AAB vadovybė pasmerkė valdžios atstovus ir juos remiančius asmenis nuolat skleidžiant tokią informaciją. Taip šie asmenys bando pateisinti savo antibažnytinę poziciją, kurios viena iš apraiškų buvo gegužės 28 d. Sardarapato memorialiniame komplekse įvykdyta provokacija prieš katalikus ir dvasininkus, sakoma pareiškime.

Aukščiausioji dvasinė taryba smerkia neteisėtus veiksmus, kurių buvo imtasi prieš demonstrantus per birželio 12 d. mitingą ir dėl kurių nukentėjo daug demonstrantų ir policijos pareigūnų. Bažnyčia ragina Armėnijos valdžios institucijas susilaikyti nuo smurto, neapykantos ir nesantaikos kurstymo, o demonstrantus - elgtis budriai ir laikytis įstatymų.

"Dabartinei pavojingai situacijai reikia garbingo sprendimo, o krizei - politinio dialogo ramybės atmosferoje", - pabrėžė AAB.

Nuo pat protesto judėjimo "Tavušas vardan Tėvynės", kuriam vadovauja AAB Tavušo arkivyskupas Bagratas Galstanianas, pradžios šalies valdžia kaltina Bažnyčios vadovybę organizuojant protestą.

Birželio 12 d. per protesto akciją priešais Armėnijos parlamentą judėjimo šalininkai prasiveržė per policijos kordoną ir įžengė į teritoriją priešais Nacionalinę Asamblėją. Policija į tai atsakė panaudodama specialiąsias priemones demonstrantams išsklaidyti. Dėl to dešimtys žmonių buvo sužeisti ir sulaikyti.

Respublikos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą (dalyvavimas masinėse riaušėse).

The post Armėnijoje auga įtampa tarp valdžios ir Bažnyčios appeared first on LAIKMETIS.

„Žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, nei kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų“, – rašoma penktadienį priimtoje neskundžiamoje Vilniaus apygardos teismo teisėjų Eglės Gruodienės, Arūno Budrio ir Jurgitos Kolyčienės nutartyje.

L. Dolotovas dalyvavo tik pirmajame, balandžio 26 dieną vykusiame, Vilniaus miesto apylinkės teisme surengtame baudžiamosios bylos posėdyje, jis prisijungė nuotoliniu būdu, į kitus vykusius daugiau nei dešimt teismo posėdžių neatvyko.

Vilniaus miesto apylinkės teismo spalio 30 dienos nutartimi L. Dolotovui taikomas rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeistas į suėmimą. Teismas nusprendė, kad kaltinamasis tyčia vengia dalyvauti baudžiamajame procese.

Su šia nutartimi nesutiko kaltinamojo advokatas, jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl suėmimo panaikinimo.

„Aš nesutinku su teismo išvadomis, kad tyčia vengia, slapstosi nuo bylos nagrinėjimo“, – per teismo posėdį trečiadienį Vilniaus apygardos teisme kalbėjo L. Dolotovo advokatas Egidijus Vosylis.

Jis priminė, kad teismo yra prašęs skirti ginamajam psichloginę-psichiatrinę ekspertizę, nes jam dvejones kelia ginamojo elgesys. 

„Išsiaiškinkim aplinkybes, gaukim medicininius duomenis, ir tada spręskim“, – teismui sakė gynėjas.

Tuo metu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Darius Šneideris sakė, kad advokato skundas neturi būti tenkinamas.

„Rugsėjį L. Dolotovas išvyko į Belgiją, jis vengia tyčia atvykti į posėdžius, sveikata buvo gera, jei išvyko į užsienį. Vadinasi, jo sveikatos būklė nebuvo tokia, kad negalėtų dalyvauti teisiamajame posėdyje. Galimybės pristatyti į posėdį nebuvo, nes savavališkai išvyko iš Lietuvos. Neatvyko į dešimt teismo posėdžių, yra pagrindas skirti suėmimo, švelnesnėmis priemonėmis nėra galimybės užtikrinti dalyvavimo procese“, – teisme kalbėjo prokuroras D. Šneideris.

Pažeidė kardomąją priemonę

Advokato skundą atmetęs Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad kaltinamajam, kuris rašytinį pasižadėjimą neišvykti pažeidžia, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Priimdamas rašytinį pasižadėjimą, asmuo įspėjamas apie galimą griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimą.

Pagal įstatymą paskirta kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne, jei to reikalauja bylos aplinkybės. 

„Kaltinamasis L. D. pažeidė ir jam taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.

Rugsėjį riaušių bylą nagrinėjantis teismas nutartimi kaltinamajam L. Dolotovui skyrė atvesdinimą į posėdį. Tačiau į vyro deklaruotą gyvenamąją vietą Kalvarijoje nuvykę policininkai sužinojo, kad rugsėjo pradžioje L. Dolotovas išvyko dirbti į Belgiją, nežinoma, kada jis grįš į Lietuvą.

