Daugumą kitų Lietuvos medicinos problemų ir ydų puikiai žino medikų bendruomenė, jas sėkmingai galėtų įvardinti ir patys žmonės. Tačiau esminis klausimas - kodėl sveikatos apsaugos problemos nesprendžiamos, padarytos klaidos netaisomos? Padėtis metų metais tik blogėja, medicinos paslaugos vis sunkiau prieinamos, tolsta nuo žmogaus, gydymas ir tyrimai brangsta, perteklinių, neapskaitytų mirčių skaičius auga, didėja korupcija, krizė gilėja. Dėl tokios niekingos situacijos sveikatos sistemoje, be abejonės, atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), pirmiausia jos vadovybė.

SAM savo tinklalapyje skelbia, kad sveikatos apsaugos ministerijos misija yra gyventojų sveikatos stiprinimas, išsaugojimas ir grąžinimas, kokybiška, saugi ir visiems vienodai prieinama sveikatos priežiūra bei ligų prevencija. Taigi, telieka tai, ką viešai ministerija skelbia tinklalapyje apie savo veiklos prioritetus ir strateginius tikslus palyginti su tuo, kas ir kaip vykdoma realybėje ir galima konstatuoti, jog SAM vadovybės politika ir veiksmai yra tiesiog apgailėtini.

medicinos paslaugos vis sunkiau prieinamos, tolsta nuo žmogaus, gydymas ir tyrimai brangsta, perteklinių, neapskaitytų mirčių skaičius auga, didėja korupcija, krizė gilėja.

Dabartinės SAM vadovybės niekingą reformuojamų sveikatos reformų etapą vainikavo viceministrės Danguolės Jankauskienės atsistatydinimas. Tai buvo tikėtinas standartinis politinis ėjimas, tiesiog bėgimas nuo atsakomybės, prisidengiant tokiais atvejais ir standartine priežastimi – „dėl sveikatos problemų“. Atsakomybė D. Jankauskienei tenka didžiulė. Dangstantis būtinybe įsisavinti beveik 800 milijonų eurų europinių lėšų, vykdytas totalus sveikatos sistemos griovimas, o daugelyje rajonų ir naikinimas. Griovimo ir naikinimo apimčių totalumą patvirtino pats SAM ministras Arūnas Dulkys, savo pasisakymu pabrėždamas, kad „Galbūt būtų užtekę imtis vien greitosios pagalbos, o mes paėmėme šešias ir dar daugiau krypčių“, ciniškai pasidžiaugdamas, jog jam „patinka būti pokyčių sūkuryje“.

Savivaldybės ir jų teritorijoje esančios gydymo įstaigos prievarta ir apgaule buvo įtrauktos į abrakadabrakišką (tarptautinių žodžių žodyne parašyta, kad abrakadabra reiškia beprasmį žodį, kuriam senovėje ir viduramžiais buvo priskiriama magiška galia) vadinamų sveikatos centrų kūrimą, už įvykdytą veiksmą žadant milijonines investicijas. Tačiau už tuos keletą milijonų eurų savivaldybėms ir rajoninėms gydymo įstaigoms privalu įvykdyti SAM vadovybės gyventojų sveikatai ir net gyvybėms pavojingus nurodymus – vykdyti medicinos paslaugų naikinimą, uždarant skyrius, mažinant lovų, paslaugų skaičių ir t. t. Rajoninės gydymo įstaigos, net ir turinčios profesionaliai veikiančius skyrius, suformuotas juose kvalifikuotų specialistų komandas, dirbančias su šiuolaikine medicinos aparatūra, SAM vadovybės buvo verčiamos juos naikinti, grasinant, kad teikiamų medicinos paslaugų nefinansuos Ligonių kasos.

Beje, ministerija ir ėmėsi gydymo įstaigas žlugdančių veiksmų prieš tas savivaldybes, kurios nepakluso jos nurodymams kurti sveikatos centrus, net nesusimąstydama kokias pasekmes tokie veiksmai turės gyventojų sveikatai ir gyvybėms. Apskritai SAM turėtų stebėti, kad savivaldybėse gyventojams tinkamai būtų užtikrinamos medicinos paslaugos ir Ligonių kasos deramai jas finansuotų, o ne nurodinėti, kaip jos turi būti organizuojamos. Juk ne gydymo įstaigų sienos, kabinetai ar lovos gydo pacientus, o medikai.

Tačiau nuolatos vykdydama reformuojamų sveikatos reformų reformas, SAM pamiršta svarbiausia – žmogų, jo sveikatą ir gyvybę. Manau, kad daliai savivaldybių su žadėtais milijonais gali atsitikti taip, kaip šaltyšiui dainelėje apie jį: „anei dūdos, anei skripkos, anei pyragėlio“. Juolab, kad dirbdamos ir gaudamos Ligonių kasų apmokėjimą už suteiktas paslaugas gydymo įstaigos pačios kelių metų bėgyje gali užsidirbti tuos milijonus. Absurdas, kuomet vienkartinė, kad ir milijoninė įmoka sumokama už susinaikinimą. Deja, tokia dabartinės SAM vadovybės politikos išdava.

Net neabejoju, kad buvusią viceministrę D. Jankauskienę netrukus išvysime naujame poste ir pareigose, bet jos trejų metų palikimas sveikatos apsaugos sistemoje, visgi, reikalaus tinkamo įvertinimo. Medicinos paslaugų centralizavimas, sudarant palankias sąlygas tolesniam procesui – privatizavimui, rajono gydymo įstaigų žlugdymas ir naikinimas, sunkinant žmonėms gydymo galimybių prieinamumą, sukurtos dar papildomos aplinkybės medikams, ypač jauniems, kuo skubiau trauktis iš Lietuvos, medikų bendruomenės supriešinimas, pritaikius „skaldyk ir valdyk“ metodą ir t. t. – toks viceministrės palikimas.

Pagaliau juk teks atsiskaityti ir už tuos 800 milijonų eurų europinių lėšų. Kiek jų panaudota, o kiek išeikvota – neaišku kam ir kur, sunku pasakyti. Vargu ar į tokį klausimą sugebėtų atsakyti ir pati D. Jankauskienė. Neatmestina, kad nemenką pinigų sumą už ne pagal paskirtį vykdytas veikas ar šiaip iššvaistytas lėšas gali tekti grąžinti. O grąžinti tektų visų piliečių sąskaita.

