„Raginu nedelsiant atšaukti dekretą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Lietuva yra ir turi likti suvereni valstybė – gyventi ne pagal tarptautinių organizacijų primestą ideologiją, bet pagal lietuvių tautos valią.“ – rašoma Igno Vėgėlės rašte Gitanui Nausėdai.

Šiandien Konstitucinis Teismas skelbs išvadą dėl Stambulo konvencijos atitikties LR Konstitucijai ir artimiausiu metu šios tarptautinės sutarties ratifikavimo klausimas grįš į Seimą. 2018 m. Stambulo konvenciją Seimo ratifikavimui savo dekretu pateikė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Seimas negalėtų ratifikuoti konvencijos, jeigu šis dekretas būtų atšauktas.

Ignas Vėgėlė pabrėžė reikšmingą Prezidento vaidmenį šiame procese. „Visuomenė ne kartą prašė jo Ekscelencijos atšaukti D. Grybauskaitės dekretą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Tačiau Prezidentas Gitanas Nausėda eilinį kartą bando nusikratyti atsakomybės, neva sprendimas yra tik Seimo rankose. Stabdyti Stambulo konvencijos ratifikavimą prašė daugiau nei 56 tūkstančiai Lietuvos žmonių, pasirašę Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos parengtą peticiją. To prašė daugiau nei 800 moterų, pasirašiusių Laisvos visuomenės instituto parengtą peticiją.“ – priminė Ignas Vėgėlė.

Anot kandidato, Stambulo konvencija į Lietuvą atneštų lyčių chaosą ir kėsintųsi į tėvų teisę ugdyti vaikus pagal savo moralinius įsitikinimus

Prezidento posto siekiantis Ignas Vėgėlė paskelbė, kad tapęs Prezidentu nedelsiant atšauktų Dalios Grybauskaitės teikimą ratifikuoti šią tarptautinę sutartį. Anot kandidato, Stambulo konvencija į Lietuvą atneštų lyčių chaosą ir kėsintųsi į tėvų teisę ugdyti vaikus pagal savo moralinius įsitikinimus.

Teisės profesorius Ignas Vėgėlė teigia, kad tarptautinės sutarties ratifikavimas nieko naujo kovoje su smurtu neatneštų. „Visos Stambulo konvencijos nuostatos, kurios yra veiksmingos kovoje su smurtu prieš moteris, jau įtvirtintos Lietuvos įstatymuose, kurie jau galioja ir yra taikomi – priemonės kovoje su smurtu prieš moteris veikia.“- teigiama Igno Vėgėlė raštą.

Kreipimesi į Gitaną Nausėdą nuogąstaujama dėl ideologizuotų Stambulo konvencijos nuostatų, kurios griautų Lietuvių tautos tradicijas ir vestų į sumaištį dėl lyties.

“Konvencijoje daugiau nei 20 kartų pavartota „socialinės lyties” (gender) sąvoka, kuri Lietuvos įstatymuose išvis neegzistuoja. Stambulo konvencijoje „socialinė lytis“ tampa esminiu lytį apibrėžiančiu požymiu. O Lietuvos teisėje ir kultūroje lemiamą reikšmę turi biologinė asmens lytis.“ – rašo kandidatas Ignas Vėgėlė.

Stambulo konvencijos 14 straipsnyje numatyta, kad į visas mokyklų mokymo programas turi būti įtraukta mokymo medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis. Anot Igno Vėgėlės, ši nuostata kėsinasi į konstitucinę tėvų teisę ugdyti vaikus pagal savo moralinius įsitikinimus. Kandidatą stebina tai, kad Konvencija draudžia daryti išlygas, liečiančias socialinę lytį, suponuojant, kad kovoti su smurtu prieš moteris neįmanoma be socialinės lyties sąvokos.

The post Ignas Vėgėlė ragina Gitaną Nausėdą atšaukti dekretą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo appeared first on LAIKMETIS.

Vengrų parlamentas Švedijos stojimui pritarė 188 balsais. Šeši parlamentarai balsavo „prieš“.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) pareiškė, kad tai – istorinė diena.

„Šiandien yra istorinė diena. Visų NATO valstybių narių parlamentai dabar yra nubalsavę už Švedijos įstojimą į NATO. Švedija yra pasirengusi prisiimti atsakomybę už euroatlantinį saugumą“, – sakoma U. Kristerssono pareiškime socialiniame tinkle „X“.

