Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Pagal antradienį pristatytą tvarką, nuo kitų metų spalio reklamos, kuriose rodomi „mažiau sveiki“ maisto produktai ir gėrimai, galės būti rodomos tik po 21 val. vakaro.

Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) duomenimis, Britanijoje auga vaikų nutukimas, o kas dešimtas keturmetis šiuo metu laikomas nutukusiu. Kas penktas penkiametis kenčia nuo dantų ėduonies, nes valgo per daug cukraus.

Į vyriausybės sudarytą sąrašą, kuriame naudojama balų sistema, pagrįsta cukraus, riebalų ir druskos kiekiu kiekviename produkte, taip pat įtraukti fasuoti populiarūs saldūs pusryčių maisto produktai, tokie kaip kruasanai, blyneliai ir vafliai.

Vyriausybė nurodė, kad į sąrašą įtraukti ir „pusryčių dribsniai, įskaitant paruoštus valgyti dribsnius, granolą, avižinius dribsnius, avižų košę ir kitus avižinius dribsnius“.

Į draudžiamų reklamuoti dieną produktų sąrašą taip pat įtraukti tokie dalykai kaip avinžirnių arba lęšių traškučiai, užkandžiai iš jūros dumblių ir traškių prieskoniuotų užkandžių mišiniai, taip pat energetiniai gėrimai, mėsainiai ir vištienos kąsneliai.

Tačiau naujieji apribojimai nebus taikomi sveikatai palankesniems produktams, pavyzdžiui, natūraliai avižų košei ir nesaldintam jogurtui.

Vyriausybė tikisi, kad naujosios priemonės padės užkirsti kelią maždaug 20 tūkst. vaikų nutukimo atvejų per metus.

„Nutukimas atima iš mūsų vaikų geriausią įmanomą gyvenimo pradžią, sukelia jiems visą gyvenimą trunkančių sveikatos problemų, o NHS kainuoja milijardus“, – sakė sveikatos apsaugos sekretorius Wesas Streetingas (Vesas Stritingas).

„Ši vyriausybė dabar imasi veiksmų, kad nutrauktų vaikams skirtą šlamstmaisčio reklamą tiek televizijoje, tiek internete“, – pridūrė jis.

The post Britanijoje, augant vaikų nutukimui, planuojamas nesveiko maisto reklamos uždraudimas appeared first on LAIKMETIS.

„Mus sukrėtė pasityčiojimas iš Paskutinės vakarienės per Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją. „C Spire" iš olimpinių žaidynių pašalins savo reklamą", - skelbiama Misisipės valstijoje įsikūrusios bendrovės „X" pranešime.

Komentuodamas šį žingsnį Misisipės gubernatorius Tate'as Reevesas (Teitas Rivesas) „X" teigė: „Didžiuojuosi matydamas, kad Misisipės privatusis sektorius sukilo ir pasitraukia. Iš Dievo nebus tyčiojamasi. „C Spire" nubrėžė sveiku protu pagrįstą ir tinkamą ribą".

Maltos arkivyskupas ir Tikėjimo mokymo dikasterijos sekretoriaus pavaduotojas Charlesas Scicluna (Čarlzas Scikluna) taip pat sakė, kad parašė laišką Prancūzijos ambasadoriui Maltoje, kuriame išreiškė „daugelio krikščionių sielvartą ir nusivylimą dėl nepagrįsto įžeidimo per 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją", ir paragino tai padaryti kitus.

„Akivaizdu, kad niekada nesiekėme parodyti nepagarbos jokiai religinei grupei. [Atidarymo ceremonijoje] bandyta švęsti bendruomenės toleranciją. Manome, kad tai pavyko. Jei žmonės įsižeidė, labai atsiprašome", - liepos 28 d. spaudos konferencijoje sakė „Paris 2024" atstovė spaudai Anne Descamps, praneša agentūra „Reuters".

Ispanijos Kordobos vyskupas Demetrio Fernándezas (Demetrijus Fernandesas) liepos 29 d. homilijoje pabrėžė, kad, parodijuodami Paskutinę vakarienę, o kartu ir Eucharistiją, „jie bando įžeisti krikščionis, Jėzų, kuris šiame sakramente paliko mums savo gyvenimo esmę".

„Šie piktžodžiavimai yra labai reikšmingi, tačiau turime parodyti Jėzaus Kristaus ir jo Bažnyčios gebėjimą atleisti", - pažymėjo prelatas.

„Be to, tai tampa evangelizacijos galimybe, kurios niekas kitas negali pasiūlyti; tik krikščionys sugeba atleisti, net jei žino, kokį skausmą sukelia šis įžeidimas", - pabrėžė ispanų vyskupas.

„Jėzaus Kristaus atleidimas kiekvienam iš mūsų yra didesnis už mūsų nusižengimus, o krikščionių atleidimas geba būti perduotas net tada, kai jie jaučiasi giliai sužeisti", - pabrėžė vyskupas.

The post JAV telekomunikacijų bendrovė po Paskutinės vakarienės parodijos atšaukė olimpinių žaidynių reklamas appeared first on LAIKMETIS.