Kodėl apie šią kenkėjišką valstybei ir žmonėms sveikatos reformą žymiai dažniau miniu D. Jankauskienės nei paties ministro A. Dulkio pavardę, atsakyti labai paprasta. Viceministrė, būdama medike, puikiai suprato savo paskirtį šiame poste, žinojo kieno užduotis vykdo, ką daro, kam tai daro ir kokios pasekmės laukia. Be to, ir patirtį tokioje veikloje yra sukaupusi nemenką. Žinojo kam ir kaip turi būti dalijami tie 800 milijonų. Gerai suvokė ir kokia atsakomybė tenka už tokias aferas. Visa lavina papildomų problemų medikų bendruomenę ir pacientus dėl šių D. Jankauskienės pertvarkų užgrius jau šiemet, todėl pačioje metų pradžioje, liaudiškai tariant, ji ir nusiplovė. Be to, 2024 m. juk laukia konkursų gausa į medicinos įstaigų vadovų vietas. Tai D. Jankauskienės pavardę dar tikrai išgirsime.

Na, o A. Dulkio paskirtis buvo paprastesnė: pasirašyti, įgarsinti procesus ir juos suabrakadabrinti. Tiek būdamas „Lietuvos monetų kalyklos“ valdybos nariu, tiek dirbdamas LR Seimo Pirmininko patarėjo ar kitose – Lietuvos Banko, Valstybės kontrolieriaus pareigose jis tiko ir buvo patogus visoms valdžioms ir niekados netapdavo atsakingu. Tačiau ministras puikiai suprato, o jei nesuprato, tai jam daug kartų buvo pasakyta, ką jis daro ir kokias pasekmes tokios pertvarkos turės sveikatos apsaugai. Todėl jo atsakomybė ne mažesnė nei viceministrės.

Kad ši Jankauskienės – Dulkio reforma yra užsakyta avantiūra, buvo akivaizdu nuo pirmųjų ėjimų. Reformos, pertvarkos daromos tam, kad kažkas pagerėtų. Ir tam privalu tinkamai pasiruošti, įvertinti esamą sveikatos sistemos padėtį, jos problemas, atlikti išsamias analizes, paskaičiavimus, prognozes, realiai valdyti situaciją ir turėti galimybę reformos vyksmą užkardyti nuo galimų neigiamų pasekmių. Apie pasiruošimo reformoms trūkumus ne kartą savo poziciją išsakė Valstybės kontrolė.

Daug kritikos dabartinės SAM vadovybės politikai yra išsakę ir patyrę Lietuvos medikai. Kaip antai, geriausias 2023 – ųjų metų kardiologas profesorius Pranas Šerpytis teigia: “...man gaila žmonių, kurie dėl sistemos ydų negauna geros kardiologinės pagalbos. Nekart mes, kardiologai, tai esame sakę Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Seimo sveikatos reikalų komitetui, bet kol kas deramos reakcijos neregėti ... dabar kardiologiją norima padaryti pilka ir plika“. Sutinku su profesoriaus nuomone, tačiau anaiptol ne visų valstybės pareigūnų, politikų, medikų visuomeninių organizacijų atstovų pozicija dėl pertvarkų medicinoje buvo suprantama ir pateisinama.

Pirmiausia, nustebino LR Prezidentas Gitanas Nausėda savo parašu uždegdamas žalią šviesą toms abrakadabrakiškoms reformoms. Užuot vetavęs avantiūriškas valdančiųjų konservatorių užmačias, G. Nausėda leido vykdyti tolesnį medicinos griovimą Lietuvoje, nekreipdamas dėmesio į perspėjimus apie pasekmes. Tik vėliau, susivokus, kad toks palaikymas valdančiųjų SAM politikai ateityje gali pakenkti Prezidento reputacijai, G. Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė prakalbo mistine fraze apie galimybę sveikatos reformą perkalibruoti. Požiūris tikrai savotiškas, tarsi medicina būtų kažkoks mechaninis vyksmas ar prietaisas.

Ne kitaip pasirodė ir Seimo opozicija. Vasaros pabaigoje grasinusi, kad dėl sveikatos reformos „bus karšta“, rudeniop su krentančia oro temperatūra atvėso ir jos atstovai. LSDP Seimo nariai dėl medicinos pertvarkų net kėsinosi Sveikatos ministerijai užkurti pirtį, bet, kaip įsitikinome, ugnies, deja, taip ir neatsirado.

Pasigedau ir medikų profsąjunginių bei visuomeninių organizacijų principingesnių, ryžtingesnių veiksmų. Nekalbu apie konformistines organizacijas ar jų atstovus, kurie nuolatos geba prisiderinti prie valdžios ir su ja susitarti, pasitenkindami merkantiliniais interesais. Deja, ir tos, kurių atstovai atrodė suprato galimas pražūtingas sveikatos reformos pasekmes, dažniausiai esminius problemų sprendimus siedavo tik su finansavimo trūkumais. Tuomet keista, kad šios nevyriausybinės organizacijos taip ir neišreiškė solidarumo, pavyzdžiui, britų medikams, ne kartą protestuojantiems dėl menko atlygio už darbą. Iš tikrųjų sveikatos reformuojamų reformų neigiamų pasekmių mastas žymiai platesnis ir gilesnis. Dalinai apie tai jau minėta pirmiau, tačiau dėl jaunųjų medikų padėties ir gydymo paslaugų situacijos regionuose būtini dar papildomi pastebėjimai.

