę ir neryžtingi. Ir tai yra akivaizdi tiesa, kuri paaiškina, kas drąsina agresorių. Pasaulyje vis daugiau sumaišties. Negalime atmesti ir pesimistinių prognozių. Reikia pinigų gynybai, bet ar viską spręs pinigai? Ar kovos su priešu tas, kuris pasiklydęs lytinėje tapatybėje, abejojantis savo prigimtimi, kiekvieną dieną galvojantis, kuriai iš 70 socialinių lyčių save priskirti?

LGBT komunistinė ideologija kovoja prieš šeimą, ardo žmogiškąją tapatybę, o tuo džiaugiasi Rytų agresorius ir naudoja savo propagandoje. Karys eina ginti laisvės, savo šeimos ir artimųjų, valstybės. Jeigu šeima ir valstybė yra blogis – ką jis turi ginti? Savo turtus, pinigus? Tačiau turtingųjų nėra daug. Ar pavyks, reikalui esant, rasti nesiblaškančių karių europiečių? Tad privalome sustabdyti ideologinę kovą prieš šeimą ir žmogaus prigimtį, silpninančia mus kovoje su agresoriumi Rusija.

Kaip šiame kontekste atrodo dabartinė padėtis mūsų valstybėje?

-Postringaujant apie mokslo pažanga vis labiau įteisinamas antimoksliškumas. Pvz. mūsų žiniasklaidos garbinamoje PSO (Pasaulio sveikatos organizacijoje) vietoj moksliniais argumentais pagrįstų diskusijų vis labiau įsigali ideologinis balsavimas. Taip jau buvo sovietmetyje, kai genetika ir kibernetika buvo paskelbtomis žalingais kuriamai komunistinei visuomenei pseudomokslais...

Taigi, matome kaip ES mažėja, fiziškai jos lyderiai išglebę. Matyt, tokia demokratija, kokia yra dabar, trukdo pasireikšti tikriems lyderiams.

Ar LGBT ideologijos poveikyje nesusilpnės ir Lietuvos žmonių ryžtas, reikalui esant, kovoti? Ar nesumažins noro ginti savo valstybę matymas, kad šalį valdo bejėgiška vyriausybė, kai turime situaciją, kad karjeros valstybės tarnyboje kone realybe tapo nepakankamas išsilavinimas.

Valdantieji vykdo bejėgišką socialinę politiką, kurios pasekmė - neįgaliųjų likimas priklausys nuo reikiamos kvalifikacijos neturinčių vadybininkų. Na ir liūdna pensininkų ateitis, nes nieko nepadaryta jai prašviesinti.

Sveikatos apsauga – pavirto eilėmis, užsirašant pas gydytoją, o žemės ūkio politika – tik nendrinukių apsauga. Energetikoje įteisintas neteisėtas pinigų paėmimas iš vartotojų (160 mln.) dešimčiai metų! Teisinis chaosas teisėtvarkoje – kai vienos instancijos teismas remdamasis tais pačiais duomenimis visiškai išteisina už korupciją teisiamuosius, o kitas juos nubaudžia visu griežtumu.

Miškai neteisėtai kertami, aplinkosaugininkams atkakliai sėdint kabinetuose. Jų norą pamatyti kertamus miškus mėginama nustelbti prievole tikrinti mašinų išmetamuosius vamzdžius dėl oro taršos.

Niekas nebenori būti mokytojais dėl turimos sistemos, kuri naikina pagarbą mokytojui.

Tik vienoje srityje valdantieji dirba tikslingai ir žinodami ką daro, - tai šeimos ir žmogiškosios tapatybės naikinimas

Galiausiai - Lietuva vėl pateko į išmirimo zoną, t.y. gimstamumo rodikliai per keturis metus dramatiškai nukrito iki 1,3 vaiko vienai moteriai ir yra vienas mažiausių ES ir pasaulyje. Net Rusijoje jis yra 1,6. Priminsiu, kad normalaus išgyvenimo ribai jis yra 2,1. Tokio gimstamumo rodiklio nėra nei vienoje ES valstybėje.

Apibendrinant, mūsų ateitis niūri?

