Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė (už 55, prieš 19, o susilaikė 23) naujoms paramos dalybų taisyklėms.

Jos numato, kad šeimos ir toliau galės su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose jos galėtų įsigyti būstą, jeigu jo vertė neviršytų vidutinės konkrečios savivaldybės daugiabutyje esančio būsto vertės.

Pagal naują tvarką subsidija siektų 7,5 proc. būsto paskolos sumos (iki 87 tūkst. eurų), o jo maksimali vertė – 120 tūkst. eurų. Iki šiol ji nebuvo ribojama. Taip pat ketinama įpareigoti šeimas, gavusias subsidiją, penkerius metus deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame bute.

Tačiau Seimas nepritarė siūlymui susieti subsidijos dydį su vaikų skaičiumi – siūlyta palikti dabartinę tvarką, pagal kurią subsidija siektų 20-30 proc. priklausomai nuo vaikų skaičiaus.     

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad pagal naują tvarką daugiau šeimų gautų subsidijas. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis tvirtino, kad pagal naujas sąlygas maksimali paskatos suma sieks 6,5 tūkst. eurų vietoj maždaug 15 tūkst. eurų.   

„Vidutinė parama sieks 4,5 tūkst. eurų. Už elektromobilį duodama (paramos – BNS) daugiau“, – teigė parlamentaras.  

„Nei būsto, nei regioninės, nei šeimos politikos čia nėra“, – pridūrė jis.   

„Valstietė“ Goda Burokienė apgailestavo, kad nauja tvarka nepagerins nei demografinės padėties, nei situacijos regionuose, o socialdemokratas Algirdas Sysas tikino, kad paramą iki šiol gavo „turtingesnės šeimos ir ne visai regionuose“.  

Pataisomis, be to, siūloma nebeleisti jaunoms šeimoms būstų statytis pačioms, būtų galima pirkti tik jau pastatytus butus.  

Svarstydamas parlamentarų siūlymus, Seimas pritarė vieninteliai grupės parlamentarų iš opozicijos iniciatyvai, neleidžiančiai naikinti subsidijų laukiančių šeimų eiliškumo, kurio Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlė atsisakyti.

Pataisa numato, kad šeimos pagal prašymų gauti subsidijas užregistravimo datą būtų įrašomos į sąrašą, tačiau prašymai suteikti paramą būtų teikiami tik ministerijai skyrus lėšų subsidijoms.  

Tokiai paramai šiemet iš biudžeto skirta 8 mln. eurų, bet visos 2024 metams numatytos lėšos jau yra išdalintos. Paramos laukiančiųjų sąraše – maždaug tūkstantis šeimų.   

The post Svarbu jaunoms šeimoms - Seimas linkęs pritarti naujai būsto subsidijų tvarkai appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien turime konstatuoti, kad 1,6 mlrd. europinės paramos savivaldybėms vis dar yra po biurokratiniu užraktu, atrodo, kad jis nukris pakankamai greitai“, – per spaudos konferenciją penktadienį Prezidentūroje vykstant Regionų forumui sakė P. Baltokas.

Pasak patarėjo, iki šiol strigęs procesas per pastarąjį mėnesį pajudėjo į priekį ir tai „teikia vilties, kad iki šių metų pabaigos bus suplanuoti 35 proc., o iki kitų metų vidurio – 100 procentų“.

„Paskutinio mėnesio sparti eiga leidžia tikėtis, kad išlaikius tokį tempą grįšime į vis dar ne pačias sparčiausias, bet suplanuotas vėžes, iki kitais metais galėsim išleisti į gyvenimą pirmuosius projektus, kurie pagelbės savivaldybėse gyvenantiems žmonėms“, – pažymėjo patarėjas.

Pasak jo, pirmasis projektas jau patektas ir svarstomas, dėl socialinės globos Utenos regione.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad europinė parama įsisavinama per lėtai ir įgyvendinant Regionų plėtros programą buvo šiek tiek „užsikuista vietoje“, dėmesio jai pritrūko tiek iš regionų, ir iš centrinės valdžios.