Rajonuose trūksta medikų, jauni gydytojai ten nevyksta. Kodėl? Atsakymas labai paprastas - o kodėl jie turi rizikuoti savo, savo šeimos ateitimi ir ten vykti. Įsivaizduokime, pavyzdžiui, jaunas chirurgas, neatsisakantis minties įsikurti ir dirbti rajone, susitaria su vietine administracija dėl visko – dėl atlygio už darbą, gyvenamojo būsto, žmonos darbo, vaikų ugdymo įstaigų. Ir tokių atvejų žinoma nemažai. Gydytojo šeima pradeda kurtis, pradeda dirbti, vaikai pradeda lankyti ugdymo įstaigas ir staiga iš ministerijos ateina Jankauskienės-Dulkio nurodymas, kad po pusmečio rajone turi būti naikinamas chirurgijos skyrius. Visos Lietuvos regionuose vyksta masinis įvairiausių profilių medicinos paslaugų naikinimas. Ir kas tuomet belieka daryti jaunam specialistui, kuomet taip griaunamos jo profesinės ir gyvenimo perspektyvos?

Visos Lietuvos regionuose vyksta masinis įvairiausių profilių medicinos paslaugų naikinimas.

Ir ne finansiniai klausimai, o SAM atsakomybė ir žmogiškasis faktorius tampa opiausia problema, drauge mediko ir jo šeimos ateities neprognozuojamumas. Apie empatiją rajonų gyventojams, taip pat ir visiems kitiems piliečiams turintiems sveikatos problemų, net nėra prasmės kalbėti, nes, atrodo, kad į ministerijos vadovybę skiriami tie asmenys, kurie neturi atjautos savybių. Čia ir atsakymas toms nevyriausybinėms medikų organizacijoms, kurios Lietuvos sveikatos sistemoje pagrinde temato ir akcentuoja tik finansines problemas. Deja, empatijos pinigais nei nupirksi, nei kompensuosi.

Dėl jaunų medikų trūkumo regionuose pradėta gydytojų rezidentų mokymo sistemos pertvarka. Sutinku su VU Medicinos fakulteto dekanu prof. Daliumi Jatužiu, kad universitetų atsakomybė yra rūpintis būsimų gydytojų darbo kokybe ir jų ruošimu. Tačiau teiginiu, jog „rezidentūra yra transformuojama ir priartinama prie tarptautinių standartų“ nieko naujo nepasakoma. Apie tai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo nuolatos kalbama. Tačiau, pirma, tie tarptautiniai standartai buvo, yra ir bus kintantys, juolab, kad sveikatos apsaugos sistemos eilėje šalių išgyvena krizes.

Antra, jie nėra absoliutūs ir turi būti individualizuojami. Norėčiau paklausti VU Medicinos fakulteto dekanato vadovų: o kokiai sveikatos apsaugos sistemai Lietuvoje jūs vykdysite gydytojų rezidentų mokymo sistemos pertvarką? Ar dabartinės SAM vadovybės vykdomai abrakadabrakiškai reformai su dirbtinai prievartiniu būdu kuriamais sveikatos centrais? Tai sustokite, nes šiuo atveju jūsų siekiai yra beprasmiški ir pasmerkti, kadangi tai bus tik dar vienas tuščias lėšų išeikvojimas ir dar vienas jaunų medikų nuvylimas.

Ką daryti? Pirmiausia, kuo skubiau sustabdyti destruktyvios abrakadabrakiškos reformos vyksmą. Lengva nebus, nes užsakovai, kurių nurodymus vykdė Jankauskienės–Dulkio tandemas taip paprastai nepasiduos. Reikės politinės valios. Ar ji rasis? Sunku pasakyti. Tačiau kito pasirinkimo tiesiog nėra, jeigu dar norime turėti bent kažkokią realiai veikiančią sveikatos apsaugą, o ne vien tik iškabas. Tik atlikus išsamią analizę, skaičiavimus, realų sveikatos sistemos Lietuvoje vertinimą, tinkamai pasiruošus bus galima galvoti ir apie pozityvias transformacijas medicinoje, taip pat ir apie gydytojų rezidentų mokymo sistemos pertvarką.

The post Arvydas Akstinavičius. Abrakadabrakiška sveikatos apsaugos reforma appeared first on LAIKMETIS.

Tenka apgailestauti, kad SRDK parlamentinės kontrolės posėdyje (2023-10-18 SRDK posėdžio įrašas nuo 2 val. 40 min.) SADM vadovybę atstovavusi kanclerė Ana Selčinskienė pademonstravo totalų diletantizmą dėl negalios vertinimo ir ginčų narinėjimo, o Ginčų komisijos darbo tapatinimas su Energetikos reguliavimo ir Konkurencijos tarybomis atskleidė visišką jos nesigaudymą Neįgaliųjų socialinę politiką ir Ginčų komisijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Pastebėtina tai, kad SADM vadovybė, taip pat ir pati Ministrė viešai apie Komisiją nesyk skleidė melagingas žinias, žeminančias Komisijos reputaciją, dėl ko Komisija buvo priversta viešai šias netiesas paneiginėti. Tokią Ministerijos rūstybę Ginčų komisija užsitraukė po to, kai atsisakė palaikyti SADM vadovybės suplanuotą, o gal kažkieno užsakymu sugalvotą akivaizdžiai žalingą žmonėms su negalia neįgaliųjų socialinę reformą. Komisijos nariai nuosekliai priešinosi šiai buldozerio principu stumiamai socialinei pertvarkai ir ne kartą viešai informavo visuomenę dėl jos galimų grėsmių neįgaliesiems. Ilgą laiką SADM vadovybė savo neatsakingos politikos pasekmes bandė pridengti pramanytais kaltinimais Komisijai ir jos pirmininkui, siekdama suformuoti opiniją, neva tai tik Komisijos ir jos pirmininko ambicijos bei prasimanymai.