Čia įžangai. O šiaip tai refleksija kilo skaitant komentarus apie tą jau gerą kumunikacinę karjerą padariusią Vilniaus reklamą, tą su myžančiais ir kakojančiais garbingosios sostinės gyventojais. Prisipažinsiu, ir pats tapau tos reklamos auka, būčiau nežiūrėjęs, jei ne šitas visas ažiotažas. Šiaip jau, pamenu, viešai kakojo tik rusų/sovietų okupantai užimtuose televizijos rūmuose, jie tai moka taip po savęs palikti, bet reklama sakė, kad čia ne jie, o vilniečiai. Pats augau ne didelio komforto ir ne aukščiausios reputacijos Kauno dalyje, bet ir ten, tada ir visada žmonės mokėjo elgtis padoriai, turėjo pakankamai aukštai pakeltą garbės kartelę ir tikrai nedarydavo nieko tokio, kaip to „mąstančio“ reklaminio diedo fantazijose.

Galima būtų tęsti, bet, apibendrinančiai, pasakysiu, kad Europoje nėra tokių miestų. Bet diedų su „pavažiavusia“ fantazija pasitaiko. GoVilnius iš viso blogas sumanymas, nes kelionių biuruose naudojamas miesto kodas VNO, parašytas po Go iš viso atrodo nekaip. Kokie nors estai būtų prirašę bent jau bėgančia eilute, kad čia ne jų, o okupantų/grobikų/nenaudėlių miestas, bet mes manome, kad tai mūsų...

Prisipažinsiu ir tai, kad visokių reklaminių triukų „gamybą“ esu linkęs atiduoti menininkams ir žinau, kad jie dažnai randa tokių įdomių rakursų, kokių mano racionalus protas tikrai nepastebės, todėl esu linkęs ginti veikiau klipų ir visokių „reklamuškių“ kūrėjus, o ne vartotojus. Tai sakysite, kad aš už? Net jei ir taip, tai vis tiek bet...

Diskusijose apie tą reklaminį klipą, šalia kitų mane „pakabino“ klausimas, kam visa tai. Atsakymas - ta reklama suvilios tuos, kurie apie Vilnių nežino, ar žino ne taip, ar suvilios žioplius, vadinamus turistais, ar suvilios skaičiuotojus, vadinamus verslininkais, ar suvilios dar ten ką. Žodžiu, ar tokia reklama, kai sakė vienas jos apologetų, pritrauks į Vilnių daugiau eurų, dolerių zlotų, žiū, dar ir rublių, ar tokia reklama sėkmingai (čia jau beveik citata) sėkmingai parduos Vilnių bendroje miestų rinkoje.

Gal esu gyvenimo gerokai sugadintas, bet dar prisipažinsiu (kai kas pasakys, pasigirsiu), kad statistiškai dažniausiai mano lankomas užsienio miestas buvo... Paryžius. Didele dalimi, tai kaip darbo vieta, bet vis tiek Paryžius. Daug mačiau visokių Paryžiaus savi-reklamų, bet niekada nešaudavo į galvą, kad šiam miestui yra kažkaip svarbu kuo labiau... parduoti save visokiems užsieniečiams. Paryžius nori būti mylimas, pamilti Paryžių tikrai galima ir visai ne už pinigus. Mačiau net tokią nesąmone, kad Senoje undinės gyvena, nesąmonė, bet kaip gražu...

Už pinigus tai parsiduoda žinote kas... Tad ar neatrodo, kad Vilniaus reklamos kūrėjai sumeistravojo savo galvosena tai, kad Vilniaus mylėti nereikia, reikia jį tiesiog pirkti. Myžančio Vilniaus tikrai niekas nepamils, o Vilniuje kaip viešnamyje gal apsilankys, sako čia net pigiau nei Varšuvoje. Parduodam Vilnių... bet kaip bet kam. Kad tik pinigus mokėtų...

Ar neatrodo, kad Vilniaus reklamos kūrėjai sumeistravojo savo galvosena tai, kad Vilniaus mylėti nereikia, reikia jį tiesiog pirkti.

O tame pat kontekste pasakysiu, kad rinkimų metais visada kyla tų, vadinamų, rinkėjų problema. Vieni įstatymais ir potvarkiais daro viską, kad kas jų nepirktų už eurus ar net rublius, o kiti perka juos visokiais lankstinukais su gliancuotomis šypsenomis ir valingai įtrauktais pilvais, kalendoriukais ir kita greitai nuvertėjančia „valiuta“. O rinkėjai galiausiai balsuoja iš meilės, duodami progą vadinamiems politologams pakalbėti apie tai, kodėl įvyko visai ne taip, kaip tie patys politologai dar prieš kelis mėnesius žadėjo įvyksiant. Pasirodo rinkimus ne taip jau lengva parduoti, juose taip pat yra meilės.