„Nežinau, ar sustingom, ar aptingom, bet tie greičiai, kuriais pasileis europinė parama, mūsų tikrai nedžiugina. Džiaugiuosi, kad šitas spurtas bus įjungtas paskutinį mėnesį, jau pirmoji kregždė, pirmasis projektas vertinimui Centrinei projektų valdymo agentūrai yra pateiktas“, – pažymėjo M. Sinkevičius.

„Finansinis laikotarpis 2021–2027 metų, dabar yra 2023 metai – ne visai įpusėjo, bet kol kas į gyvenimą paleista pirmoji kregždė, pirmas projektas. Tikėkimės, kad bus suplanuota 35 proc. iki metų pabaigos, iki kitų metų pirmo pusmečio pabaigos – 100 proc., bet norėjosi, kad tie procesai vyktų gerokai greičiau“, – atkreipė dėmesį LSA vadovas.

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius teigė, kad lėšas „reikia naudoti, ir kuo skubiau“.

„Pagrindinis iššūkis dabar – kuo spartesnis Regionų plėtros programos įgyvendinimas. Kokybiškas, vietos poreikiais pagrįstas planavimas yra labai svarbus, tačiau visi nekantriai laukiame ir konkrečių projektų“, – sakė jis.

Regionų plėtros programą Vyriausybė patvirtino praėjusių metų birželį, jai įgyvendinti numatyta daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų ES lėšų.

Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, šiuo metu savo plėtros planus jau yra patvirtinusios visos 10 regionų plėtros tarybų, taip pat baigtos tvirtinti visos 14 regioninių pažangos priemonių finansavimo gairių.

Regionų plėtros tarybos numato iki šių metų pabaigos suplanuoti pažangos priemonių, tai yra – konkrečių projektų, už ne mažiau kaip už 35 proc. Regionų plėtros programoje numatytų lėšų.

The post Skelbiama, kad 1,6 mlrd. eurų vertės Regionų plėtros programa pajudėjo į priekį appeared first on LAIKMETIS.

Teiks konsultacinę pagalbą

Aštuoni Lietuvoje rudenį darbus pradėsiantys regioniniai specialiojo ugdymo centrai kuriami dabar veikiančių specialiųjų mokyklų pagrindu. Regioninių centrų specialistai dirbs ne tik pačiuose centruose, jie vyks ir į mokyklas, kurioms reikia konsultacijų.

Iš viso paraiškas tapti regioniniais specialiojo ugdymo centrais ŠMSM pateikė įstaigos iš 18 savivaldybių. Į tokią veiklą vykdysiančius centrus siūloma pertvarkyti aštuonias ugdymo įstaigas.

Viena jų – Šiaulių sanatorinė mokykla, kuri pakeis pavadinimą į Šiaulių „Santakos“ ugdymo centro, kuriam priskirta aptarnauti visas Šiaulių regiono savivaldybes – Kelmės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Akmenės, Šiaulių miesto ir rajono.

Planuojami konsultavimo algoritmai

„Šalia mokyklos vykdomos veiklos – mokinių su dideliais arba labai dideliais specialiaisiais poreikiais ugdymo – atsiranda nauja papildoma kryptis. Šiaulių sanatorinė mokykla tampa centru, kuris teiks pagalbą ir kitoms ugdymo įstaigoms. Centro komandos nariai dalysis patarimais, konsultuos dėl kiekvieno skirtingo atvejo, mokinio. Be abejo, pačios mokyklų bendruomenės turės ieškoti sprendimų, būdų ir įgyvendinimo galimybių, o centro komanda bus patarėjai ir pagalbininkai“, – sako įstaigos direktorė Lijana Giedraitienė.

Kada tiksliai ugdymo centras pradės teikti konsultacinę pagalbą regiono įstaigoms – nėra aišku. L. Giedraitienės teigimu, vyksta intensyvus pasiruošimas: „Šiuo metu rengiame ir planuojame konsultavimo algoritmus, apmokome darbuotojus, įsirengiame patalpas ir laukiame ŠMSM nurodymų dėl finansavimo – kada jis bus skirtas ir kada galėsime skelbti darbuotojų paiešką.“

Numatoma, kad Šiaulių „Santakos“ ugdymo centro aptarnaujamo regiono dydis, skaičiuojant visus vaikus, yra beveik 44 tūkst. mokinių. Pagal ŠMSM skaičiavimus, 20 tūkst. mokinių turėtų būti įsteigtos keturios pareigybės konsultavimo komandai suformuoti.

