„Šitas siūlymas yra perteklinis ir tikrai atidarys daugybę kitų šalutinių klausimų. Atidarius tą Pandoros skrynią, atsiras vėl siūlymai grįžti prie kompensacijų, restitucijų, nors tie klausimai jau išspręsti mūsų šalyje. Manau, kad tai nėra geras precedentas“, – BNS antradienį sakė opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas S. Skvernelis.

Demokratų vadovas laikosi pozicijos, kad kompensacijų žydams klausimas yra išspręstas, Lietuvai pagal Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą įsipareigojus žydų religinėms bendruomenėms iki 2023-iųjų kovo išmokėti 37 mln. eurų kompensacijų.

„Buvo bandymai paspausti Vyriausybę, Vyriausybė laikėsi pozicijos, kuri buvo priimta mūsų valstybėje, kad įsipareigojimai įvykdyti, įvykdžius Geros valios fondo misiją, viskas, klausimas išspręstas ir prie klausimo negrįžtame. Tokios pozicijos mūsų Vyriausybė laikėsi, tai buvo valstybės pozicija  ir nežinau, kokių argumentų atrado dabar, kad reikia keisti tai, kas buvo sutarta“, – kalbėjo buvusiai Vyriausybei vadovavęs S. Skvernelis.

Panašiai situaciją vertina dar ankstesnis premjeras, Vyriausybei 2012–2016 metais vadovavęs demokratų frakcijos atstovas A. Butkevičius.

„Geros valios fondas buvo sukurtas man būnant premjeru, tuomet tikrai buvo nemažai ginčų dėl to, kad kai kurių žydų bendruomenių nariai norėjo, kad vos ne Vyriausybė tuos pinigus paskirstytų. Bet manau, buvo priimtas labai geras sprendimas, kad jie patys turi tą funkciją atlikti. (…) Manau, kad tuo metu mes jau buvome užbaigę tą klausimą“, – BNS sakė ekspremjeras A. Butkevičius.

Anot jo, tuo metu taip pat buvo ir „žodinis sutarimas“, kad esant finansinėms galimybėms Geros valios fondui būtų galima skirti daugiau lėšų, jei leis ekonominė situacija, tačiau teigė nemanantis, kad dabar tam palankus metas.

Šitas siūlymas yra perteklinis ir tikrai atidarys daugybę kitų šalutinių klausimų. Atidarius tą Pandoros skrynią, atsiras vėl siūlymai grįžti prie kompensacijų, restitucijų, nors tie klausimai jau išspręsti mūsų šalyje

„Tai būtų tik lašas jūroje, nes žinome, kad žydai turto Lietuvoje turėjo labai daug. Manau, kad šitos Pandoros skrynios atidarymas tikrai būtų neišmintingas šiuo metu“, – kalbėjo ekspremjeras.

Frakcijų pozicijos skiriasi

Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas BNS sakė, kad „vėl iš naujo atidaryti tą klausimą atrodo galbūt keistas variantas“, tačiau kartu teigė, kad reikia įvertinti detales, kaip kompensavimo mechanizmas veiktų konkrečiai.

Su projektu nesusipažinusios ir jo nekomentuosiančios sakė opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė ir Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.

Tuo tarpu valdančiosios Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas BNS sakė pritariantis iniciatyvai. „Aš manau, kad tą klausimą tikrai reikia garbingai išspręsti ir labai gerai, kad tai numatyta“, – pabrėžė V. Mitalas.

Naują 37 mln. eurų vertės restitucijos etapą siūlanti premjerė I. Šimonytė sako, kad kompensacijos už praėjusio amžiaus viduryje nusavintą privatų žydų turtą yra moralinė skola, kurią būtina išspręsti.

Ji taip pat patvirtino, kad problemą dėl nusavinto privataus turto Lietuvos ir tarptautinės žydų bendruomenės kėlė ir ankstesnėms vyriausybėms, tačiau klausimas „liko pakibęs ore“.

Pagal dabar galiojantį Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, religinėms bendruomenėms iki 2023-iųjų kovo numatyta išmokėti 37 mln. eurų kompensacijų.

Naujos redakcijos įstatyme premjerė siūlo numatyti papildomus 37 mln. eurų ir už privatų nusavintą turtą. Kompensacijos būtų mokamos nuo 2024-ųjų liepos ir baigtos išmokėti per šešerius metus – iki 2030-ųjų liepos.

Projektui dar turės pritarti Vyriausybė, vėliau jis keliaus priėmimui į Seimą.

Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas.

Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais. Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.

The post S. Skvernelis, A. Butkevičius: naujos kompensacijos žydams „atidarys Pandoros skrynią“ appeared first on LAIKMETIS.

Lenkų prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) šeštadienį pasirašė teisės aktą, gerokai apribojantį po karo konfiskuoto nekilnojamojo turto restituciją.