Reklamos blogis gi yra tame, kad jos darytojai, o politikai ypač savo agitacija nori parodyti, kad jie galvoja teisingai, o jei jūs galvojate neteisingai, tai esate kvailiai arba blogai informuoti. Bet ar balsuotumėte už partiją, kuri savo tautos praeitį, (netgi sovietinę) rodytų kaip savo ir dar tokiu rakursu kaip tas GoVilnius?

Esu kaunietis, toks buvau ir liksiu, žinau, kad Kaunas geriau, formaliai Vilniuje negyvenu ir man turėtų būti vis tiek, bet kažkaip gaila. Jei būčiau koks ten reklamos vadovas (o nesu, ir man nesiūlo, ir gerai) bandyčiau sukurti Vilniaus įvaizdį tokį, kokį galima pamilti, geriausia pamilti romantiškai ir beprotiškai. Jei būčiau kandidatas į prezidentus (o nesu, man nesiūlo, ir gerai), bandyčiau sukurti Lietuvą, kurios visai nereikia pardavinėti, kurią miela mylėti. Juk čia ne koks viešnamis, kuriam svarbu, kiek pinigų kas palieka. Lietuvoje (o Vilniuje ypač) juk pats nuostabiausias lietus, ar ne?

O visai pabaigai pasakysiu, kad daugelį metų dirbęs užsienio politikos srityje mačiau didelį pavojų, bandant užsienio politiką prilyginti užsienio prekybai. Net kai kurie ministrai garsiai skelbė, kad jie užsienio politiką depolitizuos ir ekonomizuos ar komercializuos. Suprask, kad viskas šiame pasaulyje tėra prekybos balansas.

Paaiškinimas kodėl tokie bandymai ne tik neetiški, bet ir pavojingi, visai paprastas. Jei pasaulis - tik turgus, tai mes jame tikrai nedideli prekeiviai, mus pačius gali nesunkiai nupirkti parduoti, užstatyti ir dar kaip kitaip. Jei politika paremta meile, garbe ir kitais vertybiniai principais, ja neprekiaujama, ji neįkainuojama pinigine išraiška.

Lietuva ne viešnamis. Su visu Vilniumi.

The post Dr. Egidijus Vareikis. Meilė, pardavimai, agitacija, prostitucija… appeared first on LAIKMETIS.

Anot VRK, feisbuko paskyrose „Nemuno aušra Vilnius“ ir „Remigijus Žemaitaitis kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus“ šių metų vasario 25 – balandžio 15 dienomis mokamai skelbti įrašai nebuvo pažymėti politinės reklamos žyma.

Pasak komisijos, kadangi šių paskyrų įrašuose raginama palaikyti R. Žemaitaitį pasirašant už jo dalyvavimą prezidento rinkimuose, jis nurodomas kaip kandidatas į šalies vadovus, taip pat kviečiama prisijungti prie prezidentinės kelionės vykstant į susitikimus, laikytina, kad nurodyti įrašai yra politinė reklama.

„Kadangi politinės kampanijos laikotarpiu mokami įrašai nebuvo pažymėti politinės reklamos žyma, laikytina, kad R. Žemaitaitis pažeidė Rinkimų kodekso 95 straipsnio 4 dalį“, – nurodė VRK.

VRK nuomone, kai kuriuose įrašuose taip pat siekiama paskatinti Lietuvos gyventojus skirti 0,6 proc. gyventojų pajamų mokesčio politinei partijai „Nemuno aušra“, todėl tokie įrašai yra ir R. Žemaitaičio, ir šios partijos politinė reklama.

Nedeklaravo feisbuko paskyrų

Komisija taip pat nustatė, kad R. Žemaitaitis pažeidė Rinkimų kodeksą skleisdamas mokamą politinę reklamą nedeklaravęs socialinio tinklo paskyrų.

„Rinkimų kodekse numatyta, kad rinkimų politinės kampanijos dalyvis iki paskelbdamas politinę reklamą turi Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka deklaruoti visas paskyras socialiniuose tinkluose, per kurias jis rengiasi skleisti mokamą politinę reklamą ir agitaciją, ir asmenis, kurie yra įgalioti administruoti bei apmokėti mokamos reklamos šiose paskyrose skleidimą“, – rašoma projekte.

Komisija nutarė įpareigoti R. Žemaitaitį VRK informacinėje sistemoje deklaruoti visas socialinių tinklų paskyras, per kurias skleidžiama mokama politinė reklama.

Savo ruožtu politikas, atsakydamas į komisijos klausimus, nurodė, kad teikdamas pareiškinius dokumentus naudojosi tik viena socialinio tinklo paskyra, o kitas susikūrė vėliau.

VRK taip pat nustatė, kad informacinėje sistemoje nėra registruotos sutarties, įgaliojančios juridiniam arba fiziniam asmeniui apmokėti politinę reklamą socialiniuose tinkluose.

R. Žemaitaitis paslaugų teikimo sutartį yra sudaręs su bendrove „Famo Real Estate“, tačiau jos anksčiau nebuvo nurodęs.

Sutartyje numatyta, kad ši įmonė įsipareigoja teikti R. Žemaitaičiui jo „oficialaus socialinio tinklo paskyros „Facebook“ administravimo paslaugas kuriant ir talpinant turinį“.