-Nežiūrint viso to, Lietuvos žmones nenustoja dirbti ir kurti. Ir jie nėra tokie išglebę, kaip ES lyderiai. Aš tikiu jų gebėjimu išspręsti sudėtingas uždavinius.

Viltis yra. Jeigu pirmiausia atgaivinsime savo šalį, o po to ir ES, sugrįždami prie krikščioniškos demokratijos pagrindinių principų, pagrįstų krikščioniško supratimo apie tikrą žmogaus orumą. Privalome tai padaryti, kitaip Lietuvos ateitis bus liūdna. Lieka tik susivienyti tiek Lietuvoje, tiek Vakarų pasaulyje.

Pradėti turime nuo Lietuvos, kurioje vyks Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai, kurie bus ypač svarbūs netolimai šalies ateičiai.

Manau Krikščionių sąjungos Valdyba teisingai apsisprendė dėl paramos Prezidento rinkimuose Ignui Vėgėlei. Tai šansas visiems susitelkti šalia kandidato, turinčio aiškias krikščioniškas  vertybines nuostatas.

Ar pavyks? Mes tai darome, tikimės, kad ir kiti tai darys.

The post Po Krikščionių sąjungos suvažiavimo: vienytis nelengva, bet labai reikia appeared first on LAIKMETIS.

Ar galėtumėte skaitytojams plačiau pristatyti šią iniciatyvą? Kuo ji ypatinga ir svarbi mūsų dabarties kontekste?

- Tai - ukrainiečių krikščionių, išskyrus su Maskvos patriarchatu siejamų stačiatikių, dvasininkų ir pasauliečių iniciatyva. Jos esmė - atkurti savo karo niokojamą šalį remiantis krikščioniškais principais bei tokiais pat principais vystyti regioną nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

Akivaizdu, kad Rusijos agresija Ukrainoje keičia pasaulį. Iniciatoriai suprato, kad po pergalės Ukrainos laukia sunkus šalies atstatymo procesas, kuris bus ne tik materialus, bet ir dvasinis. Toks  atstatymas, jų nuomone, jis yra net svarbesnis už materialųjį. Tam reikalingas bendradarbiavimas ir tarpusavio parama šalių, kurios istoriškai yra artimos Ukrainos kultūrai ir istoriniam paveldui, buvo sukurtos remiantis krikščioniškomis vertybėmis.

Jų manymu, tam reikalinga krikščionius vienijanti bendravimo platforma. Ji turėtų padėti atgaivinti ilgalaikius politinius ir kultūrinius regioninius ryšius tarp šių šalių, padėtų atsispirti Rusijos imperializmui iš išorės, krikščionims nepriimtinų vertybių propagavimui, kas griauna Vakarų visuomenę iš vidaus. „Krikščionių vienybės Baltijos ir Juodosios jūros regione platforma" teisiškai registruota Ukrainoje. Jos veikloje jau dalyvauja dvasininkai ir pasauliečiai iš Ukrainos, Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos, laukiame ir estų prisijungimo. Numatytas labai platus bendradarbiavimas. Šiuo metu jos veikla ypač nukreipta į pagalbą Ukrainai.

Kokios konkrečiai (be karinės ir humanitarinės) pagalbos dabar labiausiai reikia Ukrainai?

- Ne paslaptis, ES dominuojantis genderizmas mėgina įsitvirtinti ir šioje su agresoriumi kariaujančioje valstybėje. Tiekiama finansinė parama kariaujančiai šaliai ir integracijos į ES procesas dažnai mėginamas neformaliai sieti su Ukrainos žmonėms nepriimtina genderizmo ideologija, jie raginami priimti atitinkamus įstatymus, laikantis šių principų. Mes jau žinome, ką iš tiesų reiškia tokių principų įteisinimas, o jiems tai nauja patirtis. Ši ideologijos skleidimo praktika gali smarkiai pakenkti vakarų visuomenės vertybių sklaidai pasaulyje, kaip jau tai nutinka Afrikoje. Labai svarbi šiuo klausimu teisinė ir ekspertinė pagalba. Teisinės jiems pagalbos reikia ir registruojant Rusijos karinius nusikaltimus.

