„Mes padarėme sunkiai įvertinamą dalyką – per keletą mėnesių mes sugebėjome įkurti politinę partiją „Nemuno aušra“, suformuoti skyrius, toliau formuoti juos. Tas didelis pasitikėjimas rodo, kad mes galime Lietuvos politiniame žemėlapyje dalyvauti“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė R. Žemaitaitis.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, R. Žemaitaitis pirmajame ture surinko per 131 tūkst. arba 9,27 procento balsų. 

„Tai signalas mums, kad mes turime rinkėją visoje Lietuvoje. Tai yra ir mažieji miestai, ir regionai, ir rajonai, ir tas pats Vilnius ir Kaunas. Kaip politiko pradžiai, tai yra labai didelis rezultatas“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

„Rezultatas yra nuostabus“, – pridūrė jis.

R. Žemaitaitis sako, kad prezidento rinkimuose dalyvavo norėdamas į savo pusę palenkti neapsisprendusius rinkėjus. Jis tikina, kad būtent jam pavyko pasiekti, jog rinkimuose dalyvautų 3,5–4 proc. niekada nebalsavusių rinkėjų.

„Rinkėjų aktyvumą lėmė ne Gitano Nausėdos ar Ingridos Šimonytės kova, bet mano dalyvavimas“, – sakė R. Žemaitaitis.

Iš Seimo dėl jam inicijuotos apkaltos pasitraukęs politikas nemano, kad būtent šis procesas lėmė rezultatą prezidento rinkimuose.

„Mes pasidarėme tyrimus iki apkaltos, tyrimai rodė 8,5–9 proc. (...) Jei ne apkalta, gal net geresnis rezultatas būtų“, – teigė R. Žemaitaitis.

Politiko nuomone, jo apkaltos procesas prisidėjo prie partijos kūrimo.

„Natūralu, kad kai valdančioji dauguma iš Seimo išmetinėja žmogų už tai, ką jis pasakė, tai kažkas neprognozuojamo pas mus Lietuvoje“, – sakė R. Žemaitaitis. 

Konstitucinis Teismas (KT) balandžio pabaigoje konstatavo, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais apie žydų tautą sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. KT priėmus šį sprendimą, parlamentas turėjo balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

Už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos būdu iš Seimo pašalintas žmogus negali būti dešimt metų renkamas į pareigas, kurių ėjimo pradžia susieta su priesaikos davimu.

Visgi R. Žemaitaitis šios sankcijos išvengė, kadangi atsisakė Seimo nario mandato.

Pasak buvusio parlamentaro, jei nebūtų „suaštrinta“ pasisakymų apie Izraelį tema, didžiųjų miestų rinkėjai būtų daugiau jam skyrę balsų.

„Aš, kaip partijos lyderis, turiu pasimokyti dėl Vilniaus ir didžiųjų miestų, kur galėjau surinkti daugiau. Matyt, retorika, kažko aiškaus neiškomunikavimas, nepasakymas lėmė taip, kad didžiuosiuose miestuose gavau mažiau balsų“, – sakė R. Žemaitaitis.

Politiko teigimu, jo tikslas, kad „Nemuno aušra“ po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų būtų valdančiojoje daugumoje.

Paklaustas, ką palaikys antrajame rinkimų ture, R. Žemaitaitis teigė, kad balsuos „prieš“ I. Šimonytę.

Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas G. Nausėda ir premjerė I. Šimonytė.

G. Nausėda surinko kiek daugiau nei 44 proc. balsų, I. Šimonytė – beveik 20 procentų.

Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.

The post Žemaitaitis: rezultatas yra nuostabus appeared first on LAIKMETIS.

Antruosiuose Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamuose prezidentiniuose debatuose LRT televizijos eteryje ketvirtadienį kandidatai diskutavo gynybos politikos klausimais.

Antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pritaria visuotinio šaukimo reformai.

„Tačiau tai turi būti įgyvendinta protingai“, – kalbėjo dabartinis šalies vadovas.

Pasak jo, dabar galiojanti šauktinių atrankos sistema kelia klausimų dėl skaidrumo.

„Aiški sistema, aiškūs principai leistų mums visuotinio šaukimo būdu suformuoti pakankamą šauktinių skaičių, o tai turėtų automatiškai teigiamos įtakos aktyviajam mūsų kariuomenės rezervui“, – sakė G. Nausėda.

„Negalime turėti pakankamo rezervo, jei mes nepasitelkiame per visuotinį šaukimą mūsų jaunųjų“, – pridūrė jis.