Po VRK paklausimo politikas pateikė sutartį su „Famo Real Estate“, ją registravo.

Vis dėlto į klausimus, kodėl apmokama politinė reklama buvo skleidžiama nedeklaravus socialinio tinklo paskyrų bei kodėl mokamai skleisti įrašai nepažymėti politinės reklamos žyma, neatsakyta.

Pažeidimų neištaisė ir po kreipimųsi

Anot VRK, pagal Rinkimų kodeksą atlygintina politinė reklama turi būti aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos.

„Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki paskelbiant galutinius rinkimų rezultatus ji turi būti aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka“, – nurodė komisija.

Komisija į politiką dėl jo pažeidimų kreipėsi ne sykį, tačiau daugumos jų jis neištaisė.

VRK teigimu, už tokio pobūdžio politinės reklamos skleidimo pažeidimą gali būti taikoma ir administracinė nuobauda. Kadangi pažeidimas padarytas pirmą kartą, posėdžio metu buvo pavesta VRK Teisės ir tyrimų skyriui pasiaiškinti, ar gali būti paskirtas įspėjimas. 

Šis komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Regionų apygardos teismui.

The post Žemaitaičio socialinio tinklo paskyrose paskelbtus įrašus VRK pripažino paslėpta politine reklama appeared first on LAIKMETIS.

Italijos radijo ir televizijos klausytojų asociacija (italų k. Associazione Italiana Ascoltatori Radio e Televisione, AIART) pirmadienį paragino nedelsiant sustabdyti Italijos bendrovės „Amica Chips" reklamą, kuri, pasak grupės, „įžeidžia milijonų praktikuojančių katalikų religinį jautrumą". Asociacija savo interneto svetainėje teigia, kad jos misija yra „įkvėpta katalikiškų principų".

Reklamoje abatė prieš Mišias vietoj ostijų į ciboriją įdeda bulvių traškučių, o po to kunigas per šventąją Komuniją vienuolei duoda vieną iš bulvių traškučių.

Asmenys reklamoje akivaizdžiai nustemba, kad vietoj ostijų yra traškučiai, o stambaus sudėjimo vienuolė, valgydama iš traškučių pakelio, nerūpestingai žiūri į juos. Reklamos šūkis skelbia: "Dieviškoji kasdienybė".

Šią savaitę Italijos asociacija pareiškė, kad reklamoje „trūksta pagarbos ir kūrybiškumo", ir teigė, kad tai „akivaizdus nepagarbos vartotojams, jų kultūrinei ir moralinei tapatybei bei jų, kaip asmenų, orumui ženklas".

Antradienį AIART savo interneto svetainėje pranešė, kad Reklamos savidisciplinos institutas, privati Italijos reklamos standartų institucija, „patvirtino mūsų kreipimąsi dėl skubaus reklamos sustabdymo".

Instituto kontrolės komitetas „nurodė susijusioms šalims nutraukti tokios kampanijos transliavimą", - pranešė organizacija, o komitetas citavo taisykles, pagal kurias reklamos „neturi įžeidinėti moralinių, pilietinių ir religinių įsitikinimų".

Antradienį išplatintame pranešime AIART prezidentas Giovanni Baggio (Džiovanis Badžio) teigė, kad grupė „ragina kūrėjus labiau gerbti kultūrinę ir religinę tapatybę ir dirbti kuriant tokias reklamas, kurios būtų įtraukiančios ir patiktų visiems vartotojams taip, kad nesukeltų diskomforto ir nepritarimo".

„Dirbkime kartu dėl civilizacijos, kuri turi augti gerbdama kultūrines ir religines tapatybes", - sakė jis.

The post Po katalikų pasipiktinimo Italijoje liepta pašalinti bulvių traškučių reklamą appeared first on LAIKMETIS.

Seimo Ekonomikos komitetas siūlo įteisinti iki 65 laipsnių stiprumo naminio alkoholio, vadinamosios naminukės, gamybą, leidžiant kaimo turizmo sodybose jos pagaminti ne daugiau kaip 100 litrų per metus.

Tokie gėrimai negalėtų būti parduodami, tik degustuojami, jų nebūtų galima vežti ar gaminti naudojant priemaišas. 

Anksčiau pataisų iniciatoriai siekė, kad samanę bei kitus tradicinius gėrimus ūkininkai galėtų gaminti iki 1 tūkst. litrų per metus, tačiau šis projektas sulaukė nemažai pastabų.

Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo įteisinti alkoholinių gėrimų dovanojimą reprezentacijai, sudaryti palankesnes konkurencines sąlygas prekybininkams, parduodantiems skirtingus alkoholinius gėrimus renginiuose, taip pat keisti licencijų tvarką ir išplėsti parduodamų gėrimų rūšis. Šiems siūlymams sausį pritarė Vyriausybė. 

