Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Iš pradžių sekiau Jėzumi per protestantizmą. Tačiau nusprendžiau vykti į rekolekcijas vienuolyne. Tai buvo katalikų vienuolynas. Protestantai katalikus laiko stabmeldžiais. Pasakiau sau, kad nesileisiu jų suvedžiojama! Ten būdama išgirdau balsą, kurį buvau girdėjusi anksčiau. Jis man sakė: „Kas tu tokia, kad teisi mano Bažnyčią? Šios moterys yra čia savo noru ir garbina mane. Tai dangaus žemėje nuojauta“.
 
Supratau, kad Kristaus Bažnyčia yra čia. Nepriėmiau visko iš karto, buvo vargo. Perėjau priėmimo kovą. Buvo toks vienas, kuris nenorėjo, kad ten eičiau, ir tai buvo velnias.

Kuo skyrėsi Dievo balsas nuo anksčiau tavyje gyvenusių dvasių balso?
 
Velnio balsas visada labai šnabždus, švelnus, kaip medus. Jis vis tik pagiežingas ir ieško visko, kas tave iškeltų į priekį. Jis pažadina jūsų slapčiausias svajones ir traukia jus link to, ko trokštate. Skirtingai nuo dvasių, kurias anksčiau kviesdavau, Dievo balsas kalbėjo tiesiai ir tiesą, jautėsi sunkumas, bet jaučiausi laisva juo sekti ar ne. Nepaisant didelio jo autoriteto, jaučiau didelę laisvę.

Kaip pateisinote savo atsivertimą buvusiems klientams? Ir kaip jaučiatės dėl to, kaip jie Jus mato dabar, kai esate katalikė?
 
Nesiekiau pasiteisinti. Tiesiog išreiškiau laimę, kurią jaučiau. Daug meldžiausi, kad mano atsivertimas pasitarnautų nušviesti tiesą apie praktikas, kurias anksčiau vykdžiau. Pradėjau kalbėti apie tai, ką patyriau per savo liudijimus. Kai užsiiminėjau joga ir mediumizmu, buvau daug labiau garbinama nei šiandien. Tačiau Kristaus meilė ir tai, ką gavau, yra daug stipresnė ir gražesnė. Ir man reikia tuo dalytis.
 
Ką pasakysite savo dukrai, kad ji nepakliūtų į tuos pačius spąstus kaip jūs ir sektų Kristumi?
 
Pirmiausia pasakyčiau ačiū. Nes būtent ji mane sugrąžino į tikrąjį gyvenimą. Tada pasakysiu jai, kad magija yra žavus, intriguojantis pasaulis, kaip ir šlovė bei garbė. Jis gali būti nepaprastai viliojantis. Bet pasakysiu, kad saugotųsi, nes visa tai bus iliuzija. Kaip ir bet kuris narkotikas, ši iliuzija gali nuvesti į pragarą. Pasakysiu jai, kad visada prisimintų savo krikšto tikėjimą, kad Kristus nuves ją į laimės kelią. Tačiau kelias į laimę nėra tas, kuris parduodamas nuostabiame dvasingume. Kelias į laimę yra status.
 
Šaltinis: L'1visible n° 149, 2024 m. sausis-kovas, Antoine Lemaire Calameo.com

Iš pranc. k. vertė diak. Lukas Skroblas. Suprantantys prancūzų kalbą, gali gyvai klausyti jos minčių apie Reiki krikščioniško tikėjimo šviesoje. 

The post Buvusi Reiki meistrė dalinasi, kad Velnio balsas visada švelnus kaip medus appeared first on LAIKMETIS.

Iniciacijos

Visuotinė Mikao Usui atrasta energija teka kanalais, kurie yra aktyvuojami per iniciacijas[1]. Šie kanalai vadinami čakromis, todėl praktikuojantieji Reiki sieja gydymą su jomis. Čakrų skaičius priklauso nuo tradicijos. Jos aprašytos vedose ir tantriniuose tekstuose, sakoma, kad šios čakros yra energijos sūkuriai, subtiliosios energijos centrai, atveriantys ekstrasensoriniam suvokimui[2], susijusiam su visuotine energija. Čakros tradiciškai siejamos su dievybėmis ir manoma, kad jų yra septynios. Vainikinė čakra, esanti viršugalvyje, yra atveriama pirmosios iniciacijos pakopos metu, kad būtų pakviesta energija. Kitos čakros, išsidėsčiusios tarp antakių, gerklose, širdyje, bamboje, lytinių organų srityje ir stuburo pabaigoje, išsivalo ir susiderina kitų formacijos pakopų metu. 