Prezidento nuomone, reikėtų šaukti 18–22 metų amžiaus jaunuolius.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimuose iškelta premjerė Ingrida Šimonytė sutiko, kad priimti didesnį šauktinių skaičių dabartinės infrastruktūros nepakanka.

„Tačiau tai ne motyvas tos infrastruktūros nekurti ir nerengti instruktorių, kurie turėtų mokyti šauktinius, paskui ir rezervą nuolat atnaujinti įgūdžius“, – teigė I. Šimonytė.

Konservatorių kandidatės teigimu, visuotinis šaukimas yra viena iš esminių visuotinės gynybos principo sudėtinių dalių.

„Kad mes turime kuo daugiau žmonių, kurie yra pasirengę ginti tėvynę esant reikalui. Dėl to visuotiniam šaukimui be jokios abejonės pritariu“, – sakė I. Šimonytė.

„Jo įgyvendinimas įmanomas tik etapais, tuos etapus reikia susiplanuoti, tą Vyriausybė yra padariusi ir tais etapais reikia judėti į priekį“, – pridūrė ji.

Tarnauti galėtų ir fiziškai nepasirengę

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas sakė, kad visuotinis šaukimas yra svarbus elementas visuomenės stiprinimui.

„Turime suteikti jaunuoliams tiek tos patirties, kad jie išeitų labiau pasitikintys, tikri patriotai, pasirengę į rezervą“, – teigė G. Jeglinskas.

Visgi jis pagrindine užduotimi mato profesionalių karių pritraukimą į kuriamą diviziją.

G. Jeglinsko nuomone, svarbu gerinti socialines garantijas profesionaliems kariams.

„Tada atsiranda galimybės didinti ir šaukimą. (...) Su divizija mes galėsime išspręsti ir šaukimą, bet svarbiausia yra įgalinti mūsų karius, pasirūpinkime mūsų kariais, kurie yra pagrindinis kariuomenės svertas“, – kalbėjo kandidatas.

Laisvės partijos iškeltas buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas teigė, kad visi piliečiai „turi karo prievolę“.

„Mes prie to tikro visuotinumo prieisime, jei mes rimtai užsibrėžę, su atitinkamu finansavimu, sukursime nacionalinę diviziją“, – sakė D. Žalimas.

Jis teigė, kad visuotinio šaukimo atveju būtų galima pritaikyti ir netinkamo fizinio parengimo jaunuolių žinias.

„Galbūt pagal fizinį parengimą netinka, bet gal intelektines žinias tinka“, – kalbėjo buvęs KT pirmininkas.

Kelia klausimus dėl finansų

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis teigė, kad nepritaria visuotiniam šaukimui, nes šalyje nėra pakankamai infrastruktūros išaugusiam šauktinių skaičiui, o visuotinis šaukimas pareikalautų daug papildomo finansavimo.

A. Mazuronio teigimu, šešių mėnesių tarnyba yra per trumpas laiko tarpas jaunuoliui įgyti bazinius karinius įgūdžius.

„Jeigu mes po šešerių mėnesių išleisime žmones, kurie nebus pasiruošę realiai vykdyti bazinių kario funkcijų, pinigai bus išmesti į balą“, – sakė „darbiečių“ lyderis.

A. Mazuronio nuomone, finansavimą, kuris būtų skiriamas visuotinio šaukimo įgyvendinimui, būtų galima investuoti į oro gynybos sistemas, priešlaivines gynybos sistemas, dronų pajėgumus.

„Investavus pinigus tai duotų grąžą pakankamai greitai ir daug didesnę, nei duotų visuotinis privalomas šaukimas“, – teigė Darbo partijos pirmininkas.

Savarankiškai išsikėlęs medikas Eduardas Vaitkus teigia, kad visuotinis šaukimas neišsprendžia Lietuvos saugumo ir gynybos problemų.

„Reikalinga diplomatija, kad jokio karo nebūtų“, – kalbėjo E. Vaitkus.

Pasak jo, Lietuvoje nebus pakankamo skaičiaus karių, kurie apsaugotų šalį.

„Tegu milijonas karių būna Lietuvoje, jie neapsaugos Lietuvos“, – sakė kandidatas.

Siūlo į gynybą įtraukti medžiotojus

Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas, buvęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis teigė susilaikantis nuo palaikymo visuotiniam šaukimui. 

„Neatsakoma, kiek tai mums kainuos, neatsakoma, kokią mes turėsime naudą“, – teigė R. Žemaitaitis.

Jo nuomone, į visuotinę gynybą reikėtų aktyviau įtraukti medžiotojus, pasienio pareigūnus, gaisrininkus.