Pareigūnams pavyko gauti L. Dolotovo telefono numerį, tačiau juo niekas neatsiliepė.

„Pabrėžtina, kad kaltinamasis negavo teismo leidimo pasišalinti iš gyvenamosios vietos, vadinasi, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog kardomosios priemonės sąlygos buvo pažeistos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad kaltinamasis išvyko į užsienio valstybę, juo labiau, kad išvyko darbo tikslais, patvirtina, jog jis galėjo dalyvauti teisiamajame posėdyje, tačiau jame sąmoningai nedalyvavo, o apie savo nedalyvavimą neinformavo bylą nagrinėjančio teismo“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.

Jis atkreipė dėmesį, kad į rugsėjo 27 dieną vykusį teisiamąjį posėdį L. Dolotovas  prisijungė nuotoliniu būdu, naudojant „ZOOM“ platformą, tačiau nurodė, jog tikriausiai neveikia jo kamera, dėl to jos neįsijungė ir, nors patvirtino posėdžio metu buvęs Vilniuje, nurodė į posėdį neatvyksiantis, nes jam reikia į darbą.

Tada teismas informavo kaltinamąjį, kad jam neatvykus į tos dienos bei į kitą teisiamąjį  posėdį, bus sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės pakeitimo griežtesne.

Vėliau L. Dolotvas gynėjui atsiuntė SMS žinutę, kad jis serga ir pažymą apie ligos priežastis pristatys į kitą teismo posėdį. Gynėjas E. Vosylis teigė, kad su kaltinamuoju gyvai matėsi tik per pirmąjį posėdį balandį, o vykstant kitiems posėdžiams tik gaudavo kaltinamojo žinutes, kad pastarasis serga.

L. Dolotovui yra pareikšti kaltinimai dėl riaušių prie Seimo 2021 metų rugpjūtį ir neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu.

Bylos duomenims, L. Dolotovas kartu su kitais riaušių dalyviais susikibęs rankomis užtvėrė ir tokiu būdu blokavo A. Tumėno gatvę, sustabdė eismą ir neleido pravažiuoti policijos automobiliui ir kitiems eismo dalyviams, grūmėsi su pareigūnais, konfliktavo su žurnalistais, ne mažiau kaip tris kartus metė akmenis į pareigūnus, tarnybinius automobilius ir Seimo rūmus, spjaudė ant pareigūnų skydų, ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė į pareigūnų skydą ir pareigūnams rodė necenzūrinius gestus. 

Vyras taip pat kaltinamas neteisėtai įgiję sulenkiamą peilį, jis priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams.

Suėmimas gresia ir kitiems

Suėmimas gresia ir dar dviem kaltinamiesiems riaušių byloje – prokuratūra prašo suimti taip pat į teismo posėdžius neatvykstantį kovotoją Arnoldą Misiūną, pareigūnai neranda kaltinamojo jo nurodytu adresu. A. Misiūnas yra sulaukęs ir baudos už neatvykimą į teismą be pateisinamos priežasties.

Taip pat prašoma suimti daug posėdžių praleidusį Vadimą Jalago. Abiem vyrams yra skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei registravimasis policijos įstaigoje.

Dėl prokurorų prašymo suimti šiuos du kaltinamuosius teismas nutartį paskelbs ateinantį trečiadienį.

Šioje byloje už grotų kol kas yra tik vienintelis kaltinamasis –  Dominykas Ščeglovas. Jis kalėjime atlieka bausmę už kitus nusikaltimus.

Neseniai Ispanijoje sulaikytas ieškomas kaltinamasis riaušių prie Seimo byloje Arnoldas Kriskis. Paiešką vykdę pareigūnai nustatė, kad vyras slapstosi Taragonos mieste. Jis Lietuvai kol kas neperduotas.

Per posėdžius Vilniaus miesto apylinkės teismas apklausia per 2021 metų rugpjūtį per riaušes prie Seimo nukentėjusius Viešojo saugumo tarnybos (VST) ir Vilniaus apskrities policijos pareigūnus.

Nukentėjusiais pripažinti 25 pareigūnai, daugiausia – VST darbuotojai.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu kai kurie asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.

The post Kaltinamasis riaušių prie Seimo byloje turi būti suimtas - teismas appeared first on LAIKMETIS.

„Netoli festivalio vietos įvyko dar vienas viešas susibūrimas ir jo metu kilo smurtinės riaušės“, – pranešė policija ir nurodė sulaikiusi apie šimtą žmonių. 

Policija liko budėti įvykio vietoje į šiaurės vakarus nuo Stokholmo esančiame priemiestyje, kad užkirstų kelią smurtui ir atkurtų viešąją tvarką.