Teigiama, kad asmuo, kuris yra perėjęs Reiki iniciacijas, prisipildo šios energijos ir tampa jos perdavimo kanalu. Jis jau geba nukreipti visuotinę energiją į žmogaus fizinį, protinį ir dvasinį kūną bei gydyti visus jo būties lygmenis. Šis metodas susijęs su holistine[3] minties srove ir terapija, būdinga Naujajam amžiui[4].

Norint pradėti iniciaciją, nereikia jokios išankstinės formacijos. Kiekvienas gali tapti Reiki kanalu. Kiekvieno mokymo kurso pabaigoje išduodamas sertifikatas, kuris turi tik mokymo mokyklos pripažinimą, nes kiekviena mokykla yra konkurencinga ir nebūtinai pripažįsta kitose mokyklose praktikuojamas iniciacijas. Iniciacijos turi likti paslaptyje, jei norima, kad praktikuojantis arba Reiki meistras išsaugotų su juo susijusias galias.

Reiki meistras atlieka adepto[5] iniciacijos ritualą, dar vadinamą mokinio harmonizavimas. Palaipsniui mokiniui atskleidžiami itin svarbūs simboliai (juos mes aptarsime vėliau), priklausomai nuo jo iniciacijos lygio. Meistras pažadina ir stimuliuoja adepto energetinius kanalus, kad šis galėtų priimti ir vėliau skleisti kosminę energiją. Reiki meistras visada turi rekomenduoti savo Meistrus, kurie jam suteikė iniciaciją.

Visa formacija apima tris, o kai kuriose mokyklose ir keturis laipsnius, kuriuose – paskaičiavome – išsidėsčiusios šešios iniciacijos. 

Pirmasis laipsnis leidžia mokiniui prisijungti prie visuotinio energijos šaltinio per keturias nuoseklias iniciacijas. Meistras parodo, kaip uždėti rankas ant savo paties, o paskui ant paciento kūno. Kaip minėjome, vainikinė čakra, esanti viršugalvyje, yra atveriama pirmosios iniciacijos pakopos metu, kad būtų pakviesta energija. Taip atveriamas energiją pernešantis kanalas. Tada adeptas įgyja gebėjimą nukreipti Reiki dėdamas rankas, mąstydamas figūras ir viduje kartodamas mantras[6]. Po šių apsivalymų arba harmonizavimo tikimasi, kad mokinio vibracinis dažnis bus imlus Reiki, todėl jis galės gydyti save ir savo artimuosius. Po ketvirtosios iniciacijos, manoma, adeptas jau apvalytas, kanalas jame atvertas ir užanspauduotas. Jis jau turi naują „turtą“, kuris jį lydės visą likusį gyvenimą. Jam patariama praktikuotis kuo daugiau, nes kuo daugiau Reiki skleidžiama, tuo labiau stiprėja energija.

Antrasis laipsnis pagerina ryšį su Reiki per kitas dvi iniciacijas. Praėjus maždaug trims mėnesiams po pirmojo laipsnio praktikos mokinys geba priimti simbolius, kurių reikia, kad  mintimis per atstumą perteiktų Reiki. Šiame etape jis gauna tris slaptus simbolius kartu su atitinkamomis mantromis. Simbolių pagalba mokinys galės siųsti universalią gyvybinę energiją į bet kurį erdvės ir laiko tašką. 

Šiame etape jis taip pat įvedamas į santykį su astralinėmis būtybėmis, nes būtent jos perteikia jam savo galias. Šias dvasines astralinio pasaulio būtybes krikščioniškoji tradicija priskiria demoniškoms dvasioms.  