„Mūsų medžiotojai yra geriausiai ginkluota visuomenės grupė, turinti pačią moderniausią techniką“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Save išsikėlęs advokatas Ignas Vėgėlė teigė, kad visuotiniam šaukimui nepritaria dėl ribotų šalies finansinių resursų. Kandidato teigimu, šiuo metu reikia investuoti į profesionalios kariuomenės parengimą.

„Mes turėtume skubiai rengti savo kariuomenę, kad ji spėtų momentiškai, skubiai sureaguoti, jei atsitiktų kažkokia nelaimė“, – kalbėjo I. Vėgėlė.

Kandidato nuomone, reikėtų taikyti mažiau ribojimų įsigyti ginklus, kad daugiau gyventojų galėtų įsitraukti į visuotinę gynybą.

„Bet tą daryti tik taikos ir atgrasymo tikslais, kad potencialus priešas žinotų, kad kiekvienas turi ginklą ir kiekvienas gali apginti valstybę, jei atsitiktų tokia nelaimė“, – sakė I. Vėgėlė.

Kaip alternatyvą visuotiniam šaukimui I. Vėgėlė siūlo visuotinius karinio rengimo kursus.

Seimas pernai po pateikimo pritarė KAM parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos pertvarkai.

Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.

Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

KAM siekia, kad studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą. 

Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių. Krašto apsaugos ministerija ketina po reformos šauktinių skaičių padidinti iki 5 tūkstančių.

Debatų laidos taip pat numatytos gegužės 6 ir 8 dienomis.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12-ąją.

The post Kandidatų į prezidentus nuomonės dėl visuotinio šaukimo - įvairios appeared first on LAIKMETIS.

„Balandžio 29 d., pirmadienį, 9.37 val. Vyriausioji rinkimų komisija elektroniniu paštu gavo Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pareiškimą dėl atsistatydinimo iš Seimo nario pareigų“, – pranešė VRK. 

Anot komisijos, klausimas dėl R. Žemaitaičio pareiškimo bus įtrauktas į artimiausio komisijos posėdžio darbotvarkę. Numatoma, kad VRK posėdis vyks ketvirtadienį.

Konstitucinis Teismas (KT) praėjusią savaitę konstatavo, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais apie žydų tautą sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. KT priėmus šį sprendimą, parlamentas turėjo balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

Už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos būdu iš Seimo pašalintas žmogus negali būti dešimt metų renkamas į pareigas, kurių ėjimo pradžia susieta su priesaikos davimu.

Visgi R. Žemaitaitis šios sankcijos išvengs, kadangi pats atsisakys Seimo nario mandato.

KT padarė išvadą, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Tuo metu Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro pareiškimų. Pasak jos, surinkti duomenys leidžia tvirtinti, jog politikas skatino neapykantą ir niekino žydų tautybės asmenis bei viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams.

R. Žemaitaitis įtariamas dviem nusikaltimais – neapykantos skatinimu bei kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

Už tai numatyta atsakomybė – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Šiuo metu R. Žemaitaitis kandidatuoja į prezidentus.

The post R. Žemaitaitis atsisako Seimo nario mandato appeared first on LAIKMETIS.

Tuo metu opozicijos atstovai į tokias iniciatyvas žiūri skeptiškai.

KT ketvirtadienį konstatavo, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais apie žydų tautą sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. KT priėmus šį sprendimą, parlamentas turėjo balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

Už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos būdu iš Seimo pašalintas žmogus negali būti dešimt metų renkamas į pareigas, kurių ėjimo pradžia susieta su priesaikos davimu.

Visgi R. Žemaitaitis šios sankcijos išvengs, kadangi sako dar iki apkaltos ketinantis atsisakyti Seimo nario mandato.

„Šiandien esantis teisinis reguliavimas gali būti vertinamas kaip ydingas. KT jau pasako, kad yra priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo faktas, bet atsistatydinant galima išvengti tų konstitucinių pasekmių“, – BNS sakė Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

Pasak jo, logiškiau būtų, kad apkaltos procedūra būtų numatyta privaloma, net jei Seimo narys atsistatydina. Tuomet Seime būtų balsuojama, ar net ir atsistatydinusiam parlamentarui taikyti dešimties metų draudimo kandidatuoti sankciją.

„Dabar, kai Seimo narys atsistatydina, Seimas jokios apkaltos procedūros nebetęsia ir tų pasekmių nėra. (...) Būtų daugiau logikos, kad Seimas spręstų tą priesaikos sulaužymo ir Konstitucijos pažeidimo faktą, kad jis yra toks, kad (...) Seimo narys nusipelno dešimties metų kandidatuoti sankcijos“, – teigė J. Razma.