Daugelis krikščioniškų organizacijų aktyviai padeda Ukrainai, tačiau ši pagalba galėtų būti efektyvesnė, jeigu ji būtų geriau koordinuojama. Tai - daugelį sričių apimanti veikla. Pavyzdžiui, psichologinė sužeistų karių reabilitacija. Labai būtų gerai, kad jos metu kareiviai galėtų būti kartu su šeima. Tai irgi šių dienų aktualija, kuri buvo ką tik įvykusios  konferencijos Lvove „Šeima karo metu“ viena iš temų.

Kiek ši iniciatyva yra reprezentatyvi, kokius bažnytinius ir visuomeninius sluoksnius ji apima?

- Ši iniciatyva tik pradeda plėtotis. Kaip minėjau neseniai Lvove vyko ketvirtas susitikimas - konferencija. Tokie renginiai vyksta kiekvieną kartą vis kitoje šalyje. Ukrainiečiai iš įvairių konfesijų dalyvauja labai aktyviai, renkasi visų tradicinių konfesijų dvasininkai, parlamentarai, ekspertai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Vis didesnis susidomėjimas yra ir iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos įvairių krikščioniškų konfesijų dvasininkų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Aktyvūs latviai, ypač jų katalikai. Vis labiau įsitraukia lenkai. Labai tikiuosi, kad  iniciatyva plėtosis. Būdamas Lvove supratau, kokia svarbi mūsų turima teigiama ir, deja, neigiama patirtis, ginant krikščioniškas vertybes.

Ar ši iniciatyva yra labiau nukreipta į pagalbą Ukrainai, ar į platesnį bendradarbiavimą?

- Kaip minėjau, šiuo metu labiausiai reikia pagalbos Ukrainai. Bet ir mums naudinga pajusti tą tikėjimo energiją, kuri ateina iš šios šalies. Organizacijos veiklos gairėse yra numatytas ir platesnis bendradarbiavimas, neužsisklendžiant vien šiuo regiono ribose. Tokio bendradarbiavimo labai trūksta ukrainiečiams.

Kokias įžvelgiate šios iniciatyvos perspektyvas?

- Tikiuosi, kad daugelis suvokiame, kaip reikia tokio solidaraus darbo tarp panašų likimą patyrusių šalių krikščionių. Daug ką mes galime suprasti iš pusės žodžio. Todėl ir mums svarbu, kad ši iniciatyva būtų plėtojama. Kitaip bus labai sunku atsispirti gausiai pinigais „laistomam“ ir mus iš vidaus griaunančiam genderistinės ideologijos diegimui. Aišku, bus daug tokių, kuriems tai kels nepasitenkinimą. Bet tai daryti būtina, o nuoširdžiai dirbant su Dievo pagalba bus galima daug ką nuveikti.

Dėkojame už pokalbį

The post Ukrainos krikščionys siekia atkurti savo karo niokojamą šalį remiantis krikščioniškais principais appeared first on LAIKMETIS.

Valdantieji galėtų pasiteisinti, kad ne tik jie, bet ir visas Vakarų pasaulis, sutrikę naujų iššūkių akivaizdoje. Stebint kaip pasimetusiai, prisidengiant bendrais „užkeikimais“, mūsų propagandistai komentuoja konfliktą Gazoje bei girdint  bejėgiškas diskusijas ES vadovų pasitarimuose šiuo klausimu, matome kaip „genderistinės ideologijos fanai“ iš esmės neturi ką žmonėms pasiūlyti kaip spręsti šį konfliktą.

Deja, Vakarai kol kas palengva praranda savo įtaką pasaulyje. Kaip pavyzdys -  ES Afrikos šalims bruka ekonominę paramą primygtinai jos teikimą siedami su genderistinės ideologijos diegimu, kas joms nepatinka. Kinija to nedaro ir Afrikoje jau dominuoja ekonomikos srityje. Taip jos žodis vis labiau tampa svaresnis ir tarptautinėse institucijose.

Ir Lietuvoje genderizmas atkakliai pateikiamas kaip „mokslo pažanga“. Mokslu čia nė iš tolo nekvepia. Bet štai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako neturėjusi lėšų naujų, atnaujintų mokslų laimėjimais, vadovėlių atspausdinimui, bet panašią sumą pinigų jai pavyko surasti genderistinei, komunistinę ideologiją propaguojančiai, „Gyvenimo įgūdžių programai“. Teisybės dėlei galima pastebėti, ji tinka ir dabar opozicijoje esančiai ir pergalės rinkimuose laukiantiems socialdemokratams, todėl tikėtina, kad jie ateityje po rinkimų gali elgtis panašiai.