Teigiama, kad antrojo laipsnio adeptas lengvai judės beribiame erdvės ir laiko pasaulyje. Jokių ribų, esama visagalybėje, baigtinumas nugalėtas. Žmogus tampa dievu, nebepriklausančiu nuo atsitiktinumų. Pasitelkęs mentalinį gydymą, neigiamus ir nusidėvėjusius praeities psichikos modelius, kurie tebevaldo mūsų dabartinį elgesį, adeptas  jau geba transformuoti į teigiamus modelius, taip pašalindamas vidinei senatvei būdingą psichinį sustingimą. 

Tai ypač rimta: tai tikėjimas, kad turime priėjimą prie paciento pasąmonės ir galime keisti net jo prisiminimus. Egzistuoja akivaizdus pseudoterapeuto įsibrovimo į savo pacientą pavojus. 

Trečiasis laipsnis suteikia galimybę tapti meistru, gebančiu perduoti Reiki mokymus ir iniciacijas. Meistras gali įkrauti Reiki energija ne tik žmones, bet ir daiktus, vietas ir gyvūnus.

Priimdamas Reiki, adeptas įsijaučia į mediumo būseną, o perduodamas Reiki, įlieja šią būseną į žmogų, kuris ja „naudojasi“, taip paruošdamas šį tapti Reiki perteikėju. Šis magiškas procesas leidžia adeptui užmegzti ryšį su astraline esybe, bendradarbiaujančia su Meistru. Šis adeptui ne tik perduoda Reiki ir galią jį perduoti, bet ir suveda jį su okultine dvasia, kuri nuo šiol teiks jam savo galias. Būtent mediumo būsenoje adeptas tampa imlus okultinio pasaulio esybėms, kurios yra tikrieji Reiki praktikos poveikio sukėlėjai.

Iniciacija suteikiama ir nuotoliniu būdu. Šis veikia taip pat, kaip ir gyvo susitikimo metu. Kadangi iniciacijos atliekamos astraliniame pasaulyje, meistras, sekdamas numatytu ritualu, tėra ryšys tarp fizinio ir astralinio pasaulių.

Slaptieji Reiki simboliai

Teigiama, kad Mikao Usui gavo tris simbolius, kurie jam pasirodė ugniniu šviesoraščiu parašyti dangaus ekrane. Kiti teigia, kad jis gavo keturis simbolius. Kiekvienas simbolis turi savo pavadinimą. Tas pavadinimas, simbolio vardas, yra jo kosminis kodas, o patsai simbolis – dieviškoji aukštesniosios plotmės esybė, pašaukta tarnauti žmonijai. Reikipraktikai šiuos simbolius vadina angelais. Kaskart, kai ištariamas simbolio vardas, mentaliniame lygmenyje susijungiama su angelu-simboliu, tereikia ištarti: „Sei He Ki“ arba „Čo Ku Rei“, ir bematant atsiranda ryšys, angelas-simbolis viską girdi ir tuoj pat atsiranda greta. Kai piešiamas simbolis tam tikrame erdvės taške arba mintimis pasiunčiamas tenai, tai nurodoma šiam angelui vieta, kur norima, kad jis įdiegtų savo nešamą harmonijos matricą. Kadangi, Reiki – tai spindulys, kuris turi pradžią ir pabaigą. Spindulio pradžia – Kūrinijos ištakose, o pabaiga – ten, kur mes jis siunčiamas, ištariant kanalo atvėrimo kodą. Tad Reiki simboliai yra raktas šios gydymo sistemos energijos siuntimui.

Sakoma, kad šių simbolių vizualizacija ir vidinis garsų tarimas leidžia gydyti per atstumą. 

Taigi, kiekvienas simbolis atitinka savitą angelą. Simbolio naudojimas ritualo metu jį kviečia. Tai ne kas kita, kaip demoniškos dvasios. 

Trys simboliai yra šie:

Chokurei spiralės formos.

Seiheki yra tam tikra tibetietiškos sanskrito raidės „Ah“ deformacija.

Honshazeshonen reiškia grįžimą prie ištakų.

Kiti ketvirtą simbolį vadina Daikomyô, kuris vaizduoja Šiaurinę žvaigždę, esančią tarp Saulės ir Mėnulio. 