Konservatorius sako svarstysiantis siūlyti pakeitimus, tačiau, anot jo, norint juos įgyvendinti, gali reikėti ir Konstitucijos pakeitimų.

„Panagrinėsiu tą situaciją, (...) reikės pasitarti su teisininkais, kokie įstatymų ir Konstitucijos pakeitimai būtų reikalingi“, – sakė J. Razma.

„Matysime, kaip čia tas klausimas gali ar negali būti išspręstas, ta linkme, apie kurią aš kalbėjau“, – pridūrė jis. 

Visgi Seimo vicepirmininkas abejoja, ar tokia iniciatyva sulauktų daug palaikymo parlamente.

„Nežinau, ar Seimo nariai turėtų politinės valios čia daryti pakeitimus“, –  kalbėjo jis.

J. Razma pabrėžė, kad net jei būtų priimti pakeitimai, jie negalėtų būti taikomi atgaline data, tad R. Žemaitaičio galimybių kandidatuoti Seimo ar prezidento rinkimuose jie nepaveiktų.

Tvarką jau bandė keisti

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė konservatorė Irena Haase BNS teigė, kad norint išvengti tokių situacijų, kaip R. Žemaitaičio atveju, 2019 metais buvo iniciatyva keisti Seimo statutą.

„Buvo bandoma tą spragą sutvarkyti, (...) nes tai yra būdas išvengti tos konstitucinės teisinės atsakomybės“, – sakė komiteto pirmininkė.

Pagal dabar galiojantį statutą, asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios, atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu.

Kaip pasakojo I. Haase, tuomet siūlyta, kad parlamentaras mandato negalėtų atsisakyti, kol nėra pasibaigęs apkaltos procesas. Visgi tuomet neigiamą išvadą pateikė Seimo Teisės departamentas.

Departamentas tuomet teigė, kad priėmus tokį statuto pakeitimą, tai prieštarautų Konstitucijoje numatytai Seimo nario teisei atsistatydinti iš užimamų pareigų, ją nukeliant po apkaltos proceso pabaigos. Taip pat departamentas pažymėjo, kad tai prieštarauja Konstitucijoje numatytai žmogaus teisei laisvai pasirinkti darbą.

Visgi I. Haase mano, kad prie šio klausimo reikia grįžt.

„Jei yra KT nutarimas, kuris nustato, kad šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką, tai yra kaltė to Seimo nario, turėtų būti ir atitinkama atsakomybė“ , – kalbėjo konservatorė.

Jos teigimu, norint pakeisti dabar galiojančią tvarką, reikėtų keisti Konstituciją, taip pat būtų galima kreiptis į KT dėl išaiškinimo. I. Haase taip pat svarsto apie šį klausimą diskutuoti su akademikais, ekspertais.

„Reikia grįžti prie tų diskusijų, nes ta praktika įgauna negerą atspalvį, kad naudojasi ta spraga ir išvengia apkaltos keliamų konstitucinių teisinių pasekmių“, – dėstė I. Haase.

„Lieka rinkėjų sprendimas“

Komiteto vicepirmininkė, Mišriai Seimo narių grupei atstovaujanti Agnė Širinskienė teigia nematanti reikalo keisti dabartinės tvarkos.

„Darbo teisėje, kuri reguliuoja žmogaus veiklą, yra labai aiškus principas, kad priverstinės žmogaus veiklos negali būti. Ta nuostata, kuri leidžia Seimo nariui visada atsistatydinti, kilo iš to principo, kad jei Seimo narys mato, kad dėl vienų ar kitų priežasčių jis nenori tęsti savo veiklos, jis gali priimti sprendimą“, – BNS sakė A. Širinskienė.

Pasak jos, nors mandato atsisakiusiam parlamentarui netaikomas draudimas dešimt metų kandidatuoti į Seimą, jis stoja prieš „objektyviausią ir didžiausią teisėją“ – rinkėjus.

„Baisesnės pasekmės kaip rinkėjų sprendimas nė vienas politikas greičiausiai negali sulaukti. Žmonių valioje lieka, kaip jie vertina KT sprendimą, kaip jie vertina R. Žemaitaičio ar kito Seimo nario elgesį, kaip jie vertina visas kitas aplinkybes“, – sakė A. Širinskienė.

Ji teigė nepalaikysianti siūlymų keisti dabartinę tvarką.

„Neįsivaizduoju, kaip tai būtų vykdoma. Seimo narys nori atsistatydinti, bet jį pririštą laiko Seimo kėdėje ir liepia jam būti Seimo nariu tol, kol Seimas apsispręs? Man labai keistas toks scenarijus“ – kalbėjo A. Širinskienė.