The post Istorinė diena: Vengrija ratifikavo Švedijos paraišką dėl stojimo į NATO appeared first on LAIKMETIS.

Galutinį sprendimą dėl įstatymo projekto turės priimti Saeima.

Konvencijos ratifikavimui pritarta su sąlyga, kad ją įgyvendindama Latvija vadovausis Konstitucijoje įtvirtintomis vertybėmis, principais ir normomis, ypač susijusiomis su žmogaus teisių apsauga, moterų ir vyrų lygybe, šeimos, tėvų ir vaikų teisių apsauga ir rėmimu.

Gerovės ministras Uldis Augulis pabrėžė, kad į konvenciją įtrauktas ir diskusijose figūravęs terminas „socialinė lytis“ nereiškia, kad į Latvijos teisės ir švietimo sistemą turi būti įtrauktas kitoks lyties supratimas, ir tikrai neįpareigoja kitaip aiškinti Konstitucijoje įtvirtintas normas ir vertybes.

Gerovės ministras Uldis Augulis pabrėžė, kad į konvenciją įtrauktas ir diskusijose figūravęs terminas „socialinė lytis“ nereiškia

„Reikia suvokti, kad socialinės lyties kontekste kalbame tik ir tik apie moteris ir vyrus“, – kalbėjo U. Augulis.

Gerovės ministerija, kuri parengė įstatymo projektą, pažymi, kad konvencija sukuriama išsami ir įvairiapusė teisinė sistema, skirta moterų apsaugai nuo visų formų smurto ir moterų bei vyrų apsaugai nuo smurto šeimoje.

Konvencijoje reikalaujama, kad valstybės narės parengtų koordinuotą kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje politiką, o valdžios institucijos įgyvendintų tarpžinybinį bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, pilietine visuomene ir žiniasklaida.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais. Latvija konvenciją pasirašė 2016-aisiais, bet Saeima jos dar neratifikavo.

The post Latvijos vyriausybė pritarė įstatymo projektui dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo appeared first on LAIKMETIS.

1996 metais pasirašyta sutartimi draudžiami bet kokie branduolinių ginklų bandymai, tačiau ji taip ir neįsigaliojo, nes kai kurios valstybės, įskaitant JAV ir Kiniją, jos neratifikavo.

Trečiadienį per pagreitintą svarstymą Valstybės Dūmoje įstatymų leidėjai per bendrą antrąjį ir trečiąjį įstatymo projekto svarstymą vienbalsiai nubalsavo už tai, kad Rusija atšauktų sutarties ratifikavimą.

Dėl šios iniciatyvos vėliau balsuos Rusijos aukštieji parlamento rūmai – Federacijos Taryba, – o po to ji bus nusiųsta pasirašyti prezidentui Vladimirui Putinui.

Anksčiau šį mėnesį V. Putinas nurodė, kad „nėra pasirengęs atsakyti“, ar Rusijai reikia atlikti branduolinius bandymus.

Praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas žurnalistams sakė, kad Maskva atnaujins branduolinius bandymus tik tuo atveju, jei pirma tai padarys JAV.

Nors susitarimas niekada neįsigaliojo, jį ratifikavo 178 šalys, įskaitant branduolinį ginklą turinčias valstybes Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, ir jis turi simbolinę reikšmę.

Susitarimo šalininkai teigia, kad juo nustatoma tarptautinė norma, draudžianti branduolinių ginklų bandymus, tačiau kritikai tvirtina, kad neratifikavus pagrindinių susitarimų jo potencialas lieka neišnaudotas.

Susitarimo šalininkai teigia, kad juo nustatoma tarptautinė norma, draudžianti branduolinių ginklų bandymus

Rusijos parlamentas susitarimą ratifikavo 2000-ųjų birželį, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai V. Putinas tapo prezidentu.

Prieš balsavimą Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas apkaltino JAV cinizmu ir dvigubais standartais dėl jų politikos branduolinių ginklų srityje.

„Mūsų balsavimas bus atsakas JAV už jų chamišką požiūrį į jų atsakomybę už pasaulinio saugumo palaikymą“, – antradienį sakė jis po to, kai įstatymų leidėjai balsavo pirmą kartą.