Seimo Ekonomikos komitetas siūlo įteisinti iki 65 laipsnių stiprumo naminio alkoholio, vadinamosios naminukės, gamybą

Pagal naują tvarką mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose būtų galima prekiauti iki 15 laipsnių gėrimais. Šiuo metu juose galima prekiauti tik alumi ir sidru iki 7,5 laipsnio stiprumo.

Alkoholio reklama nebūtų laikoma interneto platformose, pavyzdžiui, „Bolt Food“, skelbiama su alkoholiu susijusi informacija, be to, siūloma reklama nelaikyti ir informacijos apie maisto ir alkoholinių gėrimų derinimo rinkinius, įmonių gautus apdovanojimus, gėrimų gamybos technologijas, tradicijas.

Šiuo metu galioja absoliutus alkoholio reklamos draudimas, todėl galima skelbti tik informaciją apie ženklinimą, kilmės šalį ar gamintoją. Ši informacija skelbiama tik oficialiose gamintojų ir prekiautojų svetainėse. 

Ministerija taip pat siūlo panaikinti dalį vienkartinių prekybos alkoholiu licencijų rūšių, vietoj 9 įvedant tik tris. Dabar penkios licencijos yra vienkartinės, išduodamos prekybai įvairiuose renginiuose ir mugėse.

Parlamentas antradienį taip pat imsis Liberalų sąjūdžio frakcijos narių siūlymo sekmadieniais, kaip ir kitomis dienomis, leisti alkoholio prekybą iki 20 val. Šiuo metu juo leidžiama prekiauti tik iki 15 val.  

Alkoholio kontrolės įstatymą prieš keletą metų smarkiai sugriežtino buvusi „valstiečių“ valdžia, kai sveikatos apsaugos ministru buvo Aurelijus Veryga – amžiaus kartelė, nuo kada galima vartoti alkoholį, padidinta iki 20 metų, prekybos laikas sutrumpintas nuo 10 iki 20 valandos, sekmadieniais – nuo 10 iki 15 valandos, uždrausta alkoholio reklama.    

The post Seime – alkoholio prekybos, reklamos ir naminukės gamybos klausimai appeared first on LAIKMETIS.

Pataisų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos.

Tarp jų – Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė, Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė, atskirai siūlanti kelerių metų pereinamąjį laikotarpį sporto sektoriui, kuris netekęs lošimo įmonių lėšų turėtų laiko susirasti kitų rėmėjų, o visiškai reklamą čia uždrausti ji siūlo nuo 2028 metų sausio.

Azartinių lošimų įstatymo pataisomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis. 

Jei pataisos būtų priimtos, nebeliktų statymų, lažybų, kazino reklamos televizijoje, laikraščiuose, žurnaluose ar portaluose, gatvių stenduose. Ant sportininkų marškinėlių, arenose, vykstant krepšinio, rankinio, futbolo ar lengvosios atletikos bei kitoms varžyboms nebeliktų nei lošimo organizatorių pavadinimų, nei logotipų.   

Įmonės informaciją apie lošimų rūšis galėtų skelbti tik lošimų vietoje ar įmonės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente.

Lošimų bendrovėms siūloma leisti informaciją apie lošimus skelbti tik leidiniuose, skirtuose šio verslo specialistams. Jos galėtų reklamuoti savo pavadinimą ir prekės ženklą ant buveinės pastato ar lošimų pastato, taip pat prie pat įėjimo.  

M. Danielė siūlo vis tik numatyti pereinamąjį laiką sporto sektoriui

Tuo metu pataisas pasirašiusi M. Danielė siūlo vis tik numatyti pereinamąjį laiką sporto sektoriui. Ji siūlo lošimo organizatoriams sporto renginių ir organizacijų rėmimą drausti nuo 2028 metų sausio.  

„Kad sportas seniai gyvena iš lošimo pinigų, nėra naujiena. Visgi buvau įsitikinusi, kad kažkokios raudonos linijos net lošimų pinigams yra, pavyzdžiui, neparsiduoti bent pavadinimuose. Tačiau ne, tokių linijų nėra ir čia“, – pranešime sakė parlamentarė.

Pasak jos, lošimų reklama jau ilgą laiką yra agresyvi ir erzinanti.  

Parlamentarai apie siekius griežtinti reikalavimus lošimų reklamai arba ją iš viso uždrausti prabilo investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvusį partnerį Šarūną Stepukonį įtariant kazino pralošus milijonus eurų fondo įmonių lėšų, o lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ viešai bandant nusimesti atsakomybę.   

Lošimų įmonės remia daugiau negu pusę LKL klubų, o kai kurių įmonės minimos klubų pavadinimuose: Kėdainių „Nevėžis-Optibet”, Utenos „Uniclub Casino-Juventus“, Panevėžio „7bet-Lietkabelis“, Jonavos „CBet“. „Top Sport“ remia „Žalgirį“, „7bet“ – Vilniaus „Rytą“ ir Klaipėdos „Neptūną“. Įmonė „Betsafe“ yra LKL rėmėja. 