A. Širinskienės nuomone, didesnė problema yra susiklosčiusi su „darbiečio“ Vytauto Gapšio situacija, kad dirbti Seime po nepavykusio apkaltos proceso lieka laisvės atėmimo bausmę atliekantis parlamentaras.

„Mes neturime instrumento nei kaip tą apkaltą pakartoti, nei priimti kažkokius kitus sprendimus. Šią savaitę man buvo labai nejauku matyti pono Gapšio pasiūlymus dėl Baudžiamojo proceso kodekso svarstomus pas mus komitete“, – pasakojo Seimo narė.

Pagrindinė sankcija – mandato netekimas

Kitas komiteto narys socialdemokratas Julius Sabatauskas apkaltos procesą palygino su teismo procesu Jungtinėse Valstijose, kur dalyvauja prisiekusieji.

„Prisiekusiųjų žiūri turi funkciją pasakyti kaltas ar nekaltas, tačiau jie nenustato sankcijos. Sankciją nustato teisėjas. Taip ir apkaltos procese, KT pasako pažeidė Konstituciją ar ne, o griežčiausia sankcija – pašalinimas iš Seimo nario pareigų. Jei jis pasitraukia iš Seimo, tą sankciją jis sau prisitaiko pats“, – kalbėjo politikas.

J. Sabatausko teigimu, pagrindinė apkaltos sankcija ir yra mandato netekimas, o draudimas dešimt metų būti renkamam yra išvestinė sankcija.

„Ar tai yra teisinė spraga? Tada reikia sakyti, kad Konstitucijos tėvai tą teisinę spragą nustatė. (...) Aš nemanau, kad tai yra spraga, nes tokia yra Konstitucijoje nustatyta tvarka, kuri perkelta ir į Seimo statutą“, – teigė jis.

Socialdemokratas teigė, kad negali pasakyti, ar palaikytų iniciatyvą keisti nustatytą tvarką.

„Tikrai negaliu pasakyti, kaip tai būtų galima įgyvendinti, nematęs, ką jie nori pasakyti. Gal jie pasiūlys mechanizmą, kuris galėtų būti tinkamas“, – sakė J. Sabatauskas.

R. Žemaitaitis BNS informavo, kad prašymą dėl jo mandato panaikinimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) neš kitą antradienį arba trečiadienį.

KT padarė išvadą, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

R. Žemaitaitis Seimo apkaltos komisiją vadino neteisėta, o jam metamus kaltinimus – absurdiškais.

Tuo metu Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro pareiškimų. Pasak jos, surinkti duomenys leidžia tvirtinti, jog politikas skatino neapykantą ir niekino žydų tautybės asmenis bei viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams.

Anot jos, R. Žemaitaitis įtariamas dviem nusikaltimais – neapykantos skatinimu bei kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

Kaip BNS informavo prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė, įtarimai politikui buvo pareikšti kovo 7 dieną. 

Už tai numatyta atsakomybė – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Šiuo metu R. Žemaitaitis kandidatuoja į prezidentus.

The post Dalis valdančiųjų sako svarstantys keisti dabar galiojančią apkaltos tvarką appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jos, surinkti duomenys leidžia tvirtinti, jog politikas skatino neapykantą ir niekino žydų tautybės asmenis bei viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams.

„Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys R. Žemaitaitis 2023 metų gegužės 8-ą, birželio 13-ą, birželio 14-ą ir birželio 15-ą dienomis socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskelbė tekstus, kuriuose galimai viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę, viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams“, – nurodo prokuratūra.

Anot jos, R. Žemaitaitis įtariamas neapykantos skatinimu bei kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

The post R. Žemaitaitis niekino žydų tautybės asmenis - prokuratūra appeared first on LAIKMETIS.

Tokiu veiksmu politikas siekia išvengti Seimo balsavimo dėl mandato panaikinimo. Jei parlamento nariai tam pritartų, R. Žemaitaitis nebegalėtų būti renkamas prezidentu ar parlamentaru 10 metų.

„Faktas, taigi matote, kad akivaizdžiai teismo sprendimas dalinis, t. y. 50 procentų: teismas visiškai nepasisako dėl teisinio pagrindo, nes kaip gali neteisėta komisija priimti sprendimą ir tuo pagrindu daryti apkaltą, – žurnalistams ketvirtadienį sakė politikas. – Kadangi teismas nusišalino nuo antro klausimo, t. y. dėl neteisėto komisijos sudarymo, tai faktas, kad reikia pareiškimą dėti ir nėra ko čia žaisti.“

Šiuo metu R. Žemaitaitis dalyvauja prezidento rinkimuose, jo partija „Nemuno aušra“ dalyvaus ir vėliau šįmet vyksiančiuose parlamento rinkimuose.