Po to, kai 2022 metų vasario mėnesį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, V. Putinas ne kartą užsiminė apie Maskvos branduolinę doktriną. Dėl to Vakarai ne kartą kaltino Maskvą neapgalvota branduoline retorika.

Anksčiau šiemet Rusija sustabdė savo dalyvavimą Naujajame START susitarime – paskutinėje likusioje dvišalėje Vašingtono ir Maskvos branduolinių ginklų sutartyje.

Praėjusių metų rugsėjį V. Putinas pareiškė, kad „neblefuoja“ dėl savo pasirengimo panaudoti branduolinius ginklus, jei Rusijai iškiltų egzistencinė grėsmė.

The post Rusija rengiasi atšaukti Visuotinio branduolinių bandymų draudimo ratifikavimą appeared first on LAIKMETIS.

„Tai balsavimas už visus tuos milijonus moterų, kurios gyvena smurte, kurios nesaugiai gyvena baimėje, ir mes čia ir dabar sakome, kad Europa absoliučiai netoleruoja smurto prieš moteris“, – pareiškė EP narė ir pranešėja šiuo klausimu Arba Kokalari.

Stambulo konvenciją 2011 metais parengė Europos Taryba – su ES nesusijusi tarptautinė žmogaus teisių organizacija. Pagal šį dokumentą, kuris įsigaliojo 2014 metais, reikalaujama, kad jį pasirašiusios šalys parengtų įstatymus, skirtus smurto prieš moteris prevencijai ir baudžiamajam persekiojimui už tokią veiką.

Nors Europos Komisija dar 2016 metais pasiūlė, kad ES prisijungtų prie šios konvencijos, 27 valstybes vienijantis blokas to dar nėra padaręs, nes ją ratifikavo ne visos valstybės narės.

Ratifikuoti konvenciją vis dar delsia Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija, ir Europos Parlamentas paragino šias valstybes nares nedelsiant tai padaryti.

Ratifikuoti konvenciją vis dar delsia Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija, ir Europos Parlamentas paragino šias valstybes nares nedelsiant tai padaryti.

Šios šalys prieštarauja žodžio „lytis“ vartojimui tekste ir švietimo programose, įskaitant nestereotipinius lyčių vaidmenis.

Konvenciją ratifikavusi Lenkija yra pranešusi apie ketinimus pasitraukti iš jos dėl tų pat priežasčių.

Europos Parlamentas pažymėjo, kad, vadovaudamasis ES Teisingumo Teismo sprendimu, blokas gali ratifikuoti konvenciją svertine valstybių narių balsų dauguma.

Konvencijos ratifikavimas ES lygmeniu – o tai, kaip planuojama, oficialiai įvyks birželį – galios visame bloke, tačiau tokio ratifikavimo reikšmė bus daugiausia simbolinė. Konvenciją taikytų tik valstybės institucijos ir taip pat ji būtų taikoma teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose bei prieglobsčio srityse.

Už lygybę atsakinga Europos Komisijos narė Helena Dalli (Helena Dali) pasveikino parlamente įvykusį balsavimą, kurį pavadino „istoriniu žingsniu į priekį, siunčiančiu tvirtą žinią apie moterų teisių svarbą Europos Sąjungoje“.

ES pagrindinių teisių agentūros 2014 metų duomenimis, fizinį ar seksualinį smurtą buvo patyrusi kas trečia moteris Europos Sąjungoje, arba 62 mln. moterų, o pusė moterų bloke, sulaukusios 15-os, buvo bent kartą patyrusios seksualinį priekabiavimą.

Stambulo konvenciją iki šiol ratifikavo 37 šalys, vėliausiai prie jų 2022 metais prisijungė Jungtinė Karalystė ir Ukraina. 

Iš konvencijos 2021 metais pasitraukė Turkija, kuri kol kas yra vienintelė tokį žingsnį žengusi šalis.

EP pritarė prisijungimui prie konvencijos ne visa, bet ribota apimtimi - R. Aušrotas

Teisininkas Ramūnas Aušrotas savo feisbuko paskyroje teigia, kad „tiesa nepasakoma iki galo. Arba pasakoma mažosiomis raidėmis. O velnias, kaip žinoma, slypi detalėse. Taigi, skaitome tai, kas parašyta mažosiomis raidėmis.