„Konsultavimo komandą turėtų sudaryti šie specialistai: psichologas, specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas, pagal poreikį – terapeutas ar kineziterapeutas. Tikslų poreikį į priekį numatyti labai sunku, viskas matysis veiklos metu“, – į klausimą, kiek mobilių komandų turės centras, atsako L. Giedraitienė.

Žinia džiugina, tačiau lieka klaustukų

Anot Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narės Astos Lesauskienės, žinia apie tokį centrą Šiaulių regione – džiugina, tačiau kyla klausimų, į kuriuos jau norėtųsi žinoti atsakymus.

„Tai yra džiuginanti žinia visam Šiaulių regionui. Ruošiantis įtraukiajam ugdymui, tokio pobūdžio – konsultacinė – pagalba tiek pedagogams, tiek ir vaikų, turinčių vienokių ar kitokių ugdymosi poreikių bei sveikatos sutrikimų, tėvams yra labai reikalinga. Mokyklos, kurios nežinos, kaip elgtis su vienu arba kitu mokiniu dėl jo unikalių ugdymosi poreikių ar sveikatos sutrikimų, turės galimybę gauti profesionalų įžvalgų ir patarimų, kaip organizuoti ugdymą. Vis tik atkreipčiau dėmesį, kad pasiruošimo laikas atverti naują veiklos kryptį turintį centrą labai trumpas“, – tikina švietimo ekspertė.

A. Lesauskienės teigimu, birželio mėnesį vykusiame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje, tvirtinant nuostatus dėl centro veiklos, liko daug klaustukų: „Kaip vyks centro finansavimas, kaip per tokį trumpą laiką centras spės pasiruošti, turint galvoje, kad reikės surasti naujų specialistų? Viskas turėtų būti kruopščiai numatyta, suskaičiuota ir įvertinta, tačiau šiandien yra daug nežinomų aplinkybių.“

Svarbus visuomenės informavimas

Šiaulių miesto politikė, sukaupusi didžiulę patirtį švietimo srityje, nuo rugsėjo mėnesio pradės eiti Kuršėnų Pavenčių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorės pareigas. A. Lesauskienė, kalbėdama apie vaikų su negalia integraciją į visuomenę, pabrėžia savalaikės informacijos svarbą:

„Ugdymo įstaigos pavadinimo pasikeitimas negali visko nulemti. Visų pirma, labai svarbu pedagogų, specialistų pasirengimas. Antra – būtinas visuomenės bei tėvelių, ne tik kuriems šis klausimas aktualus, bet ir tiems, kurių vaikai neturi negalios ir ugdosi kartu su negalią turinčiais vaikais, informavimas. Nes jeigu tokio pobūdžio centrai bus pasiruošę, bet visuomenė „kitokių“ vaikų nepriims, įtraukusis ugdymas neteks prasmės. Drąsiai galiu teigti, kad visuomenė šiuo klausimu yra susiskaldžiusi. Turime sau atsakyti į klausimą – ar šis centras ir Šiaulių miesto savivaldybė, kaip regiono centras, padės išspręsti vaikų su negalia integraciją į visuomenę?“

Finansavimas – metų pabaigoje

Susisiekus su ŠMSM Komunikacijos skyriumi, paaiškėjo, kaip ir kada regioninius ugdymo centrus pasieks finansavimas.