Ir štai rezultatas – vis gilėjanti visaapimanti ir visapusiška negalios vertinimo sistemos krizė. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos – NDNT darbuotojai taip pat suprato, kad toliau taikstytis su neatsakinga SADM vadovybės politika ir jos propaguojama neįgaliųjų socialine reforma nebegalima. Tai akivaizdžiai atsispindi Tarnybos (NDNT) darbuotojų raštuose. Po susitikimo su SADM viceministre Justina Jakštiene, SADM, SAM atstovais, Tarnybos vadovybe, darbuotojai konstatavo, kad supratimo susirinkime nesulaukė, ,,Tapo aišku, kad tikrai nemaža dalis tarnybos darbuotojų, nesikeičiant darbo sąlygoms ir darbo užmokesčiui, nusprendė nebetęsti darbo santykių naujai kuriamoje Agentūroje.“ Toliau kreipimesi, po kuriuo renkami darbuotojų parašai, teigiama: "Nežinia, kaip  vyks vertinimai po reorganizacijos, kadangi normalaus būsimos vertinimo sistemos testavimo nebuvo. Darbuotojams kyla baimė dėl galimos atsakomybės, kadangi vertinimo kriterijai neaiškūs, reikiamai neatidirbti, mažai atlikta tyrimų, kyla galimybė neskaidriam vertinimui, nepriklausomai nuo darbuotojo sąžiningumo ir noro būti doram, nes palikta daug vietos interpretacijom. „Buldozeriu" stumiama reorganizacija, neapgalvojus ir neatlikus reikiamų tyrimų gali atnešti daug žalos ar netgi sugriauti visą negalios vertinimo sistemą, kuri gal ir nebuvo ideali, bet veikė. Galbūt būtų užtekę tik patobulinti patį vertinimą, šiai dienai turimus ir naudojamus vertinimo kriterijus, o ne iškart viską griauti. NDNT darbuotojai taip pat apgailestauja, kad tenka dirbti viceministrės J. Jakštienės "sapnų karalystėje.“

Pratęsiant Tarnybos darbuotojų poziciją dėl viceministrės "sapnų karalystės“, būtina pastebėti, kad SADM vadovybė nepagrįstai kaltino Ginčų komisiją ne vien nekokybišku, neefektyviu darbu, bet ir statistikos gadinimu, biudžeto lėšų eikvojimu, nes tenkinant žmonių su negalia skundus (2023 m. per 9 mėn. buvo tenkinta 68,06 proc. skundų, spalio mėn. – 75 proc., o kažkokia mistinė norma, pagal SADM, turėtų būti apie 15 proc.), priimant objektyvius, teisingus sprendimus dėl žmonių su negalia, tenka atstatyti ir mokėti jiems priklausančias didesnes išmokas. Tačiau ne SADM vadovybės nuolat kartojami šmeižikiški pareiškimai Ginčų komisijos adresu, kurie, beje, niekados nebuvo pagrįsti jokiais argumentais ir faktais, tik kaip ne kartą minėta Komisijos pareiškimuose, bandymais Ministerijos vadovybės melą prisidengti duomenų iškraipymu, o beveik du kartus padidėjęs skundų skaičius, iki 300 proc. išaugę Komisijos narių darbo krūviai, apie 70 proc. siekiantis tenkinamų skundų skaičius, mūsų įsitikinimu, ne tik pagrindžia Komisijos veiklos efektyvumą, bet ir rodo žmonių su negalia pasitikėjimą Ginčų komisija. O tai, kad nė vienas Komisijos sprendimas iki šiol nebuvo nuginčytas teisme, kad ir kaip NDNT atstovai, beje, skatinami SADM vadovybės, stengėsi tai daryti, patvirtina Ginčų komisijos darbo kokybę. Atkreiptinas dėmesys į tą faktą, jog Komisijos sprendimus pagrinde skundė NDNT vadovai, o ne žmonės su negalia.

Dabar viešai girdime, kaip Ministerija mokesčių mokėtojų pinigais, užuot juos skyrusi neįgaliesiems, reklamuoja neįgaliųjų socialinę reformą, kuri baus žmones už tai, kad jie yra likimo nuskriausti ir turi sveikatos negalią. Tačiau Seime teko girdėti ir apie kitokią poziciją, ir apie kitokias iniciatyvas. LVŽS frakcija, atrodo, surinko reikiamus parašus ir registruos įstatymo pataisas, grąžinančias ginčų nagrinėjimą su Ginčų komisija į įstatymą. Lapkričio 22 d. Seimo neįgaliųjų teisių komisija turėtų svarstyti klausimą dėl negalios vertinimo sistemos tobulinimo, siūlant nukelti 2022-12-22 priimto neįgaliųjų socialinės reformos įstatymų paketo įsigaliojimo datą. Taigi, randasi iniciatyvos realiai padėti žmonėms su negalia ir išgelbėti juos nuo neigiamų reformos pasekmių. Tikėkimės, kad Seimas tam parodys ir politinę valią, ir empatiją.

The post Ginčų komisija prie SADM: negalios vertinimas sisteminėje krizėje appeared first on LAIKMETIS.

„Daugiau pinigų ir atostogų dienų!“, „Solidarumo ir teisingumo!“ – taip aidint būgnams ir švilpukams skandavo Lietuvos profesinių sąjungų surengtos protesto akcijos dalyviai.

Jie nešė savo organizacijų vėliavas, plakatus su užrašais „Norime gyventi, o ne egzistuoti“, „Stop atlyginimų mažinimui“, „Stop dvigubų standartų taikymui“, „Didinti, o ne įšaldyti atlyginimus“, „Orus darbas lygu orus atlyginimas“, „Ne – viršvalandžiams“.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga akciją pradėjo Katedros aikštėje ir, atžygiavę iki Seimo, surengė mitingą.

„Šiandien atėjome pranešti žinutę, kad mes mes verti daugiau!“ – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Jos teigimu, mokesčiai turi būti didinami tik turtingiesiems, viešojo sektoriaus darbuotojai privalo gauti orų atlygį, o pagarbos nusipelno ne tik švietimo darbuotojai, kurių atlyginimų kėlimui Vyriausybė kitąmet yra numačiusi daugiausiai lėšų, bet ir socialinės apsaugos, kultūros, sveikatos sektorių darbuotojai, pareigūnai.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė tvirtino, kad profsąjungos nepritaria taupymo politikai.

„Atėjome pasakyti „ne“ taupymo politikai. Negalima užšaldyti atlyginimų iki 2026 metų. (...) Mums atlyginimai užšaldomi, o vadovams, politikams jie kyla“, – teigė ji.

Mitingo dalyviai skandavo „Gėda!“ ir „Seimą – lauk!“.

Protesto akciją profsąjungos surengė dėl Vyriausybės siūlomo Biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto pataisų.