Anot jos, buvo pradėtas tyrimas dėl smurtinių riaušių ir padegimų bei trukdymo policijos ir gelbėjimo tarnybų darbui.

Bulvarinis laikraštis „Expressen“ pranešė, kad apie 1 000 prieš Eritrėjos vyriausybę nusiteikusių demonstrantų, turėjusių leidimą rengti protestą netoliese, pralaužę policijos užtvarą įsiveržė į renginį.

„Expressen“ nurodė, kad jie ardė renginio teritorijoje esančias palapines, jų kuoliukus panaudojo kaip ginklus prieš policiją, mėtė į pareigūnus akmenis. 

Policija teigė, kad mažiausiai 52 žmonėms prireikė medikų pagalbos – įvykio vietoje arba ligoninėse.

Stokholmo regiono sveikatos priežiūros institucija pranešė, kad iki 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku į ligonines buvo atvežta 15 žmonių. Aštuoni iš jų patyrė sunkius sužalojimus, kiti septyni sužeisti nesunkiai. 

Eritrėjos ir Skandinavijos festivalyje, kuris rengiamas jau daug metų, vyksta seminarai, diskusijos ir paskaitos, koncertai, organizuojamas turgus ir mugė.

Šiemetinis renginys vyks nuo ketvirtadienio iki sekmadienio.

The post Stokholme per renginį sužeista daugiau kaip 50 žmonių appeared first on LAIKMETIS.

Elisabeth Borne (Elizabet Born) vadovaujant vyriausybei, būta kol kas audringiausių E. Macrono antrosios kadencijos epizodų.

Pastaraisiais mėnesiais šalį purtė neramumai dėl ginčijamos pensijų reformos, o tada – riaušės dėl incidento, kai policininkas nušovė Šiaurės Afrikos kilmės paauglį.

Pagal Prancūzijos politinę tradiciją premjerai retai išdirba ilgiau nei kelerius metus. Nuo 2017 metų, kai E. Macronas atėjo į valdžią, premjero poste dirba jau trečias žmogus.

Premjero keitimas dažnai signalizuoja naują politinę kryptį.

Ilgai sklandė gandai, kad E. Macronas į E. Borne vietą paskirs griežtas priemones ginantį vidaus reikalų ministrą Geraldą Darmaniną (Žeraldą Darmaneną), iš dalies pripažindamas jo darbą tvarkantis su riaušėmis, aprimusiomis dislokavus dešimtis tūkstančių policininkų.

Tačiau galiausiai E. Macronas pasirinko status quo, vėlai pirmadienį sakė vienas jo aplinkos žmogus.

„Kad užtikrintų stabilumą ir nuodugnų darbą, prezidentas nusprendė palikti premjerę“, – sakė šis pareigūnas.

Pasak jo, prezidentas vėliau šią savaitę turi paskelbti pranešimą ir „priminti šaliai savo aiškią kryptį“.

Pasak jo, prezidentas vėliau šią savaitę turi paskelbti pranešimą ir „priminti šaliai savo aiškią kryptį“

E. Borne sakė, kad šią savaitę tęs nedidelės apimties pertvarkymą ministrų kabinete. Stebėtojų manymu, tikėtina, kad pirmieji bus pakeisti jaunesnioji ministrė Marlene Schiappa (Marlen Šjapa), kritikuojama dėl įtariamo prasto viešųjų lėšų tvarkymo, ir švietimo ministras Papas Ndiaye (Papas Ndai).

Pirmadienį buvo paskirtas naujas E. Borne administracijos vadovas, darbo teisės specialistas Jeanas-Denis Combrexelle'is (Žanas Deni Kombrekselis), ir tai rodytų, kad premjerė tikisi atnaujinti dialogą su profesinėmis sąjungomis po mėnesius trukusios priešpriešos dėl pensinio amžiaus padidinimo, kurį ji prastūmė parlamente be balsavimo.

„Ramybė atkurta“, – sakė minėtas Eliziejaus rūmų pareigūnas. Jis pridūrė, kad nuogąstavimai dėl smurto per praėjusią savaitę minėtą Bastilijos paėmimo dieną nepasitvirtino ir vyriausybė vėl gali nukreipti dėmesį į savo politinę darbotvarkę.

E. Macrono sąjungininkai vis dar neturi absoliučios daugumos parlamente, ir E. Borne gali būti geresnis pasirinkimas siekiant ad hoc paramos E. Macrono politikos klausimams nei nesutarimus keliantis G. Darmaninas, naujienų agentūrai AFP sakė vienas buvęs ministras.

„Tiesa, kad daugiau niekas nebūtų geresnis renkant daugumą“, – sakė jis.