Panevėžio klubo „7bet-Lietkabelis“ vadovas Martynas Purlys prieš savaitę BNS teigė, kad uždraudus įmonių reklamą nė vienas klubas nebankrutuotų, nors tai ir būtų krepšinio komandų žlugdymas. 

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė anksčiau BNS sakė reklamos draudimo idėją vertinanti neigiamai, nes žiniasklaida prarastų nemažai pajamų. 

Pataisų iniciatorius Mindaugas Lingė anksčiau teigė, kad pernai bendros lošimo organizatorių pajamos siekė 222 mln. eurų – dukart daugiau negu 2020-aisiais (103 mln. eurų).

Lošimo verslo reklamai skiriamos lėšos padvigubėjo – nuo 6,36 mln. eurų 2020 metais iki 12,73 mln. eurų 2023-aisiais. Lošimų organizatorių pelnas išaugo nuo 20 mln. eurų 2020 metais iki daugiau nei 53 mln. eurų 2022-aisiais.  

The post Seime – pataisos, siūlančios visiškai uždrausti lošimų reklamą, išimtis – sportui appeared first on LAIKMETIS.

Pastarasis paėmė 260 tūkst.eurų kyšį ir atsipirko 65 tūks. eurų bauda… Už tokį didelį kyšį, be laisvės atėmimo ir juokinga bauda? Ar tai nemažina pasitikėjimo teisėsauga ir valstybe bendrai? Kai už kokią girtuoklėlio nedidelę vagystę gaunama atitinkamai griežta bausmė, o už korupcinius, švelniai pasakius, juokinga. Šiuos teismų sprendimus aptarsiu kiek platesniame teisėtvarkos lauke.

Prisiminkime “skandalingą” gimdymų namų bylą. Kaip skambiai ir lakoniškai tiek jos pradžioje, tiek eigoje apie ją buvo pranešama žiniasklaidoje, skambėjo siaubingi įtarimai apie organų prekybą ar net kanibalizmą (čia negražiai pasirodė ir policija), pateikiami vargani teisiniai argumentai, kurie galiausiai baigėsi įtariamųjų visišku išteisinimu Lietuvos Aukščiausiame Teisme (LAT), nors ankstesni teismai jau buvo skyrę ir realias laisvės atėmimo bausmes.

Viena vertus, kaip gerai, teisingumas triumfuoja, nors ir trečios instancijos teisme, kita vertus, pats procesas absurdiškas: jo metu apklausta 100 gimdžiusių namuose moterų, suprantama, patirta įtampa prisidėjo, kad viena iš proceso dalyvių gydytoja akušerė-ginekologė Banga Kulikauskaitė susirgo vėžiu ir mirė. Valstybė kažkam kompensavo moralinę ir fizinę žalą? Ne, valstybė tokių absurdiškų bylų tyrėjams mokėjo geras alga ir toliau moka.

Kita byla. Tariamas Kručinskų smurto prieš savo mažametį vaiką Kaune atvejis. Koks buvo sukeltas burbulas! Viešai pranešama, kad surasti kankinimo įrankiai, galimai žarsteklis ar panašiai. Ir kuo viskas baigėsi? Visišku įtariamosios Eglės Kručinskienės išteisinimu LAT. Visą šią nesąmonę valstybė vykdė mokesčių mokėtojų pinigais. O kur dar valstybės padaryta labai didelė moralinė skriauda įtariamiesiems? Atlygino tie, kurie tokią bylą tęsė, nors nuo pat pradžios šiaip paprastam žmogui buvo akivaizdu, kad čia nėra toks atvejis, kad reiktų kelti tokio masto bylą. Pradžia tokia, kad motina per kombinezoną truputi sudavė vaikui. Ar tai yra tinkamas ar idealus tėvų elgesys? Ne. Tačiau kelti baudžiamo lygmens bylą – tai valstybinis teisėsaugos absurdas!

Akivaizdus Temidės dviveidiškumas: vienais atvejais perdėtas uolumas, griežtumas, kitais – atlaidumas, visų lengvinančių aplinkybių pritaikymas. Jei kokius negalinčius pasisamdyti brangių advokatų piliečius galima patampyti, tai "aukštosios prabos" negalima griežtai bausti, nes jie pasiėmę dideles paskolas, turi šeimas išlaikyti ir pan. Kaip V. Gabšys vežamas į kalėjimą pareiškė, kad neteisybė, nes “būsiu valstybės išlaikytinis”, o juk galėtų toliau darbuotis Seime ir gauti algą...

Įsivaizduokime, žmonės neturintys pinigų, sveikatos, laiko pirmos instancijos teismo sprendimo apskundimams, kurio praktikos rodo, gali pasikeisti iš esmės kitos instancijos teisme, su neteisybe ir pasmerkti likti? Svarbiausia pagarba teismui: "stotis, teismas eina!" Nesu teisininkas, bet suprantu, kad apeliacijos gali koreguoti, retais atvejais ir ženkliai pirmos instancijos teismo sprendimą, bet ne iš esmės. Lakoniškai pasakysiu: vienas teismas nusprendžia – sušaudyti, kitas – paleisti į laisve, visiškai nekaltas. Kai kurie teisininkai ekspertai teigia, kad radikalus nuosprendžių skirtingumas normalu. Nemanau.    