​Iniciacijos pirmojo simbolio pavadinimas reiškia: „Energija, ateik“. Ji užrašoma ant paciento kūno toje srityje, kurią norima harmonizuoti, ir mintyse bei slapta pakartojama tris kartus. Jį taip pat galima naudoti norint energiją kam nors nusiųsti per atstumą, išvalyti patalpą arba apsisaugoti nuo neigiamos įtakos. Ją taip pat galima užrašyti ant daiktų, ant laiško arba ant audinio, kurį reikia uždėti ant sergančios vietos. Tai iš tikrųjų yra magiškas ritualas[7], kurio metu naudojamas magnetizmas.

Antrojo simbolio pavadinimas reiškia „Aš turiu raktą“. Jis naudojamas protiniam gydymui, siekiant atpalaiduoti sąmoningą protą ir iškelti nesąmoningus prisiminimus.

Trečiasis simbolis reiškia: „Manyje esantis Buda užmezga ryšį su tavyje esančiu Buda“. Jis naudojamas gydant per atstumą. 

Su simboliais taip pat siejamos mantros. Tai šventi garsai arba žodžiai, kurie turėtų suaktyvinti tam tikras energijas. Jos turi būti tariamos tyliai. Pagal Vedų, hinduistų raštų, mokymą, mantra yra konkrečios dievybės įsikūnijimas. Šiais šūksniais šaukiamasi dievybių iš nematomo pasaulio, praktikuojančiajam to net nežinant. Taip šaukiamasi demonų.

Yra daugybė Reiki formų, kuriose naudojami kiti simboliai ir nurodomi kitų dvasių ar dievybių vardai. Kiekvienas Reiki meistras gali sugalvoti begalę savo panteono ir variantų, kurių kiekvienas galingesnis už kitą.

Sekančioje dalyje trumpai pristatysime Reiki gydymo seansą ir pateiksime išvadas krikščionišku požiūriu. 

​Sekančioje ir paskutinėje dalyje trumpai aptariame Reiki gydymo seansą ir pateikiame krikščioniškas išvadas. 

[1]Iniciãcija (lot. initiatio – įšventinimas), pirmykščių kultūrų vaikinų ir merginų pripažinimo suaugusiais vyrais ir moterimis apeigos. Iniciacijai būdinga pamokymai, fiziniai ir dvasiniai išbandymai (pasninkavimas, išbandymas nemiga, apipjaustymas ir kita), simbolinė naujokų mirtis ir jų atgimimas nauju statusu. (Visuotinė lietuvių enciklopedija).

[2]Ekstrasensòrinis suvokimas, parapsichologijoje – informacijos priėmimas ir suvokimas netradiciniais jutimais ir mokslu nepaaiškinamais būdais. (Visuotinė lietuvių enciklopedija).

[3]Holistinė terapija grindžiama energetiniais (kvantinė medicina, kinų medicina, magnetizmas (magnetai, geobiologija ir kt.), psichiniais, aplinkos (ekologija ir sveikata), sociokultūriniais (žiniasklaidos, švietimo, meno ir kt. poveikis) ir transpersonaliniais (arba dvasiniais) požiūriais.

[4]Naujasis Amžius - pati žinomiausia Vakaruose ir plačiausiai reklamuojama šiuolaikinė religija. Tai plačiai paplitęs okultinis neopagoniškas sąjūdis, kurį galima pavadinti skirtingų spiritistinių ir okultinių grupių, kultų mokyklų bei mokymų konglomeratu.

[5]Adèptas (lot. adeptus – pasiekęs), kurios nors idėjos, doktrinos, religijos sekėjas arba šalininkas. (Visuotinė lietuvių enciklopedija).

[6]Mántra (skr.), budizme, džainizme, hinduizme, sikhizme – sakralinė formulė, meditacijos skiemuo, garsinė dievybės inkarnacija. Rečituojama balsu arba mintyse per įvairius religinius ritualus, medituojant. (Visuotinė lietuvių enciklopedija).

[7]Magija (lot. magia, gr. mageia), tikėjimų ir veiksmų sistema, kuria remiantis manoma, kad pasitelkus antgamtines galias, mistinėmis priemonėmis ir veiksmais galima paveikti aplinką, fizinius objektus ar įvykių eigą (dažniausiai ateitį). (Visuotinė lietuvių enciklopedija).

The post Diakonas Lukas Skroblas. Iniciacijos ir slaptieji Reiki simboliai appeared first on LAIKMETIS.