O ten parašyta, jog „EP nariai pritarė ES prisijungimui prie Stambulo konvencijos (SK) kiek tai susiję su prieglobsčiu ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose (464 balsai už, 81 prieš, 45 susilaikius) bei su ES institucijų ir viešojo administravimo įsipareigojimais (472 balsai už, 62 prieš, 73 susilaikius).

Taigi, EP pritarė prisijungimui prie SK ne visa, bet ribota apimtimi, tiek kiek konvencijos įgyvendinimas yra susijęs su išimtine išorine kompetencija, kurią apibrėžia Sutarties dėl ES veikimo 3 str. 2 d.

Kitaip tariant, tai yra politinis kompromisas, kurį pavyko pasiekti. Reikia priminti, kad priėmus SK, buvo tikimasi, kad ją ratifikuos visos ES šalys narės, o taip pat, kad prie jos prisijungs ir ES.

Ir nors konvenciją pasirašė visos ES valstybės narės, per dvylika metų nuo jos priėmimo, ją ratifikavo tik 21 ES valstybė narė. Šešios ES valstybės narės (Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija) jos neratifikavo, remdamosi konvencijos turinio teisiniu neapibrėžtumu ir nesuderinamumu su jų konstitucine sistema.“

Apibendrindamas teisininkas rašo, šis „SK ‚ratifikavimas‘, kurį atliko EP, visų pirma tarnaus kaip politinio spaudimo priemonė SK dar neratifikavusioms šalims, įskaitant ir Lietuvą, ją ratifikuoti.

Kadangi kitų metų pavasarį nusimato EP rinkimai, SK ratifikavimo klausimas taps lakmuso popierėliu apsisprendžiant už ką balsuoti. Neabejoju, kad bus bandoma rinkėją apmulkinti ar keisti kailį.

Todėl pateikiu mūsų atstovų EP preferencijas SK klausimu. Jos yra svarbios, nes tiek Juknevičienė ir Kubilius, tiek V. Blinkevičiūtė yra ne šiaip eiliniai partijos atstovai EP, o diktuojantys savo partijoms politinę valią.

Už SK ratifikavimą tiek kiek tai susiję su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose šiandien balsavo: už – R. Jukvnevičienė, A. Kubilius, A. Maldeikienė, L. Mažylis (TS-LKD), P. Auštrevičius (LLS), V. Blinkevičiūtė, J. Olekas (LSDP); susilaikė - S. Jakeliūnas, B. Ropė (LVŽS); prieš - V. Tomaševskis (LLRA-KŠS). Nedalyvavo - V. Uspaskich (DP).“

The post Europos parlamentas ratifikavo Stambulo konvenciją (papildyta teisininko R. Aušroto komentaru) appeared first on LAIKMETIS.

„Norėčiau, nes šiaip jau konvencija yra Seime. Ji buvo pateikta Seimui prezidentės Grybauskaitės, jos dekretu ji buvo perduota į Seimą, ir ratifikavimo procesas galėtų prasidėti“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Taip yra ten diskusijų apie vertimą, kuris gal kažkam skamba taip, tarsi ten sukuria kažkokį 150 lyčių ar kažkokių kitų keistų interpretacijų, kurias mes girdime ir kitose šalyse ir kurių šaltinis, man atrodo, yra į rytus, nes tai yra lygiai tas pats naratyvas, kuris klaidžioja visur po Europą, kad ratifikavus šią konvenciją atsiras kažkokios keistos lytis, kurių šiaip gamtoje nėra, ta prasme toks nesusipratimas, visiškas neigimas tikros konvencijos esmės“, – dėstė ji.

Stambulo konvenciją 2011 metais parengė Europos Taryba – su Europos Sąjunga nesusijusi tarptautinė žmogaus teisių organizacija. Pagal šį dokumentą, kuris įsigaliojo 2014 metais, reikalaujama, kad jį pasirašiusios šalys parengtų įstatymus, skirtus smurto prieš moteris prevencijai ir baudžiamajam persekiojimui už tokią veiką.

Trečiadienį konvencijai pritarė ir Europos Parlamentas (EP).