„Regioninių specialiojo ugdymo centrų plėtra bei naujų konsultacinių funkcijų vykdymas, kaip numato teisės dokumentai, bus finansuojamas valstybės ir ES lėšomis. Finansavimas iš ES lėšų skiriamas specialistų kvalifikacijai tobulinti, taip pat centrams modernizuoti, pritaikant juos teikti stacionarią ir mobilią metodinę, konsultacinę pagalbą. Nauji etatai bus steigiami iš ES lėšų palaipsniui pereinant prie jų išlaikymo iš valstybės lėšų. Valstybės lėšos taip bus skiriamos naujoms konsultavimo funkcijoms palaikyti, mobilių komandų keliavimui į mokyklą“, – žurnalistams atsakė ministerijos atstovai.

Planuojama, kad lėšos bus skirtos šių metų pabaigoje ar 2024 m. pradžioje. Anot ministerijos atstovų, regioniniai specialiojo ugdymo centrai ir toliau išlaikys savo, kaip specialiųjų mokyklų, statusą, todėl tęsti ankstesnes veiklas reikės ir iš savivaldybės lėšų. Nors prievolės nėra, tikimąsi, kad ir savivaldybės prisidės šių centrų veiklos plėtros. 

The post Regioniniai specialiojo ugdymo centrai atsidarys rugsėjį, bet finansavimas juos pasieks tik metų pabaigoje appeared first on LAIKMETIS.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį ketvirtį sostinės regione buvo 2191 euras – 3,6 proc. daugiau nei prieš ketvirtį. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione darbo užmokestis buvo 1769 eurai ir per ketvirtį išaugo 2,6 procento.

Atlyginimas „į rankas“ sostinės regione siekė 1 349,8 euro – 3,3 proc. daugiau nei prieš ketvirtį, vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis buvo 1117,3 euro – 3 proc. didesnis.

Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį išaugo visose apskrityse – nuo 1 proc. Klaipėdos iki 5,8 proc. Marijampolės.

Didžiausią – 2191 eurą – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1547,9 euro – uždirbo Utenos apskrities darbuotojai.

Per metus – pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 3,9 iki 21,4 proc.

Sostinės regione vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį padidėjo 2 proc., vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,5 proc. Per metus sostinės regione jis augo 3,2 proc., vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,5 proc.

The post Išaugo darbo užmokesčio atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų appeared first on LAIKMETIS.

Remiantis valstybinio transliuotojo „Rai“ skaičiavimais, šiauriniame Lombardijos regione, kuris yra Italijos ekonomikos centras, koalicijos kandidatas Attilio Fontana (Atilijas Fontana) buvo perrinktas prezidentu surinkus 54,4 proc. balsų.

Tuo metu Lacijuje, kuriame yra šalies sostinė Roma, koalicijos kandidatas Francesco Rocca (Frančeskas Roka), buvęs Italijos Raudonojo Kryžiaus vadovas, turėtų laimėti su 52,1 proc. balsų.

G. Meloni, kuri dėl gripo pirmadienį atšaukė renginius, socialiniame tinkle „Twitter“ pasveikino su tuo, ką pavadino „aiškia pergale“.

„Rezultatas, kuris įtvirtina centro dešinės darną ir sustiprina vyriausybės darbą“, – parašė ji.

Tačiau oficialus rinkėjų aktyvumas sekmadienį ir pirmadienį vykusiuose rinkimuose buvo tik 41,7 proc. Lombardijoje ir 37,2 proc. Lacijuje. Tai sunku palyginti su 2018-ųjų balsavimu, kuris vyko tuo pačiu metu kaip ir visuotiniai rinkimai.

G. Meloni dešiniųjų partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) įsirašė į istoriją, kai rugsėjį vykusiuose parlamento rinkimuose surinko 26 proc. balsų.

G. Meloni dešiniųjų partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) įsirašė į istoriją, kai rugsėjį vykusiuose parlamento rinkimuose surinko 26 proc. balsų

Ji sudarė vyriausybę su savo koalicijos sąjungininkais – Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) vadovaujama kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“ (it. Lega) ir buvusio premjero Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio) dešiniąja partija „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia).

A. Fontana yra „Lygos“ narys, o M. Salvini suskubo jį pasveikinti „Instagram“ tinkle: „Pergalė. Ačiū Lombardijai. Ačiū Lacijui.“

Pastaraisiais metais „Lyga“ prarado paramą, daugiausia dėl „Italijos brolių“, kurie vykdė antiimigracinę ir nacionalistinę kampaniją.