E. Borne anksčiau šį mėnesį laikraščiui „Le Parisien“ sakė, kad pateikė E. Macronui savo pasiūlymus dėl politikos, didžiausią dėmesį skirdama darbo klausimams, viešajai tvarkai, klimato kaitai, sveikatos apsaugai ir švietimui.

The post E. Macronas po pensijų krizės ir riaušių palaiko ministrę pirmininkę appeared first on LAIKMETIS.

Meras Vincent'as Jeanbrunas (Vensanas Žanbrenas) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad protestuotojai įvažiavo automobiliu į jo namus, o paskui pastatą padegė, kol jo šeima miegojo.

„Praėjusią naktį buvo pasiektas siaubo ir gėdos etapas“, – rašė L’Hai le Rozo meras.

Incidentas įvyko penktą protestų visoje Prancūzijoje naktį, kurios metu riaušininkai padeginėjo automobilius, atakavo infrastruktūrą ir susirėmė su saugumo pajėgomis po to, kai policija, sustabdžiusi vieną automobilį, nušovė jo 17-metį vairuotoją.

„Mano žmona ir vienas iš mano vaikų buvo sužeisti“, – sakė jis.

„Tai buvo neapsakomo bailumo pasikėsinimas nužudyti“, – pridūrė jis.

Protestai tęsiasi

Penktąją protestų naktį Prancūzijos policija sulaikė 719 žmonių, sekmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. 

Smurtiniai protestai kilo po to, kai policija, sustabdžiusi vieną automobilį, nušovė jo 17-metį vairuotoją.

Keliomis valandomis anksčiau ministerija nurodė preliminarų 486 sulaikytų asmenų skaičių ir teigė, kad, lyginant su ankstesne naktimi, kai buvo sulaikyta apie 1 300 žmonių, smurto atvejų mažėja. 

Iranas ragina Prancūzijos vyriausybę nutraukti smurtinį elgesį su savo žmonėmis

Iranas sekmadienį paragino Prancūzijos vyriausybę nutraukti smurtinį elgesį su savo žmonėmis, kilus protestų bangai po to, kai policija nušovė paauglį.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani (Naseras Kananis) socialiniame tinkle „Twitter“ taip pat paragino Irano piliečius susilaikyti nuo nereikalingų kelionių į Prancūziją, o tiems, kurie jau yra ten, liepė vengti konfliktų zonų ir įspėjo apie nesaugią ir nenuspėjamą padėtį.

Prancūzijoje prasidėjo dideli smurtiniai protestai po to, kai antradienį Paryžiaus Nantero priemiestyje policija, sustabdžiusi vieną automobilį, nušovė jo 17-metį alžyriečių kilmės vairuotoją Nahelį M. 

Vyriausybė dislokavo dešimtis tūkstančių saugumo pajėgų ir sulaikė šimtus žmonių, riaušininkams keliuose miestuose apiplėšiant parduotuves, padeginėjant pastatus ir transporto priemones.

N. Kanani sakė, kad „Prancūzijos vyriausybė turėtų nutraukti smurtinį elgesį su savo žmonėmis, gerbdama žmogaus orumu, žodžio laisve ir piliečių teise į taikius protestus grindžiamus principus“.

Neramumai Prancūzijoje atsidūrė pirmuosiuose Islamo respublikos laikraščių puslapiuose, atsižvelgiant į tai, kad praėjusiais metais visoje šalyje vyko protestai, kuriuos pareigūnai pavadino „riaušėmis“.

Praėjusių metų rugsėjį visoje šalyje kilo protestų banga, kurią išprovokavo 22 metų etninės kurdės Mahsos Amini mirtis, kai ji buvo suimta už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtas šalies moterų aprangos taisykles.

Iranas kaltino Vakarų valstybes dėl šių protestų kurstymo.

Praėjusį mėnesį Irano aukšto rango žvalgybos pareigūnas Mohammadas Kazemi (Mohamadas Kazemis) teigė, kad prie neramumų kurstymo prisidėjo apie 20 šalių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Prancūziją.

Spalį N. Kanani kritikavo Prancūzijos paramą Irano protestams. Pareigūnas teigė, kad Prancūzija, smerkianti Irano saugumo pajėgų veiksmus prieš protestuotojus, kišasi į kitų šalių reikalus. 

The post Prancūzijos meras: automobiliu įsirėžę į namą riaušininkai sužeidė žmoną ir vaiką appeared first on LAIKMETIS.

„Praėjusią naktį mūsų policija, žandarai ir ugniagesiai vėl drąsiai susidūrė su retu smurtu. Laikydamiesi mano griežtų nurodymų, jie sulaikė 667 žmones“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas).

Šalies prezidentūra pranešė, kad prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį surengs naują pasitarimą dėl krizės, smurtui trečią naktį iš eilės purčius šalį.

Praėjusią naktį miestuose visoje šalyje buvo padeginėjami automobiliai, niokojami pastatai.