Protesto akciją profsąjungos surengė dėl Vyriausybės siūlomo Biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto pataisų. Jos reikalauja stabdyti šių projektų priėmimą, „kol jie nesuderinti su socialiniais partneriais“, taip pat susieti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu ir peržiūrėti juos kiekvienais metais.

Be kita ko, profesinės sąjungos reikalauja stabdyti valstybės ir savivaldybių įmonių vertimą akcinėmis bendrovėmis, nes dėl to kyla jų privatizavimo rizika, suteikti pirmenybę viešųjų pirkimų konkursus laimėti įmonėms, kurios darbuotojai yra susibūrę į profesines sąjungas ir yra sudariusios kolektyvines sutartis, skatinti kolektyvines derybas ir kolektyvinių sutarčių sudarymą.

Tarp kitų reikalavimų – progresinių mokesčių įvedimas, mokestinių lengvatų sumažinimas, streikų organizavimo liberalizavimas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pataisoms, kuriomis nuo kitų metų pradžios keičiama biudžetinių įstaigų darbuotojų, tarp jų ir mokytojų, darbo apmokėjimo tvarka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, dėl to didės minimalios ir maksimalios koeficientų ribos, daugės skatinimo priemonių, mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai kitąmet vidutiniškai didės 7 procentais.

Ministrų kabinetas taip pat pritarė Vidaus tarnybos statuto pataisoms. Jomis siekiama didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų, paskatinti pareigūnus tarnauti ilgiau ir nepalikti tarnybos.

Vis tik joms šiems teisės aktų pakeitimams nepritaria pareigūnų profsąjungos, besibaimindamos, jog šie pokyčiai pablogins darbo sąlygas.

Projektams dar turės pritarti Seimas.

The post Vilniuje pareikštas nepasitenkinimas Vyriausybės vykdomomis reformomis appeared first on LAIKMETIS.

„Pasekmės, jau čia gynybos susitarimui, kurias sukėlė – tikrai blogos. Čia nesiimu kažko kaltinti ar vertinti, kaip čia reikėjo kitaip padaryti. Blogos – čia konstatavimas, nes mums reikia turėti platų nacionalinį susitarimą dėl gynybos reikalų, kuris tęstųsi ne tik valdančiųjų kadenciją, bet ir verstųsi per kelių būsimų daugumų kadencijas“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys. 

Opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ketvirtadienį pranešė, jog traukiasi iš parlamentinių partijų susitarimo dėl gynybos.

Tokį sprendimą partija priėmė Seimui pateikimo stadijoje nubalsavus už Viešojo saugumo tarnybos (VST) prijungimą prie policijos. Demokratai teigia smerkiantys „vidaus reikalų ministrės ir visos Vyriausybės sisteminį Lietuvos saugumo silpninimą“.

Prezidento patarėjas taip pat išsakė kritikos VST reformai, sakydamas, jog Seimui pateiktas kompromisas dėl įstatymo pakeitimo projekto „buvo blogesnis nei pirminis sumanymas“.

Patarėjo teigimu, visų pirma buvo numatyta inventorizuoti visas VST atliekamas funkcijas, peržiūrėti, ar jos nesidubliuoja su kitomis institucijomis ir jas išskaidyti. Tarp jų – kritinės infrastruktūros apsaugos funkcija, nuteistųjų asmenų konvojavimas, viešojo saugumo užtikrinimas per riaušių malšinimą ir panašiai.

„Kaip žinome, Policijos departamentas dalį atlieka, dalį galima perduoti privačioms bendrovėms vykdyti, dalį galėtų vykdyti Kalėjimų departamentas. Tai toje apimtyje, kai vyko diskusija, tikrai prezidento parama buvo, nes mes turėtume siekti efektyvaus darbo organizavimo, nedubliuoti ir taip nedidelių resursų“, – kalbėjo K. Budrys.

Anot jo, pagrindinis resursas, kurio stinga – personalas, esama nemažai neužpildytų etatų. Pasirinkta kryptis, patarėjo teigimu, neįneša reikiamų pokyčių.

„Tas pradinis modelis sulaukė kritikos kai kuriose politinėse jėgose ir buvo pasirinkta bloga kryptis – padaryti kompromisą, nieko nekeisti tarnybos viduje, bet pačią tarnybą pasiūlyti prijungti prijungimo keliu prie Policijos departamento. Tada tikrai kyla abejonių, ką mes čia tokiu būdu pasieksime, kai institucija neturės savo atskiro vadovo, bus po kita institucija, iš kur atsiras dėl to geresnis valdymas, kai mes sieksime išlaikyti identitetą ir panašiai“, – sakė prezidento patarėjas.

Anot jo, pasirinktas neaiškus kelias, todėl skepsio išlieka pakankamai daug nežinant, ką norima pasiekti. 

VST pertvarką kritikuoja ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiųjų atstovų.

Integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, o pareigūnams užtikrinant jų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus bei toliau tęsiant tarnybą tose pačiose pareigose.

The post VST reforma - kritikos ir nesutarimų fone appeared first on LAIKMETIS.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius Seimo posėdyje pareiškė, kad rudens sesijoje svarbu priimti mokesčių reformą.

Valdantieji prieš kelias savaites sutarė neskubinti jos priėmimo dėl kilusių ginčų tiek su opozicija, tiek pačios koalicijos viduje.

A. Butkevičius tikino, kad nepriėmus reformos Lietuva negaus 230 mln. eurų lėšų iš Europos atsigavimo fondo, nors šios lėšos jau galimai numatytos kitų metų biudžeto projekte.

„Tos lėšos, kurios turi pasiekti šiais metais Lietuvą, 230 mln. eurų dar nėra gautos ir neaišku, ar jos bus gautos. Jos, aš manau, yra suplanuotos šių metų biudžeto išlaidose, tai yra sveikatos sistemai, švietimo sistemai, skaitmenizacijai ir taip toliau“, – sakė A. Butkevičius.

„Jeigu tų lėšų negausime, kyla klausimas, ar mes finansuosime iš savo biudžetų suplanuotų ar tiesiog perkelsim kai kurių priemonių įgyvendinimą vėlesniam laikotarpiui?“, – teigė jis.