Remiantis šio mėnesio pradžioje paskelbtais „YouTrend“ apklausos visoje šalyje rezultatais, pagal kuriuos „Italijos brolius“ palaiko 29,4 proc. Italijos rinkėjų, G. Meloni partija vis dar mėgaujasi porinkiminiu medaus mėnesiu.

Tuo metu „Lygos“ populiarumas – 8,7 proc., o „Pirmyn, Italija“ – vos 7 procentai.

Susiskaldžiusią Italijos opoziciją sudaro populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (it. Movimento Cinque Stelle, M5S), kurio apklausų rezultatai visoje šalyje siekia beveik 18 proc., ir lyderio neturinti centro kairiųjų Demokratų partija (it. Partito Democratico, PD) su 15,8 procentais.

20 Italijos regionų turi didelę autonomiją centrinės valdžios atžvilgiu ir yra atsakingi už įvairias sritis – nuo sveikatos apsaugos iki transporto ir švietimo.

The post Italijos premjerė skelbia pergalę regioniniuose rinkimuose appeared first on LAIKMETIS.

„Turi būti užtikrintas vienodai kokybiškas paslaugų paketas – švietimo, sveikatos, socialinių dalykų – ir tai yra visiškai šimtu procentu savivaldos atsakomybė. (...) Savivaldybės kartu su valstybiniu finansavimu turi užtikrinti, kad paslaugų prieinamumas ir kokybė jose nesiskirtų – kad vaikai bei senjorai turėtų tokias pat kokybiškas viešąsias paslaugas ir Skuode, ir Vilniuje“, – BNS sakė M. Sinkevičius. 

Jo teigimu, žmogų gyventi vienoje ar kitoje vietoje sulaiko ne sutvarkyta aplinka, bet galimybė uždirbti padorų atlyginimą ir išsilaikyti. 

„Tie atvejai, kai taip įvyksta – Molėtai su „Teltonika“, Naujoji Akmenė su Vakarų medienos grupe, Visaginas su „Intersurgical“ – yra realūs sėkmės pavyzdžiai, kada verslas atsikelia į regioną, tada akivaizdžiai pasikeičia gyvenimas bei ekonominė ir socialinė situacija regione“, – kalbėjo Jonavos meras. 

Pasak M. Sinkevičiaus, siekiant regionuose sukurti gerai apmokamas darbo vietas savivaldybės turi stengtis pritraukti privačių investicijų.   

„Reikia savivaldai, kiek tai yra įmanoma, šokti kankaną aplink verslo žmones, kad jie rastų kelią ir nebijotų pasiryžti atsikelti į regionus“, – teigė M. Sinkevičius. 

„Swedbank“ užsakymu rugpjūtį–rugsėjį atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 25 proc. šalies gyventojų, neturėdami asmeninių ar su darbu susijusių įsipareigojimų, pirmiausiai rinktųsi gyvenimą sostinėje, 19 proc. – kitame didmiestyje, 15 proc. – mažesniame miestelyje, 14 proc. – rajono centre, 12 proc. – kaime. 

Kokybiškiausią vietą gyventi su vaikais 24 proc. apklaustųjų taip pat laiko sostinę, 20 proc. – kitą didmiestį, 18 proc. – mažesnį miestelį, 15 proc. – rajono centrą, 10 proc. – kaimą. 

„Tyrimo duomenys iš dalies paneigia nusistovėjusį mitą, kad sostinė vienareikšmiai yra patraukliausia vieta gyventi Lietuvoje. Tiek dalis gyvenančiųjų Vilniuje, tiek savo miestuose ar miesteliuose gyvenimą susikūrusių respondentų pirmenybę teikia arba teiktų ne sostinei“, – „Swedbank“ pranešime teigė banko Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė. 

„Visgi didžioji dalis apklaustų gyventojų pripažįsta, kad sostinė yra būtent ta vieta, kurioje galimybės susirasti darbą pagal specialybę yra didžiausios“, – teigė ji.