Smurtas vėl prasiveržė po ketvirtadienį surengtų eitynių policijos nušautam 17-mečiui Naheliui M. (Naeliui M.) atminti.

The post Policininko įvykdytas paauglio nužudymas Prancūzijoje sukėlė smurto protrūkį appeared first on LAIKMETIS.

A. Kandrotas į riaušių prie Seimo bylą prašo iškviesti R. Požėlą, A. Bilotaitę ir R. Pocių

Kaltinamasis riaušių prie Seimo byloje Antanas Kandrotas prašo iškviesti į teismą ir apklausti kaip liudytojus policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą, vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ir buvusį Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovą Ričardą Pocių.

„Norim iškviesti Renatą Požėlą ir Agnę Bilotaitę, jau prokuroro prašiau. R. Požėla žiniasklaidai pasakė, kad riaušių nebuvo, tai mes nesuprantam, kuo kaltinami esam. R. Pocių generolą irgi – jis turi daug vertingos informacijos, apklaustas byloje nebuvo“, – teismui trečiadienį sakė A. Kandrotas.

Prokurorai šiam prašymui pritarė, tačiau jie taip pat pageidavo, kad kaip liudytojai būtų apklausti buvę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovai – buvęs viršininkas Saulius Gagas ir jo pavaduotojas Mindaugas Stravinskas.

„Jie gal įneštų aiškumo“, – sakė prokuroras Remigijus Matevičius.

Teismas spręs dėl šių pareikštų prašymų.

„Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl riaušių (pagal Baudžiamojo kodekso 283 straipsnį) ir kitų tyrimo metu išaiškėjusių nusikalstamų veikų. Riaušes malšinusių tarnybų veikimas nebuvo šio tyrimo objektas“, – BNS anksčiau yra sakęs tyrimui vadovavęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Romualdas Betingis, paklaustas, kodėl nebuvo apklausti policijos ir VST vadovai. 

Buvęs VST vadas R. Pocius anksčiau kaltino ministrę A. Bilotaitę nekompetencija, neryžtingumu nesiimant veiksmų, jog dėl neramumų prie Seimo būtų paskelbtas planas „Vėtra“, taip pat tvirtino, kad su juo buvo susidorota.

Po šių pareiškimų Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad buvęs VST vadas taip bando pridengti savo melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.

A. Bilotaitė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“. Ministrė pareiškė, kad plano „Vėtra“ malšinant masinius neramumus ateityje planuojama atsisakyti kaip sovietinės atgyvenos. Tuo metu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad Viešojo saugumo pasitelkimo per 2021 metų rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes raštiškas neįforminimas buvo policijos ir jo kaip įstaigos vadovo klaida.

Prie teismo – policijos ir greitosios automobiliai

Po pietų tęsiant posėdį teismas išklausė anksčiau iš teismo salės pasišalinusių kaltinamųjų prašymų. Po ryte įvykusio pasišalinimo, popiet nemaža dalis kaltinamųjų grįžo į teismo salę.

Vienas kaltinamųjų pareiškė, kad salėje nemato „pagrindinių nusikaltėlių“ – kas davė nurodymus ir įsakymus pulti, provokuoti, purkšti ašarinėmis dujomis susirinkusius prie Seimo dujomis.

Vykstant riaušių bylos posėdžiui, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo pastato Laisvės prospekte stovėjo keli policijos automobilai, taip pat greitosios pagalbos mašina. Teismo salėje ir pastato prieigose tvarką prižiūri policijos pareigūnai. Kai kurie kaltinamieji skundėsi tvankumu teismo salėje, jie prašė medikų pagalbos, prašė teismo salėje dalinti vandenį.

Kai kurie advokatai teigė, kad jų klientams sušlubavo sveikata dėl oro trūkumo salėje, todėl prašo netaikyti atsakomybė už pasišalinimą iš salės. 

Kaltinamoji Astra Genovaitė Astrauskaitė prašė ją byloje apklausti paskutiniąją.

„Aš organizavau taikų mitingą“, – sakė ji. Moteriai taip pat pareikšti kaltinimai dėl viešų raginimų smurtu pažeisti suverenitetą. A. G. Astrauskaitė piktinosi, kad prokuratūra prie riaušių bylos prijungė šią jos bylą.

Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pedagogės ir buvusios kandidatės A. G. Astrauskaitės atžvilgiu dėl per mitingą išsakytų raginimų pažeisti valstybės suverenitetą prokuratūra skelbė 2021 metų spalį.

„Mano kalba buvo prie V. Kudirkos paminklo, ji visai nesusijusi su riaušių byla. Su riaušių byla nieko bendra, suplakė į riaušių bylą“, – piktinosi kaltinamoji. Ji sakė, kad riaušes ir jos pasisakymą skiria keli mėnesiai.