A. Butkevičius taip pat atkreipė dėmesį į komercinių bankų pelnų problematiką.

„Pinigų daug, bet bankai tiek ir verslui, tiek ir namų ūkiams (...) taiko pačią didžiausią palūkanų normą iš visų euro zonos šalių, o paskolų prieinamumas tarp visų ES šalių Lietuvos verslui ir namų ūkiams yra pats blogiausias. Tai aš manau čia turi būt mūsų kaip politikų tokia iš prioritetinių sričių“, – sakė jis.

Tuo metu liberalūs politikai tikisi, kad rudenį galop bus priimtas Civilinės sąjungos įstatymas, reglamentuojantis gyvenimą nesusituokus tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties poroms.

Valdančiosios Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas tvirtino, kad diskusijos dėl įstatymo jau ir taip per ilgai užsitęsė.

Anksčiau šiemet Seimas šiam projektui pritarė svarstymo stadijoje, tad įstatymui priimti reikalingas paskutinis balsavimas.

„Man atrodo, kad visi kampai, visi niuansai jau iš esmės yra apsvarstyti, visi variantai tikrai yra aptarti ir šį klausimą norėtųsi, kaip ir kitus pradėtus klausimus, rudens sesijoje užsibrėžti pabaigti“, – sakė V. Mitalas.

Kritika valdantiesiems

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnės pirmoji pavaduotoja Guoda Burokienė Seimo posėdyje kritikavo valdančiųjų politiką.

„Konservatorių, liberalų ir laisviečių vykdomą politiką galima įvardinti kaip paprasčiausią buhalteriją, kai viskas matuojama tik lentelėmis nuolat ieškant, kaip panaikinti kokią nors socialinę, bet pelno neatnešančią funkciją“, – sakė parlamentarė.

G. Burokienė siūlė atkreipti dėmesį į finansiškai pažeidžiamesnes visuomenės grupes.

„Siūlome dėl maisto kainų steigti nepriklausomą maisto tarybą kaip platformą, kurioje akademikai, ūkininkai, perdirbėjai, mažmenininkai ieškotų galimų sprendimų, siūlymų“, – teigė Seimo narė, kalbėdama apie brangstantį maistą.

„Siūlome ir palengvinti gyventojams finansinę naštą, susijusią ir su viešuoju transportu, mūsų nuomone, itin mažas pajamas gaunantys senjorai, neįgalieji, sergantys sunkiomis ligomis galėtų nemokamai važiuoti miesto ir priemiestiniu viešuoju transportu“, – sakė G. Burokienė.

„Valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė kaip vieną sesijos svarbesnių projektų nurodė siūlymą kurti seksualinių nusikaltėlių registrą.

Anot jos, frakcija su kitomis politinėmis jėgomis dėl paramos dar nesikalbėjo, tačiau tą planuoja padaryti.

„Tikrai planuojame ir kviesime, prašysimės į jų frakcijos posėdžius, norėsime pristatyti ir tikrai bendrausime ir su valdančiaisiais, ir su opozicija“, – žurnalistams sekmadienį Seime teigė A. Norkienė.

Ji taip pat pridūrė, kad šioje sesijoje tikisi kitokio bendradarbiavimo su valdančiaisiais.

„Tikiuosi, kad valdančioji dauguma neblokuos mūsų pasiūlymų. Ta patirtis tokia vis tik sufleruoja, kad nors teikiama ir geriausius, racionaliausius pasiūlymus, vis tik jie yra atmetami, dalis paskui yra perkeliama į pačių projektus. Tai tikimės to geranoriškumo, vis dar tikimės ir požiūris, nuostatos į opoziciją, aš tikiuosi, keisis nuo šio rudens“, – posėdyje sakė A. Norkienė.

Sekmadienį Seimo nariams buvo pateiktas rudens sesijos darbų programos projektas, jam siūlymus teikė prezidentas, Vyriausybė, Seimo komitetai ir frakcijos.

Už darbų programą per pateikimą balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni, o susilaikė 40 parlamentarų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sekmadienį teigė, kad svarbiausias sesijos darbas bus 2024 metų valstybės biudžeto priėmimas, kurio svarstymus tikrai palies priešrinkiminės nuotaikos. Ji taip pat perspėjo, kad prieš kitąmet vyksiančius trejus rinkimus politiniame lauke stiprės populistinė retorika.

The post Seime prasidėjusioje rudens sesijoje – liberalų viltys dėl Civilinės sąjungos, kritika valdantiesiems appeared first on LAIKMETIS.

Tačiau už prekybą atsakingas eurokomisaras neatskleidė sumų, kurių šalis rizikuoja netekti. V. Dombrovskis sako, kad tai bus viena pagrindinių temų vizito Lietuvoje metu ketvirtadienį ir penktadienį.

„Lietuvai mes pervedėme dalį pinigų, nes su mokesčių reforma susiję tikslai nebuvo visiškai įgyvendinti. Matome, kad Lietuva eina į priekį, ir tai išsamiai aptarsime susitikimuose su Lietuvos ministre pirmininke, finansų ministre. Kalbėsimės, kokioje stadijoje yra mokesčių reforma, ko dar reikia, kad visi tikslai būtų įgyvendinti“, – interviu LRT sakė V. Dombrovskis.

„Būtų svarbu pasistūmėti į priekį ne tik su mokesčių reforma, bet ir apskritai su plano (ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, RRF – BNS) įgyvendinimu, nes įgyvendinimo terminai yra gana trumpi, o pinigai turi būti panaudoti iki 2026 metų pabaigos. Yra daug investicinių projektų, kuriuos reikia įgyvendinti. Taigi patariame valstybėms narėms iš tikrųjų sutelkti dėmesį į juos ir be reikalo nevėluoti“, – sakė jis.

Europos Komisija šiais metais Lietuvai jau pervedė daugiau nei pusę milijardo eurų, tačiau 26 mln. eurų buvo sulaikyti dėl laiku neįgyvendintų su mokesčių reforma susijusių reikalavimų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau teigė, kad jeigu mokesčių reforma Seime strigs, Lietuva gali netekti kur kas reikšmingesnės sumos.