Jis sako prašymą atsisakyti Seimo nario mandato ketinantis teikti artimiausiu metu: „Ryt ar kitą savaitę.“

Politikas taip pat tvirtino, jog KT nepasisakius apie Seimo apkaltos komisijos sudarymo teisėtumą, „atsiranda pagrindas kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą“.

„Tikėjausi, kad teismas pasisakys dėl komisijos sudėties sudarymo“, – po sprendimo sakė politikas. – Teismo sprendimas yra vykdytinas bet kokiu atveju.“

Bylą dėl R. Žemaitaičio antisemitinių pasisakymų nagrinėjęs KT padarė išvadą, kad politikas savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

Po posėdžio KT pirmininkas Gintaras Goda žurnalistams sakė, kad nors Konstitucija numato teisę žmogui turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau draudžia žeminti kitų žmonių orumą, pažeisti jų lygias teises, kurstyti nesantaiką, demonstruoti nepagarbą ar neapykantą.

R. Žemaitaitis teigė, kad ši byla sukuria precedentą už žodžius bausti ir kitus politikus.

„Kas yra įdomiausia, kad Lietuvoje mes žengiame į kitą politinės kultūros lygį. (...) Bet tokia yra Konstitucinio Teismo valia“, – kalbėjo jis.

Vis tik politikas teigė nesigailintis savo komentarų apie Izraelį. Jis taip pat sakė kalbėjęs faktais, tačiau emocionaliai.

„Banga atsirita ir labai didelė atsirita, nes tai, ką daro Izraelis Palestinoje ir su Palestinos žmonėmis ir jų žudymais, neapykanta pačiai tautai tik didėja, auga. Tą rodo dabartiniai Amerikos, Ispanijos Airijos piketai ir neramumai“, – sakė R. Žemaitaitis.

Apkaltos parlamentarui Seimas nusprendė imtis pernai lapkritį, kai dalies visuomenės ir politikų kritikos sulaukė jo antisemitiniai, tautinę nesantaiką kurstantys įrašai socialiniame tinkle „Facebook“.

Seimo patvirtintoje specialios komisijos išvadoje nurodoma, kad R. Žemaitaitis nepaisė iš Seimo nario priesaikos, jos konstitucinio statuso, atsakingo valdymo principo, Konstitucijos kylančių, reikalavimų, jog tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją.

R. Žemaitaitis Seimo apkaltos komisiją vadino neteisėta, o jam metamus kaltinimus – absurdiškais.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Parlamentas vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.

The post Po KT sprendimo Žemaitaitis žada atsisakyti Seimo nario mandato appeared first on LAIKMETIS.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, balandžio 10 dieną suėjo terminas, iki kurio privalu būti įsteigus naują partiją, norint dalyvauti Seimo rinkimuose.

Kaip BNS informavo Teisingumo ministerija, po 2020 metų parlamento rinkimų iki dabar įsteigtos dvi naujos politinės jėgos – ekspremjero, Seimo nario Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir politinė partija „Nemuno Aušra“,  jos lyderis – parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatus į Seimo narius gali kelti politinė partija, įregistruota įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos.

Lietuvoje iš viso veikia 24 partijos.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

The post Rudenį dėl vietų Seime galės kovoti dvi naujos partijos appeared first on LAIKMETIS.

Anot VRK, feisbuko paskyrose „Nemuno aušra Vilnius“ ir „Remigijus Žemaitaitis kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus“ šių metų vasario 25 – balandžio 15 dienomis mokamai skelbti įrašai nebuvo pažymėti politinės reklamos žyma.

Pasak komisijos, kadangi šių paskyrų įrašuose raginama palaikyti R. Žemaitaitį pasirašant už jo dalyvavimą prezidento rinkimuose, jis nurodomas kaip kandidatas į šalies vadovus, taip pat kviečiama prisijungti prie prezidentinės kelionės vykstant į susitikimus, laikytina, kad nurodyti įrašai yra politinė reklama.

„Kadangi politinės kampanijos laikotarpiu mokami įrašai nebuvo pažymėti politinės reklamos žyma, laikytina, kad R. Žemaitaitis pažeidė Rinkimų kodekso 95 straipsnio 4 dalį“, – nurodė VRK.

VRK nuomone, kai kuriuose įrašuose taip pat siekiama paskatinti Lietuvos gyventojus skirti 0,6 proc. gyventojų pajamų mokesčio politinei partijai „Nemuno aušra“, todėl tokie įrašai yra ir R. Žemaitaičio, ir šios partijos politinė reklama.