Pirmajame bylos posėdyje, vykusiame balandžio 26 dieną, M. Striauko nušalinimo paprašė daugiau nei 50 kaltinamųjų.

Nušalinimo pareiškimą pirmasis išdėstė kaltinamasis Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, jam pritarė kitas kaltinamasis Andrejus Lobovas, o vėliau prie jų prisijungė visi kiti kaltinamieji. Teismui yra perduoti 87 asmenys, dėl įvairių priežasčių tada į teismą neatvyko 16 kaltinamųjų.

Nušalinimo pareiškimą A. Kandrotas motyvavo tuo, kad 2020 metų gegužės 20 dieną teisėjas buvo sulaikytas neblaivus, tačiau išsaugojo darbą.

„Aš nesutinku, kad mane teistų alkoholį vartojantis žmogus, kitų prašau palaikyti mano poziciją, o teisėjui nusišalinti“, – per posėdį sakė A. Kandrotas.

Prieš keletą metų automobilį vairavusiam ir sustabdytam teisėjui M. Striaukui policija nustatė 0,61 promilės girtumą. Po šio įvykio prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti M. Striauką iš teisėjo pareigų.

Teisėjų tarybos posėdyje M. Striaukas sulaukė palaikymo, o daugelis narių išreiškė abejones, kad jo atleidimas būtų per griežta ir per ankstyva sankcija. Teisėjui tuomet buvo skirtas griežtas papeikimas.

Šioje byloje per ikiteisminį tyrimą byloje buvo apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių,  27 asmenys pripažinti nukentėjusiais, daugiausiai – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Bendra fizinių asmenų ir institucijų ieškinių suma siekiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo siekia beveik 120 tūkst. eurų.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.

The post Vilniaus teismas iš naujo atversta riaušių prie Seimo bylą appeared first on LAIKMETIS.

„Ši byla išsiskiria labai dideliu proceso dalyvių – kaltinamųjų, gynėjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų – skaičiumi, todėl teismas telkia įvairius būdus, siekdamas tinkamai reguliuoti trečiadieniais išaugsiantį lankytojų srautą“, – rašoma teismo pranešime.

Per ikiteisminį tyrimą byloje buvo apklausta  317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių.

Prieš teismą stos aktyvūs protestuotojai prieš koronaviruso pandemijos valdymą Astra Genovaitė Astrauskaitė ir Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, su Garliavos istorija susijusiuose įvykusiuose teistas, taip pat prieš koronaviruso skiepus pasisakantis Andrius Lobovas, žinomas kovotojas Arnoldas Misiūnas ir kiti asmenys.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo – iš viso 92,6 tūkst. eurų – šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.

Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų 173,9 tūkst. eurų vertės turtui buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais. Daugiausiai, 23 nukentėjusiaisiais, pripažinti Policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai. Tarp nukentėjusiųjų yra ir Seimo narių.

Riaušių prie Seimo organizavimu kaltinimas vienas asmuo, šiam asmeniui taip pat pareikšti kaltinimai ir dėl viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.

Riaušių prie Seimo organizavimu kaltinimas vienas asmuo, šiam asmeniui taip pat pareikšti kaltinimai ir dėl viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą

Baudžiamoji byla bus nagrinėjama didžiausioje teisme Konferencijų salėje, kurioje telpa per 200 asmenų.

Į teismą atvyksiančius lankytojus prie Centrinio įėjimo pasitiks informacinės lentos ir čia budintys savanoriai, o teismo vidaus erdvės bus aiškiai padalintos į skirtingus sektorius.

Čia vietos skirtos proceso dalyviams, tačiau teismas užtikrins posėdžių stebėjimą visiems žiūrovams, pasiūlydamas jiems tiesioginę vaizdo transliaciją kitoje teismo salėje. Teismas taip pat sudarys palankesnes darbo sąlygas žiniasklaidos atstovams.

Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus bus sustiprinta asmenų patikra, todėl ir šio, ir kitų tą dieną numatytų teismo posėdžių dalyviai privalės pateikti gautus šaukimus į teismą. 

Trečiadienio teismo posėdžius norintys stebėti žiūrovai taip pat privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o šių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami. Tvarką teisme taip pat padės užtikrinti papildomos policijos ir Viešosios tarnybos pareigūnų pajėgos.

„Būtent dėl iš visos Lietuvos į teismo posėdį Vilniuje turinčių atvykti asmenų skaičiaus byla pripažinta galinčia užsitęsti baudžiamąja byla, - pastebėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė. – Dėl dalyvių skaičiaus ši byla turi savo specifiką, tačiau dedame visas pastangas, kad jos nagrinėjimas minimaliai atsilieptų tiek kitoms byloms, tiek įprastam teismo darbo ritmui“.