Nors Europos Komisija dar 2016 metais pasiūlė, kad ES prisijungtų prie šios konvencijos, 27 valstybes vienijantis blokas to dar nėra padaręs, nes ją ratifikavo ne visos valstybės narės, įskaitant Lietuvą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad toks EP žingsnis „yra dar vienas paraginimas“ Lietuvai.

„Mano vertinimu, tai yra labai svarbus sprendimas. Jis dar kartą pakartoja įpareigojimą šalims, dar neratifikavusioms, turint galvoje, kad Lietuva jau prieš dešimtmetį pasirašė ir mums liko tik vienas žingsnis“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Ji pabrėžė, kad galutinį sprendimą turi priimti Seimas, tačiau čia „ta diskusija dar nėra pasibaigusi“.

Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų

Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Pasak premjerės, reikėtų pagreitinti konvencijos lietuviško vertimo kokybę, tai pasak jos, paliktų mažiau vietos interpretacijomis.

Be Lietuvos ratifikuoti konvenciją vis dar delsia Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija bei Slovakija. Europos Parlamentas trečiadienį paragino šias valstybes nares nedelsiant tai padaryti.

„Tikrai manau, kad Lietuva šiuo klausimu atrodo ne kaži kaip būdama tokioje labai aiškioje mažumoje“, – kalbėjo premjerė.

ES pagrindinių teisių agentūros 2014 metų duomenimis, fizinį ar seksualinį smurtą buvo patyrusi kas trečia moteris Europos Sąjungoje, arba 62 mln. moterų, o pusė moterų bloke, sulaukusios 15-os, buvo bent kartą patyrusios seksualinį priekabiavimą.

Stambulo konvenciją iki šiol ratifikavo 37 šalys, vėliausiai prie jų 2022 metais prisijungė Jungtinė Karalystė ir Ukraina. 

Iš konvencijos 2021 metais pasitraukė Turkija, kuri kol kas yra vienintelė tokį žingsnį žengusi šalis.

The post I. Šimonytė: Stambulo konvenciją reikia ratifikuoti dar šioje kadencijoje appeared first on LAIKMETIS.

Daugelis jaučia, kad gyvename keistu ir šiek tiek ribiniu laikotarpiu. Viešojoje erdvėje kylantis susipriešinimas dėl Seimo pavasario sesijos, kur veik oficialiai pareikšta, kad bus teikiami pasiūlymai dėl Stambulo konvencijos ir dėl partnerystės įstatymo projektų, jaukia daugelio galvas.

Man tai svarbu ir baugu šiek tiek. Norisi tikėti – esu ne vienas.

Nesiimsiu vertinti asmenybių laikysenos šiais klausimais. Palikime tai jų sąžinei. Tačiau, sutikite, keista, kad konservatyviai partijai priklausanti ministrė viešai tvirtina, kad palaikys Stambulo konvenciją. Nes viskas, anot jos, tik prietarai. Ji žinanti geriau.

Tai ir tapo postūmiu perskaityti šį bei tą daugiau nei pačią Stambulo konvenciją. Ją skaičiau tris kartus – tiesiog informuoju. Puikiai nutuokiu, apie ką ten rašoma.

Žinoma, didžiosios įdomybės veriasi tada, kai kapstaisi giliau. Tarkim, peržvelgi dokumentus, kurie yra „palydintys“ pagrindinį Konvencijos tekstą. Susiradau 2019-aisiais Europos Parlamento (EP) priimtą rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių (2019/2855(RSP). Puikus tekstas analizei. Nes lydi, išsišneka, kalba daugiau, nei sakoma pačioje Stambulo konvencijoje.

Jei šį komentarą skaitote toliau – rekomenduoju jį atsidaryti kitame „lange“. Ir palyginti.

EP rezoliucijos dažniausiai turi tris lygmenis: a) išvardijami dokumentai, kuriais remiantis radosi pati Rezoliucija (punktai, kurie prasideda žodžiu „atsižvelgdamas“), b) konstatuojama dabartinė padėtis (punktai, kurie prasideda žodžiu „kadangi“) ir c) svarbiausia dalis, kuri šiuo atveju prasideda imperatyviais veiksmažodžiais („griežtai smerkia, tvirtai nurodo, ragina, pabrėžia“).

Atsiverčiu gerbiamų, tikinčių asmenų komentarus, kurie sako, kad Stambulo konvencija ir partnerystės įstatymas yra labai liberalūs, kad čia tik krikščionių pasitikėjimo ir sąvokų vertimo klausimas, suprask, įveikime savo baimes.

