Pasak peticijos iniciatorių, lytinio švietimo reikalavimai mokykloje nėra pakankamai konkretūs. Apie tai praneša laikraštis „Nederlands Dagblad".

„Mokyklose turi būti dėstomos lytinio švietimo pamokos. Tačiau jei jos pasikviečia vieną kviestinį pranešėją, jos jau įvykdo reikalavimą", - sako Rutgerso lytinio švietimo ekspertas Lucas Lauwersas. Rutgersas yra lytiškumo ekspertų centras Nyderlanduose.

L. Lauwersas sako, kad tokie skandalai, kaip tas, kuris kilo dėl talentų konkurso „Olandijos balsas", kuriame buvo seksualiai išnaudojami žmonės, rodo, kad labai svarbu, jog jauni žmonės išmoktų gerbti vienas kito norus ir ribas.

Be to, jis atkreipia dėmesį, kad inspekcija ir mokiniai nurodė, jog šiuo metu mokyklose dėstomas lytinis švietimas yra nepakankamas arba vos pakankamas.

Peticiją pasirašiusieji reikalauja, kad vyriausybė nustatytų konkretesnius lytinio švietimo mokyklose reikalavimus. Šios savaitės pradžioje jie įteikė manifestą Nyderlandų seksualinio išnaudojimo komisarei Mariëtte Hamer ir Nyderlandų švietimo ministrui Dennisui Wiersmai.

Saugumas ir įvairovė

„Mano nuomone, mūsų reformuotose mokyklose lytiniam švietimui skiriama pakankamai dėmesio, - sako Pieteris Moensas. Jis yra krikščioniškos Olandijos reformatų mokyklų švietimo asociacijos pirmininkas.

Pasak P. Moenso, dėmesys su lytiškumu susijusioms temoms skiriamas įvairių dalykų, pavyzdžiui, biologijos ir socialinių mokslų, metu. Mokyklose reikia spręsti daug temų ir problemų, pažymi jis.

Jei mokykloms bus priskirta atsakomybė spręsti visuomenines problemas, tai neigiamai paveiks kitų rūšių ugdymą.

„Turime spręsti tokias temas kaip priklausomybės ir skyrybų situacijos", - sako jis.

Pasak jo, mokyklos pirmiausia turėtų sutelkti dėmesį į pagrindinius įgūdžius, tokius kaip skaitymas, matematika ir kalbų menas.

„Jei mokykloms bus priskirta atsakomybė spręsti visuomenines problemas, tai neigiamai paveiks kitų rūšių ugdymą", - mano jis.

Peticija

Peticijoje pabrėžiama, kad mokyklose lytiškumo tema turėtų būti nagrinėjama holistiškiau. L. Lauwersas mano, kad mokyklose pernelyg dažnai kreipiamas dėmesys tik į biologinę lytiškumo pusę.

„Jaunimas nurodo, kad nori gauti informacijos apie lyčių normas, įvairovę, troškimus ir mėgavimąsi seksu. Mokykla yra gera vieta mokytis vieniems iš kitų ir kalbėtis ne šeimoje", - įsitikinęs jis.

Tačiau P. Moensas su tuo nesutinka. Jis mano, kad šeima yra pirmoji vieta, kur reikia mokytis apie lytiškumą. Be to, jis teigia, kad dabartinių lytinį švietimą reglamentuojančių teisės aktų pakanka. Jis sako, kad nuostatai dera su švietimo laisve.

„Metodus renkamės remdamiesi dviem samprotavimų kryptimis: ką Biblija sako apie santykius ir šeimą ir kaip apie tai galvoja visuomenė? Taikydami šiuos metodus, galime išlikti ištikimi savo mokyklų identitetui", - sako L. Lauwersas.

The post Nyderlandų krikščionių organizacija nepritaria planui plėsti lytinį švietimą mokyklose appeared first on LAIKMETIS.