Jei kokius negalinčius pasisamdyti brangių advokatų piliečius galima patampyti, tai "aukštosios prabos" negalima griežtai bausti.

Už pavogtą vištą gaus kalėjimą, ar gaila, juk asocialas. O tuos, kurie yra su kaklaraiščiu, mikliu liežuviu, gerais ryšiais ir pinigine kažkaip negražu į kalėjimą sodinti. Juk ne bausmės griežtumas, įkalinimas pakeičia žmones, kaip pasakytų humaniškesnių bausmių skyrimo atstovai. Sutinku. Bet čia neturi būti veidmainystės. Tokių kaip Masiulis, Gabšys ir kitų sprendimai atneša baisias pasekmes visuomenei. Kiek jų sprendimai tiesiogine prasme susargdino, nužudė žmonių?! Grįžkime į ištakas.

Kaip visuomenininkas dalyvavau alkoholio kontrolės sugriežtinimo procesuose. Kai dar E. Masiulis sklaidėsi reklamose su kūju daužydamas korupciją, matydamas kaip yra priiminėjami įstatymai, buvo akivaizdu, kad valstybė yra valdoma ne iš Seimo ar Prezidentūros, Vyriausybės, o tam tikrų verslų atstovų. Tada Seime E. Masiuliui ir pareiškiau, kad esi korumpuotas. Tikrai negalvojau, kad yra nešama grynais, ir dar tokio dydžio sumomis. Tuomet šoko ponas Eligijus man į akis grasindamas, kad paduos mane į teismą už tokią išakytą mintį. Maniau, kad ta korupcija yra labiau “inteligentiška”, kažkokie barteriniai mainai, aptaku, paslėpta, kad sunkiai įrodoma korupcija. Pasirodė tikrovė grynųjų sumomis alkoholio dėžutėse, kurios neva virsta paskolomis butams.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti visus liberalus ir “MG Grupė” pramušė dugną. Tik visiškas nesusipratėlis visuomenėje ir teisėsaugoje galėjo patikėti, kad taip vargšas Lietuvos liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas pasiėmė paskolą ir net ranka raštelį tesugebėjo parašyti. Šitokiu būdu paskolą pasiėmė galimai būsimasis premjeras?!

Galėčiau pasakoti apie visą procesą, kaip išmanantis tiek viešuosius ryšius, tiek politinius procesus, kaip tai galiausiai ir būna įgyvendinta. Prisiminkime alkoholio reklamos draudimo atšaukimą 2011 m. Pasirodė žiniasklaidoje laidos, kaip absurdiška yra drausti alkoholio reklamą, po kelių reportažų, beje, kas nustebino, pirma kregždė tada pasirodė paradoksaliai LRT laidoje, neilgai trukus matėme, jau įregistruotą įstatymo projektą, kuriuo leidžiama alkoholio reklama. Ir draudimas prieš pat jo įsigaliojimą buvo atšauktas.

O procesai prasidėdavo taip. Drąsu ir stebėtina, bet „Verslo žinios“ parašė, kad vyksta tokie korupciniai pasitarimai, susitarimai. Ir dabar galima rasti internete šią informaciją – „Alkoholio ir žiniasklaidos atstovai svarsto, kaip keisti alkoholio reklamos draudimo aspektą”, ten skaitome, kad “Į uždarą renginį Vilniuje kviesti AB "Alita", AB "Stumbras", AB "Vilniaus degtinė", UAB "Bennet distributors", UAB "Liviko", UAB "Belvedere prekyba" bei UAB "Mineraliniai vandenys" aukščiausio lygio vadovai bei šalies televizijų, laikraščių, naujienų portalų ir kitų žiniasklaidos priemonių atitinkamo rango atstovai. Laurynas Vilimas, susitikime taip pat dalyvavęs Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas, VZ.LT sakė, kad tai buvo "strateginis susitikimas" ir "diskusija", "Buvo aptariamas reklamos draudimas nuo 2012 m. ir kaip galima tą aspektą keisti. Kalbėta apie pinigų srautų mažėjimą mūsų ir žiniasklaidos kišenėse, apie valdžios sprendimus bei kokią įtaką jie daro mums, žiniasklaidai ir valstybei", - sakė p. Vilimas. Jis sakė negalintis apie susitikimą papasakoti "kažko daugiau", kadangi susitikimas "nebuvo spaudai". "Išklausėme televizijų, laikraščių ir naujienų portalų vadovų pozicijų, nes nuo to priklauso, kaip ta žinia yra komunikuojama. Tai - bendras skaudulys", - sakė p. Vilimas, kuris skaičiavo, kad nuo 2012 m. visiškai uždraudus alkoholio reklamą, iš jos rinkos, tuo metu sudariusios apie 40 mln. Lt kasmet, "liks riebus nulis". Visgi, pasak p. Vilimo, susitikime vyko diskusija, o ne sprendimų ar pasiūlymų paieška. "Buvo įdomi atstovų pozicija", - teigė p. Vilimas. 2008 m. balandį Seimas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, nuo 2012 m. drausiančioms bet kokio stiprumo alkoholio reklamą visose Lietuvos visuomenės informavimo priemonėse, o 2007 m. balandį parlamentarai priėmė pataisas, draudžiančias reklamuoti bet kokio stiprumo alkoholį TV ir radijo programose 6-23 valandomis. Tai sukėlė sporto varžybas transliuojančių televizijų, aludarių nepasitenkinimą.