Atrodo, kai jau savo „modernumu“ nieko nebegalintys nustebinti valdantieji, dar tarė savo „naują žodį“ teisėtvarkoje. Štai buvo nustatyta, kad elektros tiekėjai neteisėtai iš mūsų žmonių atėmė 160 milijonų eurų. Nu ir ką? O gi nieko? Nuspręsta, kad bendrovė juos sugražins po...15 metų! Pasirodo, taip galima. Tai kodėl tada sodiname kalėjiman vagis, o neleidžiame jiems pavogtą turtą gražinti po 15 metų. Ar labai nustebsite, kad tokia praktiką įtiesinanti įstatymo pataisa jų bus užregistruota?

Ir toliau nuobodžiai stebime, kaip sveikatos apsaugos sistema toliau žlugdoma, pinigai švaistomi „audringos veiklos imitacijai”, steigiant „sveikatos centrus” regionuose, kurie žmonėms nepriartins sveikatos paslaugų ir tikrai nepadarys paslaugų efektyvesnėmis.

Valdančiųjų socialinės apsaugos “specialistai” jau praktiškai sunaikino neįgaliųjų socialinių įmonių sistemą ir daugelį neįgaliųjų pasiuntė į niekur. Šalia to nusprendė susiaurinti žmonėms turintiems negalę galimybę apskųsti Ginčų komisijai jų manymu neteisingus neįgalumo nustatymo atvejus. Dabar sužinojome, kad, kaip teigia jau ir neįgalumą nustatančių tarnybų gydytojai mano, kad „ministerija dirba viceministrės „sapnų karalystėje“. Taip jie vertina Socialinių reikalų ir darbo ministerijos veiklą. Todėl tarnybą palieka žymi dalis specialistų. Na, bet valdantiesiems tai, matyt, ne bėda, nes į jų vietas bus pasamdyti „ištikimi vadybininkai“.

Dabar su susidomėjimu ir nerimu daugelis stebi, kokį „šedevrą“ sukurs valdančioji dauguma su nekilnojamo turto mokesčiu. Akivaizdu kad toks, koks yra siūlomas, tai smūgis viduriniai klasei, su kuria siejama šalies ekonominė ir demografinė ateitis. Gąsdinama, kad, nepriėmus tokio mokesčio, ES Lietuvai neskirs milijonų eurų. Išaiškėjo, kad ES čia ne prie ko, nes toks įsipareigojimas prieš ES pačių konservatorių sugalvotas ir su koalicijos partneriais nederintas!

Patys tai sugalvojo, į įsipareigojimus ES įrašė, dabar negali įgyvendinti ir „verkia“, kad ES spaudžia! Juokinga? Gal ir taip. Bet ar nebaisoka tokią valdžios veiklą stebint? Tikrai, klausiu ne tų, kurie maldoje suklumpa ne prieš Dievo, bet partijos lyderio portretą.

The post Dr. Rimantas Jonas Dagys. Ką „gero“ veikia valdantieji appeared first on LAIKMETIS.

Matyt, ko nors geresnio vargu ar ministerija gali pasiekti, nes šiandien trūksta kone 40 procentų tiksliųjų mokslų mokytojų, o specialistų dirbti srityje, kur jie negerbiami, ir sunku surasti. Na, bet tai, matyt, nėra svarbu, kaip ir tai, kad per šią Seimo kadencija dėl šeimų ardymo politikos drastiškai, iki kritinio lygio, krito gimstamumo lygis. Per kadenciją šis rodiklis – gimstančių vaikų skaičius vienai moteriai – nukrito nuo 1,82 iki 1,32, o tautos išmirimu gresianti jo riba yra 1,3! Valdantieji tai stebi tylomis, lyg ir tikėdamiesi, kad, sumažėjus vaikų skaičiui, nebereikės ir naujų mokytojų.