Tomas Petersas sako, kad kai kuriose bažnyčiose suma, esanti sąskaitos už energiją apačioje, išaugo keturis kartus. Jis yra olandų kolektyvo „Energie voor Kerken" (išvertus „Energija bažnyčioms") patarėjas. Ši bendrovė perka ir parduoda elektros energiją ir dujas bažnyčioms Nyderlanduose.

Paprastai bendrovė gali palyginti pigiai pirkti dujas, nes vienu metu ima didelius jų kiekius. Šiuo metu jie dar gali naudoti 2020 m. sukauptas dujas. Tačiau šių metų pabaigoje teks pirkti naujas dujas, olandų dienraščiui „Reformatorisch Dagblad" pasakoja T. Petersas.

Jis įspėja, kad kai kurioms bažnyčioms už energiją gali tekti mokėti tris ar keturis kartus daugiau nei iki šiol. Dėl to kyla išgąsčio, sako T. Petersas. Kai kurios jų turi peržiūrėti finansinius planus, nes joms pritrūks pinigų. Kitos svarsto galimybę vėl perkelti savo bažnyčios pamaldas į internetą, kad nereikėtų naudotis bažnyčios pastatu. Kitas sprendimas, kurį mato bažnyčios, yra efektyvesnis pastatų energijos vartojimas.

Energijos kainai įtakos turi daug veiksnių. T. Petersas nedrįsta prognozuoti, kas bus su rinka. „Jei žiema bus šalta, kaina šoktels į viršų. Tačiau jei žiema bus švelni, galimas ir tam tikras kainos sumažėjimas".

Temperatūra mažėja

Kai kurios bažnyčios taupo energiją sumažindamos šildymą. Viena iš jų - reformatų bažnyčia Olandijos vidurio Ede mieste. Bažnyčios valdytojų komisijos pirmininkė Addy Hekking sako, kad vietos bendruomenė turi penkis bažnyčios pastatus ir vieną bendruomenės pastatą. „Kasmet už energiją sumokame apie 90 000 eurų", - sako jis laikraščiui „Reformatorisch Dagblad".

Iki šiol bažnyčiai nereikėjo susidurti su didelėmis energijos kainomis, nes jos sutartis dėl dujų tiekimo galioja iki 2023 m. balandžio mėn. Tačiau jei nauja sutartis bus tris ar keturis kartus didesnė nei dabartinė sąskaita, bažnyčios komisija turi keletą sprendimų. „Mes negalėtume sau to leisti", - sako A. Hekking. - Todėl susirinkome kaip bažnyčios valdytojai, kad pamatytume, ką galime padaryti".

Bažnyčia galėtų, pavyzdžiui, sumažinti šildytuvą vienu laipsniu arba net išjungti jį per pamaldas, kai pastate yra daug žmonių. Kitas sprendimas - stebėti energijos naudojimą, kad bažnyčia galėtų įsikišti, kai jos naudojimas pasiekia piką. Pasak A. Hekking, labai svarbu informuoti bažnyčios prižiūrėtojus apie tai, kaip taupyti energiją. „Taip jie nepaliks įjungto šildymo visą naktį", - sako ji. Jei niekas nepadės, bažnyčia prašys parapijiečių paaukoti daugiau pinigų.

Sujungti bažnyčios pamaldas arba pereiti prie internetinių pamaldų šiuo metu nėra galimybės, sako A. Hekking. Kitaip yra su veikla savaitės metu: „Norime pasistengti, kad kuo daugiau jų vyktų tame pačiame pastate." Be to, šiuo metu nėra galimybių renovuoti bažnyčią, kad ji taptų energetiškai efektyvesnė. „Šiuo metu negalime daryti šių investicijų."

Daugiau aukų

Jei kainos kyla, visada atsiranda narių, kurie bažnyčiai paaukoja daugiau pinigų, pastebi Gertas ten Bolscheris. Jis yra Nyderlandų reformatų kongregacijų bažnytinių paslaugų biuro (Bureau voor Kerkelijke Dienstverlening) direktorius. „Kol rinkliavos atneša pakankamai pinigų, didėjančios energijos sąnaudos nėra problema."