Paskutinė dalis mums įdomiausia, nes su krikščionišku pasitikėjimo, atleidimo, susitaikymo kvietimu nelabai turi ką bendro. Paanalizuokime papunkčiui.

Nr. 2 „Ragina Tarybą skubiai užbaigti Stambulo konvencijos ratifikavimą ir prisijungti prie jos plačiu mastu be jokių apribojimų <...> ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad Konvencija būtų visiškai integruota į ES teisėkūros ir politikos sistemą.“

Kalbant paprasčiau: jokios nacionalinės išimtys neįmanomos. Visa Konvencija privalo būti integruota į nacionalinę teisę. Viskas griežtai, aiškiai ir be sentimentų. „Seiles“ pasilikite sau. Vykdykite.

Nr. 6 „Smerkia prieš Stambulo konvenciją nukreiptus išpuolius ir kampanijas, grindžiamas tyčiniu klaidingu jos aiškinimu ir klaidingu jos turinio pateikimu visuomenei.“ Perfrazuojant, yra tik Viena Tiesa. Taškas. Kitos tiesos neįmanomos.

Nr. 7 „Tvirtai nurodo, kad atsisakymas teikti lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių paslaugas yra viena iš smurto prieš moteris ir mergaites formų...“ Kitaip tariant, „paslaugos“ – svarbiausia. Jas dera detalizuoti: lytinis švietimas, kontracepcija, abortas, lyties keitimas. Jokios etikos, vertybių, tikėjimo ar kitokių „seilių“. Tik technologinės „paslaugos“, kurios, regis, geriausiai kovoja prieš smurtą.

Nr. 8 „Pabrėžia, kad informuotumo didinimo kampanijos, kuriomis kovojama su lyčių stereotipais ir patriarchaliniu smurtu <...> yra pagrindinės kovos su šiuo žmogaus teisių pažeidimu priemonės.“

Realybėje tai reiškia tik vieną – lyčių priešprieša tik aštrės. Nes „informuotumo kampanijos“ privalo būti stiprinamos. Esminės smurto priežastys (alkoholizmas, socialinė atskirtis, tamsumas) niekam nerūpi. „Kova su lyčių stereotipais“ reiškia tik tai, kad jei jūs save laikote vyru ar moterimi, tai vadovaujatės stereotipais.

Nr. 11 „Primena poziciją, kad reikia skirti 193,6 mln. EUR veiksmams, kuriais užkertamas kelias visų formų smurtui dėl lyties...“ Dar kartą įsidėmėkite skaičių. Jis – lemiamas. Šitie pinigai skirti tiems, kurie žino „tiesą“. Ir jie, o ne Teismai spręs, kas teisus, o kas ne.

Ir pabaigai.

Nr. 15 „Pabrėžia, kad svarbu nustatyti oficialias pranešimų apie seksualinį priekabiavimą procedūras, taip pat rengti specialius mokymus ir informuotumo didinimo kampanijas...“

Apie „kampanijas“ jau kalbėta, tačiau šiuo atveju svarbus dokumento rengėjų siekis viską surašyti įstatymuose ir bet ką kitoniško tiesiog bausti. Čia nėra vietos improvizacijoms, viskas privalo būti aiškiai identifikuota, o kas to nesilaiko – baustina.

Ir tada atsiverčiu gerbiamų, tikinčių asmenų komentarus, kurie sako, kad Stambulo konvencija ir partnerystės įstatymas yra labai liberalūs, kad čia tik krikščionių pasitikėjimo ir sąvokų vertimo klausimas, suprask, įveikime savo baimes.

Pasakysiu atvirai, 2019/2855(RSP) pasitikėjimu, gilumu ir atvirumu nekvepia. Kaip ir pati Stambulo konvencija. Tai dokumentai, kuriuose be jokio dialogiškumo, įsiklausymo, atleidimo ar tiesiog žmogiško supratimo deklaruojama Viena Tiesa. Su aiškiais mechanizmais, kaip ją įgyvendinti, ir sankcijomis jų nesilaikantiems.

Lieku bijoti.

The post Dr. Valdas Kilpys. Kaip perskaičiau ne Stambulo konvenciją appeared first on LAIKMETIS.