Kas galėjo įsivaizduoti, kad po 30 Lietuvos nepriklausomybės metų netils tėvų protestai dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paruoštos, milijonus kainuosiančios, paslaptingai, nesitariant su tėvais, padarytos privaloma, primetamos „gyvenimo įgūdžių“ programos“. Ministerijos dialogas su tėvais praktiškai nevyksta. Na, diskutuoti su ministru būtų sunku, kai jis į klausimą „Kiek yra lyčių“ atsako, kad nežino, nes „nėra šio klausymo ekspertas ir tikrai visų jūsų klausimų apie biologija, chemija ar fiziką neatsakys“. Keista, juk tą turėtų žinoti vidurinę mokyklą baigęs abiturientas. Nejaugi šalies prezidentai, prieš skirdami asmenis ministrais, vietoje anglų kalbos testų, turės pretendentus egzaminuoti iš vidurinės mokyklos kurso. Pamėginsiu išdėstyti tik kelis argumentus, mažiau remdamasis gamtos mokslu, nors man, kaip šios srities mokslų daktarui, būtų lengviau.

Kas galėjo įsivaizduoti, kad po 30 Lietuvos nepriklausomybės metų netils tėvų protestai dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paruoštos, milijonus kainuosiančios, paslaptingai, nesitariant su tėvais, padarytos privaloma, primetamos „gyvenimo įgūdžių“ programos“.

Pasigirsta siūlymų ir pamąstymų, kad reikia siūloma „gyvenimo įgūdžių“ programą tobulinti, nes joje yra ir gerų dalykų. Pamėginsiu, kiek įmanoma prieinamai ministerijos atstovams ir jų sprendimų agitatoriams, paaiškinti, kodėl programos iš principo negalima patobulinti.

Įsivaizduokite, kad jūs statote namą ir turite nusipirkę gerų plytų, gal dar ir duris geras užsakėte, bet jūsų namo pamatas pastatytas kreivai ir pakrapščius jį pirštu, pamatas byra, kažkas cementą nušvilpė... Ar mūrysite sienas ant tokio pamato? Sveiko proto žmogus to nedarytų. Krikščionis, remdamasis Evangelijos išmintimi, pasiūlytų dar prieš statant paieškoti uolos kaip pamato namui, bet tai dabar būtų beveik neįgyvendintas prašymas „dabartiniams“ švietimo sistemos architektams.

Visa „gyvenimo įgūdžių“ programa iš esmės remiasi genderistine ideologija, jos supratimu apie lyčių ir šeimų įvairovę. Tai turėtų būti pasiruošimo šeimai programa, o ne lytinių santykių skatinimo programa, kaip iš esmės dabar yra. Beje, jos ruošėjams derėtų žinoti, kad programa prieštarauja galiojančiam Šeimos stiprinimo įstatymui. Ar ministerijos ekspertai žino apie tokį įstatymą? O jeigu šios programos kūrėjams užduotume klausimą „Ar jūsų mama yra moteris?“ Daugelis turbūt net pasipiktintų tokiu klausimu. Bet ši programa iš esmės nukreipta įdiegti mūsų vaikams tokią abejonę dėl mamos, o tai reiškia jog jos pamatas yra  byrantis smėlis.

Sovietmetyje komunistai nuo vaikystės iš mūsų vaikų darė „komunizmo statytojus“, visus vertė būti spaliukais, pionieriais ir komjaunuoliais. Ir tai darė nesiklausdami mūsų tėvų nuomonės. Ar daug kuo skiriasi toks šios programos diegimas nuo „komunizmo statytojų“ ruošimo iki nepriklausomybės, juk absoliučios daugumos tėvų pažiūros į šeimą iš esmės skiriasi nuo projekte plėtojamų. Vargu, ar galima diskusiją su tėvais imituoti, pasitelkus LIOT-ą (Lietuvos jaunimo organizacijų tarybą), kuri yra gyva iš esmės tik dėl valstybinių programų pinigų. Ar neprimena sovietinių „nepriklausomų“ vaikų ir jaunimo organizacijų? Taigi jų atstovai palaiko mokinių, palaikančius programą, parašų rinkimą, matyt neformaliai klausdami „Ką geriau dėstyti – masturbaciją ar matematiką?“ Na ir kokio pasirinkimo galima tikėtis?