Jis nėra girdėjęs apie bažnyčias, kurios nebegali apmokėti sąskaitų už energiją. Tačiau jis pastebi, kad kai kurios bendruomenės nerimauja dėl artėjančios žiemos. Vietoj to, anot jo, bažnyčios pradeda taupyti, kur tik gali. Jos klausia savęs, ar reikia šildyti bažnyčias tiek pat, kiek pernai, ar tikrai būtina šildyti ir bažnyčios pastate esančią virtuvę. „Vadovaujantis sveiku protu galima sutaupyti nemažai pinigų", - mano jis.

Šis biuras taip pat padeda bažnyčioms nurodydamas subsidijas, kurių jos gali prašyti, pavyzdžiui, iš vyriausybės.

Didelių remontų atidėjimas

Krikščionių reformatų bažnyčia Olandijos Urko mieste galės apmokėti sąskaitas už energiją net ir tuo atveju, jei kainos kils. Tačiau kiti planai, pavyzdžiui, bažnyčios renovacija, atidedami. Bendruomenės seniūnas Harco Mulderis laikraščiui „Reformatorisch Dagblad" sakė, kad reikia pakeisti bažnyčios stogą. Be to, susirinkimų patalpos sensta.

Tačiau kylant energijos kainoms bažnyčia turi permąstyti savo prioritetus. „Ieškome, kaip galėtume taupyti energiją. Bažnyčia nėra labai gerai apšiltinta, todėl pirmiausia norime išspręsti šį klausimą. Svarstome galimybę apšiltinti sienas ir stogą, taip pat įrengti naują vėdinimo sistemą, kuri pakartotinai naudotų šilumą", - sako jis.

Be to, bažnyčia ką tik gavo naują šildytuvą, kurį galima valdyti per atstumą. „Paprastai šildymą įjungdavau 12 val. jau tada, kai 17 val. prasidėdavo katekizmo pamokos. Dabar galiu jį įjungti prieš valandą iš namų", - džiaugiasi H. Mulderis. Jis nemėgsta išjungti šildytuvo sekmadienį. Jis teigia, kad klausydamiesi Dievo žodžio žmonės neturėtų blaškytis dėl šalčio.

The post Olandijos reformatų bažnyčios ruošiasi žiemai, kuria taupymo planus appeared first on LAIKMETIS.

Baigiantis 2021-iesiems įvyko bendras Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos (Draugijos), Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) ir Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) atstovų posėdis dėl paminklo meninės visumos vertinimo. Paminklo užsakovui – Draugijai (kartu su 5 kolegomis) atstovaujanti doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė posėdyje išsamiai pristatė paminklo statybos būklę, pastabas ir pageidavimus autoriams. Kadangi paminklas statomas visuomenės lėšomis, neabejojame, kad visuomenei verta su šiomis mintimis susipažinti.

Reikia priminti, kad 2017 m. gruodžio mėn. LDS, bendradarbiaudama su Draugija ir Kultūros ministerija, organizavo atvirą skulptūrinių-architektūrinių idėjų Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimui įamžinti Vilniuje, Reformatų sode, konkursą. Jį laimėjo skulptorės prof. Dalios Matulaitės ir architekto prof. Jūro Balkevičiaus projektas „Stelos“, kurį sudarė trys struktūrinės dalys: architektūrinis sprendimas; informaciniai tekstai ant pilonų; meniniai vaizdai, simboliai ir du Radvilų portretai ant pilonų.

Esame dėkingi autoriams už pasiūlytą meninį architektūrinį kūrinį. Už surastą ryšį tarp skulptūrinės-architektūrinės kompozicijos elementų ir paminklo visumos; tarp paminklo ir memorialinės Evangelikų reformatų valdų reikšmės. Jo vieta įprasmina simbolinę Bažnyčios-sinodo pastatų ašį sode.