136 tomų apimties baudžiamąją bylą nagrinės Vilniaus miesto apylinkės teismo trijų teisėjų kolegija, riaušių prie Seimo byla taip pat pripažinta prioritetine.

Apylinkių teismuose civilines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas įprastai nagrinėja vienas teisėjas, tačiau teismo administracija patenkino teisėjo prašymą sudaryti teisėjų kolegiją.

Prioritetinėmis pripažįstamos bylos teisme nagrinėjamos išskirtine tvarka: ilgam laikui paskiriamos konkrečios posėdžių datos, o advokatai ir kiti proceso dalyviai privalo teikti pirmumą dalyvavimui tokių bylų posėdžiuose.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, o riaušių metu asmenys smurtavo, niokojo turtą, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.

The post Vilniaus teismas pradeda nagrinėti riaušių prie Seimo bylą appeared first on LAIKMETIS.

„Teisėsauga sulaikė 66 žmones pagal straipsnius... dėl smulkaus chuliganizmo ir nepaklusimo policijai“, – sakoma Vidaus reikalų ministerijos pareiškime, paskelbtame jos interneto svetainėje.

Jame priduriama, kad vėlai antradienį per protestus buvo sužeista 50 policijos pareigūnų.

Protestuotojai taip pat skelbė, kad jų gretose esama sužeistųjų.

Demonstracija įvyko po to, kai Sakartvelo įstatymų leidėjai anksčiau antradienį davė pirminį pritarimą įstatymo projektui, kuris primena Rusijos teisės aktus, taikomus kovojant su kitaminčiais.

Demonstracija įvyko po to, kai Sakartvelo įstatymų leidėjai anksčiau antradienį davė pirminį pritarimą įstatymo projektui, kuris primena Rusijos teisės aktus

Šis įstatymas reikalauja, kad žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. finansavimo iš užsienio šaltinių, būtų registruojamos kaip „užsienio įtakos agentai“.

Sakartvelo pilietiniai aktyvistai ir opozicijos atstovai užblokavo abu įėjimus į parlamento pastatą, skanduodami: „Ne Rusijos įstatymams!“ „Rusai!“ „Vergai!“

Tarptautinės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl įstatymo projekto, sakydamos, kad jis prieštarauja Sakartvelo demokratijos plėtrai.

Prezidentė Salomė Zurabišvili išreiškė paramą demonstrantams ir pažadėjo vetuoti šį teisės aktą.

The post Sakartvele per protestus sulaikyti 66 žmonės, sužeista 50 policininkų  appeared first on LAIKMETIS.

Taip užbaigiamas neeilinis, 18 mėnesių trukęs pernai įvykusių smurtinių neramumų ir eksprezidento vaidmens juose tyrimas.

814 puslapių ataskaita, paskelbta ketvirtadienį, parengta po to, kai ekspertų grupė apklausė daugiau nei 1 000 liudytojų, surengė 10 posėdžių ir gavo milijonus puslapių dokumentų.

Liudytojai – nuo daugelio artimiausių D. Trumpo padėjėjų iki teisėsaugos institucijų atstovų ir kai kurių pačių riaušininkų – išsamiai nupasakojo D. Trumpo veiksmus likus kelioms savaitėms iki neramumų ir tai, kaip jo plataus masto spaudimo kampanija, kuria buvo siekiama bandyti panaikinti 2020 metų rinkimų, jo pralaimėtų Joe Bidenui (Džo Baidenui), rezultatus, tiesiogiai paveikė tuos, kurie 2021 metų sausio 6 dieną brutaliai stumdėsi su policija ir daužė Kapitolijaus langus ir duris. 

Ataskaitoje teigiama, kad pagrindinė priežastis buvo „vienas žmogus“: D. Trumpas. 

Devynių narių komitetas padarė išvadą, kad riaušės kėlė rimtą grėsmę demokratijai ir „kėlė pavojų Amerikos įstatymų leidėjų gyvybėms“.

Ataskaitos aštuoniuose skyriuose pateiktos išvados iš esmės pasakoja tą patį, kas kalbėta ir šią vasarą vykusiuose komisijos posėdžiuose – aprašomi įvairūs D. Trumpo ir jo patarėjų parengto nepaprastojo plano, kuriuo buvo siekiama panaikinti J. Bideno pergalę, aspektai. Įstatymų leidėjai aprašo jo spaudimą valstijoms, federaliniams pareigūnams, įstatymų leidėjams ir viceprezidentui Mike'ui Pence'ui (Maikui Pensui) žaisti sistema ir pažeisti įstatymus.

Ataskaitoje teigiama, kad per du mėnesius nuo rinkimų iki neramumų „prezidentas D. Trumpas arba jo artimiausia aplinka atliko mažiausiai 200 akivaizdžių viešų ir privačių informavimo, spaudimo ar pasmerkimo veiksmų, nukreiptų prieš valstijų įstatymų leidėjus arba valstijų ar vietos rinkimų administratorius, kad būtų panaikinti valstijų rinkimų rezultatai“.