Geriausias įsidarbinimo pagal specialybę galimybes sostinėje mato 47 proc. apklausos dalyvių, 19 proc. – kitame  didmiestyje, 9 proc. – rajono centre, 2 proc. – mažesniame miestelyje, 1 proc. – kaime. 13 proc. respondentų mano, kad galimybės įsidarbinti pagal specialybę visur yra vienodos. 

47 proc. „Swedbank“ apklausos dalyvių mano, kad per artimiausią dešimtmetį tarp didžiųjų miestų ir regionų gyventojų judėjimas bus abipusis. Tuo metu 22 proc. apklaustųjų teigė, kad daugiau žmonių kelsis į didmiesčius, 18 proc. – iš didžiųjų miestų į mažesnes gyvenvietes. 

Pasak M. Sinkevičiaus, būtent kokybiškų ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimas paspartintų migracijos kryptis iš sostinės į regionus. 

„Turime puikių pavyzdžių, kurie jeigu tik pasikartotų kitur, tikrai galėtume nebegalvoti, kaip pakeisti vidinės migracijos kryptį. Galbūt net Vilnius pradėtų savotiškai kraujuoti, nes žmonės rinktųsi periferiją“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.  

Pasak jo, siekdamos pritraukti daugiau investicijų savivaldybės turėtų planuoti teritorijas ir numatyti zonas pramonei bei verslui, pasirūpinti inžinerine infrastruktūra, atleisti verslą nuo žemės, žemės nuomos ar nekilnojamo turto mokesčių, parengti verslo rėmimo programas.  

Statistikos departamento duomenimis, per metus iki šių metų liepos gyventojų skaičius augo tik didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių – bei netoliese jų esančiose savivaldybėse. Iš nutolusių savivaldybių gyventojų skaičius padidėjo tik Druskininkų, Visagino bei Utenos rajonuose.

The post Kokybiškos paslaugos, darbo vietos žmones trauktų į regionus - M. Sinkevičius appeared first on LAIKMETIS.

Krokuvos, Žešuvo ir Liublino regionai šalies pietuose ir rytuose koordinuotai atšaukė savo deklaracijas, pasekdami praėjusią savaitę tokį žingsnį žengusio Kelcų regiono pavyzdžiu.

Liepos mėnesį Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Vengrijos ir Lenkijos konservatyvias vyriausybes, reaguodama į virtinę priemonių, laikomų diskriminacinėmis LGBT asmenų atžvilgiu.

Vengrija anksčiau šiais metais priėmė vadinamąjį kovos su pedofilija įstatymą, be kitų dalykų, draudžiantį homoseksualumo ir lyties keitimo „propagavimą“ jaunesniems nei 18 metų žmonėms.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pernai pareiškė, kad šie regionai yra „zonos be žmogiškumo“ ir kad joms „nėra vietos mūsų Sąjungoje“

Lenkijoje maždaug 100 regionų, miestelių ir kaimų – maždaug trečdalis šalies teritorijos – pasiskelbė „zonomis be LGBT ideologijos“.

Dauguma šių bendruomenių yra tradiciškai itin katalikiškose Lenkijos dalyse.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pernai pareiškė, kad šie regionai yra „zonos be žmogiškumo“ ir kad joms „nėra vietos mūsų Sąjungoje“.

Briuselis sustabdė derybas su penkiais iš šių regionų dėl jų paraiškų siekiant lėšų iš ES fondo, skirto atsigauti po pandemijos.

Po minėtų trijų regionų sprendimo 16,5 proc. Lenkijos teritorijos vis dar yra „zonos be LGBT ideologijos“, nurodo aktyvistų grupė „Atlas of Hate“.

„Man aišku, kad to nepakanka, kad turime kovoti toliau“, – naujienų agentūrai AFP sakė garsus LGBTQ teisių aktyvistas Bartas Staszewskis (Bartas Staševskis).

„Su savo istorija turėtume pirmieji kalbėti apie pagarbą, toleranciją, priėmimą, įvairovę ir lygybę“, – sakė jis.