Dalį architektūrinio projekto jau įvykdė Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Žybartuva“ (įrengti pamatai, apatinė dalis, fontanas, jo įvadai, prieigos prie paminklo). Vilniaus miesto savivaldybė į paminklą investavo apie 130 tūkst. Už tai esame jai nuoširdžiai dėkingi. Draugija į paminklo sukūrimą, gamybą ir statybą jau investavo 75 170 Eur: premijos konkurso I-III vietos laimėtojams – 6000 Eur; skulptorei D. Matulaitei – 28 500 Eur; architektui J. Balkevičiui – 13 120 Eur; UAB „Žybartuvai“ – 27 550 Eur. Iki pilno paminklo kūrybos, gamybos ir statybos užbaigimo Draugijai trūksta 120 000 Eur.

Informaciniai tekstai ant pilonų

Skulptorės D. Matulaitės numatytus informacinius tekstus ant pilonų, jos prašymu, parengėme mes, keturi Draugijos mokslininkai, tyrinėję Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkus. Prof. habil. dr. Dainora Pociūtė, doc. dr. Sigitas Narbutas, dr. Ona Aleknavičienė ir aš tekstus sukūrėme pagal paminklo autorės nurodytą apimtį ir bendru sutarimu nustatytą modelį: asmenybės bendras pristatymas ir biografijos duomenys, asmenybės reikšmės įvertinimas, asmenybės arba amžininkų citata.

Pirmasis tekstų variantas Draugijos valdybai, Paminklo statybos komiteto nariams ir autoriams įteiktas 2020-ųjų sausio mėn., galutinis – dvyliktas – 2021 metų birželio 29 . Tekstai dėl suprantamų priežasčių labai glausti, parašyti akademiniu stiliumi, ieškota svarbiausių asmenybių, veiklos apibūdinimo akcentų. Derinti su Paminklo statybos komiteto nariais, bendrų posėdžių metu su autoriais, su Evangelikų liuteronų ir Evangelikų reformatų bažnyčių atstovais, su LDS.

Meniniai vaizdai, simboliai ir du Radvilų portretai ant pilonų

Vadovaujantis sutartimi autoriai ant trijų pilono pusių įsipareigojo sukomponuoti iškiliausius Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų asmenybių portretus, heraldiką, sakralinius ženklus bei tekstus. 2020-ųjų birželio mėn. paminklo autoriai pateikė XVI a. leidinių titulinių lapų faksimiles.

Ši koncepcija Draugijos valdybos ir paminklo komiteto nariams buvo priimtina, tačiau šiame projekte nerodomi Radvilų portretai, herbai, ženklai ir simboliai, kurie buvo numatyti sutartyje. Autoriams nurodžius laikytis sutarties įsipareigojimų, jie po metų pakartojo tą patį 2020 m. birželio 22 d. teiktą projekto variantą. Tad iki šiol turime tik vieną pilonų grafikos projekto su knygų faksimilėmis variantą.

Todėl daugumai Draugijos valdybos narių kyla klausimų dėl kelių projekto vizualios raiškos elementų. Kodėl autorė atsisako savo pačios visuose paminklo viešinimo atvejais rodomų Radvilų portretų: jie buvo konkursiniame projekte, abiejų autorių pasirašytoje 2019 m. vasario mėn. galutinėje projektinių pasiūlymų byloje, D. Matulaitės interviu „Paminklą Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams“ mala nesutarimų girnos“ („Lietuvos rytas“ 2021-06-27). Šie Radvilų portretai autorės valia jau tapo paminklo projekto vizitine kortele.

Skulptorės D. Matulaitės teikiami Radvilų portretai yra išraiškingi, ir, atrodo, atlikti taip, kad tiktų raižymui akmenyje, abu orientuoti įėjimui/ pakvietimui į paminklo vidų. Radvilos išsiskiria savo statusu (to meto faktiniai valdovai) iš teikiamų 10 asmenybių, du jų portretai būtų to išskirtinumo vizualinė raiška. Lietuvoje nėra nė vieno paminklo Mikalojams Radviloms Juodajam ir Rudajam. Autorių kuriamas paminklas būtų pirmas, ir kas žino kiek laiko, vienintelis.