Komiteto teigimu, D. Trumpo nuolatiniai melagingi teiginiai apie plačiai paplitusį sukčiavimą sulaukė atgarsio tarp jo rėmėjų ir buvo sutirštinti socialinėje žiniasklaidoje, taip sustiprinant nepasitikėjimą valdžia, kurį jis skatino ketverius savo kadencijos metus. Ir jis padarė nedaug, kad juos sustabdytų, kai jie griebėsi smurto ir šturmavo Kapitolijų.

Ši didžiulė, smerkianti ataskaita paskelbta D. Trumpui vėl ketinant siekti prezidento posto ir jam tenka atlaikyti daugybę federalinių tyrimų, taip pat ir dėl jo vaidmens riaušėse bei slaptų dokumentų laikymo savo valdose Floridoje.

Ši savaitė jam ypač įtempta, nes tikimasi, kad Atstovų Rūmų komitetas paviešins jo mokesčių deklaracijas po to, kai jis daug metų kovojo, kad jos liktų neviešos. Be to, respublikonai kaltina D. Trumpą dėl prastesnio nei tikėtasi pasirodymo kadencijos vidurio rinkimuose, todėl jis yra politiškai pažeidžiamiausioje padėtyje nuo pat 2016 metų, kai laimėjo rinkimus.

Ataskaitoje pateikiama daugybė teisėsaugos ir žvalgybos tarnybų klaidų. Tačiau joje pabrėžtinai teigiama, kad ne dėl saugumo klaidų kilo neramumai. 

„Jungtinių Valstijų prezidentas, kurstantis minią žygiuoti į Kapitolijų ir trukdyti Kongreso darbui, nėra tas scenarijus, kurį mūsų žvalgybos ir teisėsaugos bendruomenės numatė šiai šaliai“, – įžangoje rašo komiteto pirmininkas, Misisipės kongresmenas Bennie Thompsonas (Benis Tompsonas).

Ataskaitoje trumpai aprašomas D. Trumpo neveiklumas, kai jo šalininkai įnirtingai šturmavo pastatą. 

Iš viso nuo tada, kai D. Trumpas baigė savo kalbą Elipsės parke, iki jo pirmųjų pastangų priversti riaušininkus išsiskirstyti, praėjo 187 minutės.

Per tas valandas dešimtys darbuotojų ir bendradarbių maldavo jį padaryti ryžtingą pareiškimą. Tačiau D. Trumpas to nepadarė.

Tyrimo ataskaitos paviešinimas yra paskutinis Atstovų Rūmų demokratų, kurie mažiau nei po dviejų savaičių perduos valdžią respublikonams ir kurie didžiąją dalį per savo ketverių metų valdymą praleido tirdami D. Trumpą, veiksmas.

Demokratų dominuojami Atstovų Rūmai du kartus paskelbė apkaltą D. Trumpui, antrą kartą – praėjus savaitei po Kapitolijaus šturmo. Abu kartus Senatas jį išteisino. Kiti demokratų vadovaujami tyrimai gilinosi į jo finansus, verslą, ryšius su užsieniu ir jo šeimą.

Septynių demokratų ir dviejų respublikonų grupė pirmadienį oficialiai perdavė savo tyrimą Teisingumo departamentui ir rekomendavo jam tirti buvusio prezidento keturis nusikaltimus, įskaitant pagalbą riaušėms. Nors baudžiamieji pranešimai neturi teisinės galios, jie yra galutinis komiteto pareiškimas po plataus, pusantrų metų trukusio tyrimo. 

D. Trumpas bandė diskredituoti ataskaitą, plūdo komiteto narius kaip „banditus ir niekšus“, ir toliau melagingai ginčydamas 2020 metų rinkimų rezultatus.

Komitetas taip pat pradėjo skelbti šimtus pokalbių stenogramų. Ketvirtadienį komisija paskelbė dviejų uždarų pokalbių su buvusia Baltųjų rūmų padėjėja Cassidy Hutchinson (Kasidi Hačinson), kuri vasarą asmeniškai liudijo viename iš televizijos transliuotų posėdžių, ir vaizdžiai apibūdino D. Trumpo pastangas daryti įtaką rinkimų rezultatams ir abejingumą smurtui jų metu, stenogramas.

Abiejuose interviu, kurie buvo duoti po jos pasirodymo liepos mėnesio posėdyje, ji atskleidė, kaip daugelis D. Trumpo sąjungininkų, įskaitant jos pačios advokatą, spaudė ją per apklausas komitete nepasakoti per daug. 

The post Užbaigtas 18 mėnesių trukęs JAV tyrimas dėl D. Trumpo appeared first on LAIKMETIS.