Beje, tuo atveju korupcinis procesas įgyvendintas - buvo alkoholio reklamos draudimas atšauktas. Juk mažai tikėtina, kad čia nebuvo “paskolų” alkoholio pakuotėse, bet kažkaip nepričiupta. O gal ir noro, leidimo, pričiupti nerasta? Kai net pričiupus teismas išteisina!    

Bet galime pasidžiaugti, veikiant įvyksta stebuklams prilygstantys pokyčiai, kad po daugiau nei 5 metų alkoholio reklama vėl buvo uždrausta ir draudimas įsigaliojo 2018 m.  Beje, su aktyviu visuomenės palaikymu. Teko iškelti įdėją ir jai vadovauti įgyvendinant, surenkant per 60 tūks. piliečių parašų, ir įstatymo projektą pateikėme Seimui per Vyriausiąją rinkimų komisiją, taip, kaip numato įstatymas, būdami visuomenės atstovais. Tuo metu Seimas nebuvo valdomas alkoholio pramonės, jau buvo prasidėjusi "MG Baltic” (“MG Grupė”), kuri, beje, valdo ir alkoholio gamybos bei platinimo įmones, byla, ir alkoholio reklamos draudimo įstatymas priimtas. 

O koks rezultatas bus su čekiukų skandalu savivaldybėse? Pagal elementarų teisingumą turėtų būti daugybė bylų, nubaustų. Bet gal nepadoru taip elgtis su gražiai apsirengusiais džentelmenais, paprastus žmones tikrai papurtytų? STT pradėjo 14 įkiteisminių tyrimų, bet įtarimai dar kol kas niekam nepareikšti! Su masine korupcija kam ir kovoti, užsiimkim gimdančiomis mamomis, kad ir netobulais vaikų tėvais ar varganais pažeidėjais.

O kokia milijardinė politinė korupcija vyksta sveikatos (gydymo) sistemoje! Bet šie procesai kol kas dar vertinami kaip norma. Gal kažkada ateis ir čia laikas pokyčiams?

The post Juozas Dapšauskas. Ar pasodinus E. Masiulį į cypę pakils teismų ir teisingumo lygis? appeared first on LAIKMETIS.

Klasikinio 911 modelio 60-mečiui skirta reklama buvo filmuojama Lisabonoje, Portugalijoje, kur Kristaus Karaliaus statula yra vietos įžymybė.

Reklamoje raudonas 911 automobilis važiuoja Tėjaus upės pakrante, o fone aiškiai matyti statulos cokolis, tačiau pačios statulos nėra.

Tai paskatino „X" (anksčiau žinomo kaip „Twitter") naudotojus paklausti, kodėl reklamoje nėra statulos.

„Ei, @Porsche, kodėl ištrynėte Jėzaus Kristaus statulą iš savo vaizdo įrašo, nufilmuoto Lisabonoje?" - rašė „X" vartotojas Alex B, kartu su vaizdo įrašo ištrauka šalia statulos nuotraukos.

„X" naudotojai apkaltino prabangių automobilių prekės ženklą, kad jis nusiteikęs prieš krikščionis.

„Atrodo, kad Porsche nenori, kad krikščionys pirktų jų automobilius", - sakė vienas.

Kitas teigė: „Na, manau, jei Porsche gali ištrinti Jėzų iš savo vaizdo įrašo, kuriame švenčiamas 60-metis, - mes visi galime juos (Porsche, - red. past.) ištrinti iš savo atminties. Matyt, Porsche nerūpi krikščionys".

Kitas naudotojas parašė: „Trūksta savimonės - Europoje gimusi bendrovė, turinti judėjiškas-krikščioniškas šaknis ir vertybes, apsimeta, kad brangina savo kilmę, o ištrina vieną svarbiausių savo simbolių. Net man, ateistui, tai kelia nerimą."

Po to „Porsche" atsiprašė „už bet kokį įžeidimą" savo jutubo kanalo komentare, nors ir nepaaiškino, kodėl statula buvo iškirpta iš vaizdo įrašo.

„Žinutė mūsų bendruomenei: anksčiau įkeltoje 911 S/T pristatymo filmo versijoje buvo pašalintas orientyras. Tai buvo klaida, todėl atsiprašome už padarytą įžeidimą. Jūsų komentarai dėl šio vaizdo įrašo buvo vertinami", - sakoma jame.

The post „Porsche" atsiprašė už Jėzaus statulos pašalinimą iš automobilio reklamos appeared first on LAIKMETIS.