Ne kartą Draugijos valdybos ir paminklo statybos komiteto nariai kėlė klausimą, kodėl pilonų plokštumos, atkreiptos į išorę, yra tuščios. Autorės paaiškinimas, kad taip kuriama tylos zona, neįtikina, nes tuščios plokštumos yra atsuktos į sodą, kuriame lankytojai elgiasi pagal savo poreikius. Tamsias nebylias plokštumas galima interpretuoti ir kitaip: kaip nenorą kontaktuoti sudabartine visuomene, kaip užsisklendimą savyje, diskusiją tik tarp savųjų evangelikų. Gal autoriai galėtų paieškoti sprendimo (kaip nekartą jau siūlyta), kad tos plokštumos pakviestų lankytoją į paminklo vidų?

Sutartyje taip pat minimi pilonų grafiniame vaizde esantys ženklai ir simboliai. Dauguma paminklo autorių teikiamų faksimilių – gražūs XVI a. spaustuvininkų ir grafikų kūriniai. Gal būtų galima faksimiles ir tekstus vizualiai daugiau susieti kokiais nors grafiniais elementais iš faksimilių ar iš kitų XVI a. renesansinių leidinių? Gal tai pagyvintų pilonų plokštumas, kuriose bus tekstai? Tuo pačiu būtų realizuoti sutartyje minimi ženklai ir simboliai. Prašome dar vieno ar kelių projektų, kuriuose būtų sukomponuoti pilonų grafiniai vaizdai. Manome, kad mūsų pageidavimai pagyvintų paminklo vaizdinę raišką.

P.S. Nei į aukščiau išdėstytas I. Lukšaitės mintis, nei į kitų Draugijai (tai yra paminklo Užsakovui) 2021 12 10 posėdyje atstovavusių narių – D. Pociūtės, S. Narbuto, V. Gocento siūlymus autoriams dar paieškoti variantų, kurie tenkintų visas puses, nebuvo atsižvelgta. Vadovaujantis daugumos balsavimo rezultatais, pritarta 10 pilonų su tekstais ir faksimilėmis grafiniam sprendimui.

The post Dr. Ingė Lukšaitė. Dar kartą apie paminklą Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams appeared first on LAIKMETIS.

Jėzaus Kristaus Evangelija skirta visiems žmonėms: vyrams ir moterims, jauniems ir seniems, vargšams ir turtuoliams, sveikiems ir sergantiems. Kadangi Bažnyčia pašaukta malonės žinią paskelbti visai žmonijai, krikščionių bažnyčiose yra laukiami visi – ir pasiskiepiję, ir nepasiskiepiję žmonės.

Ypač šios krizės metu mūsų durys atviros visiems, nes Bažnyčia yra ligoninė visoms sieloms, kaip sakė Bažnyčios tėvas Jonas Auksaburnis. 

Būdami visuotinės Kristaus Bažnyčios dalis, tvirtiname savo ištikimybę Dievo paliepimui burti tikinčiuosius ir kviesti visus ieškančius bei norinčius gyventi su Jėzumi Kristumi.

Esame dėkingi už LR Konstitucijoje garantuojamą teisę laisvai skelbti Kristaus mokslą, atlikti savo apeigas bei laisvai tvarkytis pagal savo kanonus ir statutus (žr. 43 str.).

Gerbiame valstybės vadovus (1 Pt 2,17), meldžiamės už pilietinės valdžios tarnautojus (1 Tim 2,1–2) bei raginame juos ištikimai vykdyti Dievo valstybei paskirtą funkciją (Rom 13,4).

Esame pasiryžę tęsti visas religines apeigas, sielovadą ir mokymą bendruomenių patalpose bei privačiuose tikinčiųjų namuose laikydamiesi higienos ir saugumo priemonių.

Suvokiame savo atsakomybę šiais įtemptais laikais veikti dar ryžtingiau vardan doros, santarvės ir susitaikymo.

The post Lietuvos evangelikai reformatai: mūsų durys visiems atviros appeared first on LAIKMETIS.

Čia, kur dabar įrengta apskrita laiptuota paminklo papėdė su juodo šlifuoto granito fontanėliu viduryje, netolimoje ateityje iškils paminklas Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams – dešimčiai žymiausių XVI a. asmenybių.