The post Neįgyvendinus reformų, Lietuvai kyla rizika prarasti ES skirtus milijonus eurų - EK vicepirmininkas V. Dombrovskis appeared first on LAIKMETIS.

„Kad ši kadencija ėmėsi mokesčių sistemos korekcijos, tai yra labai gerai. Ne visi klausimai būtinai turi būti pabaigti per vieną sesiją ar netgi iki kadencijos pabaigos“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen. 

„Mes turime ir kaimynų pavyzdžių, kuomet geriausiai sprendimus yra priimti kadencijos pradžioje. Tarkime estai tai darė dėl mokesčių pakeitimų, todėl aš nematau didelės problemos, jeigu mes žingsnis po žingsnio eisime ten, kur galime atrasti aiškų politinį sutarimą“, – pridūrė Seimo pirmininkė. 

Pasak jos, šiuo metu diskusijose dėl mokesčių pertvarkos „įsijungė“ normalus politinis procesas. 

V. Čmilytė-Nielsen pakartojo, kad jos vadovaujamo Liberalų sąjūdžio frakcija Seime nebalsuotų už šiuo metu pateiktą didesnio individualios veiklos apmokestinimo projektą. 

Anot Seimo pirmininkės, sprendžiant dėl kitų metų biudžeto pagrindiniai prioritetai bus gynyba, saugumas, švietimas, sveikatos ir socialinė apsauga. 

„Gyvename Rusijos agresijos Ukrainoje sąlygomis, tai fundamentas, ant kurio statome visus kitus dalykus, visgi, yra valstybės saugumas. Kitas dalykas yra švietimo sritis, sveikatos apsauga – tai yra tos tradicinės sritys, kurioms būtina skirti dėmesio ir žinoma šitame biudžete tai irgi atsispindės“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Gyvename Rusijos agresijos Ukrainoje sąlygomis, tai fundamentas, ant kurio statome visus kitus dalykus

„Visi kiti pasiūlymai, pageidavimai natūralu jau yra po šių svarbiausių, gyvybiškai svarbių valstybei sričių“, – pridūrė ji. 

Seimo pirmininkės teigimu, tikimasi, kad kitų metų valstybės biudžeto projektas parlamentą pasieks vėliausiai spalio pradžioje.  

Po valdančiųjų konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ koalicinė taryba neskubėti mokesčių reformą Seime tvirtinti šiemet sutarė praėjusią savaitę.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen anksčiau teigė, kad dėl pertvarkos diskutuoti galima ne tik rudens, bet ir kitoje sesijoje, prasidėsiančioje 2024 metų pavasarį. Anot jos, reforma bus svarstoma etapais ir neskubant.  

Seimui yra pateiktas septynių įstatymų pataisų paketas. Pakeitimais, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą bei numatyti platesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą, taip pat siūlomi pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais.

The post V. Čmilytė-Nielsen: ne visus mokesčių reformos klausimus būtina užbaigti šioje kadencijoje appeared first on LAIKMETIS.

Taip pat KT paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja taisyklių nuostatos, kiek jose nustatyti formalūs (kiekybiniai) kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos.

KT konstatavo, kad savivaldybių teisė spręsti dėl mokyklų tinklo nėra neribota, tačiau Švietimo įstatyme turi būti nustatyti aiškūs kriterijai, ir tik po to jie gali būti sukonkretinti Vyriausybės nustatytose taisyklėse.

„Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tik Švietimo įstatymu nustačius kriterijus, kuriuos turi atitikti mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas, atskirų kriterijų reikšmė gali būti sukonkretinama poįstatyminiuose teisės aktuose, be kita ko, Vyriausybės tvirtinamose taisyklėse“, – sakoma trečiadienį paskelbtame KT pranešime.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną, kad nesutriktų ugdymo procesas ir Seimas turėtų laiko pašalinti prieštaravimams.

Į KT dėl mokyklų tinklo kreipėsi opozicijos parlamentarai, prašydami įvertinti, ar Vyriausybė gali nustatyti kriterijus, nuo kurių priklauso savivaldos mokyklų pertvarka ar likvidavimas.

Grupė Seimo narių kreipėsi dėl atitinkamų Švietimo įstatymo nuostatų ir Vyriausybės patvirtintų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių. Opozicijos atstovai teigia, kad Švietimo įstatymo nuostata dėl pavedimo Vyriausybei nustatyti kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar mokykla gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, prieštarauja Konstitucijai.

Į KT dėl mokyklų tinklo pertvarkos pernai kreipėsi 57 parlamentarai iš opozicinių „valstiečių“, socialdemokratų, Demokratų sąjungos ir kitų frakcijų.

Į KT dėl mokyklų tinklo pertvarkos pernai kreipėsi 57 parlamentarai iš opozicinių „valstiečių“, socialdemokratų, Demokratų sąjungos ir kitų frakcijų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad Konstitucinis Teismas nenagrinėjo tinklo taisyklių ir jų niekaip nevertina ir nesako, kad jas reikėtų koreguoti. 

„Ministerija vadovavosi teisiniu reguliavimu, kuris galioja nuo 2011 metų liepos 1 dienos. Juo vadovavosi visos vyriausybės. Konstitucinis teismas nutarė, kad baziniai kriterijai turi būti nustatyti įstatymu, o detalūs jau Vyriausybės nutarimais. Tam, kad Vyriausybės sprendimas atitiktų Konstituciją, reikės pakoreguoti Švietimo įstatymo nuostatas. Tą ir padarysime iki 2024 metų sausio mėnesio“, – informavo ministerija.

Anot jos, Konstitucinio Teismo sprendimas jokios įtakos mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėms neturi. Šis sprendimas taip pat neturės jokios įtakos mokytojų darbui ir mokinių ugdymo procesui.

The post „Tūkstantmečio" mokyklų reforma pripažinta antikonstitucine appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Prezidentūros, taip bus didinamas teismų sistemos efektyvumas, atvirumas bei skaidrumas, taip pat teismo proceso operatyvumas bei siekiama aukštesnės bylų nagrinėjimo kokybės.