Mokytojai kukliai tyli. Tyla nejauki. Ministerija, formaliai konstatuodama, kad mokytojų, dėstančių tiksliuosius mokslus, trūksta, neabejoja, kad „masturbacijos mokslus“ tai bus kas dėsto... Ką daryti mokytojams, kurie nesipyksta su gamtos mokslais, kaip sovietmečiu eiti į konfliktą su sąžine? Tie, kurie to daryti nenorės, matyt eis ieškoti kito darbo. Na, bet gal šią spragą numatyta užpildyti genderizmo propagandistais?

Ką daryti? Gal tiesiog vykdyti galiojančio Šeimos stiprinimo įstatymo nuostatas, šią programą nutraukti, o atsilaisvinusius pinigus skirti matematikos ir gamtos mokslų mokytojams, kad ateityje ministrai neturėtų bėdų su šių mokslų išmanymu.

The post Dr. Rimantas Jonas Dagys. Po 30 nepriklausomybės metų matematiką keisime masturbacijos propaganda? appeared first on LAIKMETIS.

Nenoriu per daug plėtoti šios temos, norėčiau turėti vilties, jog nors užsienio politikoje pasimokėme iš klaidų. Bet NATO viršūnių susitikimo organizavimas tą viltį mažina. Ugningų kalbų ir žodinių batalijų bei vilčių Ukrainai suteikimo netrūko. Deja, akivaizdu, kad daug savo namų darbų nepadaryta. Vietoj to, kone mėnesį „nervinomės“ dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Galbūt ne visas, bet didžioji dalis mūsų garo nukeliavo „švilpukui“.

Na, gal vidaus politikoje buvo kitaip? Vargu. Garsiai kalbėdami apie mokslo pažangą, valdantieji paskyrė didelių mokslų nebaigusius asmenis ministrais kad tą pažangą kurtų. Ir pradėjo laukti rezultatų! Ir sulaukėme iš esmės tik čekiukų skandalo, o kitur maža ką „gudraus“ buvo sukurta.

Reformuodami sveikatos sistemą pamiršome, kad reformuoti ją reikia tam, kad paslaugos artėtų prie žmogaus, bet ne toltų nuo jo. Reikia, jog jos būtų daugiau prieinamos, o ne kad jas pakeistų tik mokamos paslaugos. Dirbtinai junginėdami ir atjunginėdami sveikatos įstaigas to nepasieksime. Pagalbos stokojančių ar eilės pas specialistą mėnesiais laukiančių pacientų sveikatos ministro „vadybinėmis žinutėmis“ nepagydysi. Todėl valdantiesiems reikėjo „kažką“ sugalvoti. Ir „sugalvota“, kad šeimos gydytoją, sprendžiantį kokios specializuotos pagalbos reikia pacientui, sėkmingai galėtų pakeisti dar neturintis patirties medikas ar net be reikiamo įsilavinimo esantis vadybininkas...

Mokyklose mokytojų mažėja, trūksta kone 40 procentų jų. Bet juos toliau dirbti mokyklose motyvuojame žodžiais. Jų algoms pinigų neturime, užtat turime milijonus genderistinei „gyvenimo įgūdžių“ programai, kuri kertasi su galiojančiu Šeimos stiprinimo įstatymu ir, galimai, su šalies Konstitucija. Ši programa vers mūsų mokytojus dėstyti kvailystes, kurioms jie nepritaria. Tai nedidins noro jiems būti mokytojais. Na, užtat čia bus pasitelkti „savi mokytojai“ ir taip bus pagerinta mokytojų trūkumo statistika. Tačiau, pagrindinė priežastis, kodėl nėra mokytojų, tai kad  sukūrėme sistemą, kuri naikina pagarbą mokytojui, verčia dirbti darbus, tolimus nuo mokymo proceso. Bet tam reikėtų keisti požiūrį į mokinių, mokytojų ir tėvų teises ir pareigas. Tam reiktų keisti Seimo daugumos vertybinį supratimą, o ji to tikrai nedarys.

mokytoJų algoms pinigų neturime, užtat turime milijonus genderistinei „gyvenimo įgūdžių“ programai, kuri kertasi su galiojančiu Šeimos stiprinimo įstatymu ir, galimai, su šalies Konstitucija. Ši programa vers mūsų mokytojus dėstyti kvailystes, kurioms jie nepritaria.