Nedeklaravo feisbuko paskyrų

Komisija taip pat nustatė, kad R. Žemaitaitis pažeidė Rinkimų kodeksą skleisdamas mokamą politinę reklamą nedeklaravęs socialinio tinklo paskyrų.

„Rinkimų kodekse numatyta, kad rinkimų politinės kampanijos dalyvis iki paskelbdamas politinę reklamą turi Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka deklaruoti visas paskyras socialiniuose tinkluose, per kurias jis rengiasi skleisti mokamą politinę reklamą ir agitaciją, ir asmenis, kurie yra įgalioti administruoti bei apmokėti mokamos reklamos šiose paskyrose skleidimą“, – rašoma projekte.

Komisija nutarė įpareigoti R. Žemaitaitį VRK informacinėje sistemoje deklaruoti visas socialinių tinklų paskyras, per kurias skleidžiama mokama politinė reklama.

Savo ruožtu politikas, atsakydamas į komisijos klausimus, nurodė, kad teikdamas pareiškinius dokumentus naudojosi tik viena socialinio tinklo paskyra, o kitas susikūrė vėliau.

VRK taip pat nustatė, kad informacinėje sistemoje nėra registruotos sutarties, įgaliojančios juridiniam arba fiziniam asmeniui apmokėti politinę reklamą socialiniuose tinkluose.

R. Žemaitaitis paslaugų teikimo sutartį yra sudaręs su bendrove „Famo Real Estate“, tačiau jos anksčiau nebuvo nurodęs.

Sutartyje numatyta, kad ši įmonė įsipareigoja teikti R. Žemaitaičiui jo „oficialaus socialinio tinklo paskyros „Facebook“ administravimo paslaugas kuriant ir talpinant turinį“.

Po VRK paklausimo politikas pateikė sutartį su „Famo Real Estate“, ją registravo.

Vis dėlto į klausimus, kodėl apmokama politinė reklama buvo skleidžiama nedeklaravus socialinio tinklo paskyrų bei kodėl mokamai skleisti įrašai nepažymėti politinės reklamos žyma, neatsakyta.

Pažeidimų neištaisė ir po kreipimųsi

Anot VRK, pagal Rinkimų kodeksą atlygintina politinė reklama turi būti aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos.

„Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki paskelbiant galutinius rinkimų rezultatus ji turi būti aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka“, – nurodė komisija.

Komisija į politiką dėl jo pažeidimų kreipėsi ne sykį, tačiau daugumos jų jis neištaisė.

VRK teigimu, už tokio pobūdžio politinės reklamos skleidimo pažeidimą gali būti taikoma ir administracinė nuobauda. Kadangi pažeidimas padarytas pirmą kartą, posėdžio metu buvo pavesta VRK Teisės ir tyrimų skyriui pasiaiškinti, ar gali būti paskirtas įspėjimas. 

Šis komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Regionų apygardos teismui.

The post Žemaitaičio socialinio tinklo paskyrose paskelbtus įrašus VRK pripažino paslėpta politine reklama appeared first on LAIKMETIS.

R. Žemaitaitis įrašuose „Facebook“ kėlė klausimą, ar „Laisvės TV“ įkūrėjas, rinkęs lėšas Ukrainai skirtam koviniam dronui „Bayraktar“, nepralošė tų pinigų kazino, o šį lėšų rinkimą jis pavadino galima afera. Dar kitame įraše R. Žemaitaitis kėlė prielaidą, kad „Tapinas ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko Hitlerį ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“

Pernai gruodį teismas pripažino R. Žemaitaičio įrašus kaip paskleistą žinią, o ne nuomonę.

Teismas įpareigojo politiką socialiniame tinkle „Facebook“ savo paskyroje per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tikrovės neatitinkančią informaciją paneigiantį pranešimą, kuris turi likti jo paskyroje „Facebook“ neribotą laiką, ir panaikinti anksčiau skelbtus įrašus.

Klaipėdos apylinkės teismo atstovė Monika Vismantė BNS informavo, kad atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo gruodžio 13 dienos sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą, dalykinę reputaciją, o žalos atlyginimą pripažinti nepagrįstu.

Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Pirmosios instancijos teismas A. Tapinui priteisė 2 tūkst. eurų, o „Laisvės TV“ – 1 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo sprendimą apskundė ir A. Tapinas – jis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir jam ir televizijai priteisti iš politiko po 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Visuomenininkas taip pat prašo perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš atsakovo apeliantų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pirmosios instancijos, ir apeliaciniame teismuose.