Žešuvo regione vietos įstatymų leidėjai nubalsavo už deklaraciją prieš „neapykantą ir diskriminaciją remiantis lytimi, amžiumi, rase, neįgalumu, etnine kilme, religija ar lytine orientacija“.

Deklaracijoje taip pat akcentuojama tradicinių šeimos vertybių svarba ir sakoma, kad krikščionybė yra „Lenkijos valstybės ir mūsų narystės Europos bendrijoje pamatas“.

The post Trys Lenkijos regionai atšaukė prieš LGBT nukreiptas deklaracijas appeared first on LAIKMETIS.

Šiaulių mieste ir visame regione kol kas nėra profesionalios muzikos klausymo erdvės, kurioje patogiai tilptų įvairaus dydžio meno kolektyvai ir būtų bent 1000 vietų žiūrovams. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas įsitikinęs, kad nepaisant nemažų investicijų, kurios gali siekti apie 45-50 mln. eurų, toks objektas Šiaurės Lietuvai yra tiesiog būtinas.

„Tai ne prabanga, o tiesiog būtinoji infrastruktūra. Puikios koncertinės salės jau prieš kurį laiką atsirado mūsų kaimyninėse valstybėse, dar mažesniuose miestuose – Pernu (Estija) ar Liepojoje (Latvija). Tokia salė, žinoma, tarnautų ne tik Šiauliams, bet ir visai Šiaurės Lietuvai. Turime tikrai aukšto meninio lygio kolektyvų, kviečiame vis garsesnius užsienio atlikėjus, tačiau nėra salės, kur jie galėtų surengti visomis prasmėmis kokybiškus pasirodymus žiūrovams. Suprantu, kad būtų sunku per trumpą laikotarpį rasti lėšų ir įgyvendinti naujos koncertinės salės statybą, todėl kol kas turėtume šiek tiek investuoti į  esamos koncertinės infrastruktūros patobulinimą“, – komentuodamas savo raštą ministrui sakė Artūras Visockas.

Šiuo metu Šiaulių miesto koncertinė įstaiga ,,Saulė“ įgyvendina savo pastato modernizavimo projektą, kuris finansuojamas ES ir Savivaldybės lėšomis. Buvusio kino teatro pastatui statomas priestatas, kad būtų galima praplėsti sceną bei įrengti  repeticijų salę meno kolektyvams, tačiau patalpų modernizavimo metu nebus įdiegtos priemonės, būtinos tinkamos akustikos užtikrinimui. Specialistai yra paruošę rekomendacijas: reikia optimizuoti salės geometriją, įrengti garso atspindžius ant lubų ir sienų, durų garso izoliaciją, pritaikyti žiūrovų vietas. Šių rekomendacijų įgyvendinimui reikia beveik 1,5 mln. eurų. Atlikti papildomi darbai kurtų  geras akustines sąlygas tiek įgarsintos, tiek neįgarsintos muzikos ar teatro pasirodymams.

Mėgstu remtis Didžiosios Britanijos premjero Vinstono Čerčilio pozicija, kuris net karo metu neleido gynybos reikmių statyti aukščiau už kultūros interesus. Kultūra turi būti mūsų gyvenimo piramidės viršuje.

„Kviečiu kultūros ministrą Simoną Kairį atvykti į Šiaulius ir vietoje apžiūrėti vykdomą projektą, kurio akustinės dalies sutvarkymui kitais metais prašome skirti 50 proc. tam reikalingos sumos – 750 tūkst. eurų. Renginiai vyksta, jiems reikalingos tinkamos erdvės, o „Saulės“ salė galės bent iš dalies tenkinti regiono gyventojų kultūrinius poreikius, kol bus pastatyta nauja profesionali koncertų salė. Mūsų kultūros lygis atspindi valstybės brandą ir prioritetus. Mėgstu remtis Didžiosios Britanijos premjero Vinstono Čerčilio pozicija, kuris net karo metu neleido gynybos reikmių statyti aukščiau už kultūros interesus. Kultūra turi būti mūsų gyvenimo piramidės viršuje“, – teigė Šiaulių meras.

The post Šiaulių meras: būtina auginti regiono kultūrinį potencialą appeared first on LAIKMETIS.