Varšuva tvirtina, kad šis įstatymas padidins teisinį saugumą nekilnojamojo turto rinkoje, tačiau kritikai šią iniciatyvą laiko nesąžininga teisėtų pretenzijų turinčių žmonių, įskaitant Holokaustą pergyvenusius asmenis ir jų artimuosius, atžvilgiu.

„Ambasadorius Izraelyje liks šalyje [Lenkijoje] iki atskiro pranešimo“, – pabrėžiama Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Savo sprendimą ministerija motyvavo „neseniai atliktais nepateisinamais Izraelio valstybės veiksmais, įskaitant nepagrįstą sprendimą sumažinti diplomatinių santykių lygį“, taip pat izraeliečių užsienio reikalų ministro „nepriimtinus pareiškimus“.

„Sprendimas dėl nuolatinio Lenkijos diplomatinės atstovybės Izraelyje lygio bus priimtas artimiausiomis dienomis“, – pažymima pareiškime, priduriant, kad Varšuva taip pat nesiųs ambasadoriaus pavaduotojo. Ambasadai Tel Avive laikinai vadovaus „kitas darbuotojas“.

Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) sekmadienį atšaukė konsultacijoms pasiuntinį Lenkijoje dėl naujojo įstatymo, kurį diplomatijos vadovas pavadino „amoraliu, antisemitiniu“.

Pirmadienį JAV taip pat išreiškė savo nepasitenkinimą dėl to teisės akto.

„Labai apgailestaujame dėl šių pataisų priėmimo“, – pareiškime nurodė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), ragindamas Varšuvą parengti teisinę procedūrą, kuri leistų spręsti pretenzijas dėl konfiskuoto turto.

Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) savo ruožtu pasmerkė minimą teisės aktą ir sakė, kad jis demonstruoja „gėdingą panieką Holokausto atminimui“.

Tuo metu Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) sekmadienį atmetė Izraelio kaltinimus antisemitizmu.

Jis pareiškė, kad Izraelio sprendimas atšaukti konsultacijoms savo reikalų patikėtinį yra „nepagrįstas ir neatsakingas, ir apkaltino šios šalies vyriausybę prioritetą teikiant „partijos interesams“.

Nė vienas, kuris žino tiesą apie Holokaustą ir Lenkijos kančias Antrojo pasaulinio karo metu, negali sutikti su tokiu politikos vykdymo būdu

„Nė vienas, kuris žino tiesą apie Holokaustą ir Lenkijos kančias Antrojo pasaulinio karo metu, negali sutikti su tokiu politikos vykdymo būdu“, – feisbuke parašė premjeras.

„Amoralus, antisemitinis įstatymas“

Y. Lapidas atsikirto, kad „neigiamas poveikis mūsų ryšiams prasidėjo tuo momentu, kai Lenkija nusprendė pradėti priiminėti įstatymus, skirtus pakenkti Holokausto ir žydų tautos atminimui“.

„Jau praėjo tie laikai, kai lenkai be pasekmių kenkė žydams“, – sakė jis ir pridūrė, kad Izraelis „neketina užmerkti akių prieš gėdingą antidemokratinės Lenkijos vyriausybės elgesį“.

Įstatymu nustatomas 30 metų senaties terminas teisinėms pretenzijoms dėl komunistinio režimo po karo konfiskuoto nekilnojamojo turto. Daugelis jų susijusios su kadaise klestėjusia Lenkijos žydų bendruomene.

Kadangi didžioji dalis turto buvo konfiskuota komunistinės eros laikotarpiu po karo, įstatymas faktiškai užkirs kelią daugeliui galimų pretenzijų.

Šeštadienį Y. Lapidas pareiškė, kad Lenkija priėmė „amoralų, antisemitinį įstatymą“, ir nurodė, jog naujas ambasadorius, kuris turėjo išvykti į Varšuvą, kol kas liks Izraelyje.

Y. Lapidas taip pat sakė, kad jo ministerija rekomenduos lenkų pasiuntiniui Izraelyje, kuris šiuo metu atostogauja, „tęsti savo atostogas savo šalyje“.

„Jis turėtų išnaudoti savo turimą laiką aiškindamas lenkams Holokausto reikšmę izraeliečiams“, – pareiškė Izraelio diplomatijos vadovas.

Per Antrąjį pasaulinį karą žuvo 6 mln. Lenkijos piliečių, pusė jų – žydai.  

Po karo komunistinis režimas nacionalizavo daugybę nekilnojamojo turto. Didelė dalis to turto savininkų anksčiau buvo nužudyti arba pabėgo iš šalies. 

Nors įstatyme kalbama tiek apie žydų, tiek ne žydų tautybės buvusius nekilnojamojo turto savininkus bei jų paveldėtojus, aktyvistai sako, kad žydai bus neproporcingai stipriai paveikti, nes daugelis jų po karo per vėlai pateikė pretenzijas.

The post Lenkija atšaukia ambasadorių Izraelyje, tęsiantis ginčui dėl karo laikų turto restitucijos appeared first on LAIKMETIS.