Šalių skundai teisėjos rezoliucija priimti sausio 15 dieną, abiem šalims nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimams pateikti, BNS informavo teismas.

A. Tapino atstovai ieškinyje nurodė, kad R. Žemaitaitis 2022 metų liepą ir rugpjūtį įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Politikui buvo pateikta pretenzija, reikalaujanti paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau šis nereagavo.

A. Tapinas ieškinyje akcentavo, kad R. Žemaitaičio teiginiai teisine prasme nėra vertintini kaip nuomonė, nes atitinka žinios požymius. Taip pat pabrėžta, kad „Laisvės TV“ dalykinė reputacija bei A. Tapino garbė ir orumas buvo pažeisti atsakovo ciniškais pasisakymais, kurie visiškai neatitinka tikrovės, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas bei yra įžeidžiantys, todėl turi būti paneigti bei, tikrovės neatitinkantys duomenys, panaikinti.

R. Žemaitaitis su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad jis savo paskyroje jokios klaidinančios ar tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovus nepaskelbė, o tik išdėstė savo nuomonę apie ieškovų tam tikrą viešai deklaruojamą elgesį bei asmeniškai vertino ir sugretino pačių ieškovų viešai skelbiamas naujienas.

Politikas nurodė, kad jo viena iš pareigų yra viešai dėstyti savo nuomonę visuomenei rūpimais klausimais ir atkreipti visuomenės dėmesį į tam tikras aktualias problemas, tad jis negali būti už tai nepagrįstai baudžiamas ar kitaip ribojama jo teisė viešai dėstyti nuomonę.

„Įvertinęs įrašus, teismas nustatė, kad, nors dėstomą informaciją bandyta pateikti kaip nuomonę, naudojant klausiamąją formą, žodį „galimai“, tačiau išanalizavęs visą įrašų turinį, teismas padarė išvadą, kad pateikiama informacija turi ryškių faktų konstatavimo bruožų, todėl pripažino, kad minėtuose įrašuose pateikta informacija kvalifikuotina, kaip žinia, o ne nuomonė“, – informavo teismas.

R. Žemaitaičio paskleista informacija pripažinta kaip pažeidžianti garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją – teismas įvertino paskleistos informacijos turinį, paskleidimo mastą, aplinkybę, jog abi pusės yra viešieji asmenys, o informacija buvo paskelbta keletą kartų, taip sukeliant abejones A. Tapinu ir jo vykdoma veikla. 

The post R. Žemaitaitis prašo panaikinti teismo sprendimą dėl A.Tapino šmeižimo appeared first on LAIKMETIS.

„Po ilgų svarstymų bei diskusijų su savo komanda, ir gavęs savo komandos pritarimą bei palaikymą, kandidatuoju ir bandau jėgas 2024-ųjų Lietuvos prezidento rinkimuose!“ – savo paskyroje „Facebook“ paskelbė politikas.

Jis teigė norįs išjudinti daugiau žmonių dalyvauti rinkimuose. 

„Man nepatinka, kad valdžioje nėra vietos visuomenės interesams. Tai pražūtinga šaliai. Lai bankininkai grįžta į bankus, kariai ir policininkai – į tarnybą, narkomanai lai keliauja į reabilitaciją, netradicinių orientacijų puoselėtojai lai atstoja nuo mūsų vaikų. Tegul naujasis šalies vadovas būna vertas savo tautos, o tauta lai turi tikrą šansą pasirinkti!“ – pareiškė R. Žemaitaitis.

Kad taptų kandidatu į prezidentus politikas dar turės surinkti 20 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų, sumokėti užstatą, pateikti būtinus dokumentus.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.

Šiam Seimo nariui prokurorai nori pateikti įtarimus dėl viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones, o Seimas yra paprašęs Konstitucinio Teismo išvados, ar R. Žemaitaitis nesulaužė priesaikos ir šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos savo pasisakymais apie žydus.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sausį kreipėsi į Seimą, prašydama panaikinti R. Žemaitaičio teisinę neliečiamybę.

Anot prokuratūros, turimi duomenys leidžia manyti, kad R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė antisemitinius tekstus, kuriuose viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę. 

Konstitucinis Teismas pernai gruodį priėmė nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl galimo R. Žemaitaičio priesaikos sulaužymo ir Konstitucijos pažeidimo.

Seimo nuomone, parlamentaras 2023 metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Apkalta R. Žemaitaičiui inicijuota dėl tokių jo įrašų: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ ir kiti.

The post Remigijus Žemaitaitis paskelbė sieksiantis kandidatuoti į prezidentus appeared first on LAIKMETIS.