Paminklas bus skirtas: Mikalojui Radvilai Juodajam – Nepriklausomos Lietuvos valstybės gynėjui, socialinės ir kultūrinės pažangos skatintojui; Mikalojui Radvilai Rudajam – Vilniaus vaivadai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui ir didžiajam etmonui; Abraomui Kulviečiui – Reformacijos Lietuvoje pradininkui; Stanislovui Rapolioniui – pirmajam žymiam lietuvių teologui, giesmių į lietuvių kalbą vertėjui;  Martynui Mažvydui – pirmosios lietuviškos knygos  autoriui; Baltramiejui Vilentui – lietuvių raštijos kūrėjui, vertėjui ir leidėjui; Jonui Bretkūnui – Biblijos vertėjui į lietuvių kalbą, lietuvių raštijos kūrėjui, istorikui; Andriui Volanui – Reformacijos Lietuvoje ideologui, teologui, vienam žymiausių politinių publicistų; Merkeliui Petkevičiui – ypatingą dėmesį skyrusiam lietuvių kalbos mokymui, parengusiam ir paties įkurtoje spaustuvėje Vilniuje savo lėšomis išleidusiam pirmą lietuvišką evangelikų reformatų knygą, Jokūbui Morkūnui – pirmajam lietuvių spaustuvininkui, postilės vertėjui į lietuvių kalbą ir leidėjui. 

Šie iškilūs vyrai sugebėjo kūrybiškai pasinaudoti lietuvių, vokiečių, lenkų, čekų kultūrų sąveikos teikiamomis galimybėms ir kūrybiškai dėjo Naujųjų laikų mūsų kultūros pagrindus. Vieni skelbė visuomenės sandaros modernizavimo idėjas, kiti gynė Tėvynę diplomatija ir ginklu, treti kantriai dirbo kurdami lietuvių raštiją ir naujus lietuvių kalbos klodus.

Kiekvienam iš jų bus skirta granitinė kolona su vaizdiniais ir informaciniais tekstais, kuriuos parengė žymiausi Lietuvos mokslininkai – Reformacijos tyrinėtojai: kultūros istorikė dr. Ingė Lukšaitė; lietuvių literatūrologė ir kultūrologė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė dr. Dainora Pociūtė; kalbininkė dr. Ona Aleknavičienė; Lietuvos literatūros istorikas, bibliografas, vertėjas dr. Sigitas Narbutas.

Iniciatyvos pastatyti paminklą Lietuvos Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams Vilniuje ėmėsi Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija (LRIKD) – visuomeninė, nekonfesinė, nepolitinė organizacija, kuri bendradarbiauja su Vilniaus miesto savivaldybe. Idėja brandinta nuo 1996 metų. Apie tai byloja šalia paminklo aikštelės rymantis lauko riedulys su įrašu.

Paminklo autoriai – skulptorė prof. Dalia Matulaitė ir architektas prof. Jūras Balkevičius, kurių projektą 2017 m. Kultūros ministerijos organizuotame kartu su Lietuvos dailininkų sąjunga ir LRIKD viešame konkurse komisija pripažino laimėjusiu pirmąją vietą.

„Reformatų sodo rangovinės organizacijos „Eikos statyba“ ir paminklo gamintojo bei statytojo įmonės „Žybartuva“ atlikti darbai rodo, kad šiandien galime konstatuoti faktą apie paminklo statybos darbų pusiaukelę, - teigia LRIKD pirmininkas Donatas Balčiauskas. „Vertinant pastarojo laikotarpio sudėtingą pandeminę situaciją ir atsižvelgiant į rėmėjų finansines galimybes LRIKD kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydama pratęsti paminklo statybos užbaigimo terminą iki 2022 metų IV-o ketvirčio. Prašymas buvo patenkintas.“

Paramos teikėjai, paaukoję 5000 ar daugiau eurų, bus įrašyti į mecenatų sąrašą paminklo postamente.

Paminklas vadinsis „Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams“.

The post Reformatų sode iškils didingas paminklas appeared first on LAIKMETIS.