Įstatymai, kurių projektus pernai birželį pateikė šalies vadovas, numato sudaryti ir nuolat atnaujinti pretendentų į teisėjo pareigas rezervinius sąrašus. Pasak Prezidentūros, tai leis pagreitinti teisėjų paskyrimą į atsilaisvinusias vietas ir užtikrins teismų veiklos nepertraukiamumą.

Be to, į aukštesnės instancijos teismo, t. y. bendrosios kompetencijos ar administracinio apygardos teismo, teisėjo pareigas nuo šiol galės pretenduoti ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo teisėkūros ar kitose srityse stažą turintys teisininkai, taip pat ne mažesnį kaip 10 metų advokato arba prokuroro darbo stažą turintys advokatai ir prokurorai.

Pasak G. Nausėdos, pertekliniai formalūs reikalavimai, taikomi pretendentų į teisėjus atrankų procedūrai, neleido pakankamai greitai užpildyti laisvų teisėjų vietų, o mažėjančios kliūtys profesionaliems teisininkams tapti teisėjais leis pritraukti daugiau tinkamų pretendentų dirbti teismuose.

pertekliniai formalūs reikalavimai, taikomi pretendentų į teisėjus atrankų procedūrai, neleido pakankamai greitai užpildyti laisvų teisėjų vietų

„Tai yra vienas svarbesnių pokyčių, siekiant suvienodinti teismų darbo krūvį ir laiku užpildyti laisvas teisėjų vietas. Naujoji tvarka sudarys sąlygas tinkamai organizuoti teismų darbą, būtiną teisinei valstybei užtikrinti“, – sakė šalies vadovas.

Jis pabrėžė, kad ne mažiau svarbu spręsti ir teisėjų bei kitų teismo darbuotojų atlyginimų klausimą.

Šiomis pataisomis taip pat bus steigiamas vienas administracinis teismas, Regionų apygardos administracinį teismą nuo 2024 metų prijungiant prie Vilniaus apygardos administracinio teismo.

Taip pat nustatoma ir nauja administracinių bylų teismingumo taisyklė, pagal kurią skundai pirmosios instancijos administraciniam teismui teikiami ne pagal atsakovo buveinės vietą, o pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą. Plečiamos ir galimybės teismo procesą organizuoti nuotoliniu būdu.

Pataisomis siekiama spręsti netolygaus atskirų teismų ir teisėjų darbo krūvio problemą.

Numatoma, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, konstatavęs esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, kurie yra skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose, atsitiktine tvarka atrinktas civilines bylas nutartimi galės priskirti nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjams.

The post G. Nausėda pasirašė Teismų įstatymo pataisas, kuriomis keičiama teisėjų atranka appeared first on LAIKMETIS.

Fondo vertinimu, siekiant toliau didinti išlaidas socialinei apsaugai, spręsti ilgalaikius iššūkius ir investuoti į atsinaujinančiąją energetiką ir energijos taupymo sprendimus, reikia gerinti viešųjų išlaidų kokybę ir ieškoti papildomų biudžeto pajamų šaltinių, plečiant mokestinę bazę per nekilnojamojo turto bei taršos mokesčius ir mažinant mokestinę aplinką iškraipančias lengvatas.

Tokias rekomendacijas pateikė savaitę Lietuvoje dirbusi TVF ekspertų misija, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija.

TVF teigimu, didelės su energetika susijusios subsidijos ir spaudimas kitoms išlaidoms gali pabloginti fiskalinę valstybės poziciją, o mokesčių lengvatų atsisakymas ir nauji nekilnojamojo turto bei aplinkosaugos  mokesčiai gali padėti ją sustiprinti.  

„Tikimasi, kad 2023 metais fiskalinę būklę pablogins didelės subsidijos energetikai ir kitos ilgalaikės išlaidos. (...) Siekiant padidinti pajamas, galima išplėsti mokesčių bazę visų pirma panaikinant iškraipančias mokesčių lengvatas ir nustatant nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčius“, – TVF svetainėje paskelbtame pranešime spaudai sakė jos vadovas Borja Gracia (Borcha Grasija).

Kita vertus, TVF palankiai vertina Vyriausybės atsaką į energijos kainų šoką, kuris sušvelnino neigiamą poveikį ekonomikai ir namų ūkiams. Kartu pabrėžiama, kad paramos priemonės yra didelė našta biudžetui, todėl ateityje siūloma apsvarstyti tikslingesnes priemones.  

spaudimas kitoms išlaidoms gali pabloginti fiskalinę valstybės poziciją, o mokesčių lengvatų atsisakymas ir nauji nekilnojamojo turto bei aplinkosaugos  mokesčiai gali padėti ją sustiprinti

Pasak LB ir Finansų ministerijos panešimo, TVF pabrėžia, jog Rusijos karo prieš Ukrainą ir energijos kainų šoko akivaizdoje Lietuvos ūkis demonstruoja atsparumą ir šiais metais augs sparčiau nei tikėtasi – gerą rezultatą lemia fiskalinė erdvė, darbo rinkos lankstumas ir spartus ekonomikos augimas iki karo Ukrainoje.  

Tačiau dėl aukštos infliacijos ir prastėjančios išorės paklausos 2023 metais ūkio augimas lėtės. Nepaisant to, darbo rinka tebėra stipri, o nedarbo lygis yra žemesnis nei prieš pandemiją. Tai palaiko spartų atlyginimų augimą, kuris prisideda prie infliacinio spaudimo.

Teigiama, jog Lietuvos finansų sistemai būdingi aukšti kapitalo ir likvidumo rodikliai – ji yra tinkamai pasirengusi numatomam ekonomikos augimo sulėtėjimui. Nepaisant kylančių palūkanų normų, neveiksnių paskolų lygis yra gerokai žemiau ilgalaikio vidurkio.

TVF vertinimu, fintech sektoriui pereinant iš spartaus augimo į brandos etapą, pagrindinis dėmesys turėtų ir toliau būti skiriamas pinigų plovimo prevencijos sistemos tolesniam stiprinimui.

The post Tarptautinis valiutos fondas: Lietuvai būtinos ekonomikos reformos appeared first on LAIKMETIS.