Rimtai kalbėti apie pensijas vargu ar verta. Nematome jokio realaus plano, kaip senstančios visuomenės sąlygomis jas didinti. Juo labiau, kad gimstamumas šioje kadencijoje tragiškai mažėja ir artėjame prie kritinės išmirimo ribos (juk taip stropiai ardome šeimas). Konservatoriai ciniškai ignoruoja net jų žodžiais gerbiamus politinius tremtinius ir kalinius, kurių pensijas pakėlė net ...3 eurais. Matome nestabilaus pasaulio realybę, bet rimtu veidu toliau be didesnės argumentacijos skatiname rinktis antrą kaupiamąją pensijų pakopą. Kalbame, kad nuo to bus gerai po 30 metų. Gi ar patys realiai žinome, kas bus po metų. Šalia to, sveiku protu sunkiai suvokiamas noras atimti galimybę neįgaliesiems kvalifikuotai apginti savo teises Ginčių komisijoje, nes dabar juos gins ir neįgalumą nustatinės nekvalifikuoti vadybininkai be reikiamo medicininio išsilavinimo..

Vienoje srityje valdantieji lyg ir galėtų būti stiprūs. Juk Premjerė finansus išmano. Bet atrodo be šnekų ir šitoje srityje nieko nebus padaryta, o jeigu ir bus, tai greičiausiai ne paprasto žmogaus naudai. ES grasina dėl tokio darbo „neduoti“ milijonų. Na, bet mes „drąsi“ savarankiška šalis, ypač kai reikia pridengti savo neveiklumą. Kodėl? Todėl, kad mokestinė reforma buvo kuriama siaurame ratelyje, besivadovaujant savojo ratelio sukurtomis schemomis, neįsiklausant į kitą nuomonę ir visiškai neatsižvelgiant į žmonių poreikius. Kitos šalys galvoja, kaip infliacijos sąlygomis padėti žmonėms išgyventi. Bet tai kitos šalys.

Galima būtų tęsti toliau, gilinantis į karštą norą iškirsti daugiau medžių ar sunkiai suvokiama žemės ūkio politiką ir t.t. Gal kitą kartą. Vargu, ar panašios analizės įtikins tuos, kurie užmiršo Sąjūdžio puoselėtus idealus ir prisiekė besąlygišką ištikimybę savo vadams, kuriais, nors ir laiko save tikinčiais, dažnai tiki labiau nei Dievo žodžiu. Jie teisėtai piktinasi tais, kurie aklai palaiko Putiną, tačiaupamiršta patarlę apie katilą ir puodą.

Ar tik kvalifikacijos stoka trukdo valdantiesiems ką nors gero nuveikti ir verčia neveiklumą pridenginėti „ugningomis“ kalbomis. Iš tiesų didesnė bėda yra  savos psichologinės problemos, kurias jie nori užkrauti visai šaliai. Matyt jiems pabodo vieniems abejoti dėl savo lytinės tapatybės, todėl nori mus visus įtraukti į šį procesą. Kitas pasakys, kad kas mums rūpi, čia jų bėdos. Gal ir taip, jeigu jie nepriėminėtų įstatymų, kurie nurodo kas gerai ir kas ne. Ir taip bus, jeigu mes į tai žiūrėsime pro pirštus.

Todėl pradėdami diskusijas su politikais paklauskime jų, ar jie abejoja tuo, jog juos pagimdžiusi  motina yra moteris ir ar mes turėtume tuo abejoti. Klauskime, ar jų partija tuo abejoja. Jeigu negausime neigiamo atsakymo, nebetęskime diskusijos, nes tai greičiausiai iš jų pusės bus tik garsi parodomoji „valio patriotizmo“  politika, maža ką bendro turinti su tikrove. 80 procentų lietuvių neturi šios „saviidentifikavimo“ problemos, tarp jų ir ieškokime tinkamų kandidatų normaliai politikai.

The post Dr. Rimantas Jonas Dagys. Garsiu „valio patriotizmu“ valdantieji dengia nekompetenciją ir savęs suvokimo problemas appeared first on LAIKMETIS.